LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 112 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xivp-843
2022-02-02 Nr. 109-P-6
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada Nr. XIVP-843 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeiti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai. Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai. |
Nepritarti |
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada Nr. XIVP-843 |
|
|
|
2. Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje reguliuojamos sutrumpintos darbo laiko normos asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriose reguliuojama sutrumpinta darbo laiko norma darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, neturėtų būti reguliuojama atskiroje straipsnio dalyje. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada Nr. XIVP-843 |
|
|
|
3. Tikslintina siūloma DK 112 straipsnio 4 dalies formuluotė „darbo norma“, reikėtų vartoti formuluotę „darbo laiko norma“. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada Nr. XIVP-843 |
|
|
|
4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis tikslintina kalbos požiūriu. |
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės 2021-09-27 išvada |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-843 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyriaus raštas „Dėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos išvadų dėl įstatymų projektų“ |
|
|
|
SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonės pateikimo dėl Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-843 siūlomo teisinio reguliavimo. NUTARTA. Fiksuoti skirtingas socialinių partnerių nuomones dėl Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-843 siūlomo teisinio reguliavimo: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai iš esmės pritaria Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui, tačiau siūlo tikslinti jo formuluotę, atliekant redakcinio pobūdžio pakeitimus, t. y. atsisakant žodžių ,,kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti“ ir įrašant žodžius ,,kurie augina vaikus iki 3 metų“. 2. Profesinių sąjungų organizacijų atstovai pritaria Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui. 3. Darbdavių organizacijų atstovai nepritaria siūlomam Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal komiteto pasiūlymus.
6.2. Pasiūlymai:
1. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį, nustatant tokį subjektų sąrašą, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, kad nekiltų neaiškumų, jog sutrumpinta darbo laiko norma taikoma visiems viešojo sektoriaus darbuotojams (taip pat valstybės tarnautojams ir kitiems).
2. Šiuo metu įstatymo projekte nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma būtų taikoma tik tiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie dirba 40 valandų per savaitę. Siūlytina apsvarstyti galimybę taikyti sutrumpintą darbo laiko normą ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, pavyzdžiui, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa ir jie dirba mažiau nei 40 valandų per savaitę.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymo projektu nebus papildomai sutaupomos valstybės biudžeto lėšos, kadangi pagal šiuo metu egzistuojančią sistemą sutaupymai galimi tik tuo atveju, jei asmuo į darbą grįžta iki vaikui sukanka vieneri metai (tokiu atveju vaiko priežiūros išmoka mažinama darbo užmokesčio dydžiu). Antraisiais vaiko auginimo metais mokama ir viso dydžio vaiko priežiūros išmoka, ir visas darbo užmokestis. Priėmus šį įstatymo projektą, papildomai asmuo taip pat galėtų pasinaudoti ir sutrumpinta darbo laiko norma.
Pažymėtina, kad šiuo įstatymo projektu reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi ne visame viešajame sektoriuje galima lengvai persiskirstyti darbo krūvį. Papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės, kadangi kai kuriuose viešojo sektoriaus įstaigose reikės pavaduoti asmenis, kuriems bus taikoma sutrumpinta darbo laiko norma (pavyzdžiui, gydytojams). Atsižvelgiant į tai, siūlytina, nustatyti tokią įstatymo projekto įsigaliojimo datą, jog prieš įstatymo projekto įsigaliojimą būtų apskaičiuotos ir numatytos papildomos lėšos darbo užmokesčiui (pavadavimui) iš valstybės biudžeto.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, A. Butkevičius.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas
Patarėja Greta Genelienė