LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekto xivp-1694

2022-09-28 Nr. 102-P-39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Linas Šlusnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo nariai Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narės Jurgitos Sejonienės patarėja Simona Virbickienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, patarėja Asta Gedzevičiūtė, Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, vyresnioji patarėja Jolianta Pažus, Lietuvos vyskupų konferencijos patarėjas teisės klausimais dr. Zigmas Garalevičius, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, teisininkė Sima Sakalauskaitė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Dekonkovskienė

2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2022-06-15

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau – CSĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-1695 (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu XIVP-1696 ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP-1697 (toliau kartu vadinami Įstatymų projektais), teikia šias pastabas.

Pažymėtina, jog šios pastabos teikiamos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribose vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, suteikiančiomis teisę lygių galimybių kontrolieriui teikti išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų.

Tarnyba, atsižvelgdama į būtinybę sureguliuoti faktiškai egzistuojančius kartu gyvenančių asmenų, kuriančių tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, artimais šeiminiais ryšiais, lojalumu pagrįstus santykius, Įstatymų projektams iš esmės pritaria. Tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų teisinių santykių pripažinimas yra svarbus, siekiant užtikrinti ir apsaugą nuo diskriminacijos skirtingose gyvenimo srityse.

Vis dėlto, Tarnybos manymu, Įstatymų projektais tik iš dalies keičiama iki šiol Lietuvoje vis dar egzistuojanti situacija, kai kartu gyvenančios ir bendrą gyvenimą bei buitį kuriančios ir negalinčios savo santykių įteisinti poros patiria savo teisių suvaržymus įvairiose gyvenimo srityse tiek turtiniuose, tiek asmeniniuose neturtiniuose santykiuose.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2010 m. balandžio 29 d. priėmė rezoliuciją Nr. 1728 (2010) „Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“, kurioje valstybės narės yra raginamos užtikrinti teisinį tos pačios lyties porų partnerystės pripažinimą, jei partnerystė yra galima ir tarp skirtingų lyčių asmenų. Šioje rezoliucijoje, be kita ko, raginama įtvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad asmens tos pačios lyties partneriui užsieniečiui bus sudarytos tokios pat galimybės gyventi šalyje, kokios būtų sudarytos, jei partneris užsienietis būtų kitos lyties.

Paminėtina ir tai, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2010)5 rekomendavo valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų patvirtintos ir veiksmingai įgyvendintos teisinės ir kitos priemonės, skirtos kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat užtikrinti pagarbą lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų žmogaus teisėms, skatinti visuomenės toleranciją jiems. Šioje rekomendacijoje taip pat pažymėta, kad valstybės narės, kurių teisės aktais nėra reguliuojami tos pačios lyties asmenų partnerystės teisiniai santykiai, yra raginamos apsvarstyti galimybę reguliuoti tokius santykius nediskriminuojant nei tos pačios lyties, nei skirtingų lyčių porų ir suteikti teisines ar kitas priemones socialinėms praktinėms problemoms, su kuriomis jie susiduria gyvendami, spręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, jog porų (tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties), gyvenančių kartu, tačiau nesudarančių santuokos, bendras gyvenimas patenka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio, t. y. asmenų teisės į šeimos ir privatų gyvenimą reguliavimo bei apsaugos sritį.

2020 m. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“, pabrėžiama, kad „Komisija sieks, kad ES būtų užtikrinamas šeiminių santykių tarpusavio pripažinimas“ ir pasiryžta „išnagrinėti galimas priemones tos pačios lyties asmenų partnerystės tarpusavio pripažinimui valstybėse narėse stiprinti“. Strategijoje taip pat pabrėžiama, kad „ES laisvo judėjimo teisės aktuose, visų pirma Laisvo judėjimo direktyvoje, pripažįstama visų ES piliečių ir jų šeimos narių, įskaitant registruotus partnerius ir vaivorykštės šeimas, teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje“. Šis principas turėtų galioti ir diskriminacijos draudimui dėl pilietybės, įskaitant sutuoktinius ir partnerius. Europos Sąjungoje 13 valstybių narių teisė sudaryti santuoką garantuojama tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenims (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija), 20 valstybių narių užtikrina teisę sudaryti registruotą partnerystę skirtingos lyties ir/ar tos pačios lyties poroms (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Pranzūcija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija).

Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje; santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi; iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.).

Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Tarnybos nuomone, asmenų, tos pačios ar skirtingos lyties asmenų, nesudarančių santuokos, bei įteisinančių santykius, sudarant civilinę sąjungą, santykiai, turėtų būti reguliuojami CK trečiosios knygos nuostatomis, nepripažįstant negaliojančiu trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus, o priešingai, įtvirtinant šio skyriaus turinį bei reglamentuojant civilinėje sąjungoje gyvenančių asmenų turtinius bei asmeninius neturtinius santykius. Tokiu būdu civilinės sąjungos santykių reglamentavimas labiausiai atitiktų šių santykių esmę bei turinį, suteiktų daugiau aiškumo tiek asmenims, kuriantiems civilinę sąjungą, tiek ir tretiesiems asmenims, valstybinėms institucijoms, teismams, kai partneriai naudosis turtinėmis teisėmis, atstovaus vienas kitą, bus sprendžiama atsakomybė pagal partnerių prievoles, nutraukiami partnerių santykiai ir kt.

Tarnybai suprantama, kad siekiama atskirti civilinę sąjungą sudarančių asmenų santykius nuo kitų šeiminių santykių, tačiau akcentuotina, kad tokiam atskyrimui nėra jokių priežasčių. Pabrėžtina, kad nei skirtingos lyties, nei tos pačios lyties šeiminių santykių reglamentavimas, niekaip nepakeistų to, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija santuokai, kaip vienai iš šeimos kūrimo formų, skiriama ypatinga vieta.

Nepritarti

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teikia bendro pobūdžio pasiūlymą civilinės sąjungos santykius reguliuoti Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatomis, tačiau šis siūlymas iš esmės nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu. 

Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 pateikimo Seimo posėdyje metu Seimo narė J. Sejonienė akcentavo, kad „įstatymo projektas neturi  jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso knygoje „Šeimos teisė“, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų. Civilinė sąjunga sukurtų partnerių bendrosios dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, kiekvienas iš partnerių turės įrodyti savo dalį  bendrojoje nuosavybėje. Tuo tarpu santuokos atveju sukuriamas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, vadinasi, po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.<...>„ (2022 m. gegužės 26 d. Seimo rytinio posėdžio stenograma).

2.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Piliečių gynybos paramos fondas

2022-06-03

1-24

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis (4 dalis) reglamentuoja, kad civilinės būklės formos yra fizinio asmens gimimas (arba mirtis, kaip civilinės būklės išnykimas), ir taip pat šeiminis statusas, atsiranda santuokos keliu. Konstitucijos 38 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad civilinė būklė „šeima“ gali kilti ir kitu prigimtiniu (biologiniu) pagrindu dėl išlikusių motinystės ar tėvystės ryšių pav. mirus motinai ar tėvui, ar dėl motinystės ir tėvystės ryšių dėl naujai ne santuokos keliu susiformavusio šeimos statuso, pav. vienišos motinos su savo vaikais

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 bei 38 straipsniai aiškiai nenumato civilinės būklės formos, kuri atsirastų dirbtiniu (ne prigimtiniu) keliu, t. y. dviem asmenims susitarimu (individualiu sprendimu) savo asmeninį emocinį ryšį ir sprendimą visą likusį laiką gyventi bendrai (kaip nedalomas socialinis vienetas) bei spręsti, kad toks bendras gyvenimas yra Konstitucijoje laiduota civilinės būklės forma.

Atsižvelgiant į tai teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Civilinės sąjungos įstatymo projekto (Nr. XIVP-1694).

Įstatymas vadinamas „Civilinės sąjungos“ įstatymu. „Civilinė sąjunga“ yra prilygintina „santuokos“ institutui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos  18 str. nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Santuoka (vedybos) reiškia civilinės būklės formos atsiradimą, kuri gimsta dėl prigimtinio lyčių (vyro ir moters) skirtumo ir skirtingų lyčių susijungimo į vieną socialinį asmenį - šeimą. Žodžių junginys „civilinė sąjunga“ taip pat reiškia piliečių (dviejų asmenų) susijungimą, kuris traktuotinas, kaip civilinės būklės forma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis (4 dalis) aiškiai reglamentuoja, kad civilinės būklės formos yra fizinio asmens gimimas (arba mirtis, kaip civilinės būklės išnykimas), ir taip pat šeiminis statusas, atsirandantis santuokos keliu. Konstitucijos 38 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad civilinė būklė „šeima“ gali kilti ir kitu prigimtiniu (biologiniu) pagrindu dėl išlikusių motinystės ar tėvystės ryšių pav. mirus motinai ar tėvui, ar dėl motinystės ir tėvystės ryšių dėl naujai ne santuokos keliu susiformavusio šeimos statuso, pav. vienišos motinos su savo vaikais. Tokių šeimos formų konstitucinis statusas aiškiai nepažeidžia prigimtinio (biologinio) civilinės būklės statuso reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 bei 38 straipsniai aiškiai nenumato civilinės būklės formos, kuri atsirastų dirbtiniu (ne prigimtiniu) keliu, t. y. dviem asmenims susitarimu (individualiu sprendimu) savo asmeninį emocinį ryšį ir sprendimą visą likusį laiką gyventi bendrai (kaip nedalomas socialinis vienetas) bei spręsti, kad toks bendras gyvenimas yra Konstitucijoje laiduota civilinės būklės forma.

Siūlymai:

1. Jei projekto autoriai neatsisako „civilinės sąjungos“ kaip specifinės civilinės būklės instituto (formos), tai tuomet kartu su šiuo projektu siūlome Seimui teikti Konstitucijos pataisas, kurios leistų šį projektą, kaip neprieštaraujantį Konstitucijai, svarstyti bei priimti Seimo statuto nustatyta tvarka. Reikėtų atlikti mažiausia 3 Konstitucijos pataisas. Pirma, Konstitucijos 18 str. suformuluoti pav. tokiu būdu – „Žmogaus pagrindines teises ir laisves nustato Konstitucija“. Konstitucijos 38 straipsnyje padaryti tokius papildymus: - 3 dalis“ Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, o civilinė sąjunga (partnerystė) laisvu dviejų asmenų sutarimu. 4 dalis: Valstybė registruoja santuoką, civilinę sąjungą (partnerystę), gimimą ir mirtį.

2. Jei projekto autoriai neketina Seimui teikti aukščiau paminėtų Konstitucijos pataisų, tai idant sumanymas priimti „Civilinės sąjungos“ įstatymą nebūtų atmestas dėl jo prieštaravimo Konstitucijai, reikėtų keisti „civilinės sąjungos“ terminą į pav. „gyvenimo kartu terminą. Teikiamas projektas galėtų vadintis „Asmenų, gyvenančių kartu“ įstatymas.

3. Atsižvelgiant į įstatymo pavadinimo pakeitimą, siūlytume projekto kituose straipsniuose padaryti tokius pakeitimus:

a) Įstatymo 1-24 straipsniuose sąvoką „civilinė sąjunga“ pakeisti į sąvoką „gyvenimas kartu“.

Nepritarti

Vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalimi, jei Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą; o 139 straipsnio 1 dalimi, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.

Pažymėtina, kad Teisės departamento 2022 m. gegužės 23 d. išvadoje dėl Civilinės sąjungos projekto Nr. XIVP-1694 nenurodyta, kad šis projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Komitetas neturi pagrindo traktuoti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai ir neturi pagrindo nesvarstyti Seimo posėdyje jau pateikto projekto.

Tuo tarpu siūlomas sąvokos „civilinė sąjunga“ pakeitimas į sąvoką „gyvenimas kartu“ reikštų, kad keičiama visa svarstomo projekto koncepcija.  

3.

Rengimo šeimai asociacija

2022-06-20

1,

3

Rengimo šeimai asociacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas LR Seime svarstomam Civilinės sąjungos įstatymo projektui Nr. XIVP-1694 (toliau - Įstatymo projektui), kuriuo, be kitų dalykų, siekiama sureguliuoti ir teisiškai apsaugoti bendrus tarpusavio santykius kuriančių vienos lyties asmenų turtinius ir neturtinius santykius.

1. Dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto reguliuojamų santykių pobūdžio Iš siūlomo projekto nėra aišku kokius - privačius ar šeiminius santykius yra siekiama sureguliuoti civilinės sąjungos institutu. Civilinio kodekso 3.28 straipsnis aiškiai nurodo, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. O štai iš CSĮ 3 straipsnyje nurodytos civilinės sąjungos apibrėžties (“Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius”) lieka aiškus šių santykių pobūdis.

Projekto aiškinamasis raštas, kuriamame remiamasi konstitucine šeimos doktrina leidžia manyti, kad projektu siekiama reglamentuoti ne bet kokius, bet šeimos teisinius santykius. Lygiai tokią pačią išvadą daro ir Laisvos visuomenės institutas, remdamasis atlikta Civilinės sąjungos įstatymo turinio analize, kurioje konstatuojama, kad dauguma Civilinės sąjungos įstatymo normų yra pažodžiui perkeltos iš LR Civilinio kodekso III knygos ir kitų CK normų, reglamentuojančių šeimos teisinius santykius 2 Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, civilinę sąjungą (partnerystę) sudarę asmenys sukuria šeimos teisinius santykius (Schalk and Kopf v. prieš Austriją, 2010).

Todėl siekiant teisinio aiškumo siūloma įstatymo leidėjui aiškiai nustatyti, kokius teisinius santykius yra ketinama reglamentuoti Civilinės sąjungos įstatymu. Jei įstatymo leidėjas ketina laikyti civilinę sąjungą šeimos forma, tai remiantis CK 3.28 straipsnio analogija, siūlytina įstatymo 3 str. papildyti sakiniu, jog sudarę civilinę sąjungą sudarę partneriai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Tokiu atveju, turint omenyje, jog LR Konstitucija ir Civilinis Kodeksas nenumato galimybės vienos lyties asmenų bendro gyvenimo laikyti šeima, yra būtina papildyti LR Konstitucijos 38 straipsnio antrą dalį nuostata, kad civilinė sąjunga (partnerystė) sudaroma dviejų tos pačios lyties asmenų bendru sutarimu. Taip siūlytina siekiant nesukurti dviejų tai pačiai asmenų grupei taikomų institutų: asmenys, kurie nori sukurti šeimą, gali pasinaudoti santuokos institutu, todėl civilinės sąjungos institutas jiems nėra reikalingas, o asmenims, kurie nenori sukurti šeimos (de fakto kohabitacijoje gyvenantys asmenys) civilinės sąjungos institutas taip pat yra nereikalingas, todėl vieninteliai asmenys, kuriems yra reikalingas civilinės sąjungos institutas, yra vienos lyties asmenys, t.y. tie kurie negali santuokos būdu sukurti šeimos. Registruotos civilinės sąjungos (partnerystės) institutas Europos sąjungoje atsirado ir paprastai taikomas tik poroms, kurios negali susituokti (žr. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus apžvalgą „Tos pačios lyties ir skirtingų lyčių asmenų partnerystės ir santuokos teisiniai institutai Europos Sąjungos valstybėse narėse”).

O jei įstatymo leidėjas visgi neketina laikyti civilinės sąjungos šeimos forma, tada siūlytina Civilinės sąjungos įstayme expresis verbis įtvirtinti nuostatą, jog civiline sąjunga yra siekiama apsaugoti privačius tarpusavio turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, o taip pat nustatyti, jog šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos civilinei sąjungai taikomos tik tada, kai šiame įstatyme tiesiogiai nurodyta ir tik tokia apimtimi, kokia yra būtina, siekiant užtikrinti partnerius siejančių privačių santykių pobūdį ir garantuoti jų apsaugą.

Rengimo šeimai asociacija laikosi pastarosios pozicijos, turėdama omenyje, jog LR Konstitucijoje įvirtintos žmogaus teisės yra prigimtinės (LR Konstitucijos 18 str.), kas, inter alia reiškia ir tai, jog šeima gali būti pripažįstami tik tokie ryšiai, remiasi prigimtiniu lyčių papildomumu ir kurie turi savyje prokreacijos galimybę, o taip pat tai, jog nei LR Konstitucija, nei dabar galiojantis Civilinis Kodeksas nenumato galimybės vienos lyties asmenų bendro gyvenimo laikyti šeima, todėl siūlo:

Pasiūlymas 1

Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi:

3. Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius civilinei sąjungai taikomos tik tada, kai šiame įstatyme tiesiogiai nurodyta ir tik tokia apimtimi, kokia yra būtina, siekiant užtikrinti partnerius siejančių privačių santykių pobūdį ir garantuoti jų apsaugą.

Nepritarti

Siūlomas 1 straipsnio papildymas 3 dalimi nėra tikslingas.

Ar tikslinga atsižvelgiant į Civilinio kodekso reguliavimą, panašų reguliavimą įtvirtinti projekte, sprendžiama, nagrinėjant konkrečius projekto straipsnius ir jiems pateiktus pasiūlymus.
Be to, šeimos teisę reglamentuoja Civilinio kodekso Trečiosios knygos normos, o svarstomas Civilinės sąjungos projektas Nr. XIVP-1694 skirtas reguliuoti kitokio pobūdžio santykiams.

Šiame kontekste paminėtina, kad pritariant Teisingumo ministerijos pasiūlymui, svarstomo projekto lydimasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas XIVP-1695 patobulintas, jame įtvirtinant nuostatą, kad šio kodekso nuostatos civilinės sąjungos teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek civilinę sąjungą reglamentuojančiu įstatymu nenustatyta kitaip.“.

4.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Piliečių gynybos paramos fondas

2022-06-03

2

b) 2 straipsnyje „monogamijos“ principą išbraukti, kadangi šis graikiškas terminas reiškia skirtingų lyčių santuoką. Straipsnį suformuluoti tokiu būdu: „Gyvenimo kartu Civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.“

Nepritarti

Siūlomas sąvokos „civilinė sąjunga“ pakeitimas į sąvoką „gyvenimas kartu“ reikštų, kad keičiama visa svarstomo projekto koncepcija. 

Manytina ir tai, kad  pasiūlymais, kuriais siūloma civilinės sąjungos kontekste netaikyti monogamijos principo arba įtvirtinti draudimą  įregistruoti civilinę sąjungą artimiesiems giminaičiams, yra paneigiamas ne tik paties siūlomo teisinio reguliavimo tikslas, bet ir kyla pagrįstų abejonių dėl pasiūlymo atitikties viešosios tvarkos normoms. Tai 2022 m. birželio 9 d. išvadoje pažymėjo papildomas Žmogaus teisių komitetas, kuris taip pat nurodė, kad „neribojant civilinę sąjungą galinčių sudaryti asmenų skaičiaus, galėtų susidaryti paradoksalios situacijos, kai civilinę sąjungą sudariusi grupė asmenų (pvz., vienos įmonės darbuotojai ar nusikalstamos grupuotės nariai) užsitikrintų procesinę garantiją neliudyti vienas prieš kitą teisme, būtų atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčių ir pan.

 Susipažinus su pateiktais pasiūlymais, darytina išvada, kad pasiūlymo teikėjai apskritai nepritaria įstatymo leidėjo tikslui reglamentuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių porų santykius.

 Teikiamais pasiūlymais nėra siekiama tobulinti įstatymo projektą, siekiama iškraipyti jo esmę ir prasmę.„

5.

Tolerantiško jaunimo asociacija

2022-05-24

3

*

Antra, įstatymo projekte Civilinės sąjungos samprata yra taisytina pripažįstant, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai. Tai svarbu ne tik užtikrinant visų šeimų fundamentines žmogaus teises bei prigimtinį orumą, bet ir dėl to, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nustato šimtus įvairių teisių, galimybių ir garantijų, kurios taikomos tik šeimoms (šeimos nariams), tad jomis partneriai negalėtų naudotis pagal siūlomą reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-09-28 nutarime (byla Nr. 21/2008) konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Nepritarti

Šeimos teisę reglamentuoja Civilinio kodekso Trečiosios knygos normos, o svarstomas Civilinės sąjungos projektas Nr. XIVP-1694 skirtas reguliuoti kitokio pobūdžio santykiams, nepripažįstant, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai.

6.

Rengimo šeimai asociacija

2022-06-20

3

Pasiūlymas 2

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Civilinės sąjungos samprata

Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti privačius tarpusavio turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius.

Nepritarti

Civilinės sąjungos projekto 1 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta įstatymo reguliavimo sritis (šis įstatymas nustato <...> partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas), todėl civilinės sąjungos apibrėžties papildymas nėra tikslingas.

7.

Rengimo šeimai asociacija

2022-06-20

3

24

2

N

2. Dėl Įstatyme vartojamos partnerių sąvokos

Civilinio projekto įstatymo 24 str. siūloma nustatyti, jog kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės, tokios kaip „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat atstoja sąvoką „partneris“. Toks siūlymas yra teisiškai ydingas. Lietuvos teisėje „partneris“ šiuo metu yra vartojamas trimis prasmėmis:

1) asmenims (nepriklausomai nuo lyties), kurie yra sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pagal LR Civilinio kodekso 6.969 straipsnį, apibūdinti.

2) asmenims (vyrui ir moteriai), gyvenantiems de facto kohabitacijoje apibūdinti, t. y. kaip sąvokos „sugyventinis“ sinonimas.

3) asmenims (vyrui ir moteriai), gyvenantiems registruotoje partnerystėje, apibūdinti.

Kalbant apie trečią variantą, jis yra skirtas sugyventiniams, norintiems formalizuoti savo santykius (faktinį gyvenimą kartu) per partnerystės registraciją. Tačiau Lietuvos teisinėje sistemoje registruotoje partnerystėje gyvenančiais asmenimis yra pripažįstami tik asmenys, kurie atitinka keturis kriterijus: a) yra vyras ir moteris, b) yra įregistravę patrnerystę, c) gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, d) turi tikslą sukurti šeimos teisinius santykius įstatymų nustatyta tvarka (sudarydami santuoką).

Apibendrinus, Lietuvos teisėje įtvirtinta partnerio, formalizavusio savo santykius, sąvoka siejama su santuoka arba su ketinimu santuoką sudaryti. Civilinės sąjungos įstatymo projekto tikslas yra į Lietuvos teisinę sistemą įvesti visiškai naują partnerių sąvoką, t. y. asmenų (nepriklausomai nuo lyties), gyvenančių civilinėje sąjungoje ir neturinčių tikslo tarpusavyje sukurti šeimos teisinius santykius santuokos būdu.

Kadangi Civilinės sąjungos įstatyme numatytas partnerių statusas nėra susijęs su ketinimu ar galimybe sudaryti santuoką, yra siūlytina aiškiai apibrėžti specifinę, civilinės sąjungos įstatymu reguliuojamų teisinių santykių pobūdį atspindinčią partnerių sąvoką.

Pasiūlymas

Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 2 dalimi

Partneriai - du asmenys (nepriklausomai nuo lyties) įstatymų nustatyta tvarka įregistravę civilinę sąjungą ir neturintys tikslo tarpusavyje sukurti šeimos teisinių santykių.

Automatinis Civilinės sąjungos įstatyme vartojamos “partnerių” sąvokos prilyginimas kituose teisės aktuose vartojamai “partnerių” sąvokai gali nepagrįstai išplėsti CSĮ numatytas partnerių teises. Toks prilyginimas, pvz. suteiks civilinę sąjungą sudariusiems asmenims teisę į pagalbinį apvaisinimą (LR pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2021 m. liepos 1 d. 8 ,numato, jog pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenimis.). Todėl siūlytina numatyti, jog civilinę sąjungą sudariusiems asmenims kituose teisės aktuose vartojama partnerių ir sugyventinių sąvokos ir formuluotės taikomos tik tais atvejais, kai tai expressis verbis numato Civilinės sąjungos įstatymas ir tik šiame įstatyme numatyta apimtimi.

Nepritarti

Kartu su Civilinės sąjungos projektu svarstomu lydimuoju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu XIVP-1695 siūloma pripažinti netekusiu galios Civilinio kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyrių „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“.

Pagal svarstomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą Nr. XIVP-1694 partneriais bus laikomi asmenys, kurie sudarė civilinę sąjungą Civilinės sąjungos įstatymo nustatyta tvarka.

Projekte numatytos specialios materialinės sąlygos, kas gali sudaryti civilinę sąjungą (pilnamečiai, besilaikantys monogamijos principo, nesiejami giminystės ryšio ir t. t.).

Komiteto klausymų metu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nustačius, kad civilinę sąjungą sudariusiems asmenims kituose teisės aktuose vartojama partnerių ir sugyventinių sąvokos ir formuluotės būtų taikomos tik tais atvejais, kai tai expressis verbis numato Civilinės sąjungos įstatymas ir tik šiame įstatyme numatyta apimtimi, civilinę sąjungą sudarę asmenys nepagrįstai netektų dalies kitais įstatymais suteikiamų socialinių teisių ir galimybių.

Pažymėtina tai, kad patobulintame projekte Civilinės sąjungos įstatymo taikymo nuostatos apibrėžiamos specialiame 33 straipsnyje, taip pat, kad projektas papildytas 32 straipsniu:

32 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

 Vyriausybė iki 2023 m. kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus šį įstatymą, projektus.

8.

Lietuvos žmogaus teisių centras

2022-06-23

3

Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – Centras), kartu su Žmogaus teisių organizacijų koalicija ir advokatų kontoromis „Ellex Valiūnas ir partneriai“, „Walless“, „Glimstedt Vilnius“ ir “WINT”, susipažinę su Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo (toliau – CSĮ) projektu Nr. XIVP-1694, teikia pastabas ir pasiūlymus šiam projektui ir lydintiesiems teisės aktams.

Pozityviai vertiname Seimo narių pastangas teisiškai sureguliuoti nesusituokusių asmenų santykius, jų tarpusavio teises ir pareigas. Vis dėlto dabartinis CSĮ projektas neatliepia realių tos pačios ir skirtingų lyčių šeimų poreikių, neatitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo, todėl svarstymo stadijoje turi būti tobulinamas, kad atitiktų žmogaus teisių apsaugos principus bei tarptautinius standartus.

1. Dėl partnerystės sampratos apibrėžimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime (toliau – Nutarimas) buvo konstatuota, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje; santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, konstatuota, kad iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt,). (žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimas).

Taigi, Konstitucinis Teismas Nutarime pabrėžia, jog turėtų būti saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Vadinasi, toks Konstitucinio Teismo atskleistas šeimos teisinių santykių turinys neapsiriboja šeimomis, kylančiomis vien tik iš santuokos teisinio instituto, bet turi būti taikomas ir iš kitokio teisinio pagrindo kylančioms šeimoms.

Atkreipiame dėmesį, jog dabartiniame CSĮ projekte civilinė sąjunga apibrėžiama labai siaurai ir formaliai, t. y. pagal CSĮ projekto 3 straipsnį civilinė sąjunga apibrėžiama taip:

„Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.”

Atsižvelgiant į aukščiau pacituotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei tai, jog nesusituokusios poros gyvena de facto šeiminiuose santykiuose, grindžiamuose tarpusavio atsakomybe, emociniu prieraišumu, dabar siūlomas apibrėžimas yra per siauras, formalus ir neatspindi tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties porų, kuriančių šeiminius santykius, santykių turinio ir šeiminio santykių teisinio statuso. Tokia teisinė situacija kelia pagrįstų teisinių neaiškumų, kaip iš tiesų būtų traktuojami civilinę sąjungą sudariusių asmenų teisiniai santykiai, t. y. ar civilinę sąjungą sudarę asmenys būtų laikomi šeima, kaip ji apibrėžiama Konstitucinio Teismo Nutarime, ir (ar) tokiai šeimai (šeimos nariams) būtų taikomos teisės aktuose šiuo metu šeimai ir šeimos nariams nustatytos teisės ir garantijos.

Todėl, remdamiesi išdėstytais argumentais, siūlome šiuo metu CSI projekte įtvirtintą „civilinės sąjungos“ sampratą keisti, sąvoką formuluojant tokiu būdu, iš kurio būtų aiškus civilinę sąjungą sudarančių asmenų šeiminis konstitucinis statusas.

CSĮ projekte „civilinę sąjunga“ siūlome apibrėžti žemiau nurodytu būdu:

„3 straipsnis. Civilinės sąjungos samprata

Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti civilinę sąjungą sudariusių asmenų santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.”

Nepritarti

Siūlymui priartinti civilinės sąjungos sampratą prie šeimos sampratos nepritartina, nes šeimos teisę reglamentuoja Civilinio kodekso Trečiosios knygos normos, o svarstomas Civilinės sąjungos projektas Nr. XIVP-1694 skirtas reguliuoti kitokio pobūdžio santykiams, nepripažįstant, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai.

Pritarimas siūlymui iškreiptų pirminę svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 mintį ir koncepciją.

9.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

4

24

1

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. S-2022-3076 nurodytais Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau – Sąjungos projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-1695, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-1696 , Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1697 (toliau – Gyventojų registro projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.23¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1717 (toliau – Papildymo projektas) ir pagal kompetenciją teikia nurodytiems projektams (toliau – projektai) šias pastabas ir pasiūlymus.

<...>

1. Pastebėtina, kad nors Sąjungos projekto 24 straipsnyje aptarti atvejai, kaip turėtų būti suprantamos tam tikros kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės, tačiau šis straipsnis nėra skirtas civilinės partnerystės sudarymo užsienio valstybėje situacijoms. Siekiant užtikrinti, kad nekiltų prielaidų pažeisti monogamijos principą, sudarant civilines sąjungas, ir suteikti teisinio aiškumo taikant Sąjungos projekto nuostatas, siūlytina Sąjungos projekto 4 straipsnio 1 dalyje įrašyti draudimą sudaryti civilinę sąjungą net tik asmenims, jau įregistravusiems civilinę sąjungą, bet ir civilinę partnerystę užsienio valstybėje įregistravusiems asmenims.

Pritarti

Nuostata papildyta nurodant, kad asmenys siekiantys laisva valia sudaryti civilinę sąjungą, be kita ko, taip pat turi būti neįregistravę civilinės partnerystės užsienio valstybėje su kitais asmenimis.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

4

3

2.   Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įregistravę civilinę sąjungą  ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti civilinės sąjungos pasibaigimo pagrindus. Pagal projekto 9 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų nuostatas civilinė sąjunga gali pasibaigti ne tik ją nutraukus bendru partnerių sutikimu arba teismo sprendimu, esant vieno iš partnerių vienašališkam prašymui, bet ir tais atvejais, kai partneris miršta ar įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris pripažįstamas nežinia kur esančiu. Pažymėtina, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmens įregistruotai civilinei sąjungai pasibaigus vieno iš partnerių mirtimi ar vieną iš partnerių pripažinus nežinia kur esančiu, kitas partneris negalėtų įregistruoti naujos civilinės sąjungos su kitu asmeniu arba sudaryti santuokos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti taip, kad asmuo galėtų sudaryti partnerystę su kitu asmeniu arba sudaryti santuoką ir tuo atveju, kai jo įregistruota civilinė sąjunga pasibaigtų projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

Pritarti

„3.Asmuo įregistravęs sudaręs civilinę sąjungą ir, kuri jos nenutraukęs nėra pasibaigusi šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka, asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu.“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

4

4

3.   Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti, kad asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti civilinės sąjungos. Manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kai asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje procesas jau yra pradėtas, tačiau dar nėra priimtas teismo sprendimas tuo klausimu, pvz., kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.15 straipsnio 3 dalyje.

Pritarti

Projekto 4 straipsnio 4 dalis papildyta nuostata „<...> Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš civilinę sąjungą siekiančių sudaryti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, civilinės sąjungos sudarymas turi būti atidėtas iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“

12.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Piliečių gynybos paramos fondas

2022-06-03

4

c) „Gyvenimo kartu“ notarine tvarka registruotas institutas nelaikytinas santuokos keliu susiformavusia šeima. Todėl įregistravimo sąlygos privalo būti liberalesnės. Siūlome tokią 4 str. formuluotę: 4 straipsnis. Gyvenimo kartu Civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos 1. Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti gyvenimą kartu civilinę sąjungą, turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę gyvenimo kartu civilinės sąjungos su kitais asmenimis. 2. Draudžiama įregistruoti civilinę sąjungą artimiesiems giminaičiams. Draudimui mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnis. 3. Įregistravęs gyvenimą kartu civilinę sąjungą ir sutarties jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti gyvenimo kartu civilinės sąjungos su kitu asmeniu. 4. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali įregistruoti gyvenimo kartu civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą įregistruoti gyvenimą kartu civilinę sąjungą gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti gyvenimo kartu civilinės sąjungos.

Nepritarti

Siūlomas sąvokos „civilinė sąjunga“ pakeitimas į sąvoką „gyvenimas kartu“ reikštų, kad keičiama visa svarstomo projekto koncepcija. 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

3,

5

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.   Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka“, projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento“, projekto 8 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo“. Tokios pacituotų nuostatų formuluotės leidžia manyti, kad civilinės sąjungos pradžia ir su tuo susijusių teisinių pasekmių atsiradimas įstatymo projekte imperatyviai siejami su civilinės sąjungos įregistravimo momentu. Tačiau įstatymo projekte niekur nesiūloma nustatyti, kokia institucija ir kokiu būdu, kokiu pagrindu, kokiame registre, turėtų ir galėtų įregistruoti civilinę sąjungą.

Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.18 straipsnio 9 punkte nurodoma, jog partnerystė yra vienas iš valstybės privalomai registruojamų civilinės būklės aktų. Be to, CK 2.19 straipsnyje nurodoma, kad „Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“ Taip pat pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekte sąvoka „partnerystė“ nenaudojama siekiant išvengti jos painiojimo su jungtinės veiklos teisiniu reguliavimu^[1].  Vertinant šias aplinkybes teigtina, kad projektu siūloma nustatyti partnerystės registravimą, ją įvardinant civiline sąjunga. Todėl vertintina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir CK nuostatomis, projekte turi būti nurodoma civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija, registras, registruojantis civilinę sąjungą. Manytina, kad projekte turėtų būti kalbama ne tik apie duomenų apie civilinės sąjungos įrašymą į tam tikrą registrą, o apie konkrečią ir aiškią civilinės sąjungos įregistravimo procedūrą. Todėl turėtų būti pildomas arba teikiamas įstatymo projektas ar teikiami papildomi Gyventojų registro įstatymo pakeitimai, kad civilinės sąjungos registravimo procesas būtų aiškus ir išsamus bei turėtų aiškų įstatyminį teisinį pagrindą.

Pritarti

Projekto 3 straipsnis patobulintas:

3 straipsnis. Civilinės sąjungos samprata

Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas ir patvirtintas dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Projekto 5 straipsnis patobulintas:

5 straipsnis. Civilinės sąjungos sudarymas ir registravimas įsigaliojimas

Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras.

1. Asmenys, siekiantys sudaryti civilinę sąjungą, pateikia notarui susitarimą dėl civilinės sąjungos sudarymo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime civilinę sąjungą siekiantys sudaryti  asmenys turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos civilinės sąjungos sudarymo sąlygos.

3. Civilinė sąjunga laikoma sudaryta ir turi šiame įstatyme nustatytas teisines pasekmes nuo abiejų asmenų, siekiančių sudaryti civilinę sąjungą susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo patvirtinimo notarine tvarka momento.

4. Civilinės sąjungos sudarymo faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei Sutarčių ir teisių suvaržymų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka įregistruotas susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas. Notaras, patvirtinęs susitarimą dėl civilinės sąjungos sudarymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio susitarimo patvirtinimo Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui perduoda duomenis apie patvirtintą susitarimą dėl civilinės sąjungos sudarymo. 

5. Civilinę sąjungą sudarę partneriai civilinės sąjungos galiojimo metu neturi teisės į išmokas, skiriamas našliams ir vienišiems asmenims, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymuose.

14.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

5

3,

4

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Sąjungos projekto 5 straipsnyje numatomos teisinės pasekmės turėtų kilti jau nuo sudaryto sandorio patvirtinimo notarine tvarka, tuo tarpu registras turėtų atlikti tik sandorio išviešinimo funkciją, siekiant faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kaip ir nurodyta šio projekto 8 straipsnio 1 dalyje.

Pritarti

Patobulinto projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinama, kad:

„3. Civilinė sąjunga laikoma sudaryta ir turi šiame įstatyme nustatytas teisines pasekmes nuo abiejų asmenų, siekiančių sudaryti civilinę sąjungą susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo patvirtinimo notarine tvarka momento.

4. Civilinės sąjungos sudarymo faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei Sutarčių ir teisių suvaržymų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka įregistruotas susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas. Notaras, patvirtinęs susitarimą dėl civilinės sąjungos sudarymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio susitarimo patvirtinimo Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui perduoda duomenis apie patvirtintą susitarimą dėl civilinės sąjungos sudarymo.“ 

15.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

5

Sąjungos projekto 5 ir 8 straipsnyje numatyta, kad civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) momento ir civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik įrašius duomenis dėl civilinės sąjungos įregistravimo Gyventojų registre.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Gyventojų registre nėra sukurta funkcionalumų, leisiančių registruoti civilinę sąjungą registre ar tvarkyti duomenis apie asmenų sudarytą civilinę sąjungą. Teoriškai civilinės sąjungos galėtų būti registruojamos Gyventojų registre, tačiau techninio įgyvendinimo aspektu šis sprendimas yra sudėtingas ir pareikalautų esminių registro pakeitimų, susijusių su naujų pagrindinių algoritmų kūrimu ir naujos duomenų tvarkymo procesų sekos nustatymu, kartu iš esmės praplečiant ir Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos apimtį, per kurią šiuo metu registruojami civilinės būklės aktai, sudarant civilinės būklės akto įrašą.

Be to, šiuo metu vyksta Gyventojų registro modernizavimo darbai, kurie yra finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projekto pabaiga numatyta 2023 m. balandžio mėn. 5 metus po šio termino nustatyta pareiga palaikyti sukurtus funkcionalumus, todėl, nusprendus faktą apie civilinės sąjungos sudarymą registruoti Gyventojų registre, reikėtų ne tik iš esmės keisti Gyventojų registro algoritmus, bet ir palaikyti atskiro ir iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamo Gyventojų registro modernizavimo projekto metu sukurtus techninius sprendimus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei įvertinus atitinkamų registrų paskirtį, registruojamus objektus ir juose tvarkomus duomenis, siūlytina svarstyti galimybę duomenis apie civilinės sąjungos sudarymą tvarkyti Vedybų sutarčių registre (toliau – 1 alternatyva), kadangi Vedybų sutarčių registre jau yra sukurti reikiami funkcionalumai, kurie galėtų būti pritaikyti duomenų apie civilinę sąjungą tvarkymui, arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre (toliau – 2 alternatyva).

Pasirinkus 1 alternatyvą, Gyventojų registrui iš Vedybų sutarčių registro būtų teikiamas ir tvarkomas požymis apie įregistruotą civilinę sąjungą. Preliminariais skaičiavimais šiam sprendimui įgyvendinti reikėtų apie 120 tūkst. eurų ir 8 mėnesių. Pagal 2 alternatyvą duomenų tvarkymo principas būtų panašus į 1 alternatyvos, bet jo techninė realizacija būtų sudėtingesnė, o tai lemtų didesnį lėšų poreikį. Preliminariu vertinimu šiam sprendimui įgyvendinti reikėtų apie 160 tūkst. eurų ir 6 mėnesių. Be to, papildomai reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Sutarčių ir teisių suvaržymų registro įstatymą, išplečiant šio registro objektų sąrašą.

Pasirinkus civilinę sąjungą registruoti vienu iš Teisingumo ministerijos pasiūlytų būdų, atitinkamai turėtų būti patikslinti tiek Sąjungos projektas, tiek Gyventojų registro projektas. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės sukurti naujus arba pritaikyti esamus registrų funkcionalumus, siūlytina, priklausomai nuo pasirinktos registravimo alternatyvos, numatyti vėlesnę pateiktų įstatymų įsigaliojimo datą.

Pritarti

Projekto nuostatos patobulintos, įtvirtinant, kad susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas registruojamas Sutarčių ir teisių suvaržymų registre.

16.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

5,

9,

21

- Siūlytina išsamiai, atskirame įstatymo projekto straipsnyje, reglamentuoti civilinės sąjungos sudarymą notarine tvarka, taip pat aiškiau, sistemiškiau reglamentuoti civilinės sąjungos sudarymo, pabaigos fakto įregistravimo procedūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad notaras civilinės sąjungos sudarymo ir jos nutraukimo registraciją galėtų atlikti nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis;

Pritarti

Patobulinto projekto 9 straipsnyje įtvirtinama, kad:

“9 straipsnis. Civilinės sąjungos pabaigos pagrindai

1. Civilinė sąjunga pasibaigia, kai:

1) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką Civilinio kodekso nustatyta tvarka;

2) kai partneriai bendru sutikimu nutraukia įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu;

3) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą;

4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris  paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų Sutarčių ir teisių suvaržymų registre yra įrašomi duomenys apie susitarimo sudaryti civilinę sąjungą pabaigą pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių susitarimą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą (susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių) arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą.

3. Jeigu įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama teismo sprendimu patvirtinus vienašališką partnerio prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą, įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų Sutarčių ir teisių suvaržymų registre yra įrašomi duomenys apie susitarimo sudaryti civilinę sąjungą pabaigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.

4. Civilinė sąjunga laikoma nutraukta ar pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo notarine tvarka patvirtinto abiejų partnerių prašymo susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigaliojimo dienos. Notarine tvarka patvirtintas abiejų partnerių prašymas susitarimas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigalioja kitą darbo dieną nuo notarinio patvirtinimo dienos.“

Patobulinto projekto 21 straipsnyje įtvirtinama, kad:

„21 straipsnis. Civilinės sąjungos pabaigos registravimas

1. Partneriams tarpusavyje sudarius santuoką arba vienam iš partnerių mirus, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys apie santuokos sudarymą ar partnerio mirtį perduodami Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui ir jų pagrindu Sutarčių ir teisių suvaržymų registre įrašomi duomenys apie susitarimo sudaryti civilinę sąjungą pabaigą.

2. Duomenis apie civilinės sąjungos pabaigą, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo pateikia teismas. 

3. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigą Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui pateikia notaras - ne vėliau kaip kitą darbo dieną po susitarimo nutraukti civilinę sąjungą (susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių) patvirtinimo arba teismas – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo civilinė sąjunga nutraukiama, įsiteisėjimo dienos.

4. Duomenys apie susitarimo sudaryti civilinę sąjungą pabaigą įrašomi Sutarčių ir teisių suvaržymų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro išregistruojamas praėjus 50 metų nuo duomenų apie susitarimo sudaryti civilinę sąjungą pabaigą įrašymo Sutarčių ir teisių suvaržymų registre dienos, išskyrus atvejus, kai civilinė sąjunga pripažįstama negaliojančia. Civilinę sąjungą pripažinus negaliojančia, susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas išregistruojamas Sutarčių ir teisių suvaržymų registro nuostatų nustatyta tvarka.“

17.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2022-06-15

5

Tarnybos nuomone, asmenys, sudarantys civilinę sąjungą, turėtų turėti teisę registruoti ją civilinės metrikacijos įstaigoje, o ne notaro biure, kaip siūloma CSĮ, taip išlaikant asmenų, sudarančių civilinę sąjungą orumą, pabrėžiant šių santykių nekomercinį, asmeninį pobūdį.

Nepritarti

Siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

Civilinės sąjungos įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje metu Seimo narė J. Sejonienė akcentavo, kad „įstatymo projektas neturi  jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso knygoje „Šeimos teisė“, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų. Civilinė sąjunga sukurtų partnerių bendrosios dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, kiekvienas iš partnerių turės įrodyti savo dalį  bendrojoje nuosavybėje. Tuo tarpu santuokos atveju sukuriamas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, vadinasi, po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.

Taip pat civilinės sąjungos nutraukimo tvarka bus paprastesnė. Nesant ginčo, civilinę sąjungą bendru sutarimu bus galima nutraukti pas notarą. Projekto nuostatos reglamentuoja bendrą gyvenimą nesusituokus tiek vyro ir moters bendram gyvenimui, tiek dėl tos pačios lyties asmenų. Tai yra lyčiai neutralus projektas. Neabejotina, bendras gyvenimas ir įsipareigojimas sukurti, išsaugoti ir plėtoti tarpusavio santykius apima kur kas daugiau nei ūkinius reikalus. Civilinė sąjunga taip pat yra apie monogamiją, asmenų, esančių  civilinėje sąjungoje, tarpusavio lygiateisiškumą, moralinę ir materialinę paramą vienas kitam, apie galimybę sužinoti apie kito partnerio sveikatos būklę, apsaugoti asmenį partneriui mirus.“

18.

Tolerantiško jaunimo asociacija

2022-05-24

5

Trečia, diskusijoje dalyvavę asmenys išreiškė nusivylimą, kad įstatymo projektu užuot suteikus visoms šeimoms deramą teisinį pripažinimą ir apsaugą dalis šeimų yra tiesiog pažeminamos siūlant įstatymiškai įtvirtinti tiesiog dar vieną ekonominės veiklos formą. Šiuo metu siūloma, kad partnerių santykių registracija bus vykdoma notarų biuruose be jokio iškilmingumo, nesuteikiama partnerio pavardės keitimo galimybė, partnerių turtiniai santykiai reglamentuojami taip, kad jie sukuria daugiau ribojimų ir nepatogumų patiems partneriams, o santykiuose su trečiaisiais asmenimis vis tiek bus reikalinga atskirai forminti ir tvirtinti begalę įvairių įgaliojimų, nes partneriai neturės teisės vienas kitam atstovauti įstatymo pagrindu. Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė į Seimui dar praėjusių metų rugsėjį Žmogaus teisių organizacijų koalicijos išsiųstą kreipimąsi, kuriame išdėstyti konkretūs siūlymai tuomečiam Partnerystės įstatymui patobulinti. Koalicijos nuomone, įstatymas turėtų apsaugoti tiek turtinius, tiek neturtinius partnerių santykius; numatyti, kad partnerystėje gyvenantys asmenys kuria šeiminius santykius ir prisiima su šių santykių sukūrimu susijusias teises ir pareigas; numatyti, kad partnerių turtas, įgytas užregistravus partnerystę, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Ketvirta, kyla abejonių ir dėl to, ar toks įstatymas, kokį siūloma priimti, iš viso būtų aktualus ir reikalingas partnerių šeimoms, kurių Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių (tiek skirtingų lyčių, tiek vienos lyties). Nežinia, kokie bus notarų įkainiai už partnerystės įregistravimą, juo labiau, kad tokia partnerystė nesuteiks jokių šeimos teisių, tad neaišku, kam jos reikia iš viso. Tokia partnerystė bus susijusi su daugybe biurokratinių nepatogumų ir procedūrų, sudėtingu nutraukimu, o jos suteikiama nauda - artima nuliui.

<...>

Šešta, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar kitose Europos Sąjungos šalyse teisėtai sudarytos santuokos ir partnerystės (įskaitant ir tos pačios lyties) nebus nepagrįstai sumenkinamos prilyginant jas notarinėms sutartims ypač ribotoje apimtyje, kaip siūloma šiuo projektu.

Nepritarti

Žiūr. argumentus aukščiau (siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu).

19.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Piliečių gynybos paramos fondas

2022-06-03

6

d) Sudarę gyvenimo kartu susitarimą asmenys nėra sutuoktiniai, kurie priklauso vienas kitam (lojalūs) bei nesąlygiškai privalo prisiimti atsakomybę už vienas kito išlaikymą. Gyvenimo kartu partnerių teises ir pareigas sąlygoja jų įregistruoto susitarimo gyventi kartu turinys. Gyvenimą kartu lemia abipusis pasitikėjimas ir įsipareigojimas laikytis notarine tvarka patvirtinto susitarimo gyventi kartu sąlygų. Tarp notarine tvarka patvirtinto susitarimo sąlygų gali būti visi Civilinės sąjungos įstatymo projekte įtvirtinti institutai: atstovavimas (7 str.); gyvenimo kartu pabaigos pagrindai (9 str.); gyvenimo kartu susitarimo nutraukimas (12 str.); gyvenančių kartu turto režimas (13-20 str.); atstovavimas (22 str.); Todėl siūlytume iš įstatymo projekto 7; 9; 12; 13-20; 22 straipsnius išbraukti, kadangi šiuose straipsniuose nurodytos sąlygos turės atsispindėti notarine tvarka registruoto susitarimo gyventi kartu turinyje. Atsižvelgiant į paminėtą, siūlytume tokią 6 str. formuluotę: 6 straipsnis. Partnerių pareigos vienas kitam 1. Partneriai privalo pasitikėti vienas kitu ir rūpestingai vykdyti visas susitarimo gyventi kartu nuostatas. Partnerių pareigų gyvenant kartu turinį bei apimtį nustato notarine tvarka registruotas susitarimas gyventi kartu. būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. 2. Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris. 3. Partnerių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos sutarties bei imperatyvių šio įstatymo normų.

Nepritarti

Pritarimas teikiamiems siūlymams reikštų, kad keičiama visa svarstomo projekto koncepcija. 

20.

Lietuvos žmogaus teisių centras

2022-06-23

7

N

2. Dėl civilinę sąjungą sudariusių asmenų pavardžių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 d. įtvirtinta, jog kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą, o ši teisė apima taip pat teisę į pavardę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių“ 9 punkte nustatyta, jog asmuo turi teisę pakeisti savo pavardę, jeigu, be kita ko, i) po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; ii) po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį.

Pažymėtina, jog Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisė į vardą (įskaitant, pavardę) yra asmeninė neturtinė teisė, kuri neatskiriamai siejama su asmeniu ir jo orumu. Šios teisės pažeidimas gali sukelti neturtinę žalą – asmens dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Nepaisant to, kad, pirma, teisė į vardą (įskaitant, pavardę) yra svarbi asmeninė neturtinė teisė, kurios užtikrinimas yra siejamas su asmens orumo apsauga, antra, šeimos santykius santuokos teisiniu institutu apsaugantiems asmenims (sutuoktiniams) yra sudaryta galimybė pasirinkti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba prie savo pavardės prijungti partnerio pavardę, dabartiniame CSĮ projekte asmenims, kuriantiems šeiminius santykius ir juos apsaugantiems civilinės sąjungos teisiniu institutu, apskritai nėra numatyta galimybė pasirinkti kito civilinę sąjungą sudarančio asmens (partnerio) pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama kito civilinę sąjungą sudarančio asmens (partnerio) pavardė.

Atsižvelgiant į tai, siūlome CSĮ projekte įtvirtinti teisę civilinę sąjungą sudarantiems asmenims pasilikti iki civilinės sąjungos sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito civilinę sąjungą sudariusio asmens pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama kito civilinę sąjungą sudariusio asmens pavardė. Taip pat siūlytina CSĮ projekte įtvirtinti asmeniui teisę civilinės sąjungos pabaigos atveju pasilikti iki civilinės sąjungos sudarymo turėtą pavardę ar civilinės sąjungos galiojimo metu turėtą pavardę.

Todėl CSĮ projekte siūlome įtvirtinti naują straipsnį, reglamentuojantį civilinę sąjungą sudariusio asmens teisę į pavardę:

„7 straipsnis. Civilinę sąjungą sudariusių asmenų pavardė

1. Abu civilinę sąjungą sudarę asmenys turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito civilinę sąjungą sudariusio asmens pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama kito civilinę sąjungą sudariusio asmens pavardė.

2. Nutraukus civilinę sąjungą, asmuo turi teisę pasilikti iki civilinės sąjungos sudarymo turėtą pavardę ar civilinės sąjungos galiojimo metu turėtą pavardę.“

Nepritarti

Siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

Kaip minėta aukščiau, Civilinės sąjungos įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje metu Seimo narė J. Sejonienė akcentavo, kad „įstatymo projektas neturi  jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso knygoje „Šeimos teisė“, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų.<...>“

21.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2022-06-15

CSĮ nėra sudaryta galimybė partneriams turėti vienas kito pavardę ar abi pavardes.

Nepritarti

Šis siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

Žiūr. argumentus aukščiau

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

7

1

4.   Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.137 straipsnį, bet kuris asmuo gali įgalioti kitą asmenį atstovauti jam nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Todėl manytume, kad ši siūloma norma yra perteklinė. Jeigu siekiama nustatyti kitokį įgaliojimą, nei CK antrojoje knygoje, tai norma tobulintina.

Nepritarti

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.32 straipsnyje įtvirtinta analogiška nuostata (tik taikoma kitam institutui ir kitiems subjektams), kad „Vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti.“.

Siekiant aiškiai atskirti siūlomus reglamentuoti civilinės sąjungos santykius, aiškumo tikslais nuostatą, įgalinančią suteikti partneriui teisę įgalioti kitą partnerį ne tik jam atstovauti, bet ir veikti jo vardu, tikslinga palikti.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

7

3

5.   Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog teismo nutartis leidžianti partneriui atlikti konkretų veiksmą, kai jis negali gauti kito partnerio sutikimo, siunčiama Notarų rūmams, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokiu tikslu tai turi būti daroma. 

Be to, siekiant aiškumo, siūlytume analizuojamos straipsnio dalies ketvirtą ir penktą sakinius dėstyti atskira straipsnio dalimi, nes jų reguliavimo dalykas kitas nei kitų šios dalies sakinių.

Pritarti

Pažymėtina, kad nuostata yra analogiška Civilinio kodekso 3.32 str., todėl pritariant pastabai turi būti koreguojamas ne tik Civilinės sąjungos įstatymo projektas, bet ir Civilinio kodekso 3.32 straipsnis.

Patobulinto Civilinės sąjungos projekto 7 straipsnio 2 ir 3 dalys išdėstytos taip:

„2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto partnerio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito partnerio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio šio leidimo davimas atitinka abiejų partnerių interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per toje nutartyje nurodytą terminą.

3. Teismas, nustatęs, kad partneris veikia priešingai kito partnerio, bendrų nepilnamečių vaikų ar kito partnerio nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą atlikti veiksmus pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei Kai leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties, kuri teismo duotas leidimas pakeistas ar panaikintas, įsiteisėjimo dienos šią nutartį pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. – viešam registrui.“

24.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

7

2

2. Dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 Lietuvos notarų rūmai siūlo įstatymo projektą tobulinti, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant civilinės sąjungos sudarymo, išviešinimo, nutraukimo tvarką, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojant partnerių turtinius santykius bei asmeninio pobūdžio neturtines teises ir pareigas:

<...>

- įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams. Nors ši nuostata yra analogiška Civilinio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalies nuostatai, pažymėtina, kad praktikoje teismo nutartys Notarų rūmams nėra siunčiamos, o Notarų rūmai tokio registro netvarko, kadangi teismo nutartį yra tikslinga pateikti tiesiogiai notarui, kuris atliks/tvirtins atitinkamą notarinį veiksmą;

Pritarti

25.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

8

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos projekto 7 straipsnio 1 dalyje partneriams suteikiama galimybė atstovauti vienas kitam, siūlytina įvertinti, ar, siekiant teisinio aiškumo, Sąjungos projekte nebūtų tikslinga analogiškai Civilinio kodekso 3.94 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui aptarti galimybę partneriui tvarkyti kito partnerio turtą.

Pritarti

Projektas papildytas 8 straipsniu:

„8 straipsnis. Įgaliojimas tvarkyti turtą

1. Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų bendroji dalinė nuosavybė, ar disponuoti šiuo turtu.

2. Jeigu vienas partneris yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto, kitas partneris gali kreiptis į teismą, prašydamas teismo leidimo vienam tvarkyti tokį turtą.

3. Jeigu partneris, kuris vienas tvarko turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

4. Turto tvarkymui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens turto administravimą.“

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

(8)

(2)

6.   Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų  egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.

            Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 5 straipsniu, civilinė sąjunga teisines pasekmes sukelia tik nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Be to, projekto 3 straipsnyje yra nustatoma, kad civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykiu. Taigi tiek iš projekto 3 straipsniu, tiek ir 5 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos civilinės sąjungos sąlygos yra: 1) aiškiai išreikšta asmenų valia sudaryti civilinę sąjungą; 2) civilinės sąjungos įregistravimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad tik esant abiem aplinkybėms kartu – asmenų valiai ir civilinės sąjungos registracijai - asmenys gali būti laikomi tinkamai deklaravę savo valią kurti civiline sąjunga grindžiamus teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, iš projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma teismo sprendimu faktinį bendrą asmenų gyvenimą, nesant jų aiškiai išreikštos valios kurti civiline sąjunga grindžiamus teisinius santykius, prilyginti įregistruotai civilinei sąjungai. Atkreiptinas dėmesys, kad be registruotinų asmenų gyvenimo kartu formų – santuokos, projektu siūlomos civilinės sąjungos – egzistuoja ir faktinio bendro gyvenimo kartu forma, kai kartu gyvenantys asmenys (ar vienas iš jų) nepageidauja viešai deklaruoti gyvenimo kartu, siekio kurti ar plėtoti tarpusavio santykius ir prisiimti iš to išplaukiančių teisių ir įsipareigojimų vienas kitam. Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmuo, nuo pat bendro gyvenimo pradžios neturėjęs tikslo sudaryti civilinės sąjungos, gali būti prieš savo valią teismo sprendimu pripažintas partneriu tik todėl, kad su kitu asmeniu tam tikrą laiką turėjo glaudžius asmeninius santykius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūloma teisės norma, kiek tai susiję su civilinės sąjungos buvimo fakto nustatymu prieš asmens valią, galėtų būti laikoma ribojančia asmens teisę į privatų gyvenimą, todėl reikėtų įvertinti, ar tokia nuostata yra būtina demokratinėje visuomenėje ir ar ji proporcinga siekiamam tikslui, t. y. ar šio tikslo negalima pasiekti kitu, mažiau asmens teisę ribojančiu būdu.

            Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje pateikiama mutatis mutandis nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 - 448 straipsnių nuostatas nėra tiksli. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl „santuokos sudarymo ar nutraukimo fakto nustatymo”, t. y. remdamasis objektyviais duomenimis, liudytojų parodymais ir pan. nustato buvus santuokos įregistravimo ar nutraukimo faktą, o ne prilygina asmenų bendrą gyvenimą santuokai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Taigi vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo praktika, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinių civilinės sąjungos santykių buvimo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu gali būti nustatomas civilinės būklės aktų buvimo faktas (civilinės sąjungos pagal bendrą abiejų asmenų notarine tvarka patvirtintą pareiškimą įregistravimo buvimo faktas), bet ne civilinės būklės faktas (ne faktiniai civilinės sąjungos santykiai).

            Trečia, vadovaujantis projekto aiškinamojo rašto nuostatomis, projekto 8 straipsnio 2 dalimi siekiama „apsaugoti faktinėje civilinėje sąjungoje esančių asmenų santykius bei sudaryti galimybę faktiniams partneriams ginti savo teises, kildinamas iš faktinės civilinės sąjungos“. Manytina, kad šiems projekto aiškinamojo rašto keliamiems tikslams pasiekti pakanka ir šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, įgalinančio „faktinius partnerius“ efektyviai ginti savo teises ir pažeistus interesus. Pastebėtina, kad nors ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo galėtų būti vienas svarbiausių ir aktualiausių priežasčių, dėl ko „faktinis partneris“ norėtų kreiptis į teismą projekto 8 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, tačiau ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad kilus aukščiau minėtam „faktinių partnerių“ ginčui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl faktinės civilinės sąjungos (gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo) galėtų būti įrodinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pripažinimo į tam tikrą turtą, todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, minėtas „faktinės civilinės sąjungos“ faktas negalėtų būti nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingos teisenos tvarka. Taigi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010)). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

            Pastebėtina ir tai, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių (pavyzdžiui „faktinis partneris“ siektų nustatyti juridinį faktą apie „faktinę civilinę sąjungą“ kaip tokią, kartu nereikalaudamas jokių kitų turtinių teisių gynybos), teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

            Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai turėtų būti svarstomas ir asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, nes teismo sprendimu bendrą asmenų gyvenimą būtų galima prilyginti tik vienai iš registruotinų (aiškios asmens valios reikalaujančių) gyvenimo kartu formų – civilinei sąjungai, tuo tarpu asmenų gyvenimą kartu prilyginti faktinei santuokai galimybės teisės aktuose numatyta nėra.

            Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina atsisakyti nuostatos dėl civilinės sąjungos įregistravimo remiantis teismo sprendimu.

Pritarti

 Projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu.

27.

Teisėjų taryba

2022-08-08

(8)

(2)

Teisėjų taryba susipažino su pateiktais įstatymų projektais:

- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) papildymo 2.23¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1717;

- Civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau – CSĮ projektas);

- Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-1695;

- Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-1696;

- Gyventojų registro įstatymo Nr. 1-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1697 (toliau – GRĮ projektas).

Teisėjų taryba, susipažinusi su derinti pateiktais įstatymų projektais, pagal kompetenciją teikia šias pastabas:

Dėl CSĮ projekto Nr. XIVP-1694

1. Siūlytina atsisakyti nuostatos, išdėstytos CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje, kuria siūloma nustatyti, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama ir remiantis teismo sprendimo, kai nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu.  

1.1. Pastebėtina, kad CSĮ projekto 3 ir 5 straipsniuose siūloma nustatyti, jog civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Minėtomis CSĮ projekto nuostatomis siūloma nustatyti, jog civilinė sąjunga teisines pasekmes sukelia tik nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos civilinės sąjungos sąlygos yra dvi: aiškiai išreikšta asmenų valia sudaryti civilinę sąjungą ir civilinės sąjungos įregistravimas teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tik esant šioms dviem aplinkybėms kartu – asmenų valiai ir civilinės sąjungos registracijai – asmenys gali būti laikomi tinkamai deklaravę savo valią kurti civiline sąjunga grindžiamus teisinius santykius.

1.2. Iš CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos iš esmės nėra aišku, kodėl siūloma teismo sprendimu faktinį bendrą asmenų gyvenimą, nesant jų aiškiai išreikštos valios kurti civiline sąjunga grindžiamus teisnius santykius, prilyginti įregistruotai civilinei sąjungai ir kokie tai galėtų būti konkretūs atvejai. Pažymėtina, jog be CSĮ projektu siūlomos civilinės sąjungos galima ir faktinio bendro gyvenimo kartu forma, kai kartu gyvenantys asmenys nepageidauja viešai deklaruoti savo gyvenimo kartu ir prisiimti iš to išplaukiančių teisių pasekmių. Tuo labiau, kad CK įstatymo projektu Nr. XIVP-1695 siūloma pripažinti netekusiomis galios CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus nuostatas, kurios iš esmės reglamentavo bendro asmenų gyvenimo neįregistravus santuokos aspektus.

           Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmuo gali būti prieš savo valią teismo sprendimu pripažintas partneriu tik todėl, kad su kitu asmeniu tam tikrą laiką turėjo glaudžius asmeninius santykius. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444-448 straipsniai), nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali gauti kitokia, tai yra ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinių civilinės sąjungos santykių buvimo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu gali būti nustatomas civilinės būklės aktų buvimo faktas (civilinės sąjungos pagal bendrą abiejų asmenų notarine tvarka patvirtintą pareiškimą įregistravimo buvimo faktas), bet ne civilinės būklės faktas (ne faktiniai civilinės sąjungos santykiai). Pastebėtina, kad CSĮ numato galimybę įteisinti asmenų tarpusavio asmeninius santykius, sudarant dviejų asmenų civilinę sąjungą, įregistruojant ją šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinus notarui. Nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad faktinės sąjungos įregistravimas ir šio fakto išviešinimas padės partneriams išvengti galimų teisinių ginčų su trečiaisiais asmenimis, nėra aišku, kodėl pareigą spręsti dėl asmenų tarpusavio asmeninių santykių ne/įteisinimo (dėl kurio asmenys yra laisvi susitarti ir prisiimti iš to kylančią atsakomybę) siūloma perkelti teismui.

Pritarti

 Projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu.

28.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

(8)

(2)

Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama ir remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Pažymėtina, kad ši įstatymo projekto norma neatitinka įstatymo projekto 3, 5 straipsnių, pagal kuriuos civilinės sąjungos galiojimo sąlygos yra: 1) dviejų asmenų valia ir susitarimas dėl civilinės sąjungos sudarymo; 2) abiejų asmenų pasirašytas ir notaro patvirtintas bendras pareiškimas dėl civilinės sąjungos įregistravimo; 3) civilinės sąjungos įregistravimas viešame registre. Tik tokiu atveju civilinė sąjunga sukelia įstatymo projekte nurodytas teisines pasekmes, o civilinės sąjungos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.

Pažymėtina, kad įteisinus partnerystės institutą, visuomenėje de facto egzistuojantys partnerystės santykiai galės būti formalizuoti, deklaruoti ir įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl siūlytina faktinės civilinės sąjungos pripažinimo teismo sprendimu reglamentavimo atsisakyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės asmenų gyvenimo kartu teismo sprendimu pripažinti faktine santuoka. Be to, Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato galimybę nustatyti tik civilinės būklės aktus, t. y. įregistravimo faktą, o ne pačią civilinę būklę. Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, tais atvejais, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

Pritarti

 Projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu.

29.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

(8)

(2)

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Sąjungos projekte konkretizuoti, kad civilinės sąjungos atsiradimas, asmenims bendru sutarimu sudarius civilinę sąjungą ir pagal Sąjungos projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatas teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, sukelia tas pačias teisines pasekmes, t. y., kad egzistuoja ir partnerių turto teisinis režimas, kitos Sąjungos projekte numatytos partnerių garantijos ir pan.

Nepritarti

 Pasiūlymas neaktualus, nes projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Detalūs šios nuostatos atsisakymo argumentai išdėstyti Teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Lietuvos notarų rūmų pastabose.

30.

Lietuvos žmogaus teisių centras

2022-06-23

(8)

(2)

4. Dėl faktinės partnerystės

Dabartiniame CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog civilinė sąjunga gali būti įregistruota remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Pagal CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalį bylos dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Sveikiname ir palaikome faktinės civilinės sąjungos instituto įtvirtinimą CSĮ projekte. Pažymėtina, jog galimybė pasinaudoti faktinės civilinės sąjungos institutu yra itin aktuali ir svarbu smurto artimoje aplinkoje atvejais, kai smurtą patiriantis asmuo ketina ištrūkti iš smurtinių santykių, tačiau neturi jokių teisinių garantijų ir turtinių įsipareigojimų vienas kito atžvilgiu. Asmuo, ištrūkęs iš tokių santykių, neturi jokių teisių ir dažnu atveju negali pretenduoti į bendrai užgyventą turtą. Faktinės civilinės sąjungos institutas taip pat yra itin svarbus ir tuo atveju, jeigu šeimoje vienas iš šeimos narių (dažniausiai – moteris) visą gyvenimą prižiūri vaikus, rūpinasi buitimi, todėl neturi ir negeneruoja finansinio pajamų šaltinio. Toks asmuo, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutrūkus bendram šeimos gyvenimui, tampa itin socialiai ir finansiškai pažeidžiamas ir dažnu atveju negali pretenduoti į kartu su kitu šeimos nariu užgyventą turtą.

Žinome, jog Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas turėjo pastabų dėl šio instituto teisinio reglamentavimo, todėl, atsižvelgdami į aukščiau aptartas aplinkybes, siūlome ieškoti geriausio teisinio varianto ir CSĮ projekte įtvirtinti tinkamai teisiškai sureguliuotą faktinės partnerystės institutą.

Nepritarti

 Projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Detalūs šios nuostatos atsisakymo argumentai išdėstyti Teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Lietuvos notarų rūmų pastabose.

31.

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

vyruteises.lt

2022-08-01

(8)

(2)

 Įvertinus Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektą), teikiama ši pastaba:

Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Siūlomas teisinis reguliavimas reikštų, kad praktiškai bet kokių artimų santykių egzistavimas taptų pakankama sąlyga svarstymui šiuos santykius pripažinti civiline sąjunga. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra perteklinis, nes ne visi asmenys, siekiantys susirasti faktinį santykių partnerį, siekia ilgalaikių teisinių įsipareigojimų su šiuo partneriu. Kai kurie asmenys gali siekti susirasti faktinį partnerį trumpalaikiams santykiams, dėl nenoro patirti vienatvės ar bet kurios kitos priežasties, nesietinos su ilgalaikių teisinių įsipareigojimų siekiu. Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sudarytų galimybę piktnaudžiauti asmenims, siekiantiems užmegzti faktinius santykius tam, kad galėtų pretenduoti į, pavyzdžiui, faktinio santykių partnerio turtinę nuosavybę.

Pabrėžtina, kad Įstatymo projekte nenumatoma galimybė asmenims, nenorintiems būti pripažintiems partneriais (civiliniais sąjungininkais), apsisaugoti nuo nepageidaujamų teisinių pasekmių, potencialiai kilsiančių iš faktinių santykių egzistavimo. Tai reiškia, kad asmenys galės būti pripažįstami partneriais (civiliniais sąjungininkais) net ir prieš jų pačių valią. Manytina, kad asmenų valia turėtų būti kertinis kriterijus, lemiantis jų pasirinkimą (ne)tapti partneriais (civiliniais sąjungininkais), o jų valios paneigimas turėtų būti vertinamas kaip perteklinis teisinis reguliavimas ir galimas šių asmenų teisių pažeidimas. Primintina, kad ir pačiame Įstatymo projekte civilinė sąjunga yra grindžiama savanoriškumo principais (2 ir 3 straipsniai).

Ankstesnės Įstatymo projekto versijos rengėjų teigimu, aptariamoji nuostata „suteiks fantastišką apsaugą – jei moteris pateiks ginčą padalinti bendrą partnerystės turtą, teismas atsižvelgs ne tik į finansiškai įneštą indėlį, bet ir tai, kad tarp partnerių egzistavo bendras gyvenimas“1 (išskirta pasiūlymo teikėjo). Manytina, kad Įstatymo projektas neturėtų būti orientuotas į tam tikrų, selektyvių visuomenės grupių interesų įgyvendinimą, o veikiau turėtų būti rengiamas atsižvelgiant į kuo platesnį ratą visuomeninių interesų. Dirbtinis visuomenės grupių skirstymas į „pažeidžiamąsias“ ir „nepažeidžiamąsias“, „stipriąsias“ ir „silpnąsias“ nepagrįstai formuoja išankstines nuostatas apie šias grupes ir galimai pažeidžia konstitucinį visų asmenų lygiateisiškumo principą, įpareigojantį valstybės institucijas užtikrinti, kad įstatymų leidybos procese visi asmenys būtų laikomi lygiaverčiais, nepriklausomai nuo savo tapatybės bruožų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).

Pridėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlė aptariamosios nuostatos atsisakyti 2004 metų išvadoje dėl Lietuvos Respublikos partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projekto2, 2021 metų išvadoje dėl Lietuvos Respublikos partnerystės įstatymo projekto3 ir 2022 metų išvadoje dėl Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekto.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytos galimybės įregistruoti civilinę sąjungą remiantis teismo sprendimo pagrindu.

Atsižvelgti

 Projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Detalūs šios nuostatos atsisakymo argumentai išdėstyti Teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Lietuvos notarų rūmų pastabose.

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

9

1

1

7.   Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma, kad civilinė sąjunga pasibaigia „partneriams sudarius santuoką“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos „su kitu asmeniu“. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar sąvoka „kitas asmuo“ apima civilinės sąjungos partnerį, ar ne. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.

Pritarti

Projektas patobulintas, nurodant, kad civilinė sąjunga pasibaigia, kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

33.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

9

1

1

Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

Pritarti

Projektas patobulintas, nurodant, kad civilinė sąjunga pasibaigia, kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

34.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

9

1

4

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalies 3 punktą sutuoktinio pripažinimas nežinia kur esančiu yra tik pagrindas nutraukti santuoką kito sutuoktinio prašymu. Atitinkamai siūlytina įvertinti, ar, partnerį pripažinus nežinia kur esančiu, neturėtų kilti analogiškos pasekmės (Sąjungos projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pritarti

Projektas patobulintas, atsisakant įtvirtinti, kad civilinė sąjunga pasibaigia, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris pripažįstamas nežinia kur esančiu. O projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nurodyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo vienas iš partnerių pripažįstamas nežinia kur esančiu, civilinė sąjunga gali būti nutraukta kito partnerio vienašališku prašymu paduodamu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 

35.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

9

17

4

2

Nors Sąjungos projekto 9 straipsnio 4 dalyje kalbama apie notarui teikiamą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą, tačiau Sąjungos projekto 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad partneriai notarui pateikia rašytinį susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių. Siūlytina tarpusavyje suderinti šias nuostatas.

Pritarti

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

9

21

8.   Projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog notaras elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie civilinės sąjungos pabaigą Gyventojų registrui. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose nėra nurodomas duomenų perdavimo Gyventojų registrui būdas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte nuosekliai visuose straipsniuose arba nurodyti, arba nenurodyti duomenų perdavimo būdo.

Be to, analizuojamos dalies nuostatos tikslintinos, nustatant terminą, per kurį teismas turi pateikti duomenis apie teismo sprendimu nutrauktą civilinę sąjungą. Taip pat svarstytina galimybė sujungti analizuojamą straipsnio dalį su to paties straipsnio 8 dalies paskutiniu sakiniu ir nuostatas apie visų straipsnyje nurodytų duomenų perdavimą Gyventojų registrui išdėstyti paskutinėje straipsnio dalyje.

Pritarti

Siūlytina pritarti ir atsisakyti nurodyti perdavimo būdą („elektroninėmis priemonėmis“).

37.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2022-06-15

9

Atkreiptinas dėmesys, jog CSĮ trūksta detalesnio reglamentavimo atvejams, kai civilinė sąjunga būtų nutraukiama dėl vieno iš partnerių kaltės, ir su tuo susijusių pasekmių partnerių asmeninėms bei neturtinėms teisėms bei pareigoms (CK 3.60 – 3.72 str.).

Nepritarti

Šis siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

Projekto autoriai nesiūlo naujo civilinės sąjungos instituto gretinti su santuoka.

38.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

10

Siekiant teisinio aiškumo, Sąjungos projekto 9 straipsnio 6-8 dalių nuostatas dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia siūlytina išskirti į atskirą straipsnį.

Pritarti

Projektas patobulintas:

„10 straipsnis. Civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka

1 Civilinė sąjunga pripažįstama negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos, taip pat šio įstatymo 12 ir 13  straipsniuose nustatytais pagrindais.

2. Civilinę sąjungą negaliojančia gali pripažinti tik teismas. Teismui patvirtinus bent vienos iš sąlygų, dėl kurių civilinė sąjunga jos sudarymo momentu buvo negalima, buvimo faktą, civilinė sąjunga negaliojančia pripažįstama nuo jos patvirtinimo notarine tvarka momento.“

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

11

9.   Projekto 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog į teismą su ieškiniu dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė. Pastebėtina, kad civilinė sąjunga gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių priežasčių – dėl monogamijos principo pažeidimo, dėl draudimo sudaryti civilinę sąjungą su artimu giminaičiu pažeidimo, dėl amžiaus cenzo nesilaikymo, dėl civilinę sąjungą sudarančių asmenų laisvos valios nebuvimo ir kt. Svarstytina, ar asmenų teisė kreiptis į teismą neturėtų būti diferencijuota priklausomai nuo kreipimosi pagrindo, kaip tai nustatyta CK 3.38 straipsnyje, reguliuojančiame asmenų teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

Pritarti

Projektas patobulintas:

8. Pagal šio straipsnio 7 dalį į teismą su ieškiniu dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pripažinimą negaliojančia Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.

„11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas

1. Civilinė sąjunga, sudaryta pažeidžiant šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, asmenims būti nesiejamiems šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudariusiems santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, civilinės sąjungos su kitais asmenimis, ar civilinės partnerystės užsienio valstybėje su kitais asmenimis, gali būti pripažinta negaliojančia pagal partnerio, nežinojusio apie šias civilinės sąjungos sudarymo kliūtis, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti civiline sąjunga, ieškinį.

2. Civilinė sąjunga, sudaryta pažeidžiant šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad asmuo turi būti sulaukęs pilnametystės, gali būti pripažinta negaliojančia pagal nepilnamečio partnerio, jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro ieškinį. Kai nepilnamečiam partneriui sukanka aštuoniolika metų, ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia šioje dalyje nurodytu pagrindu gali pareikšti tik pats partneris.

3. Civilinė sąjunga, sudaryta pažeidžiant šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytus civilinės sąjungos sudarymo reikalavimus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal neveiksnaus šioje srityje partnerio globėjo, ribotai veiksnaus šioje srityje partnerio rūpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti civiline sąjunga, ieškinį.

4. Civilinė sąjunga, sudaryta pažeidžiant šio įstatymo 4 straipsnio 1  dalyje nustatytą laisvos valios sąlygą, gali būti pripažinta negaliojančia pagal partnerio, neišreiškusio savo tikrosios valios, arba prokuroro ieškinį. Kai partneris, neišreiškęs savo tikrosios valios, yra nepilnametis, ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti jo tėvai, globėjai, rūpintojai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“

40.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

11

Be to, siekiant apsaugoti nepilnamečių asmenų, su kuriais gali būti siekiama sudaryti civilinę sąjungą, interesus, analogiškai, kaip kad numatyta Civilinio kodekso 3.38 straipsnio 2 dalyje, Sąjungos projekto 9 straipsnio 8 dalyje tarp subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia, papildomai nurodytini nepilnamečio asmens tėvai bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Pritarti

41.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

12,

13

Taip pat siūlytina papildomai įtraukti ir tokius civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia pagrindus, kokie yra numatyti Civilinio kodekso 3.39-3.40 straipsniuose (t. y. fiktyvi ar neišreiškus tikrosios valios sudaryta civilinė sąjunga).

Pritarti

Projektas papildytas:

„12 straipsnis. Fiktyvios civilinės sąjungos pripažinimas negaliojančia

Civilinė sąjunga, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti civilinės sąjungos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš partnerių arba prokuroro ieškinį.

13 straipsnis. Civilinės sąjungos pripažinimas negaliojančia dėl tikrosios valios neišreiškimo

1. Civilinė sąjunga gali būti pripažinta negaliojančia pagal partnerio ieškinį, jeigu jis įrodo, kad civilinės sąjungos sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.

2. Reikalauti civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia gali partneris, kuris civilinę sąjungą sudarė paveiktas grasinimo, prievartos ar apgaulės.

3. Partneris, davęs sutikimą sudaryti civilinę sąjungą dėl esminės klaidos, gali reikalauti civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl tokių su kitu partneriu susijusių aplinkybių, kurias žinodamas partneris nebūtų sutikęs sudaryti civilinės sąjungos. “

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

15

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.44 straipsnyje nustatyti teisės pareikšti ieškinį išnykimo atvejai, pvz., vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Siūlytina projektą papildyti nuostata, kas (ne)gali kreiptis į teismą dėl civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia, vienam iš partnerių mirus.

Pritarti

Projektas papildytas:

„15 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia išnykimas

1. Teisė pareikšti ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia negali būti perduodama asmeniui paveldėjimo ar kitokiu būdu.

2. Kai vienas partneris miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia.“

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

14

10.    Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti: „Civilinės sąjungos pripažinimui negaliojančia mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.42 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai.“ Pastebėtina, kad CK 3.42 straipsnyje ieškinio senaties terminai diferencijuoti, atsižvelgiant į reikalavimo santuoką pripažinti negaliojančia pagrindą ir reikalavimą reiškiantį asmenį. Taigi gali būti neaišku, kaip taikyti CK 3.42 straipsnį civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia atveju, nes santuokos ir civilinės sąjungos institutai turi skirtumų. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina ieškinio senaties terminus apibrėžti projekte.

Pritarti

Projektas patobulintas.

„10 14 straipsnis. Ieškinio dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia senatis

Civilinės sąjungos pripažinimui negaliojančia mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.42 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai. 

1. Partneris, kuris sudarė civilinę sąjungą būdamas nepilnametis, gali reikalauti pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo pilnametystės dienos.

2. Reikalauti pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą, sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos.

3. Reikalauti pripažinti fiktyvią civilinę sąjungą negaliojančia pagal vieno iš partnerių ieškinį  galima per vienerius metus nuo tokios civilinės sąjungos sudarymo dienos. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytu pagrindu prokuroras ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per penkerius metus nuo civilinės sąjungos sudarymo dienos.

4. Reikalavimams pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.“

44.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

17,

18,

19

Pastebėtina, kad Sąjungos projekto 12 straipsnyje nėra nuostatų, skirtų partnerių kreditorių teisėms apsaugoti tais atvejais, kai civilinė sąjunga nutraukiama bendru sutarimu notarine tvarka, taip pat nėra aptariama Sąjungos projekto 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto rašytinio susitarimo dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių keitimo tvarka ir pan. Siūlytina įvertinti, ar Sąjungos projekte nebūtų tikslinga numatyti nuostatų dėl pareigos partneriams informuoti visus žinomus bendrus jų ar vieno iš jų kreditorius nutraukiant civilinę sąjungą, dėl teisės kreditoriams pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl partnerių nuosavybės padalijimo būdo ar kitų susitarimo dėl civilinės santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, galinčių pažeisti kreditorių interesus, dėl susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo pasekmių keitimo ar pripažinimo negaliojančiu ir t. t.

Pritarti

Projektas patobulintas.

„12 17 straipsnis. Kreipimasis dėl Civilinės sąjungos nutraukimo notarine tvarka nutraukimas bendru sutikimu ar vienašališkai

1. Partneriai, neturintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu notarine tvarka.

2. Partneriai, kreipdamiesi į notarą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos. Šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytu atveju partneriai taip pat turi pateikti notarui įrodymus, kad apie kreipimąsi į notarą dėl civilinės sąjungos nutraukimo bendru sutikimu informavo visus žinomus bendrus jų ar vieno iš jų kreditorius.

18 straipsnis. Civilinės sąjungos nutraukimas notarine tvarka 

Notaras patvirtina susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu toks įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimas atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat jeigu partnerių pateikta sutartis pateiktas susitarimas dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš partnerių teisių ir (ar) teisėtų interesų.

19 straipsnis. Kreditorių interesų apsauga nutraukiant civilinę sąjungą notarine tvarka

1. Kai partnerių rašytiniame susitarime dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių aptariami partnerių turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo klausimai, partneriai, prieš kreipdamiesi į notarą dėl civilinės sąjungos nutraukimo bendru sutikimu, apie tai turi informuoti visus žinomus bendrus jų abiejų ar vieno iš jų kreditorius. Kartu su šiuo pranešimu kreditoriams turi būti išsiųstas susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių projektas, taip pat notaro, į kurį ketinama kreiptis dėl šio susitarimo patvirtinimo, kontaktiniai duomenys.

2. Kreditoriai turi teisę per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos partneriams ir jų pranešime nurodytam notarui raštu pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl bendrosios dalinės partnerių nuosavybės padalijimo būdo ar kitų susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatų, galinčių pažeisti partnerių bendrų kreditorių ar vieno iš jų kreditorių interesus, ir konkrečius siūlymus, kaip į šiuos prieštaravimus būtų galima atsižvelgti. Šiuo atveju notaras klausimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo bendru partnerių sutikimu sprendžia ne anksčiau kaip pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui.

3. Jeigu kreditoriai pateikia savo prieštaravimus, į kuriuos partneriai nesutinka atsižvelgti ir pagal juos pakeisti susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas, notaras susitarimo dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių netvirtina ir partneriai turi teisę dėl civilinės sąjungos nutraukimo kreiptis į teismą.

4. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos, kai keičiamas susitarimas dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių.“

45.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

17,

18,

19

Svarstytina įstatymo projekte aptarti kreditorių interesų apsaugos klausimus, kai civilinė sąjunga nutraukiama notarine tvarka, taip pat susitarimo dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių keitimo ar pripažinimo negaliojančiu klausimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į naują santuokos nutraukimo notarine tvarka teisinį reguliavimą, nustatytą 2022 m. birželio 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65,1.117,3.51,3.52,3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.54(1), 3.54(2), 3.54(3), 3.54(4), 3.76(1) straipsniais įstatymu;

Pritarti

Susijęs su ankstesne Teisingumo ministerijos pastaba.

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

12

7

11.    Projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Byloms dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus normos.“ Svarstytina, ar ši nuostata nesukels teisės taikymo problemų, atsižvelgiant į tai, kad nurodyto skyriaus 539 straipsnyje yra teikiamos nuorodos į CK 3.51 ir 3.55 straipsniuose nurodytų sąlygų buvimą. Gali būti neaišku, ar ir civilinės sąjungos nutraukimo atveju turi būti laikomasi visų nurodytuose CK straipsniuose numatytų sąlygų (privalomas vienerių metų terminas nuo santuokos sudarymo, gyvenimas skyrium daugiau nei vienerius metus).

Pritarti

Projekto autoriai ketina registruoti Civilinio proceso tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą.

47.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2022-06-15

13

Akcentuotini žemiau įvardijami CSĮ projektu nesureguliuojami, tačiau svarbūs partnerių turtinių bei neturtinių santykių aspektai.

CSĮ projekte reguliuojamas partnerių turto teisinis režimas, tarpusavio turtiniai santykiai, nustatant, kad turtas, įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Tarnybos nuomone, partnerių įgytas turtas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine partnerių nuosavybe, taip suteikiant teisinio aiškumo dėl partnerių bendrai įgyjamos nuosavybės kūrimo pobūdžio, naudojimo bei šio fakto panaudojimo prieš trečiuosius asmenis, akcentuojant, kad nuosavybė kuriama, asmenims nusprendus kurti ilgalaikius, tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius, tai suteiktų aiškumo atvejams, kai reikėtų išieškoti pagal bendras partnerių prievoles, kai turtas būtų įgyjamas namų ar vaikų poreikiams tenkinti ir kt. Pažymėtina, jog toks reglamentavimas praktikoje gali sukelti daug neaiškumų, kai reikės nustatyti partnerių įgytų prievolių bendrumą ar atskirumą, išieškoti iš bendro turto ar jo dalies.

Nepritarti

Šis siūlymas iš esmės nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

48.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

20

29

Siūlytina Sąjungos projekto 18 straipsnio 8 dalies nuostatas inkorporuoti į šio projekto III skyrių, kuriame aptariami su civilinės sąjungos pabaiga susiję klausimai.

Pritarti

Patobulinta nuostata perkelta į 20 straipsnio „Civilinės sąjungos nutraukimas teismo tvarka“ 6 dalį.

49.

Teisėjų taryba

2022-08-08

20

6

3. CSĮ 18 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad partneris, kuriam reikalingas išlaikymas, per tris mėnesius nuo įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos gali kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas jam priteistų išlaikymą iš buvusio partnerio. Pastebėtina, kad nutraukus santuoką toks terminas kreiptis į teismą dėl buvusio sutuoktinio išlaikymo priteisimo CK nėra nustatytas, todėl svarstytina, ar minėtas trijų mėnesių terminas yra būtinas ir civilinės sąjungos nutraukimo atveju.

Pritarti iš dalies

Patobulintame projekte trijų mėnesių terminas pakeistas į vienų metų terminą.

50.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

22

1

Sąjungos projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad partnerių bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama, mutatis mutandis taikant Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame Civilinio kodekso skirsnyje, be kita ko, aptariami sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, taip pat butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai, nesusiję su partnerių turto teisiniu režimu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Sąjungos projekto 13 straipsnio 1 dalyje duoti nuorodas į konkrečius Civilinio kodekso straipsnius, kurie būtų aktualūs ir partnerių turto teisinio režimo kontekste.

Pritarti

Nuorodos patikslintos (į Civilinio kodekso 4.72-4.81 straipsnius).

51.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

22

23

Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad partnerių turtas laikomas bendrąja daline nuosavybe, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą turtą, o partnerių bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama, mutatis mutandis taikant Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Įstatymo projekto 14 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas Civilinio kodekso 4.79 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad šis straipsnis nustato bendraturčio pirmenybės teisę pirkti ir bendrąja daline nuosavybe esančią parduodama turto dalį, todėl nėra aišku, kodėl įstatymo projekte numatoma tokia išimtis;

Pritarti

Projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis.

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

23

12.    Iš projekto 14 straipsnio 7 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas CK 4.79 straipsnis, nustatantis pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe.

Pritarti

Projektas patobulintas, atsisakant nuostatos, kad partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis.

53.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

23

4

1. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalies nuostatomis, globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo, šio straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje. Taigi, tai, kad asmuo yra pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios toks asmuo kartu su rūpintoju negalėtų duoti Sąjungos projekto 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto sutikimo. Siūlytina šiuo aspektu patikslinti Sąjungos projekto 14 straipsnio 4 dalį ir išbraukti žodžius „dėl riboto veiksnumo tam tikroje srityje“.

Pritarti

Pritarus pastabai nuostata būtų tobulinama taip:

„4.Šio straipsnio 1, 2 ir3  dalys netaikomos, jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje negali duoti reikalingo sutikimo arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas.“

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

24,

25

1

13.    Iš projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl reglamentuojant partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą pateikiama mutatis mutandis nuoroda tik į CK 3.84 straipsnio 1-3 dalies nuostatas. Manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama ir į minėto straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šeimos turto faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

Pritarti

Projektas patobulintas.

15 24 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga

1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas. Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik partneriai, įregistravę civilinę sąjungą teisės aktų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaiga nustatoma, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 – 3.86 straipsnių nuostatas.

1. Neatsižvelgiant į tai, kurio partnerio nuosavybė iki civilinės sąjungos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, šis turtas yra pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas turi būti naudojamas tik partnerių bendro gyvenimo poreikiams tenkinti.

2. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem partneriams:

1) partnerių bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji patalpa;

2) kilnojamieji daiktai, skirti partnerių bendriems namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.

3. Partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis partnerių bendram gyvenimui naudojama gyvenamąja patalpa.

4. 1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo civilinės sąjungos sudarymo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, tačiau šį faktą šis faktas prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik partneriai, įregistravę civilinę sąjungą teisės aktų nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jeigu būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas yra įregistruotas Sutarčių ir teisių suvaržymų registre ir nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre nurodytas kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas.

25 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinis režimas

1. Šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, kuris yra vieno partnerio asmeninė nuosavybė, gali būti naudojamas, valdomas ar juo gali būti disponuojama tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Partneris, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto partnerių bendram gyvenimui naudojamam turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito partnerio rašytinį sutikimą. Nepilnamečių vaikų turintys partneriai privalo užtikrinti, kad dėl sandorio, susijusio su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti. Notarai, prieš tvirtindami šioje dalyje numatytus sandorius, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar sudarius sandorį nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir ar nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.

3. Iš partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimu ir prieštarauja partnerių bendro gyvenimo interesams.

4. Partneriai sutartimi negali pakeisti partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinio režimo ar jo sudėties.“

55.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

24

4

Taip pat, siekiant aiškaus Sąjungos projekto nuostatų taikymo, siūlytina analogiškai, kaip numatyta Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 4 dalyje, Sąjungos projekto 15 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo civilinės sąjungos įregistravimo momento (o ne nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento).

Pritarti

Pažymėtina, kad Projektas patobulintas nurodant, kad partneriai civilinę sąjungą ne „registruoja“, o sudaro (tuo tarpu registracija vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka kitame etape).

56.

Teisėjų taryba

2022-08-08

24

2. CSĮ 15 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu pripažįstamas turtas, kuris tokį teisinė statusą įgyja nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, tačiau tokį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik partneriai, įregistravę civilinę sąjungą teisės aktų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, jei nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. Nėra aišku, kas laikytina partnerių bendro gyvenimo pradžia: ar partnerių bendras gyvenimas apima ir šių asmenų bendrą gyvenimą iki civilinės sąjungos registravimo (bet tokiu atveju negali būti tenkinama kita sąlyga būti įregistravus civilinę sąjungą ir tampa neaišku, ką apima sąvoka „partneris“ (pagal CSĮ 3 straipsnį, partneriu laikytinas asmuo, sudaręs susitarimą dėl civilinės sąjungos sudarymo, įregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka); ar bendro gyvenimo pradžia laikytina civilinės sąjungos įregistravimo data. Pažymėtina, kad pagal CK 3.48 straipsnį turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti CSĮ 15 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu pripažįstamas turtas, kuris tokį teisinį statusą įgyja nuo civilinės sąjungos įregistravimo.

Pritarti

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

24

25

14.    Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaiga nustatoma, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 – 3.86 straipsnių nuostatas.“ Pastebėtina, kad projekto 16 straipsnio 2 dalyje su atitinkamais pakeitimais atkartojamos CK 3.85 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, ar bendram gyvenimui naudojamam turtui būtų taikomos CK 3.85 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatos „Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.“ Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

Projektas patobulintas (aukščiau nurodyti 24 ir 25 straipsniai).

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

27

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 3.86 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių šeimos turto teisinis režimas pasibaigia, be kita ko, ir sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar gyvenimo skyrium institutas turėtų būti taikomas ir partneriams.

Pritarti

Projektas patobulintas

„27 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinio režimo pabaiga

1. Partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus civilinei sąjungai ar ją pripažinus negaliojančia.

2. Partneriui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas tol, kol vaikai sulaukia pilnametystės.

3. Jeigu partneriai bendram gyvenimui naudojamą gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teises partneriui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai ar kuris yra nedarbingas.

4. Namų apyvokos daiktus, skirtus partnerių bendriems namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti partneriui, kuris kartu su nepilnamečiais vaikais lieka gyventi partnerių bendram gyvenimui naudotoje gyvenamojoje patalpoje.“

59.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

27

Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje teikiama nuoroda į Civilinio kodekso 3.86 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 3.86 straipsnio 1 dalį vienas iš šeimos turto teisinio režimo pasibaigimo pagrindų yra sutuoktinių gyvenimas skyrium. Siūlytina tikslinti, kadangi įstatymo projekte nėra aptariamas partnerių gyvenimas skyrium;

Pritarti

Projektas patobulintas.

60.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

25

2

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnyje (nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosianti straipsnio redakcija) yra atskleista Civilinio kodekso 3.85 nuostatų įgyvendinimo tvarka, tačiau Sąjungos projekto 15 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda tik į Civilinio kodekso nuostatas, siūlytina įvertinti, ar nebūtų tikslinga Sąjungos projekte aptarti ir Notariato įstatymo nuostatų taikymo galimybę.

Pritarti

Sistemiškai turi būti keičiamas ir Notariato įstatymas.

61.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

29

2

Siūlytina įvertinti, ar Sąjungos projekto 18 straipsnyje nebūtų tikslinga aptarti atvejus, kai vienas partneris nuostolingai tvarko bendrą partnerių turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai dalinei partnerių nuosavybei ir bendriems partnerių interesams (analogiškai, kaip kad numatyta Civilinio kodekso 3.124 straipsnyje). Įvertinant tai, kad Sąjungos projektu numatomas partnerių turto teisinis režimas, tam tikras parnerių turto tarpusavio apsaugos mechanizmas taip pat galėtų būti naudingas.

Pritarti

Patobulinto projekto 29 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi:

„2. Jeigu vienas partneris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai dalinei partnerių nuosavybei ir partnerių interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie bendrų partnerių poreikių tenkinimo, tai kitas partneris turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.“

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

29

3

15.    Projekto 18 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Sudarant partnerių turto balansą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio nuostatos.“ Siūlytume projektą papildyti, nustatant, kad nurodytu atveju taikomos ir CK 3.119 nuostatos, reguliuojančios dalijamo bendro turto vertės nustatymą.

Pritarti

Projektas patobulintas. 29 straipsnio 3 dalis:

„3. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą ir nustatant turo vertę mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos cCivilinio kodekso 3.118 – 3.119 straipsnioų nuostatos.“

63.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

30

16.    Projekto 19 straipsnyje reglamentuojamas teisės naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa išlikimas tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. Atsižvelgiant į tai, kad teisės naudotis gyvenamąja patalpa suteikimas priklauso ir nuo bendrų nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, svarstytina, ar teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas neturėtų būti taikomas ne tik nuomojamai, bet ir nuosavybės teise kitam partneriui priklausančiai gyvenamajai patalpai, kaip tai  numatyta CK 3.71 straipsnyje. 

Pritarti

Projekto 30 straipsnis patobulintas:

„19 30 straipsnis. Teisės naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa išlikimas

1. Teismas, atsižvelgdamas į įregistruotos civilinės sąjungos trukmę, partnerių bendrų nepilnamečių vaikų interesus, partnerių amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė.

2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti partnerį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam partneriui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.

3. Kai gyvenamoji patalpa yra vieno partnerio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą partnerį, jeigu su juo po civilinės sąjungos nutraukimo lieka gyventi bendri nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju uzufruktas nustatomas tol, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.“

64.

Lietuvos notarų rūmai

2022-08-01

Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nėra suprantama, kodėl įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje, analogiškai Civilinio kodekso 5.13 straipsniui, yra aptariama partnerio paveldėjimo teisė. Be to, neaišku, ar partneriams pagal siūlomą reglamentavimą būtų taikytinas Civilinio kodekso 5.44 straipsnyje įtvirtintas bendrojo sutuoktinių testamento, kurį sudaryti gali tik sutuoktiniai, institutas. Vadovaujantis teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principais, siūlytina apsvarstyti partnerių paveldėjimo teisę ir jos įgyvendinimą numatyti Civilinio kodekso penktoje knygoje, reglamentuojančioje paveldėjimo teisę.

Pritarti

Projektas patobulintas, atsisakant paveldėjimo nuostatų reglamentavimo Civilinės sąjungos įstatyme, nes konkrečios civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teises reglamentuojančios nuostatos turi būti reglamentuojamos Civiliniame kodekse. Atitinkamai patobulintas lydimasis Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1695(2).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš Civilinės sąjungos įstatymo projekto į Civilinio kodekso pakeitimo projektą XIVP-1695(2) taip pat perkeltos nuostatos, reglamentuojančios su nuomininku kartu gyvenančio partnerio teises ir pareigas bei civilinę sąjungą sudariusio partnerio atstovimą pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje.

65.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

17.    Projekto 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostata, nustatančia, ar partnerių paveldėjimui taikomas bendrojo sutuoktinių testamento institutas, nes pagal CK 5.44 straipsnio 1 dalį, bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai.

Pritarti

Projektas patobulintas, atsisakant paveldėjimo nuostatų reglamentavimo Civilinės sąjungos įstatyme, nes konkrečios civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teises reglamentuojančios nuostatos turi būti reglamentuojamos Civiliniame kodekse. Atitinkamai patobulintas lydimasis Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1695(2).

66.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-23

32,

33

18.    Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisės aktuose keičiantis sąvokoms (partnerystė – civilinė sąjunga) „būtinybės keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus nėra, kadangi LR CSĮ projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos susijusios sąvokos, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, taip pat atitinka LR CSĮ projekte įtvirtintą sąvoką „partneris““. Taigi minėtos sąvokos būtų keičiamos palaipsniui, keičiant konkretų teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 24 straipsnis, reglamentuojantis siūlomo įstatymo taikymą, nustato tik sąvokų ir formuluočių, apimančių „partnerį“ atitiktį civilinės sąjungos partneriui. Tuo tarpu kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „partnerystė“ į sąvoką „civilinė sąjunga“ keisti nesiūloma. Pastebėtina, kad projekto taikymo nuostatos yra teisinis pagrindas „partnerystės“ sąvokos keitimui į „civilinės sąjungos“ sąvoką, todėl projekto 24 straipsnio nuostatas būtina pildyti. Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-1695, kuriuo yra keičiamas CK, todėl manytina, kad minėtu projektu turėtų būti keičiami ir atitinkami CK straipsniai, pakeičiant „partnerystės“ sąvoką į „civilinės sąjungos sąvoką“.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai kuriuose įstatymuose lygiagrečiai vartojamos sugyventinio ir partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, sąvokos, pvz., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas artimus asmenis apibrėžia kaip „deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.“  Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kartu su analizuojamu projektu turėtų būti pateikti ir svarstomi tokių įstatymų pakeitimo projektai.

Atsižvelgti

Atitinkamai patobulintas lydimasis Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1695(2), siūlant keisti Civilinio kodekso 2.18, 2.19 straipsnius (taip pat 6.67 ir 6.895¹ straipsnius).

Civilinės sąjungos įstatymo projektas papildytas 32 straipsniu:

„32 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

 Vyriausybė iki 2023 m. kovo 1 d. pateikia Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus Civilinės sąjungos įstatymą, projektus.“

67.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2022-06-15

Pažymėtina, jog po įsigaliojus CSĮ nuostatoms, kiltų būtinybė keisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą bei numatyti partneriui teisę gauti pensiją, analogišką našlių pensijai, taip pat teisę naudotis kitomis pensijų rūšimis, partneriui mirus, keistinos Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, kurios įtvirtintų teisę asmenims nemokėti paveldėjimo mokesčio, partneriui mirus, teisę gauti laisvas partnerio mirties atveju, teisę neliudyti, nedalyvauti apklausoje partnerio baudžiamojo persekiojimo atveju.

Atsižvelgti iš dalies

Projektas papildytas 32 straipsniu.

„32 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

 Vyriausybė iki 2023 m. kovo 1 d. pateikia Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus Civilinės sąjungos įstatymą, projektus.“

68.

Rengimo šeimai asociacija

2022-06-20

24

Pakeisti Įstatymo projekto24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Įstatymo taikymas

Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „asmuo, įregistravęs partnerystę įstatymų nustatyta tvarka“, „asmuo, su kuriuo registruota partnerystė“, „asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis“, „partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, „partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka)“, „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis", „sugyventinis (partneris)", „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat atstoja sąvoką „partneris“ - asmenį, kurio civilinė sąjunga yra įregistruota šio įstatymo nustatyta tvarka tik tokiais atvejais ir tokia apimtimi kuri numatyta šiame įstatyme.

Nepritarti

Siūlymas susijęs su ankstesniu Rengimo šeimai asociacijos siūlymu įtvirtinti įstatyme „partnerio“ sąvoką (Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 2 dalimi: „Partneriai - du asmenys (nepriklausomai nuo lyties) įstatymų nustatyta tvarka įregistravę civilinę sąjungą ir neturintys tikslo tarpusavyje sukurti šeimos teisinių santykių.“), kuriam nepritarta.

Komiteto klausymų metu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nustačius, kad civilinę sąjungą sudariusiems asmenims kituose teisės aktuose vartojama partnerių ir sugyventinių sąvokos ir formuluotės būtų taikomos tik tais atvejais, kai tai expressis verbis numato Civilinės sąjungos įstatymas ir tik šiame įstatyme numatyta apimtimi, civilinę sąjungą sudarę asmenys nepagrįstai netektų kitais įstatymais suteikiamų dalies socialinių teisių ir galimybių.

Pažymėtina, kad kartu su Civilinės sąjungos projektu svarstomu lydimuoju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu XIVP-1695 siūloma pripažinti netekusiu galios Civilinio kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyrių „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“.

Pagal svarstomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą Nr. XIVP-1694 partneriais bus laikomi asmenys, kurie sudarė civilinę sąjungą.

Projekte numatytos specialios materialinės sąlygos, kas gali sudaryti civilinę sąjungą (pilnamečiai, besilaikantys monogamijos principo, nesiejami giminystės ryšio ir t. t.).

Pažymėtina, kad Civilinės sąjungos Įstatymo taikymo nuostatos apibrėžiamos specialiame 33 straipsnyje, bei, kad projektas papildytas straipsniu:

„32 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

 Vyriausybė iki 2023 m. kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus šį įstatymą, projektus.“

69.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

31

N

Pastebėtina, kad Sąjungos projekte nėra aptarta civilinėms sąjungoms tarpvalstybiniais atvejais taikytina teisė, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos I dalies II skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos civilinės sąjungos (ar partnerystės) sudarymo atveju nebūtų taikomos. Siūlytina įvertinti, ar Sąjungos projekte nebūtų tikslinga aptarti, kokios valstybės teisė galėtų būti taikoma, sudarant civilines sąjungas tarptautinės privatinės teisės kontekste.

Nepritarti

Nepateiktas konkretus pasiūlymas.

70.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė

31

Atsižvelgiant į tai, kad reikia laiko pasiruošti tinkamam naujo teisinio reguliavimo įgyvendinimui, siūlytina numatyti vėlesnę įsigaliojimo datą.

Pritarti

Projektas patobulintas:

23 31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio rugsėjo 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tokia pati įstatymo įsigaliojimo data nustatytina ir lydimuosiuose projektuose.

71.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2022-08-16

Pastebėtina, kad dauguma Sąjungos projekto nuostatų nukreipia į Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Taigi, nors tam tikros Civiliniame kodekse nustatytos taisyklės galėtų būti taikomos Sąjungos projektu naujai sukuriamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar Sąjungos projektu galėtų būti numatomos šiuo metu galiojančių Civilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys. Siekiant visiško teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai papildyti Civilinį kodeksą nuostata, kurios pagrindu Sąjungos projektu galėtų būti numatomos Civilinio kodekso taikymo išimtys.

Pritarti

Lydimasis Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1695(2) patobulintas, siūlant keisti kodekso 1.1 straipsnį:

1 straipsnis. 1.1 straipsnio pakeitimas 

Papildyti 1.1 straipsnį 3¹ dalimi:.

„3¹. Šio kodekso nuostatos civilinės sąjungos teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek civilinę sąjungą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta kitaip.“.

72.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2022-06-15

CSĮ nėra apsaugotos abiejų partnerių ar vieno iš jų nepilnamečių vaikų teisės, (pvz., atvejams, kai teismas galėtų priteisti išlaikymą kitam partneriui, jeigu šis augina bendrą arba buvusio partnerio vaiką (sutuoktinių atveju tai nustatyta CK 3.72 str. 2 d.), nėra užtikrinama teisė bendrai įsivaikinti, globoti vaikus, įsivaikinti partnerio vaikus. Tokiu būdu lieka neapsaugoti vaikų, faktiškai gyvenančių partnerių šeimoje bei kuriančių artimą ryšį su abiem partneriais, esminės teisės bei interesai, kai kitas partneris, auginantis partnerio vaiką, negali jo tinkamai atstovauti gydymo, ugdymo įstaigose, neatsiranda paveldėjimo, išlaikymo teisės ir pareigos, teisė slaugyti, vaikui susirgus, galimybė laisvai judėti ES teritorijoje ir kt. Pabrėžtina, jog nesureguliavus jau faktiškai egzistuojančių partnerių bei jų šeimoje augančių nepilnamečių vaikų teisių bei pareigų, yra esmingai pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisės bei interesai.

Nepritarti

Šis siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

73.

Lietuvos žmogaus teisių centras

2022-06-23

3. Dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos

Dabartiniame CSĮ projekte yra minimaliai reguliuojami su vaiko teisių apsauga susiję teisiniai klausimai, t. y. tam tikra siaura apimtimi šie klausimai paliečiami kalbant apie civilinės sąjungos nutraukimą ir pabaigos pagrindus, civilines sąjungos pabaigos sukeliamas teisines pasekmes.

Tačiau CSĮ projekte visiškai nereguliuojami kiti svarbūs teisiniai aspektai, susiję, pvz., su vaiko kilmės nustatymu, vaiko tėvystės nustatymu.

Atitinkamai CSĮ projekte siūlome sureguliuoti gimusio vaiko kilmės iš tėvo pusės nustatymo, tėvystės pripažinimo ir nuginčijimo klausimus, kurie iš esmės galėtų būtų grindžiami analogiškais principais, nustatytais CK ir taikomas susituokusių tėvų vaikų tėvystei.

Į CSĮ projektą siūlytume perkelti arba mutatis mutandis pagrindu taikyti šiuo metu CK įtvirtintas CK 3.140, 3.141, 3.143, 3.146, 3.147, 3.150 ir 3.155 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias tėvystės nustatymą, tėvystės nuginčijimą, su tėvų valdžia susijusius klausimus. Toks reguliavimas padėtų ne tik užtikrinti didesnę vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, bet, be kita ko, apsaugoti trečiųjų asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius, įvertinus iš tėvystės kylančių teisių ir pareigų pobūdį bei svarbą.

Akcentuotina, kad CSĮ projekte nustatytas reguliavimas turėtų apsaugoti ne tik vaikų teises civilinę sąjungą sudariusių skirtingos lyties asmenų šeimose, bet taip pat turėtų ginti ir apsaugoti vaikus, augančios tos pačios lyties asmenų šeimose.

Atkreipiame dėmesį, jog nepaisant to, kad tos pačios lyties poros pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įsivaikinti negali, vaikai jau dabar faktiškai auga tokiose šeimose tiek pasinaudojus pagalbinio apvaisinimo procedūra užsienio valstybėse, tiek auginant nepilnamečius vaikus iš ankstesnių santykių (pvz., vaiką augina vienišas / našlys tėvas ar motina). Nepaisant to, pagal šiuo metu įtvirtintą reguliavimą tėvų valdžia (pavyzdžiui, nuvežti vaiką į mokyklą ar pas gydytoją) pasinaudoti gali tik vienas iš partnerių, kurį su vaiku sieja biologinis ar globos ryšys.

Esame įsitikinę, kad tokia teisinė situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos teismų praktikoje plačiai aiškinamą geriausių vaiko interesų prioriteto principą, vaiko teises ir teisėtus vaiko interesus. Todėl, atsižvelgdami į faktinę situaciją, t. y. kad jau dabar tos pačios lyties šeimose auga vieno iš šeimos nario biologiniai vaikai, kurie teisiškai nėra visokeriopai apsaugoti, siūlome CSĮ projektu suteikti tėvų valdžią (iš tėvų valdžios kylančias teises bei pareigas) tos pačios lyties partneriui, kuris nėra laikomas biologiniu vaiko tėvu ar motina.

Nepritarti

Šis siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

Komiteto organizuotų klausymų metu, projekto iniciatorių atstovė teigė, kad projektu nesiekiama sudaryti prielaidų įsivaikinti kito partnerio vaiko arba partneriams bendrai įsivaikinti, taip pat, kad nesiekiama pakeisti Civiliniame kodekse nustatytų vaiko kilmės nustatymo, tėvystės pripažinimo, įsivaikinimo sąlygų.

Papildomai pažymėtina, kad jei vaiko gimimo įraše įrašyti konkretūs asmenys, kurie yra tėvai, tai šiems asmenims ir atsiranda tėvų valdžia, nepriklausomai ar jie sudarę santuoką, ar ne, t.y. pagal Civilinį kodeksą tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų teisės vaikams yra lygios.

74.

Tolerantiško jaunimo asociacija

2022-05-24

Penkta, įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgiama į geriausių vaiko interesų prioritetą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, pvz.: nevienodai traktuojami bendri partnerių vaikai ir vieno iš partnerių vaikai. Nors partneriai vienas kito vaikų atžvilgiu, pagal siūlomą projektą, neturėtų jokių teisių ir pareigų bei būtų laikomi svetimais žmonėmis (partneriai net negalėtų pasiimti vienas kito vaikų iš mokyklos), tačiau kažkodėl nutraukiant tokią partnerystę jau būtų atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Taigi apie vaikus mąstoma tik partnerystę nutraukiant, o pačioje partnerystėje apie vaikus nepagalvota. Manytina, kad tokiose partnerystėse atsidūrę vaikai bus diskriminuojami, bus pažeista ir jų teisė į šeimos ryšius.

Nepritarti

Šis siūlymas nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

75.

Rengimo šeimai asociacija

2022-06-20

3.Dėl prigimtinės vaikų teisės turėti biologinę mamą ir biologinį tėtį užtikrinimo

Visuomenėje yra daug nerimo dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Kyla abejonių, ar iš tiesų Civilinės sąjungos įstatymu yra siekiama tik vienos lyties asmenų asmeninių santykių sureguliavimo ir nesiekiama vienos lyties asmenų bendram gyvenimui suteikti šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomos, įskaitant teisę reikalauti būti pripažintam partnerio vaiko tėvu/motina ar teisę reikalauti įvaikinti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir sutuoktiniams.

Siekiant išsklaidyti visuomenės nerimą susijusį su tuo, jog Civilinių sąjungų įteisinimas yra tik pirmas žingsnis į civilinę sąjungą sudariusių asmenų bendro gyvenimo prilyginimą santuokai, o taip pat garantuoti, jog priėmus šį įstatymą, bus užtikrinta prigimtinė vaikų teisė turėti biologinę mamą ir biologinį tėtį bei apsaugotas Civilinio Kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principas, siūlome LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti ir kartu su LR Civilinės sąjungos įstatymo projektu svarstyti LR Konstitucijos pataisą, kuri įtvirtintų tėvystės ir motinystės sąsajos su biologine lytimi konstitucinį principą.

Būtent tokį kelią, siekdama reglamentuoti tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo santykius ir išvengti galimo santuokos ir partnerystės teisinio sulyginimo pasirinko Vengrija, kurios Nacionalinė Asamblėja, 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė Konstitucijos pataisų įstatymą, kuriuo Konstitucijos L straipsnio 1 dalį papildė nuostata “motina yra moteris, tėvas - vyras“ (angį. the mother is a woman, the father is a man).

Šiuo metu LR teisės aktai nenumato nei tėvo, nei motinos sąvokos. LR CK 3.139 straipsnis, reglamentuojantis kilmės iš motinos nustatymą, nustato biologinį kriterijų, pagal kurį pripažįstama motinystė. LR CK 3.140 straipsnis, reglamentuojantis vaiko kilmės iš tėvo nustatymą, numato santuokinį statusą, kaip pirminį pagrindą tėvystei pripažinti. Jei vaikas gimė ne santuokoje, arba jei tėvystė yra nuginčyta, tėvystė gali būti pripažinta asmens pareiškimu arba teismo sprendimu. Ši norma expressis verbis nesieja tėvystės pripažinimo su biologine lytimi. LR CK 3.210 straipsnio 2 dalis numato, jog teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Taigi ši norma niekaip neriboja galimybės atsirasti praktinei situacijai, kai vaiką įsivaikina de facto bendrą gyvenimą vedantys vienos lyties asmenys. Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas, įteisinantis šių asmenų gyvenimą kartu, sudarys prielaidas suinteresuotiems asmenims reikalauti, jog būtų pripažinta kito asmens tėvystė, motyvuojant siekiu apsaugoti vaiko interesus ir (ar) siūlant nediskriminuoti skirtingos lyties asmenų šeimos tėvystės atžvilgiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta siūlome inicijuoti LK Konstitucijos 38 straipsnio šeštos dalies papildymą norma pripažįstančia tėvystės ir motinystės sąsajos su biologine lytimi reikalavimą, ją išdėstant taip:

Pasiūlymas

Pakeisti LR Konstitucijos 38 straipsnio šeštą dalį ir ją išdėstyti taip:

Motina yra moteris, tėvas - vyras. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

 Lygiai taip pat, siekiant garantuoti, jog priėmus šį įstatymą, bus užtikrinta prigimtinė vaikų teisė turėti biologinę mamą ir biologinį tėtį bei apsaugotas Civilinio Kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principas, siūlome LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti ir kartu su LR Civilinės sąjungos įstatymo projektu svarstyti LR pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 pakeitimo įstatymą, kuriuo būtų įtvirtinta, jog pagalbinis apvaisinimas yra galima tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems skirtingų lyčių asmenims

Pasiūlymas:

Pakeisti LR Konstitucijos LR pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

”Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems skirtingų lyčių asmenims pateikus: asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, medicinos dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.”

Nepritarti

Komiteto organizuotų klausymų metu, projekto iniciatorių atstovė teigė, kad projektu nesiekiama sudaryti prielaidų įsivaikinti kito partnerio vaiko arba partneriams bendrai įsivaikinti, taip pat, kad nesiekiama pakeisti Civiliniame kodekse nustatytų vaiko kilmės nustatymo, tėvystės pripažinimo, įsivaikinimo sąlygų.

Tuo tarpu siūlyti keisti Konstituciją, Komitetas neturi teisės, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnyje įtvirtinta, kad sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

Dėl kitų įstatymų pataisų, pažymėtina ir tai, kad Projektas papildytas 32 straipsniu „Pasiūlymas Vyriausybei“:

„Vyriausybė iki 2023 m. kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus šį įstatymą, projektus.“

76.

Teisingumo ministerijos Europos teisės grupė

2022-06-07

Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

77.

Jonas Grinius

2022-05-19

Seimas nenurimsta vis iš naujo svarstydamas vienalyčių porų vienokį ar kitokį statuso klausimą. Tai primena Lietuvos žydų tokį patį atkaklumą kaip Sadomos ir Gomoros žydų atkaklumą siekiant suartėti su tos pačios lyties asmenimis. Tik reikia prisiminti, kad tų miestų gyventojai, besielgiantys taip, kas bjauru „viešpaties“ akyse, žuvo sudeginti pagal „viešpaties“ valią iš dangaus kritusia ugnimi.

Panašu, kad ir Lietuvos žydiška landsberginė partokratija siekia įsirašyti į „Sodomos ir Gomoros klubą“ ir vėliau prisiimti tą patį likimą Galimas atvejis, kad žydai, pasukdami į „viešpaties“ erzinimo bjauriu elgesiu kelią nori parodyti savo jėgą ir „viešpaties“ bejėgiškumą suvaldyti savo tarnus. Kol kas, tik Rusijos žydai atvirai vengia „Sadomos ir Gomoros klubo“, tuo parodydami ištikimybę savo „viešpačiui“.

Neabejotina, jog landsberginė žydiška partokratija, siekia parodyti savo galią išaukštindama savo idėjinį vadą Vytautą Landsbergį, dabar jam suteikdama „valstybės vadovo“ statusą nors pagal LR Konstituciją kurioje įtvirtinta „viešpaties“ valia, tik Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.

Žmogus, kaip DIEVO sukurta aukštesnė būtybė, turi teisę nurodinėti šėtono tarnams.

Jums nurodau:

Jeigu nesiekiat, kad Lietuvos žydus ištiktų Sadomos ir Gomoros žydų likimas, „amžiams“ pašalinkite iš Seimo darbotvarkės „vienalyčių porų“ ir „valstybės vadovo“ V.Landsbergio klausimus.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

78.

Gediminas Gemskis

2022-05-23

 Manau, tos pačios lyties partnerystei ar santuokai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų ir į tai Seimo nariai turi atsižvelgti, o LGBT ideologija ir propoganda gali daryti neigiamą įtaką ir žalą vaikams ir jaunimui ir daryti neigiamą poveikį visuomenės moralei, demografinei padėčiai ir t.t.

Siūlomas įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius. Teikiamas naujas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kurio pavadinime žodžio „partnerystė“ nėra, o civilinės sąjungos samprata apibrėžta lakoniškai, nevartojant Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuoto šeimos sampratos turinio žodyno. Tačiau tai nereiškia, jog naujas įstatymas yra fundamentaliai kitoks ir juo nesiekiama vienos lyties asmenims suteikti šeimos statuso, o jų teisių prilyginti sutuoktiniams. Civilinei sąjungai sudaryti ir nutraukti taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir santuokai. Civilinę sąjungą sudarę asmenys (partneriai) įgyja tas pačias asmenines neturtines ir turtines teises, kurias turi ir sutuoktiniai. Civilinės sąjungos įstatymo projekto pavadinime žodžio „partnerystė“ nėra. Tačiau pačiame įstatymo projekte daug kartų rasime žodį „partneris“. Lietuvos teisėje įtvirtinta partnerio, formalizavusio savo santykius, sąvoka siejama su santuoka arba su ketinimu santuoką sudaryti. LR Baudžiamojo proceso kodeksas (38 straipsnis) šeimos nariais laiko de facto kohabitacijoje gyvenančius asmenis. Jei pripažįstame, jog sugyventinio sąvoka apima ir partnerius pagal Civilinės sąjungos įstatymą, mes jiems automatiškai suteikiame šeimos narių teises, numatytas Baudžiamojo proceso kodekse. Taigi konstatuotina, jog po civilinės sąjungos įstatymo priedanga galimai vyksta faktinio šeimos teisinio statuso vienos lyties poroms suteikimas. Kai kuriose ES šalyse civilinė sąjunga ir registruota partnerystė jau dabar laikomos lygiavertėmis arba prilygintinomis santuokai. Partnerystės institutas praktiškai visose ES valstybėse, pripažįstančiose vienalytes santuokas, buvo tik tarpinis teisinis žingsnis, po kurio per keletą metų vienalytės santuokos buvo įteisintos naudojantis ES teisės procedūromis. Šis siūlomas įstatymas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui: Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.

Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

Klausimas dėl konstitucinės prigimtinės šeimos sampratos keitimo gali būti sprendžiamas tik tautos referendumu, o visi bandymai priimti jai prieštaraujančius įstatyminius aktus yra antikonstituciniai ir neteisėti. Civilinės sąjungos arba partnerystės įstatymo būtina atsisakyti kaip prieštaraujančio LR Konstitucijos nuostatoms ir visuomenės moralės normoms.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalimi, jei Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą; o 139 straipsnio 1 dalimi, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.

Pažymėtina, kad Teisės departamento 2022 m. gegužės 23 d. išvadoje dėl Civilinės sąjungos projekto Nr. XIVP-1694 nenurodyta, kad šis projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Komitetas neturi pagrindo traktuoti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai ir neturi pagrindo nesvarstyti Seimo posėdyje jau pateikto projekto.

79.

Robertas Kavaliauskas

2022-05-17

Tos pačios lyties lytiniai santykiai tai iškrypimas.

Jeigu palaikysime gėjus tai su laiku jie pareikš savo norų papildymus.

Jeigu mūsų vaikai tuoksis vyras su vyru ir moteris su moterimi tai gėjų daugės ir vaikų mažės.

Tokiu būdu gali pavykti numarinti tautą.

Jeigu kažkas pasaulyje įteisina apgaule tai nebūtina taip pat tapti apgavikais.

Vyrai nepalaikys gėjų draugystės su jų vaikais perspektyvų.

Moterys kurios gimdo neleis iškrypėlių prie savo vaikų

VERTYBĖS SUKURTOS DIEVO AMŽINOS

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

80.

Arnas Bernotas

2022-05-23

VISOS LIETUVOS NESVARBIOS

Gegužės 15 dieną pasaulis paminėjo Tarptautinę šeimos dieną. Vilniuje ta proga buvo suorganizuotas renginys pavadinimu ,,Visos šeimos svarbios". Išvertus į lietuvių kalbą, tai reikštų, kad vyro ir vyro, bei moters ir moters įregistruotos santuokos - šeimos - irgi svarbios. Tiesiog pavadinimas buvo sutrumpintas. Liberalai mėgsta žaisti sąvokomis, tada tenka versti. Iš liberalų kalbos į lietuvių kalbą.

Renginio metu plevėsavo vaivorykštės vėliavos, Ukrainos vėliavos. Ko trūko, tai kažkokios Lietuvos vėliavų, bet kadangi Lietuva yra homofobiška, atsilikusi, bloga ir šiaip srutų duobė, tai jos vėliavą kelti kaip ir nelabai gerai, gėda, nemalonu, juk taip? Čia gi ne kažkokių nacionalistų, o laisvės mylėtojų renginys. Suprantama, kad Ukrainos vėliavą dabar kelia visi ir visur, net tualetuose ar kosmose, nors Ukrainoje nėra tos netradicinės šeimos labai populiarios, bet geriausiai, jei nauja Lietuvos vėliava būtų vaivorykštės spalvų, nes visos valstybės nesvarbios, visos Lietuvos nesvarbios, svarbu tik aš ir mano norai.

Pakeiskite vėliavą, eikite iki galo, jei jau viskas trukdo. Juk vaivorykštė gražiau nei Sovietinė raudona vėliava. Viso pasaulio žmonės vienykimės, nes kadaise darbininkai tai nesusivienijo. O vienytis reikia, nes turi būti viena didelė tarptautinė šeimų sąjunga - imperija, be nacionalinių valstybių. Gražioje liberalioje ateityje mums nebereikės Lietuvos vėliavos, Lietuvos Konstitucijos ar kitų atgyvenų.

Pavyzdžiui, Seimo pirmininkė liberalė V.Č.N. teigė, kad visi lietuviai gali turėti galimybę pasirinkti, kokioje šeimoje gyventi, kaip gyventi. Milijonas lietuvių netgi turėjo galimybę pasirinkti, kokioje valstybėje gyventi - jie negyvena Lietuvoje, dar daugybę ta galimybe pasinaudos per artimiausius metus. Tai buvo irgi nemenkas pasirinkimas, laisvės išraiška, bet ar ar šiai veikėjai tai įdomu? Tai menka problema. Svarbu kelių procentų teisės apginti, ką ten milijonas.

Jos kolegė nepartinė bet liberalių pažiūrų premjerė I. Š. Pasakė, kad politikų bandymai nubrėžti, kas yra meilė, kas yra grožis, net teisingumas yra pasmerkti nesėkmei. Nepartinės, bet liberalės premjerės manymu, liberali šeima – teisinga šeima. Ji žino, kas yra grožis, kas yra meilė, nors yra netekėjusi ir vaikų neturi. Santykių ekspertė duos Lietuvai tikrai vertingų patarimų, kaip ir kokias šeimas kurti, kaip Lietuvai pradėti gimdyti daugiau vaikų. Ačiū iš anksto, patarimai tikrai bus vertingi.

Būtų neblogai, jei ji prisimintų ne tik tuos šimtus tūkstančių emigravusių šeimų, kurių neteko Lietuva per konservatorių bei ex komunistų šalies nuvaldymą, bet ir daugybę mirusių įvairių šeimos narių per neseniai vykusią pandemiją. Būtent per nevykusiai vykdytą kovą su virusu žuvo daugybę Lietuvos piliečių. Šiaip jau numirėlių teisių gynyba nėra įdomus veiksmas, nes lavonai nebalsuoja bei vėliavom nemosikuoja prieš TV kameras, nes formaliai juos nužudė virusas, tačiau žiūrint plačiau, prisidėjo tam tikrų politikų nekompetencija. Bet kam čia nuotaiką gadintis kalbomis apie numirėlius?

Taigi žmogaus teisių gynėja priminė atsilikėliams, kad šeimos būna visokios. Atsilikėliai žinutę išgirdo ir priėmė. Kokių dabar tik šeimų nebūna: meilužių, sugulovų, draugelių, vartotojų, trumpalaikės, vienos nakties, narkotikų, alkoholio šeimos. Konstitucija Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume dabar atrodo tokia nemoderni, atsilikusi, homofobiška. Ar renginio metu niekas Konstitucijos neplėšė? Kas ten rašoma apie tą šeimą, ar visos šeimos paminėtos? Nupūskime dulkes nuo jos ir paskaitykime, o rašo ten, kad: šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (38 str.). Ten pat rašoma, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Berods ant tos Konstitucijos rankutę dėjo prisiekdamos Seime ir nepartinė, bet liberalė premjerė ir liberalė Seimo pirmininkė. Gal skaitė kas parašyta, domėjosi. Dėl visą ko primintas buvo straipsnis apie valstybės pagrindą, apie vyrą ir moterį. Kol tos nelemtos Konstitucijos nepakeitė niekas, tol tekstas yra aiškus ir lietuviškas. Išsiverskite į savo liberalų kalbą iš lietuvių kalbos jei nesuprantate.

Žinoma, kad nepartinės, bet liberalė premjerė ir liberalė Seimo pirmininkė negali priimti faktinės tiesos, joms reik alternatyvios tiesos. Liberalios tiesos. Kokia dar santuoka? Koks vyras ir kokia moteris? Kas tą Konstituciją sudarė, kas už ją pabalsavo? Kur vyras ir vyras? Moteris ir moteris? O kodėl dvi moterys, kodėl du vyrai? Kur gausesni variantai? Aišku dabar ją pakeisti būtų pernelyg sudėtinga, tačiau straipsniai, netinkantys šiems laikams būna savaip išaiškinami, liberaliems Konstitucinio teismo teisėjams išsikvietus dvasias ir su jomis rimtai pasikalbėjus akis į akį. Šamanizmo ritualas - pokalbis su kitu pasauliu - sukuria teisinius stebuklus. Kai nori galima sužaisti terminais, išrasti naujadarus ir apeiti esamas taisykles. Liberaliai teisingai.

Šių eilučių autorius nėra kategoriškai nusistatęs prieš partnerystę, netgi labiau jai pritaria. Kodėl? Nes partnerystė reikalinga keliems procentams. Netgi ir niekingai apgaudinėjant visuomenę, kad ir dažnas vyras bei moteris ja pasinaudos, bet tai tik pigi liberalų sugalvota propaganda, dar vienas jų politinis melas ilgoje melų istorijoje. Jei jau santuoka nėra vertybė, tai ir partnerystė ja irgi netaps. Konstitucijoje minimas Lietuvos pagrindas žiauriai netvirtas, namas griūna.

Valdžia sugeba patenkinti kelių procentų norus, o daugumos poreikiai senokai pamiršti. Tai bent keli procentai pasidžiaugs. Politiniams nevykėliams valdžioje dabar tiesiog idealus metas pasislėpti už savo neprofesionalumo, pasiteisinti, parodyti, kad štai kažkas mums vis trukdo dirbti, reformuoti valstybę, kurti, sutelkti žmones. Tai virusai, tai migrantai, tai karas, tai ekonominė krizė, tai ufonautai. Ufonautai ministrai nekalti, kalti kiti ufonautai tie žalieji iš Marso. Ne tik, kad valstybėje rimtos problemos nebesprendžiamos, bet ir į esamas krizes reaguojama neprofesionaliai.

Turbūt neblogiausias pavyzdys - Kinija. Kaip ir Putinas prieš mirtį sugalvojo pakariauti su visu Vakarų pasauliu kurdamas naują nacistinę Rusijos imperiją taip ir keli veikėjai Lietuvoje sugalvojo pakariauti su Kinija, tik ne prieš mirtį, o gal už gautas dovanas iš Taivanio ar JAV. Bet kai veikėjai labai svarbūs, kai svarbesni už kažkokią tai smirdančią Lietuvą, tai ne Lietuvą gelbėti reikėjo, bet tų veikėjų degančius užpakalius, srėbti visuomenei jų pridarytas problemas. Veikėjai buvo išgelbėti, o Lietuva liko tik eiline testavimo aikštele, ja buvo pasinaudota kaip ta mergina iš Stoties rajono, bet nieko naujo, viskas atlikta liberaliai tvarkingai, pagal jų moralines normas tikrai teisingai.

Bloga naujiena yra ta, kad atkeliauja rimta ekonominė krizė, sparčiai auga kainos ir dar vyksta karas. Šimtai tūkstančių stipriai nukentės, tradicinių ir netradicinių šeimų atstovų. Ar nepartinė premjerė, Vyriausybė, Seimas kažką rimto daro, ar ruošiasi judinti savo užpakalius, ar vėl miegos kaip per buvusias krizes? Tikėtis iš jų rimto požiūrio – beprasmiška, o nauja krizė smogs valstybei visa jėga. Valdžia rūpinasi savo asmeniniais reikaliukais, o valstybė, pavieniai individai bei visos svarbios šeimos tegu gelbėjasi pačios. Nes visos Lietuvos nesvarbios.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

81.

Gediminas Gemskis

2022-05-24

 Laba diena, Gavau tokį atsakymą iš Seimo. Čia kažkas naujo. Ar Seimas bijo viešumo ir piliečių aktyvumo? Aš aktyviai piliečius raginu siųsti protesto el. laiškus Seimo nariams dėl civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymo, nes jis yra nepriimtinas. Kokiu teisiniu pagrindu (nurodykite teisės aktus) remiantis aš negaliu viešinti Jūsų oficialaus valstybės institucijos (Seimo) atsakymo? Prašau Seimo pirmininkę ir Seimo frakcijų seniūnus imtis priemonių, kad tokie dalykai nepasikartotų. Be jokių abejonių visų valstybės institucijų atsakymus galima viešinti, nes tai nėra privati informacija.

 Saudargo „artimo ryšio“ sąvokai – Čmilytė-Nielsen kirtis: „Nematau prasmės toliau tęsti filologinius ieškojimus“ | tv3.lt

Šiame žiniasklaidos straipsnyje teigiama, kad neoficialiomis žiniomis, šis įstatymo projektas jau gali būti įrašytas į ketvirtadienio Seimo darbotvarkę.

Jeigu tai tiesa, raginu Jus atsisakyti įtraukti šį visuomenę priešinantį ir skaldantį klausimą į Seimo darbotvarkę ir atsisakyti homoseksualų partnerystės įteisinimo visam laikui, nes mūsų yra krikščioniška šalis ir nereikia sekti blogais ES pavyzdžiais (nors primenu seniau Europa buvo krikščioniška, dabar jau to atsisakė). TS-LKD partija, turinti savo partijos pavadinime žodį ,,krikščionys'' irgi turėtų ginti tas vertybes, priešingu atveju, siūlau TS-LKD partijai pašalinti iš savo partijos pavadinimo ,,krikščionys“', nes homoseksualų partnerystė nesuderinama su krikščionybe. Primenu, kad seniai rašiau Seimo nariams raginimą dėl įtemptos geopolitinės padėties ir Rusijos grėsmės Lietuvai atsisakyti partnerystės ir visų aštrių įstatymų projektų, kurie priešintų ir skaldytų Lietuvos visuomenę. Manau, Jūs teikdami civilinės sąjungos ir galimai kitus aštrius klausimus tyčia priešinate ir skaldote Lietuvos visuomenę, nuteikiate priešiškai vienus žmones prieš kitus ir nuteikiate piliečius prieš save, kas pavojinga šiuo įtemptu metu, nes jeigu mus užpultų Rusiją, tai mažai atsiras norinčių Jus ginti su ginklu rankose ir tik Jūs patys būsite kalti, nes padarėte viską, kad sugriauti visuomenės vienybės likučius ir tuo rizikuojate mūsų valstybingumu ir nepriklausomybe, nes civilinės sąjungos įstatymas yra kaip ,,Trojos arklys'' Lietuvai. Žiniasklaidą raginu būti objektyvesnei ir viešai skelbti ir oponuojančias civilinės sąjungos įstatymui nuomones, dėl to ir yra mažas pasitikėjimas žiniasklaida.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

82.

Tolerantiško jaunimo asociacija

2022-05-24

Tolerantiško jaunimo asociacija (toliau - TJA) džiaugiasi, kad Seime registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694 sulaukė didelio susidomėjimo tiek tarp politikų, tiek visuomenėje, kad pagaliau visų asmenų lygiateisiškumo temai skiriama daugiau dėmesio. Vis dėlto, susipažinusi su įstatymo projekto turiniu, TJA reiškia apgailestavimą dėl to, kad šis projektas greičiausiai yra prasčiausias per visą Lietuvos istoriją, o tokių projektų buvo registruoti jau 4, ir siūlo ieškoti būdų taisyti susidariusią padėtį.

Įregistravus įvardintą įstatymo projektą š. m. gegužės 19 d. TJA organizavo viešą diskusiją siekdama įvertinti Seime registruoto projekto tikslus, laukiamą naudą bei galimas grėsmes. Diskusijos metu buvo pažymėta, kad nepaisant gerų pradinių ketinimų reglamentuoti partnerių teises nepaisant lyties, užregistruotas projektas, deja, savo tikslo nepasiekia.

 Pirmiausia buvo argumentuota, kad rengiant įstatymo projektą nebuvo įtrauktos bendruomenės, įskaitant LGBT+ bendruomenę, kurioms šis įstatymo projektas yra ypač svarbus ir kurių santykius vėliau galimai reglamentuos. Susidaro įspūdis, kad įstatymas kuriamas ne bendruomenėms ir jų poreikiams užtikrinti, o patiems politikams, kurie nesugeba vykdyti rinkiminių pažadų ir yra pasimetę, nežino, kaip populistiškai įtikti oponuojančioms elektorato grupėms. Tariamas rūpinimasis žmogaus teisėmis ir lygiateisiškumu kol kas tėra tik plevenama vėliava, kurios nepatvirtina darbai ir faktai.

<...>

Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, p r a š o m e Seimo narių:

1. pritarti įstatymo projekto pateikimui, tačiau atsižvelgti ir tinkamai įvertinti argumentus, kurie išdėstyti aukščiau, ir atitinkamai pataisyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą svarstymo eigoje;

2. įstatymo projektui nepritarti po svarstymo, jei įstatymo projektas nebus iš esmės patobulintas ir jei nebus aiškiai atliepti įstatymo laukiančių asmenų lūkesčiai, t.y. mažų mažiausiai turi būti pripažinta, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai.

3. po pateikimo į svarstymo eigą įtraukti Tolerantiško Jaunimo Asociaciją ir kitas žmogaus teisių ir bendruomenines organizacijas, kurios tiesiogiai dirba su asmenimis, laukiančiais partnerių santykius reglamentuojančio įstatymo.

Nepritarti

Tolerantiško jaunimo asociacijos pateikti pasiūlymai nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

83.

Andrejus Falko

2022-05-25

Mums visiems rūpi, kas bus rytoj.

Remiantis plačiai vykdomomis apklausomis Lietuvoje yra visiškai aišku, kad DAUGUMA PILIEČIŲ PASISAKO UŽ TRADICINES ŠEIMOS VERTYBES.

Tėvas yra vyras, o motina - moteris. Sugriovus šias vertybes - lygu nukirsti gimines medi.

Manau ir dauguma iš jūsų turite vaikų ir nenorėtumėte, kad mokyklose būtų sekamos pasakos apie du princus.

Nežinau kokia motyvacija yra „stumti“ civilinės sąjungos projektą. Galbūt tai pinigai? O gal spaudimas iš viršaus?

Bet kuriuo atveju KIEKVIENAS IŠ JŪSŲ YRA ATSAKINGAS UŽ TAI, KAS VYKSTA IR VYKS LIETUVOJE.

Tikiu, kad liksite ištikimi tradicinėms vertybėms ir atstovausite savo rinkėjus, o ne jėgas „iš aukščiau“ ir BALSUOSITE PRIEŠ CIVILINĖS SĄJUNGOS ĮSTATYMĄ.

O mes, rinkėjai tikrai BALSAVUSIŲJŲ PAVARDES IŠSISAUGOSIME IR PRISIMINSIME JAS PER KITUS RINKIMUS.

Su tikėjimu ir pasitikėjimu

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

84.

Aurelija V.

2022-05-26

 Kaip pilietė nepritariu civilinei sąjungai ir LGBT narių norui auginti vaikus savo sąjungose.

Prašau nepritarti tokiam šiandien siūlomam projektui.

Tam ir esate piliečių išrinkti, kad juos atstovautumėte. Pagal nuomonių apklausas net 70% žmonių nepritaria tokiam projektui.

Nebent LT SEIMO planuose visai sunaikinti valstybę (žmonės dar labiau emigruos) ir palikti tuščias žemes priešų invazijai?

Esu šokiruota, kaip Jūs su Ukrainos šalies simbolika po LGBT vėliavomis stovėjote.. visai pamiršote, kokią valstybę atstovaujate? Drįstu priminti, kad atstovaujate Lietuvos Respubliką ir LT vėliava visada turėtų būti jūsų atlape. Ne išgalvotos neužmirštuolės, kitų valstybių vėliavos ar LGBT.

Labai norintys LGBT savo sąjungas sudarys kitose šalyse..ir tie patys..dar turbūt skatins surogatinę motinystę Ukrainoje?.. Ar reikia Lietuvai taip teptis rankas? Nekaltais kūdikėliais manipuliuoti? Iš jų atimti jų biologines motinas? Viską sujaukti prieš Dievo įstatymus?

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

85.

Sandra Kostianjeva

2022-05-26

Šis įstatymas prieštarauja LR Konstitucijai ir Dievo Žodžiui.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

86.

Zita Matulevičienė

2022-05-30

Gerb. Seimo nariai!

Labai nuvylėte pritardami, konservatorių ir laisvės partijos stumiamam partnerystės, dabar pervadintam į civilinės sąjungos, įstatymui. Tikrai nemanau, kad tai darėte ramia ir dora sąžine, iš meilės Lietuvai ir jos žmonėms. Tai ką darote Seime yra nusižengimas tiek Konstitucijos 38 str., tiek lietuviškoms šeimos tradicijoms ir moralei, iškreipia šeimos sampratą. Tai žaloja vaikus ir jaunimą, formuoja iškreiptą gyvenimo supratimą.

Tikiuosi, kad dar ne viskas prarasta. Todėl ,prieš svarstant šį įstatymą ,siūlau jį išskirti į du atskirus įstatymo projektus: vieną įstatymo projektą dėl heteroseksualių porų civilinės sąjungos arba partnerystės, antrą – įstatymo projektą dėl homoseksualių porų partnerystės arba sąjungos.

Ir dar. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Raskevičius yra LGBT narys ir yra akivaizdžiai suinteresuotas šio įstatymo priėmimu, nes gautų tiesioginę naudą. Jo paties liudijimu jis turi sūnų, kuris auga su ,,dviem mamom“. Todėl svarstant šį įstatymą Raskevičius turėtų nusišalinti .

Labai tikiuosi, kad padarysite viską, kad šis įstatymas nebūtų priimtas.

Baigti noriu iškilaus rašytojo, aktyvaus sąjūdžio dalyvio Vytauto Petkevičiaus žodžiais: ,,Laisvė – tai pareiga ir teisė nuolat būti doram, tai pastovi galimybė būti sąžiningu. Gerai klausykitės sąžinės balso, kad nepraleistumėte tos akimirkos, kada ji ims ir nutils visam laikui.“

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

87.

Gediminas Gemskis

2022-06-08

 Pirmiausia reikia pažymėti, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius yra pats LGBT atstovas, akivaizdžiai suinteresuotas šio įstatymo priėmimu, kuris dėl šio įstatymo gautų tiesioginę asmeninę naudą – dėl homoseksualų partnerystės įteisinimo taip pat ,,Išrinktasis Seimo narys Raskevičius papasakojo turintis sūnų, kuris auga dviejų moterų šeimoje’’ (lrt.lt straipsnis), todėl svarstant šį įstatymo projektą Seimo Žmogaus teisių komitete Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius turėtų nusišalinti ir nuo šio įstatymo svarstymo ir nuo pirmininkavimo Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl šio įstatymo projekto. Prašau Seimo Žmogaus teisių komiteto narius nušalinti šio įstatymu suinteresuotą naudos gavėją Tomą Vytautą Raskevičių nuo pirmininkavimo ir šio įstatymo projekto svarstymo.

Manau, reikėjo atskirti partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau aišku tai sudėta į vieną įstatymo projektą tyčia. Siūlau atskirai išskirti į skirtingus 2 įstatymo projektus, vieną įstatymo projektą dėl heteroseksualių porų civilinę sąjungos arba partnerystę, antra įstatymo projektą į homoseksualų civilinę sąjungą arba partnerystę. Šis įstatymo projektas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, ypač jo nuostatai ,, Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.’’ Kai kuriose ES šalyse civilinė sąjunga ir registruota partnerystė jau dabar laikomos lygiavertėmis arba prilygintinomis santuokai. Partnerystės institutas praktiškai visose ES valstybėse, pripažįstančiose vienalytes santuokas, buvo tik tarpinis teisinis žingsnis, po kurio per keletą metų vienalytės santuokos buvo įteisintos naudojantis ES teisės procedūromis. Šis įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.

Teikiamas naujas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kurio pavadinime žodžio „partnerystė“ nėra, o civilinės sąjungos samprata apibrėžta lakoniškai, nevartojant Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuoto šeimos sampratos turinio žodyno. Tačiau tai nereiškia, jog naujas įstatymas yra fundamentaliai kitoks ir juo nesiekiama vienos lyties asmenims suteikti šeimos statuso, o jų teisių prilyginti sutuoktiniams.

Civilinei sąjungai sudaryti ir nutraukti taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir santuokai. Civilinę sąjungą sudarę asmenys (partneriai) įgyja tas pačias asmenines neturtines ir turtines teises, kurias turi ir sutuoktiniai.

Civilinės sąjungos įstatymo projekto pavadinime žodžio „partnerystė“ nėra. Tačiau pačiame įstatymo projekte daug kartų rasime žodį „partneris“. Manau, tuo siekiama išvengti skundo dėl šio įstatymo projekto Konstituciniame Teisme neigiamų pasekmių, nes LR Konstitucijos 38 straipsnyje aiškiai nurodyta: ,,Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas'' ir ,,Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu'' , o kai kuriose ES šalyse civilinė sąjunga ir registruota partnerystė jau dabar laikomos lygiavertėmis arba prilygintinomis santuokai.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalimi, jei Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą; o 139 straipsnio 1 dalimi, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.

Pažymėtina, kad Teisės departamento 2022 m. gegužės 23 d. išvadoje dėl Civilinės sąjungos projekto Nr. XIVP-1694 nenurodyta, kad šis projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Komitetas neturi pagrindo traktuoti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai ir neturi pagrindo nesvarstyti Seimo posėdyje jau pateikto projekto.

88.

Akto dėl nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai:

Jonas Šimėnas,

Aleksandras Ambrazevičius,

Leonas Apšega,

Vilius Baldišius,

Audrius Butkevičius,

Algirdas Endriukaitis,

Eimantas Grakauskas,

Kęstutis Grinius,

 Egidijus Klumbys,

Jonas Liaučius,

Nikolaj Medvedev,

 Algimantas Norvilas,

 Petras Papovas,

Kęstutis Rimkus,

Audrius Rudys,

Benediktas Rupeika,

Algimantas Sėjūnas,

Vidmantas Žiemelis

2022-06-20

 Mes, Akto dėl nepriklausomos valstybės  atstatymo signatarai, matydami kylančias grėsmes mūsų Tautos ateičiai, visuomenės tvarumui bei santarvei, išoriniam ir vidiniam saugumui, Lietuvai esant nestabilioje geopolitinėje padėtyje bei išgyvenant gilią demografinę krizę šių neeilinių istorinių iššūkių akivaizdoje, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir Prezidentą prašydami išsaugoti Lietuvos įstatymuose šeimos sampratą, kuriai pritarė didžioji dauguma Lietuvos gyventojų referendume priimdami Konstituciją ir kuriai didžioji visuomenės dauguma tebepritaria iki šiol,  nepriiminėti lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų suteikiamas šeimos teisinis statusas tos pačios lyties poros bendram gyvenimui.

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Tai yra sprendimas, kuris prieštarauja visuomenės sutarimui dėl šeimos, kuri yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės keistų šį pagrindą, nes sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą –lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri suteiktų teisinį šeimos statusą ir tos pačios lyties poroms.

Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje šeima kildinama iš įtvirtinto lyčių papildomumo principo, anot kurio santuoka kyla tik iš laisvo vyro ir moters  sutarimo bei tėvystės, motinystės ir vaikystės santykių taip pat kylančių tik iš vyro ir moters sąjungos.  Kitokių šeimos kūrimo pagrindų, tokių kaip lyčiai neutrali partnerystė ar sąjunga mūsų valstybės Konstitucijoje nėra numatyta. Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijos kaip Lietuvos piliečių sutarties ir joje įtvirtintos tautos valios paneigimą tokiu svarbiu klausimu kaip šeima, visuomenės ir valstybės pagrindas, sukuriant naujus Konstitucijoje nenumatytus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus.

Visuomenės apklausos rodo, kad virš 70 proc. Lietuvos visuomenės nepritaria, kad tos pačios lyties asmenų poros bendram gyvenimui mūsų valstybėje būtų suteiktas šeimos teisinis statusas. Šis nepritarimas reiškia, jog didžioji dauguma piliečių nepritaria, kad būtų keičiama visuomenės sutartis dėl to kas yra šeima. Lietuvos Respublikos Seimas, įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą –civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų –grubiai viršytų savo galias ir tautos jam suteiktą mandatą.

Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi Tauta aiškiai suprato, kad yra dvi lytys -vyro ir moters, kurios papildo viena kitą ir šis lyčių papildomumas yra būtina sąlyga dviem asmenims siekiant sukurti šeimos teisinius santykius. Lyčių papildomumas yra būtina sąlyga ne tik dviejų asmenų susitarimu kuriamiems šeimos santykiams, bet jis yra būtina sąlyga ir visiems kitiems santykiams, kuriuos visuomenė atpažįsta ir pripažįsta kaip šeimos teisiniams santykiams atsirasti. Šeimos santykiai siejantys vaikus su jų tėčiais ir mamomis, brolius ir seseris, artimuosius giminaičius egzistuoja dėka vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo. Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės, motinystės ir vaikystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje –kartu su savo tėvais. Taigi ji esmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio, tenkindama ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, užtikrina mūsų visuomenės ir valstybės išlikimą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tai yra ypatingai svarbu šiuo metu, kai mūsų valstybė yra gilios demografinės krizės akivaizdoje, iš kurios galime išeiti ne eksperimentuodami su šeima, bet jai skirdami ypatingą dėmesį, ją visokeriopai stiprindami ir puoselėdami, nes tik joje gimsta, auga ir formuojasi mūsų naujoji karta.   

Lietuva atsisakydama įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas nepažeistų nei teisingumo, nei asmenų orumo, nei teisinės valstybės principų. Priešingai –Seimui prieš Tautos valią įteisinus lyčiai neutralią partnerystę būtų pažeistas teisingumas, didelės dalies piliečių orumas ir teisinės valstybės principai. Teisingumo principas reikalauja vienodus traktuoti vienodai, o skirtingus skirtingai. Skirtingas iš lyčių tarpusavio papildomumo kylančios šeimos ir kitų bendro gyvenimo formų traktavimas neprieštarauja teisingumui. Tačiau teisingumas ir asmens orumas būtų šiurkščiai pažeistas jei valstybė savo piliečiams sukurtų teisinę pareigą šeima laikyti tas bendro gyvenimo formas, kurios nėra susiję su lyčių papildomumu. Šeimos teisinio statuso suteikimas tos pačios lyties poroms neišvengiamai turėtų teisines pasekmes ne tik valstybės institucijų, bet taip pat ir piliečių teisėms bei pareigoms. Teisinės valstybės pamatas yra pagarba žmogaus teisėms. Valstybė įsipareigodama gerbti žmogaus teises, tačiau neįsipareigoja žmogaus teises tapatinti su atskirų visuomenės grupių interesais. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią civilinę sąjungą, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos suteiktas šeimos teisinis statusas vienalytėms poroms duotų teisinį pagrindą teismuose ginčyti bet kurį teisinį reguliavimą numatantį skirtingą santuoką ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų traktavimą kaip „diskriminacinį“.   Kaip rodo daugelio valstybių patirtis, tai vienalytėms poroms teismuose leistų ilgainiui išsikovoti  įsivaikinimo teisę,  teisę vaikus „įsigyti“ dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos būdu, ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Lyčiai neutralių civilinių sąjungų sukurtas teisinis reguliavimas neišvengiamai atvestų į teisinę situaciją, kai valstybės prioritetas teikiamas ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams ir įgeidžiams, o jaunajai kartai per švietimo ir ugdymo programas „netradicinės šeimos“ būtų pristatomos kaip moderni šių dienų alternatyva „tradicinei vyro ir moters šeimai“.

Kadangi, teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas –skirtingai, todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri kurtų šeimos teisinius santykius ir tos pačios lyties poros bendram gyvenimui, bet suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poroms bendram gyvenimui. Asmenis siejančio artimo ryšio, kylančio iš jų artimo socialinio ryšio teisinis pripažinimas ne tik atsižvelgtų į egzistuojančią socialinę įvairovę, bet prisidėtų prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo nepažeidžiant teisingumo reikalavimų ir visuomenės sutarties.

Pagarba visuomenės sutarčiai sudarytai priimant Konstituciją, šią sutartį grindžiantiems pamatiniams teisingumo, demokratijos reikalavimams bei pagarba piliečių laisvei nebūti verčiamiems laikyti šeima tai, kas prieštarauja teisingam protui ir moralinėms nuostatoms, įpareigoja nepritarti siūlymui įteisinti lyčiai neutralias civilines sąjungas.

Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius:

1. balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o jeigu jis būtų priimtas –vetuoti;

2. tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims, kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui;

3. Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo mūsų Konstitucijoje.

Nepritarti

Iš esmės nepritariama projektui. Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Pažymėtina, kad komitetas neturi referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės, nes remiantis Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsniu, referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių. Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.

89.

Sąjunga „Vardan šeimos“

2022-06-20

2022 m. gegužės 16 d. LR Seime, buvo registruotas „Civilinės sąjungos" įstatymo projektas. „Civilinės sąjungos" įstatymo projektu siekiama Lietuvos teisinėje sistemoje įteisinti nuostatą, kad šeimos teisinių santykių sukūrimui dviejų asmenų lyčių papildomumas nėra reikalingas.

Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Šiame straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta.

Iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą - būti visuomenės ir valstybės pagrindu.

„Civilinės sąjungos“ įstatymas iš tiesų nėra joks kompromisas. „Civilinę sąjungą“ sudarę asmenys būtų laikomi partneriais, o įstatymu numatytos jų teisės ir pareigos iš esmės atitiktų sutuoktinių teises ir pareigas. Projekto rengėjų nurodomi „Civilinės sąjungos“ ir santuokos skirtumai (Civilinė sąjunga sudaroma pas notarą, neįtvirtinta teisė į pavardę ir pan.) nėra pakankamai reikšmingi, kad leistų daryti teisinį skirtumą tarp susituokusių ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų. Taip pat „Civilinę sąjungą“ sudariusios poros kaip šeimos teisiniam statusui nėra reikšminga tai, kad ji reglamentuojama atskiru įstatymu, o iš LR CK 3 knygos išbraukiamos nuostatos apie partnerystę. „Civilinių sąjungų“ įstatymas nukopijuoja didelę dalį santuokai skirtų LR CK 3 knygos nuostatų arba duoda nuorodas į LR CK 3 knygą, reglamentuojančią šeimos teisinius santykius. Teisiniu požiūriu svarbiau ne kokiame teisės akte santykiai reglamentuojami, bet koks yra pats tų santykių turinys. „Civilinę sąjungą“ sudariusių asmenų teisių ir pareigų turinys iš esmės atitiktų santuoką sudariusių asmenų teisių ir pareigų turinį.

„Civilinę sąjungą“ sudarę asmenys įgytų šeimos teisinį statusą, kaip ir santuoką sudarę asmenys (taip tvirtina ir buvęs KT pirmininkas). Tuo pačiu „civilinę sąjungą“ sudarę asmenys įgytų teisinį pagrindą dėl „diskriminacijos" apskųsti teismams (Konstituciniam teismui, Europos žmogaus teisių teismui ir kitiems teismams), bet kokį teisinį reguliavimą, numatantį skirtingą vyro ir moters santuokos ir dviejų tos pačios lyties asmenų „šeimų“ traktavimą. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, teismai tokį skirtingą traktavimą yra linkę pripažinti „diskriminaciniu“.

Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas, be kitų dalykų duotų teisinį pagrindą tos pačios lyties asmenų poroms reikalauti teisės įsivaikinti. Kaip rodo kitų valstybių, įteisinusių partnerystę (ar civilines sąjungas) patirtis, jo s galiausiai yra priverstos įvaikinimo teisę suteikti ir tos pačios lyties asmenims.

„Civilinių sąjungų“ įteisinimas neišvengiamai paveiktų tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Tėvai nebeturėtų galimybės reikalauti, kad švietimo įstaigose vaikams nebūtų diegiama šeimos samprata prieštaraujanti tėvų įsitikinimams. Švietimo įstaiga negalėtų atsisakyti ugdymo programoje šeima laikyti tai, kas pagal LR įstatymus turi šeimos teisinį statusą.

Įteisinus „Civilines sąjungas“ privačių ar bendruomenių (įskaitant religines) švietimo įstaigų galimybės vykdyti jaunimo ugdymo programas, orientuotas į prigimtinės šeimos sampratos puoselėjimą būtų smarkiai suvaržytos. B et koks jaunimo ugdymas, darantis skirtumą tarp santuokos ir tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo, taptų „diskriminuojantis“. Tokioms su įstatymuose įtvirtinta „šeimos teisinio statuso“ samprata nesuderinamoms jaunimo ugdymo programoms galėtų būti atimtas valstybės finansavimas ar net taikomos sankcijos dėl „diskriminacijos kurstymo“ bei „atsisakymo pripažinti įstatymuose įtvirtintas asmenų teises“.

„Civilinių sąjungų“ įstatymo įteisinimas neišvengiam ai paveiktų ir visos visuomenės laisvę vadovautis savo m oraliniais ir/ar religiniais įsitikinimais. Į paslaugas šeimoms orientuotos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslai savo paslaugas (pvz. patalpų nuoma, švenčių, renginių ir stovyklų organizavimas ir pan..) būtų verčiam i teikti ir „civilinę sąjungą“ sudariusioms „netradicinėms šeimoms“. O atsisakę tai daryti susilauktų valstybės sankcijų dėl diskriminavimo.

Asociacija-sąjunga „Vardan šeimos“, nesutinkame, kad Seimas įteisintų lyčiai neutralias civilinės sąjungas (ar partnerystes), nes tai pakeistų prigimtinę šeimos sampratą Lietuvoje. Sąjunga „

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

90.

Nacionalinė šeimos taryba

2022-06-20

Nacionalinė šeimos taryba (toliau ir - Taryba) susipažino su svarstomu Civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau - Projektas) bei jį lydinčiais teisės aktų projektais ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

Nekvestionuodami tikslo sureguliuoti tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo ir jų tarpasmeninių įsipareigojimų, teisinių šiems asmenims iškylančių praktinių problemų sprendimo mechanizmų, atkreipiame dėmesį, kad svarstomas Projektas yra susijęs su esminiu konstituciniu nacionalinės šeimos politikos klausimu t.y. ką valstybė traktuoja esant šeima ir kokią teisinę apsaugą bei paramą jai garantuoja. Konstitucijos 38 str. skelbia, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas'' ir „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę", o taip pat Konstitucija įtvirtina vienintelį teisinį pagrindą šeimos teisiniams santykiams kurti tarp dviejų giminystės ryšiais nesiejamų, skirtingos lyties asmenų - santuoką, Todėl pažymėtina, kad aptariamu įstatymo Projektu būtų teisiškai įtvirtintas alternatyvus (konkuruojantis su Konstitucijoje įtvirtintu) teisinis būdas sukulti šeimos teisinius santykius inter alia tarp tos pačios lyties asmenų.

Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių, nes priėmus šį įstatymo Projektą teisinė sistema Lietuvoje numatytų skirtingus teisinius institutus tiems patiems šeimos teisiniams santykiams kurti ir šeimos teisiniam statusui gauti. Čia pažymėtina, kad Konstitucija neleidžia diferencijuoti šeimų, kai kurioms šeimoms suteikiant mažiau teisių ar nustatant mažesnę teisinę apsaugą nei garantuojama visoms šeimoms. Tai reiškia, kad tiek civilinę sąjungą tiek ir santuoką sudarę asmenys turėtų teisę valstybės būti traktuojami šeima, atitinkamai šeimos sudarytos civilinės sąjungos pagrindu turėtų lūkestį gauti vienodą teisinę valstybės paramą, apsaugą ir teises kaip ir kitos šeimos esančios tokioje pat padėtyje, bet sudarytos kitais pagrindais. Konstatuotina, kad svarstymui pateiktas Projektas ir jo lydintieji aktai negali užtikrinti, kad diferencijuotas civilinę sąjungą ir santuoką sudariusių porų traktavimas atitiks Konstitucijos reikalavimus. Tarybos manymu, visos šeimos ir jų nariai, kurie atitinka konstitucinę šeimos sampratą, turėtų turėti vienodą teisinę apsaugą, atitinkamai įstatymai neturėtų sudaryti prielaidų būsimiems šeimos nariams prisiimti siauresnės apimties pareigas negu yra reikalinga užtikrinti kitų šeimos narių (ypatingai pažeidžiamų pvz. vaikai) teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui.

Norime atkreipti įstatymų leidėjo dėmesį, kad atsiradus santuokos pagrindu ir civilinės sąjungos įstatymo pagrindu kuriamos šeimos institutų konkurencijai, alternatyvus šeimos teisinių santykių reguliavimas negali būti atsietas nuo konstitucinių kriterijų, kurie taikomi asmenims norintiems sukurti šeimą. Todėl Taryba konstatuoja, kad, siekiant išvengti išskirtinio konstitucinio santuokos statuso pažeidimo, neteisėtos diskriminacijos ir konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimo, naujas civilinės sąjungos institutas turėtų būti pirmiausiai įtvirtintas ir apibrėžtas Konstitucijoje, kur galėtų būti tinkamai atribotas nuo santuokos instituto. Tai būtina nes, kaip jau minėta, priėmus šį įstatymo Projektą būtų nustatyta skirtinga teisių ir pareigų apimtis tarp šeimos narių, kurie šeimą kurtų civilinės sąjungos, o ne santuokos pagrindu. Nacionalinės šeimos tarybos vertinimu, Projekto teikėjai nėra pakankamai atriboję teisių apimties, kuri siejama su šeimos statuso suteikimu ir teisių apimties, kuri yra išimtinai siejama su santuokos institutu ir sutuoktinių teisėmis ir pareigomis. Todėl yra sunku pasakyti, kokias konkrečiai teises, kurios tiesiogiai neįvardintos Civilinės sąjungos įstatyme, galėtų ateityje įgyti partneriai kaip šeimos nariai ir kokios teisės yra konstituciškai pagrįstai rezervuotos tik sutuoktiniams. Pažymėtina, kad civilinės sąjungos ir santuokos institutų atribojimas tik įstatymo lygmenyje nėra pakankamas, nes konkuruoja ne vien su kitu įstatyminiu, bet būtent su konstitucinio lygmens reguliavimu. Tai pabrėžtina ypatingai tuo aspektu, kad iki šiol Konstitucija, kuri įtvirtina vienintelį teisinį pagrindą šeimos santykiams kurti, numato, kad tokiu būdu šeimą sudaryti gali tik du priešingos lyties asmenys.

Nei Konstitucijoje nei tarptautinės teisės aktuose įstatymų leidėjui nėra įtvirtinta pareiga numatyti alternatyvų santuokai teisinį šeimos kūrimo pagrindą, kuris apimtų tos pačios lyties asmenis. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 11 d. nutarime Konstitucinis Teismas šiuo klausimu pasisakė apibendrindamas Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną ir teigdamas, kad „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę',141. Svarbu pabrėžti, kad siūlomame įstatymo Projekte asmenys sudarę civilinę sąjungą būtų laikomi partneriais. Nors aptariamo instituto pavadinimas neturi lemiamos reikšmės vertinimui, kad civilinės sąjungos įteisinimo pasiūlymas iš esmės atitinka ankščiau Seimui teiktą, bet Seimo atmestą partnerystės instituto paskirtį t.y. į Lietuvos teisinę sistemą įvesti alternatyvų santuokai institutą šeimos teisiniams santykiams kurti. Tokiu būdu neabejotinai būtų apeinamas konstitucinis reguliavimas, kuris santuoką leidžia sudaryti tik asmenims atitinkantiems lyčių papildomumo kriterijų t.y. moters ir vyro porai. Pastarasis reguliavimas išreiškia universalų principą, kuris tiesiogiai įtvirtintas įvairiuose žmogaus teisių dokumentuose, bet kartu jis laikytinas ir nacionalinio savitumo bei Lietuvos viešosios tvarkos dalimi. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas numato, kad tradicinės šeimos puoselėjimas yra viena iš svarbiausių vidaus politikos nuostatų, o Tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos yra nacionalinio saugumo objektai. Taip pat ir Šeimos stiprinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Seimas pabrėžė, kad vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas3. Atsižvelgiant į šias ankščiau Seimo išreikštas politines nuostatas, Nacionalinė šeimos taryba patvirtina, kad moksliniai tyrimai išryškina palankiai vaiko raidai reikalingą abiejų lyčių tėvų (o jų nesant globėjų) aktyvų dalyvavimą vaiko ugdyme ir pastebi, kad iki šiol valstybės teikiama parama ir teisinis reguliavimas, nepakankamai nukreiptas į palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos apsaugą, iš dalies lemia ir šeimos struktūros pokyčius.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucija saugo ne tik santuokos pagrindu atsiradusius šeimos ryšius. Atkreipiame dėmesį, kad plačiausiai konstitucinę šeimos sampratą yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas savo nutarime, kuriame teigiama, kad pagal Konstituciją „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas “. Taigi, iki šiol ne santuokos pagrindu sudarytos šeimos pagal Konstituciją atpažinimui reikalinga ne tik konstatuoti, kad du skirtingos lyties asmenis sieja emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo ir pagarbos bei kiti ryšiai, bet ir, kad asmenys savanorišku apsisprendimu prisiėmė tam tikras teises ir pareigas, kurios yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės insitutų pagrindas. Taigi, konstitucinė doktrina atskleidžia jog šeimos kūrimas yra susijęs su savanorišku giminystės ryšių plėtojimu ir vaikų auklėjimu. Tuo aspektu. Taryba pabrėžia, kad sprendžiant su šeima susijusius klausimus, visada būtina atsižvelgti į tinkamą balansą tarp tėvų ir vaikų teisių ir pareigų, nesudaryti prielaidų vienam ar abiem iš tėvų išvengti savo prigimtinių įsipareigojimų vaikui. Kartu pažymime, kad nors Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata yra ,,neutrali lyties požiūriu ", tai nereiškia, kad Lietuvoje šeimos statusas de jure yra pilna apimtimi pripažįstamas giminystės ryšiais nesiejamai tos pačios lyties asmenų porai, ypač atsižvelgiant į jau minėtą ir Konstitucinio Teismo doktrinoje atskleistą teisių ir pareigų turinį, kuriuo grindžiama konstitucinė šeimos samprata. Čia atkreipiame įstatymų leidėjo dėmesį, kad yra esminis teisinis skirtumas tarp teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, kai asmuo jau yra sukūręs šeimą (pvz. turi vaikų), ir teisės sukurti šeimą. Tuo aspektu, kuriuo yra garantuojama teisė j šeimos gyvenimo gerbimą, Lietuvoje yra ginamos ir saugomos šeimos nepriklausomai nuo jų narių lytinės orientacijos.

Svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo Projekto pateikimo stadijoje metu, iniciatorių vardu Seimo posėdyje kalbėjusi Seimo narė išsamiai neatskleidė, kokių sutuoktinių teisių niekada nesutiktų pripažinti ir partneriams pagal Civilinės sąjungos įstatymą, bet paminėjo, kad viena iš tokių teisių galėtų būti teisė įsivaikinti. Todėl, dėl šiame rašte aukščiau išvardintų aplinkybių, jeigu Seimas nuspręstų priimti svarstomą Projektą, pirmiau siūlome papildyti Konstituciją, kad civilinės sąjungos institutas būtų tinkamai atribotas nuo Konstitucijoje įtvirtinto santuokos instituto. Kitu atveju, priėmus šį Projektą, sudaromos prielaidos teigti, kad skirtinga teisių, valstybės paramos ir apsaugos apimtis šeimoms, kurios yra kuriamos civilinės sąjungos, o ne santuokos pagrindu, prieštarauja Konstitucijai ir tarptautinės teisės aktams, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad tos pačios lyties poros Lietuvoje negalėtų sudaryti santuokos dėl konstitucinių apribojimų, bet, priėmus Civilinės sąjungos įstatymo Projektą, įstatymų leidėjas apsispręstų ir joms suteikti šeimos statusą.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Tuo tarpu siūlyti keisti Konstituciją, Komitetas neturi teisės, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnyje įtvirtinta, kad sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

91.

Ona Gemskienė

2022-06-21

Prašau Jus nepritarti Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir jį atmesti. Mano nuomone šis įstatymo projektas prieštarauja Biblijai, krikščionybės mokslui ir moralei. Mano sūnus Gediminas Gemskis dėjo daug pastangų agituodamas piliečius, Bažnyčios atstovus rašyti protestus Seimui, kad šis įstatymas nebūtų priimtas, jis daug domisi šia tema, nes jam svarbi Lietuvos moralė ir garbė. Atkreipiu dėmesį, kad daugiausiai Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių frakcijos balsais šis įstatymas stumiasi į priekį ir pažymėtina, kad šios partijos ir frakcijos pavadinime yra žodis ,,krikščionys'', tačiau toks šio įstatymo palaikymas nesuderinamas su Biblijos mokymu, kuris smerkia homoseksualizmą ir krikščionybės mokslu. Kviečiu visus Seimo narius, ypač tuos kurie laiko save krikščionimis, prieš balsuojant dar kartą pasiskaityti Bibliją, ką ji konkrečiai moko apie homoseksualizmą ir vadovautis krikščioniškomis vertybėmis balsuoti pagal savo sielos sąžinę prieš Civilinės sąjungos projektą. Prašau Jus prisiimti atsakomybę už mūsų Lietuvos ateinančią jaunimo kartą, jos moralę kokius sprendimus priimsite Jūs - tokią ir turėsime ateities Lietuvą.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

92.

Gediminas Gemskis

2022-06-21

 Gegužės 22 dieną el. paštu jau kreipiausi į Seimo narius dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Matau, kad valdantiesiems konservatoriams ir liberalams nesvarbu ar vyksta karas ar ne, ar mums gresia Rusijos karinė intervencija ar ne ar partnerystės įstatymas suskaldys visuomenę ar ne... Tai yra nesiskaitymas su piliečiais, su visuomene. Primenu, kad anksčiau Jums, Seimui jau siunčiau raginimą atsisakyti partnerystės ir kitų aštrių klausimų esant įtemptai geopolitinei situacijai dėl Rusijos grėsmės, tačiau matau valdantieji yra neprotingi ir nieko nenori girdėti. Reikalauju, kad Seimo nariai nepažeidinėtų krikščionybės moralės normų, LR Konstitucijos nuostatų ir balsuotų PRIEŠ Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Primenu, kad Dantė kartą yra pasakęs, kad karščiausios pragaro vietos rezervuotos tiems, kurie moralinės krizės metu laikosi neutraliteto. Tai čia kalbama apie neutralitetą, o blogai elgtis yra žymiai blogiau nei neutralitetas.

Norėčiau pakartotinai paklausti kiek Seimo narių tarpe yra krikščionių ar save laikančių krikščionių? Pasižiūrėkite Seimo nariai į savo sielos sąžinę.

Kiek save laikančių krikščionių Seimo narių skaitė Biblijos žodžius, kuriais pasisakyta dėl homoseksualizmo? Juk krikščionis turėtų būti susipažinęs bent su Biblijos pagrindiniais dalykais, tai jo pareiga. Jeigu Seimo nariai, kurie laikote save krikščionimis esate neskaitę tų Biblijos žodžių, tai gegužės 22 dieną (jau praėjo beveik mėnuo) raginau kiek galima greičiau juos būtinai perskaityti iki partnerystės įstatymo pataisų svarstymo, nes tai guls ant Jūsų sielų sąžinės, teks atsiskaityti prieš Dievo teismą. Nėra jokių pasiteisinimų - paprasta kad ir internete įvesti ką Biblija pasisako apie homoseksualizmą ir žinosite.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o žinojimas tik padidina atsakomybę. Būtinai Seimo nariai, kurie laikote savo krikščionimis kiek galima greičiau dar kartą pasiskaitykite kas Biblijoje pasakyta apie homoseksualizmą, nes Jums reikės atsakyti ir prieš Dievą ir prieš mūsų Tautą

Pakartotinai kreipiuosi į Seimo narius dėl Civilinės sąjungos (homoseksualų partnerystės) įstatymo, kurio svarstymas numatytas birželio 21 dieną Seime. Lietuvos vyskupų konferencija. Negalime pritarti Civilinės sąjungos projektui | Pro Patria

Lietuvos vyskupų konferenciją pagaliau, nors ir pavėluotai pareiškė savo tokią poziciją. Ar Jums Seimo nariai ši vyskupų pozicija kažką reiškia ar ne? Didžiausią gėdą turėtų turėti TS-LKD frakcijos nariai, kurie savo frakcijos ir partijos pavadinime turi žodį ,,krikščionys'', tačiau jie užsiima antikrikščioniška veikla, juk būtent daugiausiai konservatorių frakcijos dėka buvo pritarta šio įstatymo pateikimui. Tai kokie jūs krikščionys konservatoriai?

Manau, LGBT ideologija yra pavojinga šeimos institucijai, visuomenei ir itin pavojinga jaunimui, kurio dar nesubrendęs protas, nes ši ideologija iškreipia žmonių moralines vertybes ir pasaulėžiūrą. Taip pat siūlau susipažinti su Krikščioniškos kultūros instituto peticija dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Šeimos peticija – Kartu apginkime šeimos sampratą (seimospeticija.lt)

Kviečiu Jus, Seimo narius dalyvauti piliečių protesto akcijoje birželio 21 dieną prie Seimo nuo 9.00 iki 18.00 val. ir tuo visuomenei išreikšti savo poziciją. Protesto akcija prie Seimo. „STOP valdančiųjų buldozeriui !“ | Facebook

Manau, tos pačios lyties partnerystei ar santuokai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų ir į tai Seimo nariai turi atsižvelgti, o LGBT ideologija ir propoganda gali daryti neigiamą įtaką ir žalą vaikams ir jaunimui ir daryti neigiamą poveikį visuomenės moralei, demografinei padėčiai ir t.t.

Homoseksualizmas tai ne tik lytinė orientacija, tai yra sukurta ideologija, žmonių mąstymo tam tikras modelis, tokia ,,programa'' žmonių protams, visuomenei. Jeigu kas dar nesusipažino, tai siūlau susipažinti su senu gėjų manifestu, aš jį seniai skaičiau.

https://ve.lt/.../geju-manifestas-jusu-sunus-taps-musu...

Manau, šis manifestas aiškiai parodo apie agresyvią homoseksualizmo propogandą, kurią matome dabar ir tai palaiko aukščiausioje valdžioje esantys Vakarų žmonės, nes jų tarpe irgi yra homoseksualų.

Seniau maniau, kad LGBT ideologija pavojinga ir gali paveikti tik iš esmės jaunus nepilnamečius asmenis, kuriems dar nesubrendęs protas, tačiau matau, kad LGBT ideologija paveikia ir brandaus amžiaus žmones. Pažiūrėkite Seimo nariai į šį JAV admirolą, pasirodo ši ideologija paveikia ir brandaus amžiaus žmones ar jūs norite kad nuo LGBT ideologijos pas mus Lietuvoje tokie pavirstų žmonės?

Admiral Rachel Levine: Highest-ranking openly transgender US official (usatoday.com) Ir iš anksto raginu Seimo narius neratifikuoti Stambulo konvencijos. Manau, nereikia sekti Ukrainos pavyzdžiu, nes Zelenskis ir Ukrainos valdžia labai nori įtikti Vakarams, kad jie remtų Ukrainą ir duotų ginklų ir pinigų, tačiau tuo būtų eilinį kartą supriešinta mūsų visuomenė, kas yra beprotybė ir pavojinga, kai mums grasina Rusija. Pakartotinai raginu Seimo narius atsisakyti savo įžūlaus elgesio, esant karui Ukrainoje ir Rusijos grėsmei Lietuvai atsisakyti visų aštrių, visuomenę priešinančių klausimų (partnerystės įstatymo, prievartinių skiepų ir t.t.) svarstymų ir priėmimo ir atsiprašyti piliečių ir visuomenės už savo ilgametį blogą elgesį, nesiskaitymą su žmonėmis, visus blogus sprendimus. Atkreiptinas Seimo narių ir Seimo etikos ir procedūrų komisijos dėmesys, kad Seimas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir kiti šio Komiteto nariai 2022-06-07 el. paštu gavo mano pasiūlymus,žr. apačioje ir prisegtuose failuose tai patvirtinančią ekrano kopiją.

Iš Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio video įrašo matyti, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius visiškai nutylėjo, neiškėlė ir nepateikė Komitetui svarstyti jo nušalinimo klausimo, nors jis ir Komiteto nariai gavo mano el. laišką ir turėjo apie tai žinoti. Ko tylėjo ir šio klausimo nekėlė kiti šio Komiteto nariai? Manau, šis įstatymo projektas buvo svarstomas neskaidriai, neteisėtai, todėl šio įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūros privalo būti sustabdytos ir visi teisės aktai susiję su LGBT turi būti sprendžiami Tautos referendumo keliu. Prašau Seimo etikos ir procedūrų komisiją įvertinti Seimo nario T. V. Raskevičiaus elgesį ir įpareigoti Seimo Žmogaus teisių komitetą iš naujo svarstyti Civilinės sąjungos projektą pradedant nuo Komiteto pirmininko nušalinimo klausimo ir svarstant mano pateiktus pasiūlymus šiam Komitetui ir sustabdyti šio įstatymo projekto svarstymą bei priėmimą Seimo plenarinių posėdžių salėje. Informuoju, kad šis laiškas bus paskelbtas viešai.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

93.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija

2022-06-20

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija reiškia nepritarimą Seime siūlomam Civilinės sąjungos įstatymo projektui dėl toliau nurodytų priežasčių:

1. Projektas keičia šeimos sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje. Nors tiesiogiai nenurodoma pačiame projekte, tačiau išsami palyginamoji analizė leidžia teigti, jog nemaža dalimi šis institutas atkartoja santuokos instituto normas, kas iš esmės reiškia naujo pagrindo šeimos teisiniams santykiams atsiradimą. Konstitucijoje numatyti du šeimos santykių atsiradimo pagrindai - santuoka ir giminystės / kraujo ryšys, tuo tarpu čia numatoma, kad turiniu į šeimos teisinius santykius panašūs santykiai atsiras ir civilinės sąjungos pagrindu. Toks esminis pokytis turi būti išsamiai išanalizuotas ir išdiskutuotas, bei visuomenės tvirtinamas referendumu.

2. Šeimoje vyro ir moters papildomumo principas yra labai svarbus tiek pačiai šeimai, tiek visuomenei. Susituokusių biologinių tėvų šeima yra geriausia vieta vaikams augti, šios, vyro ir moters santuoka pagrįstos, šeimos statistiškai stabilesnės ir tvaresnės. Todėl būtent ši sąjunga yra pripažįstama valstybės ir visuomenės pagrindu. Kitos sąjungos, nors valstybė jų nedraudžia, vis tik turėtų likti privačiu asmenų reikalu ir neturėtų būti skatinamos valstybės.

3. Dviejų tos pačios lyties asmenų teisinį statusą ir kylančius praktinius jų gyvenimo klausimus galima išspręsti dabar siūlomais įstatymų projektais, Civilinio kodekso pakeitimais: susitarimu dėl bendro gyvenimo ir artimojo ryšio įtvirtinimo projektu.

4. Įstatymo priėmimas paveiks ir ugdymo turinį, padarys poveikį tėvų teisei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Įteisinus tos pačios lyties asmenų santykius institutu, praktiškai atkartojančiu šeimos teisinius santykius, tėvai nebegalės prieštarauti tos pačios lyties asmenų sąjungų propagavimui ir vaizdavimui ugdymo programose. Toks tos pačios lyties asmenų santykių kaip lygiaverčių vyro ir moters sąjungai vaizdavimas, ypač jaunam e amžiuje, neabejotinai turės įtakos jaunų žmonių nuomonei bei pasirinkimams, jų lytinės tapatybės ir lytinės orientacijos formavimuisi. Tuo tarpu reikia pažymėti, kad tos pačios lyties asmenų santykiai kelia jų dalyviams didesnes psichinės ir fizinės sveikatos rizikas, yra statistiškai mažiau stabilūs. Taip pat pabrėžtina, kad lytinė orientacija yra kintamas dalykas, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai. Todėl toks vienos lyties asmenų porų santykių įteisinimas ir tokios apimties teisių suteikimas neatitinka nei visuomenės, nei šeimų poreikių.

5. Nors civilinės sąjungos įstatyme nenumatyti vaikų globos ar paramos šeimai klausimai, labai tikėtina, kad teisminių procesų pagalba, remiantis nediskriminavimo principu, tos pačios lyties asmenų poros pasiektų ir tų teisių, kurių dabar nėra įstatyme, kaip pavyzdžiui, įvaikinimo, ar paramos šeimai sistemų taikymo ir jų atžvilgiu.

6. Tiek Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, tiek Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Pilietinių ir politinių teisių paktas ir visi kiti pagrindiniai žmogaus teisių dokumentai turi aiškią nuostatą: šeimos kūrimo (t. y. santuokos) teisė yra taikom a tik vyro ir moters susitarimui. Visos kitos bendro gyvenimo sąjungos (tos pačios lyties asmenų ar daugiau nei dviejų asmenų) yra privatus kiekvieno pasirinkimas, jis šiuolaikinėje valstybėje nėra draudžiamas, tačiau neturi pagrindo būti laikomas prigimtine teise.

Dėl šių argumentų prašome nepritarti Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

PRIDEDAMA:

1. Laisvos visuomenės instituto ekspertų atlikta Civilinės sąjungos įstatymo projekto, Civilinio Kodekso III knygos ir kitų Civilinio Kodekso teisės normų, reglamentuojančių šeimos teisinius santykius tekstų palyginamoji analizė

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

94.

Laisvųjų krikščionių Bažnyčios vyskupas, Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius Artūras Rulinskas,

Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos (LEBBS) pirmininkas Vladimiras Sereda,

Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vyresnysis pastorius Gabrielius Lukošius,

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkas Holger Lahayne,

Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys,

Miesto Bažnyčios vyresnysis pastorius Saulius Karosas,

Bažnyčių “Ekklesia.lt” pastorius Kastytis Matulionis,

Baptistų ir anabaptistų istorijos tyrimo centro vadovas, Ylakių evangelikų baptistų bažnyčios pastorius Albertas Latužis,

Kauno krikščionių baptistų bendruomenės "Geroji naujiena" pastorius Artūras Pučkovas,

Protestantų bažnyčios „Naujoji karta“ pastorius Vaidas Vyšniauskas,

Protestantų bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pirmininkas Arvydas Vyšniauskas,

Vilniaus krikščionių bažnyčios "Vineyard" ("Vynuogynas") pastorius Žilvinas Škulevičius

2022-06-23

Mums, evangelikų ganytojams, svarbu, kas yra šeima:

1. Mes, įvairių konfesijų Lietuvos evangelinių bažnyčių kunigai, pastoriai ir vadovai, tikėjimu priimame Dievo apreiškimą, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą (Pradžios 1, 27). Si tiesa yra visų žmonių prigimtinių teisių ir orumo pagrindas. Be to, Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį. Todėl vyriškumas ir moteriškumas ar lyčių papildomumas neatskiriamas nuo žmogiškumo esmės.

2. Esame įsitikinę, kad santuoka sujungia dviejų lyčių žmones. Ji „sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“ (LR Konstitucija, 38 str.). Santuoka yra labai artima vyro ir moters bendrystė vardan abipusės pagalbos (Pradžios 2, 18). Jos esmę sudaro sutuoktinių meilės ryšiai, kūniška ir dvasinė vienybė bei atvirumas vaikams (Efeziečiams 5, 22-31). Santuokos sandora sudaroma, kai du žmonės pažada vienas kitą mylėti ir prisiekia būti ištikimi. Santuoka yra nuostabus Dievo duotas būdas atspindėti dieviškos Trejybės vienybę ir įvairovę.

3. Pritariame LR Konstitucijos 38 straipsnio teiginiui, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, kadangi iš visų pilietinių institucijų svarbiausia yra šeima. Kaip prigimtinė bendruomenė ji yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys. Atmetame, kaip iš esmės klaidingą nuomonę, kad šeima yra tai, ką žmogus subjektyviai laiko šeima, nes toks reliatyvizmas ardytų visuomenės pagrindus.

4. Žinome, kad šeima yra platesnė sąvoka nei santuoka, tačiau nesutinkame, kad bet kokia žmonių sąjunga, pagrįsta emociniu ryšiu, pagalba ir tarpusavio atsakomybe, laikytina šeima. Santykių kokybė nėra pakankama sąlyga nustatyti, kas yra šeima. Šeima kildinama iš santuokos ir atsiranda jos įžadų pagrindu. Todėl ir nemanome, kad tos pačios lyties pora taip pat yra šeima.

5. Tvirtiname, kad visų pasaulėžiūrų, tikybų ir lytinių orientacijų šalies gyventojai yra lygiateisiai piliečiai. Vis dėlto neigiame, kad egzistuoja teisė į bet kokių bendro gyvenimo būdų viešą pripažinimą ir valstybės paramą. Nemanome, kad lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties žmonių turėtų būti gerbiami panašiai kaip vyro ir moters santuoka, nes jie morališkai smerktini. Vyro ir moters bei jų vaikų šeima iš prigimties yra kitokia nei tos pačios lyties pora. Neteisinga jas įstatymais sulyginti, vienodai remti ir skatinti.

6. Sveikiname meilę, atjautą ir pagarbą visuose žmonių santykiuose. Taip pat pabrėžiame, kad visi žmonės yra nusidėjėliai ir visiems reikia Dievo malonės. Nemanome, kad dėl santykių kokybės heteroseksualių ir homoseksualių porų gyvenimas kartu nesusituokus būtų morališkai pateisinamas, nes Biblija draudžia bet kokius nesantuokinius lytinius santykius. Ir heteroseksualių žmonių poros, ir homoseksualūs žmonės turi paklusti Dievo valiai ir gyventi taip, kaip nurodyta Jo Žodyje. Priimame iššūkį tiesos ir gailestingumo vedami geriau ir įtikinamiau mokyti santuokos esmės bei privalumų.

7. Pripažįstame, kad įvairių ne santuokoje kartu gyvenančių žmonių praktines problemas būtina teisiškai išspręsti. Raginame vienos lyties porų santykius sureguliuoti ne per šeimos teisinius santykius, bet kitais pagrindais. Pastebime, kad siūlomos civilinės sąjungos sudarymo principai ir sąlygos iš esmės kopijuoja monogaminės šeimos, sudaromos santuokos būdu, principus ir sąlygas. Pavyzdžiui, civilinę sąjungą sudarę partneriai įgyja tas pačias asmenines neturtines ir turtines teises, kurias turi ir sutuoktiniai; įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Atkreipiame dėmesį į faktą, kad civilinė sąjunga iš esmės būtų dar vienas šeimos teisinių santykių kūrimo būdas, kurio LR Konstitucija nenumato, ir kuriuo išeinama už prigimtinės šeimos ribų. Esame susirūpinę, kad siūlomu civilinės sąjungos įstatymu siekiama diegti santuoką imituojančią partnerystę ir kad tokiu būdu gali būti pakeista šeimos samprata teisėje.

8. Bijome, kad bus paimtas pavyzdys daugelio valstybių, kuriose, praėjus tikram laikui po tos pačios lyties civilinės sąjungos ar partnerystės priėmimo, buvo įteisinta ir tos pačios lyties santuoka. Iš istorijos žinome, kad lengviausias būdas sugriauti visuomenę yra išardyti jos pamatą - šeimą. Todėl dabar prieštaraujame bandymams kartu gyvenantiems nesusituokusiesiems suteikti šeimos statusą. Primename, kad santuoka nėra sutartis, kurią, sutuoktiniams sutarus, būtų galima bet kada nutraukti. Tikime, kad visos sąvokos, kurios sudaro laisvos, civilizuotos visuomenės pagrindus, kaip teisingumas, laisvė, tolerancija ir žmogaus teisės, turi aiškią nusistovėjusią reikšmę, kurią visi turime gerbti, o ne ignoruoti ar savavališkai keisti.

9. Toliau ištikimai melsimės už šalies valdovus ir valdininkus, kaip mums nurodo Šventasis Raštas (Jer 29, 7; 1 Tim 2, 1-4). Gerbsime valstybės prezidentą ir vyriausybės narius, kaip dera krikščionims ir piliečiams (1 Pt 2, 17). Bet priminsime, kad Dievas nustato, kas yra gera ir bloga, ne žmonės. Žmonėms nėra suteiktas įgaliojimas pakeisti ir praplėsti santuokos bei šeimos sampratą.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

95.

Lietuvos evangelinių bendrijų ir bendruomenių vadovų vardu

Vyskupas Rimantas Kupstys

2022-06-23

Mes, Lietuvos evangelinių bendrijų ir bendruomenių vadovai, savo bendruomenėse skatiname gerbti šalies vadovus, paklusti teisėtiems pilietinės valdžios sprendimams ir melstis už vyriausybę bei tautos atstovus Seime. Primename savo nariams ir visiems piliečiams, kad viešoji valdžia yra „Dievo tarnaitė“, kaip rašo apaštalas Paulius Laiške romiečiams (Rom 13, 4). Iš Dievo ji gavo įgaliojimus įgyvendinti teisingumą, vykdyti teisę ir apginti piliečių laisves. Pats Dievas yra objektyvių moralės normų šaltinis ir pagrindas, taigi ir aukščiausias įstatymų leidėjas.

Kaip parašyta ir mūsų viešame pareiškime „Dėl Civilinės sąjungos įstatymo įteisinimo projekto“ (dokumentas prisegtas), pritariame LR Konstitucijos 38 straipsnio teiginiui, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, kadangi iš visų pilietinių institucijų svarbiausia yra šeima. Kaip prigimtinė bendruomenė ji yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys. Esame susirūpinę, kad civilinės sąjungos ar partnerystės viešas pripažinimas ir tokių santykių kaip tarp tos pačios lyties žmonių gerbimas silpnins vyro ir moters santuoką. Vyro ir moters bei jų vaikų šeima iš prigimties yra kitokia nei tos pačios lyties pora. Neteisinga jas įstatymais sulyginti, vienodai remti ir skatinti. Pritariame Romos katalikų vyskupų savo 2022 m. birželio 17 d. ganytojiškajame laiške išsakytoms mintims dėl šeimos sampratos. Džiaugiamės, kad Lietuvos bažnyčios iš principo sutaria dėl pagrindinių etikos ir moralės klausimų.

Siūlome vienos lyties porų santykius sureguliuoti ne per šeimos teisinius santykius, bet kitais pagrindais, t. y. per susitarimo dėl bendro gyvenimo ir artimųjų teisinius institutus, kurie skirti apsaugoti privačius asmenų teisinius santykius. Tuo tarpu civilinę sąjungą, kaip ir partnerystę, Europos teismai prilygina šeimos teisiniams santykiams. Todėl siūlytina civilinės sąjungos įstatymo kaip išplečiančio šeimos sampratą atsisakyti.

Norime atkreipti visų už šalies valdymą ir teisėkūrą atsakingųjų dėmesį į evangelikų kunigo Martyno Mažvydo Katekizmo lotyniškąją epigramą: „Laimingoji tėvynė didžių valdovų, garsinga Lietuva, / Dievo žodžius gryna priimki širdim, / Kad, kai duosi teisme aukštajam apyskaitą savo, / Neprispaustų tavęs pyktis teisėjo baisus.“

Esame įsitikinę, kad Gerovės Lietuvą pasieksime tik tada, kai valdovai dievobaimingai gerbs Dievo apreiškimą Jo žodyje. Raginame „nepapeikti“ šiuos žodžius, kaip Mažvydas rašo Katekizmo pratarmėje. Linkime Dievo žodį, Jo Įstatymą ir Evangeliją mylėti ir „Visuose daiktuose palaimą turėsit“.

Meldžiamės, kad Dievas suteiktų jums reikiamos išminties, įsiklausyti ir nedaryti skubotų sprendimų, kurie sukiršintų tautą ir griautų šeimos ir santuokos institutą, kuris yra vienas iš mūsų tautos gerovės ir stabilios ateities pamatų.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

96.

Lietuvos žmogaus teisių centras

2022-06-23

5. Dėl suinteresuotų asmenų dalyvavimo svarstant Civilinės sąjungos įstatymą

Siekiant atliepti nesusituokusių tos pačios ir skirtingų lyčių porų teisinius ir moralinius poreikius, prašome į komitetų organizuojamus klausymus ir (ar) posėdžius kviesti suinteresuotų grupių atstovus.

Raštą palaiko

Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kurią sudaro šios organizacijos:

Diversity Development Group

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Lietuvos žmogaus teisių centras

Lygių galimybių plėtros centras

Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL

Psichikos sveikatos perspektyvos

Romų visuomenės centras

Tolerantiško Jaunimo Asociacija

Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Advokatų kontoros:

Advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“, atstovaujama kontoros partnerės Miglės Petkevičienės ir asocijuotojo teisininko Marijaus Dingilevskio;

Advokatų kontora „Walless“, atstovaujama kontoros partnerio, advokato dr. Evaldo Klimo;

Advokatų kontora „Glimstedt Vilnius“, atstovaujama kontoros asocijuotosios partnerės, advokatės dr. Dovilės Murauskienės;

Advokatų kontora WINT, atstovaujama kontoros partnerio, advokato Andriaus Iškausko.

Atsižvelgti

Kreipimesi nurodyti asmenys buvo informuoti apie Komitete vykusius klausymus.

97.

Laisvos visuomenės institutas

2022-09-08

 Vadovaujantis LR teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., teikiame savo poziciją LR Seime svarstomam Civilinės sąjungos įstatymo projektui Nr. XIVP-1694 (toliau - Įstatymo projektui).

Laisvos visuomenės instituto ekspertams atlikus išsamią Civilinės sąjungos įstatymo projekto palyginamąją analizę (https://laisvavisuomene.lt/lyginamoji-lentele-civilines-sajungos-ist-projekto-ck-iii-knygos-ir-kitu-ck-teises-normu-reglamentuojanciu-seimos-teisinius-santykius/ ) su kitais LR galiojančiais ir/ar rengtais įstatymų projektais galime teikti, kad šio įstatymo sukuriamų teisinių santykių turinys sutampa su šeimos teisinių santykių turiniu, todėl tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties poros, sudariusios civilinę sąjungą, būtų laikomos šeima.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje kalbama apie vyro ir moters šeimą kaip valstybės ir visuomenės pagrindą, nes ji reikšmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio. Pabrėžtina, kad šiame straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė, vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Vyriškos ir moteriškos lyčių, tėvystės ir motinystės papildomumo principas įtvirtintas dar trijuose Lietuvos įstatymuose: Civiliniame Kodekse, Šeimos stiprinimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Valstybės prioritetas turi būti ne šeimos sampratos keitimas (destabilizavimas), bet šeimos stiprinimas, nes ji yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeimos tvarumas, gyvybingumas tiesiogiai veikia valstybės, visuomenės tvarumą ir gyvybingumą, nuo kurio esmingai priklauso valstybės gerovė ir išlikimas. Destabilizavus šeimos ryšius, jų funkcijas turės perimti valstybė. Individas pats sau nėra pakankamas, jis negali nei savęs pagimdyti, nei užauginti, nei pasirūpinti senatvėje, ligoje. Pabrėžtina, kad šeima, o ne individas yra valstybės pagrindas.

Pabrėžtina, kad valstybės prioritetas turi būti ne suaugusių asmenų, bet vaikų interesai. Norint, kad visuomenėje būtų daugiau fiziškai ir emociškai sveikų, gyvenimui geriau pasirengusių žmonių, reikia siekti palankiausių sąlygų vaikų brendimui. Todėl yra svarbu valstybės ir visuomenės prioritetą perkelti nuo suaugusiųjų interesų (šeimos statuso suteikimo emociniams santykiams, kurie neturi potencijos pradėti gyvybę) į vaikų interesų augti biologinėje stabilioje šeimoje bei teisės turėti tėtį ir mamą užtikrinimo (santuokinės vyro ir moters šeimos stiprinimo).

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė neturi pareigos pripažinti šeima tokių bendro gyvenimo formų, kurios nepasižymi prigimtinei šeimai būdingomis savybėmis, susijusiomis su lyčių tarpusavio papildomumu arba iš jo kylančiomis.

Teisės sistema turi atriboti socialiai reikšmingus šeimos santykius nuo kitų privačių santykių. LR Konstitucijos 22 str. ir Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijos 8 str. išskiriama privataus gyvenimo ir šeimos gyvenimo apsauga. Ikisantuokiniai, homoseksualūs ir panašūs santykiai patenka tik po privataus gyvenimo apsauga (o ne šeimos gyvenimo apsauga), nes jie nevaidina viešo vaidmens valstybėje.

Įteisinus Civilinės sąjungos projektą, būtų suvaržoma Lietuvos piliečių laisvė vadovautis savo įsitikinimais ir sukurtos teisinės prielaidos pažeisti konstitucinę tėvų teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus. Asmenys, sudarę Civilinę sąjungą, įgytų šeimos teisinį statusą, kuris savo ruožtu sukurtų visoms valstybės ir švietimo institucijoms teisinę pareigą civilinę sąjungą sudariusius asmenis laikyti šeima. Tėvai nebegalėtų reikalauti, kad švietimo įstaigose vaikams nebūtų diegiamos šeimos sampratos, prieštaraujančios tėvų įsitikinimams. Švietimo įstaigos negalėtų atsisakyti ugdymo programoje šeima laikyti tai, kas pagal LR įstatymus yra laikoma šeima. Bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslai šeimai skirtas paslaugas būtų verčiami teikti ir „netradicinėms šeimoms“. O atsisakę tai daryti susilauktų valstybės sankcijų.

Įteisinant Civilinę sąjungą, būtų populiarinami ir homoseksualūs santykiai, kas darytų didelę įtaką jaunuoliams, kurių lytinė orientacija yra dar nenusistovėjusi. Žymios Amerikos Psichologijos Asociacijos narės, homoseksualios orientacijos mokslininkės Lisos Diamond tyrimas patvirtino teiginį, jog homoseksuali orientacija gali spontaniškai keistis gyvenimo eigoje. Seksualinio potraukio kryptis yra ypatingai nestabili paauglystėje ir jauno suaugusio amžiuje, ką rodo didelės apimties JAV tyrimai.

Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne civilines sąjungas, kurios kurtų šeimos santykius, bet artimojo ryšiu papildytą susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

98.

Laisvos visuomenės institutas

Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir Civilinio Kodekso III knygos

 ir kitų CK teisės normų, reglamentuojančių šeimos teisinius santykius

LYGINAMOJI LENTELĖ

______________________________________________Lyginamosios lentelės redakcija po CSĮ projekto svarstymo papildomame Žmogaus teisių komitete su Teisės departamento ir LR Seimo narių pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė)

2022-06-15

ŽYMĖJIMAS

Analizėje naudojamas trijų pakopų žymėjimas.

Raudona spalva

Civilinės sąjungos įstatymo projektu nustatomų normų ir Civilinio Kodekso normų, reglamentuojančių šeimos teisinius santykius sutaptis.

Absoliučioje daugumoje atvejų identifikuotas pažodinis CK normų reglamentuojančių šeimos teisinius santykius perkėlimas į Civilinės sąjungos įstatymą:

· „santuoka” -> „civilinė sąjunga”, „sutuoktinis”,

· „sutuoktiniai” ->„partneris”, „partneriai”,

· „šeimos interesai” -> „abiejų partnerių interesai”,

· „šeimos turtas” -> „partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas”.

Raudona spalva žymėtas ir tas tekstas, kur perkėlimas nėra pažodinis, bet pagal esmę ir prasmę nustatoma identiška kaip CK esanti ir šeimos teisiniams santykiams taikoma norma.

Paryškintu stiliumi

Turinio analizė leidžia teigti, kad civilinės sąjungos įstatymu yra siekiama įteisinti santuoką dubliuojantį teisinį institutą. Pagal reguliuojamų santykių pobūdį ir jiems įstatymu suteikiamų teisių ir pareigų turinį (bei didžiąja dalimi - ir apimtį) civilinės sąjungos būdu būtų sukuriami šeimos teisiniai santykiai.

Paryškintu stiliumi žymima:

• Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymai teikti Civilinės sąjungos įstatymo

projektui, kuriems Žmogaus teisių komitetas pritarė (kairėje),

• ištraukos iš anksčiau registruotų projektų, kurie nebuvo priimti (dešinėje),

• įstatymų straipsnių pavadinimai.

Pasvirusiu  stiliumi

Civilinę  sąjungą sudariusiems partneriams taikomas bendros dalinės nuosavybės turto teisinis rėžimas didžiąja dalimi atkartoja santuokai taikomą bendros junginės nuosavybės turto teisinį rėžimą. Civilinės santuokos įstatymas nedraudžia partneriams bendros junginės nuosavybės turto teisinį rėžimą įgyti sudarius atskirą sutartį, analogišką vedybų sutarčiai. Ši ir kitos pastabos lentelėje yra rašomos pasvirusiu tekstu.

ANALIZĖ

Civilinės sąjungos įstatymo projektas	Civilinio kodekso III knyga (jei nenurodyta kitaip)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo ribos 1. Šis įstatymas nustato bendruosius civilinės sąjungos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas. 2. Jeigu šiame įstatyme nėra nurodyta kitaip, įstatyme vartojamos sąvokos turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kaip jos aiškinamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.	3.1 straipsnis.  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos reglamentuojami santykiai 1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. 2. Kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šios knygos normos.
2 straipsnis. Civilinės sąjungos santykių teisinio reglamentavimo principai Civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.	3.3 straipsnis. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai 1. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, motinystės visokeriopos apsaugos principais ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.
3 straipsnis. Civilinės sąjungos samprata Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Du asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę civilinę sąjungą, yra partneriai.	3.7 straipsnis. Santuokos samprata 1. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. 2. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.
4 straipsnis. Civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos 1. Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis. 2. Draudžiama įregistruoti civilinę sąjungą artimiesiems giminaičiams. Draudimui mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnis. 3. Įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. 4. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali įregistruoti civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą įregistruoti civilinę sąjungą gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti civilinės sąjungos. TD ir ŽTK siūlo papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš civilinę sąjungą siekiančių įregistruoti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, civilinės sąjungos įregistravimas turi būti atidėtas iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“	ANTRASIS SKIRSNIS SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS 3.13 straipsnis. Santuokos savanoriškumas 1. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. 3.14 straipsnis. Santuokinis amžius 1. Santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolikos metų. 3.17 straipsnis. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais. 3.16 straipsnis. Draudimas pažeisti monogamijos principą Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. 3.15 straipsnis. Veiksnumas 1. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti santuokos. 2. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti santuokos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti santuoką gali duoti teismas. 3. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.
5 straipsnis. Civilinės sąjungos įsigaliojimas Su V. Mitalo pataisa, kuriai ŽTK siūlo pritarti: „1. Asmenys, siekiantys įregistruoti civilinę sąjungą, pateikia notarui bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame bendrame pareiškime civilinę sąjunga siekiantys įregistruoti asmenys turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos. 3. Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento bendro pareiškimo dėl civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka momento. 4. Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo notarine tvarka pateikia notaras. 5. Civilinę sąjungą įregistravęs asmuo nebėra laikomas našliu ar išsiskyrusiu asmeniu.”	Šis straipsnis suformuluotas remiantis Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.3, 3.16, 3.140, 3.141, 3.143, 3.146, 3.147, 3.150 straipsnių, Kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13, 6.588, 6.590, 6.744 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5111 ir Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu nr. XIIIP-5114, kuriais buvo siekiama reglamentuoti registruotos partnerystės, kaip šeimos teisinių santykių neįregistravus santuokos kūrimo būdą bei  nustatyti notarinę partnerystės registracijos tvarką (projektai registruoti 2020-08-11) V. Mitalo pasiūlymas nustatyti, jog Civilinės sąjungos faktu galima remtis prieš trečiuosius  asmenis tik tais atvejais, kai Vedybų sutarčių registre  yra įrašyti duomenys apie civilinės sąjungos įregistravimą, taip pat remiasi šiais projektais Iš CK pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5111: 3.229 straipsnis. Partnerystė ir jos teisinės pasekmės <...> 5. Partnerystės faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik registruotoje partnerystėje esantys partneriai, tai yra, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. 3.230 straipsnis. Bendroji dalinė partnerių nuosavybė <...> 2. Registruotoje partnerystėje esantys partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Iš Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 pakeitimo projekto 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gyventojų registrui duomenis teikia institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis ir jų pasikeitimus, notarai, kai teikia duomenis pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės ar pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių ar vieno iš partnerių vienašalį pareiškimą dėl partnerystės pabaigos, taip pat teismai, kai teikia duomenis pagal sprendimą, kuriuo partnerystė pripažinta negaliojančia.“
Civilinės sąjungos įstatymo 6 straipsnis. Partnerių pareigos vienas kitam 1. Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. 2. Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris. 3. Partnerių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos sutarties bei imperatyvių šio įstatymo normų.	Civilinio Kodekso 3.27 straipsnis. Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti 1. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. 2. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.
	3.28 straipsnis. Šeimos santykių sukūrimas Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
7 straipsnis. Atstovavimas                                           1. Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. 2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto partnerio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito partnerio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka abiejų partnerių interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. 4. Teismas, nustatęs, kad partneris veikia priešingai kito partnerio, bendrų nepilnamečių vaikų ar kito partnerio nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu – viešam registrui. 5. Jeigu vienas partneris veikė kito partnerio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo.	3.32 straipsnis. Atstovavimas 1. Vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. 2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. Teismas, nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, – viešam registrui. 3. Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos šio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo.
8 straipsnis. Faktinė civilinė sąjunga Su V. Mitalo pataisa, kuriai ŽTK siūlo pritarti: „1. Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo. 2. Civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Bylos dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriuje nustatyta tvarka.”	Iš CK pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5111: 3.229 straipsnis. Partnerystė ir jos teisinės pasekmės <...> 6. Partnerystės faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik registruotoje partnerystėje esantys partneriai, tai yra, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras.
III SKYRIUS CIVILINĖS SĄJUNGOS PABAIGA Su V. Mitalo pataisomis, kuriai ŽTK siūlo pritarti: 9 straipsnis. Civilinės sąjungos pabaigos pagrindai 1. Civilinė sąjunga pasibaigia: 1) kai partneriai sudaro santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka; 2) kai partneriai nutraukia įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu; 3) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą; 4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris  paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų registre Vedybų sutarčių registre yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių susitarimą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą. 3. Jeigu įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama teismo sprendimu patvirtinus vienašališką partnerio prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą, įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų registre Vedybų sutarčių registre yra įrašomi duomenys pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. 4. Civilinė sąjunga laikoma nutraukta ar pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo notarine tvarka patvirtinto abiejų partnerių prašymo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigaliojimo dienos. Notarine tvarka patvirtintas abiejų partnerių prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigalioja kitą darbo dieną nuo notarinio patvirtinimo dienos. 5. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo arba susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu įregistruota civilinė sąjunga buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu – teismas. 65. Civilinė sąjunga pripažįstama negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos.[1] 76. Civilinę sąjungą negaliojančia gali pripažinti tik teismas. Teismui patvirtinus bent vienos iš sąlygų, dėl kurių civilinė sąjunga jos įregistravimo momentu buvo negalima, buvimo faktą, civilinė sąjunga negaliojančia pripažįstama nuo jos įregistravimo įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka momento. 87. Pagal šio straipsnio 76 dalį į teismą su ieškiniu dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pripažinimą negaliojančia Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.“	IV SKYRIUS SANTUOKOS PABAIGA PIRMASIS SKIRSNIS SANTUOKOS PABAIGOS PAGRINDAI 3.49 straipsnis. Santuokos pabaigos atvejai 1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. 2. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. 3.50 straipsnis. Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties 1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu. 3.55 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos 1. Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų: <...> 3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; Iš CK pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5111: 3.229^1 straipsnis. Partnerystės pabaiga <...> 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir (ar) 3 punkte nurodytu atveju registruotos partnerystės pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių ar vieno iš partnerių vienašalį pareiškimą dėl partnerystės pabaigos. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. 3.66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas 1. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. 2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. 3.37 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka 1. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos[2], taip pat šio kodekso 3.39 ir 3.40 straipsniuose nustatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.  2. Santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas. 3. Santuoka negaliojančia pripažįstama nuo jos sudarymo momento. Iš esmės tie patys subjektai, kurie yra nurodyti CK 3.38 straipsnyje, nustatančiame asmenis, turinčius teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas: t.y. sutuoktinis (CK 3.38 1-2, 4 d.), jo globėjas (CK 3.38 2-3 d, rūpintojas (CK 3.38 2-3 d.), prokurotas (CK 3.38 1-4 d.) ar bet kuris kitas asmuo kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė ( (CK 3.38 1, 3 d.) 3.37 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka <...> 4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
10 straipsnis. Ieškinio senatis Pagal Teisės departamento pastabas, kurioms ŽTK pritarė Civilinės sąjungos pripažinimui negaliojančia mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.42 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai.   1. Partneris, kuris įregistravo civilinę sąjungą neturėdamas aštuoniolikos metų, gali reikalauti pripažinti civilinę sąjunga negaliojančia per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 2. Reikalauti pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą, įregistruotą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos. 3. Reikalauti pripažinti fiktyvią civilinę sąjungą negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. Civilinė sąjunga, įregistruota tik dėl akių, neturint tikslo sukurti civilinės sąjungos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš partnerių arba prokuroro ieškinį. Prokuroras ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per penkerius metus nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 4. Reikalavimams pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.“	3.42 straipsnis. Ieškinio senatis 1. Sutuoktinis, kuris sudarė santuoką neturėdamas aštuoniolikos metų, gali reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo pilnametystės dienos. 2. Reikalauti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą santuoką pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos. 3. Reikalauti pripažinti fiktyvią santuoką negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios santuokos sudarymo dienos. Šio kodekso 3.39 straipsnio nustatytu pagrindu prokuroras ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per penkerius metus nuo santuokos sudarymo. 4. Reikalavimams pripažinti santuoką negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma. 3.39 straipsnis. Fiktyvios santuokos pripažinimas negaliojančia Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį.
11 straipsnis. Civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės Civilinę sąjungą pripažinus negaliojančia mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytos santuokos negaliojimo teisinės pasekmės.	Santuoką pripažinus negaliojančia, atsiranda šios teisinės pasekmės: a) Vaikai laikomi santuokiniais (turi teisę į tėvo pavardę ir į išlaikymą) (3.45 straipsnio 1 d.) b) Sąžiningiems sutuoktiniams galioja bendros jungtinės nuosavybės turto rėžimas (3.45 straipsnio 2 d.) c) Sąžiningas sutuoktinis turi teisę reikalauti išlaikymo (3.47 straipsnis) 3.45 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės 1. Tėvų, kurie buvo susituokę ir kurių santuoka vėliau buvo pripažinta negaliojančia, vaikai laikomi santuokiniais. 2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo sąžiningi, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra kliūčių sudaryti santuoką, tai santuoka, nors ir pripažinta negaliojančia, sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka, išskyrus paveldėjimo teisę. Aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio sąžiningumą, turi būti nurodytos teismo sprendime. 3.46 straipsnis.    Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės, kai vienas arba abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi 1. Kai sąžiningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios pripažįstamos sutuoktiniui. 2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktinių teisių ir pareigų. Kiekvienas jų turi teisę atsiimti savo turtą, taip pat ir padovanotą kitam sutuoktiniui. 3.47 straipsnis. Sąžiningo sutuoktinio teisės 1. Sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš nesąžiningo sutuoktinio išlaikymą, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. 2. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma. Jeigu pasikeičia vieno sutuoktinio turtinė padėtis, suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, sumažinimo arba jo išieškojimo nutraukimo. 3. Išlaikymo mokėjimas sąžiningam sutuoktiniui savaime nutrūksta, jei jis sudaro naują santuoką arba pasibaigus trejų metų terminui, per kurį išlaikymas buvo mokamas.
12 straipsnis. Civilinės sąjungos nutraukimas bendru sutikimu ar vienašališkai CSĮ nustato kelis civilinės sąjungos nutraukimo atvejus: A) Bendru sutikimu notarine tvarka (kai nėra bendrų vaikų) B) Teismine tvarka, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų C) Vieno partnerio prašymu, teismine tvarka A. Bendru sutikimu notarine tvarka (kai nėra bendrų vaikų) 1. Partneriai, neturintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu notarine tvarka. 2.  Partneriai, kreipdamiesi į notarą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos. Notaras patvirtina susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu toks įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimas atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat jeigu partnerių pateikta sutartis dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš partnerių teisių ir (ar) teisėtų interesų. B. Teismine tvarka, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų 3. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu teismine tvarka. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalį partneriai pateikia savo gyvenamosios vietos teismui bendrą prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą ir susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti bendrų nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos. C. Vieno partnerio prašymu, teismine tvarka 5. Partneris, norėdamas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą vienašališkai, pateikia savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo. Prašyme privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu tokių yra. 6. Teismas, nutraukdamas įregistruotą civilinę sąjungą pagal šio straipsnio 5 dalį, išsprendžia bendrų nepilnamečių vaikų ir partnerių vienas kito išlaikymo, bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su bendrais nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką bei išsprendžia turto padalijimo ir kitus klausimus, susijusius su partnerių turtinėmis teisėmis ir pareigomis, išskyrus atvejus, kai partneriai išlaikymo, turto padalijimo ir kitus su turtinėmis teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus yra aptarę sutartyje, sudarytoje šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. „7. Byloms dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus normos. Bylos dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.“	CK nenumato santuokos nutraukimo notarine tvarka, tačiau LR Vyriausybė yra įregistravusi tai numatantį CK pakeitimo projektą (Civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492 ir 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.54(1) ir 3.76(1) straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5059(2) 3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos <...> 3. Esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, taip pat kai sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.“ „3.54^1 straipsnis. Santuokos nutraukimas notarine tvarka 1. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį patvirtinimą, kad daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju sutuoktiniai notarui taip pat turi pateikti įrodymus, kad informavo visus žinomus bendrus jų ar vieno iš jų kreditorius. 2. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti vienas kito išlaikymo klausimus, kitas turtines teises ir pareigas (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru jų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu), taip pat nurodyti, kokios bus jų pavardės po santuokos nutraukimo. <...> 5. Santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš jų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną nuo jos notarinio patvirtinimo dienos. (analogiška CK numatytai santuokos bendru sutarimu nutraukimo tvarkai) CK 3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos 1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. 2. Esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. 3.52 straipsnis. Prašymas nutraukti santuoką 1. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 2. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 3. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo. Analogiškas CK numatytam santuokos nutraukimui vieno sutuoktinio prašymu TREČIASIS SKIRSNIS SANTUOKOS NUTRAUKIMAS VIENO SUTUOKTINIO PRAŠYMU 3.55 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos 1. Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; 3.56 straipsnis. Prašymo turinys 1. Prašyme turi būti nurodytas vienas iš šio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų santuokos nutraukimo pagrindų. 2. Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. 3. Prašyme taip pat turi būti nurodyti Civilinio proceso kodekse numatyti duomenys. 3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Civilinio proceso kodekso XXXV Skyrius. BYLOS DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMO ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU SUTIKIMU AR VIENO SUTUOKTINIO PRAŠYMU
CSĮ numato dvi partnerių turto teisinio rėžimo formas: a) numatytą pagal įstatymą (bendroji dalinė nuosavybė, kuriai taikomos CK IV dalies nuostatos) b)  nustatytą pagal sutartį, kurios sudarymui, formai ir turiniui taikomos tokios pačios sąlygos ir nuostatos kaip ir vedybų sutarčiai. Tai reiškia, kad partneriai sudarydami sutartį savo turtui gali nusistatyti ir  bendros jungtinės nuosavybės teisinį rėžimą, analogišką tam, kuris taikomas santuokai pagal įstatymą 13 straipsnis. Bendroji dalinė partnerių nuosavybė 1. Turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą turtą. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Partnerių bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 2. Norintys įregistruoti civilinę sąjungą asmenys arba civilinę sąjungą įregistravę partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Šiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.83 straipsnio 2 dalies ir 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatos. Jei tokioje sutartyje nėra nustatyta kitaip arba tokia sutartis nėra sudaryta, partnerių turtui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, taikomas šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytas teisinis režimas.	CK numato dvi sutuoktinių turto teisinio rėžimo formas: A) numatytą pagal įstatymą (bendroji jungtinė nuosavybė) B) nustatytą pagal vedybų sutartį ANTRASIS SKIRSNIS ĮSTATYMŲ NUSTATYTAS SUTUOKTINIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS 3.82 straipsnis. Įstatymų nustatyto turto teisinio režimo taikymas Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. 3.87 straipsnis. Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė 1. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. 2. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. 3.117 straipsnis. Sutuoktinių bendro turto dalys 1. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 3.101 straipsnis. Vedybų sutartis Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). 3.104 straipsnis. Vedybų sutarties turinys 1. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. 2. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. 3. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą. 4. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais. 5. Vedybų sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas, arba pareigų ir teisių atsiradimas ar pabaiga gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu.
14 straipsnis. Partnerių turto, kuris yra bendroji dalinė jų nuosavybė, teisinis režimas 1. Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas. 2. Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą, nurodytą šio įstatymo 15straipsnyje. 3. Sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. 4. Šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos, jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas. 5. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs partneris gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį partneris sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra kito asmens partneris, tai sandorio jis gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu partneris melagingai pareiškė, kad kito partnerio sutikimas sudaryti sandorį yra. 6. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, pagal sutikimo nedavusio partnerio ieškinį gali būti pripažinti negaliojančiais per vienerių  metų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai partneris sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorio sudarymą, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas. 7. Partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis. 8. Partnerių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles nustatoma, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 – 3.115 straipsnių nuostatas.	3.92 straipsnis. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo 1. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. <...> 3. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. 4. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. 6. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra. VII SKYRIUS SUTUOKTINIŲ CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ PAGAL TURTINES PRIEVOLES 3.109 straipsnis. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto 3.110 straipsnis.  Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles 3.111 straipsnis. Prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo 3.112 straipsnis. Atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievoles 3.113 straipsnis. Išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto 3.114 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybės atribojimas
Turtas, kuris pagal CSĮ pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu iš esmės atitinka CK III knygoje įtvirtintą šeimos turto sąvoką, ir jam taikomas šeimos turtui numatytas teisinis rėžimas bei jo pabaigos sąlygos 15 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga Pagal Teisės departamento pastabas, kurioms ŽTK pritarė 1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas. Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik partneriai, įregistravę civilinę sąjungą teisės aktų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. 2. Partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus civilinę sąjungą arba ją pripažinus negaliojančia.  3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaigaos pasekmės nustatomaos, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 – straipsnio ir 3.86 straipsniųo 2-4 dalių nuostatas.	3.84 straipsnis. Šeimos turtas 1. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 2. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. 3. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. 3.86 straipsnis. Šeimos turto teisinio režimo pabaiga 1. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. 3.85 straipsnis. Šeimos turto teisinis režimas 1. Šio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti naudojamas, valdomas ar juo gali būti disponuojama tik šio straipsnio nustatyta tvarka. 2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. 3. Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. 4. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties. 3.86 straipsnis. Šeimos turto teisinio režimo pabaiga <...> 2. Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. 3. Jeigu sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai ar kuris yra nedarbingas. 4. Namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais.
16 straipsnis. Partnerių teisės ir pareigos gyvenamosios patalpos, esančios bendram gyvenimui naudojamu turtu, atžvilgiu 1. Jeigu partneriai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai partneris, sudaręs nuomos sutartį, be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu. 2. Partneris, kuriam bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, sandoriams dėl bendram gyvenimui naudojamos gyvenamosios patalpos sudaryti būtinas teismo leidimas.“ 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisyklės taikomos ir uzufrukto bei panaudos atvejais.	3.85 straipsnis. Šeimos turto teisinis režimas 1. Šio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti naudojamas, valdomas ar juo gali būti disponuojama tik šio straipsnio nustatyta tvarka. 2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. 3.86 straipsnis. Šeimos turto teisinio režimo pabaiga <...> 3. Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. 3.71 straipsnis. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas 1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. 2. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
17 straipsnis. Asmeninė partnerių nuosavybė 1. Asmenine partnerių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų partnerių atskirai įgytas iki civilinės sąjungos įregistravimo; 2) partneriui dovanotas ar jo paveldėtas po civilinės sąjungos įregistravimo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas abiem partneriams kaip bendroji dalinė ar kitos rūšies nuosavybė; 3) partnerių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam partnerio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu partneriai bendrai; 6) lėšos, vieno partnerio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio partnerio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) partnerio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta partnerio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. 2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno partnerio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno partnerio asmeninė nuosavybė. 3. Asmeninis turtas, kurį vienas partneris laikinai perduoda kitam partneriui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio partnerio asmeninė nuosavybė.	3.89 straipsnis. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė 1. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. 2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 3. Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
V SKYRIUS CIVILINĖS SĄJUNGOS NUTRAUKIMO TEISINĖS PASEKMĖS 18 straipsnis. Turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimas 1. Visas turtas, pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu pagal šio straipsnio nuostatas vieno partnerio ar jų kreditorių reikalavimu tiek partneriams, įregistravusiems civilinę sąjungą, tiek pasibaigus jų įregistruotai civilinei sąjungai. 2. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą ir nustatant turo vertę mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 3.119 straipsnioų nuostatos. 3. Jeigu, sudarius partnerių turto balansą, paaiškėja, kad liko bendrąja daline nuosavybe esančio partnerių turto, šis turtas padalijamas partneriams lygiomis dalimis, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Nustatant nedalytiną turtą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.120 straipsnio nuostatos. 4. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų partnerių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem partneriams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam partneriui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam partneriui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į bendrų nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. 5. Teismas turi teisę nesilaikyti lygių dalių principo, jeigu, atsižvelgiant į partnerių nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam partneriui priteisti didesnę turto dalį. 6. Teisme dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnyje nustatytos kreditorių teisių garantijos. 7. Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo civilinės sąjungos pabaigos momento. 8. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus įregistruotai civilinei sąjungai, gali priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytoje partnerių sudarytoje sutartyje. Jeigu teismas nesprendė dėl partnerių bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, partneris, kuriam reikalingas išlaikymas, per tris mėnesius nuo įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos gali kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas jam priteistų išlaikymą iš buvusio partnerio. Priteisiant išlaikymą buvusiam partneriui mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis.	VIII SKYRIUS TURTO, KURIS YRA BENDROJI JUNGTINĖ SUTUOKTINIŲ NUOSAVYBĖ, PADALIJIMAS 3.116 straipsnis. Turto padalijimo būdai 1. Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. 2. Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. 3.118 straipsnis. Turto balanso sudarymas 1. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. 2. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. 3. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. 3.119 straipsnis. Turto vertės nustatymas Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. 3.118 straipsnis. Turto balanso sudarymas <...> 4. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. 3.120 straipsnis. Nedalytinas turtas 1. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui. 3.127 straipsnis. Dalijamas turtas 1. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. 2. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. 3. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. 3.123 straipsnis. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo 1. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. 3.126 straipsnis. Kreditorių teisių garantijos 1. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. 2. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. 3.129 straipsnis. Ieškinio senatis Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. 3.72 straipsnis. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas 1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
19 straipsnis. Teisės naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa išlikimas 1. Teismas, atsižvelgdamas į įregistruotos civilinės sąjungos trukmę, partnerių bendrų nepilnamečių vaikų interesus, partnerių amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. 2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti partnerį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam partneriui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.	3.71 straipsnis. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas <...> 3. Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.
VI SKYRIUS PAVELDĖJIMAS Pagal Teisės departamento pastabas, kurioms ŽTK pritarė 20 straipsnis. Partnerių paveldėjimo teisė 1. Palikėją pergyvenęs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais partneris paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, partneriui priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, partneris paveldi visą palikimą. 2. Partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos, įskaitant bendrojo sutuoktinių testamento institutą. 3. Pagal šio straipsnio nuostatas palikimą paveldi palikėją pergyvenęs partneris tik jeigu partnerio mirties dieną partneriai buvo įregistravę civilinę sąjungą.	Civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teisė tapati CK V knygoje numatytai sutuoktinių paveldėjimo teisei 5.13 straipsnis. Sutuoktinių paveldėjimo teisė Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. 5.43 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento samprata Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis).
Šiuo teisiniu reguliavimu iš esmės pripažįstama, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai yra laikomi šeimos nariais 21 straipsnis. Su nuomininku kartu gyvenančio partnerio teisės ir pareigos Civilinę sąjungą įregistravusiems partneriams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 – 6.590 straipsniai.	· 6.588 straipsnis. Nuomininko šeimos nariai · 1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. · 2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. 3. Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. 4. Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. 5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. 6. Už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. 7. Gyvenamojoje patalpoje gyventi asmenų turi tiek, kad kiekvienas jų galėtų turėti normalias sanitarines sąlygas ir naudotis normaliais patogumais.
22 straipsnis. Atstovimas pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje Partnerių atstovavimui pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.744 straipsnis.	6.744 straipsnis. Atstovai pagal įstatymą <...> 3. Jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui (motinai) arba vienam iš pilnamečių vaikų, arba vienam iš pilnamečių brolių (seserų), arba vienam iš pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš senelių, išskyrus atvejus, kai šie atsisako. Į pilnamečio paciento, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, artimuosius dėl sutikimo, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kreipiamasi tokiu eiliškumu: į sutuoktinį, sugyventinį (partnerį), tėvus (įtėvius), pilnamečius vaikus, pilnamečius brolius (seseris), pilnamečius vaikaičius, senelius. Gavus šioje dalyje nustatyta pirmumo tvarka vieno iš šių asmenų sutikimą, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kitų asmenų sutikimas nereikalingas.
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
24 straipsnis. Įstatymo taikymas Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „asmuo, įregistravęs partnerystę įstatymų nustatyta tvarka“, „asmuo, su kuriuo registruota partnerystė“, „asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis“, „partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, „partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka)“, „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat atstoja sąvoką „partneris“ – asmenį, kurio civilinė sąjunga yra įregistruota šio įstatymo nustatyta tvarka.	Lietuvos teisėje „partneris“ šiuo metu yra vartojamas trimis prasmėmis: 1) asmenims (nepriklausomai nuo lyties), kurie yra sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pagal LR Civilinio kodekso 6.969 straipsnį, apibūdinti. 2) asmenims (vyrui ir moteriai), gyvenantiems de facto kohabitacijoje apibūdinti, t. y. kaip sąvokos „sugyventinis“ sinonimas. 3) asmenims (vyrui ir moteriai), gyvenantiems registruotoje partnerystėje, apibūdinti. Kalbant apie trečią variantą, jis yra skirtas sugyventiniams, norintiems formalizuoti savo santykius (faktinį gyvenimą kartu) per partnerystės registraciją. Tačiau Lietuvos teisinėje sistemoje registruotoje partnerystėje gyvenančiais asmenimis yra pripažįstami tik asmenys, kurie atitinka keturis kriterijus: a) yra vyras ir moteris, b) yra įregistravę partnerystę, c) gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, d) turi tikslą sukurti šeimos teisinius santykius įstatymų nustatyta tvarka (sudarydami santuoką). Apibendrinus, Lietuvos teisėje įtvirtinta partnerio, formalizavusio savo santykius, sąvoka siejama su santuoka arba su ketinimu santuoką sudaryti. Toks apibrėžimas ne tik kad neapima vienos lyties asmenų santykių, bet ir užkerta galimybę juos laikyti partneriais.  Civilinės sąjungos įstatymo projekto tikslas yra į Lietuvos teisinę sistemą įvesti visiškai naują partnerių sąvoką, t. y. asmenų (nepriklausomai nuo lyties), gyvenančių civilinėje sąjungoje ir neturinčių tikslo ateityje sukurti šeimos teisinius santykius santuokos būdu. Tuo tikslu yra siūloma: a) panaikinti bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimą, numatytą Civilinio kodekso 3 knygos XV skyriuje, nes jis apibrėžia, kad partneriais gali būti tik santykius formalizavę sugyventiniai, t. y. asmenys, kurie atitinka keturis kriterijus: a) yra vyras ir moteris, b) yra įregistravę partnerystę, c) gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, d) turi tikslą sukurti šeimos teisinius santykius įstatymų nustatyta tvarka (sudarydami santuoką). b) padaryti sąvokų inversiją (apvertimą), t. y. pripažinti, jog ne partneris yra sugyventinio sinonimas, o sugyventiniai yra partnerio sinonimas. Tą numato Civilinio projekto įstatymo 24 str., kuriuo siūloma nustatyti, jog kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės, tokios kaip „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat atstoja sąvoką „partneris“. Kaip minėta, šiuo metu Lietuvos teisėje yra atvirkščiai, t. y. partneris yra sugyventinio sinonimas, o sugyventiniu laikomas asmuo, kuris gyvena neįregistravęs santuokos. Ši nuostata yra analogiška Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.3, 3.16, 3.140, 3.141, 3.143, 3.146, 3.147, 3.150 straipsnių, Kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13, 6.588, 6.590, 6.744 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5111 ir Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu nr. XIIIP-5114, kuriais buvo siekiama reglamentuoti registruotos partnerystės, kaip šeimos teisinių santykių neįregistravus santuokos kūrimo būdą bei  nustatyti notarinę partnerystės registracijos tvarką (projektai registruoti 2020-08-11) Iš CK pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5111: 17 straipsnis. Įstatymo taikymas   Kituose teisės aktuose vartojami žodžiai „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“ atstoja žodį „partneris“.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrių. XV SKYRIUS BENDRAS GYVENIMAS NEĮREGISTRAVUS SANTUOKOS 3.229 straipsnis. Taikymo ribos Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

Neatsižvelgti

Projektas tobulintas pagal konkrečias pastabas ir pasiūlymus.

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

99.

Gediminas Gemskis

2022-09-09

Atsiprašau, aš negalėsiu 2022-09-12, minėtu laiku prisijungti prie Civilinės sąjungos svarstymo nuotoliniu būdu, todėl pateikiu savo poziciją jums raštu. Prašau mano poziciją pagarsinti ir įtraukti į svarstymo protokolą. Manau, tai iš esmės tas pats Partnerystės įstatymas tik kitu pavadinimu, siekiant apgauti visuomenę. Šis įstatymo projektas nepriimtinas tiek moraline prasme, tiek Lietuvos blogos demografinės padėties prasme. Žinote, aš seniau stebėjau JAV ir Europos Sąjungos LGBT temas ir tikrai nenoriu, kad visa tai persikeltų į Lietuvą. Iki kokios beprotybės ir iškreiptos sąmonės galima prieiti?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: berniukams turėtų būti leista į mokyklą eiti su sijonais | tv3.lt

Manau, tai nusikalstamas vaikų ,,programavimas'', naudotis vaikais, kai jie nesubrendę yra žema, nes kaip suaugę juos išmoko ir išauklėja ir įdiegia kokias vertybes, tą jie ir turi, aš baigęs esu Vilniaus pedagoginį universitetą, man įdomi žmonių psichologijos tema. Vaikus stengiasi ,,užprogramuoti'' arba jiems smegenis plauna nuo mažų dienų. Ir tai ką matome Europos sąjungoje tam tikri asmenys su laiku sieks perkelti į Lietuvą.

Производитель Барби готов выпустить однополую пару кукол (fishki.net)

Europa praeityje buvo krikščioniškos civilizacijos teritorija, o dabar ji morališkai degraduoja, LGBT ideologijos negalima toleruoti, to neleidžia daryti sveikas protas ir krikščioniški įsitikinimai.

 Primygtinai raginu nedelsiant Seimą inicijuoti Tautos referendumą LGBT klausimais, kadangi jie yra itin svarbūs ir jautrūs. Mano žiniomis, didžioji Lietuvos visuomenės dalis nepritaria LGBT ideologijai ir partnerystei, todėl nei jūsų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nei 141 Seimo nariai neturite teisės primesti Tautai per prievartą LGBT įteisinimą valstybės lygmeniu.

Manau, jeigu priiminėsite LGBT palankius įstatymus ar kitus žmonėms nepalankius įstatymus, tai galėsite patys Seimo nariai kariauti su ginklu prieš Rusiją, jeigu Rusija galimai užpuls Lietuvą nes ir aš ir žinau kiti žmonės stokojame tokios motyvacijos, matydami bjaurų valdžios žmonių elgesį ir kokie nepriimtini sprendimai priimami, nes esu visiškai nusivylęs valdžios žmonėmis, jų elgesiu ir valstybe apskritai. Tai kas vyksta mūsų valstybėje yra visiškai nenormalu ir nepriimtina ir nuolatos kelia neigiamas emocijas.

Siūlau Seimui svarstyti civilinės partnerystės įstatymą tik turint omenyje vyrą ir moterį ir atmetant homoseksualių porų įteisinimą.

Pagal Civilinio kodekso 3.229 straipsnį, apibrėžiantį partnerystę, partnerystė galima tik tarp vyro ir moters. Taigi, norint įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, reikės kartu keisti šią Civilinio kodekso nuostatą.

 Matau, kad valdantiesiems konservatoriams ir liberalams nesvarbu ar vyksta karas ar ne, ar mums gresia Rusijos karinė intervencija ar ne ar partnerystės įstatymas suskaldys visuomenę ar ne... Tai yra nesiskaitymas su piliečiais, su visuomene. Tai ką jūs darote yra labai pavojinga mūsų Tautai, moralei, nes tik morali Tauta gali išlikti. Jums turbūt žinoma Biblija ir Sodomos ir Gomoros miestų likimas. Negi galvojate, kad Dievas toleruos tokius dalykus ir nebaus tokios mūsų Tautos kuri valstybės mąstu propaguos homoseksualizmą? Aš laikau, tai asmeninis ir privatus LGBT asmenų reikalas, jų nereikia persekioti, nes jie irgi žmonės, tačiau jie neturėtų rodyti savo ideologijos viešai.

Man nepriimtini LGBT paradai Vilniuje, jie mane piktina, jų iš viso Lietuvoje niekada neturėjo būti. Manau,šie LGBT paradai gėdą daro Vilniui ir visai Lietuvai, LDK kunigaikščiai turbūt karste apsiverstų, jeigu pamatytų, ką jūs leidote padaryti su Lietuvos sostine. Pažiūrėkite kaip LGBT paradus sutinka Gruzijoje, kuri yra krikščioniška šalis, Gruzijoje protestavo prieš LGBT paradą net dvasininkai Попытка провести гейпарад в Грузии закончилась - поиск Яндекса по видео (yandex.ru) Aš jus įspėju apie blogas dvasines ir karmines pasekmes mūsų Tautai, jeigu jūs priimsite šį įstatymą, tai guls ant visų Seimo narių sąžinės ir karmos, kurie palaikys šį blogą įstatymą, tai nepraeis be pasekmių dvasine prasme mūsų Tautai, kuri ir taip yra baisioje ir nesėkmingoje padėtyje, yra paskutinėse vietose ES pagal įvairias temas, Lietuvai grasina Rusija ir jūs norite vistiek ,,griauti'' Tautos moralę iš vidaus? Raginu Seimo narius nepritarti Civilinės sąjungos projektui ir jį atmesti visiems laikams. Priėmus LGBT partnerystės įstatymą, jau bus pasiektas Lietuvoje negrįžtamumo taškas, kai nebebus galima ištaisyti padėties dėl Europos sąjungos spaudimo ir diktato, todėl prašau turėkite proto nepriimkite šio įstatymo, nes kelio atgal Lietuvai jau nebus niekada.

Primenu, kad anksčiau Jums, Seimui jau siunčiau raginimą atsisakyti partnerystės ir kitų aštrių klausimų esant įtemptai geopolitinei situacijai dėl Rusijos grėsmės, tačiau matau valdantieji yra neprotingi ir nieko nenori girdėti.

Reikalauju, kad Seimo nariai nepažeidinėtų krikščionybės moralės normų, LR Konstitucijos nuostatų ir balsuotų PRIEŠ Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Primenu, kad Dantė kartą yra pasakęs, kad karščiausios pragaro vietos rezervuotos tiems, kurie moralinės krizės metu laikosi neutraliteto. Tai čia kalbama apie neutralitetą, o blogai elgtis yra žymiai blogiau nei neutralitetas.

Manau, šis įstatymo projektas buvo svarstomas neskaidriai, neteisėtai (Seimo etikos ir procedūrų komisija man nepateikė atsakymo dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko T.Raskevičiaus elgesio), todėl šio įstatymo svarstymo ir priėmimo procedūros privalo būti sustabdytos ir visi teisės aktai susiję su LGBT turi būti sprendžiami Tautos referendumo keliu.

Civilinės sąjungos pripažinimas

Kai kuriose ES šalyse civilinė sąjunga ir registruota partnerystė laikomos lygiavertėmis arba prilygintinomis santuokai.

Visos šalys, kuriose leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, paprastai pripažįsta kitose šalyse sudarytą tos pačios lyties asmenų registruotą partnerystę. Šalyse, kuriose tos pačios lyties asmenims tuoktis neleidžiama, bet kuriose partnerystė kokia nors forma registruojama, užsienyje susituokusioms tos pačios lyties asmenų poroms paprastai suteikiamos tokios pat teisės kaip partnerystę įregistravusioms poroms

Civilinės sąjungos ir registruotos partnerystės pripažinimas įvairiose ES šalyse - Your Europe (europa.eu)

Norėčiau pakartotinai paklausti kiek Seimo narių tarpe yra krikščionių ar save laikančių krikščionių? Pasižiūrėkite Seimo nariai į savo sielos sąžinę, Jums teks visą gyvenimą gyventi su tokiu priimtu sprendimu visai mūsų Tautai. Tik jūs, o ne Tauta pasirinksite ir priimsite tokį sprendimą, jums teks už tai visa atsakomybės našta.

Kiek save laikančių krikščionių Seimo narių skaitė Biblijos žodžius, kuriais pasisakyta dėl homoseksualizmo? Juk krikščionis turėtų būti susipažinęs bent su Biblijos pagrindiniais dalykais, tai jo pareiga. Jeigu Seimo nariai, kurie laikote save krikščionimis esate neskaitę tų Biblijos žodžių, tai gegužės 22 dieną raginau kiek galima greičiau juos būtinai perskaityti iki partnerystės įstatymo pataisų svarstymo, nes tai guls ant Jūsų sielų sąžinės, teks atsiskaityti prieš Dievo teismą. Nėra jokių pasiteisinimų - paprasta kad ir internete įvesti ką Biblija pasisako apie homoseksualizmą ir žinosite.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o žinojimas tik padidina atsakomybę. Būtinai Seimo nariai, kurie laikote savo krikščionimis kiek galima greičiau dar kartą pasiskaitykite kas Biblijoje pasakyta apie homoseksualizmą, nes Jums reikės atsakyti ir prieš Dievą ir prieš mūsų Tautą

Šis įstatymo projektas akivaizdžiai prieštarauja visuomenės sutarimui dėl šeimos, kuri yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės keistų šį pagrindą, nes sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri suteiktų teisinį šeimos statusą ir tos pačios lyties poroms.

Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Taigi ji esmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio, tenkindama ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, užtikrina mūsų visuomenės ir valstybės išlikimą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tai yra ypatingai svarbu šiuo metu, kai mūsų valstybė yra gilios demografinės krizės akivaizdoje, iš kurios galime išeiti ne eksperimentuodami su šeima, bet jai skirdami ypatingą dėmesį, ją visokeriopai stiprindami ir puoselėdami, nes tik joje gimsta, auga ir formuojasi mūsų naujoji karta.

Kada Seimo nariai spręs ,,katastrofišką'' Lietuvos demografinę padėtį? Manau, mūsų šalis yra nevykėlė pagal šią temą, Lietuvai JTO prognozuoja patį blogiausią scenarijų iš visų pasaulio valstybių!

Čia dar sugebėti reikia taip degraduoti, nes pasaulyje yra maždaug 200 valstybių, yra tokios atsilikusios šalys Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Prisiminkite koks gimstamumas buvo Lietuvoje SSRS laikais, ypač 1975-1980 metais, aš prisimenu savo laiku buvo daug vaikų vaikų darželyje, mokykloje, Tauta didėjo, o dabar nyksta, uždaromi vaikų darželiai, mokyklos, tai yra Tautos degradacija.

Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje. Alfa.lt

LRT FAKTAI. Neįtikėtina tiesa: Lietuva išties yra sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje - LRT

2011 m. Konstitucinis Teismas byloje Nr. 21/2008 sakydamas, kad „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, kalbėjo apie vyro ir moters santykių pagrindu atsirandančius šeimos teisinių santykių turinį, ir būtent šiuos santykius komentuodamas sakė, kad vyro ir moters santykių išraiškos forma „konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“.

 Lietuvos Respublikos Konstitucija ne atsitiktinai numato du šeimos teisinių santykių atsiradimo būdus, kuri yra tarpusavyje susiję tiek sistemiškai, tiek funkciškai. Tai santuoka (38 str. 3 d.) ir kraujo ryšiai (tėvystė/motinystė (38 str. 3. d). Vienos lyties partnerystės (ar santuokos) įteisinimas neatitiktų šeimos teisinio instituto struktūros ir ardytų civilinės teisės sistemos visumą.

 Lietuvos vyskupų konferencija. Negalime pritarti Civilinės sąjungos projektui | Pro Patria

Lietuvos vyskupų konferenciją pagaliau, nors ir pavėluotai pareiškė savo tokią poziciją. Ar Jums Seimo nariai ši vyskupų pozicija kažką reiškia ar ne? Didžiausią gėdą turėtų turėti TS-LKD frakcijos nariai, kurie savo frakcijos ir partijos pavadinime turi žodį ,,krikščionys'', tačiau jie užsiima antikrikščioniška veikla, juk būtent daugiausiai konservatorių frakcijos dėka buvo pritarta šio įstatymo pateikimui. Tai kokie jūs krikščionys konservatoriai? Ar jūs Seimo nariai, kurie balsuosite už Civilinės sąjungos įstatymą galėsite laikyti save krikščionimis?

Manau, LGBT ideologija yra pavojinga šeimos institucijai, visuomenei ir itin pavojinga jaunimui, kurio dar nesubrendęs protas, nes ši ideologija iškreipia žmonių moralines vertybes ir pasaulėžiūrą.

Taip pat siūlau susipažinti su Krikščioniškos kultūros instituto peticija dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto.

Šeimos peticija – Kartu apginkime šeimos sampratą (seimospeticija.lt)

Manau, tos pačios lyties partnerystei ar santuokai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų ir į tai Seimo nariai turi atsižvelgti, o LGBT ideologija ir propoganda gali daryti neigiamą įtaką ir žalą vaikams ir jaunimui ir daryti neigiamą poveikį visuomenės moralei, demografinei padėčiai ir t.t.

Homoseksualizmas tai ne tik lytinė orientacija, tai yra sukurta ideologija, žmonių mąstymo tam tikras modelis, tokia ,,programa'' žmonių protams, visuomenei. Jeigu kas dar nesusipažino, tai siūlau susipažinti su senu gėjų manifestu, aš jį seniai skaičiau.

https://ve.lt/.../geju-manifestas-jusu-sunus-taps-musu...

Manau, šis manifestas aiškiai parodo apie agresyvią homoseksualizmo propogandą, kurią matome dabar ir tai palaiko aukščiausioje valdžioje esantys Vakarų žmonės, nes jų tarpe irgi yra homoseksualų.

Seniau maniau, kad LGBT ideologija pavojinga ir gali paveikti tik iš esmės jaunus nepilnamečius asmenis, kuriems dar nesubrendęs protas, tačiau matau, kad LGBT ideologija paveikia ir brandaus amžiaus žmones. Pažiūrėkite Seimo nariai į šį JAV admirolą, pasirodo ši ideologija paveikia ir brandaus amžiaus žmones ar jūs norite kad nuo LGBT ideologijos pas mus Lietuvoje tokie pavirstų žmonės?

Admiral Rachel Levine: Highest-ranking openly transgender US official (usatoday.com)

Ir iš anksto raginu Seimo narius neratifikuoti Stambulo konvencijos. Manau, nereikia sekti Ukrainos pavyzdžiu, nes Zelenskis ir Ukrainos valdžia labai nori įtikti Vakarams, kad jie remtų Ukrainą ir duotų ginklų ir pinigų, tačiau tuo būtų eilinį kartą supriešinta mūsų visuomenė, kas yra beprotybė ir pavojinga, kai mums grasina Rusija.

 Pakartotinai raginu Seimo narius atsisakyti savo įžūlaus elgesio, esant karui Ukrainoje ir Rusijos grėsmei Lietuvai atsisakyti visų aštrių, visuomenę priešinančių klausimų (partnerystės įstatymo, prievartinių skiepų ir t.t.) svarstymų ir priėmimo ir atsiprašyti piliečių ir visuomenės už savo ilgametį blogą elgesį, nesiskaitymą su žmonėmis, visus blogus sprendimus.

Atkreiptinas Seimo narių ir Seimo etikos ir procedūrų komisijos dėmesys, kad Seimas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir kiti šio Komiteto nariai 2022-06-07 el. paštu gavo mano pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto.

 Iš Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio video įrašo matyti, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius visiškai nutylėjo, neiškėlė ir nepateikė Komitetui svarstyti jo nušalinimo klausimo, nors jis buvo šio įstatymo naudos gavėjas ir suinteresuotas asmeniškai jį priimti ir Komiteto nariai gavo mano el. laišką ir turėjo apie tai žinoti. Ko tylėjo ir šio klausimo nekėlė kiti šio Komiteto nariai?

 Seimo etikos ir procedūrų komisija galimai mano skundo nesvarstė, nes man nepateikė savo atsakymo.

 Pakartotinai prašau Seimo etikos ir procedūrų komisiją įvertinti Seimo nario T. V. Raskevičiaus elgesį ir įpareigoti Seimo Žmogaus teisių komitetą iš naujo svarstyti Civilinės sąjungos projektą pradedant nuo Komiteto pirmininko nušalinimo klausimo ir svarstant mano pateiktus pasiūlymus šiam Komitetui ir sustabdyti šio įstatymo projekto svarstymą bei priėmimą Seimo plenarinių posėdžių salėje.

 Informuoju, kad šis laiškas bus paskelbtas viešai.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

100.

Ona Gemskienė

2022-09-12

Aš ir mano pažįstami žmonės ir mano žiniomis dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria LGBT homoseksualų partnerystei ir LGBT ideologijai.

 Prašau Seimo narius inicijuoti Tautos referendumą (piliečių apklausą) dėl LGBT partnerystės ir LGBT visų palankių įstatymų.

Manau, vaikams ir nepilnamečiams apskritai turėtų būti draudžiama rodyti LGBT ideologiją ir propogandą, nes jų protai yra nebrandūs, todėl suaugusieji, įskaitant valdžios žmones, turi prisiimti atsakomybę, tai ko moko vaikus. Kaip vaikas gali suprasti, ar homoseksualizmas ir lyties keitimas yra gerai ar blogai?

Nepriimtina, kad mes iš Vakarų norime perimti nenormalius, sveikam protui ir moralei prieštaraujančius dalykus, juo labiau, kad esame krikščioniška šalis

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: berniukams turėtų būti leista į mokyklą eiti su sijonais | tv3.lt

Normali, tradicinė Dievui ir gamtai neprieštaraujanti partnerystė ir santuoka įmanoma tik tarp priešingos lyties žmonių, tai yra vyro ir moters, ji negali būti tarp tos pačios lyties asmenų. Man nepatinka ir nepriimtina, kad Vilniaus ir Lietuvos gatvėse vyksta LGBT paradai, šie žmonės propoaguoja homoseksualizmą ir tai mato vaikai ir jų tėvai ir visuomenė. Jeigu Jūs Seimo nariai laikote savo krikščionimis, tai Jūs negalite priimti įstatymus, kurie prieštarauja krikščionybės mokslui, tas sakytina apie homoseksualizmą, lyties keitimą ir t.t.

Paskaitykite Seimo nariai gėjų manifestą Gėjų manifestas: "Jūsų sūnūs taps mūsų paklusniais tarnais ir vykdys visa, ką mes liepsime" (ve.lt)

Lietuvos vyskupai pasisakė, kad nepritaria Civilinės sąjungos projektui

Lietuvos vyskupų konferencija. Negalime pritarti Civilinės sąjungos projektui | Pro Patria

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose ES šalyse civilinė sąjunga ir registruota partnerystė laikomos lygiavertėmis arba prilygintinomis santuokai.

Visos šalys, kuriose leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, paprastai pripažįsta kitose šalyse sudarytą tos pačios lyties asmenų registruotą partnerystę.

Pagal Civilinio kodekso 3.229 straipsnį, apibrėžiantį partnerystę, partnerystė galima tik tarp vyro ir moters.

Atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos nuostatą:

 38 straipsnis

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

 Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

 Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.

 Prašau susipažinti su baisia JTO prognoze Lietuvai, o juk homoseksualai neduos vaikų Lietuvai Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje. Alfa.lt

Apeliuodama į Jūsų Seimo narių sąžinę ir primindama, kad esame krikščioniška šalis (o Biblijoje homoseksualizmas draudžiamas ir smerkiamas) prašau Jus išrinktus Tautos atstovus, Seimo narius, prisiimti atsakomybę prieš savo Tautą, ypač už vaikus, kurie paskui gali tapti homoseksualais ir tai būtų kančia jų tėvams, ir nepritarti Civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymo projektui.

Seimo nariai, valdančios konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos neturi jokios moralinės teisės priimti per prievartą Lietuvos visuomenei homoseksualizmo įteisinimą, jeigu tam prieštarauja didžioji Lietuvos visuomenės dalis.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Pažymėtina, kad komitetas neturi referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės, nes remiantis Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsniu, referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių. Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.

101.

Vincentas Jasiulevičius

2022-09-12

Gerbiamieji LR Seimo nariai, mąstykite istorinių -garbingų valstybininkų galvosena ir priimkite negrupuotėms savanaudiškus sprendimus, o vedančius tautą į laimingą ateitį. Žiūrėti toliau pridedamą raštą 4-6 lapus (pasiekti tikslą dėl civilinės sąjungos...), su priedais. Su rašto turiniu naudinga susipažinti visiems Seimo komitetams ir spręsti kompleksiniai- sisteminiai, įvertinant priežastis ir galimas laukiamas pasekmes....

Prie rašto pridedamas  2020-05-14 kreipimąsis

DĖL LIETUVOJE  NEIŠVENGIAMAI  ESMINIAI   TOBULINTI  KOMPLEKSINIAI  SISTEMINIAI  ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ, PAREIGŲ, ATSAKOMYBĖS PRIEŠ ŠEIMĄ,  TAUTĄ, VALSTYBĘ BEI TURĖTI TEISĘ DIRBTI (UŽSIDIRBTI) - ORIAI  GYVENTI.  PATIKSLINTI ŽMOGAUS APSAUGOS TEISINIUS DOKUMENTUS, (ĮSTATYMUS, NUTARIMUS, PRIEMONES, SĄLYGAS - JŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMĄ), UŽTIKRINANČIUS  LIETUVOJE  1995 M. RATIFIKUOTOS „EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA“ NUOSTATAS. IR APSAUGĄ NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE, PATYČIŲ IR KITŲ BLOGŲ ĮPROČIŲ, ĮVERTINANT  SUKELIANČIAS PRIEŽAŠTIS VYKSMO Į NUŽMOGĖJIMĄ-DEGRADAVIMĄ. TAI BŪTINA PARENGTI, NAUDOTI NAUJAI PARENGTAS VAIKŲ, JAUNIMO  KOMPLEKSINIO SISTEMINIO KOKYBINIO  UGDYMO, MOKYMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO, KULTŪROS, SVEIKATINIMO,  TEISINGUMO MOKYMO  TIKSLINES TESTINES PROGRAMAS SU VAIZDINĖMIS PRIEMONĖMIS PER VISAS UGDYMO, MOKYMO PAKOPAS. JUNGIANČIAS TĖVŲ, ŠVIETIMO, MOKYMO, SAVIVALDOS ĮSTAIGŲ, ATSAKINGŲ ŽINYBŲ VADOVŲ VEIKSMUS. BŪTINA  LR SEIMO ATSAKINGA PARLAMENTINĖ   VAIKŲ, JAUNIMO PROGRAMŲ  VYKDYMO  KONTROLĖ BEI  LR VYRIAUSIOJO KONTROLIERIAUS TARNYBOS AUDITO  VYKSMO LYGIO PERJODINIS VERTINIMAS.

      VALTYBEI PRIVALOMA VENGTI PASIRAŠYTI, PRISIIMTI ĮSIPAREIGOJANČIAS IR  NEAIŠKAUS TURINIO  IR SIEKIAMŲ TIKSLŲ KONVENCIJAS...

Stambulo konvencija Lietuvai yra perteklinis dokumentas ir nėra reikalo ratifikuoti, prisiimti neaiškius įsipareigojimus. Stambulo konvencijos siekis iškelti-viešinti, ką reiškia socialinė lytis ir kokias LGBT teises konvencija padės užtikrinti.  Tačiau,  bandančių save viešinti,  priskirti prie  prasimanytų „socialinių“ lyčių grupių (tai yra lytinių organų  naudojimą  ne pagal gamtos dėsningumus, ne pagal paskirtį - daugintis, nepalikti palikuonis). Prasimanytos  seksualinės grupės - gėjų, lesbiečių  ir nesiviešinačios  fedofilų, zoofilų ir kitokios, veda prie žmonijos, tautų nužmogėjimo,  išnykimo. Žmonių liberalus elgesys be vertybių,  moralės, atsakomybės prieš tautą, valstybę veda prie Lietuvos valstybės išnykimo...                                                                                 

Keisti eksperimentavimai, pabandymai – smalsavimai  be savalaikio vaikų, jaunimo ugdymo, švietimo (edukavimo)  pradedant šeimoje, darželiu per visas ugdymo, švietimo, mokymo pakopas priveda  prie atsiradimo seksualinių grupių - gėjų, lesbiečių  ir nesiviešinačių  fedofilų, zoofilų ir kitokių...

Be to valstybėje neatsakingai skatinama  įteisinti, labai  lengvai perimti kai  kurių vakarų valstybių patirtis, nepriimtinas katalikiškai Lietuvai,  sukeliančias žmonių  degradavimą - „Lengvos“ narkomanijos (kvaišalų), rūkymo (geležinių pypkių), alkoholizmo,  pramanytų „socialinių lyčių“, jų keitimo, tatuiruotėmis žalojimas  bei kitaip žalojant savo kūnus, sveikatą ir kt. įstatymus. Tinkamai ne ugdomi, neauklėjami, nešviečiami (pradedant darželiu, šeimoje), vaikai, jaunimas per visas pakopas,  jų dalis tampa nužmogėjusiais piliečiais su išugdytais blogais įpročiais, kuriais reikia rūpintis socialiai, gydyti, šelpti visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Taip nukenčia švietėjų, mokslo, gydytojų, kultūros, pensininkų ir kitos grupės žmonių,  daugeliui atitolsta siekis oriai gyventi Lietuvoje.   Iš tų ir jaunų  nelaimingų, puolusių į neviltį žmonių, sugadinusių savo sveikatą, degradavusių, patenkančių į kalėjimus,  atsikrato blogus įpročius tik vienetai valingų jaunulių, susitvarko asmeninį gyvenimą, pasiekia svajotus tikslus... Rengiant, taisant Įstatymus nepasitelkiama gerosios patirtys kitų valstybių?

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA

    Žmones (vaikai) iš prigimties  gimsta geri. Toliau jų ateitis, likimas priklauso nuo valstybės turimos kompleksinės  sisteminės ugdymo, švietimo, mokymo, atsakingai kurti šeimas, vizijos –  programų išugdyti sąmoningais, valingais, pareigingais, atsakingais, teisingais, kūrybingais, iniciatyviais, bendruomeniškais, mylinčiais Tėvynę, gero elgesio ŽMONĖMIS. (Tokios vizijos Lietuva dar neturi !..).

Tokia  žmogaus ugdymo, teisių vizija – programa su priemonėmis privalo įsirašyti  į numatomą rengti  programą  „TOBULINANTI   VALSTYBĖS VALDYMĄ, VYKDANT  KOMPLEKSINIAI  SISTEMINIAI   PROBLEMŲ SPRENDIMĄ  2020  - 2030 -2060 M. M.  VALSTYBĖS  ŪKIO  PLĖTROS  VALDYME  (Registr. LR Seime,  Nr. G-2021-1271 / 2021-02-04,  Pateikta medžiaga padės LR Seimo nariams susivokti –neišvengiamumą tobulinti Valstybės valdymą, valstybiškai  mąstyti, žvelgiant į ateitį  Europos Sąjungos, Pasaulio kontekste).

     Siekiant pašalinti Lietuvos tautos susipriešinimą, būtina  Lietuvoje  neišvengiamai  esminiai   tobulinti  kompleksiniai  sisteminiai  žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, pareigų, atsakomybės prieš  šeimą,  tautą, valstybę bei turėti teisę - oriai  gyventi Lietuvoje, patikslinti apsaugos teisinius dokumentus, (įstatymus, nutarimus, priemones, sąlygas -  dėl užtikrinimo jas įvykdyti), užtikrinančius  Lietuvoje 1995 m. ratifikuotos „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“ nuostatas.  Ir apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, patyčių ir kitų kenksmingų –blogų  įpročių, įvertinant sukeliančias  priežastis vyksmo į nužmogėjimą-degradavimą, išsiugdymą blogų įpročių. Tai atstos kažkam įsipareigojančias ir  atsirandančias  neaiškaus turinio  ir siekiamų tikslų  perteklines  Lietuvai konvencijas...

    Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugo konvencija priimta Romoje 1950 m. lapkričio 04 d., su papildomais protokolais galioja Europos sąjungos valstybėse.

    Lietuvos Žmogaus teisių, pareigų, atsakomybės ir pagrindinių laisvių apsauga.

Su papildymais Valstybės žiniose paskelbta 1995-05-16 d. Lietuvos Respublikoje ir ja vadovaujamasi apsaugojant pagrindines žmogaus teises ir laisves, perkelta į nacionalinius Teisės  aktus (pavyzdžiui - pažymėta konvencijos straipsniuose):

12 straipsnis. Teisė į santuoką¹

Vyras ir moteris, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir kurti šeimą pagal naudojimąsi šia teise reguliuojančius valstybės įstatymus. Bei sudaryti sutartis bendro gyvenimo, ūkio vedimo, rūpinimosi vaikais, šeima ir kitomis sugyvenimo sąlygomis...

13 straipsnis. Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę¹

Kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas.

14 straipsnis. Diskriminacijos uždraudimas¹

Naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

PILIEČIŲ SU IŠUGDYTAIS BLOGAIS ĮPROČIAIS  PASEKMĖS, STATISTIKA

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika rodo, kad smurtas prieš moteris yra ypač paplitęs: nuo fizinio ar seksualinio smurto nukentėjo kas trečia pasaulio moteris, o intymaus partnerio smurtas yra labiausiai paplitusi smurto prieš moteris forma. 2018 m. pasaulį sudrebinęs #MeToo judėjimas parodė ir epideminį seksualinio priekabiavimo ir seksualinio smurto paplitimą Vakarų visuomenėse. Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad mažiau nei 40 proc. smurtą patiriančių moterų kreipiasi pagalbos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje smurto mastai atitinka pasaulinį vidurkį, t.y. smurtą per savo gyvenimą taip pat patiria kas trečia šalies moteris. 2020 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 55 800 policijos iškvietimai, po kurių buvo pradėti 7 132 ikiteisminiai tyrimai – smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai užima penktadalį visų nusikaltimų, užregistruojamų Lietuvoje. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys (5,2 tūkst. arba 79,8 proc.), iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio, psichologinių patyčių. Nenagrinėjame  priežastis – sukeliančias blogus įpročius, priklausomybių ligas: narkomaniją, alkoholizmą, rūkymą, užkrečiamas ligas, patyčias mokinių, savižudybes ir kt. Vyksta kova su pasekmėmis. 

Vyksta Pilietinės akcijos „Step Up! Stabdykime smurtą prieš moteris!“ Smurto prieš moteris arba smurto lyties pagrindu paplitimas pasaulyje verčia tarptautinę bendruomenę ieškoti efektyvių priemonių tokiam smurtui mažinti. (žiūrėti toliau - Tikslas).

NEIŠVENGIAMOS PRIEMONĖS GERINTI  VALSTYBĖS VALDYMĄ 

Visi žinome valstybės prioritetus: Švietimo, mokslo ir sporto, sveikatinimo, kultūros, teisingumo bei  energetikos plėtros kryptys, tai užtikrins ir kitų valstybės ūkio  krypčių sėkmingą plėtrą, orų gyvenimą Lietuvoje, gyvenimo laimės indeksą bei išsaugoti valstybinę kalbą (lietuvių) valstybę, tautos indentitetą  ir kitais tūkstantmečiais.

PRIEŽASTYS IŠKREIPIANČIOS VALSTYBĖS VALDYMĄ

LR Seimo nariai privalo įsiklausyti į rinkėjų valią, pradėti nuo  savęs, priimti skubos tvarka 2021 m. LR Seimo nario darbo  sąlygų  įstatymą (kodeksą) - LR Konstitucinis   Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04  nutartyje   nurodė, kad Įstatymų  leidėjas  privalo – yra pareiga   nustatyti  Įstatymu Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų sąlygas (Kasmetinių atostogų suteikimas, nuobaudos pravaikštininkams, Seimo nario darbo vertinimas balais (kiek pateikė Įstatymų, pataisų?, atsiskaitymas rinkėjams dėl rinkiminių įsipareigojimų).  LR Seimas (seimo nariai dėl savanaudiškumo) neįveikia pasirašyti  darbo  taisykles-įstatymą, nevykdoma LR Konstitucinio teismo nutartis ???  Tai menkina pasitikėjimą  tokiais Seimo nariais, nevykdančiais Teismų nutartis. Kur visi lygūs prieš įstatymą???  ...     LRT Televizijos forume dėl  LR Rinkimų kodekse įstatymų peržiūros  diskusijose partinių grupuočių atstovai – Seimo nariai nenori taisyti įstatymus, nors ir antikonstituciniai,  pavyzdžiui  Tas pats kandidatas į Seimą vienu metu  kandidatuoja dviejuose  sąrašuose. Jeigu Seimo nariu neišrenkama vienmandatiniame sąraše, tai išrenkamas  daugiamandatiniame partijos sąraše (partija juridinis asmuo, o ne konkretus asmuo kaip nustatyta LR Konstitucijoje. O ir partinio sąrašo penketo reitingavimas, pirmumo nustatymas sąraše, yra kvailinimas  rinkėjų. Kur algoritmas, pavyzdžiui- kiek procentų visos Lietuvos rinkėjų privalo  nubalsuoti  už kandidatą, kad jį perkelti  iš partijos sąrašo 141 vietos  į  10 vietą sąraše? O nėra jokios kontrolės kaip tai atlieka LR Vyriausioji komisija. Auditavimą galėtų atlikti LR Vyriausiojo kontrolieriaus tarnybos auditoriai, gaudami lygiagrečiai informaciją iš Rinkimų apygardų.                     Esant tokioms Rinkimų sistemoms, Rinkėjai negali tiesiogiai išrinkti, bejėgiai  kontroliuoti  išrinktus atstovus. O ir nacionalinė LRT, žurnalistai vengia pateikti realių priežastinių problemų apžvalgą, o ne tik blogas pasekmes, elgiasi prisitaikėliškai...

    Nepriklausomoje Lietuvoje daugiau trisdešimt metų  LR Seimas, Savivaldybių tarybos,   pareigūnai netinkamai atlieka – neatlieka svarbiausias pareigas, kurios įrašytos jų statutuose, ministerijų, institucijų nuostatuose, nenaudoja  kitų valstybių  pažangias  valdymo patirtis. Tai priveda iškreipti valstybės valdymo principai,  neatitinkantis vadybos logikos  formavimas valdymo organų-struktūrų. Neatitinka LR Konstitucijos nuostatų reikalavimų, tenkina partinių, oligarchinių, oligopolinių grupuočių  savanaudiškus  interesus.  Tai parodo, kaip priešinasi  LR Seimo nariai Rinkėjų norui, (ką sako ir LR Konstitucija), tiesiogiai rinkti atstovus - Seimo, Savivaldos tarybų narius,  ir galimybę rinkti merus, seniūnus.  LR Seimas nevykdo parlamentinę kontrolę- priežiūrą jam  atskaitingų  žinybų, institucijų aukščiausiųjų  pareigūnų pareigų atlikimo, nes dominuoja interesų konfliktai, (pavz., Seimo narys-ministras, t. y. savikontrolė-interesų konfliktas).

       Sukurto produkto – pridėtinės vertės yra neteisingas- neproporcingas  pasidalijimas tarp darbdavių ir dirbančiųjų, pasitelkiama darbininkai –imigrantai dirbti už mažesnį atlyginimą.  Taip atsiranda  tūkstančiai milijonierių. O ir moterims už tą patį atlikto darbo kiekį mokama ženkliai mažesnis atlygis - diskriminacija...    

       Tautos nusišalinimas nuo Valstybės valdymo kontrolės, Lietuvą privedė prie gyventojų globalios emigracijos užsienin, išvažiavo daugiau milijonas iš savo Tėvynės,  kažkas valstybėje negerai. Lietuvoje likusių gyventojų beveik trečdalis gyvena dideliame  nepritekliuje-skurde.  Išvaževėlių  tėvai, seneliai nesusikalba su vaikaičiai, o ir toli gyvenantys-dirbantys  vaikai  negali laiku aplankyti savo pasiligojusius  senolius (savo tėvus, senelius...).  Dalis likusių, (vaikai išvažiavę), vienišų senolių iš nevilties pasitraukia iš gyvenimo (savižudybės)...

SIŪLOMA:

Siūlomos rinkimų sistemos užtikrins rinkėjų pareigą - aktyvų dalyvavimą išrenkant atstovus į valstybės valdymo organus, užtikrins kontrolę bei Seimo narių atsakomybę už pasekmes valstybės valdyme ...  (Pakils LR Seimo autoritetas (seimo narių sąžiningumas-garbė), priimamų įstatymų kokybė, spręs darniai valstybės problemas, ugdymą ateities kartų, išlikimą valstybės, TĖVYNĖS).

1.  Priimti, (įsigaliotų  2022 m. sausio  1d.),  Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, atitinkantį  LR Konstitucijos 55 str. „Seimą sudaro Tautos  atstovai – 141 Seimo narys,  kurie  renkami  ketveriems metams remiantis visuotine, lygia tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“ Būtina įteisinti ir taikyti  kandidatui  kvalifikaciniai, moralės  reikalavimai  užimti  LR Seimo nario pareigybę. Panaikinti daugiamandatinius  rinkimus  (partijų sąrašus) ir rinkti  tik pagal vienintelį vienmandatinį rinkimų kandidatų  sudarytą sąrašą kiekvienai Rinkimų apygardai.  (Tai praktiniai pasiteisino, atmintina, Kovo -11 –osios Akto būsimų  signatarų  rinkimas į LTSR Aukščiausiąją tarybą tik vienmandatėse apygardose).    Siūloma 70-tyje apygardų išrinkti po du Seimo narius, gavusius  daugiausia balsų ir vienoje (mažiausioje) 71-oje Rinkimų apygardoje rinkti tik vieną Seimo narį, gavusį daugiausia balsų. Atsisakius ar kitaip  Seimo nario mandato, nauji  rinkimai neskelbiami, o laikoma Seimo nariu  - prisaikdinama trečias (sekantis iš eilės) gavęs daugiausia rinkėjų balsų  viemandatėje Rinkimų apygardoje. Tikslinga priskirti vieną-dvi  Rinkimų   apygardąs Pasaulio lietuviams ( turintiems Lietuvos pilietybę) ir kaip išimtį, toje apygardoje – balsuoti elektroniniu būdu . Siūloma sistema tenkins LR Konstitucijos 55 str. nuostatos reikalavimą.  Išrinkti  Seimo nariai sprendžia Lietuvos bendravalstybines, regionų  problemas.                                                           

2. Įteisinti - Tiesiogiai, slaptu balsavimu renkama Rajono (miesto) meras - Savivaldybės administracijos vadovas (vykdomosios valdžios vadovas- rajono miesto/miesto vadovas), turintis „veto“ teisę priimtiems Savivaldybės tarybos narių sprendimams, juos grąžinti pataisyti. (Pravesti rinkėjų apklausas-referendumus nesutariamais klausimais tarp Savivaldybės tarybos). Mero veto panaikina 2/3 tarybos narių. Renkamas meras  dviems kadencijoms –Lietuvos pilietis.  Meras  savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucijos, LR Seimo Įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų  nuostatomis bei Savivaldybės tarybos Nutarimais, Sprendimais neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Įstatymams. Savivaldybės taryba, meras sprendžia vietos problemas, regiono, valstybės kontekste.

   Dauguma Lietuvos piliečių išpilietinti - nesikišu, nedalyvauju „politikoje“ (o kur piliečio pareiga kaip rinkėjo?). Tai spraga švietimo,  tėvų, intelektualų, LRT nusišalinimas..., galvojama, kad gerovę sukurs kiti. Taip galvodami išvažiavo daugiau vienas milijonas iš savo namų, Tėvynės...  Daugelis netgi nežino, ką reiškia  žodis TĖVYNĖ? Menkai pažįsta ir LR Konstituciją?  Privaloma  nors pabandyti, pradėti nuo savęs... visose 71 apygardoje, čia ir dabar pakviesti Seimo narius atsiskaityti rinkėjams, bus mažiau rietenų- dirbs.  Jeigu darbdavys (įmonės savininkas) nepažiūrėtų ką  nuveikia parinktieji darbuotojai, tai bankrutuotų, nepervestų švietėjams, sveikatintojams, kultūrintojams, pensijoms įmokų ir kt. Toks kontrolės principas  taikytinas ne tik parinktiems dirbantiems - atstovams LR Seime, o ir Savivaldoje –merams, tarybos nariams, seniūnams...

Lietuvos politinio elito (ne)bendravimas su bendrapiliečiais  2019 m. projektas, vykdomas nuolatos                                                                                                                                                       LR SEIMO NARIUI KVIETIMAS - PRIMINIMAS  DĖL  ATASKATŲ PATEIKIMO  APYGARDOS  RINKĖJAMS (Prisegta). Kaip parodė, Seimo nariai vengia atsiskaitinėti, susitikinėti su savo rinkėjais, o pagal partijos sąrašus išrinkti Seimo nariai susitikinėja tik agituodami per rinkimines kampanijas. 

TIKSLAS

   LR  Seime  parengti, priimti kompleksiniai sisteminiai apimantį  „Lietuvos Žmogaus teisių, pareigų, atsakomybės ir pagrindinių laisvių apsaugos kodeksą“ su nuorodomis į kitų kodeksų įstatymų straipsnius.                                                                                                                                                                      (Be esamų įstatymo, metodikos „Metodinės rekomendacijos specializuotos pagalbos centrų darbuotojams, savanoriams bei apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įgyvendinančių institucijų darbuotojams ir

specialistams” (Autorės: Lilija Henrika Vasiliauskienė, Evelina Dirmotaitė, Zuzana Vasiliauskaitė, Vilnius Moterų namai), (2017 m.  Išleista LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis). Išnagrinėkimę pagrindines priežastis išugdymo vaikams, jaunuoliams, (pradedant darželiu), blogus įpročius, priklausomybes-ligas (narkomaniją, alkoholizmą...)    Dar įteisinkime (pasitelkę) gerąsias patirtis valstybių, pavyzdžiui Pracūzijos patirtis moterų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje - piktybiškas šeimos narys negali lankytis  gyvenamoje teritorijoje, laikomasi atstumo, o ir nukentėjusiai (-iam) sudaromos  saugios  sąlygos gyventi... ).

Parengti kodekso įgyvendinimo priemones:

1. Susituokusių šeimų, susidėjusių porų, (vyras, žmona), - „draugų“- „partnerių“ ryšį apspręs (įteisinta, kaip privaloma sutartis, pas notarą pasirašyta, patvirtinta), pavyzdinė Bendro šeimos gyvenimo sutartis, galimai užgyvento  turto pasidalijimą, rūpinimąsi vaikais-įsipareigojimai, atsakomybė, kur tėvai  bebūtų ir kitos sąlygos...

2. Žmones iš prigimties  gimsta geri. Šeimos palikuonys sveiki, jeigu pradeda tęstinumą kartų-savo palikuonių būdami neapkvaišę nuo svaigalų, narkotikų. Toliau jų ateitis, likimas priklauso nuo tėvų, valstybės turimos kompleksinės  sisteminės ugdymo, švietimo, mokymo vizijos – išugdyti sąmoningais, valingais, pareigingais, atsakingais, sąžiningais - teisingais, kūrybingais, iniciatyviais, bendruomeniškais, gero elgesio, estetikos išugdytais, mylinčiais  savo Tėvynę  ŽMONĖMIS. (Tokios vizijos Lietuva dar neturi !..).

3. Parengti vaikų, jaunimo kokybinio  ugdymo, švietimo, mokymo  tikslines testines programas su vaizdinėmis priemonėmis per visas ugdymo, mokymo pakopas.  Parengti aukšto lygio ugdytojus, mokytojus vykdyti šį  kilnų darbą.

4. Užtikrinti gamtos nuostatos vyksmą -  tęstinumą žmonių  kartų kaitą,  gyvūnijos, augalų vytimosi užtikrina vyriškos ir moteriškos prigimties individai poroje, yra šeima. Tradicinė laiminga šeima, (susituokusi pora, o ir pasirašiusi privalomą įsipareigojimų sutartį, kelia pasitikėjimą vienas  kitu, atsakomybę išlikti darnia šeima, sumažės beglobių  vaikučių), kurią sudaro mama, tėtis ir vaikai, seneliai, proseneliai, proproseneliai. Šeima-Tautos  išlikimo, tęstinumo  pagrindinė valstybės sandaros ląstelė. Darni tradicinė šeima ir valstybė užtikrina išugdymą, išauklėjimą  vaiko, jaunuolio tapti visapusiškai išprususiu ŽMOGUMI, tęstinumą kartų kaitos, išlikimą savo valstybės, pasiekti žmogaus  gyvenimo gerovės lygį, tinkamą laimės indeksą. Nepažeis, užtikrins Pasaulio kūrėjo dėsningumų vyksmą. (Sektini  pavyzdžiai - kokybinio ugdymo, švietimo, mokymo Vilniaus Licėjus (vadovas Saulius Jurkevičius), Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje, ten aišku, kuo skiriasi  berniukas nuo mergaitės, jų pašaukimas gyvenime). Ten nežino  kvaišalų platinimo, rūkymo ir kitų blogų įgūdžių  plėtojimosi bei slėpimo nuo tėvų, viešumo. Gerus pagrindus absolventų ruošimui padėjo ilgametis gimnazijos direktorius Miša Jakobas)... Bei pasitelkimas Suomijos švietimo ugdymo ir kitų valstybių  gerosios patirtys.

5. Visų lygių švietimo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, intelektualų bendruomenės, dvasininkija, teisėsauga, žiniasklaida (ypatingai „nepriklausomi“ LRT žurnalistai) privalo atsakingai, entuziastingai aiškinti, šviesti, mokyti tautiečius, pradedant vaikyste.

Priežastys sukeliančios  sunkias pasekmes minėtas Pasaulio sveikatos organizacijos  ir Lietuvoje registruoti nusikaltimai, turimos informacijos: Pagalbos vaikų linijos, Greitosios  pagalbos tarnybų,  tyrimo protokolai, švietėjų, gydytojų, psichologų, psichiatrų, profesinių sąjungų ir teismų, policijos, prokuratūros išvados  byloja  apie nusikaltimus dėl išugdytų  asmenyse blogų įpročių, jų  veikų. Turimą informaciją,  susisteminus tikslinga, įvertinti kaip priežastis, rengiant Testines ugdymo, švietimo mokymo, kultūrinimos, sveikatinimo, užimtumo,  sąžiningumo-teisingumo testines programas per visas vaikų, jaunimo ugdymo, auklėjimo, mokymo pakopas,  šalinančias prielaidas blogiems įpročiams išsiugdyti.   

Tyrimai parodo: Žmogų dvasiniai  ugdo menas, kultūra;  emociniai –Sveikatinimas, sportavimas. Sveika mityba, (ekologiškai išaugintų kultūrų- maisto  (be pesticidų, mažina onkologinių, širdies ligų plėtrą, didina ilgaamžiškumą ...), pradžiai įdiegti darželiuose, mokyklose, dienos centruose, sveikatinimo, globos  įstaigose su parama valstybės. (Žymus amerikiečių kardiologas Joelis Kahnas teigė (ir mokė nuotoliniu būdų Lietuvos gydytojus, vaistininkus, aiškindamas, kad jo mitybos programa gelbės milijonus žmonių nuo širdies priepuolių), pacientams  būtina naudoti  netik vakarietiškus gydymo metodus, todėl sukūrė  ir ėmė naudoti širdies ligų gydymo programas, pagrįstas mitybos pokyčiais, (taikyti mitybos programas). O ir „Geriausias vitaminas- sveikas gyvenimo būdas, kuris padeda išvengti ankstyvos mirties“ J. Kahnas.   Sveiko ekologiško, kokybiško maisto gamybą, vartojimą privalo užtikrinti (atsakinga Lietuvos Veterinarijos ir maisto kontrolės tarnyba, Sveikatos

ministerija);   Užimtumas, tikslų turėjimas pradedant vaikyste, darbo turėjimas (Socialinio aprūpinimo ir darbo  ministerija),   komplekse sisteminiai  palaiko  laimingo žmogaus būsena. Tai užtikrins, pradedant vaiku, žmogaus ugdymą, švietimą, mokymą tapti ŽMOGUMI, vaizdžiai atgrasant nuo blogų įpročių..., turint valstybėje ugdymo, švietimo, mokymo vizija –programas.

5.1. Švietimo, mokslo ir sporto (Programų rengimą koordinuojanti žinyba), Sveikatinimo, Kultūros, Teisingumo, Socialinio aprūpinimo ir darbo ministerijos privalo įnešti  neįprastai indėlį komandiniai ruošiant  vaikų, jaunimo kokybinio  ugdymo, švietimo, mokymo, pasirengimo profesiniai, socializuotai pasiruošusius kurti darnias šeimas-laimingai gyventi,  tikslines testines programas su vaizdinėmis priemonėmis -filmais per visas ugdymo, mokymo pakopas.  Vaizdžiai parodyti, kas laukia vaikų, bevalių jaunuolių, kurie smalsauja, pabando narkotikus, rūkalus, alkoholius. Smalsauja - eksperimentuoja iškrypėliškus lytinius santykius, tampa priklausomais įvairioms ligoms, išsiugdo blogi įpročiai, žmogus nužmogėja, degraduoja, žudosi, patenka į kalėjimus, praranda sveikatą. Nepasiekia savo strateginių tikslų, neturi darbo. Praranda prasme ir posakis „Sveikame kūne - sveika siela“

 Būtina parengti aukšto lygio ugdytojus, mokytojus vykdyti  šį  kilnų darbą:

Pagal sudarytas kompleksines ugdumo pakopos testines programas, metodikas, vaizdines priemones, filmuotus klipus, filmus apie priežastis sukeliančias priklausomybių ligas: narkomaniją, alkoholizmą, rūkymą, užkrečiamas ligas, patyčias mokinių, savižudybes ir kt., atsakomybę tėvų, mokytojų, vadovų) dėl neatsakingo, lengvabūdiško, bevalio elgesio - sau  kenkimo būti sveiku, išsilavinusiu, laimingu ŽMOGUMI. Ugdyti savarankiškumo, verslumo, taupumo, šviesti mokinius, studentus, jaunimą, kad gerovės Lietuvoje niekas nesukurs, jeigu patys, nedalyvaus ir neatliks pilietinės pareigos – domėtis, dalyvauti savo valstybės valdyme. Kiekvienas privalo prisiimti ne tik teises, bet ir pareigas, atsakomybę  už pasekmes. Čia neturi likti nuošalyje ir tėvai, seneliai, švietėjai, intelektualai.  Tik dejavimas ir  abejingumas, nesirūpinimas vaikų, vaikaičių ateitimi, išvarė užsienin beveik pusę Lietuvos gabiausių, veikliausių jaunų žmonių. Žinotina, svetimam krašte visada būsi  svetimas, naudingas tiek, kiek reikalingas.  Taip švietė – darė Vincas Kudirka.  Kovokime su blogybių sukėlėjais valstybės valdyme ir kitur, tai yra su priežastimis.

PRIEDAI: 1.  LRV Elektroninė kopija -  DĖL  NEIŠVENGIAMAI  TOBULINTI  VALSTYBĖS VALDYMĄ, VYKDANT KOMPLEKSINIAI  SISTEMINIAI   PROBLEMŲ SPRENDIMĄ  2020  - 2030 -2060 M. M.  VALSTYBĖS  ŪKIO  PLĖTROS  VALDYME  (Registruotas LR Vyriausybės  kanceliarijoje 2021-01-07 Nr. PSG-116) – 118 lapų.    

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

102.

Darius Mackevičius

2022-09-12

Kreipiuosi į Seimo, Teisės ir teisėtvarkos komitetus. Kreipiuosi į jus dėl civilinės sąjungos projekto. Nemaniau, kad teks kada nors rašyti ar kreiptis dėl tokio svarstomo klausimo. Gediminas Gemskis informavo mane apie rengiamą projektą. Ir kiek aš žinau visi iki vieno mano aplinkos žmonės, tai draugai, giminės, kaimynai, pažįstami žmonės bei kolegos darbe yra kategoriškai nusiteikę prieš civilinės sąjungos įstatymo projektą. Jie įpareigojo (paprašė) mane kreiptis į jus su raginimu atmesti šį projektą, kaip neatitinkantį visuomenės daugumos nuostatų. Visi puikiai supranta link ko einama su šiuo projektu ir kokių tolimesnių tikslų yra siekiama. Tai yra akivaizdu jog šiuo projektu siekiama padėti pamatą seksualinių mažumų atstovams. Kurie vėliau nuo šio pamato atsispirdami sieks tolimesnių savo tikslų. Po šio įstatymo projekto seks visa virtinė naujų įstatymo projektų kurie LGBT nariams bei jų gyvenimo būdą gyvenantiems asmenims suteiks teises įsivaikinti vaikus, reikalaus įvesti " LGBT tolerancijos pamokas" vaikų darželiuose bei mokymosi įstaigose. Visko tikrai neverta vardinti, nes pavyzdžius mes matome kitose Europos sąjungos valstybėse ir tiesą sakant tai be galo gąsdina. Kadaise buvome be galo dorovinga tauta kuri rėmėsi iš amžių nusistovėjusiom moralinėmis, etinėmis normomis. Pavyzdžiui Lietuvoje XX a. I pusėje pasauliečių Pranciškonų ordinas buvo viena iš gausiausių religinių organizacijų ir vienijo savo gretose virš 40. 000 narių. Tai buvo pasaulietinį gyvenimą gyvenantys žmonėse, turintys šeimas bei darbus. Tačiau pasirinkę gyventi itin dorovingą griežtą gyvenimo būdą. Būtent tokios dorovės Lietuvos žmonės ir gynė mūsų tėvynę bei nepriklausomybę. Išsivaduokite koks dorovingumas tokios tautos kurioje virš 40. 000 žmonių pasirinko gyvenimo būdą artimą vienuolystei. Šiai dienai visa praeitis... Propaguojama vartotojiškos visuomenės gyvenimo modelis, o dorovė apskritai išjuokiama bei pakeičiama netikromis vertybėmis prisidengiant tariamos žmogaus laisvėmis bei teisėmis už kurių slypi seksualiniai iškrypimas bei jų propaganda. Primygtinai prašome atmesti šį projektą. Apginkite bent kartą didžiosios visuomenės dalies interesą.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

103.

Gediminas Gemskis

2022-09-19

Nurodytu laiku, negalėsiu prisijungti prie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio svarstymo dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, todėl vėl pateikiu savo poziciją raštu.

Manau, dabar yra mūsų Lietuvos visuomenei lemiamas metas, kada ne Lietuvos visuomenė, o būtent Jūs, Seimo nariai (itin maža Lietuvos visuomenės dalis) pasirinksite vietoje visuomenės, kaip Lietuva elgsis su LGBT, homoseksualizmo ideologija, ar Lietuva išliks krikščioniškų vertybių šalimi (Jums puikiai žinoma, kad Biblija ir krikščionybė draudžia ir smerkia homoseksualumą) ar jau Lietuva nebebus krikščioniškas vertybes saugančia valstybe, jeigu bus peržengta lemtinga riba priimti Civilinės sąjungos (homoseksualų partnerystės) įstatymą, tai yra įteisintas homoseksualizmas kaip norma valstybės mastu, tai kelio atgal Lietuva neturės niekada, kitai valdžiai nebus galima atšaukti ir panaikinti LGBT įstatymų, nes esame Europos Sąjungoje, kuri palaiko ir propaguoja LGBT ideologiją ir prievartauja valstybes priimti nacionalinius įstatymus pagal ES hierarchiją dėl LGBT.

Šis Civilinės sąjungos įstatymas neturėtų būti priimtas ir dėl juridinio, teisinio aspekto ir dėl religinio, moralės aspekto. Tačiau patirtis parodė, kad Seimo nariai nepaiso šių aspektų. Verčiau vietoje šio Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo, kai nereikėjo jo svarstyti, geriau Jūs Seimo nariai rimtai užsiimtumėte spręsti Lietuvos saugumo ir geriausios karinės ginkluotės įsigijimo dėl Rusijos grėsmės, dujų, elektros, energetikos, skurdo ir blogos lietuvių demografinės padėties bei visuomenės prastos sveikatos klausimus.

Kada Lietuvos valdžia, dabartiniai valdantieji TS-LKD, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis paskelbs ekstremalią padėtį dėl demografinės lietuvių padėties ir imsis būtinų priemonių lietuvių pajamoms didinti, gimstamumui skatinti (tai labai priklauso ir nuo ekonominių sąlygų), siekiant užkirsti kelia baisios JTO prognozės išsipildymui?

Ar mūsų Tauta ir valstybė (ar valdžia) nevykėlė, jeigu būtent jai, o ne bet kuriai pasaulio valstybei iš maždaug 200 pasaulio valstybių (!) JTO prognozuoja didžiausią nykimą? Čia dar ,,sugebėti'' reikia taip degraduoti, kai pasaulyje yra pilna atsilikusių valstybių (Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje)! Ir LGBT propagavimo politika gali dar pabloginti Lietuvos demografinę padėtį, juk akivaizdu kad homoseksualai Lietuvai niekada neduos vaikų. Ir kaip mąstote spręsti lietuvių tautos demografines baisias problemas, ukrainiečių ir kitų tautų sąskaitą, bet tada lietuvių tauta prarastų tokį savitumą?

 Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje. Alfa.lt

LRT FAKTAI. Neįtikėtina tiesa: Lietuva išties yra sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje - LRT

Ar Jūs Seimo nariai norite įteisinti LGBT partnerystę, kad klestėtų LGBT ideologija ir propaganda, ar norite, kad Lietuvos žmonės taptų panašūs į šiuos žmones ir matyti tokius vaizdus Lietuvoje? Man visą laiką buvo nepriimtini LGBT paradai. Manau, tai kad vyksta tokie LGBT paradai yra mūsų lietuvių tautos gėda ir tai kad juos leido yra valdžios atsakomybė, o ne Tautos pasirinkimas, šie LGBT paradai kelia man ir kitiems lietuviams pasipiktinimą, neigiamas emocijas, atmetimo reakciją, LGBT paradai turėtų būti uždrausti ir jie niekada neturėjo vykti Vilniuje, Lietuvoje.

Pažiūrėkite Seimo nariai ir kunigai: į LGBT paradus įtraukiami net vaikai, kurie yra visiškai nesubrendę protu ir yra įtakojami ir priklausomi nuo suaugusiųjų žmonių!

 (16) Детский лгбт парад, обратите внимание, все дети белые. - YouTube

Вслед за Бельгией детский ЛГБТ-парад прошёл и в Канаде. Будущее, за которое воюют... - поиск Яндекса по видео (yandex.ru)

(16) Гей-церковь, трансы и анималистический фетиш. ГЕЙ ПАРАД В БЕРЛИНЕ 2021. - YouTube

Toks gyvenimo būdas yra privatus ir asmeninis suaugusiųjų LGBT žmonių reikalas, tai jų pasirinkimas, bet jie neturėtų viešai visuomenėje, Vilniaus gatvėje propaguoti LGBT, homoseksualizmo ideologijos, ką mato vaikai ir kiti žmonės. Kodėl mūsų valstybėje nesaugomi vaikai nuo LGBT, homoseksualizmo ideologijos ir propagandos?

Mano žiniomis didžioji dauguma Lietuvos visuomenės dalies nepritaria LGBT partnerystei, LGBT ideologijai, todėl būtinas Tautos referendumas dėl LGBT partnerystės įteisinimo ir Jūs Seimo nariai būsite kalti ir atsakingi prieš Dievą, savo Tautą ir savo sąžinę, jeigu nežiūrint į didžiosios Lietuvos visuomenės poziciją ir nuomonę, Jūs vis tiek balsuosite ,,už'' Civilinės sąjungos įstatymą ir jį įteisinsite, kai reikia vienareikšmiškai balsuoti ,,PRIEŠ'' ir jokių ,,susilaikau“ neturi būti.

Todėl raginu Jus Seimo narius nepritarti šiam Įstatymo projektui ir jį atmesti, o priimti nuostatą, kad Civilinės sąjungos homoseksualų partnerystės klausimas turi būti sprendžiamas Tautos referendumo keliu ir tik įvykus Tautos referendumui, žinant jo rezultatus, priiminėti ar nepriiminėti teisės aktus.

 Pagal Civilinio kodekso 3.229 straipsnį, apibrėžiantį partnerystę, partnerystė galima tik tarp vyro ir moters. Taigi, norint įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, reikės Seimui kartu keisti šią Civilinio kodekso nuostatą.

Ir nors LR Konstitucijoje neminima partnerystė, tačiau LR Konstitucijoje, jos 38 str. yra aiškiai nurodytas teisinis pagrindas, tiktai kuriuo mūsų valstybėje remiantis - leidžiama sukurti šeimą tik vyrui ir moteriai ,,santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu'', LR konstitucijoje nėra nei žodžio apie homoseksualų, LGBT šeimų ar partnerystės įteisinimą, todėl šeima laikytina tik vyro ir moters sutarimu ir paremta priešingos lyties santykiais. LR Konstitucijoje 38 str. nurodyta ,,Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas'' ir ,,Valstybė saugo ir globoją šeimą, motinystę ir tėvystę ir vaikystę'', todėl manau valstybė (jos valdžia) privalo ginti tradicinę, normalią, heteroseksualių asmenų šeimą nuo LGBT homoseksualų partnerystės įteisinimo, turi ginti motinystę (o juk homoseksualai negali turėti motinystės) ir ginti vaikystę, vaikus (nuo LGBT ideologijos ir propagandos, kad vaikai jos paveikti netaptų homoseksualais)

Todėl šis Civilinės sąjungos įstatymas prieštarauja LR Konstitucijai, kurią patvirtino visa lietuvių tauta. O dabar Jūs Seimo nariai, manipuliuodami, nesiekdami Tautos referendumo ir keisti LR Konstituciją, siekiate įteisinti tai, kas prieštarauja LR Konstitucijai ir didžiosios Lietuvos visuomenės pozicijai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriose ES šalyse civilinė sąjunga ir registruota partnerystė laikomos lygiavertėmis arba prilygintinomis santuokai.

 Visos šalys, kuriose leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, paprastai pripažįsta kitose šalyse sudarytą tos pačios lyties asmenų registruotą partnerystę. Šalyse, kuriose tos pačios lyties asmenims tuoktis neleidžiama, bet kuriose partnerystė kokia nors forma registruojama, užsienyje susituokusioms tos pačios lyties asmenų poroms paprastai suteikiamos tokios pat teisės kaip partnerystę įregistravusioms poroms. Bet tokios ES teisės aktų nuostatos prieštarautų LR Konstitucijai, nes jos 38 str. yra aiškiai nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo tiktai mūsų valstybėje remiantis leidžiama sukurti šeimą tik vyrui ir moteriai ,,santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu'' ir LR Konstitucijoje nėra numatyta jokių išimčių.

Seimo nariams siūlau kiek galima greičiau:

1. Inicijuoti Tautos referendumą (Lietuvos piliečių apklausą) ar jie pritaria ar nepritaria Civilinės sąjungos įstatymui (LGBT partnerystės įteisinimo įstatymui) ir visiems kitiems su LGBT susijusiems įstatymams

2. Nepritarti Civilinės sąjungos projektui ir jį visam laikui atmesti

3. Atskirti Įstatyme heteroseksualių porų partnerystę nuo homoseksualių ar biseksualių porų partnerytės.

4. Užtikrinti visuomenei 2022-09-19 Seimo Komiteto svarstymo dėl Civilinės sąjungos tiesioginę transliaciją ir vaizdo įrašo paskelbimą lrs. lt tinklapyje ir kitur. Nes 2022-09-12 Komiteto posėdžio tiesioginės transliacijos dėl šio Įstatymo nebuvo, todėl pateikiau skundą Seimo pirmininkei ir Seimo etikos ir komisijai, nes šis svarstymas buvo neviešas, neskaidrus ir slaptas nuo visuomenės.

Seimo nariai, kurie laikote save ir vadinate krikščionimis, turėkite sąžinės, apeliuoju į Jūsų sąžinę, Jūs turbūt gerai žinote, o jeigu nežinote ar pamiršote tai prieš svarstymą ir balsavimą Komiteto posėdyje įveskite interneto paieškoje pvz. ,,Biblija sako apie homoseksualizmą'' ir greitai per 10 minučių sužinosite ir prisiminsite ko krikščionybė mus moko ir nėra jokio pateisinimo iškraipyti Bibliją ir krikščionybės mokslą. Mane Bažnyčia nuo vaikystės mokė gerų dalykų, krikščionybės vertybių ir man yra nepriimtina, kad ta pati Bažnyčia aktyviai negina visuomenės, jos sąmonės ir moralės prieš LGBT ideologiją, kitaip Bažnyčia, kunigai praranda autoritetą mokyti žmones krikščionybės.

 Tikiuosi Bažnyčios homoseksualizmo skandalai ir kritiškai vertinama dabartinio Popiežiaus nuomonė apie LGBT, kuri nesuderinama su Biblija ir krikščionybe (vėliau bus kitas Popiežius, o krikščionybės tradicijos turi būti neiškraipomos ir ginamos visą laiką) nesutrukdys ginti krikščioniškas vertybes.

Manau, atsižvelgus į kunigų homoseksualius santykius, reiktų panaikinti celibatą, leisti kunigams turėti šeimas, kaip tai leidžiama stačiatikių dvasininkams -popams, kad kunigams nekiltų tokie gundymai, tokios mintys turėti homoseksualius santykius, nes žmogaus fiziologija reikalauja lytinių santykių ir jų neturėjimas kenkia psichinei ir fizinei sveikatai, dabartinė padėtis nenormali, visuomenė kritiškai žiūri dėl to į kunigus, dėl to prarandamas pasitikėjimas Bažnyčia, kuri turi mokyti, kad homoseksualūs santykiai yra draudžiami.

Ir jeigu Seimas priims LGBT partnerystės įstatymą, ir Bažnyčios kunigai tylės, neprotestuos, nors jie puikiai žino krikščionybės nuostatas, tai kaip jie paskui pažiūrės savo parapijiečiams į akis ir ką atsakys jiems, jeigu parapijiečiai klaus ,,o kur buvo Bažnyčia, kunigai, kai Seimo nariai siekė priimti Civilinės sąjungos įstatymą ir svarstė šį Įstatymą''?

Aš ne kartą el. paštu kreipiausi į Bažnyčią, kunigus dėl Civilinės sąjungos įstatymo, ragindamas juos netylėti, protestuoti, ginti visuomenės moralę. Tai nėra mano religinis fanatizmas, tiesiog aš matau moralines grėsmes mūsų Lietuvos visuomenei, jos sąmonei, kurios su laiku gali išsipildyti, nes šių LGBT tikslų siekiama po truputį ir su laiku ta LGBT ideologija tik sieks plėstis į didesnio žmonių visuomenės ratą.

Tai yra visuomenės sąmonės lūžio taškas, kai vykdoma antikrikščioniška veikla ir siekiama ,,perprogramuoti'' visuomenės sąmonę, ,,įdiegti'' kitokį mąstymo modelį. Juk tai yra politinis pasirinkimas, Jūs norite pasirinkti už visą Lietuvos visuomenę, primesti jai per prievartą, kurios dauguma mano žiniomis nepritaria LGBT partnerystės įstatymui ir LGBT ideologijai ir nenori kad ši ideologija Lietuvoje taptų norma.

 Pasaulio valstybės, kurioje yra stiprūs tikėjimo į Dievą religiniai įsitikinimai ir nesvarbu ar tai yra krikščionybė (pvz. Lenkija, Gruzija, Pietų Amerikos šalys ir t.t.) ir islamas netoleruoja LGBT ideologijos ir homoseksualizmo nei visuomenės lygiu, nei politiniu, įstatymu lygiu ir tai yra teisingas požiūris. Europa praeityje buvo krikščioniška, o dabar vis daugiau atsižada krikščioniškų vertybių, priiminėjami net įstatymai valstybių ir Europos sąjungos lygmeniu.

Manau, kad jokiu būdu negalima mėgdžioti blogų Vakarų pavyzdžių ir jais sekti, galima ,,nusiristi'' iki tokio visuomenės lygio, kad žmonės būtų persekiojami už Biblijos žodžių citavimą Byla Suomijoje: už Biblijos eilutes gresiantis kalėjimas ir klausimai dėl žodžio laisvės - Bernardinai.lt

Esu įsitikinęs, kad Tauta ir valstybė be tikėjimo į Dievą, be tikėjimo ir religinių įsitikinimų (kurie moko tik gero) neturi ateities arba turi tamsią ateitį, tas pats gresia ir Lietuvai, be stipraus moralinio ,,stuburo'', mes kaip Tauta neišliksime arba ,,vegetuosime'', o ne gyvensime visavertį sėkmingą gyvenimą, jau ir dabar daug mūsų tautiečių ,,išsibarstę'' (emigravo) iš savo gimtinės vietos, dominuoja skurdas, žmonių liūdnos nuotaikos ir kitas negatyvas. Nuo tikėjimo į Dievą ir kiek žmogus ar tauta susiderinę ar nesusiderinę pagal Dievo mokymą ir tvarką priklauso ir žmogaus ir tautos sėkmė, gerovė ir apsauga, aišku tuo netiki ateistai ir satanistai, jų likimas atskiras.

Manau, LGBT ideologija ir propaganda yra labai pavojinga Lietuvos visuomenei, jos sąmonei, tai Europos sąjungos LGBT ideologijos ,,Trojos arklys'', mes Lietuvos visuomenė ir valstybė neturime įsileisti LGBT ideologiją ir ją įteisinti, mes turime atmesti šią ideologiją, kaip nepriimtina moralės normoms ir akivaizdu, kad Dievas ir dangus netoleruos tokių dalykų, tada reiktų Lietuvai bijoti Dievo teismo, keršto ir atpildo, o Lietuva turi ir taip per daug nelaimių, atsilikusi šalis, kuri yra paskutinėse vietose ES pagal įvairias temas, LGBT ideologija siekia pakeisti teisingą žmonių mąstymo modelį ir ,,įdiegti'' į žmogaus protą, sąmonę ir pasąmonę neteisingą modelį, kurį sugalvojo tam tikri įtakingi šio pasaulio žmonės, kurie yra amoralūs, jiems negaila svetimų vaikų, kad jie galės tapti homoseksualais, kad tai sukels jų tėvams ir artimiesiems žmonėms emocines kančias ir išgyvenimus, kurie kenkia sveikatai.

Manoma, kad SSRS įkūrėjas Vladimiras Leninas buvo homoseksualas. Доказано, что Ленин был пассивным гомосексуалистом - РУССКОЕ СЛОВО - 16 декабря - 43257405377 - Медиаплатформа МирТесен (mirtesen.ru)

 Lietuva remia Ukrainą, jos kare prieš Rusiją. Mano žiniomis dauguma ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos visuomenės nepritaria LGBT ideologijai ir nors 2022 metais Vilniuje LGBT parade važiavo autobusas su Ukrainos vėliava ir užrašu ,,Slava Ukraini'', tačiau, manau, jeigu apie tai sužinotų ukrainiečiai tai juos papiktintų LGBT eitynių „Baltic Pride 2022“ transliacija - DELFI TV Šis vaizdo įrašas apie Kijevo, Ukrainos LGBT paradą parodo, kad Ukrainos visuomenė netoleruoja LGBT paradų (16) ЛГБТ парад в Киеве 2021 - YouTube

Manau, LGBT žmonės yra suklaidinti žmonės, kuriems LGBT ideologija ,,išplovė smegenis'' ir paveikė juos ir jų nereikia smerkti, jiems specialistai turėtų padėti sugrįžti į teisingą mąstymą, skaičiau kaip buvę homoseksualistai atsikratė priklausomybės nuo homoseksualizmo, panašiai kaip buvę alkoholikai ir narkomanai atsikratė priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų ir tai yra sveikintini pavyzdžiai, valstybė turėtų skatinti ne homoseksualizmo įteisinimą ir propagavimą, o jų atsikratymą.

Siūlau Jums pažiūrėti kas yra Vakaruose ir kas galimai laukia mūsų ateityje Lietuvoje, jeigu tokios Vakarų įdėjos bus perkeltos ir įteisintos Lietuvoje. Ar jūs norite kad žmonės pasidarytų tokio mąstymo ir elgesio kaip šie žmonės Lietuvoje ar ne? Aš tai tikrai nenoriu. Tam tikri žmonės siekia ,,išplauti smegenis'' jau vaikams, kad pakeisti jų mąstymą, bet jie paveikia net suaugusius žmones, jų sąmonę:

(16) The youngest transgender child in the world | 60 Minutes Australia - YouTube

(16) Dr. Rachel Levine Becomes First , Openly Transgender Four-Star Admiral. – YouTube

 Poros išvaizda šiurpina praeivius: save vadina belyčiais ateiviais | tv3.lt ir t.t. Internete galite rasti daug informacijos apie tai.

Prašau patvirtinti šio laiško gavimą ir atsiųsti man susipažinimui 2022-09-12 ir 2022-09-19 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio protokolus dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymo ir šių Komiteto posėdžių vaizdo įrašus ar jų viešas nuorodas. Taip pat prašau prijungti šį mano laišką prie Komiteto posėdžio protokolo. Dėkoju.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Į kreipimosi dalį, susijusią ne su svarstomo projekto turiniu, pareiškėjui bus atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

104.

Ona Gemskienė

2022-09-19

Laba diena, Iš savo sūnaus Gedimino Gemskio sužinojau, kad 2022-09-12 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto visuomenei netransliavo tiesiogine transliacija. Tai yra nepriimtina.

Ar yra šio 2022-09-12 Komiteto posėdžio vaizdo įrašas? Jeigu yra, prašau jį paskelbti visuomenei. Visuomenei būtinas atviras, viešas ir skaidrus šio svarbaus Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas, todėl prašau Seimą užtikrinti 2022-09-19 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio tiesioginę transliaciją ir vėliau - vaizdo įrašo viešą paskelbimą. Pakartotinai kreipiuosi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nepritardama Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Prašau Seimo narių: 1. Nepritarti Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir jį atmesti 2. Kiek galima greičiau inicijuoti Tautos referendumą dėl LGBT, homoseksualų partnerystės įteisinimo ir dėl visų su LGBT klausimų įteisinimo 3. Atskirti įstatyme heteroseksualių (normalios poros) ir (neturi būti) homoseksualių porų partnerystę).

Manau, jeigu TS-LKD partijos nariai, ypač krikščionių demokratų flango nariai, kartu su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu siekia įteisinti homoseksualų partnerystę visos mūsų valstybės mąstu, tai jie nebegali vadinti krikščionimis, nes Biblija ir krikščionybė aiškiai pasisako prieš homoseksualizmą ir jį smerkia, kiekvienas krikščionis turi siekti ginti krikščioniškas vertybes ir tradicinės normalios šalies vertybes, nes šeima (tradicinė, o ne homoseksualų) yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė turi saugoti ir globoti šeimą (tradicinę) ir santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu (ta pati nuostata turi galioti ir vyro ir moters partnerystei) apie ką ir skelbia mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija 38 straipsnyje.

Ir primenu Seimo nariams apie baisią JTO prognozę dėl mūsų Tautos nykimo. Apmaudu ir gėda, kad būtent mūsų lietuvių tautai, o ne kitai tautai iš visų pasaulio valstybių (!) JTO prognozuoja baisų ateities scenarijų ir LGBT, homoseksualizmo įteisinimas ir propogavimas valstybės mąstu gali dar pabloginti Lietuvos demografinę padėtį ir kaip mūsų tauta ją galėtų gerinti: ukrainiečių ar kitų tautų sąskaita, jeigu su lietuviais yra bloga situacija?

Lietuvos valdžia jau seniai turėjo skelbti ekstremalią padėtį ir imtis visų būtinų priemonių, kurios sumažintų emigraciją, skatintų žmonių pajamas, didesnį gimstamumą (kuris labai priklauso nuo ekonomikos sąlygų).

O ką daro dabartiniai valdantieji: TS-LKD ir Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis? Blogą demografinę padėtį sprendžia homoseksualų įteisinimu, kurie niekada neduos vaikų Lietuvai?

Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje. Alfa.lt

LRT FAKTAI. Neįtikėtina tiesa: Lietuva išties yra sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje - LRT

Manau, LGBT ideologijos įsileidimas ir įteisinimas Lietuvoje yra panašiai kaip Trojos arklys iš Europos sąjungos, kurioje yra ne tik geri dalykai, bet ir blogi dalykai, iš kurių vieni yra LGBT ideologija, lyčių keitimas (net vaikams) ir nenormalus žmogaus mąstymas ir elgesys, kuriuos jau siekiama iš Europos sąjungos perkelti į mūsų Lietuvą, kas yra visiškai nepriimtina ir gėda.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: berniukams turėtų būti leista į mokyklą eiti su sijonais | tv3.lt

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Į kreipimosi dalį, susijusią ne su svarstomo projekto turiniu, pareiškėjai bus atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

105.

Gediminas Gemskis

2022-09-19

Laba diena, Gerbiami Lietuvos piliečiai, šiuo svarbiu Civilinės sąjungos projekto svarstymu sprendžiasi mūsų Lietuvos visuomenės ateitis, kokią turėsime Lietuvą ateityje. Lietuva gali pasikeisti.

 Raginu Jus, Lietuvos piliečius, būti pilietiškais ir pakartotinai išsiųsti savo protestus - el. laiškus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui prieš Civilinės sąjungos (LGBT partnerystės įteisinimo) įstatymą ir kas galite dalyvauti šio Komiteto svarstyme nurodytu laiku. Aš nurodytu laiku dalyvauti Komiteto posėdyje - negalėsiu.

 Aš nepalaikau nei vienos Lietuvos politinės partijos, žinau ko jos vertos ir nei vieno politiko, esu nepriklausomas visuomenininkas, cituoju Seimo narės Agnės Širinskienės informaciją, kuri šviečia visuomenę ir leidžia sužinoti apie Seimo darbą.

Manau, visi Lietuvos piliečiai, kuriems svarbi Lietuva, jos moralė, krikščionybė, turėtų protestuoti prieš šio Įstatymo priėmimą.

 Kviečiu visus Lietuvos piliečius reikalauti iš Seimo Tautos referendumo dėl LGBT partnerystės įstatymo ir visų su LGBT susijusių klausimų, tegul būna Lietuvos visuomenės apklausa, kaip mūsų visuomenė pasirinks per referendumą- taip ir bus.

 Mano žiniomis ir Lietuvos ir Ukrainos visuomenės didžioji dalis nepritaria LGBT partnerystei ir LGBT ideologijai, todėl kaltinti žmones, kurie gina tradicinės šeimos ir krikščionybės vertybes, kad jie atseit, tariamai prorusiški ar palaiko Rusijos valdžią yra melas ir bjauri manipuliacija. Gal pagal tokius melagius ir ukrainiečiai, kurie kovoja prieš Rusijos kariuomenę palaiko Rusijos valdžią ar yra prorusiški?

 Arba pažiūrėkite kaip vyksta LGBT paradai Gruzijoje, kurioje prieš LGBT paradą protestuoja net dvasininkai.

Manau, Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiai dėl šio Įstatymo projekto buvo neskaidrūs, nes prieš Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį pateikiau raginimą nusišalinti ar nušalinti šio Komiteto pirmininką T. V.Raskevičių, kadangi jis yra suinteresuotas šio Įstatymo priėmimu, kaip šio Įstatymo naudos gavėjas, o T V.Raskevičius šį klausimą visiškai nutylėjo ir nesvarstė savo Komitete, o 2022-09-12 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio netransliavo tiesiogine transliacija, dėl to tai buvo slaptas ir neskaidrus svarstymas nuo visuomenės, atkreiptinas dėmesys, kad prie visų kitų šio Komiteto posėdžių yra nurodyta transliacijos nuoroda, o 2022-09-12 tokios nuorodos ir tiesioginės transliacijos nebuvo. Seimo narės Agnės Širinskienės ,,Facebook'' paskyroje yra informacija, kad nebuvo 2022-09-12 dienos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio tiesioginės transliacijos dėl Civilinės sąjungos projekto, nors paprastai būna Seimo Komiteto posėdžių tiesioginė transliacija. Kodėl taip pasielgė valdantieji, ypač Komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras?

 Agnė Širinskienė | Facebook

Seimo narės Agnės Širinskienės ,,Facebook'' paskyroje 2022-09-12 rašoma, kad Komitete įstatymo projektą gynė ne konservatorė Sejonienė, o Laisvės partijos atstovas Raskevičius. ,,Į civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymo klausymus teisės ir teisėtvarkos komitete J. Sejonienė taip ir nepasirodė. Nors labai reta, kad projekto autoriai nesilankytų, kai vyksta jų rengto projekto klausymai. Užtat kolegę Jurgitą paslaugiai pavadavo Tomas Vytautas Raskevičius, atsakinėjęs į visus projekto rengėjams keliamus klausimus. Pasimiršo gal jam per vasarą, kad dar pavasarį pats aiškino, kad jis gi "ne prie ko" ir šitam Sejonienės rengtam homoseksualių asmenų "sąjungų" projektui netgi nepritaria.'' Manau, šis įstatymas yra bendras konservatorių ir Laisvės partijos projektas ir jie apgaudinėja visuomenę.

 Prašau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą 2022-09-19 būtinai užtikrinti visuomenei tiesioginę Komiteto posėdžio tiesioginę transliaciją ir po to vaizdo įrašą.

Biblijoje ir krikščionybės mokyme homoseksualizmas yra netoleruojamas ir smerkiamas, tai nesunkiai galite sužinoti atsivertus Bibliją. Manau, tai yra labai svarbus ir moralės ir Lietuvos demografijos klausimas, žinant kad Lietuva labai nyksta. Ką konkrečiai Seimo nariai padarė kad nebūtų tokios demografinės krizės Lietuvoje? Ar priešingai Seimo nariai pridarė, kad tokia demografijos krizė būtų? Homoseksualai negali duoti vaikų Lietuvai.

Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje. Alfa.lt

LRT FAKTAI. Neįtikėtina tiesa: Lietuva išties yra sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje – LRT.

 Homoseksualizmas tai ne tik lytinė orientacija, tai yra sukurta ideologija, žmonių mąstymo tam tikras modelis, tokia ,,programa'' žmonių protams, visuomenei. Jeigužmonės nesusipažino, tai siūlau susipažinti su senu gėjų manifestu, aš jį seniau skaičiau.

https://ve.lt/.../geju-manifestas-jusu-sunus-taps-musu...

 Lenkijos prezidentas: LGBT „ideologija“ yra blogesnė už komunizmą | 15min.lt

Homoseksualų nereikia terorizuoti, niekinti, žeminti ir nereikia smurtauti prieš juos, jie tokie pat žmonės kaip ir mes visi, manau jiems specialistai turėtų padėti - suteikti švietimą ir psichoterapinį gydymą, nes čia viskas susiję su žmogaus psichologija ir homoseksualistai gali pasikeisti kaip šis žmogus. Бывший гомосексуалист рассказывает о психотерапевтических методах для избавления от однополого влечения (pro-lgbt.ru)

Taip pat prašau Seimą nedelsiant sukurti nepilnamečių apsaugos nuo LGBT ideologijos ir propagandos ir jų įtakos įstatymą, tam kad būtų apsaugoti nuo šios LGBT ideologijos Lietuvos vaikai, kurie yra Lietuvos ateitis, juk vaikai yra nesubrendę protu, jie negali pasirinkti ir suprasti, kad yra gera, o kas bloga, kaip juos suaugę išmoko ir išauklėja, tokie jie ir tampa. Toks Įstatymas saugant Lietuvos vaikus yra būtinas.

 Pažiūrėkite kaip žmonės ir kaip tėvai, kaip Vakaruose ,,išplovė smegenis'' vaikams ir kuo jie tapo ir tai ne Rusijos propoganda, taip yra iš tiesų, tą patį rodo Vakarų šaltiniai:

(413) Transgender Kids | MY TRANS LIFE – YouTube

 (413) Life As A 5-Year-Old Transgender Child | NBC Nightly News - YouTube

Ką 5 metų vaikas gali suprasti ir tokio amžiaus vaikas gali priimti protingus ir atsakingus sprendimus? Tai beprotybė ir kalti aplinkiniai suaugę žmonės, kad leidžia taip vaikui mąstyti ir elgtis.

Juk Jūs turbūt nenorite, kad tai persikeltų į Lietuvą ir kad Jūsų vaikai ar kitų žmonių vaikai tokiais taptų? Mes suaugę žmonės turime apsaugoti vaikus nuo visko ir nuo bet kokios neigiamos įtakos. Manau, praeityje ir JAV ir Europa buvo krikščioniškomis teritorijomis, o dabar jos dvasiškai ir morališkai degraduoja ir tai yra pavojinga situacija šioms tautoms, jų visuomenei. Bet blogiausia, kad tas nepriimtinas ideologijas ketina perkelti į mūsų namus, Lietuvą ir siekiama paversti tokiais mūsų žmones, mūsų jaunimą ir vaikus.

Aš balsavau už stojimą į Europos Sąjungą, nes laikiau tuo metu tai reikalinga Lietuva, kuri visada turėjo kryptį į Europą, o ne į Rusiją, bet aš visiškai nieko nežinojau ir mūsų neinformavo prieš balsavimą apie ES LGBT, transgenderių ir kitas nepriimtinas ideologijas, nuo kurių esu pakraupęs. Manau, mane ir kitus Lietuvos piliečius apgavo, nes prieš balsuojant į ES, mums nesuteikė visos reikiamos informacijos, LGBT ir transgenderių ideologijos yra labai pavojingos visuomenei, jos mąstymui ir moralei, jos suklaidina žmones, ,,įrašo'' į jų galvos smegenis tokias ,,programas'', ir tą ideologiją ir propogandą skleidžia Vakaruose protingi, įtakingi ir turtingi žmonės, tai propogandai ir informacinei sklaidai metamos milžiniškos pinigų sumos, kad žmogų ,,perprogramuoti'', suklaidinti ir padaryti pagal jų norimą ,,programą''.

Manau, TS-LKD partijos konservatoriai neturi teisės vadintis save krikščionimis ir jie turėtų ,,išsibraukti'' iš savo partijos pavadinimo ,,krikščionys''. Kokie krikščionys būdami valdžioje ketina įteisinti homoseksualizmą valstybės mąstu, kai krikščionybė moko priešingai? Norėčiau pacituoti Seimo narės Agnės Širinskienės komentarą, nes Širinskienė siūlė išbraukti Civilinės sąjungos projektą iš Seimo sesijos programos ir aš tam pritariu.

Seimas sutarė dėl rudens darbų programos: Civilinės sąjungos įstatymas nebuvo išbrauktas - LRT

Manau, valdantiesiems TS-LKD, Laisvės partijai, Liberalų sąjūdžiui nėra etiška svarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir priešinti ir kurstyti Lietuvos visuomenę, tada kai vyksta karas Ukrainoje, ir Rusijos politikai grasina Lietuvai.

Seimo narė Agnė Širinskienė savo ,,Facebook'' paskyroje Agnė Širinskienė | Facebook 2022-09- 15 parašė:

,,Šis postas pirmiausiai tiems krikdemiškai nusiteikusiems žmonėms, kurie balsavote už konservatorius tam, kad paremtumėte pas juos esančius krikdemus. Žemiau - geriausia iliustracija, kad krikdemai pas konservatorius tėra fikcija naivuolių balsams susirinkti, nes iš tiesų - konservatoriai suliberalėjo taip, kad jau jų atpažinti beveik neįmanoma (bent jau neįmanoma atpažinti lyginant su tais laikais, kai pati už juos balsuodavau). Krikdemų ten neliko. Kaip ir neliko jų balsų prieš homoseksualių asmenų partnerystę, kaip šeimos teisinį santykį.

Nei vienas iš jų neišdrįsto balsuoti už partnerystės išėmimą iš Seimo darbų programos. Vadinasi, tai, kas vyksta Seime, jiems visiškai tinka ir jų liberalius moralinius įsitikinimus visiškai atitinka. Arba postai ir kėdės yra svarbiau už jų vertybes. Taip taip pat gali būti. Komentaruose įdedu vardinį balsavimą, jei norėtumėte susipažinti kaip balsavo jūsų Seimo narys''

https://l.facebook.com/l.php?u=https%3A%2F%2Fwww.lrs.lt%2Fsip%2Fportal.show%3Fp_r%3D37067%26p_bals_id%3D-47061%26fbclid%3DIwAR30oytzNzTpRm9wUfLYJwnDZ8K88OhrNX6jpN5M7BA7PuGvirXGxx96LJY&h=AT3su9yxfs0u2vYCFme6GZXyTzXC0S_tRTkqUv4e_wvC6XR0v_2NhXOOVN_ey3fY312QRcnJrVEOR7zmy8lNR_MVomjgBlivEKznJOHoKax0SVCNB_7Ej5joJzmdlKylQnMU&__tn__=-UK-R&c[0]=AT1MGiaFOxgLqVjsT0iIRbpJpUWLEDNb9Jx3sGMNRiQz90KVCTvpVYMAeq37TijiGKp1nct36LxasRyagYZQHXtuTBNBjwDELuVpO9jxNO47xNz48uetP3Zq0xCzTMIF9yv7MONJzr5Tym0OotX10LYOW82RPVlTOQC-hsePPfJzROZ3uQRs

Raginu TS-LKD Seimo narius ir visus Seimo narius, kurie pripažįsta krikščionybės vertybes teikti savo protestus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymo ir vėliau balsuoti prieš šį įstatymo projektą Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Informuoju, kad el. paštu paprašiau susitikimo pokalbiui su TS-LKD frakcijos seniūne Radvile Morkūnaite- Mikulėniene dėl Civilinės sąjungos svarstymo, tačiau dėl susitikimo TS-LKD frakcijos seniūnė - neatsakė.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Į kreipimosi dalį, susijusią ne su svarstomo projekto turiniu, pareiškėjui bus atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

106.

Lietuvos vyskupų konferencija

2022-09-22

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau - Projektu) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Tiek Projekto turinys, tiek jo aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai aiškiai rodo, jog Projekto rengėjų tikslas yra suteikti šeimos teisinį statusą asmenims, sudariusiems civilinę sąjungą. Santykiai, kuriuos siūloma reguliuoti šiuo projektu, savo turiniu iš esmės sutampa su šeimos teisiniais santykiais, kylančiais iš santuokos; atkartojamos visos esminės sąlygos, kurios taikomos šeimos santykių kūrimui sudarant santuoką (išskyrus lyčių papildomumą). Dėl šios priežasties asmenys, sudarę civilinę sąjungą, susisietų teisiniais santykiais, savo esme atitinkančiais šeimos teisinių santykių turinį. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.7 straipsnyje pateikiamą sampratą, santuoka yra «įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius)). Todėl galima pagrįstai teigti, kad siekiamas įteisinti civilinės sąjungos institutas savo turiniu yra santuokos analogija. Projekte esantys kai kurie santuokos ir civilinės sąjungos skirtumai susiję ne su šeimos teisinių santykių esme, bet su reguliavimo forma ar su kai kuriais santuokos esmės nekeičiančiais teisiniais padariniais. Šie Projekte esantys skirtumai nepaneigia aplinkybės, jog civilinė sąjunga savo turiniu yra dviejų asmenų susitarimas sukurti ir įteisinti šeimos teisinius santykius.

2. Kadangi Projektas numato galimybę sukurti tokius teisinius santykius, kurie savo esme atitinka iš santuokos kylančius teisinius santykius, civilinės sąjungos įteisinimas pagrįstai gali būti laikomas bandymu apeiti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad santuoka - tai yra susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti sudaromas tik laisvu vyro ir moters sutarimu. 3. Projekte siūlomas teisinis reguliavimas ne tik sudarytų teisines prielaidas apeiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos santykių kūrimo sąlygą - lyčių papildomumą, bet ir keistų pačią visuomenės sutartį dėl šeimos, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas, sampratos. Civilinės sąjungos įteisinimas sukurtų teisinę pareigą valstybei ir visuomenei šeima laikyti asmenis, nesiejamus nei prigimtinio lyčių papildomumo, nei iš lyčių papildomumo kylančių prigimtinių giminystės bei kraujo ryšių. Tuo pačiu Projektas suvaržytų tiek didžiosios dalies Lietuvos piliečių, tiek švietimo ir kitų valstybės institucijų, religinių bendruomenių ir bendrijų laisvę vadovautis prigimtine šeimos samprata bei tėvų teisę auklėti savo vaikus vadovaujantis šia šeimos samprata. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome nepritarti šiam Projektui, o tuo pačiu ir visiems kitiems siūlymams Lietuvos teisinėje sistemoje įteisinti santuokai analogišką teisinį institutą, leidžiantį kurti šeimos teisinius santykius, nepaisant prigimtinio vyro ir moters lyčių papildomumo. Vietoj to siūlome ieškoti teisinio reguliavimo būdų, kurie leistų reguliuoti asmenų bendrą gyvenimą nekeičiant prigimtinės šeimos sampratos.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Konkrečių pasiūlymų projektui nepateikia.

Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Be to, pažymėtina, kad tobulinant projektą nepritarta atskirų subjektų pateiktiems siūlymams tobulinti projektą ir civilinę sąjungą sudariusiems asmenims suteikti šeimos statusą. Priešingai – toks siūlymas iš esmės nederėtų su projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu.

107.

Laisvos visuomenės institutas

2022-09-27

Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI), susipažinęs su Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau – CSĮ projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. CSĮ projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka tikslų, kuriuos Seimui ir visuomenei deklaravo CSĮ projekto rengėjai pateikimo metu. Pateikiant projektą Seimo posėdyje Seimo narė J. Sejonienė akcentavo, kad „įstatymo projektas, noriu labai akcentuoti, yra be jokios aliuzijos į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“. Tačiau, priešingai nei teigia J. Sejonienė, CSĮ projekto sukuria teisines pasekmes analogiškas santuokos teisinėms pasekmėms. LR Civilinio kodekso 3.7 straipsnyje nurodoma, kad santuoka yra „įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.“ CSĮ projekto turinys aiškiai rodo, kad sudariusių civilinę sąjungą asmenų santykių turinys savo esme bei turiniu atitiktų santykius būdingus šeimos santykiams. Didelė dalis CSĮ projektu siūlomų įtvirtinti nuostatų atkartoja LR CK III knygos nuostatas, kurios iki šiol buvo taikomos išimtinai tik santykiams kylantiems iš santuokos reguliuoti. Tai, kad CSĮ projekto rengėjai siekia įteisinti galimybę dviem asmenis sukurti būtent šeimos teisinius santykius patvirtina ir projekto aiškinamasis raštas. Aiškinamajame rašte be kita ko cituojamas 2011 m. rugsėjo 28 d. KT nutarimas, kuriame, kalbama, kad „valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, stiprinami šeiminiai santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių”. CSĮ projekto nuostatos nepalieka abejonių, kad civilinė sąjunga būtų dviejų asmenų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tai yra ji savo esme atitiktų santuokos turinį. Tiek LR Konstitucijos 38 straipsnyje, tiek LR CK 3.7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sukurti šeimos santykius savo susitarimu gali tik vyras ir moteris. Todėl pagrįstai galima teigti, kad CSĮ projektu siekiama apeiti LR Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvų lyčių papildomumo reikalavimą, kaip būtiną sąlygą susitarimu kurti šeimos santykius.

2. CSĮ projekto 25 straipsnyje nurodoma, kad visi įstatymai, kuriuose yra minima partnerių ar sugyventinių sąvoka, būtų taikomi civilinę sąjungą sudariusiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įvairiuose įstatymuose įtvirtindamas partnerių (sugyventinių) sąvoką bei su ja siedamas teisinį reguliavimą vadovavosi LR CK 3.229 nuostatomis, pagal kurias partneriais (sugyventiniais) laikomi bendrai gyvenantys vyras ir moteris, turintys tikslą sukurti šeiminius santykius. Civilinę sąjungą sudariusių asmenų teisių prilyginimas asmenų, turinčių tikslą sukurti šeimos teisinius santykius, teisėms tik dar kartą patvirtina, kad, priešinga nei teigia CSĮ projekto rengėjai, projekto tikslas yra būtent sudaryti galimybę dviem asmenis kurti šeimos teisinius santykius apeinant LR Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad CSĮ projekto rengėjai deklaravo, jog neturi „jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“ siūlome nepritarti CSĮ projektui ir grąžinti ji iniciatoriams tobulinti, kad projekto turinys atitiktų jo rengėjų deklaruojamus tikslus.

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymui nepritarta.

Pažymėtina, kad Civilinės sąjungos projektu siūloma kurti naują civilinės sąjungos institutą, kuris savo reguliavimu skiriasi nuo santuokos instituto. Kaip minėta prie aukščiau pateiktų siūlymų,

Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 pateikimo Seimo posėdyje metu Seimo narė J. Sejonienė ne tik akcentavo, kad „įstatymo projektas neturi  jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka.“, bet ir detalizavo naujo instituto skirtumus nuo santuokos: “Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso knygoje „Šeimos teisė“, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų. Civilinė sąjunga sukurtų partnerių bendrosios dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, kiekvienas iš partnerių turės įrodyti savo dalį  bendrojoje nuosavybėje. Tuo tarpu santuokos atveju sukuriamas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, vadinasi, po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.<...>„ (2022 m. gegužės 26 d. Seimo rytinio posėdžio stenograma).

Vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalimi, jei Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą; o 139 straipsnio 1 dalimi, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.

Pažymėtina, kad Teisės departamento 2022 m. gegužės 23 d. išvadoje dėl Civilinės sąjungos projekto Nr. XIVP-1694 nenurodyta, kad šis projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Komitetas neturi pagrindo traktuoti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai ir neturi pagrindo nesvarstyti Seimo posėdyje jau pateikto projekto.

108.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija

2022-09-27

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija po Teisės ir teisėtvarkos komitete (toliau – TTK) vykusių klausymų dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto (toliau – Projektas) reiškia nepritarimą šiam Projektui dėl žemiau išvardintų priežasčių:

 1. Nors Projekto svarstymo metu buvo nuolat pabrėžiama, jog šiuo projektu nekuriami šeiminiai santykiai, tuo pačiu metu bet kurie pasiūlymai, kuriais siekta tokį teiginį įtvirtinti įstatyme, klausymams vadovavusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko buvo atmetami. Atsižvelgiant į tai, kad šiam institutui pritaikomi visi santuokai taikytini principai, išskyrus lyčių papildomumo principą, taip pat į tai, kad šių santykių turinys nemaža dalimi atspindi santuokos bei šeimos instituto turinį, teigiame, jog šiuo įstatymu norima sukurti naujos rūšies šeiminius santykius. Akivaizdu, kad tai patvirtintų ir Lietuvos bei Europos teismų praktika.

2. Suteikiant tos pačios lyties asmenų poroms šeimos statusą, Projektu prieštaraujama prigimtiniam įstatymui, kuris kalba apie tai, jog nauja gyvybė kyla tik iš vyro ir moters bei tai atspindinčiai pačiai LR Konstitucijai, kuri šeiminius santykius apibrėžia kaip kylančius iš vyro ir moters ar giminystės ir kraujo ryšių. Konstitucija atspindi visos visuomenės sutarimą dėl to, ką laikome šeima, joje skelbiama, jog „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, todėl įstatymų pakeitimai, turintys ypatingą reikšmę šeimos sampratai ir visos visuomenės sąrangai, turi atitikti visuomenės daugumos suvokimą apie šeimą, ir turėtų būti sprendžiami visos visuomenės referendumo būdu.

 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose iš pateiktų skirtingų pozicijų buvo akivaizdu, kad Projektas netenkina nė vienos grupės interesų. Viena vertus, tos pačios lyties asmenų teisių stiprinimo siekiančioms grupėms jis netinkamas dėl to, kad nesuteikia pakankamai teisių ir šeimos statuso bei nesprendžia įvaikinimo ir vaikų globos klausimų, o prigimtinės šeimos samprata besivadovaujantiems asmenims jo turinys kelia nerimą dėl šio instituto panašumo į šeimos santykių teisinį reguliavimą.

4.Priėmus Civilinės sąjungos įstatymo projektą įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyta partnerių sąvoka ir jiems suteikiamos teisės, anksčiau numatytos taikyti vyro ir moters sąjungai, būtų automatiškai nepagrįstai išplečiamos ir tos pačios lyties asmenų poroms.

 5. Remiantis tuo, kas išdėstyta šiame rašte, prašome pateikti Projektą ekspertiniam vertinimui ir atsakyti į šiuos klausimus:

5.1.Koks šio projekto realus poreikis ir kokiam ratui asmenų jis būtų aktualus?

5.2.Kokios įstatymų ir kitų teisės aktų numatomos teisės, nustatytos partneriams, būtų suteiktos tos pačios lyties asmenų poroms?

5.3.Ar vienalyčių porų praktiniams gyvenimo klausimams spręsti neužtenka Civiliniame kodekse esančio reguliavimo, ir tų pataisų, kurios siūlomos reguliuojant Bendro gyvenimo susitarimą ir įtvirtinant artimą ryšį?

5.4.Kokiomis priemonėmis galima užtikrinti, kad Civilinė sąjunga nebus prilyginta šeiminiams santykiams?

Nepritarti

Iš esmės nepritaria projektui. Pritarus projektui (Seimo nariai sprendžia balsuodami) pasiūlymams nepritarta.

Daugiau argumentų žiūr. aukščiau.

Vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsniu, pagrindinis komitetas dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados dėl įstatymo projekto privalo kreiptis, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07	5				Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – ir TD) 2022-05-23 pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo (toliau – ir CSĮ) projekto Nr. XIVP-1694. Išvadoje nurodoma, kad „vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir CK nuostatomis, projekte turi būti nurodoma civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija, registras, registruojantis civilinę sąjungą. <...> projekte turėtų būti kalbama ne tik apie duomenų apie civilinės sąjungos įrašymą į tam tikrą registrą, o apie konkrečią ir aiškią civilinės sąjungos įregistravimo procedūrą.“ Notarine tvarka patvirtintas bendras pareiškimas dėl civilinės sąjungos įregistravimo teoriškai galėtų būti registruojamas Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir GR), tačiau techniniu aspektu ši alternatyva yra pati sunkiausia. Tai ilgai užtruktų laiko prasme ir reikėtų nemažai papildomų biudžeto lėšų (nebūtų suspėta iki nurodyto projektų įsigaliojimo termino, t. y. 2023 m. sausio 1 d., o projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad papildomų biudžeto lėšų nereikės). Šiuo atveju reikėtų iš esmės plėsti ir Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos (toliau – ir MGVDIS) apimtį (šiuo metu per šią sistemą registruojami civilinės būklės aktai, sudarant civilinės būklės akto įrašą). Pagrindinė problema – GR technine prasme pritaikytas skirtingos lyties asmenims (skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos atvejams registracija galėtų būti įgyvendinama paprastai, bet negalėtų būti realizuojama tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos atvejais – tam reikėtų esminių techninių pakeitimų). Be to, GR modernizavimo II etapas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšų, todėl naujų funkcionalumų įtraukimas šiuo metu yra negalimas. Projektas baigiamas 2023 m. balandžio mėn. ir 5 metus po šio termino nustatytas įsipareigojimas palaikyti sukurtus funkcionalumus, todėl jų palaikymas ir šalia kūrimas naujo sudėtingo funkcionalumo nebūtų racionalus sprendimas. Technine prasme paprasčiausia alternatyva būtų siūlymas notarine tvarka patvirtintus bendrus pareiškimus dėl civilinės sąjungos įregistravimo registruoti Vedybų sutarčių registre (toliau – ir VSR). Notaras, patvirtinęs susitarimą, per 1 d. d. perduotų duomenis VSR (bendras pareiškimas dėl civilinės sąjungos šiuo atveju galėtų galioti nuo jo patvirtinimo momento, o VSR šis faktas būtų tik išviešinamas). Iš VSR duomenys būtų perduodami į GR, kuriame prie konkretaus asmens būtų įrašomas požymis apie šio asmens sudarytą civilinę sąjungą. Duomenų gavėjai, kuriems reikėtų patikrinti faktą apie civilinę sąjungą, galėtų gauti jungtinį GR ir VSR išrašą su išsamiais duomenimis. Beje, VRS jau iš anksčiau sukurtas funkcionalumas, kuris nenaudojamas ir kuris galėtų būti pritaikytas registruojant notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo. Šiai alternatyvai įgyvendinti reikėtų realizuoti VSR ir GR sąveiką ir tam reikėtų papildomų biudžeto lėšų. Tokį preliminarų lėšų poreikį turėtų pateikti Registrų centras (toliau – ir RC). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 13 str. 2 d. nustatyta, kad „Norintys įregistruoti civilinę sąjungą asmenys arba civilinę sąjungą įregistravę partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“ RC vertinimu, techninių kliūčių dėl dviejų skirtingų juridinių faktų (t. y. civilinės sąjungos ir sutarties dėl turtinių teisių ir pareigų) registravimo tame pačiame registre nėra. Tuo atveju, kai asmuo buvo sudaręs santuoką ir jo sutuoktinis miršta arba sutuoktiniai išsiskiria, GR prie duomenų apie tokio asmens šeiminę padėtį yra nurodoma ,,našlys“ arba ,,išsiskyręs“. Šis faktas yra pagrindas gauti socialines išmokas. Manytina, kad tokiam asmeniui registravus civilinę sąjungą, toks asmuo neturėtų būtų laikomas nei „našliu“, nei „išsiskyrusiu“ ir neturėtų pretenduoti į atitinkamas socialines išmokas. Todėl tikslinga įstatymą papildyti nuostata, kad civilinę sąjungą registravęs asmuo negali būti laikomas nei „našliu“, nei „išsiskyrusiu asmeniu“.   Įvertinus TD pastabą, manytina, kad civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija bei registras, kuriame registruojama civilinė sąjunga, t. y. pati civilinės sąjungos registravimo procedūra, turėtų būti aprašyta CSĮ projekte. Šiuo tikslu teikiamas pasiūlymas dėl CSĮ projekto 5 str. „Civilinės sąjungos registravimas, įsigaliojimas ir apskaita“ papildymo ir (naujo) 13 str. „Civilinės sąjungos pabaigos fakto registravimas“. Atitinkamai tikslintini ir CSĮ projekto 8 bei 9 str.    Pasiūlymas: 1. Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Civilinės sąjungos registravimas, įsigaliojimas ir apskaita“ 2. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Asmenys, siekiantys įregistruoti civilinę sąjungą, pateikia notarui bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame bendrame pareiškime civilinę sąjunga siekiantys įregistruoti asmenys turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos. 3. Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento bendro pareiškimo dėl civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka momento. 4. Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo notarine tvarka pateikia notaras. 5. Civilinę sąjungą įregistravęs asmuo nebėra laikomas našliu ar išsiskyrusiu asmeniu.”	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pasiūlymas pakoreguotas, atsižvelgiant į šiems straipsniams gautas kitų subjektų pastabas ir pasiūlymus (kuriems Komitetas pritarė) bei tai, kad susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas ir sutartys dėl turtinių teisių ir pareigų civilinės sąjungos metu ar civilinei sąjungai pasibaigus būtų registruojami Sutarčių ir teisių suvaržymų registre (pritarta siūlymui dalyje dėl Gyventojų registro atsisakymo, tačiau nepritarta siūlymo daliai dėl Vedybų sutarčių registro).
2.	Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07	9			N	Argumentai: Tokie patys. Papildomai pažymėtina, kad civilinės sąjungos fakto panaudojimo prieš trečiuosius asmenis sąlygos nustatytos įstatymo projekto siūlomo keisti 5 str. 4 d.  Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį jį išdėstyti taip: „1. Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo. 2. Civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Bylos dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriuje nustatyta tvarka.”	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritarta pasiūlymui 8 str. 1 d. pakoreguotą nuostatą perkelti į 5 straipsnį (žiūr. į ankstesnį Seimo nario pasiūlymą).  Tačiau nuostatos, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu, tobulinant projektą atsisakyta. Detalūs šios nuostatos atsisakymo argumentai išdėstyti Teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Lietuvos notarų rūmų pastabose.
3.	Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07	III				Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „CIVILINĖS SĄJUNGOS PABAIGOSA PAGRINDAI“	Pritarti
4.	Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07	9				Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Civilinė sąjunga pasibaigia: 1) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką; 2) kai partneriai nutraukia įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu; 3) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą; 4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų registre Vedybų sutarčių registre yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių susitarimą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą. 3. Jeigu įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama teismo sprendimu patvirtinus vienašališką partnerio prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą, įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų registre Vedybų sutarčių registre yra įrašomi duomenys pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. 4. Civilinė sąjunga laikoma nutraukta ar pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo notarine tvarka patvirtinto abiejų partnerių prašymo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigaliojimo dienos. Notarine tvarka patvirtintas abiejų partnerių prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigalioja kitą darbo dieną nuo notarinio patvirtinimo dienos. 5. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo arba susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu įregistruota civilinė sąjunga buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu – teismas. 65. Civilinė sąjunga pripažįstama negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos. 76. Civilinę sąjungą negaliojančia gali pripažinti tik teismas. Teismui patvirtinus bent vienos iš sąlygų, dėl kurių civilinė sąjunga jos įregistravimo momentu buvo negalima, buvimo faktą, civilinė sąjunga negaliojančia pripažįstama nuo jos įregistravimo įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka momento. 87. Pagal šio straipsnio 76 dalį į teismą su ieškiniu dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pripažinimą negaliojančia Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritarta pasiūlymui atsisakyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro, tačiau vietoj jo patobulintame projekte siūlomas Sutarčių ir teisių suvaržymų registras (o ne Vedybų sutarčių registras). Nuostata taip pat patobulinta: - 9 straipsnio nuostatos dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia išskirtos į atskirą 10 straipsnį; - asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas nurodyti 11 straipsnyje; - pasirinktas Sutarčių ir teisių suvaržymų registras.
5.	Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07	21				Argumentai: Tokie patys. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Civilinės sąjungos pabaigos fakto registravimas 1. Partneriams tarpusavyje sudarius santuoką arba vienam iš partnerių mirus, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys apie santuokos sudarymą ar partnerio mirtį perduodami Vedybų sutarčių registrui ir jų pagrindu įregistruojamas civilinės sąjungos pabaigos faktas. 2. Duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis pateikia teismas.  3. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo arba susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu įregistruota civilinė sąjunga buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu – teismas. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimą Vedybų sutarčių registrui. 4. Duomenys apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą įrašomi Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritarta pasiūlymui atskiru straipsniu reglamentuoti civilinės sąjungos pabaigos (atsisakyta žodžio „fakto“) registravimą. Nuostata taip pat patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad Sutarčių ir teisių suvaržymų registre bus registruojami: - susitarimo dėl civilinės sąjungos sudarymo faktas; -sutartys dėl turtinių teisių ir pareigų civilinės sąjungos metu ar civilinei sąjungai pasibaigus. Taip pat atsisakyta įstatyme detalizuoti duomenų perdavimo būdą („elektroninių ryšių priemonėmis“).
6.	Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07				*	Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl įstatymo projekto papildymo nauju 13 straipsniu, reikėtų atitinkamai keisti kitų įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: 1. Įstatymo projekto straipsnius nuo 13 iki 24 atitinkamai laikyti straipsniais nuo 14 iki 25.  2. Pritarus pasiūlymui ir pakeitus įstatymo projekto straipsnių numeraciją, atitinkamai turėtų būti peržiūrimi visi įstatymo projekto straipsniai, kuriuose pateikiamos nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pasiūlymo esmei pritarta, tačiau projektą patobulinus Projekto numeracija pakito iš esmės.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08					Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos  įstatymo projektui Nr. XIVP-1694 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario V. Mitalo ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriems pritarė komitetas ir pritarti komiteto išvadoms.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Tobulinant projektą, keliems Žmogaus teisių komiteto pasiūlymams nepritarta, o daliai šio komiteto ir Seimo nario V. Mitalo pasiūlymų „pritarta iš dalies.
2.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	4	4			Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, siūlytina papildyti  projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kai asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje procesas jau yra pradėtas, tačiau dar nėra priimtas teismo sprendimas tuo klausimu. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš civilinę sąjungą siekiančių įregistruoti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, civilinės sąjungos įregistravimas turi būti atidėtas iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“	Pritarti	Pasiūlymui pritarta, tačiau patobulintame projekte nuostata dėstoma ne nauja 4 straipsnio 5 dalimi, o papildant 4 straipsnio 4 dalį. „4. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti civilinę sąjungą gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti civilinės sąjungos. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš civilinę sąjungą siekiančių sudaryti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, civilinės sąjungos sudarymas turi būti atidėtas iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“
3.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	7	3, 4			Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą ir   siekiant aiškumo, siūlome  Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies ketvirtą ir penktą sakinius dėstyti atskira straipsnio dalimi, nes jų reguliavimo dalykas kitas nei kitų šios dalies sakinių. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 3 dalimi,  o buvusią 3 dalį laikyti  atitinkamai 4 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. Atstovavimas                                         1. Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. 2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto partnerio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito partnerio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka abiejų partnerių interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. 3. Teismas, nustatęs, kad partneris veikia priešingai kito partnerio, bendrų nepilnamečių vaikų ar kito partnerio nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu – viešam registrui. 3 4. Jeigu vienas partneris veikė kito partnerio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Nuostata papildomai pakoreguota, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos, Lietuvos notarų rūmų ir Teisės departamento pastabas šiam straipsniui (atsisakyta reikalavimo atitinkamą teismo nutartį siųsti Lietuvos notarų rūmams; sistemiškai sureglamentuota teismo pareiga  ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties, kuria teismo duotas leidimas pakeistas ar panaikintas, įsiteisėjimo dienos šią nutartį pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui).
4.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	9	1	1		Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą ir Seimo nario V. Mitalo siūlymą, siekiant aiškumo, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatytus civilinės sąjungos pabaigos pagrindus. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;“	Pritarti
5.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	14				Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą, dėl Įstatymo taikymo civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia atveju, siūloma patikslinti Projekto 10 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Ieškinio senatis Civilinės sąjungos pripažinimui negaliojančia mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.42 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai.   1. Partneris, kuris įregistravo civilinę sąjungą neturėdamas aštuoniolikos metų, gali reikalauti pripažinti civilinę sąjunga negaliojančia per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 2. Reikalauti pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą, įregistruotą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos. 3. Reikalauti pripažinti fiktyvią civilinę sąjungą negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. Civilinė sąjunga, įregistruota tik dėl akių, neturint tikslo sukurti civilinės sąjungos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš partnerių arba prokuroro ieškinį. Prokuroras ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per penkerius metus nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 4. Reikalavimams pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pasiūlymui iš esmės pritarta. Konkrečios nuostatos sistemiškai suderintos su patobulintu projektu (nurodant, kad partneriai civilinę sąjungą sudaro, o ne registruoja). Taip pat projektas patobulintas keičiamo straipsnio 1 dalyje nurodant, kad partneris, kuris sudarė civilinę sąjungą būdamas nepilnametis, gali reikalauti pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo pilnametystės dienos (o ne nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos).
6.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	20	7			Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabą, dėl Įstatymo taikymo civilinės santuokos nutraukimo atveju, siūloma pakeisti Projekto 12 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Byloms dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus normos. Bylos dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.“	Pritarti	Šiuo metu Civilinio proceso kodekse nėra įtvirtinta atskira bylų dėl civilinės sąjungos nutraukimo nagrinėjimo tvarka, todėl turi būti keičiamas ir Civilinio proceso kodeksas.
7.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	24				Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą, kad reglamentuojant partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą turėtų būti pateikiama nuoroda ne tik į CK 3.84 straipsnio 1-3 dalies nuostatas, tačiau ir į minėto straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šeimos turto faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą siūlytina patikslinti Projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga 1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas. Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik partneriai, įregistravę civilinę sąjungą teisės aktų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. 2. Partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus civilinę sąjungą arba ją pripažinus negaliojančia.  3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaigaos pasekmės nustatomaos, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 – straipsnio ir 3.86 straipsniųo 2-4 dalių nuostatas.“	Nepritarti	Argumentai: Patobulintu projektu  atsisakyta nuorodų į Civilinio kodekso 3.85-3.86 straipsnius ir siūloma Civilinės sąjungos įstatyme atskirais straipsniais reglamentuoti partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą (24 straipsnis), partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį režimą (25 straipsnis), partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinio režimo pabaigą (27 straipsnis). Taip pat pakoreguotas momentas nuo kada turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį režimą (ne nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, o nuo  civilinės sąjungos sudarymo momento) bei patikslintas registras ir jame registruotinas objektas.
8.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	25	2			Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, dėl  CK 3.85 straipsnio 2 dalies taikymo, siūloma patikslinti Projekto 16 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partneris, kuriam bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, sandoriams dėl bendram gyvenimui naudojamos gyvenamosios patalpos sudaryti būtinas teismo leidimas.“	Nepritarti	Argumentai: Projekto nuostatos sistemiškai patobulintos, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Civilinio kodekso 3.85 str. 2 d. redakcija.
9.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	29	3			Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabą, Siūlytume projektą papildyti,  nuostatomis dėl dalijamo bendro turto vertės nustatymo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą ir nustatant turo vertę mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 – 3.119 straipsnioų nuostatos.“	Pritarti
10.	Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08	31			N	Argumentai: Atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą, Siūlytume projektą papildyti,  nuostatomis dėl bendrojo sutuoktinių testamento instituto taikymo partnerių paveldėjimui. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos, įskaitant bendrojo sutuoktinių testamento institutą.“	Nepritarti	Argumentai: Projektas patobulintas, atsisakant paveldėjimo nuostatų reglamentavimo Civilinės sąjungos įstatyme, nes konkrečios civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teises reglamentuojančios nuostatos turi būti reglamentuojamos Civiliniame kodekse. Atitinkamai patobulintas lydimasis Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1695(2).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė

---

[1] CS sudarymo sąlygos:  santuokos savanoriškumo, santuokinio amžiaus, veiksnumo, monogamijos,draudimo sudaryti santuoką su artimu giminaičiu principai

[2] Santuokos sudarymo sąlygos: draudimo tuoktis tos paios lytie asmenims, santuokos savanoriškumo, santuokinio amžiaus, veiksnumo, monogamijos,draudimo sudaryti santuoką su artimu giminaičiu principai