LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos IR DARNIOS PLĖTROS komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII- 1881 19, 22¹, 22², 33, 48, 51 IR 61¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3291

2023-11-20  Nr. 117-P-13

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos nariai, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Kasparas Adomaitis, Vytautas Gapšys, Kęstutis Masiulis, Jonas Pinskus, Audrius Petrošius, Paulius Saudargas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Seimo kanceliarijos patarėjos, aptarnaujančios Seimo komisijas:  Rūta Bėčiūtė, Jolanta Žaltkauskienė.

Kviestieji asmenys, prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Energetikos viceministrė Inga Žilienė; Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės patarėja Sandra Vainutė; Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) narė Jelena Dilienė; VERT Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus vedėjas Ignas Kazakevičius; VERT Vartotojų teisių gynimo ir informavimo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjos f-jas Sandra Grabauskaitė; VERT Elektros skyriaus vyr. specialistė Justina Malakauskaitė; AB „Litgrid“ Teisės skyriaus vadovė Ana Daukšienė; AB "Litgrid" teisininkas Eduardas Šimkus; AB "Litgrid" teisininkė Eglė Grinkevičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	2	1	4	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.         Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Elektros energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22^1 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šios dalies 1-3 punktuose“.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 22^1 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vienu metu teikti kelias šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu tai techniškai įmanoma.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	2	2		2.         Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 22^1 straipsnio 5^1 dalyje siūloma nustatyti, kad „aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi dvigubi mokesčiai, įskaitant <...>“. Atsižvelgus į tai, kad kitame šios dalies sakinyje nustatomas draudimas sudaryti atitinkamas sutartis, kurias sudarius galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai, svarstytina, ar šioje dalyje nustatomas baigtinis dvigubų mokesčių atvejų sąrašas, ar vis tik galėtų būti kitų situacijų, kai galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai. Tuo atveju, jei projekte nustatomas ne baigtinis sąrašas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai perkelti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva (ES) 2019/944) nuostatas ir prieš formuluotę „dvigubi mokesčiai“ įrašyti žodį „jokie“.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 22^1 straipsnio 5^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5^1. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriams. Nepriklausomi paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	2	2		3.         Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 22^1 straipsnio 5^1 dalyje vartojama sąvoka „skirstymo sistemos operatorius“, kuri nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta ir vartojama. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose neturėtų būti vartojamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje apibrėžtos sąvokos įvestas trumpinys „skirstomųjų tinklų operatorius“. Jeigu sąvokos „skirstymo sistemos operatorius“ turinys būtų suprantamas kitaip, tai, siekiant aiškumo, šią sąvoką reikėtų apibrėžti projekto nuostatose. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį „nepriklausomi paklausos telkėjai“, įvestą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 22^1 straipsnio 5^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5^1. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriams. Nepriklausomi paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	3			4.         Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22^2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 22^2 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti 4 atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojantys įstatymai – Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir Sodininkų bendrijų įstatymo, nors piliečių energetikos bendrija gali būti ir „kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6  dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą“. Taigi „kitos teisinės formos juridinio asmens“ teisinis statusas gali būti reglamentuojamas ir kitais negu keičiamo įstatymo 22^2 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22^2 straipsnio 5 dalyje formuluotė „kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai“ neturėtų būti patikslinta, pavyzdžiui, ją išdėstant taip: „kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai“.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 22^2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	3	2		5.         Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22^2 straipsnio 5 dalies paskutinio sakinio nuostata „šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai“ tikslintina tuo aspektu, kad iš šios dalies konstrukcijos seka, jog „šie subjektai“ – tai fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Pažymėtina, jog aptariamos dalies 1 sakinyje nustatoma, kad piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, tačiau savivaldybių tarybos nėra nei fiziniai, nei juridiniai asmenys.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 22^2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	5			6.         Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22^2 straipsnio 5 dalies pakeitimus, svarstytina, ar projektu taip pat neturėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punktas.	Nepritarti	Piliečių energijos bendrijų dalininkų ar dalyvių sąrašas pildomas juridiniais asmenimis, tačiau 39 straipsnio 2^1 dalies 1 punkte nustatyta procentinė dalis neturėtų būti keičiama.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	6	1		7.         Atsižvelgus į tai, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, tikslintinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies paskutinysis sakinys, vietoj nuorodos į Direktyvos (ES) 2019/944 II priedo 3 dalį nurodant konkrečią šioje direktyvoje nurodytą datą – 2024 metus.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu laikotarpiui iki 10 metų dviem etapais. Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su  elektros energijos suvartojimu. Antruoju etapu  išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos kitiems vartotojams, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, arba pagal atskirą skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytą planą, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje  paskelbia tvarką tvarkos aprašą, pagal kurią kurį vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. Prieš įdiegiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu skirstomųjų tinklų operatorius vartotojams teikia informaciją apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su išmaniojo apskaitos prietaiso rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per 7 metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki 2024 gruodžio 31 d., jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	6	1		8.         Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies priešpaskutinio sakinio formuluotėje „susijusias su apskaitos prietaiso“ po žodžio ‚su“ nereikėtų įrašyti žodžio „išmaniojo“.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu laikotarpiui iki 10 metų dviem etapais. Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su  elektros energijos suvartojimu. Antruoju etapu  išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos kitiems vartotojams, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas (toliau – įprastas apskaitos prietaisas), teisinis metrologinis patvirtinimas, arba pagal atskirą skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytą planą, jeigu išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime nenumatyta kitaip. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje  paskelbia tvarką tvarkos aprašą, pagal kurią kurį vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. Prieš įdiegiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu skirstomųjų tinklų operatorius vartotojams teikia informaciją apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su išmaniojo apskaitos prietaiso rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per 7 metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki 2024 gruodžio 31 d., jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-13	7			9.         Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 51 straipsnį 13 dalimi ir joje nustatyti, kad „keičiant šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis“. Atkreiptinas dėmesys, jog tik iš aiškinamojo rašto turinio seka, kad „<...> konsultacijos bus vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, o apie jos rezultatus bus skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje“. Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformulavęs įstatymo turiniui keliamą reikalavimą atitikti aiškumo principą: „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Minėtas reikalavimas taip pat reiškia ir tai, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminių teisės aktų ar kitokio pobūdžio dokumentų. Atsižvelgus į tai, aptariamas siūlymas tobulintinas aiškiai nustatant, kad dėl tam tikrų įstatymų projektų konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.	Pritarti	Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 51 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Dėl teisės aktų projektų, kuriais siūloma keisti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3291.  

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

Komisijos pirmininkas                                                                                    (Parašas)                                                                      Justinas Urbanavičius

(Seimo kanceliarijos patarėja aptarnaujanti Seimo komisijas Rūta Bėčiiūtė)