Vilnius

Įvertinę Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. liepos 5 d. dekretu Nr.1K-705 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹ skyriumi įstatymo, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straipsnių, ketvirtojo¹ skirsnio ir priedo pakeitimo bei 131 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas) teikiamų siūlymų atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Dekreto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma pakeisti Darbo kodekso 21 straipsnio 2 ir 3 dalis ir darbuotojo bei darbdavio teisinį statusą susieti su jų darbiniu teisnumu ir veiksnumu. Atsižvelgiant į tai, Darbo kodekse turėtų būti apibrėžtos darbinio teisnumo ir veiksnumo sampratos.

2. Dekreto 2 straipsnio 13 dalyje siūlomą pakeisti Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies formuluotę reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnyje reguliuojamas vienas darbo sutarties nutraukimo pagrindas - darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, o šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytos priežastys, kurioms esant darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

3. Dekreto 2 straipsnio 14 dalyje siūloma pakeisti Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti išimtį, pagal kurią darbdavys neturėtų teisės nutraukti neterminuotos darbo sutarties arba terminuotos darbo sutarties prieš terminą su darbuotoju, kuris atsisako dirbti pakeitus būtinąją darbo sutarties sąlygą - darbo užmokestį. Galima preziumuoti, kad Dekrete teikiama nuostata siūloma išspręsti koliziją su Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.“ Pažymėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas gali sukelti jo taikymo problemų ir pažeisti kitų darbuotojų teises, nes pagal Darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas gali būti pakeista, pavyzdžiui, darbo funkcija, o to išdavoje gali kisti darbo užmokestis, tačiau darbuotojas, sutikęs dirbti pakeitus darbo funkciją, negalėtų būti atleistas iš darbo, jeigu nesutiktų gauti už tos funkcijos atlikimą nustatytą darbo užmokestį, kuris būtų mažesnis palyginus su mokėtu už anksčiau dirbtą darbą. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, valstybėje susidarius sunkiai ekonominei padėčiai darbo užmokesčio mažinimo klausimai iš esmės negalėtų būti sprendžiami. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeisti Darbo kodekso 140 (136) straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai.

4. Dekreto 2 straipsnio 17 dalimi siūlomoje pakeisti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „mažiau“ reikėtų įrašyti žodį „kaip“.

5. Dekreto 2 straipsnio 18, 19 ir 20 dalyje siūloma pakeisti Darbo kodekso 63 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis. Šiose dalyse reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti nuostatas, apibrėžiančias subjektus, kuriuos privalo informuoti darbdavys, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą bei konsultuotis dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo.

6. Dekreto 2 straipsnio 24 dalimi Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją gavusi laikinojo įdarbinimo įmonė. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti licencijos išdavimo sąlygas, licencijuojamos veiklos sąlygas (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus.

7. Dekreto 2 straipsnio 26 dalimi siūloma pakeisti Darbo kodekso 75 straipsnio 2 dalis tikslintina šiais aspektais:

1) reikėtų tikslinti, už kokių kitų pareigų įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl tokios atsakomybės taikymo;

2) nuostatoje, kuri numato, kad „Vykdant šią pareigą laikinojo darbo naudotojas turi pateikti informaciją laikinojo įdarbinimo įmonei apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį” siūlytina numatyti pareigą teikti informaciją apie atitinkamos profesijų grupės darbuotojams mokamą darbo užmokesčio vidurkį (žr. Darbo kodekso 79 straipsnio 4 dalį).

8. Dekreto 2 straipsnio 57 dalimi siūlomos pakeisti Darbo kodekso 161 straipsnio 3 dalies nuostata „Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims, įskaitant trečiųjų šalių piliečiams“ tikslintina. Pažymėtina, kad asmuo gali turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą, t.y. galėjimą turėti darbo teises ir pareigas bei savo veiksmais sukurti darbo pareigas, tačiau būti jų neįgyvendinęs, t.y. nebūti darbuotoju. Be to, pagal Dekreto 2 straipsnio 5 dalyje siūlomą Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį, Darbo kodekso 161 straipsnio 3 dalies formuluotė apimtų ir atstovavimą darbdaviams, kas iš esmės nedera su profesinių sąjungų misija.

9. Dekreto 2 straipsnio 58 dalimi siūlomos pakeisti Darbo kodekso 164 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „Darbo sutartis“ reikėtų įrašyti praleistą žodelį „su“.

10. Dekreto 2 straipsnio 60 dalimi siūlomo pakeisti Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.” Ši nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirma, profesinė sąjunga, įsteigta turint minimalų steigėjų skaičių, įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus be kolektyvo sutikimo. Antra, šie įgaliojimai negalėtų būti paneigti ar perduoti kolektyvo susirinkimo kitam Darbo kodekso 165 (161) straipsnio 2 dalyje nurodytam darbuotojų atstovui. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 165 (161) straipsnio 2, 4 dalis, darbuotojų atstovai yra lygiateisiai, todėl siūlymas suvaržyti darbuotojų kolektyvo teisę spręsti kas turėtų atstovauti jų interesams kelia teisinių abejonių.

11. Dekreto 2 straipsnio 63 dalimi siūloma nauja Darbo kodekso 172 straipsnio 4 dalis tikslintina. Šios dalies nuostatas reikėtų formuluoti nuosekliau ir jų turinį tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 188 (182) straipsnio 3 dalies ir 165 (161) straipsnio 3 dalies (pagal kurią profesinės sąjungos kolektyviai atstovauja savo nariams) nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 172 straipsnio 4 dalyje nurodytas profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybės teisinis institutas Darbo kodekse nereguliuojamas.

12. Dekreto 2 straipsnio 65 dalimi siūlomos pakeisti Darbo kodekso 184 straipsnio 2 dalies nuostatos nevisiškai suprantamos, šioje dalyje stinga nuoseklumo, neaišku, apie kokius darbuotojų (profesinių sąjungų narių) susirinkimus čia kalbama, kas juose gali dalyvauti ir kokia jų organizavimo tvarka.

13. Dekreto 2 straipsnio 67, 68 ir 69 dalyse siūlomose pakeisti Darbo kodekso 200 straipsnio 4 dalyje, 201 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 3 dalyje tikslintina darbo tarybai taikytina taisyklė, nes šiame straipsnyje ir kitur kalbama apie darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis.

14. Dekreto 2 straipsnio 68 dalimi siūlomo pakeisti Darbo kodekso 201 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „jomis“ įrašytinas žodis „jais“.

15. Dekreto 2 straipsnio 71 dalimi siūlomo pakeisti Darbo kodekso 204 straipsnio atskirų dalių nuostatas, apibrėžiančias subjektus, kuriuos privalo informuoti darbdavys, prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje.

16. Dekreto 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse siūloma pakeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 7 straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnio 5 dalį, siekiant jas suderinti su Darbo kodekso nuostatomis. Įvertinę dekreto 3 straipsnyje pateiktus siūlymus, pastabų neturime.

17. Dekreto 4 straipsniu siūloma pakeisti Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį, siekiant jo nuostatas suderinti su Darbo kodekso nuostatomis. Įvertinę dekreto 4 straipsnyje pateiktus siūlymus, pastabų neturime.

18. Dekreto 5 straipsniu siūloma pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, siekiant jo nuostatas suderinti su Darbo kodekso nuostatomis. Įvertinę dekreto 5 straipsnyje pateiktus siūlymus, pastabų neturime.

19. Dekreto 6 straipsniu siūloma pakeisti Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, siekiant jo nuostatas suderinti su Darbo kodekso nuostatomis. Įvertinę dekreto 6 straipsnyje pateiktus siūlymus, pastabų neturime.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]