Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 205
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, laikrodis muša 14 valandą. Pradedame Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu užsiregistruoti ir pranešti Lietuvai ir pasauliui apie savo registraciją.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Seimo opozicinių frakcijų darbotvarkė
14.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės krizės suvaldymo“ projektas Nr. XIVP-2031 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, pradedame opozicinių frakcijų darbotvarkę. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės krizės suvaldymo“ projektas. Pranešėjas yra L. Savickas. Kviečiu jį į tribūną pristatyti rezoliuciją, kuri pagaliau yra registruota. Sveikinimai.
Dėl vedimo tvarkos – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš turiu pasiūlymą balsuoti po kiekvieno klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Bet jūs to pasiūlymo neįgarsinote nei sudarydami darbotvarkę, nei per Seniūnų sueigą, tai šito pasiūlymo balsuoti neteiksiu. Prašom. Gerbiamas L. Savickas – į tribūną.
Prašom. R. Tamašunienė turi pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, aš lygiai su tuo pačiu pasiūlymu. Opozicinė darbotvarkė. Frakcijos vardu mes prašome, kad opoziciniais darbotvarkės klausimais mes galėtume balsuoti po kiekvieno pristatyto įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai ačiū už šiuos pasiūlymus, bet aš dar kartelį jums priminsiu, kad nei Seniūnų sueigoje, nei sudarant darbotvarkę šito prašymo nebuvo. Jau yra sudaryta darbotvarkė ir aš šito pasiūlymo balsuoti neteiksiu.
Gerai, E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mielieji kolegos, aš irgi… (Balsai salėje) Kolegos, aš irgi sutikčiau su tuo, jeigu būtumėte rytinėje darbotvarkėje pasiūlę, kad popietinėje darbotvarkėje balsuojama dėl kiekvieno klausimo atskirai, dabar pažiūrėkite, darbotvarkė patvirtinta. Seimo nariai žino, kada patvirtintas balsavimas. Tai ką jūs norite padaryti?
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, aš nutraukiu visus pasisakymus per šoninį mikrofoną. Jeigu mes norime tęsti posėdį, 2-1 klausimas, aš tikrai kviečiu gerbiamą L. Savicką pristatyti rezoliuciją ir dirbti kaip įmanoma konstruktyviau. Jeigu L. Savicko rezoliucijos tekstas jūsų neįtikins, galėsite užduoti jam klausimus arba pasisakyti replikos teise. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, tikrai prašau įsiklausyti. Prašom, Lukui žodis. (Balsai salėje) Gerbiamas Lukai, prašom jūsų. Kiek čia dabar yra minučių? Visos 10. (Balsai salėje)
L. SAVICKAS (DFVL). Gerai. Petrai, viskas jau. Einame dirbti. Ligita! Gerai, kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiamas Lukai, dar kartelį prašau, žodis jums. Visi jūsų klauso ir yra pasirengę pasižymėti svarbiausius rezoliucijos punktus.
L. SAVICKAS (DFVL). Viskas, kolegos, pradedame darbą, man atrodo, pabandėme. Kas dar norėsime, galėsime per šoninį mikrofoną toliau pajudėti. Bet akivaizdu, kad tema aktuali. Ir man atrodo, kad tas aktualumas yra tikrai didžiulis vien dėl to, kad jau kelintą posėdžio dieną mes diskutuojame apie energetikos krizę ir mes visi esame atsidūrę jos epicentre. Iš tikrųjų nuo mūsų visų veiksmų priklausys, kaip mums pasiseks šitą krizę suvaldyti. Ar suvaldysime, ar vis dėlto ganėtinai desperatiškai gesinsime lokalius židinius ir visą tolesnę pasekmių grandinėlę vis stumsime ir stumsime į rytojų.
Lietuvos situacija yra ypač jautri. Kaip mums visiems puikiai žinoma, mūsų infliacija perkopė istorinę 22 % ribą, elektros energetikos rinkoje kol kas ganėtinai nevaldomas chaosas, yra besiformuojanti verslo bankroto riba, ką jau kalbėti apie artėjantį šildymo sezoną ir jo iššūkius. Šie iššūkiai palies kiekvieną Lietuvos žmogų, taip pat ir mus šioje salėje. Tad raginimai išsitraukti elektros prietaisus iš rozečių ar darželiuose, ligoninėse užsukti šiltą vandenį situacijos tikrai neišspręs. Tokie bandymai tik dar labiau skaldo visuomenę ir kuria nepasitikėjimą.
Kitos šalys, metų pradžioje matydamos pirmuosius artėjančios krizės signalus, nedelsdamos parengė verslui ir gyventojams aktualius paketus ir leido bent šiek tiek amortizuoti finansinę naštą.
Nors jau rugsėjis, Lietuva, kažkodėl būdama tikrai sudėtingoje situacijoje, vis dar neturi aiškaus su visais sutarto plano. Ir liūdna konstatuoti, kad Europos valstybės, kitos valstybės, palyginus su Lietuva, taiko daug daugiau ir įvairesnių priemonių. Didžioji dalis šalių pagrindinį dėmesį skiria labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad yra nepamirštami ir verslininkai. Juk būtent jie šiandien sprendžia: reikia atleisti ar išlaikyti turimus darbuotojus. Iki šių metų rugsėjo mėnesio parama verslui, įskaitant smulkųjį ir vidutinį, yra skiriama Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kitose valstybėse. Akivaizdu, kad reikia pasitempti.
Štai, pavyzdžiui, Estijoje šių metų sausio–kovo mėnesiais verslo įmonėms buvo skirta 100 % kompensacija tinklo mokesčiams už suvartotą elektros energiją, gamtines dujas. Slovėnijoje valstybė finansuoja 30–70 % dėl dujų ir elektros kainų labiausiai nukentėjusių įmonių sąnaudas. Vokietijoje veikia energijos sąnaudų mažinimo programa, skirta įmonėms, kurios ypač kenčia nuo didelių energijos kainų. Vienai įmonei skiriama net iki 50 mln. eurų subsidijų.
Taigi priešingai, negu anksčiau skelbta, naujausiais „Bruegel“ duomenimis, Lietuva pagal priemonių apimtį nuo bendrojo vidaus produkto tarp vertinamų Europos valstybių nėra tarp lyderių ir geriausiu atveju yra tik tarp vidutiniokų, turint omenyje, kad pagal infliaciją ir energetikos kaštų prasme mes lyderiaujame. Situacija aiškiai reikalauja pasitempti.
Taigi kalbame apie rezoliuciją. Siekdami suvaldyti įsismarkėjusią energetikos krizę ir kiek įmanoma labiau stabilizuoti ekonomiką kartu, su visų opozicinių frakcijų atstovais teikiame rezoliuciją „Dėl energetinės krizės suvaldymo“. Visų pirma rezoliucija teikiama remiantis Europos Komisijos pasiūlymu, dar rugsėjo mėnesio pasiūlymu dėl skubios intervencijos. Siūloma nedelsiant pradėti taikyti integruotą ir tarpusavyje susijusių priemonių paketą.
Atkreipiamas dėmesys į ankstesnes mūsų patirtas krizes ir ekonomikos rezultatą, liudijantį, kad į taupymą ir viešojo finansavimo mažinimą orientuota politika, taikyta 2009 metais, lemia prastesnius rezultatus visuomenei, verslui ir ilgalaikėms ekonomikos perspektyvoms, negu 2020 metais taikyti proaktyvūs trumpalaikiai ekonomikos palaikymo planai.
Atsižvelgdami į tai, kad Rusija energiją naudoja kaip politinį ginklą, dujų tiekimo į Europos Sąjungą sutrikimai tik didina dujų kainas ir turi grandininį poveikį elektros energijos kainoms, infliacijos augimui, o svarbiausia – didžiulę įtaką mūsų gyventojams ir verslui, šalies finansiniam, ekonominiam stabilumui, kviečiame visas frakcijas Seime ir Vyriausybę svarstyti konkrečius siūlymus. Juos įvardinsiu.
Visų pirma sumažinti gyventojams artėjančiu šildymo sezonu tenkančią finansinę naštą tiek už centrinį šildymą, karštą vandenį, bet ir elektros energiją, gamtines dujas bei malkas ir medienos produktus, skirtus kūrenti, taikant nulinį PVM tarifą; fiksuoti 24 centų už kilovatvalandę elektros energijos kainą buitiniams vartotojams; didinti minimaliąją algą pagal Lietuvos banko skaičiavimus; neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliajai mėnesinei algai; vienkartines pinigines išmokas skirti labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Taip pat parengti energijos sąnaudų mažinimo programą, ypač nuo krizės nukentėjusioms įmonėms kompensuojant energetinius kaštus, viršijančius 10 % jų sąnaudų. Kompensuoti nukentėjusiems sektoriams darbuotojų prastovas. Kalbant apie generacijos didinimą, leisti saulės elektros energijos gamintojams didinti kiekį, suteikiant galios ribose galimybę plėstis į hibridinius parkus užtikrinant tolygų skirstomųjų tinklų operatorių sąnaudų paskirstymą. Na ir paskutinis punktas – riboti žaliavinės medienos eksportą (kaip vieną iš priemonių), kurio metu su žaliava išvežamos ir medienos pjovimo liekanos, naudojamos šildymui.
Kolegos, nors salėje daug bruzdesio, noriu kviesti palaikyti rezoliuciją, nes susitarimas dėl šioje rezoliucijoje išdėstytų punktų galėtų suteikti aiškumo, stabilumo ir sutarimo dėl svarbiausių priemonių, kurios yra reikalingos šiandien ir Lietuvos gyventojams, ir verslui. Labai ačiū, spėjau laiku.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar yra galimybė užduoti klausimus. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Lukai, fiksuoti 24 centų kainą už kilovatvalandę dabar yra buitiniams vartotojams. Bet toks sprendimas priimtas birželio mėnesį, kai rinkoje kaina buvo maždaug 33 centai. Dabar kaina rinkoje yra ne 33. Jūs paprastai siūlote solidarumo principą, kad ir valdžia, ir verslas, ir piliečiai dalintųsi našta. Piliečiams nepriaugtų nė vieno cento, nė vienos dešimtosios – viską turi kompensuoti geroji tetulė valdžia iš biudžeto.
Toks klausimas. Negi jūs jau atsisakėte solidarumo principo visuomenėje ir kiek tas jūsų atsisakymas kainuotų įgyvendinant visą rezoliuciją? Įsivaizduokite, mes ją priimame, Vyriausybė įsiklauso ir eina dirbti pagal jūsų nurodytus rezoliucijos punktus. Aš bandžiau skaičiuoti, bet jūs, tikiu, geriau suskaičiavote, kiek tai kainuotų.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, iš bendro darbo Vyriausybėje galiu pasakyti, kad ir kiek mes visi skaičiuotume, visuomet galutinį žodį taria Finansų ministerija ir pasako, kiek iš tikrųjų tai kainuos. Taigi, manau, ir šiuo atveju tokia situacija būtų pati realistiškiausia ir tinkamiausia. Manau, kad svarbiausia yra sutarimas dėl principo tarp skirtingų frakcijų, tarp skirtingų politikų dėl to, kas yra svarbiausia, kad tai yra priemonės, kurios atlieptų lūkesčius, tai yra priemonės, kurios suteiktų užtikrintumo žiūrint į ateitį.
E. GENTVILAS (LSF). Man dar neišjungė, galiu tęsti?
L. SAVICKAS (DFVL). Aš matau.
PIRMININKAS. Gal jau, Eugenijau, supratome.
L. SAVICKAS (DFVL). Visiems įjunkime.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, klausimas dėl Europos Sąjungos pozicijos. Dabar Europos Sąjungoje kalbama apie viršpelnius. Kaip jūs žiūrėtumėte į tokį pasiūlymą laikinam laikotarpiui sustabdyti elektros energijos pirkimą per elektros biržas? Sakykime, mes turime VERT’ą – Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Galėtų atsirasti tarpvalstybiniu lygmeniu Europos energetikos reguliavimo taryba. Skirtinga situacija tarp valstybių narių: vieni generuoja energiją, kiti, kaip mūsų atveju, neturi tiek daug pajėgumų. Galbūt tas kelias – laikinai sustabdyti dalyvavimą elektros biržose ir tarpvalstybiniu lygmeniu spręsti šitą klausimą, gal čia galėtų imtis lyderystės ir mūsų energetikos ministras? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Manau, kad tai yra vienas iš diskusinių klausimų, apie tai kalba jau ne viena Europos valstybė. Akivaizdu, kad jau ir šiandien Lietuvoje veikiantys gamintojai, ypač atsinaujinančios elektros, nesupranta, kaip taip yra, kad į aukcioną ateinama su pasiūlyta kaina ir iš aukciono, jį laimėjus, gaunama dviguba arba triguba kaina nuo pasiūlytos. Akivaizdu, kad dabartinis modelis, kuriame mes esame, kelia didelį nusistebėjimą ne tik vartotojams, bet ir patiems gamintojams, jiems grįžta dvigubai ar trigubai didesni įkainiai, negu jie patys prašytų. Taigi dėl to reikėtų diskutuoti. Konkretus siūlymas, manau, yra gerai argumentuotas, visi turime mandatuoti aiškias užduotis energetikos ir užsienio reikalų ministrams per artimiausias kelias savaites vykstantiems į derybas, kuriose bus kalbama apie tai, kaip toliau spręsti dėl esamo reguliavimo. Neradus sprendimų ten, turėti omenyje, kad ir tokie sprendimai galėtų ir turėtų būti svarstomi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, Vyriausybė patvirtino proveržio paketą ir staiga po kilimu išdalino, manytina, saviems valstybės turtą, tai yra laidus, kuriuos įvardino, kaip galingumų rezervavimą. Atsinaujinančių išteklių proveržis sustojo nuo liepos mėnesio. Tai, be abejo, iš dalies spręstų šią energetikos krizės problemą, turėtume atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet dabar stovi. Kaip jūs manote, tos uždėtos lubos dėl 2 gigavatų saulės energetikai, laidų pralaidumą, galias išdalinus saviems, kaip tai atrodo visuomenės akyse? Ar tai yra teisėtas disponavimas valstybės turtu?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Manau, kad ne veltui ir šis aspektas yra minimas rezoliucijos tekste. Akivaizdu, kad ieškodami sprendimų dėl to, kas lemia dabartinę mūsų elektros kainų situaciją šiandien, mes aiškiai matome vieną dedamąją – tai vietos generacija. Mūsų pačių šiame Seime priimtas sprendimas, skambiu pavadinimu – proveržio paketas, tačiau reali situacija, kalbant apie tai, kad vietoj proveržio mes matome tokį akmenį, pakabintą ant kaklo segmentui, kuris norėtų plėstis, norėtų vystyti parkus, kuris turi konkrečias paraiškas, tačiau jos nėra tenkinamos ir bendra plėtra yra ribojama, čia reikia peržiūros. Labai tikiuosi, kad visai netrukus svarstydami vieną iš projektų mes galėsime sutarti, kad parlamentas šią nuostatą peržiūrėtų, keistų ją į techninius ribojimus, kurie leistų pasiekti ir pirminį tikslą, ir išlaisvinti mūsų vietos gamintojus toliau vykdyti plėtrą, kai jos mums taip smarkiai reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, man truputį tenka apgailestauti dėl tos šiek tiek minkštos opozicijos. Kodėl mes negalėjome įrašyti į rezoliuciją, kad iš Astravo pirkime pigią atominę elektrinę? Visi Lietuvos gyventojai ir verslas tikrai džiaugsis ir klestės.
Dėl vertybinių dalykų. Pažiūrėkite, vakar… Amerikonai kartu su rusais skraido į kosmosą, kartu jie ten bučiuojasi, bendradarbiauja. Amerikonai panaikino sankcijas rusiškoms trąšoms, amerikonai rusiškiems maisto produktams sankcijas panaikino, amerikonai panaikino vaistams, boingų atsarginėms detalėms, o mes pirktume tik iš Baltarusijos, ne iš Rusijos atominės elektrinės kurą ir krizės neturėtume. Ar jūs irgi bijote konservatorių, kad tokio pasiūlymo neįrašėte?
L. SAVICKAS (DFVL). Manau, čia keli momentai yra svarbūs. Vienas, labai smarkiai ginčyčiausi dėl žodžių „visi Lietuvos gyventojai ir verslai džiaugtųsi“ – manau, kad čia mes galėtume smarkiai padiskutuoti dėl to žodžio. Opozicijos sutarimas tuo ir yra gražus, kad mes sutariame dėl to, ką sutarėme, ir tai nebuvo aspektas, dėl kurio mes būtume sutarę.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Vytautai. Lukai, energetikos ministras dar visai neseniai taip optimistiškai pasakė, kad visai didelė dalis Lietuvos gyventojų moka mažiau už elektrą dėl liberalizavimo, galbūt jisai buvo teisus, bet ar turi skaičių, prognozę, kaip pasikeis situacija nuo šių metų pabaigos, kai pirmosios bangos, kuri daugiausia suvartoja elektros, vartotojai nebeturės fiksuotų sutarčių? Ar nemanai, kad opozicija galėtų susitelkti ir, kadangi Vyriausybė ir Seimo dauguma su ja nesikalba dėl energetikos situacijos, sukurti savo komisiją, bendradarbiaudama su ekspertais, su verslu, ir tikrai pateikti Vyriausybei, kuri akivaizdžiai stokoja sprendimų, rimtų, gerų pasiūlymų?
Aš dar sutaupiau 15 sekundžių, tai klausimas Vytautui. Ar tamsta jau esate… Vytautai, ar tamsta jau esate opozicijos atstovas, kad pirmininkaujate opozicijos posėdžiui? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Posėdžio pirmininke, ar jūs norite pirmas?
PIRMININKAS. Ne, ne. Aš manau, jūs atsakykite į klausimus, stovite tribūnoje, tikrai galite tai padaryti.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerai. Labai ačiū, Vytautai. Manau, kad… Pirma, dėl sausio 1 dienos. Iš tikrųjų yra iššūkis, į kurį reikėtų susitelkti. Teko tikrai girdėti ne iš vieno verslo atstovo, kad su nerimu laukia šio termino, kada pirmi pirmojo etapo fiksuotų kainų laikotarpiai baigsis, ir tikrai ne vienas verslas ieško, kaip suvaldyti tas rizikas. Kokie nors pasiūlymai, kuriuos galėtume mes kartu sugeneruoti, tikrai, manau, būtų prasmingi. Daugelis verslų patys jų ieško, bet aš būčiau šiek tiek optimistiškesnis, kad štai šiandien, jeigu rezoliucijos kontekste mes sutariame dėl bendrų priemonių paketo, tai galbūt sutartume ir dėl to, kaip pagelbėti pirmajame etape buvusiems verslininkams ieškant išeities dėl kintančių etapų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Ačiū, Lukai, už rezoliuciją. Mano klausimas būtų toks, jūs pats paminėjote, kad daugelis Europos šalių, pasaulio šalių yra parengusios paketus, kad padėtų atlaikyti tą kainų spaudimą tiek verslui, tiek piliečiams. Lietuvoje pasirodžius pirmai rudens sesijos darbotvarkei, atrodo, mes gyvename paraleliniame pasaulyje, iš esmės ten apie tai apskritai nieko nebuvo. Būtent tokią darbotvarkę, kuri skatina kompensuoti ar ieškoti sprendimų, siūlo opozicija. Kaip jūs pats galėtumėte paaiškinti tokią mūsų kolegų suformuotos Vyriausybės laikyseną, pavyzdžiui, kai ponas D. Kreivys yra paminėjęs mūsų frakcijoje, kad maždaug gyventojams įkandamos sąskaitos, nors Lietuva, Baltijos šalys yra labiausiai paveiktos tos naštos? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti apskritai tokią poziciją, kai nėra siūloma padėti nei verslui, nei gyventojams Lietuvoje?
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū už klausimą. Mes iš tikrųjų net ir po to susitikimo su ministru D. Kreiviu konstatavome, kad susidaro toks jausmas, kad yra lengvas atotrūkis nuo realybės ir kalbant apie paties pateiktą pavyzdį, ir tai suponuoja ir kitos šalys. Iš tikrųjų vasaros laikotarpiu, kai parlamentas atostogavo, akivaizdu, kad ir Vyriausybė tuo metu tikriausiai nerengė daug įstatymų projektų, nes šiandien mes juos matytume mūsų darbotvarkėje. Tačiau akivaizdu, kad kitos šalys dirbo, šaukė neeilines sesijas, priėmė sprendimus ir šiandien jau įgyvendina antruosius, trečiuosius paketus.
Nors čia praėjusiomis savaitėmis buvo smarkiai komentuota, kad Lietuvos priemonės sudaro galimybę kalbėti apie antrąją vietą tarp Europos valstybių pagal santykį su BVP, tačiau atnaujinti to paties šaltinio praėjusios savaitės duomenys, „Bruegel“ duomenys, sako, kad mes geriausiu atveju esame vidutiniokai pagal tai, kokios apimties yra mūsų priemonių paketas, kai mūsų situacija tiek kainų prasme, tiek infliacijos prasme yra topinė, mes tikrai čia lyderiaujame. Tai suponuoja, kad tų projektų ir sprendimų reikia čia ir dabar, greitai mums visiems reikia pasitempti. Ši rezoliucija yra postūmis ta kryptimi.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau klausimų nėra, kaip ir laiko tam jau nėra. Labai ačiū pranešėjui. Dabar diskusija dėl rezoliucijos. Joje nebuvo norinčių kalbėti, todėl kalbėsime dėl motyvų. Priėmimas. Prieš kalbės E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, įdomi situacija, kad neatsirado nė vieno, norinčio paremti šitą rezoliuciją, nė vieno, norinčio paremti svarstymo stadijoje, išdėstyti argumentus ir taip toliau. Tai šiek tiek rodo, kad ir pačios opozicijos požiūris į tą rezoliuciją nėra labai rimtas, negali pasakyti, kiek tai kainuotų, nes argi tai mūsų problema, argi tai mūsų reikalas, Finansų ministerija tegu skaičiuoja, šmaikštaudamas P. Gražulis pigią Astravo atominę elektrinę, ne elektrą, o elektrinę siūlo nusipirkti. Įdomu. Jis sako, kad nešmaikštaudamas, tada jau man visai visokių problemų kyla.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, į ką atkreipiau klausdamas: solidarumo nelieka, viską turi prisiimti valdžia. Opozicijai labai būdingas bruožas – tegu valdžia sprendžia žmonių problemas, o žmonės nė kiek nebus atsakingi už tai. Aš suprasčiau, jeigu valdžia būtų kalta dėl šitos energetikos kainų krizės, bet patys rezoliucijos autoriai rašo, kad Rusija naudoja energetinį ginklą kaip šantažą. Tai lyg ir suprantate, kad ne valdžia atsakinga.
Aš siūlau daugiau solidarumo ir pačiai opozicijai žiūrėti į mūsų bendrą veikimą kaip į solidarų veikimą, o ne tyčiotis iš valdančiųjų sakant, o kodėl jūs nekompensuojate, kodėl žmonėms turi 1, 2 ar 5 centais pabrangti, juk turite galimybių skolintis, praskolinti Lietuvą ir taip toliau.
Kolegos, kalbėkime rimtai, sulaukime biudžeto projekto, sėskime visos frakcijos ir susitarkime, kiek reikia pasiskolinti einamiesiems kitų metų reikalams spręsti, kad nesakytume, kad šita valdžia praskolino Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis remia šią rezoliuciją. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, tikiuosi, kad ir valdančioji dauguma turėtų paremti šią rezoliuciją, nes tai nėra… toks daugiau vertybinis dokumentas, kuris išsako požiūrį į esamą situaciją. Tačiau kad dabartinė valdžia kalta, tai tikrai, tai yra kad konservatoriai uždarė Ignalinos atominę elektrinę. Aš prisimenu, su amžinąjį atilsį J. Veselka šešis kartus registravome įstatymo pataisas, kad jos neverta uždaryti, nes ji yra saugi, bet mus apšaukė, kad mes esame rusų agentai. Apšaukė konservatoriai.
Taip pat kur tas „Independence“ – nepriklausomybės laivas nuo brangių dujų? Kur jisai? Ponai konservatoriai, ponai liberalai, kur tas laivas, kuris, sakė, mus apsaugos nuo brangių dujų? Nėra to laivo. Tas laivas pardavinėja taip pat brangias dujas, tokia pat kaina, kokia yra ir rusiškų dujų. Taigi padarytos tikrai didelės investicijos, bet, deja, rezultato nėra.
Antras dalykas. Aš tikrai, pone Gentvilai, nejuokauju dėl Astravo atominės elektrinės. Aš siūlau mesti ambicijas, tai būtų naudinga Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai. Mes galėtume turėti glaudesnius santykius su A. Lukašenka. Galėtume reikalauti, kad būtų išlaisvinti visi riaušių metu įkalinti politiniai kaliniai. Mes galėtume, tai labai nepatiktų V. Putinui, mes galėtume ištraukti A. Lukašenką iš V. Putino glėbio. O dabar jūs savo politika A. Lukašenką visiškai įstūmėte į V. Putino glėbį. V. Putinas pats jo negalėjo pasiimti, jūs padedate tai padaryti V. Putinui. Tikrai jūsų politika yra žalinga mūsų valstybei, ypač užsienio klausimu.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (LRF). Todėl aš pritariu šiai rezoliucijai ir matau didelę kaltę dėl energetikos kainų ir konservatorių, ir liberalų.
PIRMININKAS. Labai ačiū už nuomonę.
Darbotvarkės 2-2 klausimas yra Pridėtinės… Ai, atsiprašau. Dar taip pat už – V. Bakas. Čia priėmimo stadija. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėjau reaguoti į kolegos, iš tikrųjų norėjau pasisakymą daryti, į kolegos E. Gentvilo kvietimą palaukti ir siūlymą diskutuoti. Žinote, šiuo metu vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Jeigu pasiklausytume pasaulio lyderių pranešimų, ten dominuoja trys temos: tai yra energetikos krizė, tai yra maisto krizė ir tai yra karas Ukrainoje.
Visas pasaulis supranta, viso pasaulio politikai supranta, kad energetikos krizė yra didžiulė problema, ir ieško būdų, kaip padėti žmonėms ir verslui ją įveikti. O mes, susirinkę į Seimo sesiją, nematome nė vieno projekto, nė vienos žinutės apie tai, kaip mes padėsime mūsų visuomenei įveikti šią krizę, nors Lietuva ir Baltijos šalys yra vienos labiausiai paveiktų šalių.
Žmonės, tiesą sakant, pamatę Seimo darbotvarkę, regioninė žiniasklaida skambina ir klausia: o ką Seimas ruošiasi daryti dėl kainų, kai žmonės gavo sąskaitas kelis kartus didesnes? Tiesą sakant, belieka apgailestauti, kad Vyriausybė vasarą, taip pat Seimo komitetai nesugebėjo parengti tokio plano, nors buvo aišku, kad taip bus. Todėl aš tikrai kviečiu, gerbiamieji, palaikyti šią rezoliuciją ir nedelsiant teikti priemonių planą, kaip visuomenė ir verslas galėtų atlaikyti šią krizę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos.
14.28 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1965 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo, papildymo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1965. Kviečiu L. Savicką į tribūną. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pradedate maratoną visos eilės Pridėtinės vertės mokesčių įstatymų projektų. Manau, kad į detales galbūt per daug nenueisime. Pakalbėkime apie kelis svarbiausius aspektus.
Vienas iš jų yra, kad mes puikiai suprantame, kad turime surasti sprendimus, kurie atlieptų visų iššūkius vienodai. Šiandien matomi sprendimai, dėl kurių diskutavome pirmoje plenarinio posėdžio pusėje, kai diskutavome dėl Vyriausybės pristatyto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto. Kyla reikšmingas klausimas. Jis yra susijęs su tuo, kad vis dėlto tai yra pasiūlymas, taikomas tik centrinio šildymo lengvatai, tačiau neapima kitų šaltinių, tokių kaip dujos, malkos ar elektra.
Mes teikiame vieną iš jau minėto paketo opozicinių priemonių ir tai yra lengvatinio PVM tarifo ne tik už šildymą, karštą vandenį, bet ir dujas, malkas ir medienos produktus, skirtus kūrenti, kompensavimas iš valstybės biudžeto. Tai yra priemonė, kuri nediskriminuotų pagal tai, kokiu būdu šildosi mūsų gyventojai, ir sudarytų galimybę visiems taikyti tą pačią lengvatą vienodai.
Pagalvokime vien apie tai, kad Vilniuje šildymas jau yra pabrangęs 60 %, kituose miestuose 40 %, ką ir kalbėti apie tai, kad malkos, palyginti su pernai, yra pabrangusios daugiau negu dvigubai. Taigi iššūkis yra juntamas visuose segmentuose, ir smarkiai. Kalbėkime apie tai, kad turėtume tikriausiai sau aiškiai pasakyti, kad šis pasiūlymas, šis projektas ir kiti projektai idealiu atveju turėtų būti skirti tam pačiam vienam pagrindiniam komitetui, jame sujungti ir pateikti kaip vienas projektas, aiškiai sudėliojantis artimiausių dvejų metų lengvatinio tarifo taikymo taisykles. Manau, kad tą patį akcentuos kiti kolegos, pristatantys ateinančius pridėtinės vertės mokesčio projektus. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek teko girdėti iš gandų, valdantieji ketina atmesti faktiškai visus mūsų siūlymus. Nežinau, visuomenę turbūt stumia į didelę energetinę krizę ir energetinį skurdą. Mano klausimas būtų toks: kiek jūsų šitas siūlymas realiai prisidėtų prie to energetinio skurdo mažinimo? Galbūt reikėtų premjerei labai rimtai pagalvoti, gal vis dėlto reikėtų palaikyti šiuos projektus?
L. SAVICKAS (DFVL). Akivaizdu, kad reikalingas sisteminis paketas, tą akcentuoja ir Europos Komisija savo priimtame sprendime, tą mes matome ir kitų vyriausybių sprendimuose, kad turime rasti priemonių paketą, kuris atliepia ne skirtingų interesų, ne skirtingų kategorijų gyventojų grupes, bet visas tikslines grupes, kurios susiduria su šiais iššūkiais. Kaip sakiau, nepriklausomai nuo to, ar gyventojai šiandien naudojasi centriniu šildymu, ar kitais energijos šaltiniais, jie visi šiandien patiria labai panašaus dydžio iššūkius ir mes negalime sau leisti taikyti priemones tik vieniems gyventojams, o kitiems nepasiūlyti sprendimo.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Prašau, bet jo salėje nematau. K. Vilkauską užtat puikiai matau. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, na, kažkaip valdantieji nereaguoja į tokius skaičius kaip 9, nuo 21 iki 9, kiek kartų teikiame. Tai gal reikėtų kaip su centriniu šildymu – nunulinti? Paprasčiausiai kaip mes, pateikti pasiūlymą, kaip centriniam šildymui šiandien mes priėmėme nulinį PVM tarifą, nes niekaip nesulyginame tos diskriminacijos, taip pateikti nulinį PVM tarifą ir galbūt tada valdantieji paseks tuo pavyzdžiu ir sulygins, nes nespėjo individualių namų paskui centrinį šildymą. Tai gal pabandykime taip? Klausimas ir pasiūlymas.
L. SAVICKAS (DFVL). Čia, gerbiamas Kęstuti, sutinku, kad reikėtų priimti vieną sprendimą, tą aš ir akcentavau pristatydamas, idealiausiai tą pavyktų padaryti komitete sujungiant įstatymų projektus. Dabar reikia suvienodinti ir lengvatinio tarifo taikymo laikotarpį – metai, dveji metai, kas vyksta tarp skirtingų sezonų, šildymo sezono metu, nešildymo sezono metu, ir tuomet tam tikras pasiūlymas suvienodinti tarifus laikinai, nelaikinai. Visa tai reikėtų padaryti viename komitete. Šiandienos mūsų tikslas yra pagaliau įtikinti valdančiuosius, kad negalima kalbėti tik apie vieną kategoriją, turime kalbėti apie visas, nes visi gyventojai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildosi, turi gauti pagalbos priemonių, kai jų reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar bus proga pasisakyti dėl motyvų. Už niekas nekalbės, prieš irgi niekas nekalbės. Labai ačiū. Apsispręsime balsavimo metu.
14.33 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1980 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio tų pačių straipsnių pakeitimo įstatymas, bet jau kitas projektas. Pranešėjas – S. Skvernelis. Kviečiu jį į tribūną.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, turbūt tęsiu temą, pačią aktualiausią temą, ji jau buvo pristatyta ir rezoliucijos rengėjų, ir įstatymo projektu prieš tai. Išties, matyt, dabar daugelis įstatymų projektų eina, na ir siūlymų turint vienintelį tikslą palengvinti pirmiausia žmonėms gyvenimą, buitį, ji yra sudėtinga tikrai dėl tokių neprognozuotinų, nerealių kainų už energetinius resursus.
Šito siūlymo esmė, kad valstybė, tą mes labai dažnai akcentuojame, kad piliečiai ir valstybė turi būti solidarūs. Būtent tam ir skirta, kad valstybė šiuo sunkiu laikotarpiu laikinai – iki kitų metų balandžio mėnesio pabūtų solidari tuo laikotarpiu, kuris žmonėms yra sunkiausias, susijęs su šaltuoju metų laikotarpiu. Ir tas solidarumas būtų labai paprastas, tai yra mažinamas PVM tarifas buitiniams vartotojams elektros energijai iki 9 % ir kartu iki mano numatyto, siūlomo laikotarpio visiškai kompensuojama, tai mes iš esmės turėtume 0 PVM tarifą elektros energijai.
Tai yra labai svarbu ir yra viena iš tų kompleksinių priemonių, kas yra siūloma turbūt ir iš kairės, ir iš dešinės. Tikrai našta, ypač atskiriems namų ūkiams, yra labai didelė. Mes nepamirškime, kad tos kompensacijos, kurios skiriamos, sakykim, už centrinį šildymą, viskas suprantama ir palaikytina, tačiau yra namų ūkių, kurie iš visų komunalinių paslaugų turi tiktai elektrą. Tai yra elektra naudojama ir šildymui, galbūt moderniam, neteršiančiam aplinkos, bet elektros reikia. Elektra naudojama vandentiekiui, nes gręžinys be elektros nedirba. Elektra naudojama kanalizacijai, nes irgi elektros reikia. Valgyti gaminti ir visiems kitiems buitiniams poreikiams tenkinti.
Ar tai būtų pakeliama, ar nepakeliama našta valstybei? Supraskime, skaičiai rodo, kad neplanuoto PVM surinkimas į valstybės biudžetą yra gerokai viršijantis lūkesčius, tai yra beveik daugiau negu 23 %, tai yra virš 3 mlrd. eurų. Tą dalį palikusi gyventojams, manau, valstybė pasielgtų tikrai solidariai ir kompensuotųsi iš kitų PVMʼų, kurie yra susiję su kitokiu mūsų vartojimu.
Girdžiu kritiką arba abejones, kad tiekimas lyg ir nėra nereguliuojama veikla ir naudos gavėjas gali pasinaudoti PVM. Tai yra netiesa, nes dalis kainoje, kai perkama biržoje, 40 % yra valstybės reguliuojama. Tai jau valstybės įtaka yra. Dar daugiau. 90 % gyventojų, pasirinkę nepriklausomą tiekėją, yra užfiksavę savo kainą. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį, gaudami sąskaitą pagal fiksuotą tarifą, jie labai aiškiai matytų ir galės matyti, ar 21 % yra sumažėjęs, ar ne. Tikrai kalbėti apie tai, kad lieka čia kažkoks paslaugos teikėjas ir jis bus galutinis PVM naudos gavėjas, nebūtų visiškai tikslu. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti T. Tomilinas, bet, matyt, paklaus kitu laiku.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gal frakcijoje.
PIRMININKAS. K. Vilkauskas paklaus čia pat. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu, nes tarp PVM lengvatų projektų čia pirmas, kurį pateikėte dėl elektros energijos. Tikrai palaikysiu. Tiktai klausimas. Iš tikrųjų buitiniams vartotojams dabar vis tiek jau pateikė ir kompensavimo mechanizmą, ir visa kita, o kaip su kitais vartotojais, nekalbant jau apie verslą, bet yra ir nevyriausybinių organizacijų, socialinių paslaugų teikėjų ir panašiai, kurie atlieka gerą darbą? Ir jie dabar tiesiog nebepakelia būdami pirmuose ešelonuose, kai reikia teikti Ukrainai pagalbą, kovido atveju? Jie dabar tiesiog negali išsimokėti net už savo elektros energiją, negali teikti žmonėms pagalbos. Kaip su kitais vartotojais?
S. SKVERNELIS (DFVL). Aišku, čia irgi skirkime į dvi dalis. Kalbant apie verslą, matyt, ten yra kitų kompleksinių sprendimų, kai mes kalbame, ar verslui reikalinga pagalba. Mes manome, kad taip, reikalinga pagalba ne tiktai galbūt netiesiogiai subsidijuojant elektros kainas, bet turint apyvartinių lėšų, lengvatinių paskolų, prastovų klausimą sprendžiant ir mokant. Ko gero, iš tiesų, kalbant apie verslą, būtų dar didesnė našta valstybei ir nežinia, ar jinai būtų pakeliama.
Kita vertus, verslui išties (su kuo reikia sutikti ir tai numatyta Lietuvos ilgalaikėje energetikos strategijoje iki 2050 metų) reikia modernizuotis ir kalbėti apie modernizavimą tuo aspektu, kad elektros energijai imlios gamybos technologijos būtų iš tikrųjų keičiamos moderniais sprendimais. Čia galėtume kalbėti ir apie investicijų neapmokestinimą, pelno reinvestavimą į technologinį atsinaujinimą ir taip toliau, bet čia jau turbūt kiti klausimai.
Kalbant apie biudžetinį sektorių, kurį jūs palietėte, čia turbūt suprantamas dalykas, kitaip nebus. Tiesiog tas išaugusias sąskaitas vėlgi ta pati valstybė privalės kompensuoti, nes sąskaitų neapmokėjimas biudžetiniam sektoriui reiškia, kad arba turės būti perskirstymas tarp biudžeto eilučių, o, matyt, vienintelis šaltinis yra, nemanau, kad kas nors drįstų jį liesti, darbo užmokestis arba tos kitos išlaidos. Jeigu jos nebus apmokamos, tai visos biudžetinės organizacijos susidurs su tuo pačiu, su kuo susiduria žmonės, tai yra bus raginimų išjungti elektros energiją, įsiskolinimas išieškomas pasitelkus antstolius, tikrai nesinorėtų, kad taip būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs manote, ar yra teisinga valstybei pelnytis iš didesnės elektros kainos, nes kuo didesnė kaina, tuo daugiau surenkama PVM? Natūralu, o šis pasiūlymas turbūt ir stabilizuotų tą situaciją, kad valstybė tikrai surinktų tam tikrą dalį PVM, bet tai nebūtų toks drastiškas pasipelnymas PVM surinkimo, kaip jūs manote?
S. SKVERNELIS (DFVL). Iš esmės aš jau atsakiau į tą klausimą, aš kalbu apie solidarumą, kai kviečia verslą, piliečius ir valstybę būtų solidarius, tai yra solidarumo pavyzdys. Šie pinigai, kurie įplaukia iš PVM dėl infliacinių dalykų dėl išaugusių kainų, nebuvo suplanuoti biudžete, jie yra virš biudžeto, ir tikrai ne viską išdalinti, bet dalį tų surinktų neplanuotų pajamų tiesiog solidariai grąžinti gyventojui, o grąžinti gyventojui sumažintu tarifu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Pociūnienė. Prašom.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Pone Sauliau, norėčiau jūsų kaip buvusio premjero paklausti, ar atlikote skaičiavimus, kokia našta užgultų biudžetą tuo atveju, jeigu mes nubalsuotume už jūsų pasiūlymą?
Ir antras dalykas. Noriu pastabėlę vis dėlto pasakyti, kad didelė dalis čia kalbančiųjų, atrodo, negirdėjo premjerės kalbos iš ryto. Daug problemų tiesiog atpuola po jos pasisakymo, ji pateikė labai aiškius skaičius, tikėčiausi aiškių skaičių ir iš jūsų.
S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Turėjome mes labai gerą pavyzdį, kurio aš nenorėčiau kartoti, bet pakartosiu: kai kolegė, man atrodo, A. Širinskienė paklausė gerbiamos premjerės klausimo, atsakymas buvo: jūs, kadangi esate Seimo narys, tai galite pažiūrėti Statistikos departamente arba ministerijų tinklalapiuose, kokie tie skaičiai yra. Aš tikrai nenoriu taip atsakinėti. Aš jums paminėjau, kad yra beveik 23 % surinkta virš biudžeto, tai yra neplaninės biudžeto įplaukos, tai yra gerokai daugiau negu 3 mlrd. eurų. Tą dalį pinigų tikrai būtų galima sugrąžinti ir tai nebūtų papildoma našta biudžetui, nes tie pinigai nebuvo biudžete suplanuoti.
Aš tikrai suprasčiau diskusiją, jeigu mes kalbėtume šiandien, kad biudžetas vykdomas euras į eurą ir šitas pasiūlymas reikalautų maždaug 50 mln. arba 100 mln. papildomai gauti į biudžetą. Tai tiesiog yra perskirstymas to, ką surinko valstybė neplanuotai. Esu kaltas, kaltas ir dar kartą kaltas – negirdėjau ryte premjerės kalbos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš žvelgdamas į kitų valstybių patirtį, kurios sėkmingai sumažino antiinfliaciniais paketais savo PVM ir kitus akcizus, niekaip negaliu suprasti mūsų premjerės, kodėl ji mano, kad PVM būtinai bus pavogtas? Nematau jokių skaičiavimų. Gal jūs galėtumėte pasidalinti savo matymu, kodėl taip elgiasi dabartinė premjerė?
S. SKVERNELIS (DFVL). Čia, matyt, kiekvienos Vyriausybės tam tikra rizika, kai mes kalbame apie turbūt netiesioginį naudos gavėją: ar bus verslas sąžiningas ir ta mokesčių dalimi, kuria yra sumažinama našta, sakykime, bus pasidalinta su galutiniu vartotoju, kuris galiausiai ir moka už tą paslaugą. Šiuo atveju aš dar kartą galiu argumentą pasakyti, kad tai yra pakankamai didelė garantija, nes apie 90 % žmonių yra fiksavę metams, pusantrų metų arba net iki dvejų metų ir turi fiksuotą elektros energijos kainą.
Atsiverskime kiekvienas, kas mokame už elektrą, sąskaitą, išklotinę. „Igničio“ dalis, kaip pavyzdys, ESO dalis, kaip pavyzdys, ir PVM 21 %. Jeigu aš turiu užfiksavęs šiandien savo tarifą ir matau, kad ten sąskaitoje nuo 15 eurų šiandien yra mano 21 % PVM, tai kitą mėnesį po tokio Seimo sprendimo negalės kas nors man pagrįsti, kad turėčiau aš dar tuos 15 eurų iš kažkur sumokėti, nebent vėl sugalvos, kad ESO kaštai išaugo ir reikia daugiau mokėti. Labai aiškiai bus matoma ir kontroliuojama. Ir tikrai nėra šiandien ko tikėtis ir a priori sakyti, kad tą naudą paims nepriklausomi tiekėjai, kurie iš esmės yra didžiausios trys valstybės kontroliuojamos įmonės. Visiškai kontroliuojamos, pabrėžiu, nėra privatizuotos, kaip čia kažkas bando įteigti, tai yra visiškai galutiniai sprendimai, nepriklausantys nuo smulkiojo akcininko, priimami valstybės, tiksliau per jos įgaliotus asmenis, esančius valdybose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų jums nėra. Ačiū. Yra pasisakymų. Už pasisako L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos. Labai ačiū posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Tikrai kviečiu visus palaikyti. Šiuo atveju prisiminkime, kas dabar daugiausiai suvartoja elektros energijos. Suvartoja tie, kurie kažkada ėjo žaliojo kurso link. Užgesino savo pečius, pasistatė oras-vanduo, pasistatė geoterminį šildymą. Šiandien jiems didžiausia našta, jie dabar faktiškai galvoja, kaip išspręsti tą klausimą. Tai yra buitiniai vartotojai, aš nekalbu apie tuos, kurie yra pramonėje ir panašiai, bet kalbu apie pagalbą buitiniams vartotojams. Jeigu šiuo atveju mes jiems padėtume, sumažintume jų sąskaitas, jie galbūt galvotų apie alternatyvą – prisijungtų prie saulės parko, pasistatytų nuotolinę elektrinę ar ant savo namo stogo. Iš tikrųjų padėtume, nes šiuo atveju sumažintume jų sąskaitas. Tikrai kviečiu visus palaikyti, nes čia kalbama apie tuos, kurie daugiausiai suvartoja elektros energijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime vėliau.
14.46 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1835(2) (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 2-4 klausimas – taip pat Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas. Pranešėjas – E. Sabutis. Kviečiu į tribūną pristatyti šį projektą. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai iš esmės labai panašus įstatymo projektas į tą, kurį pristatė ir L. Savickas, ir S. Skvernelis. Pridėti daugiau argumentų, matyt, jau nepavyks, tiesiog noriu pasakyti, kad jis iš esmės galėtų ir papildyti Vyriausybės įstatymo projektą, jam mes, manau, greitu metu ir pritarsime. Tikiu, kad visiškai vieningai šis Seimas jam pritars. Tačiau juo dar siūloma išplėsti vartotojų ratą, kuriems būtų taikoma ne kompensacinė, o tikslinė pagalba. Būtų numatytas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas karštam vandeniui, elektrai, dujoms ir suskystintoms dujoms.
Jeigu turite klausimų, esu pasiruošęs į juos atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jis buvo toks aiškus, kad klausimų neatsirado. Dėkoju, gerbiamas Eugenijau. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime ir balsuosime vėliau.
14.47 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1334(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – taip pat Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1334(2). Pranešėjas – G. Kindurys. Kviečiu į tribūną. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Esminiai dalykai čia yra pasakyti. Atsižvelgiant į sudarytas skirtingas PVM lengvatų sąlygas, į kompensavimo ir nekompensavimo sąlygas, šiuo projektu vartotojams siūloma taikyti lengvatinį 5 % PVM tarifą teikiamoms gamtinėms dujoms ir suskystinoms naftos dujoms balionuose. Tokių vartotojų neišskirti iš tų gyventojų, kuriems naudojant centralizuotą šildymą jau yra ar buvo taikomas lengvatinis 9 % arba viso PVM tarifo, arba dalies kainų kompensavimas. Taip būtų vartotojams sumažinta finansinė našta dėl išaugusių sąskaitų už dujas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nėra. Labai ačiū už pristatymą. Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto norinčių kalbėti taip pat nėra. Balsuosime vėliau.
14.48 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1970 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – taip pat Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Nekrošius. Kviečiu į tribūną pristatyti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mano taip pat yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto pakeitimai. Ką aš konkrečiai siūlau? Taikyti 0 % PVM tarifą konkrečiai kurui, naudojamam elektros, šilumos ir energijos gamybos įrenginiuose. Šis tarifas galiotų iki 2023 m. gegužės 31 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių neatsirado. Dėl motyvų dėl darbotvarkės 2-6 klausimo nėra norinčių pasisakyti. Apsispręsime ir balsuosime vėliau.
14.49 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-710(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – taip pat E. Sabutis. Gerbiamas Eugenijau, dėl Pridėtinės vertės mokesčio 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-710(2) kviečiu į tribūną.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiuo įstatymo projektu norima tiesiogiai atliepti šių dienų aktualijas. Aišku, jau nėra kalbama apie energetikos kainas ir jos išteklių kainas. Juo siekiama sumažinti maisto produktų ir energijos kainas vartotojams, nes dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo finansų vis dar turi skirti būtiniausiems maisto produktams įsigyti ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, todėl manoma, kad PVM lengvata sumažintų šią naštą. Tai būtų, galbūt labai skambiai skamba, viena iš antiinfliacinių priemonių, tiesiogiai darančių teigiamą įtaką vartotojų elgesiui. Norima pakeisti 19 straipsnio 3 dalį, ja numatoma, kad lengvatinis 9 % PVM tarifas būtų taikomas būtiniausiems maisto produktams. Šiuo projektu taip pat siūloma taip pat papildyti to paties straipsnio 3 dalį nauju punktu, juo būtų nustatyta, kad lengvatinis 9 % PVM būtų taikomas elektros energijai, gamtinėms dujoms, tiekiamoms buitiniams vartotojams. Apie tai jau buvo kalbama.
Tikrai žinau, kad panašūs įstatyminiai pasiūlymai buvo ne kartą teikti, sulaukė tikrai didelio pasipriešinimo, bet sudėjęs visas aplinkybes esu įsitikinęs, kad dabartiniai iššūkiai, su kuriais susiduria visuomenė, galbūt ir, manau, tikrai reikalauja teisingesnio žingsnio ir teisingesnio sprendimo. Tikrai neabejoju, kad ši priemonė pasiteisins, šis sprendimas sumažintų būsimas gyventojų išlaidas maisto prekėms ir gaunamoms sąskaitoms. Jeigu turite klausimų, būčiau pasirengęs į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Nekrošius norėtų paklausti jūsų. Nenori paklausti. Labai ačiū ir už tai. Ačiū už pristatymą.
Dabar motyvai dėl šio įstatymo projekto. Nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.52 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1307(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1307(3). Kviečiu pranešėją J. Pinskų į tribūną. Dabar sveikinu jį su gimtadieniu, jeigu teisingai perskaičiau. Prašom pristatyti.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už sveikinimus.
Aš norėčiau pristatyti truputį kitokį projektą, ne apie energetiką. Mes patobulinome projektą ir siūlome visoms maisto prekėms nulinį tarifą. Kodėl? Todėl, kad nulinį tarifą maisto prekėms taiko mūsų kaimynai lenkai. Mūsų maisto produktai yra gerokai brangesni negu Baltarusijoje ir žmonės tiesiog važiuoja jų ten pirkti. Tie praradimai, kuriuos prarastų biudžetas, aš manau, su kaupu būtų kompensuoti apyvarta, tais sugrąžintais žmonėmis iš Lenkijos ir iš Baltarusijos. Taigi, prašau palaikyti, nes šį momentą, kai gresia atleidimai iš darbo, kai gresia pajamų sumažėjimas visiems žmonėms, tai būtų labai geras antiinfliacinis paketas.
Ir dar, Europos Sąjungos statistikos tarnybos, Eurostato, duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti net su visomis kitomis ES valstybėmis narėmis, augo gerokai sparčiau. Kai kurių produktų kainos didėjo, nes jas brangino tiekėjai, o pagrindinė priežastis, aišku, buvo brangstančios žaliavos ir energetika.
PIRMININKAS. Dėkoju. Stiprus pasiūlymas, bet klausti niekas nenori.
J. PINSKUS (LRF). Ir labai geras.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pristatymą. Dėl šio projekto ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.54 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1309(3) (pateikimas)
Kaip suprantu, jūs, gerbiamas Jonai, pristatysite ir darbotvarkės 2-9 klausimą?
J. PINSKUS (LRF). Taip, aš pavaduosiu savo kolegą A. Palionį.
PIRMININKAS. Taip pat to paties straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
J. PINSKUS (LRF). Mes siūlome, kad nulinis PVM tarifas būtų ne tik centriniam šildymui, kaip yra dabar patvirtinta, bet kad jis būtų visiems buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Tai čia būtų toks dar vienas pasiūlymas iš viso komplekso, kas buvo siūloma prieš tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote, ar teisinga, kad yra diskriminuojami žmonės? Vieni žmonės šildosi centriniu šildymu – dabar gaus nulinį PVM, o kažkas šildosi malkomis, kažkas šildosi dujomis, kitomis kuro rūšimis ir turės visai kitokį PVM. Kaip galvojate, gal jau reikėtų baigti tą diskriminavimą?
J. PINSKUS (LRF). Gerbiamas Ąžuolai, tai ir buvo mano toks pasiūlymas, kad nebūtų tos diskriminacijos, kad centrinis šildymas nebūtų išskirtinis didmiesčiuose, o tie žmonės, kurie gyvena regionuose ir šildosi kitais energetikos šaltiniais, kažkodėl turėtų mokėti visą PVM, nors teigiama, kad yra kažkokios kompensacijos. Mes žmogų regionuose vėl verčiame pildyti kažkokius dokumentus, eiti ištiesta ranka, gerbiamieji, duokite mums kompensacijas. Šitą įstatymą priėmus šitų ištiestų rankų žmonėms regionuose nebereikės.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į klausimus. Labai ačiū, gerbiamas Jonai. Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.56 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1967 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jį pristato L. Savickas. Kviečiu jį į tribūną. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti dar vieną projektą, kurį parengėme kartu su Demokratų frakcijos nariais. Vėl grįžtu prie energetikos situacijos ir poreikio suvaldyti ją, ieškoti konkrečių sprendimų ir stabilumo.
Kol mes laukėme, didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, kaip puikiai žinote, tapo ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Galima tik prisiminti, kad „Nord Pool“ didmeninė kaina Lietuvoje rugpjūtį buvo šoktelėjusi net iki 4 tūkst. eurų už megavatvalandę. Visi prisimename, kad mes patys negeneruojame pakankamai elektros energijos, pasigaminame tik 35–40 % reikalingos energijos, todėl norėdami sumažinti išaugusias kainas, turime ieškoti būdų, kaip paskatinti atsinaujinančių išteklių plėtrą.
Būtent dėl to teikiame projektą, kurio esmė yra panaikinti dirbtinį ribojimą, pagal kurį saulės šviesos energijos elektrinių ir gaminančių vartotojų elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 gigavatų. Čia yra esmė. Akivaizdu, kad proveržio paketas, įtvirtinęs šią 2 gigavatų ribą, virto akmeniu po kaklu. Tai dar labiau sulėtino saulės elektrinių parkų plėtrą, todėl patys atsidūrėme užburtame rate. Saulės elektros gamintojai galėtų efektyviai didinti pigios elektros energijos gamybos kiekį, tačiau yra įkalinti dirbtinai sukurtose biurokratijos džiunglėse. Atsisakymas 2 gigavatų ribojimo neturėtų daryti neigiamos įtakos elektros energijos balansavimui.
Siekdami užtikrinti sistemos stabilumą, saulės elektrinėms galėtume taikyti techninio pobūdžio ribojimus, kuriuos konkrečiai nustatytų Vyriausybė. Pavyzdžiui, 5 % laiko atjungimas nuo tinklų leistų subalansuoti tinklų pralaidumą. Tai yra kitų šalių praktika, kuri nevaržo plėtros, bet kontroliuoja tinklų stabilumą.
Stebint besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose, privaloma skatinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, o ne sudaryti visokias biurokratines kliūtis. Šiandien privalome galvoti ne tik apie tai, kaip patenkinti dabartinius, bet ir apie būsimus poreikius ateityje. Šis projektas leistų mums pakoreguoti mūsų galimai padarytą klaidą, kurią padarėme visai neseniai, atlieptų dabartinį poreikį, kuris iš tikrųjų leistų didinti generaciją, atrištų rankas mūsų elektros plėtrai ir kartu prisidėtų prie to, kad vis dėlto kainų klausimas būtų greičiau ir paprasčiau sprendžiamas. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Labai pritariu jūsų, gerbiamas kolega, siūlymui. Išties čia trūksta ne tik turbūt sveiko proto, bet ir skaidrumo tuose procesuose ir ribojimuose.
Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, jūsų, kaip kandidato į Vilniaus merus, norėčiau klausti, kodėl atsinaujinanti energetika nenaudojama šildymui? Kodėl dvejus metus vėluoja projektas dėl biokuro naudojimo Vilniaus centrinio šildymo sistemoje?
Mano dar vienas klausimas būtų apie tai, kodėl nerandu jokio paaiškinimo, kodėl vėjo jėgainėse, kurios jau stovi, negali būti statomos saulės elektrinės? Juk galia yra fiksuota.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo antrojo, kadangi šiandien prieš jus kalbu kaip Seimo narys, ne kandidatas. Svarbiausia suprasti, kad pasiūlymas, kuris slypi jūsų išsakytose mintyse, yra teisingas, kad mes turime užtikrinti, kad nestovėtų tuščios rezervuotos galios pagal jų maksimalius panaudojimus. Jeigu elektros energijos tiekėjas, ją gaminantis, panaudodamas saulės energiją, šalia galėtų vystyti vėjo energiją, hidroenergiją, kitą atsinaujinančią energiją ir įsipareigotų tilpti jo maksimaliose galios ribose, tai tikrai tik prisidėtų prie mūsų energetikos nepriklausomybės ir ją sustiprintų, ir tikrai nepadarytų jokios žalos. Tai yra pažangus būdas, lygiai taip pat, kaip ir didelių, griežtų ribojimų pakeitimas į techninius ribojimus, kurie jau yra šiame projekte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, ką galvojate apie saulės elektrinių plėtrą ant stogų miestuose? Daug yra kalbama apie neva tuščios žemės panaudojimą, nors žemė tikrai labai brangus turtas ir žemės ūkis taip pat pretenduoja į žemę, bet, kaip matau, vis dar tos plėtros ant visuomeninių ir privačių pastatų stogų Lietuvoje nėra. Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų praėjusios kadencijos metu prasidėjęs naujas etapas energetikos sektoriuje, kai mes atvėrėme galimybę vartotojams tapti gaminančiais vartotojais, pažymėjo tikrai naujo etapo pradžią su dideliu entuziazmu, dideliu Vyriausybės, atsakingų institucijų dėmesiu, kad tas proveržis vyktų. Aš čia šiuo metu tikrai pasigendu to, kad tikrai galėtume užsitikrinti, kad kiekvienas stogas, kuris tam yra tinkamas, galėtų ne tiktai namus šildyti ir saugoti nuo lietaus, bet ir taip pat generuoti energiją.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Noriu paklausti, kadangi šioje temoje kaip ir nelabai gerai gaudausi, kodėl iki šiol buvo atsiradęs šis ribojimas? Nuo ko norėta apsisaugoti? Ar tas nuėmimas ribojimo, atlaisvinimas neprives prie, tarkim, energetikos monopolizacijos? Galbūt tai nuo didelių žaidėjų apsauga ar ne?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tikrųjų labai svarbu, kad šis ribojimas atsirado visai neseniai. Jis atsirado praėjusioje sesijoje energetikos ministrui pristačius proveržio paketą, kuriame buvo daugybė gerų dalykų. Vienas iš kvestionuotinų dalykų, diskutuotinų dalykų buvo štai šis ribojimas siekiant susegmentuoti skirtingas atsinaujinančios energetikos sritis, kad jos tarpusavyje nekonkuruotų ir kartu nekurtų per didelės įtampos mūsų galios ribojimams, kuriuos mes turime.
Kas pasirodė per tą laikotarpį, kad nors mes turėjome nemažai projektų, kurie buvo suplanuoti įgyvendinti, jų įgyvendinimas sustojo, nauji leidimai nėra išduodami argumentuojant būtent šiuo ribojimu, kuris ir parodė, kad nekuria tiesioginės naudos, bet kaip tik sukuria papildomus ribojimus. Kuo jį reikėtų pakeisti išsaugant pirminius tikslus, bet nesukuriant ribojimų, tai yra techniniais ribojimais, kurie taikomi kitose šalyse, kurie leidžia išduoti daugiau leidimų, negu kad paskirta maksimali galia, tačiau kontroliuojant pikų laikotarpiu, kad tam tikri parkai, pavyzdžiui, tam tikrą dalį laiko galėtų būti atjungti nuo tinklo, taip iš tikrųjų optimizuojant tuos ribotus pralaidumo tinklus, kuriuos mes turime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs galvojate, ar yra teisinga, kad mūsų Seimas priėmė tokį nutarimą riboti galimybę gaminti tuos atsinaujinančius elektros pajėgumus, ar tai būtų saulė, ar kiti dalykai, bet tuo pat metu „Ignitis“ iš mūsų jam sumokėtų šimtų milijonų neva kompensacijoms kelis šimtus milijonų investuos į Latvijos saulės elektrinių plėtrą, gamybą ir visa kita. Ir ta elektra džiaugsis kaimynai latviai už mūsų pinigus. Ar…
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Pabaiga nusikirpo, bet manau, kad klausimo esmę supratau. Be abejonės, prioritetas turėtų būti galimybė užsitikrinti, kad Lietuva tampa ne tiktai savo poreikį patenkinančia, savo poreikį energijos pasigaminančia valstybe, tačiau net ir galinčia ją eksportuoti. Be abejo, kad viena iš tokių galimybių yra visų pirma atsinaujinantys ištekliai ir būtent saulės ir vėjo projektai. Tie ribojimai tikrai neprisideda prie šio tikslo pasiekimo. Manau, kad taip atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi klausimai yra atsakyti. Ačiū, Lukai. Dabar už kalbės T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. L. Nagienė tada už kalbės. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kviesčiau palaikyti šitą projektą, pirmiausia žinant ir Energetikos komisijos posėdyje svarstant, kodėl tas ribojimas atsirado, dėl kokių priežasčių. Žinome, kaip buvo su galia ir kaip iš tikrųjų yra rezervuota labai daug galios, žinome, kad vyksta auditas ir dabar ta rezervuota galia yra kažkam išparduota, atsiras laisvos galios, o mūsų projektai jau būtų šiandien įgyvendinti ir mes jau gamintume elektros energiją žaliojo kurso, eitume žaliuoju kursu, bet šiandien sustabdėme vien dėl to, kad à la nėra galios. O galios iš tikrųjų yra ir jos yra laisvos. Vakar net Energetikos komisijos posėdyje tai patvirtino ir VERTʼo atstovas, o mes laukiame išsamios ataskaitos apie tai, kiek dar laisvos galios turėsime. Todėl tikrai kviesčiau palaikyti šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuodami vėliau.
15.07 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2022 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-12 klausimas ir L. Nagienę kviesiu į tribūną pristatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Mūsų darbotvarkėje 2-12 klausimas. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų vėl pristatau Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimą.
Dabar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad tinklų operatoriaus sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka: kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, pažeidžiami vartotojai apmoka 20 % skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 50 % skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų. Vis dažniau prijungiant gaminančių vartotojų elektros energiją gaminančius įrenginius prie tinklo, paaiškėja, kad tinklas nėra pakankamai pajėgus, kad reikalinga intensyvi ir brangi tinklų plėtra bei tinklo modernizacija. Tai reiškia, kad buitiniai vartotojai, gaminantys vartotojai, kalbu – buitiniai gaminantys vartotojai, norintys prisijungti, prijungti elektros saulės elektrines iš ESO gaunamose prisijungimo sąlygose, yra prašomi mokėti tūkstančius eurų už tinklų plėtrą ir modernizaciją. Pavyzdžiui, net prijungiamoms saulės elektrinėms, neviršijant nustatytos leistinos galios, ESO nustato, kad esamas transformatorius yra pasenęs ir nepajėgus išlyginti įtampos ir užtikrinti nepertrūkstamo elektros energijos tiekimo to tinklo vartotojams. Tokiu atveju senas transformatorius keičiamas į tos pačios galios naują, o pusę jo kainos ir darbų sąnaudų dengia pats buitinis vartotojas, kuris nori tapti ir gamintoju kartu. Ir dengia visada pirmasis, tas, kuris kreipiasi. Jeigu paskui kitas kreiptųsi, lygiai taip pat norėdamas prijungti savo saulės elektrinę, jam nieko nereikėtų mokėti. Vidutiniškai tokia ir panaši tinklų plėtra buitiniam gaminančiam vartotojui kainuoja 10 tūkst. eurų, kartais, mes turime pavyzdžių, ir 20 tūkst. eurų.
Turime tokią situaciją, kai metų metus nebuvo pakankamai modernizuojamas sovietinio palikimo tinklas, nebuvo planuojamas reikiamas plėtros ir modernizavimo finansavimas, strateginio planavimo lygiu šiam klausimui dėmesio trūksta. Net ir operatoriaus strategijoje 2030 metais didžiausias dėmesys skirtas skaitmenizacijai, išmanizacijai ir panašiai. Tačiau apie tai, kad tinklas turi būti fiziškai modernizuojamas ir kad tam turi būti numatytas reikiamas finansavimas, nekalbama.
Drįsčiau teigti, kad 2020 metais priimtas Seimo siūlymas padidinti buitiniams gaminantiems vartotojams tenkančių tinklų plėtros sąnaudų padengimo dalį nuo 20 iki 50, buvo neapdairus žingsnis, nepakankamai išdiskutuotas ir nepasvertas. Tuomet pagrindinis argumentas buvo labai paprastas: tinklų modernizacijai trūksta finansavimo. Ir kaip pavyzdį tada paėmė Estiją ir Latviją. Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad Estija ir Latvija vargu ar turėtų būti pavyzdinis orientyras, nes nė vienoje kitoje Europos Sąjungos šalyje nėra tokio intensyvaus gaminančių vartotojų prisidėjimo prie tinklų plėtros. Daugiausia būna nustatomas proporcingas gaminančių vartotojų naudojamai galiai prisidėjimas prie tinklų plėtros, kitos plėtros sąnaudos tolygiai paskirstomos visiems tinklo vartotojams ir panašiai.
Taigi, praeityje padarytos Lietuvos skirstomųjų tinklų valdymo klaidos, neužtikrinant savalaikio tinklų modernizavimo ir neplanuojant reikiamo finansavimo, dabar taisomos iš gyventojų kišenės. Ir ne iš visų, o tik iš tų, kurie nori prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros ir šalies energetinės nepriklausomybės, tarsi savotiška bausmė už pilietinį atsakingumą ir savarankiškumą.
Todėl kviesčiau tikrai pritarti siūlomam projektui. Tikrai mes atvertume ženkliai labiau… norinčių statytis saulės elektrines ant savo žemės ar ant savo namo stogo. Mielai atsakysiu į jūsų pateiktus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori paklausti M. Ošmianskienė. Prašom, Monika.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Jūsų pateiktame siūlyme yra 20, 10 ir 50 %. Kiek suprantu, dabar 50 % visiems yra taikoma nuolaida, ar ne? Mes jau šiandien kalbėjome, bet truputį keistai atrodo tie 10 % pažeidžiamoms grupėms, kadangi mes žinome, jog saulės modulių įrengimas brangiai kainuoja, tai išeina toks kaip ir oksimoronas, sakyčiau, iš kur pinigų turi remtini žmonės įsirengti tokias dideles ir brangias investicijas kainuojančius pagerinimus, o paskui prašyti nuolaidos pajungimui. Ar nemanote, kad gal nereikalinga šita išskirtis ir užtektų tiesiog buitiniams gamintojams, vartotojams sudaryti 20 % visiems, ir tiek?
Ir antras klausimas, ar turi išsiimti kažkokį individualios veiklos ar patentą, ar kažką gaminantis buitinis vartotojas? Kaip jisai paskui moka mokesčius?
L. NAGIENĖ (DFVL). Pradėsiu nuo antro klausimo. Ačiū už klausimą. Pirmiausia tai jokios individualios veiklos nevykdo, faktiškai būna prijungta prie ESO tinklų šita saulės elektrinė. Ir toliau gaunama sąskaita, atitinkamai yra įvertinama, kiek suvartojama, kiek nueina į kaupimo fondą, ir tu visą šitą sąskaitą turi. Ir per atitinkamą laikotarpį, žiemos metu, jeigu negaminama elektros energija, tokiu atveju, jeigu yra sukaupta, imama iš kaupimo fondo tai, kas yra sukaupta vasaros laikotarpiu, kai buvo pagaminta elektros energija. Taigi jokios veiklos nereikia išsiimti, tik norint prisijungti būtina gauti ESO sąlygas. Jeigu turime sąlygas, kokios yra nurodytos, ir išpildome tas sąlygas, tada ESO prijungia saulės elektrinę prie tinklų ir taip sėkmingai gaminama elektros energija.
O antras klausimas, vis dėlto mes nenorėjome palikti, nes pirmajame teisės akte, kuris buvo priimtas 2020 metais ir buvo šita grupė išskirta, vis dėlto buvo numatyta 20 %. Tai mes dabar ir siūlome sumažinti per pusę, jeigu atsiras. Gal atsiras galimybė ir kas nors galbūt 5 kilovatų, 3 kilovatų galės pasistatyti nuotolinę elektrinę. Tai irgi yra toks variantas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, Laima. Jūs esate iš tikrųjų įsigilinusi į šiuos klausimus, dalyvaujate visokiausiuose organizuojamuose forumuose ir suprantate, kad tas mokestis, kurį turi susimokėti, irgi iš bėdos. Kai mes turėjome pigią elektrą, 2, 3, ten 12 centų ar 10, 8 kainavo (jeigu į tinklus būtų buvę investuota), tada turėjo būti kažkiek tarifas pakeltas, bet neišnaudojome tos progos, tada būtų tinklai pasirengę ir dabartiniams iššūkiams. Iš tikrųjų populiaru statytis elektrines, tai yra labai geras žingsnis. Gal jūs ir numatėte tai, aišku, mes po to diskutuosime jūsų klausimu, kai jau svarstysime komisijose, komitete, iš kokių šaltinių, jūs galvojate, būtų galima kompensuoti ir padengti tas išlaidas, kurios reikalingos tai galiai išplėsti, kad atsirastų daugiau gaminančių vartotojų ir jie galėtų į tinklą patiekti elektrą?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų prieš teikiant šį projektą teko diskutuoti: diskutavau ir Energetikos komisijoje, kai Energetikos forume buvome, ir su ESO tinklų atstovais – jie vienoje iš projektų programų dalyvauja. Yra numatyta iš RRF skirti 82,5 mln. būtent tinklų plėtrai ir transformatorių keitimui.
Šiandien iš viso Lietuvoje yra 40 tūkst. transformatorių, 20 tūkst. jų jau yra pakeista. Modernizuoti dar liko 20 tūkst. Aš manau, šiuo atveju suskaičiavus, kiek kainuoja, jiems tikrai užteks po to dar ir tinklo optimizavimui, sutvarkymui. Nes, kaip sakau, kartais yra sovietinių laidų likusių ir reikia kabelius pakloti. Tai irgi yra tokių vietų, kur reikia sutvarkyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Labai ačiū už pristatymą.
Pirmasis už kalba V. Bakas. Nekalba už ir prieš irgi niekas nekalba. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
15.17 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1992 (pateikimas)
Dabar 2-13 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1992. Į tribūną kviečiu L. Savicką. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pažadu, šiandien paskutinis kartas.
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. SAVICKAS (DFVL). Iš savo pusės noriu pakalbėti apie tai, kad kalbėjome jau apie tai, ką turime padaryti, kad kompensuotume patiriamus išaugusius kaštus Lietuvos gyventojams, ką turime padaryti, kad patirtus kaštus kompensuotume Lietuvos verslams, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų daugiau generacijos. Dabar turime pakalbėti apie tai, kaip paliesti tikslines mūsų visuomenės grupes, kurios daugiausia susiduria su šiais iššūkiais, o vienas iš jų yra štai mūsų šiuo metu pristatomas gyventojų pajamų mokesčio projektas.
Turime priimti pagrindinį sprendimą ir apsisprendimą, kad laikas baigti žaisti su neapmokestinamųjų pajamų dydžiu ir pagaliau jį sulyginti su minimaliąja mėnesine alga. Ir kartu galime priimti ir antrąjį sprendimą, suvienodindami ir nebediferencijuodami pagal turimos negalios lygį neapmokestinamąjį pajamų dydį, taikomą socialiai jautriausioms asmens grupėms. Šis sprendimas ne tik politiškai išmintingas – tokio pobūdžio sprendimas jau yra veikiantis nuo praėjusios kadencijos trišalėje taryboje, kalbant apie minimaliosios algos nustatymo formulę, kai minimaliosios algos klausimas nėra politizuojamas, o objektyviai sutariamas, ja remiantis.
Šis sprendimas iš tikrųjų leistų visų pirma sumažinti mokestinę naštą mažiau uždirbantiems (jiems ypač skaudi situacija dėl vienos didžiausių infliacijų Europoje), padėtų išgyventi augančių kainų periodą, ypač energetikos kaštų periodą, taip pat paskatintų ieškotis darbo ir aktyviai jungtis į darbo rinką.
Ką tai reikštų? Mažiausiai uždirbantiems asmenims per mėnesį neapmokestinamųjų pajamų dydis didėtų nuo 540 eurų iki 730 eurų, o asmenims, uždirbantiems 1 tūkst. 500 eurų mėnesio NPD didėtų nuo 278 iki 468 eurų. Tai yra esminis saugiklis šiuo intensyviu, sudėtingu, neprognozuojamu laikotarpiu, tai būtų finansinis saugiklis mažiausiai uždirbantiems, nes jiems šis laikotarpis yra pats sudėtingiausias. Pristačiau trumpai, tikiuosi, bus galimybė atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ta galimybė tikriausiai ir bus, bet ne dabar, nes jų nėra. Ačiū gerbiamam Lukui už pristatymą.
Dabar dėl motyvų už nori kalbėti L. Nagienė. Nenori kalbėti L. Nagienė už. Gerai, tai kalbančių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Aš kviesčiau 2-14 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pristatyti V. Gapšį arba A. Mazuronį, bet nei to, nei to nėra tribūnoje, atsiprašau, Seimo salėje.
15.20 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1993 (pateikimas)
Tuomet kviesčiau A. Stončaitį pristatyti 2-15 klausimą – Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ir perduodu pirmininkavimo teisę ir garbę J. Jaručiui. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, teikiamu įstatymo projektu yra siekiama nustatyti įpareigojimą darbdaviams susitarti ir kompensuoti ne tik su darbuotojų turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ar naudojimu susijusias nuotolinio darbo išlaidas, bet ir privalomai susitarti bei kompensuoti internetinio ryšio paslaugų išlaidas, padidėjusias elektros energijos, šildymo ir vandens naudojimo darbo reikmėms vartojimo išlaidas, taip pat užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą – ne darbo laiku būti darbdavio nepasiekiamiems. Šį Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto parengimą paskatino kritinė situacija Lietuvos energetikos srityje bei dėl infliacijos nuolat augančios elektros, šildymo, vandens ir kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomos energijos taupymo priemonės. Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė energijos taupymo plano priemonėms, kuriomis dalis jų įgyvendinimo naštos perkeliama tiesiogiai ant gyventojų ir darbuotojų pečių. Tikimasi, kad Vyriausybės siūlomos elgsenos priemonės viešajame sektoriuje per dvejus metus sutaupys 20 % energijos. Viena iš ketinamų įgyvendinti elgsenos priemonių (planuojama, dvejų metų taupymo efektas sieks 10 % sutaupytos energijos) yra nuotolinis darbas pirmadieniais ir penktadieniais, taip siūloma šiame plane, kai šiuo laikotarpiu iki 16–17 laipsnių sumažinama temperatūra pastatuose, tomis dienomis nenaudojamas apšvietimas ir darbdavio yra taupomi kiti energetiniai resursai. Paminėtina, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių ir valdžios institucijų sudaro galimybes darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, todėl akivaizdu, kad dalis išlaidų, tenkančių dėl darbo namuose, perkeliama ant paties darbuotojo pečių.
Darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, atsirandančius sudarius darbo sutartį Darbo kodekse nustatyta tvarka. Nors šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos, tačiau esamas teisinis reguliavimas labiau palankus darbdaviams, nes jame nėra nurodyta, dėl kokių darbuotojo, dirbančio nuotoliniu būdu, patiriamų išlaidų turi būti susitarta ir kompensuota visais atvejais sudarant susitarimą dėl nuotolinio darbo. Todėl dirbdami nuotolinį darbą darbuotojai dažnai jokių kompensacijų paprasčiausiai negauna, nors ir patiria papildomų išlaidų.
Pagal Darbo kodeksą darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui jo naudai atlikti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagrindinės sąlygos (jomis yra vadovaujamasi) traktuoti, kad tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai, kai asmuo įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, bet kartu darbdavys aprūpina asmenį reikiamomis darbo priemonėmis ir darbo vieta. Taigi, jeigu tarp šalių susiklosto teisiniai darbo santykiai, šalys privalo sudaryti darbo sutartį, kurioje turi būti numatytos visos šiai sutarčiai būtinos sąlygos, o Seimo pareiga yra užtikrinti tinkamą darbo santykių subjektų bendradarbiavimą socialinės partnerystės pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip silpnesnės pusės, teises.
Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojančios teisės normos turi užtikrinti visą spektrą dirbančio žmogaus teisių ir garantijų, siekiant išvengti vienos darbo santykių šalies nepagrįsto dominavimo ir kitos šalies priklausomybės. Dėl esminės darbuotojo ir darbdavio derybinių pozicijų nelygybės Seimas, kaip įstatymų leidėjas, privalo užtikrinti, kad Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pagrindu atsirandančius teisinius santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, būtų aiškios ir nekeltų abejonių dėl darbo sutarčių sudarymo tinkamumo. Sparčiai kintanti Lietuvos ekonominė situacija, auganti infliacija, elektros, vandens, šildymo kainos ir su tuo susiję darbuotojų ir darbdavių lūkesčiai bei poreikiai įpareigoja ieškoti skubių sprendimų ir galvoti apie būtinybę, apie pakitusios ekonominės tikrovės pritaikymą ir darbo santykių reguliavimą.
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šiuo metu Darbo kodekse numatytas darbo santykių reguliavimas, suteikiantis galimybę darbdaviui su darbuotoju susitarti dėl darbo nuotoliniu būdu, labiau atitinka darbdavio interesus, nes, nors yra nustatyta pareiga kompensuoti su nuotoliniu darbu susijusias išlaidas, praktikoje Lietuvoje beveik nėra susiformavusi taikoma taisyklė, kai darbuotojui būtų kompensuojamos dėl nuotolinio darbo padidėjusios internetinio ryšio paslaugų išlaidos, taip pat padidėjusios elektros energijos, šildymo, vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidos. Netiesa yra skleidžiama, kad neva dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas yra privilegijuotas ir taupo kelionės ar rūbų išlaidas, nes darbdavys, turėdamas galimybę lanksčiau susitarti dėl darbo sąlygų, privalo užtikrinti ir darbuotojų poreikius turėti tinkamas, finansiškai ir socialiai saugias darbo sąlygas, o Seimas turi pareigą teisinius santykius reglamentuoti taip, kad darbuotojas – silpnoji darbo santykių pusė – būtų apsaugotas nuo galimų darbdavio piktnaudžiavimo atvejų. Deja, šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas šios interesų pusiausvyros neužtikrina.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių įstatymai įpareigoja darbdavį kompensuoti darbuotojų išlaidas, susijusias su darbuotojui priklausančios įrangos naudojimu nuotoliniam darbui, ryšio, telefono, interneto išlaidas. Taip pat dažnu atveju yra susitariama kompensuoti su nuotoliniu darbu susijusias darbuotojo išlaidas už elektros energiją, patalpų šildymą ir kitas išlaidas. Dėl kompensavimo darbuotojui dažniausiai reikia susitarti su darbdaviu individualių ar kolektyvinių derybų būdu. Kai kurių šalių įstatymai, nesant kolektyvinio susitarimo, įpareigoja darbdavį išleisti tam tikras nuotolinio darbo organizavimo taisykles, kuriose turi būti aptariamos ir kompensacijos. Dažniausiai dėl kompensacijos dydžio nustatymo metodikų, dėl kompensavimo formos sprendžiama derybose. Iš esmės kompensacijos gali būti mokamos atlyginant faktines išlaidas pagal jas įrodančius darbuotojo pateiktus dokumentus, taip pat gali būti mokamos fiksuoto dydžio periodinės išmokos.
Aš jau dabar nevardinsiu taupydamas laiką, koks yra reguliavimas atskirose šalyse – Austrijoje, Belgijoje, kitose, bet netgi mūsų kaimyninėje Latvijoje yra nustatyta bendroji darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojui išlaidas, kurios pagal darbo sutartį yra būtinos dirbant ir buvo patirtos darbdaviui sutikus. Tarp kompensuotinų išlaidų šiame kontekste paminėtinos darbuotojo patirtos išlaidos dėl jam priklausančios ar pagal darbo sutartį naudojamos įrangos nusidėvėjimo. Pažymėtina, kad nuo 2021 metų Latvijoje darbuotojų gautų išlaidų, susijusių su nuotoliniu darbu, kompensacijos, neviršijančios 30 eurų mėnesiui, tai yra apie 400 eurų per metus, yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Ispanija, Kroatija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys. Taip pat daugelyje šalių, pavyzdžiui, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, yra priimti įstatymai dėl nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu.
Mieli kolegos, tikrai, atsižvelgdamas į besiklostančią situaciją, siūlyčiau pritarti siūlomam projektui ir ta padidėjusia našta, finansine našta, taupymu, o taupymas tikrai, bent jau Vyriausybės skaičiavimu, dėl nuotolinio darbo turėtų būti gana ženklus, neturint poreikio papildomoms kokioms nors biudžeto lėšoms, paprasčiausiai pasidalinti šiomis išlaidomis, kad tai nekristų vien tik ant darbuotojų pečių. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Algirdai. Jūs labai išsamiai pristatėte, bet vis tiek yra keturi kolegos, norintys jūsų paklausti. Pirmas klausia T. Bičiūnas. Prašom.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu pasidžiaugti, kad tiek mano kolegos Lino, tiek mano paties anksčiau teikti šio straipsnio pakeitimo projektai jus įkvėpė ir šiandien jūs teikiate tokio paties turinio projektus kaip savo. Tik kyla klausimas, kodėl norėdamas pakeisti 52 straipsnio 5 dalį jūs nukopijavote, sakykime taip, jeigu galima pasakyti, pirmojo mano projekto turinį, kuris buvo pasiųstas tobulinti ir turėjo Teisės departamento pastabų? Ar nebūtų buvę paprasčiau paieškoti prieš mėnesį mano įregistruoto antrojo varianto dėl šio straipsnio, kuris iš Teisės departamento nesulaukė esminių pastabų, todėl nereikėtų jums dabar tobulinti šito projekto?
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū, mielas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų nėra jokio noro ką nors kopijuoti. Yra noras kartu su jumis išspręsti problemą, kuri kai kurių yra neigiama, bet iš tikrųjų egzistuoja darbuotojų atžvilgiu. Paprasčiausiai, rengdami šitą projektą, mes žiūrėjome ir aš žiūrėjau į Teisės departamento teikiamas pastabas ir visiškai su nežymiu pataisymu, tai yra reagavimas, kad nebūtų reikiamos pataisos atmetimo būtent iš Teisės departamento pagal šias išvadas… Grynai tik tiek. Bet manau, kad lygiai taip pat ir jūs stengiatės šiuo klausimu padėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Rudelienė. Ruošiasi L. Nagienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai dirbote Vyriausybėje, ir tuomet visi žmonės priverstinai turėjo dirbti nuotoliniu būdu, nebuvo tokių minčių apie kokią nors kompensaciją. Žinoma, buvo ekstremalioji situacija, buvo nauja. Bet per tą laiką žmonės išmoko dirbti nuotoliniu būdu ir tą mes matome ir čia, Seime, ir komitetų posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu. Man atrodo, yra puiki praktika. Ar nemanote, kad vis dėlto yra perteklinis jūsų siūlymas, kai tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas? Pavyzdžiui, toks dalykas kaip būti nepasiekiamam. Kas kontroliuos? Tai yra, man atrodo, tik darbdavio ir darbuotojo susitikimas. Kaip jūs įsivaizduojate tą kontrolę būti nepasiekiamam ne darbo metu? Ačiū.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū už klausimą. Miela kolege, iš tikrųjų galiu tik apgailestauti, kad per tuos ne vienerius metus, kai iš tikrųjų darbuotojai turi tą praktiką ir plačią praktiką darbuotis nuotoliniu būdu iš namų, mes nepasiekėme darbo kultūros, kad dirbant nuotoliniu būdu būtų susitarta ir geranoriškai kompensuota iš tų sutaupomų lėšų, ar tai būtų susiję su valdišku sektoriumi, biudžetiniu sektoriumi, ar ir privačiu sektoriumi. Tai yra blogai (ar esant vienai Vyriausybei, ar kitai), kad nebuvo priimti sprendimai. Tai yra tikrai nepateisinamai blogai.
O dėl pačios kontrolės, be abejo, prie kiekvieno nepastatysi, nepakontroliuosi, bet bent jau mes sudarykime visas teisines prielaidas, kad tai reikėtų daryti, kad būtų teisinis įpareigojimas. Manau, kad tai yra galų gale ir darbo kultūros, ir darbuotojo tausojimo, ir įstaigos prestižo klausimas ir tai po truputį vis dėlto turėtų realizuotis.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prašom pasakyti, jeigu darbdavys nesutiks kompensuoti, Darbo kodekse bus numatyta prievolė vis dėlto kompensuoti, kaip skaičiuojamos išlaidos? Tik trumpai.
A. STONČAITIS (DFVL). Aš manau, kad turėtų būti dar ir lydimieji įstatymų pakeitimai, administracinių teisės pažeidimų, su laiku numatyta, kaip turėtų valstybė teisiniu būdu reaguoti, jeigu tai nėra daroma, kadangi tai būtų prievolė.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už ir prieš. Už nori kalbėti T. Bičiūnas. Atsisako. Prieš – E. Gentvilas. Eugenijau, prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, keistai čia nuskambėjo iš opozicijos kolegos kaltinimas ponui A. Stončaičiui plagijavimu, tačiau čia jūsų vidiniai reikalai, nenoriu kištis. Šiaip sutinku, kad darbuotojai tikrai patiria papildomų išlaidų, namie dirbdami nuotoliniu būdu, ir akivaizdu, kad darbdavys taip sutaupo tam tikrų lėšų. Galima kalbėti apie kompensavimą, tačiau klausimas, ar tai turi būti daroma iš viršaus, keičiant Darbo kodeksą, štai taip imperatyviai, kad turi taip būti padaryta.
Man atrodo, kad tai gali būti ar kolektyvinės sutarties, ar asmeninės sutarties tarp darbdavio ir darbuotojo susitarimo būdu. Susitarimo būdu sutarta kompensuoti, kaip, žinoma, gali būti ir susitarta, kad po darbo darbuotojas gali būti nepasiekiamas. Žinome, kad yra specifinių profesijų, specifinių darbų, kur tikrai vargu ar tai reikėtų daryti, ir palikime tai darbdavio ir darbuotojo susitarimams.
Gal buvo galima daryti tokius dalykus 2020 metais, kai ta pati Vyriausybė, kurioje ponas A. Stončaitis buvo kancleris, paskelbė nuotolinį darbą daugeliui viešojo sektoriaus, privataus sektoriaus įmonių, mokymo įstaigoms. Tada jau buvo galima numatyti tą visuotinį kompensavimą. Tačiau dabar, kai iš esmės nebėra kalbama apie viešojo sektoriaus, mokymo įstaigų darbą nuotoliniu būdu, o lieka tik atskirose įmonėse sprendimas išleisti dirbti nuotoliu, pavyzdžiui, kaip Seimo kanclerio ar Seimo valdybos sprendimas, kad pirmadieniais, penktadieniais bus galima dirbti nuotoliniu būdu, čia tada reikia susitarti su darbuotojais dėl kompensacijos jiems, o ne imperatyviai Darbo kodekse numatyti tokius privalomus pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Šiuo ar kitais apvarstytais klausimais bus balsuojama už 23 minučių.
15.37 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1931 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas. Kviečiu V. Gapšį. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1931. Prašom, gerbiamasis.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Projektas yra pakankamai gerai visiems žinomas, nes seniau taip ir veikė, tai yra siūlome nustatyti papildomą neapmokestintąjį pajamų dydį – 200 eurų už kiekvieną vaiką. Tai yra ta sistema veikė, rodos, iki 2018 metų, kai galėjo būti sumažinama mokestinė našta.
Kodėl mes jį teikiame? Todėl, kad matome, kad šiuo metu finansinius sunkumus, iššūkius patiria jau ne tik labiausiai skurstantys asmenys, tačiau ir šeimos, kurios augina vaikus. Vaiko pinigų institutas yra geras ir iš tikrųjų pakankamai universalus, taikomas visiems, tačiau matome, kad kai kuriais atvejais yra nebepakankamas instrumentas šeimoms išgyventi.
Nors mes kalbame apie tai, kad čia gal mes neturėsime recesijos, krizės, pasauliniai indikatoriai rodo priešingus rezultatus, kad vis dėlto mes galime pajusti ekonominius sunkumus, todėl tikėtina, kad būtent tie gyventojai, kurie turi vaikų, bus iššūkių verpete. Todėl mes siūlome šį projektą pradėti svarstyti.
Suprantame, kad Vyriausybė teiks, jau pamatėme, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tam tikrus pakeitimus, padidins neapmokestinamąjį pajamų dydį, todėl natūralu, kad mes esame pasiruošę diskutuoti komitete ir Seime, kiek proporcingai galbūt galėtų pasikeisti tie dabar siūlomi dydžiai. Bet iš principo manome, kad tai yra vienas iš tų projektų, kurie šioje infliacinėje aplinkoje, šioje ekonominėje situacijoje būtų pagalba šeimoms ir skatintų žmones dirbti ir atitinkamai gauti tam tikras mokesčių lengvatas, jeigu jie augina vaikus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega L. Savickas. Nebenori. Ačiū už pristatymą.
Nuomonės už, prieš. Už nori kalbėti V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Kviečiu visus kolegas palaikyti šį pateiktą įstatymo projektą ir tikriausiai niekas neprieštaraus, kad pagalba tėvams yra vienas iš būtiniausių dalykų, ypač šiandien, kai ekonominė situacija tikrai visus spaudžia. Kviečiu tikrai dar kartą įvertinti ir sugrįžti prie to, ko jau anksčiau mes buvome atsisakę. Tai atsižvelgiant į dabartinę situaciją tikrai padėtų visiems tėvams gauti didesnes pajamas į rankas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi kaskart per kadenciją pasikeičia turbūt didžioji dalis Seimo narių, kažkur dingsta visa istorinė atmintis. Aš noriu priminti, kad prieš ketverius metus, kai buvo svarstoma mokesčių reforma, kurią inicijavo tuometė Vyriausybė, vienas iš pagrindinių tos reformos elementų buvo atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus ir nustatyti universalią vaiko išmoką. Anksčiau vaiko išmokos buvo taikomos žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės, o kitiems žmonėms… Štai Tomas linksi galvą, labai gerai atsimena tą mūsų intelektualų debatą. Aš tuomet sakiau, kad nereikėtų šitaip daryti, nes net ir žmonėms, uždirbantiems mažesnes pajamas, galima išspręsti tą klausimą neigiamais mokesčiais ir mokesčių kreditu, bet pasirinkome tą kryptį. Tai jeigu jau mes tą kryptį pasirinkome, tai gal malonėkime tą kryptį ir tęsti. Bet dabar kas atsitinka. Mes tą kryptį pasirinkome, tada sulaužėme labai daug iečių, praėjo ketveri metai ir kolegos sako: ne, padarykime dabar dar ant viršaus tai, ko tada atsisakėme mainais į išmokas vaikams. Tai kodėl jūs nesiūlote grąžinti išmokų vaikams į buvusią tvarką? Nepopuliaru? Labai siūlau jau nebegrįžti į tai, dėl ko mes jau esame labai labai karštai debatavę. Jeigu pakeitėme paramos šeimai sistemą į išmokas vaikams, tai tada to jau ir laikykimės, nepaisant to, ką galvojome tada, kai šį sprendimą priėmėme. Vyriausybės toks pasiūlymas ir būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuosime tada, kai bus laikas.
15.42 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1994(2) (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-16 klausimas ir kviečiu T. Tomiliną pristatyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1994(2). Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Piniginės socialinės paramos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pasistengsiu kalbėti vaizdu labiau negu žodžiais ir trumpinti pasisakymą. Žinote, mūsų tokio precedento neturinčios energetikos krizės akivaizdoje nesinori išradinėti dviračio, o tiesiog naudotis tomis sistemomis, kurios šiandien yra Lietuvoje veikiančios, ir gana neblogai veikiančios.
Mes turime labai gerą kompensacijų dėl šeimos šildymo išlaidų sistemą ir kompensuojame žmonėms. Jei ta sistema gerai veikia, ji prisitaiko prie krizių, prie kritinių situacijų. Čia aš vieną skaidrę parodysiu. Štai čia yra ministrės Monikos užvakar rodyta skaidrė, kuri parodo, kad sistema labai gerai prisitaiko prie situacijos, ir tada, kai yra krizė, daugiau yra remiamos šeimos šildymo kompensacijų atžvilgiu. Kai nėra krizės, tai tų kompensacijų sumažėja iki mikroskopinių procentų ir tada apie 2 % žmonių gauna kompensacijas ir socialinę paramą. Sistema veikia. Ji veikia taip, grįžtu aš į pirmą skaidrę, kad apie 2–3 % žmonių gauna paramą normaliu laiku. Šiandien tas procentas padidėjęs iki 5,2 vidutiniškai per mėnesį, per metus apie 8 susidaro iš ministrės pristatymo. Tai niekaip neišsprendžia didelės grupės žmonių, kurie gyvena už skurdo rizikos slenksčio, tai yra apie 20 % Lietuvos žmonių, bet tai tam tikra pagalba žmonėms kritinėmis situacijomis.
Tačiau mes neturime šioje sistemoje paramos už elektros išlaidas. Turime paramą už vandenį. Vidutinė parama už vandenį per mėnesį yra juokinga suma – 5 eurai, bet vis tiek savivaldybė sumoka tuos 5 eurus šeimoms ir tas sunkiausias finansines problemas patiriančios šeimos gauna tuos 5 eurus per mėnesį. Vidutiniškai čia aš kalbu. Tai labai keista, kad sistemoje nėra elektros išlaidų. Yra centrinis šildymas, yra malkos, yra vanduo, kaip minėjau, bet nėra elektros.
Čia, mano galva, yra didžiulė spraga ir taip pat didžiulė galimybė mums ne tik padėti sunkiausiai besiverčiantiems žmonėms, ne tik skatinti energijos taupymą, nes mūsų projekte yra siūloma finansinius sunkumus patiriantiems žmonėms kompensuoti iki 100 kilovatų už pirmą žmogų ir po 50 už paskesnį žmogų namų ūkyje, kad šeimos iš tiesų susikauptų ir taupytų. Taip pat ši sistema, jeigu atsirastų papildoma kompensacija už elektrą, galėtų būti tam tikra valstybės derybinė pozicija su elektros gamintojais. Visų nepasiturinčių žmonių vardu kalbanti valstybė, kuri nupirktų dalį tos energijos ir ją padengtų vartotojams, galėtų tartis dėl geresnės kainos. Lygiai tokiu keliu eina Estija, kompensuodama dalį nepasiturinčių asmenų elektros išlaidų ir derėdamasi su gamintojais dėl geresnės kainos. Niuansai yra skirtingi, gamintojai skirtingi, mes čia galėtume tą žaliąją energetiką skatinti, bet tai yra tam tikras spaudimas dėl kainos, jeigu pirkėjas būtų valstybė, o ne paskiri vartotojai.
Šitą skaidrę rodau tik todėl, kad mes turime didžiulę problemą, skurde esančių žmonių yra daugiau, negu mes galime padėti, todėl ir opozicijos, ir pozicijos iš esmės iniciatyva sutampa. Mes jau kelerius metus bandome tą pagalbos aprėptį didinti ir daugiau žmonių kviesti, angažuoti į tą paramos sistemą, kuri nėra tokia brangi, kolegos. Šiandien elektros kainos kompensacija, kurią mes taikome universaliai, kainuoja arti milijardo, ten šnekos apie milijardus. Šita sistema, aš čia jau rodau konkrečiai, kas pasikeičia pagal mūsų siūlymą, kainuoja šiandien 29 mln., kalbu apie šildymo kompensacijas. Jeigu mes pridedame prie šitos sistemos elektros kainą (na, šiek tiek mes galėjome paskaičiuoti opozicijos jėgomis patys), tai tikrai išaugintų tas išlaidas ir tikrai iš valstybės biudžeto reikalautų papildomų lėšų, tai yra natūralu, tačiau tai būtų kur kas mažesnės lėšos, negu reikalauja universali kainos dengimo parama. Ir anksčiau ar vėliau, kaip sako ne vienas ekspertas, čia aš tiesiog darau referenciją į poną Ž. Mauricą ir kitus, kurie kaip ekspertai pataria, anksčiau ar vėliau tikrai reikės tokios sistemos, kuri dengs dalį elektros išlaidų labiausiai paramos stokojantiems žmonėms, tai yra didžiausius finansinius sunkumus išgyvenantiems žmonėms. Kaip ir minėjau, šiandien yra pagalba žmogui, kuriam sunku išgyventi dėl karšto, šalto vandens ir šildymo, šiuo atveju atsirastų pagalba iki 100 kilovatų elektrai. Ir čia tokie pavyzdžiai.
Mes taip pat siūlome šiek tiek koreguoti vadinamuosius VRP koeficientus. Čia yra sudėtinga formulė, kaip atsiranda teisė į paramą, bet mes tokiais konkrečiais gyvenimiškais pavyzdžiais… Pagal mūsų projektą į šildymo ir elektros paramą galėtų pretenduoti tris vidutinius atlyginimus uždirbanti keturių asmenų šeima, mokanti apie 250 eurų už šildymą, ir gautų 60 eurų kompensaciją už šildymą ir kompensaciją už elektros išlaidas. Na, šiuo atveju 100 kilovatų. Jeigu tai būtų keturi žmonės, tai atitinkamai 250 kilovatų, tai būtų kažkur tarp 40 ir 60 eurų kompensacija už elektrą.
Mano galva, turėdami gerą sistemą, mes turime ją atverti maksimaliam žmonių skaičiui. Tai yra taupi sistema, nes pinigus administruoja savivaldybės. Jos nėra linkusios labai pūsti tų biudžetų, jos taupo tuos biudžetus. Beje, tai yra viena iš problemų, kodėl (aš čia rodžiau šitą skaidrę) dalis nepasiturinčių žmonių tiesiog nepatenka į sistemą, nes savivaldybės taupo. Mes apie tai diskutuojame kituose kontekstuose. Bet kodėl nepatobulinus esamos sistemos, neįvedus trūkstamos grandies, tai yra kompensacijų už elektrą, ir taip nepradėjus sistemingai spręsti tos dabartinės problemos? Nesikerta šis projektas su kitais teikiamais, tačiau aš tiesiog siūlau eiti labai aiškiu, pramintu keliu, kuris nėra toks brangus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausimų nebuvo.
Nuomonė už – kalba L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Aš kolegas tikrai pakviesčiau labai rimtai pamąstyti apie šitą įstatymo projektą. Gal pirmą kartą mes Lietuvoje kalbame apie elektros kompensavimą, nes, kaip Tomas ir minėjo, kol kas kompensuojame vandenį ir šildymą, o elektros kaina, kuri irgi sudaro nemažą kainos dalį mūsų namų ūkių pakete, yra nekompensuojama. Dėl to dalis žmonių iš tiesų išgyvena sunkumus.
Tie milijardai, kuriais kitais metais planuojame biudžetuose numatyti amortizuoti elektros kainas, tikrai negalės padėti visiems žmonėms – tiek, kad labiausiai pažeidžiami išgyventų šį laikotarpį. Kompensavimo mechanizmą giria visi. EBPO ir kiti skatina, kad mes būtent tuo mechanizmu pasiektume tuos, kuriems šiuo metu labiausiai reikia.
Tomas labai gražiai įvardino automatizmą, kad pats šis mechanizmas įsitraukia tada, kai kainos kyla. Kai kainos kyla, mechanizmas veikia, kai kainos krenta, žmonėms nebekompensuojama. Iš tiesų tai yra labai pamatuotas, šiuo metu labai reklamuojamas, taip pat ir Vyriausybės, ministerijos, instrumentas. Tiktai mes prašome įtraukti ir elektrą. Suprantu, kad kaštai gali būti dideli, bet dėl jų diskutuokime, kiek kompensuojame, kiek kilovatvalandžių kompensuojame kiekvienam žmogui, nuo kada sistema pradeda veikti. Visa tai galime aptarti. Jeigu šiuo metu nepraleisime, kažkada vis tiek reikės į Seimą sugrįžti, nes mūsų sistema yra netobula – trūksta elektros. Tarp kompensuojamų dalykų tiesiog trūksta elektros. Šiuo metu įsileiskime. Kada, jeigu ne dabar, kai taip kyla elektros kainos? Tikrai labai rimtai kviečiu prisidėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Jau ir šiuo metu galiojantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, kad elektros energijos naudojimas šildymui yra kompensuojamas, tai galėtų ir sudaryti didžiausią dalį.
Antra dalis, taip pat elektra kompensuojama, tai yra patvirtinusi kaip subsidijas ir šį pusmetį vykdo Vyriausybė, planuojama tai vykdyti ir kitais metais.
Kelia abejonių ir argumentai dėl taupymo. Išties tie pavyzdžiai keturių asmenų šeimos, kuri galėtų patekti, jeigu 200 kilovatvalandžių sunaudotų elektros ir tai būtų kompensuojama, tikrai nėra taupymą skatinanti priemonė. Kaip tik įsivaizduoju, kad mano keturių narių šeima suvartoja vidutiniškai apie 120, tai net nepasiekia tos ribos, kuri galėtų būti. Iš tiesų kaip tik turėtume ieškoti tų būdų, kurie skatintų realiai taupyti žmones šitoje situacijoje.
Be abejo, tas trečiasis momentas yra ir piniginės lėšos. Čia Vyriausybė turi pateikusi antiinfliaciją amortizuojančius paketus, kurie veikia. Turbūt yra tikslas nesiblaškyti ir eiti tų subsidijų keliu, neišskaidyti tų resursų, kurie yra veikiantys kaip tie mechanizmai. Kaip ir minėjau, kad būtent elektros energija, naudojama šildymui, tikrai yra ir gali būti kompensuojama. Čia jau tikrai tenka padėkoti, kad tai yra vienas iš nedaugelio šiandien pateiktų projektų, kur buvo pasistengta ir nepasivarginta bent jau suskaičiuoti išlaidas ir sąnaudas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuosime jau visai netrukus.
15.55 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125(3) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo projektas, bet nematau pono A. Palionio. Yra? (Balsai salėje) Taip. A. Palionis kviečiamas į tribūną. Ai, J. Pinskus pristatys, taip.
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125. Pristatys J. Pinskus. Prašom.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pristatyti įstatymo projektą, jis galiojo Lietuvoje nuo 1997 m. iki balandžio 1 d. ir galiojo iki 2002 m. sausio 1 d. Veikė nulinis tarifas reinvestuotam pelnui. Tai, galima teigti, sukūrė pagrindą technologiniam Lietuvos ekonomikos atsinaujinimui ir sparčiam jos augimui. Panaikinus visuotinai galiojusį nulinį tarifą, reinvestuotam pelnui imta taikyti išskirtines lengvatas atskiroms ūkio subjektų grupėms ir investicijų tipams. Todėl pagrindinis įstatymo projekto uždavinys – nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminį ekonominio augimo požymį savivaldybėse. Pripažįstant reinvestuojamo pelno svarbą įstatymo projektu siūloma grąžinti anksčiau galiojusias ir teigiamai ekonomikos augimą veikusias nuostatas taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Tokio modelio sėkmingas taikymas ne tik didina šalies konkurencingumą, tačiau ir skatina investicijas, būtinas darbo našumui, atlyginimams ir pragyvenimo lygiui didinti Lietuvos regionuose.
Tiesiog gal kreipčiausi į Liberalų sąjūdį, į Laisvės partiją. Kiek man teko skaityti jų programas, tas įstatymo projektas arba tas įsipareigojimas taikyti nulinį pelno tarifą reinvestuotam pelnui jų programose yra. Todėl kviesčiau labai rimtai pažiūrėti į šį įstatymo projektą ir jį palaikyti. Jeigu atsiras kokių nors nuostatų arba pageidavimų, mes iš tikrųjų galėsime dėl jų susitarti per svarstymą ir priėmimą.
Dar kartą. Liberalų sąjūdi, prašom palaikyti, Laisvės partija, taip pat. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti pora kolegų. Pirmas klausia L. Savickas. Ruošiasi M. Majauskas. (Balsas salėje) Lukas nenori klausti. Prašom, gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti jūsų, kokie galimi pelno mokesčio surinkimo netekimai, priėmus tokią lengvatą? Ir drįsčiau pasakyti, kad iš tiesų projektas yra vertas dėmesio, nes mes čia kalbame apie nedideles įmones, nedidelės apimties lengvatas, tai yra ne stambaus verslo lengvatos, o smulkiojo, vidutinio verslo lengvatos regionuose. Tai tikrai nėra tik Liberalų sąjūdžio filosofija. Bet kas galbūt kelia nerimą, ar tikrai dabar pelno mokestis yra tai, kas yra skaudžiausia verslui. Lėtėjant ekonomikai ir sparčiai augant kaštams, matyt, ne į pelnus, o į išgyvenimą orientuojasi didelė dalis verslo.
Viena, norėjau paklausti, ar skaičiavote netekimus? Kita, ar tikrai pelno mokestis dabar yra pagrindinė verslo problema?
J. PINSKUS (LRF). Ačiū už iš tiesų gerą klausimą. Taip, šitas įstatymo projektas skirtas labiau regionams, nes iš tiesų atskirtis regionuose yra žymiai skausmingesnė nei didžiuosiuose miestuose, tai skirta tai atskirčiai mažinti. Manau, kad biudžeto netekimai nebus dideli, nes jie bus kompensuojami darbo našumu, apimtimi, kiekiu. Šiandien darbo našumas mūsų, Lietuvos, sudaro tik 70 % Europos Sąjungos vidurkio. Mes tik didiname atlyginimus, pajamas, bet mes didiname iš oro, mums reikia kelti darbo našumą. Darbo našumo mes niekaip negalėsime pakelti netobulindami technologijų ir neinvestuodami į naujas technologijas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš nuomonių nėra. Balsavimo langas už pusės minutės. Kolegos, liko dar neapsvarstyti… (Balsai salėje) Balsuojame, po to pabaigsime, taip? Gerai, tvarka.
Tuomet pradedu balsavimą nuo darbotvarkės 2-17 klausimo, jį pristatė gerbiamas J. Pinskus. Kas už po pateikimo, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 105, balsavo 104 Seimo nariai: už – 52, prieš – 19, susilaikė 33. Rezultatas lygus. Teks pakartoti balsavimą. Kartojame balsavimą.
Kolegos, užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 54, prieš – 25, susilaikė 38. Nepritarta. Prašom, po balsavimo S. Skvernelis per šoninį mikrofoną.
S. SKVERNELIS (DFVL). Noriu pagirti Tėvynės sąjungos frakciją, iš tikrųjų esate sportiška frakcija. Šaunuoliai, tikrai! Galime kartu bėgioti.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar mums reikia apsispręsti, ar leisti įstatymo projektą taisyti, ar visai atmesti. Turbūt žinote, kaip reikia balsuoti. Kas manote, kad reikia taisyti – už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už tai, kad taisytume – 67, prieš – 49. Nuspręsta taisyti, atsiprašau, tobulinti.
16.03 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 9 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1961ES (pateikimo tęsinys)
Dabar šiek tiek grįžtame į rytinę darbotvarkę, nes nebuvo atliktas balsavimas dėl rytinės darbotvarkės 1-9 klausimo. Teikiu balsuoti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 9 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1961.
Užsiregistravo 81, balsavo 78 Seimo nariai: už – 70, prieš – 4, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės krizės suvaldymo“ projektas Nr. XIVP-2031 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės krizės suvaldymo“ projektas Nr. XIVP-2031. Kas manote, kad rezoliuciją reikia priimti be pataisų, balsuojate už, kas manote, kad reikia redaguoti ar kitaip, balsuojate prieš.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 53, prieš – 43, susilaikė 22. Rezoliucijai nepritarta.
16.04 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1965 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir pripažinimo netekusiu galios projektas. Prašau.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 53, prieš – 39, susilaikė 26. Po pateikimo nepritarta.
Balsuojame alternatyviai dėl tobulinimo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 59, prieš – 59. Kartojame balsavimą.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 55, prieš – 62. Atmesta.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1965, tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo… (Balsas salėje: „Dėl šito ką tik balsavome.“) Atsiprašau.
16.07 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1980 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1980. Pranešėjas buvo S. Skvernelis. Prašom.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 53, prieš – 43, susilaikė 22. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas.
Už – 56, prieš – 58. Atmesta.
16.08 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1835(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1835(2). Pranešėjas buvo E. Sabutis.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 54, prieš – 43, susilaikė 23. Po pateikimo nepritarta. Alternatyviai balsuojame.
Už tobulinimą – 59, prieš – 58. Įstatymo projektas bus tobulinamas.
16.10 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1334(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1334(2). Pranešėjas – G. Kindurys.
Balsavo 120: už – 54, prieš – 42, susilaikė 24. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas.
Už – 57, prieš – 60. Atmesta.
16.11 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1970 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-1970. Pranešėjas – A. Nekrošius.
Už – 51, prieš – 41, susilaikė 26. Po pateikimo nepritarta.
Balsuojame alternatyviai.
Už – 55, prieš – 63. Tobulinimui nepritarta.
16.12 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-710(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – irgi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-710(2). Pranešėjas – E. Sabutis.
Balsavo 119: už – 52, prieš – 41… Nepritarta.
Dar kartą balsuojame. Apsispręskite pagaliau, leiskite tobulinti, padirbėti žmogui.
Už – 57, prieš – 63. Įstatymo projektas bus tobulinamas. (Balsas salėje) Atsiprašau. Norima už ir regima. Ačiū, kolega.
16.14 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1307(3) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-1307(3). Pranešėjas – J. Pinskus.
Už – 54, prieš – 44, susilaikė 23. Nepritarta.
Už tobulinimą – 55, prieš – 60. Atmesta.
16.16 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1309(3) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-1309(3). Pranešėjas – A. Palionis.
Už – 53, prieš – 43, susilaikė 23. Nepritarta.
Už – 53, prieš – 64. Atmesta.
16.17 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1967 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1967. Pranešėjas – L. Savickas.
Už – 58, prieš – 37, susilaikė 24. Nepritarta. (Balsas salėje) Alternatyviai.
Už – 65, prieš – 54. Kolegai L. Savickui teks dar padirbėti prie įstatymo projekto.
16.18 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2022 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2022. Pranešėja – L. Nagienė. (Triukšmas, plojimai salėje)
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 114, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Dėl vedimo tvarkos, po balsavimo motyvai… Premjere, prašau jus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nei dėl vedimo, nei dėl tvarkos. Aš tiesiog norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Mes galbūt pateiksime patikslinimą, bet projektui iš esmės pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš noriu visiems padėkoti už tai, kad tikrai… (Triukšmas salėje) Ne buldozeris, o padėkoti jums, kad jūs supratingai į šį klausimą atsižvelgėte. Čia yra padėti žmonėms, pagalba tiems, kurie įsirengs saulės elektrines. Ačiū. (Šurmulys, plojimai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl Vyriausybės išvados turbūt bendru sutarimu galime sutarti? (Balsai salėje) Taip, ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
16.22 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1992 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1992. Pranešėjas buvo L. Savickas.
Balsavo 121: už – 56, prieš – 40, susilaikė 25. Nepritarta. (Šurmulys salėje) Gerai, pakartosiu.
Už – 64, prieš – 55. Tobulinamas. Vėl L. Savickas turės darbo.
16.21 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1931 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1931. Pranešėjas buvo V. Gapšys. Prašom.
Balsavo 120: už – 54, prieš – 35, susilaikė 31. Atmesta. Balsuojame alternatyviai. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Taigi, kolega Vytautas darbo neturės. Už – 50, prieš – 60.
16.23 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1993 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1993. Pranešėjas – A. Stončaitis.
Balsavo 119: už – 58, prieš – 27, susilaikė 34. Nepritarta. Ir alternatyviai: tobuliname – už, nepritariame – prieš.
Balsavo 118: už – 68, prieš – 50. Tobuliname. Pone Algirdai, jums dar teks patobulinti.
16.24 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1994(2) (pateikimo tęsinys)
Ir darbotvarkės 2-16 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1994(2). Pranešėjas – T. Tomilinas.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 50, prieš – 27, susilaikė 39. Nepritarta. Balsuojame alternatyviai. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 65, prieš – 49. Įstatymo projektas bus tobulinamas.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2026 (priėmimo tęsinys)
Ir dar yra apsvarstytas 3 rezervinis klausimas, dėl jo nebalsuota. Tai Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2026.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 114, prieš – 2, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Kolegos, dabar balsavimo laikas baigėsi. Noriu pasidžiaugti opozicijos ir valdančiosios daugumos vieningu balsavimu.
Dar noriu pateikti informaciją. Mums liko trys rezerviniai klausimai. 2-18 klausimas nebus pristatomas, mano žiniomis, nes G. Paluckas šiandien nepristatys. Yra siūlymas neišsivaikščioti, balsuoti po kiekvieno pristatymo ir baigti šiandienos posėdį. Galime sutarti? Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega. Tuoj.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal čia labiau replika. Žinote, man šitas mūsų balsavimas šiek tiek priminė Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionate. Opozicija daug rengėsi, turėjo daug vilčių, atvažiavo į Europos čempionatą, pergalių daug nebuvo. Nors, atrodo, buvo arti, buvo keli pratęsimai, bet ten pergalių nepavyko iškovoti. Bet kuriuo atveju linkiu ieškoti geriausių sprendimų visiems.
PIRMININKAS. Ir D. Gaižauskas, replika po balsavimo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Čia gal daugiau… Va, aš ir norėjau, kad premjerė ateitų, turbūt skaito mano mintis. Šaunu, pagaliau mes radome vienas kitą, kaip pasakyti, kaip pasikviesti be žodžių. Labai gerai.
Kolegos, išties šiandien buvo diena, kada galėjote parodyti šiek tiek padorumo arba bent dėmesio opozicijai. Tie mano pasisakymai, gal kai kurie iš jūsų vertino, kad yra per daug karšti, kad jeigu norite užkurti pragarą, aš bent jau taip vaizdžiai pasakiau, savo veiksmais jūs tai provokuojate.
Vakar buvau radijo laidoje, jūsų kolegos irgi, mes diskutavome. Sakiau, jeigu jūs net neduosite pateikti įstatymų projektų, kurie spręstų šiandienos problemas, krizines problemas, kad galėtume konkuruoti idėjomis, pasiūlymais, diskusijomis komitetuose, ką iš tikrųjų turėtų daryti normaliai Seimo nariai, jūs to net neleidote padaryti. Jums turbūt labiau patinka dabar A. Matulo replikos. Jums turbūt labiau patinka, kad būtų pakelta įtampa, kad būtų nesusikalbėjimas ir taip toliau. Jūs patys tai provokuojate. Aš manau, kad taip Seimas negali dirbti. Čia mano tokia nuomonė. Jeigu, valdantieji, jūs rodote jėgą, taip, jūs galite ją rodyti, nes turite vos keliais Seimo nariais daugiau Seime negu opozicija.
Ateina biudžetas. Jeigu jūs galvojate, kad opozicija tylės, jūs labai klystate. Žmonės laukia sprendimų greitai, elektros kainos milžiniškos, verslai tuoj bankrutuos. Kaip aš ir sakau, ligoninė, Kauno klinika, gavo sąskaitą virš 900 tūkst. už elektrą, kai gaudavo po 200. (Balsai salėje) Laikas? Galbūt ir laikas spręsti problemas, kolegos. Norite įtampos, manau, ji čia ir kils. Manau, kad turės įsikišti Prezidentas. Tai turi žinoti Lietuvos žmonės. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakys I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man atrodo, aš šiandien ne šiaip sau ryte paprašiau žodžio ir parodžiau gerbiamiems kolegoms, tiems, kurie pažįsta skaičius ir norėtų juos įsivertinti, kas yra šiuo metu daroma. Su visa pagarba opozicijai ir jos siūlomiems sprendimams norėčiau pasakyti, kad tai, kas yra daroma, yra gerokai daugiau negu bet kuris iš šių pasiūlymų, kurie šiandien buvo svarstomi, kalbant apie elektros ir dujų kainas.
Bet šiaip aš norėjau ne tuo klausimu pasisakyti. Yra labai paprasta būnant opozicijoje pasiūlyti sprendimų, kurių sąskaitos nėra kam apmokėti. Kai bus pateiktas biudžetas, tuomet ir svarstysime. Atsisakykite kažkokių išlaidų, pasiūlykite mokesčius kokius nors padidinti ir kaip nors rasime tuos bendrus sprendimus. O visiškai atsietai nuo bet kokio konteksto prirašyti daug mokesčių lengvatų visiems Lietuvos žmonėms turbūt visi norėtų, bet niekas nenori atsakyti į klausimą, kas už tai sumokės.
PIRMININKAS. Kolega E. Gentvilas per centrinį. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ir vėl skamba gąsdinimai, čia įtampa ir taip toliau. Aš noriu pasakyti: seniai buvo žinoma, kad šiandien bus opozicijos darbotvarkė. Opozicijoje yra 67 nariai. Mūsų, valdančiųjų, salėje buvo 63. Reikėjo susirinkti ir jūs visus klausimus šiandien būtumėte padarę. Dabar jūsų pačių dalyvauja 53 ar 54, trūksta 13 ar 14 žmonių, bet kalta valdančioji dauguma, kad balsavo prieš. Aš paėmiau užvakar, antradienio, plenarinių posėdžių balsavimo rezultatus, po pateikimų arba po svarstymų pritarta penkiems valdančiųjų projektams, du valdančiųjų projektai atmesti. Žiūrime opozicijos projektus: keturiems pritarta, du atmesti. 5:2 ir 4:2. Apie ką jūs čia, Gaižauskai, šnekate? Ką jūs tikrai norite perversmą daryti? Demokratinius rinkimus – aš suprantu, bet jūs norite perversmo ir dar įveliate ir spekuliuojate Prezidento vardu. Pasikviesime – įsikiš Prezidentas. Paklausime Prezidento kada nors, ar suderino su jumis, ar ne.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū kolegos, replikos išsakytos. (Plojimai) Grįžtame. Atsiprašau, maestro, nepastebėjau. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš taip pat dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Jo Ekscelencijos G. Nausėdos norėjau paklausti, ar tikrai šis Seimo narys, kuris čia kalbėjo prie mikrofono, yra įgaliotas jo vardu kalbėti apie tai. Aš drįsčiau abejoti, kad jis bus tikrai maloniai nustebintas tokia naujiena, kad jis yra tas, kuriuo yra grūmojama Lietuvos Respublikos Seimui.
Aš noriu priminti, kad šiandien Lietuvos Respublikos Prezidento nėra Lietuvoje, o tokiu atveju jo pareigas eina Seimo Pirmininkė. Kadangi Seimo Pirmininkės taip pat nėra, ją pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. (Juokas salėje) Taigi šiandien logiškai Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina J. Razma. (Plojimai) Taigi visas pretenzijas, jeigu norite, išsiaiškinti galite čia, salėje. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, linksma gaida tęsiame toliau darbą. Liko dar trys darbotvarkės klausimai.
16.33 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2021 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2021. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gerbiamasis S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia yra pateikimo stadija. Reikalas štai yra koks, kolegos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, taip.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Nieko tokio. Kai mes priėmėme Politinių organizacijų įstatymą pavasario sesijoje, buvo numatyta įsigaliojimo data rugsėjo 1 diena. Kai Prezidentas vetavo įstatymą ir teikė savo pasiūlymą, jis nepasiūlė šios datos išbraukti. Jie tikėjosi, mano žiniomis, kad bus dar viena nenumatyta sesija rugpjūčio mėnesį ir tada mes patys pataisysime šią vietą. Bet, matote, kai yra veto, niekam negalima redaguoti: arba priimi visą veto, arba palieki įstatymą tokį, koks yra. Tai dabar įstatymas įsigaliojo Prezidentui pasirašius, kai mes atmetėme veto rugsėjo 17 dieną, tačiau jo 38 straipsnyje kabo frazė, kad įstatymas įsigaliojo rugsėjo 1 dieną. Tik tiek reikia mums pataisyti. Čia yra grynai toks sveiko proto dalykas. Aš manyčiau, kad einantis, na, galbūt ne Prezidento, o Seimo Pirmininko pareigas J. Razma galėtų pasiūlyti galbūt ir ypatingą skubą, tokiu atveju nereikėtų komitete svarstyti, mes antradienį iš ryto iškart galėtume priimti ir dar rugsėjo mėnesį Teisės aktų registre atsidurtų švarus Politinių organizacijų įstatymo tekstas. Viskas. Tik tiek ir teprašyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausti buvo užsirašę trys Seimo nariai, bet, deja, nė vieno šiuo metu salėje nėra. Nuomonės už, prieš. Norėjo kalbėti už A. Širinskienė, R. Žemaitaitis – prieš, taip pat nėra. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 80: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nebandysiu pasinaudoti čia man perdėtai priskirtais…
PIRMININKAS. O tikrai galėtumėte.
J. RAZMA (TS-LKDF). …Prezidento įgaliojimais, bet Seimo Pirmininko įgaliojimus turiu, todėl drįstu pasiūlyti šį projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Tikrai yra negerai gyventi pažeidžiant Konstituciją. Dabar išeina, kad tas įstatymas priimtas kaip galiojantis atgal. Čia tikrai nėra kokių nors turinio dalykų, kuriuos mes turėtume svarstyti. Ištaisymo būtinybė yra akivaizdi, tai prašyčiau svarstyti ir priimti šiandien ypatingos skubos tvarka. Manau, kad tų 3 valandų niekas čia nereikalaus, nes nėra erdvės čia ką nors keisti.
PIRMININKAS. Pagal Statutą (mane konsultuoja) turėtų praeiti 3 valandos. Tokios galimybės turbūt… nebent visas Seimas nutartų tiesiog netaikyti tos normos. (Balsai salėje) Kas manote, kad galime nesivadovauti Statutu? Galbūt neteisėtas mano siūlymas?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai ypatingą skubą mes priimkime, o tuomet antradienį priimsime.
PIRMININKAS. Čia yra numatyta 29 dieną, bet pakeisime.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia vis tiek reikia ypatingos skubos, nes…
PIRMININKAS. Gerai. Galime dėl ypatingos skubos sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Tuomet svarstymas ir priėmimas bus rugsėjo 27 dieną, ne taip, kaip numatyta darbotvarkėje. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Nereikia? Komiteto pirmininkas per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kai ypatinga skuba, komiteto nereikia. Na, jeigu atsirastų pasiūlymų, o jų tikrai neatsiras, žinoma, mes skubiai apsvarstytume. O šiaip, kai ypatinga skuba, komitetas nebūtinas.
PIRMININKAS. Gerai, supratome, aišku, komitetas neskiriamas. Svarstymas ir priėmimas bus kitą antradienį, rugsėjo 27 dieną. Ačiū.
16.38 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286(2), Civilinio kodekso 6.978 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1147(2) (svarstymas)
Rezervinis 2.1 ir rezervinis 2.2 klausimai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286(2). Svarstymo stadija. Aplinkos komiteto pranešėjas S. Gentvilas. Atsiprašau, A. Gedvilas. (Balsai salėje) Pažiūrėjau į Simoną ir… Prašom. Atsiprašau.
A. GEDVILAS (DPF). Komitete klausimas buvo svarstytas. Siūlome pritarti iš dalies… ai, visam įstatymui bendru sutarimu, o papunkčiui turėsime pastabų.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Tikiuosi, balsuoti dėl šito nereikia? Komitete, taip?
A. GEDVILAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio taip pat yra Vyriausybės, iš dalies pritarta. Dėl 8 straipsnio yra kolegės L. Girskienės pasiūlymas, jam taip pat pritarta iš dalies. Kolege, pritariate, nereikia balsuoti? Ačiū, pritarta. Dar dėl to paties straipsnio yra kitas taip pat kolegės L. Girskienės pasiūlymas, jam taip pat pritarta iš dalies. Neprieštaraujate? Ačiū. Už nori pasisakyti L. Girskienė. Motyvai už.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai raginu palaikyti šitą įstatymo projektą, nes jis yra svarbus siekiant efektyviau valdyti mūsų daugiabučius namus. Apsvarstėme komitetuose, visi pritarėme, sutarėme, tikiuosi, kad visi ir palaikysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada balsuojame. Kas už šitą… (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Dar vienas lydimasis – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1147(2). Noriu pakviesti S. Šedbarą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį projektą dar 2022 m. gegužės 11 d. Komitetas pritarė patobulintam Civilinio kodekso 6.978 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, komiteto išvadoms, visi septyni dalyvavę posėdyje balsavo už.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Aišku, pritarta.
16.41 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1148 (svarstymas)
Rezervinis 2-3 klausimas – lydimasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIVP-1148. (Balsai salėje) A. Gedvilas. Prašau. Aplinkos apsaugos komitetas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas rugsėjo 21 dieną posėdyje apsvarstė ir siūlo įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Nėra diskusijų. Bendru sutarimu galime? Ačiū, atmesta.
16.42 val.
Seimo savaitės (2022-09-26–2022-09-30) – 2022 m. rugsėjo 27 d. (antradienio) ir 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir rezervinis 4 klausimas – savaitės, prasidedančios rugsėjo 26 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – J. Razma, pirmasis pavaduotojas, šiandien nominuotas prezidentu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Darykite ką nors, Jurgi. Darykite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, kad taip linksmai čia mes baigiame tą liūdną opozicijos projektų atmetimo dalį.
Kitą savaitę opozicija taip pat turės labai daug galimybių reikštis. Turbūt ir tie, kurie gavo užduotis patobulinti projektus, spės patobulinti ir kitą ketvirtadienį vėl numatytoje opozicinėje darbotvarkėje juos galėsime matyti.
Atkreipsiu dėmesį, kad antradienį pirmos dienos pusės antroje dalyje bus svarstoma interpeliacija energetikos ministrui D. Kreiviui. Iš karto numatytas ir nutarimo dėl interpeliacijos svarstymas. Į likusias nedideles vietas posėdžiuose įrašyta keletas projektų, kuriuos apvarstė komitetai, ir priėmimo, ir svarstymo stadijose. Galbūt ko nors ypatingo aš čia ir neišskirčiau. Yra daug galimybių papildyti darbotvarkes, nes jos dar nėra labai perkrautos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius. Prašau, kolega.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas galimai prezidente, leiskite kreiptis, norėčiau paklausti, iš kur tiek „meilės“ opozicijai? (Balsai salėje) Aš nežinau, gal jūs neturite savo projektų, gal yra priežastis, kad buvo daug neregistruotų projektų, jie nėra paruošti, nes iš Vyriausybės nesulaukėme ir energetinių projektų siūlomų, vis žada gal kažkur spalio viduryje, gal netgi lapkričio pradžioje pateikti. Iš kur tiek meilės?
J. RAZMA (TS-LKDF). Meilė toks pozityvus jausmas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Iš reikalo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Džiaukimės, jeigu jos čia matote daug. Kartais jos atsiradimo pagrindai nėra iki galo suvokti. Kas nori, čia gali rašyti studijas.
Dėl opozicinės darbotvarkės. Ji šiuo atveju ne iš meilės yra gimusi, tiesiog opozicinės frakcijos paklausus, ar nepageidauja nukelti toliau seniai numatytą darbotvarkę, pasakė, kad vis dėlto nori, kad ji liktų toje pačioje vietoje, kaip ir buvo, taip ji ir liko, o iš meilės buvo šiandieninė darbotvarkė.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonių už, prieš nėra. Ta linksma meilės gaida balsuodami, kartu užsiregistruodami, baigsime šios dienos posėdį. Prašom balsuoti, pritarti kitos savaitės darbotvarkėms.
Balsavo 70: už – 69, susilaikė 1. Darbotvarkei pritarta. Skelbiu 2022 m. rugsėjo 22 d. popietinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.