LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3878

 

 

2024-06-17 Nr. 109-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę),  Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d.

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, 2024 m. birželio 6 d. ir birželio 14 d. (G-2024-5167; g-2024-5407)

 

 

 

 

DĖL NEPRITARIMO VYRIAUSYBĖS IR FINANSŲ MINISTERIJOS SIŪLYMUI KEISTI VERSLO LIUDIJIMŲ GYVENTOJAMS IŠDAVIMO IR APMOKESTINIMO TVARKĄ.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (toliau – Asociacija), vienas iš pagrindinių tikslų yra gerinti smulkaus verslo aplinką, atstovauti smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų teisėtus interesus valstybės valdymo bei savivaldybių institucijose ir siekti bendrų galimybių smulkiam verslui išlikti, dalyvauti ir konkuruoti bendroje verslo rinkoje.

Kreiptis į valdžios institucijas ir prašyti įsiklausyti į smulkiųjų verslininkų bei jų atstovų nuomonę bei siūlymus verčia Finansų ministerijos parengtas Gynybos paketas, kuriame numatyta apmokęstinti veiklą pagal verslo liudijimus, tam, kad surinkti 36 ml. eurų. Ši žinia smulkiesiems verslininkams sukėlė susirūpinimą ir nuogastavimus dėl veiklos pagal verslo liudijimą sunaikinimo.

Asociacija, vertindama esamą ekonominę, socialinę situaciją šalyje, smulkaus verslo suvaržymus pandemijos metu, energijos krizes, infliaciją, konkurencines kovas, įtemptas baimes keliančias saugumo nuotaikas, nepritarė nei parengtam Mokestinės partvarkos projektui, nepritaria ir jos mėginimui Gynybos mokesčio surinkimą grįsti smulkiausio verslo apmokęstinimų, t. y. sunaikinimu Asociacija, įvertindama tai, kad Finansų ministerijos siūlomas Mokestinės pertvarkos projektas bus svarstomas LR Seime, teikia argumentus ir šiuos siūlymus:

1. Nekeisti individualios veiklos pagal verslo liudijimą išdavimo ir apmokestinimo tvarkos.

Argumentai:

Verslo liudijimas išsiimamas iš anksto atsiskaitant už VSD, PSD,VL nustatytus mokesčius. Ši supaprastintos apskaitos verslo forma yra patogi gyventojams legaliai užsiimti galima veikla, sukurti sau darbo vietą gauti pajamas, mokėti mokesčius, išlaikyti save ir savo šeimas. Be to, sumažinus apyvartos ribą, sumažės sumokami mokesčiai į savivaldybių biudžetus. Savivaldybių tarybos, įvertindamos ekonominę, socialinę savivaldybės padėtį ir verslumo galimybes bei užimtumą, sprendžia, kokius fiksuotus pajamų mokesčio tarifus taikyti veikloms, kad gyventojai galėtų patys save ir savo šeimas išlaikyti, mokėti mokesčius ir nenueitų į socialinę paramą. Todėl veiklai pagal verslo liudijimą palikti šiuo metu galiojančią tvarką.

2. Nemažinti pajamų ribos, kurią viršijus negalėtų būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis ir palikti galioti šiuo metu taikomą 45 tūkst. apyvartos ribą.

Argumentai: Esant tokiai aukštai infliacijai, paslaugų ir kainų padidėjimui, išsilaikyti versle iš siūlomos 20 tūkstančių metinės apyvartos didžiojoje dalyje veiklų rūšių sąraše finansiškai neįmanoma. Nes apyvarta nėra pelnas ar apmokestinamos pajamos. Tai yra apyvarta, iš kurios neatimtos visos verslo išlaidos ir privalomi mokesčiai. Nes apyvartą sudaro, pajamų įsigytoms, pagamintoms prekėms, parduodamai paslaugai, pritaikius tam tikrą antkainį, parduotų prekių ar paslaugų galutinė suma. Pritaikius patį pelningiausią 25-30 proc. antkainį, kuris, beje, esant tokiai ekonominei, socialinei situacijai šiandieninėje verslo rinkoje, prekiaujant pramoninėmis prekėmis, maisto prekėmis, savo gamybos prekėmis ir paslaugomis, taikyti būtų rizikinga, nes dėl išaugusios kainos tiek prekės, tiek paslaugos būtų nepaklausios. Tarkim, taikant 30 proc. antkainį, su 20 tūkst. eurų apyvarta būtų galima uždirbti tik 5000-6000 tūkst. eurų per metus. Atėmus verslo išlaidas (prekių, įrangos, priemonių kainos, veiklos vietos nuoma, energijos, vandens, automobilio eksploatacijos išlaidos, komunalinius patarnavimus, privalomi verslo ir socialiniai mokesčiai) su 20 tūkst. eurų apyvarta, geriausiu atveju, būtų galima uždirbti apytiksliai 2500 eurų pelną per metus (per mėnesį apie 200 eurų), jei asmuo dirba pilnus metus. Būtina įvardinti, kad ne visais atvejais asmuo gali veiklą vykdyti visomis metų dienomis. Asociacijos turima informacija, iš 88 veiklų maždaug 40-50 veiklų galėtų išlikti mažesnėje apyvartoje, arba tie, kuriems veikla pagal verslo liudijimą yra tik papildoma ir dirba ne pilną mėnesį, tačiau prekybinės ir gamybinės veiklos su teise parduoti savo produkciją bei paklausesnės paslaugų veiklos, kurios patiria dideles išlaidas, išlaikyti verslo neturėtų jokių galimybių. Būtina įvertinti, kad verslo liudijimų turėtojai dažniausiai yra vyresnio amžiaus gyventojai ir jiems veikla pagal verslo liudijimus yra pagrindinė verslo forma regionuose, kuriuose ekonominė situacija nėra tolygi didmiesčių ekonominei situacijai ar galimybėms susirasti darbą. Neatmestina ir tai, kad apyvartos ribojimas paskatins apyvartų slėpimą ir nelegalią veiklą. Sumažinus apyvartos ribą, sumažės sumokami mokesčiai į savivaldybių biudžetus. Savivaldybių tarybos, įvertindamos ekonominę socialinę situaciją, verslumo ir užimtumo galimybes savivaldybėje, sprendžia kokius fiksuotus pajamų dydžius nustatyti, kad gyventojai vykdydami veiklas pagal verslo liudijimą pajėgtų susimokėti verslo ir socialinius mokesčius, išlaikytų savo šeimas ir nenueitų į socialinę paramą.

3. Neriboti verslo liudijimo išdavimą minimaliam 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, leisti verslo liudijimą išsiimti ir pageidautinomis dienomis. Argumentai: Ne visada verslo liudijimas gali būti išsiimamas visam mėnesiui. Įvertinant tai, kad verslo liudijimas suteikia galimybę uždirbti ir papildomas pajamas, kai dirba samdomą darbą ir turi galimybę veiklą vykdyti tik nedarbo dienomis arba jo veikla pagal verslo liudijimą gali būti ribojama dėl veiklos vykdymo vietos nustatyto darbo grafiko, yra pensinio amžiaus ir šia veikla pageidauja užsiimti tik jam patogiomis dienomis, augina vaikus ir tik tam tikromis dienomis gali turėti galimybę vykdyti veiklą ir t.t. Asociacijos manymu, riboti dienų skaičių nėra jokio pagrindo, nes gyventojas turėtų susimokėti mokesčius už visa mėnesį, tačiau turėtų galimybę dirbti tik tam tikromis dienomis. Toks sprendimas būtų labai neteisingas. Tačiau jei asmuo nori veiklą vykdyti pagal verslo liudijimą tam tikromis dienomis ir jis nėra socialiai draustas, tai VSD įmokas turėtų mokėti nuo MMA Vertiname, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino Asociacijos siūlymą ir šią nuostatą pateikė VSD įstatymo pakeitimo projekte Tokiu būdu verslo liudijimo turėtojas sukauptų reikiamą darbo stažą senatvės pensijai gauti.

4. Senatvės pensininkus, vykdančius veiklas pagal verslo liudijimą, atleisti nuo PSD mokesčio. Argumentai: Šio draudimo įmokos nemoka senatvės pensininkai IDV, IĮ, MB,TŪB steigėjai. Ūkininkai iki 4 EDV PSD įmokas moka 2.3 proc. nuo MMA. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad verslo liudijimų turėtojai pensininkai, siekdami gauti papildomas pajamas ir taip prisidurti prie mažų pensijų, yra dar kartą apmokestinami PSD mokesčiu, kai tuo tarpu pensininkai, besiverčiantys kitomis veiklų formomis, nuo šio mokesčio yra atleisti. Asociacijos manymu, pensininkus, vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, neteisinga apmokestinti mokesčiu, kurį jau yra senai sumokėję, ir reikia suteikti galimybę veikla pagal verslo liudijimą užsidirbti papildomas pajamas pragyvenimui.

5. Palikti verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai. Argumentai: Iki verslo liudijimų nuomai įvedimo, gyvenamųjų patalpų nuomojimas vyko, tačiau nemokant jokių mokesčių į savivaldybių biudžetus. Būtent Verslo liudijimas nuomai ir buvo įvestas Asociacijos ir Finansų ministerijos pastangomis, kad suteikti galimybę norintiems (daugiausiai tai lietė kurortinių poilsinių, turistinių vietovių ar turinčius laisvas patalpas gyventojus) jas legaliai nuomoti. Panaikinus verslo liudijimą nuomai, gyventojai individualios veiklos pažyma nesinaudos, nes IDV nuomos veikla nėra leidžiama. GPM 15-20 proc. nuo gaunamų nuomos pajamų sumokėjimas bus sudėtingas pajamų ,,įrodinėjimais“, todėl tikėtina, kad dalis patalpų savininkų vėl gali sugrįžti į šešėlinę veiklą. .Asociacijos nuomone gyventojams yra patogu išsiimti verslo liudijimą, sumokant savivaldybės nustatytą mokestį. Primintina, kad su vienu verslo liudijimu galima išnuomoti tik vienas patalpas, todėl suinteresuotų asmenų kalbos, kad su verslo liudijimų išnuomojami ištisi kvartalai, viešbučiai ar namai, yra netiesa. Tikėtina, kad siūlymas panaikinti verslo liudijimą nuomai atsirado dėl konkurencinių tikslų, kad gyventojai naudotųsi viešbučių apgyvendinimo paslaugomis. Siūlome nepritarti nuomos verslo liudijimų naikinimui.

6. Nemažinti leidžiamos 4,5 tūkst. eurų metinės sumos užkurią su verslo liudijimu būtų galima teikti paslaugas ir parduoti prekes juridiniams asmenims. Argumentai: Šiuo metu yra leidžiama parduoti prekes ir paslaugas juridiniams asmenims už 4,5 tūkst. eurų per metus.10proc. nuo leidžiamos apyvartos Jei ši galimybė bus panaikinta, tai verslo liudijimų turėtojai neteks galimybės dalyvauti smulkiuose viešuose pirkimuose. Taip pat juridiniai asmenys neturės galimybių įsigyti prekių ar paslaugų iš verslo liudijimo turėtojo. Tai nėra didžiuliai pinigai, kurie darytų neigiamą įtaką valstybės biudžetui, bet verslo liudijimų turėtojui galimybė uždirbti pajamas tikrai sumažės. Asociacija prašo Seimo narių įvertinti asociacijos pateiktus siūlymus bei argumentus ir nepritarti verslo liudijimų išdavimo ir apmokestinimo tvarkos keitimui ir mokestinės naštos smulkiesiems verslininkams, besiverčiantiems veikla pagal verslo liudijimą didinimui. Jei šie klausimai bus svarstomi komitetuose, frakcijose ir Seimo nariams iškils papildomų klausimų ar bus reikalinga išsamesnė informacija, Asociacijos atstovai yra pasirengę svarstymuose dalyvauti.

Įvertinta.

1.           Fiksuotas pajamų mokestis, kaip paprasčiausia mokesčio sumokėjimo forma, orientuota į smulkiausią verslą, dėl ko siūloma visiems iki leidžiamos maksimalios metinės pajamų ribos taikyti itin paprastą tokio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimas yra alternatyvus individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdas, t. y. gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamos apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, o pasirinkdamas pajamas apmokestinti fiksuoto dydžio mokesčiu, prisiima ir tokiam režimui taikomas taisykles.

2.           Įstatymo pakeitimo projektu siūloma, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai. Pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, siūloma mažinti įvertinus tai, kad šiuo metu galiojanti 45 000 eurų riba lemia itin žemą efektyvųjį pajamų mokesčio tarifą – vidutiniškai apie 1,7 procento (vertinant visas verslo liudijimų rūšis, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus), nors iš individualios veiklos, mokant pajamų mokestį nuo metinio veiklos rezultato, pajamos apmokestinamos bent 5 procentų efektyviuoju gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Be to, iš mokesčių administratoriaus pateikiamų duomenų matyti, kad tik nedidelė dalis įsigijusių verslo liudijimus deklaruoją 20 000 eur per metus viršijančias veiklos pajamas. Kartu siekiant  išlaikyti 20 tūkst. ribos lakstumą, siūloma ją susieti su metiniu VDU dydžiu.

3. Fiksuotas pajamų mokestis, sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, yra speciali - alternatyvi gyventojo pasirinkimu taikoma pajamų mokesčio sumokėjimo nuo individualios veiklos pajamų forma, pagal kurią mokamo mokesčio dydis tiesiogiai nepriklauso nuo faktinių veiklos vykdymo aplinkybių (gautų pajamų ar faktiškai vykdyto veiklos laikotarpio), o laikotarpio nustatymas vertintinas kaip fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo dalis. Be to, gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamos apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, o pasirinkdamas pajamas apmokestinti fiksuoto dydžio mokesčiu, priima ir tokiam režimui taikomas taisykles.

4. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas apskritai nereglamentuoja PSD įmokų mokėjimo, todėl pateiktas siūlymas nėra nagrinėjamo projekto dalykas.

5. Įstatymo projektu siūlomu reguliavimu užtikrinamas nuoseklus fiksuoto pajamų mokesčio traktavimas, kai fiksuotas pajamų mokestis galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių pajamų, kurios laikomos individualia veikla (nekilnojamojo turto nuoma pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą jokiais atvejais nelaikoma individualia veikla). Be to, nuomos kitam gyventojui atveju siūloma apmokestinamosioms pajamoms priskirti ne visą, o 80 proc. gautų nuomos pajamų sumos. Pažymėtina ir tai, kad verslo liudijimo nuomos pajamų gavimas tikėtina reiškia, jog gyventojas turi daugiau nei vieną gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą, todėl galimybės taikyti lengvatas apmokestinant pajamas iš patalpų nuomos

panaikinimas neturėtų lemti reikšmingų socialinių įtampų.

2.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2024 m. birželio 14 d. (g-2024-5404)

 

 

 

 

BFK: siūlo nemažinti VL ribos nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. Eur ribos.

Pasiūlymas dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Aktualios nuostatos:

2.Pakeisti šį 6 straipsnio 4 dalies siūlymą:

„4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, iš kurio gautos pajamos, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.

Argumentas:

Neapmokestinamasis pajamų dydis nebuvo peržiūrėtas nuo Lito cirkuliacijos Lietuvos ekonomikoje laikų. Nuo to laiko infliacija išaugo apie 10 kartų. Todėl siūloma šią ribą kelti, o nežinti mair susieti su fiskaliniais Lietuvos ekonomikos rodikliais. Veikla verslo liudijimo pagrindu yra pirmasis gyventojų verslumo žingsnis, o priėmus Vyriausybės siūlomus pakeitimus jis taptų ekonomiškai neracionalus pasirinkimas dėl ko jaunieji verslininkai turėtų pradėti nuo antrojo žingsnio – individualios veiklos. Taip būtų mažinamos jaunųjų Lietuvos gyventojų verslumo paskatos.

Senjorai, kurių dirba apie 17% nou visų verslo liudijimų turėtojų uždaryti asaveo veiklą ir tai įtakotų socialinę atskirtį.

Priimti pakeitimai turėtų įtaką šešėliui, kadangi dauguma verslo liudijimų turėtojų vengia šią ribą peržengti dėl ko jie galimai nedeklaruotų dalies savo pajamų.

Prognozuojama, jog šios ribos mažinimas neduotų naudos, o atvirkščiau darytų neigiamą įtaką biudžeto įplaukoms. Stitinkamai šią ribą pakėlus, poveikis būtų teigiamas gynybos fondo pildymui per mokesčius kuriuos sumoka verslo liudijimų subjektai deklaruodami visas savo pajamas. Taip pat tai turėtų įtakos šešėlio mažinimui.

Pasiūlymas:

3.         Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamas vidutinės mėnesinės algos dydžio (Eur), padaugintos iš koeficiento 4 per mėnesį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau 10 procentų vidutinės mėnesinės algos dydžio (Eur), padauginto iš koeficiento 4 sumos per mėnesį, o verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, iš kurio gautos pajamos, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo vidutinės mėnesinės algos dydžio (Eur) padauginto iš koeficiento 4 per mėnesį sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.

Įvertinta.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys G. Kindurys, 2024 m. birželio 12 d.

2

2

 

 

Argumentai: 

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007  2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3878  aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui.“

Su aiškinimu, kad individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla nuolat ir visais atvejaisnegalima sutikti, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių. Dažnais atvejais žmogui gali elementariai trūkti laiko nuolat užsiimti papildoma veikla su verslo liudijimu, nes jis gauna (gali gauti) darbo užmokestį pagal sutartį (t. y. dirbti samdomą darbą ir tai bus pagrindinis darbas, veikla, iš kurio gauna didžiausias pajamas) ir tik laisvu laiku imtis papildomos veiklos pagal verslo liudijimą. Kaip elementarų pavyzdį galima paminėti langų valymo ar malkų skaldymo paslaugą (bei kitas panašias) – tai paslaugos, kurios bus teikiamos tik užsakius ir joms nereikia parengiamųjų darbų, o be to, abejotina, kad žmogus fiziškai galėtų tokius darbus dirbti 30 dienų iš eilės, be to, tam gali trukdyti ir oro sąlygos. Kitų panašių pavyzdžių galima pateikti labai daug.

Šiuo metu gamybos ir paslaugų verslo liudijimai išduodami ir pratęsiami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms (kurios neprivalo eiti paeiliui).

Taigi, įgyvendinant įstatymo projekto nuostatą, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės, gausis, kad tiems asmenims, kuriems verslo liudijimo pakako 5 dienoms, po minėto įstatymo įsigaliojimo verslo liudijimai, t. y. Gyventojų pajamų mokestis jiems pabrangs nuo 6 kartų (lyginant, kai 5 dienų verslo liudijimai buvo išduodami mėnesio laikotarpiui) iki keliasdešimt kartų (kai verslo liudijimai buvo išduodami 5 ir daugiau dienų metams). Be to, pagal verslo liudijimo dienų skaičių asmuo moka dar du mokesčius – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurios yra daug didesnės nei fiksuotas savivaldybės tarybos nustatytas GPM už verslo liudijimą.

Taigi, daugeliui asmenų, kurie veiklas vykdė su verslo liudijimais ne visą mėnesį (ne 30 dienų iš eilės), drastiškai pakils mokesčiai ir jie savo veiklos turės atsisakyti.

Tikėtina, kad yra piktnaudžiavimo atvejų, kai verslo liudijimai yra imami tik 5 dienoms per metus, todėl suprantama, kad šiuo

Įstatymo projektu siekiama skaidrumo ir surinkti daugiau mokesčių. Siekiant taip drastiškai nekeisti verslo liudijimų išdavimo sąlygų, o kartu siekti skaidrumo ir geresnio mokesčių surinkimo, siūlytinas kompromisas: asmenims, kurie planuoja užsiimti veikla su verslo liudijimu ne visą mėnesį, nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas mažiau kaip 20 dienų per metus.

Taigi, jei laikyti, kad gyventojai paimdami verslo liudijimą tik 5 dienos per metus tuo galimai piktnaudžiavo, tai pakeitus įstatymą pagal šį pasiūlymą, jiems verslo liudijimų ir su tuo susiję kiti mokesčiai pakiltų 4 kartus.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3878 2 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 4 dalis ir ją išdėstyti taip:

2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, iš kurio gautos pajamos, rūšių.  Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilėspageidaujamas kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius metus,  išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis.“

Nepritarti.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte nenumatoma galimybė trumpinti minimalų 30 dienų laikotarpį, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas, atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra alternatyvus individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdas, kurio atveju taikomos specifinės mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kurios nėra siejamos su faktinėmis veiklos vykdymo aplinkybėmis (t. y. nesiekiama įvertinti, kiek dienų atitinkamu laikotarpiu faktiškai vyko veikla, kaip ir nevertinama, kokio dydžio pajamos pagal įstatymo nustatytas ribas konkrečiu laikotarpiu realiai gautos, atitinkamai nevertinamos ir patirtos išlaidos). Be to, gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamas apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, jeigu toks mokėjimo būdas yra labiau tinkamas, įvertinus konkretaus gyventojo vykdomos veiklos ypatybes.

Reikalavimas fiksuoto dydžio pajamų mokestį mokėti minimaliai už 20 kalendorinių dienų per mokestinį laikotarpį iš esmės esamą situaciją keistų nežymiai, tačiau keltų įgyvendinimo užtikrinimo klausimų. Kartu vertintina, kad 30 dienų – kalendorinio mėnesio, minimalus laikotarpis jau yra naudojamas mokant/skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo, o taip privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

2.

Seimo nariai A. Armonaitė, M. Mitalas, 2024 m. birželio 14 d.

2

2

 

 

Argumentai:

 Pasiūlymu siekiama verslo liudijimų ribą susieti su kasmet kintančiu dydžiu (SVKI, VDU ar kt.), pavyzdžiui 18 VDU, taip išvengiant nuolatinio ribos dydžio peržiūrėjimo ir keitimo ateityje dėl infliacijos ir darbo užmokesčio augimo. Šiuo atveju nekeičiant dydžio, verslo liudijimai, kaip forma, taptų nebepatrauklūs ir didintų šešėlinės ekonomikos riziką.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

2.       Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų 18 VDU dydžio sumą per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų 18 VDU dydžio sumos, o verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų 18 VDU dydžio sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis.““

Pritarti iš dalies.

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad sumažinus pajamų ribą, iki kurios gaunamos individualios veiklos pajamos gali būti apmokestinamos taikant fiksuotą pajamų mokestį, įvairių ekonominių rodiklių pokyčiai tampa daug aktualesni nei esant santykinai aukštai 45 000 eurų ribai, gali kilti dažnesnis poreikis šią ribą peržiūrėti. Įvertinus tai, ir siekiant išvengti dažnos peržiūros teikiamu pasiūlymu siūloma išlaikant pasiūlytos 20 000 eurų per metus ribos lankstumą, pajamų, nuo kurių gali būti mokamas fiksuotas pajamų mokestis, ribą apibrėžti ne konkrečia suma, o ją susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris atspindi kasmetines ekonomikos pokyčių tendencijas. Pažymėtina, kad analogiška sąsaja Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme jau yra nustatyta progresinio pajamų mokesčio tarifo taikymo tikslais.

Pasiūlymas:

Siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 str. 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2.   Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų 10 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų šios dalies pirmame sakinyje nurodytos sumos, o verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis negali būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, iš kurio gautos pajamos, rūšių.  Šias sumas per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų šios dalies pirmame sakinyje nurodytą sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis.“

3.

Seimo narys K. Adomaitis, 2024 m. birželio 17 d.

31 

 

 

(N)

Argumentai:

Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gyventojo nauda ir pajamomis natūra nepripažįstamos viešojo transporto išlaidos keliaujant į darbą. Tačiau toks tam tikrų transporto rūšių išskyrimas yra nelogiškas, nes ne visuomet viešasis transportas yra prieinamas, dažnai gyventojai naudojasi kitais alternatyviais kelionės būdais.

Be to, pagal nuo 2024 m. pasikeitusį Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) apibendrintą paaiškinimą (komentarą) dėl pajamų natūra, važinėjimas darbdaviui priklausančiu automobiliu iš darbo į namus / iš namų į darbą pradėtas vertinti kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, taigi laikomas pajamomis natūra. Atkreiptinas dėmesys, kad kelionė į darbą apskritai yra darbuotojo patirtos išlaidos –  tiek sugaištas laikas, tiek kuras ar viešojo transporto bilietų kaštai. Kuo toliau darbuotojo gyvenamoji vieta nuo darbo vietos, tuo didesnės darbuotojo išlaidos, todėl toks siūlymas padidintų darbo rinkos konkurencingumą, suteiktų papildomas galimybes, trūkstant specialistų (pavyzdžiui, švietimo sektoriuje) pritraukti kituose miestuose/gyvenvietėse gyvenančius darbuotojus, kompensuojant jiems kelionės išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlau įtvirtinti neapmokestinamą kelionės į darbą / iš darbo apmokėjimą, nepaisant to, kokiu būdu darbdavys organizuoja / apmoka kelionės išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokią formuluotę siūlė ir Vyriausybė 2023-06-21 registruotame įstatymo projekte, kuris nebuvo priimtas.

 Pasiūlymas:

Papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 24-8996(2) 31 straipsniu:

31 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip:

„39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokėjus (visiškai ar iš dalies) kelionės išlaidas, skirtas gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;““

Nesvarstyta.

Seimo nario siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su Projektu siūlomomis keisti nuostatomis (Seimo nario siūlomas tikslinti  Įstatymo 17 straipsnis šiuo Įstatymo projektu nėra keičiamas).

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, V.Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3878(2), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė