LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 162
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
15.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Susisiekimo ministro Roko Masiulio pranešimas apie pokyčius Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse ir įstaigose
Kviečiu į tribūną, 2-1 klausimas. (Balsai salėje) Registruojamės. Ir vis tiek kviečiu į tribūną susisiekimo ministrą R. Masiulį. Vyriausybės pusvalandis apie pokyčius Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse ir įstaigose. Ministre, dar luktelėkite sekundę, tuoj užsiregistruos kolegos. (Šurmulys salėje)
Kol kas užsiregistravo 39 Seimo nariai. Ministre, prašom.
R. MASIULIS. Atleiskite, noriu pasiteirauti. Kiek laiko turiu pristatymui ir kiek laiko klausimams?
PIRMININKAS. 10–15 minučių ir klausti yra nemažai norinčių. 15 minučių, aš taip įsivaizduoju.
R. MASIULIS. Gerai.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, tikrai labai sunku taip trumpai kalbėti, sektorius gana didelis, yra daug reikalų. (Skambinama varpeliu) Pats susisiekimo sektorius yra labai sudėtingas, labai didelis. Norėčiau atkreipti dėmesį į BVP dalį, kurią jis sukuria – 12 %. Kartais pasigirsta garsų, kad tai nėra modernios Lietuvos proporcijos, kad tokius didelius procentus turėtų sudaryti naujųjų technologijų sektoriai, modernūs dalykai, biotechnologijos ir kiti dalykai, bet mūsų valstybės tiesiog gera geografinė padėtis ir nori nenori mums lemta, kad susisiekimo sektorius vaidintų ekonomikoje svarbią rolę. Ne vieną turėjome užsienio ekspertą, kuris atvažiavęs ir pažiūrėjęs žemėlapį, patikrinęs kelius, kurie iš Rytų eina į Vakarus, pasako, kad Lietuvai vienaip ar kitaip lempa būti tranzito šalimi, lemta būti logistikos centru, tai parodo ir skaičiai.
Taip, mūsų verslininkai išmanūs, protingi ir vikrūs, bet ir ta geografinė padėtis, tas geografinės padėties stimulas, kurį jie turi, verčia juos savo verslus vystyti ir tie verslai tampa sėkmingi. Tikrai siūlyčiau atkreipti dėmesį į šį sektorių, panašu, kad dar daug metų jisai bus labai svarbus mūsų valstybei. O mūsų, sektoriaus darbuotojų, aišku, tikslas – jį toliau vystyti ir išnaudoti tą potencialą, kurį mes turime. Pavyzdžiui, kai paskutinį kartą lankiausi Kinijoje, kinai, vienos agentūros, kuri planuoja eksporto srautus, vadovas, pasakė, kad kiniškoms prekėms ir iš Rytų važiuojančioms prekėms jie mato Gdansko ir Klaipėdos uostus, kaip pagrindinius vartus Baltijos jūroje į Europą, ir tai tikrai labai daug reiškia. O mes žinome, kad transportu gabenant krovinius labai svarbu geografinė padėtis ir atstumai. Taigi, mūsų valstybės tikrai dėkinga situacija.
Susisiekimo sektoriui labai geri metai: 26 % augo eksportas, 19 % – paties sektoriaus pajamos, pridėtinė vertė didėjo 12 %. Mes dažnai girdime transporto kompanijų ar jų asociacijų skundų, kaip Lietuvoje yra sunku, bet skaičiai rodo, kad jos tikrai puikiai gyvena ir situacija yra gera. Geras įdirbis pačiame sektoriuje padarytas ir turime kuo pasidžiaugti. Didžiausia mūsų transporto partnere iš Rusijos tapo Vokietija. Vokietija, kaip pagrindinis mūsų partneris transporto srityje, aplenkė Rusiją.
Svarbiausi praėjusių metų darbai: skaidrumas, kelių įmonių pertvarkos, įmonių auditas, kelių kokybės auditas ir veiklos efektyvumas. Pasistengsiu labai trumpai.
„Lietuvos geležinkeliai“ tikrai jau buvo užkerpėjusi įmonė, buvo pribrendę pokyčiai, vadovybės pokyčiai davė naują postūmį įmonei ir, sutapus ekonominei situacijai, buvo išnaudota daugiau galimybių, galiausiai įmonė tapo pelninga ir, palyginus su aplinkinėmis šalimis, kur geležinkelio pervežimai mažėjo, mūsų pervežimai augo 11 %. Taigi geri rezultatai. Net ir tie ūkiniai pertvarkymai, žmonių atleidimas, „Geležinkeliuose“ sumažėjo apie 2 tūkst. žmonių, nebuvo toks skausmingas, nes įmonė pakankamai dosniai atsiskaitė su tais žmonėmis, kurie norėjo palikti bendrovę ar buvo vyresnio amžiaus. Buvo dėkinga situacija, kai senasis Darbo kodeksas virto į naująjį, tai daug kas pagal senąjį Darbo kodeksą gavo nemažai išmokų. Įmonė yra pasiruošusi naujiems iššūkiams, toliau efektyvinama veikla, ieškoma vidinių resursų. Įmonė turi būti pati efektyviausia, pati lanksčiausia bendrovė, palyginus su visais aplinkiniais konkurentais.
Kelių pertvarka. Kelių pertvarka duoda aiškų finansinį rezultatą. Sutaupyti resursai eina į Kelių priežiūros programą ir viena įmonė tikrai efektyviau pertvarkys. Be abejo, kaip ir visos pertvarkos, užima šiek tiek laiko sustyguoti veiklą, bet neabejoju, kad po šių metų tas sustygavimas bus baigtas ir įmonė veiks efektyviai, žymiai mažesniais kaštais ir, be abejo, skaidriau. Kad ir kaip būtų gaila, bet išryškėjo nemažai blogų dalykų šiose kelių priežiūros įmonėse, jų buvo 11. Tik dviejose, ir atlikus tik dalinį auditą, buvo rasta iššvaistymų, atiduota medžiaga prokuratūrai. Yra iškelta keletas bylų ir, manau, deja, tai turbūt ne pabaiga, nes vis dėlto šiame sektoriuje buvo didelis nebaudžiamumas, toks, sakyčiau, paprastumas, nebaudžiamumas klestėjo. Labai norėtųsi tais griežtais veiksmais, auditais parodyti ir užkardyti, kad tie dalykai daugiau nepasikartotų ir dar didesnę naudą valstybei galėtų duoti šios įmonės, šiuo atveju naudodamos mažiau valstybės resursų. Kelių kokybės auditas buvo būtinas, nes Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia mažinti pirkimų kaštus, smulkina darbus, pakankamai reikšmingai sumažėjo kainos, apie 30 % krito kelių tiesimo kainos, buvo būtinas ir kokybės užtikrinimas, kad nebūtų taupoma kokybės sąskaita. Labai tikimės, kad šiais metais nusistovės tiek kokybė, tiek kainos, ir galėsime tiksliau apibrėžti, kiek valstybei reikia lėšų, kad mūsų keliai būtų geros būklės.
Kitas svarbus, labai imlus laiko ir žmogiškųjų resursų darbas buvo sujungimas trijų asociacijų į Lietuvos transporto saugos administraciją: Geležinkelio inspekcijos, Kelių transporto inspekcijos, Saugios laivybos administracijos, o to rezultatas – kas metus bus sutaupoma apie 1 mln. eurų, apie 5 tūkst. kv. metrų plotas – viskas bus grąžinta valstybei. Atsisakyta 123 administracinių etatų, atsisakyta 25 automobilių ir 5 laivų. Taigi tikrai buvo imlus darbo veiksmas, džiaugiamės, kad turime vieną Saugos administraciją ir dar ne pabaiga, dar keletas organizacijų bus jungiamos į šią organizaciją.
Kokie iššūkiai laukia šiais metais? „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkymas pagal pažangų vokišką modelį, sprendimų variantų labai daug neturėjome, nes Lietuva yra formaliai pažeidusi ketvirtąjį geležinkelių paketą, nenorėdami gauti sankcijų iš Europos Sąjungos, kažką turėjome daryti. Pasirinkome patį švelniausią variantą, tokį pat, koks yra ir Vokietijoje, kai valstybė vis tiek išlaiko nuosavybę ir tokiu būdu užtikrina kritinėje infrastruktūroje valstybės įtaką, valstybės saugumą ir nacionalinius interesus. Mes visada turime žinoti, kad per Lietuvą eina tranzitas į Karaliaučių, į Kaliningrado sritį, todėl infrastruktūros priežiūra turi būti labai atsakinga. Dažnai ir Europos Sąjungoje mes ne visada esame gerai suprantami dėl šios specifikos, bet ji yra tokia.
Taip pat penkių valstybės įmonių, tokių kaip oro uostai, jūrų uostas, oro navigacija, pertvarkymas į akcines bendroves. Tai irgi leis atitolinti politikų įtaką nuo įmonių valdymo, daugiau įtakos atiduoti profesionalioms valdyboms, nes, pavyzdžiui, dabar aš, kaip ministras, skiriu vadovus į šias įmones. Manau, geriau, kad tą darytų profesionalios valdybos, būtų kur kas skaidriau, mažiau kiltų klausimų.
Ir akcinėse bendrovėse mes matėme energetikų pavyzdį, iš tiesų tai yra energetikų reformos atkartojimas. Jis pasitvirtino 100 procentų. Matome, kiek dividendų moka valstybei energetikos įmonės. Esame įsitikinę, kad apie 50 mln. daugiau dividendais galėtų mokėti ir susisiekimo sektoriaus įmonės, įvykdžius šią pertvarką. Taip pat Civilinės aviacijos administracija pertvarkoma, dalį funkcijų perduodant minėtai Transporto administracijai, dalį – Transporto agentūrai.
Šios reformos tikslas – ne tik efektyviau valdyti sektorių, bet perduoti į VšĮ dalį funkcijų, VšĮ gali veikti rinkoje ir uždirbti. O aviacijai rinkoje tikrai yra ką veikti, turime gerų ekspertų. Dabartinė Civilinės aviacijos administracija neturi galimybės iš rinkos uždirbti pinigų, o pertvarkius VšĮ galės tą daryti. Manome, biudžeto krūvis dar labiau sumažės, nes iš rinkos galės uždirbti. Pati rinka sakydavo: mes mielai mokėtume pinigus šiai organizacijai, jei tik teisiškai galėtume, kad tik ji greičiau sertifikuotų tą ar tą veiklą. O aviacija yra auganti sritis, ją reikia skatinti, palaikyti jos augimą. Matome, apie 15–20 % auga ir keleivių skaičius. Tai yra labai perspektyvi sritis, pasaulyje yra viena iš perspektyviausių.
Taip pat likviduojama Transporto investicijų direkcija, sujungsime jos funkcijas su CPVA. Finansų ministerijai atiduosime, labai panašios funkcijos, tikrai nereikia valstybei dubliuojančių funkcijų.
Kitiems metams matome ir pokyčius, šiems metams matome pokyčius Registrų centre. Registrų centre yra dalykų, kurie kelia rimtų klausimų dėl tam tikrų įmonių dominavimo. Nemažai reikia tiriamojo darbo. Dėl e. sveikatos klausimų ir Seime buvo tirta Registrų centro veikla. Tikrai šiandien yra daugiau klausimų negu atsakymų. Vakar buvo paskelbtas Registrų centro vadovo konkursas. Prieš dvi savaites paskelbėme, kad bus toks skelbimas. Pagal tvarką toks konkursas gali vykti tik dvi savaites. Praėjusį kartą tiesiog neįvyko konkursas, nes nebuvo pakankamai dalyvių. Tikimės, kad šį kartą tų dalyvių bus daugiau.
Tiesą sakant, yra tokia tendencija, kad į valstybės įmonių vadovus nebaisiai daug pretenduoja žmonių, o į valdybas labai daug pretendentų. Manome, todėl, kad valdybose gali prisidėti prie valstybės reikalų. Daug žmonių tikrai iš geranoriškų paskatų eina į valdybas, nori padėti valstybei, bet galbūt dėl atlyginimo dydžio nesirenka kandidatuoti į įmonės vadovus.
Taip pat su nauju Lietuvos pašto vadovu norime įvertinti dar kartą kaštų taupymo potencialą Lietuvos pašte, iš vienos pusės. Iš kitos – Lietuvos paštas yra ta vieta, kur yra mokami mažiausi atlyginimai Lietuvoje. Gal per plačiai pasakyti Lietuvoje, bet labai maži paštininkų atlyginimai. Paštininkai yra ypatinga grupė žmonių, kurie per daug nesiskundžia niekada, patenkinti darbu, labai lojalūs. Bet šį klausimą vadovė turi spręsti, atlyginimai pašte turi padidėti.
Didelis klausimas ir bendras darbas laukia su Klaipėdos miestu dėl išorinio Klaipėdos uosto. Jeigu mūsų valstybė nori išlikti rimta žaidėja jūroje, mes privalome vystyti Klaipėdos išorinį uostą, kitaip pralošime konkurenciją aplinkiniams uostams.
Gdanskas ką tik, neseniai, pasistatė išorinį uostą, ir iš karto jis buvo pripildytas konteinerių. Taigi ir mūsų atveju, ir žinant mūsų geografinę padėtį šis projektas turėtų pasiteisinti.
Sprendimas dėl oro uostų plėtros. Pakankamai sudėtinga situacija, kai turime Vilniaus oro uostą, įspraustą mieste, o jo trumpas kilimo ir tūpimo takas nėra tinkamas didiesiems lėktuvams, bet, kita vertus, iš esmės dauguma lėktuvų į Lietuvą skrenda dėl Vilniaus. Tokia yra sostinių trauka. Yra toks ekonominis dėsnis, kad į visas valstybes daugiausia dėl sostinės, dėl tų centrinių vietų ir skrenda.
Vilniaus oro uosto tikrai laukia permainos. Turime kuo skubiau bent jau praplėsti pajėgumus, nes be precedento greitai auga keleivių skaičius, bet čia yra trumpalaikis 10 metų sprendimas, ir turime per tą laiką apsispręsti dėl tolesnio 30–50 metų sprendimo, koks Lietuvai jis turėtų būti, kaip turėtume vystyti Vilniaus oro uostą, ar turėtume vystyti ir Vilniaus oro uostą, ir Kauno oro uostą, kuris, taip jau yra, bus prie „Via Baltica“ vėžės, ir, nori nenori, į tą pusę trauka bus, nes „Via Baltica“ pritrauks nemažą… Atsiprašau, „Rail Baltica“ pritrauks nemažą keleivių skaičių. Taigi Kaune irgi yra potencialas. Reikia apsispręsti dėl terminalo, kurioje vietoje jis turėtų būti – ar kur dabar yra, ar naujoje vietoje statyti.
Pabaigoje. Tas pats „Rail Baltica“ projektas – didžiulis projektas, imlus. Pirmiausia privalome užtikrinti Lietuvos interesus, nors mums tai yra pažadėta ir kaip ir nereikėtų išgyventi, bet mes tą klausimą aštriname pastaruoju metu dėl Vilniaus jungties finansavimo. Tikslių pinigų dar nėra paskirta, nors ir pažadėta. Bet pinigai pažadėti nėra lygu skirti pinigai. Turime tikrai išsireikalauti, kad būtų aiškiai užtikrinta. Ir jūsų, ir Seimo narių spaudimą nuolatos jaučiu dėl Vilniaus jungties finansavimo užtikrinimo ir jį visada perduodu Europos Sąjungos pareigūnams. Neabejoju, kad jis tikrai bus išspręstas, bet teks turbūt tą klausimą dar kelti ne vieną kartą. Taigi tiek. Jeigu pavyko…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – J. Razma. Ruošiasi A. Armonaitė. Kviečiu visus klausti trumpai ir, aišku, prašyčiau atsakyti trumpai. Daugiau paklaus kolegų. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tikrai jūs nustebinote, sakydamas, kad laiškininkai nesiskundžia dėl tų vergiškų atlyginimų. Aš tikrai linkėčiau jums nuvykti į kokį nors eilinį rajono paštą ir pasikalbėti su tais žmonėmis. Tikrai jūs išgirsite atitinkamus jų pasakymus. Pagaliau pasižiūrėkite, kiek yra neužimtų etatų rajonuose. Ankstesniems ministrams ir pašto vadovams aš siūlydavau, kad neimtų iš šitos įmonės dividendų, turėtų politinę valią ir paliktų tuos pinigus, kad bent kiek būtų pakelti tie vergiški atlyginimai. Į tai nebūdavo įsiklausoma ir būdavo raportuojama, kad ir ši įmonė moka vis didesnius dividendus.
Ar jūs nebūtumėte linkęs, matydamas, kaip jau įvardinote, tą atlyginimų situaciją, palikti dividendus įmonei, padidinti darbuotojų atlyginimus ir šiek kiek socialiai suprasti tų žmonių padėtį?
Kadangi minėjote apie naujo vadovo paskyrimą, ar yra įvertinta buvusios vadovės veikla, ar koks nors auditas atliktas, ar keliami kokie nors asmeninės atsakomybės klausimai dėl viešųjų pirkimų dalykų, dėl sudarytų investicinių projektų?
PIRMININKAS. Klauskite!
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Kai aš sakiau, kad paštininkai nesiskundžia, norėjau pabrėžti, kad paštininkai yra tokia atskira žmonių grupė. Aš pats lankiausi regioniniuose paštuose, kalbėjau su paštininkais tai, ką jūs ir sakote. Palyginus su kitais sektoriais, paštininkai tikrai tiek daug netriukšmauja ir tikrai atlyginimų klausimas turi būti sprendžiamas. Kai vadovė buvo pasamdyta ir kai pirmą kartą susitikau, vieną pirmųjų klausimų sakiau, kad turi būti atlyginimų klausimas sprendžiamas, jie turi uždirbti orius atlyginimus. Tikrai tai galiu užtikrinti, kad šis klausimas yra vienas svarbiausių.
Dėl dividendų skyrimo. Šiandien pašto finansinė padėtis yra labai sunki. Vadovei yra iškelta užduotis dar kartą įvertinti, ar yra taupymo galimybių, vidinio taupymo galimybių. Vis tiek tas procesas būti padarytas, ir jeigu pavyks, tai tie sutaupyti resursai bus skirti paštininkų gyvenimui pagerinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Armonaitė.
R. MASIULIS. Dar dėl buvusios vadovės.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
R. MASIULIS. Tam tikri tyrimai vyksta, per anksti dar ką nors kalbėti, bet jeigu bus nustatyti pažeidimai, tikrai asmeninės atsakomybės bus prašoma.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi J. Imbrasas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Tikrai yra gerų pokyčių įmonėse ir visi suprantame, kad tai neįvyksta tiesiog per dieną, reikia laiko.
Aš turiu klausimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros projektų. Žiniasklaidoje teko matyti, kad iki 2030 metų net 7 mlrd. planuojama investuoti į infrastruktūrą, čia su „Rail Baltica“. Mano klausimas būtų toks: XXI amžius, Pietų Korėja iki 2020 metų planuoja padengti visą valstybę 5G interneto ryšiu, ar yra mąstoma apie tai, kai vystome sunkiosios infrastruktūros projektus, kaip tai pasitarnaus skaitmeninei ekonomikai, ar „Lietuvos geležinkeliai“ tai vertina, ar jūs politiškai užduodate tą toną ir apskritai, kaip tai vertinate? Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas dėl „Rail Baltica“ atšakos Kaunas–Vilnius. Ar pavyks gauti finansavimą ir kada vis dėlto galime tikėtis tos atšakos tiesimo ir veikimo? Dėkoju.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. „Lietuvos geležinkelių“ investicijos yra skirtos didinti pajėgumams, geležinkelių pajėgumams Lietuvoje. Augant krovinių srautams ir matant potencialą krovinių srautų, kurie galėtų ateiti į Lietuvą, mes privalome plėsti tuos pajėgumus. Pavyzdžiui, vienas didžiausių projektų, apie 300 mln. eurų vertės, yra elektrifikacija nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Yra daugiau, sakykim, būtinas projektas, tai nėra kokia nors investicija į ką nors, kas galbūt bus ateityje, pritrauksim naujų srautų, čia jau dabar egzistuojantiems srautams. Jeigu mes norime sėkmingai konkuruoti su aplinkinėmis šalimis, taupyti kaštus ir tokiu būdu savo klientams pasiūlyti pigiausias paslaugas, tiesiog privalomas projektas. Latviai daro tą patį, mes privalome tą padaryti, jeigu pavyks, dar greičiau negu jie. Tai yra konkurencija. Tie visi investiciniai projektai, išskyrus galbūt „Rail Baltica“, yra skirti tam, kad užtikrintume pajėgumus ateities verslo, kad nebūtų vadinamųjų butelio kakliukų mūsų valstybėje ir kad būtume pati palankiausia tranzito šalis.
Dėl Vilniaus jungties. Labai viliuosi, kad šiais metais jau turėsime aiškumą dėl CEFʼo finansavimo. Jeigu mes jo neturėsime, tiksliau taip pasakysiu, jeigu šiais metais mes tą aiškumą turėsime, tada yra tikimybė, kad 2026 metais kartu su visa „Rail Baltica“ pabaigsime ir šitą projektą. O metų gale jau galėsime tiksliau pasakyti, ar vėluos Vilnius projektas, palyginus su „Rail Baltica“, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi J. Olekas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jums pradėjus vadovauti šitai ministerijai gana plačiai nuskambėjo tema, kad, tiesiant Lietuvos kelius, asfaltuojant, kelininkai ar užsakovai leido suplonintą asfalto sluoksnį, kas, aišku, labai pablogino tų kelių ilgaamžiškumą ir taip toliau. Kokie to tyrimo rezultatai? Ar yra nustatyti kaltininkai ar atsakingi šio plačiai nuskambėjusio reikalo?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Pirmoji tyrimo dalis baigta. Dešimt kelių yra ištirti. Iš jų devyni, deja, buvo blogi. Kiekviena įmonė, kuri tą blogą kelią darė, anksčiau ar vėliau sulauks teisinių pasekmių, turės tuos kelius pataisyti, kad jie būtų pagal tai, kokie buvo užsakyti. Tyrimas yra praplėstas į dar 23 kelius. Birželio mėnesį tikimės rezultatų tų 23 kelių, ir jeigu rezultatai bus tokie pat liūdni, kokie buvo per patį pirmą tyrimą, tai, be abejo, tos pačios įmonės turės vėl pataisyti tuos ištirtus kelius, bet mes tada jau spręsime dėl apimties praplėtimo. Be abejo, tada automatiškai eina atsakomybė ne tik Kelių direkcijos, bet ir tikrintojų, prižiūrėtojų, visa grandinė dirba šitame versle. Ilgas procesas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi L. Talmontas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Jūs savo pristatyme paminėjote 2017 metų pelningumą, bet, kiek aš pamenu, „Lietuvos geležinkelių“ įmonė visada buvo pelninga, išskyrus 2016 metus, bent paskutiniu laikotarpiu, kai reformos prasidėjo ir kai buvo 2016 metai baigti su nuostoliu. Man atrodo, tas pelningumas nėra didelis pasiekimas, nes čia buvo „Lietuvos geležinkelių“ norma.
Kita klausimo dalis. Man vakar teko viešėti Radviliškyje ir kalbėtis su kai kuriais geležinkeliečiais. Aš išgirdau nusiskundimų, ypač tokio pagrindinio… arba paprastų geležinkelio darbininkų, konkrečiai mašinistų, kad yra panaikinti mašinistų padėjėjų etatai, kad sumažėjęs darbo užmokestis. Galbūt iš čia atsiranda tas pelnas, dėl tų paprastų darbininkų darbo užmokesčio suspaudimo.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ar galėtumėte patikinti, kad augo ne tik vadovo atlyginimas, bet išaugo ir geležinkelio mašinistų ir darbininkų atlyginimas? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Pirmą kartą girdžiu, kad mašinistams buvo mažinami atlyginimai, būtinai patikrinsiu ir jums atsakysiu. Šiaip neturėtų taip būti. Dėl padėjėjų man tikrai sunku techniškai spręsti, mes žinome, Lietuva – gana pažangi šalis, ir mūsų traukiniai važiuoja autonomiškai. Pasaulis kalba apie autonomiškus automobilius, kuriems nereikia vairuotojų, o mūsų mašinistai irgi įveda kelionės duomenis ir tik sėdi, kartkartėmis praneša, kad jie gyvi, sveiki ir yra toje kabinoje. Bet kompiuteris veža traukinį. Taigi nežinau, kiek pavaduotojai reikalingi, reikia pasitikslinti.
O dėl pelningumo. Taip, „Geležinkeliai“ ir ankščiau buvo pelningi, bet ne tokiu lygiu. Labai viliamės, kad kaštų taupymo procesai – ne darbuotojų sąskaita, ne dėl atlyginimų mažinimo. Taip, kai kur etatai buvo mažinami, bet daugiausia administracijos, ne paprastų darbininkų, bet vadinamųjų baltųjų apykaklių. Be abejo, tai irgi duos pakankamai didelį rezultatą. Aišku, ir veiklos augimas. (Balsai salėje) Aš tikrai išgirdau, pasiteirausiu, atsakysiu jums, patikslinsiu informaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Talmontas. Ruošiasi T. Tomilinas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, sena vadovybė anksčiau (ir tam pritarė ministerija) panaikino labai daug keleivinių traukinių maršrutų. Dabar, kai bus „Geležinkelių“ reorganizacija, ar nenumatoma atnaujinti tuos maršrutus, nes anksčiau (tai yra daugiausia priemiestiniai, 50 kilometrų atstumu nuo didelių miestų) labai daug žmonių važiuodavo tais maršrutais. Ar jūs negalvojate, kad reikia vis dėlto atnaujinti šitą dalyką, kad vėl geležinkelis vežtų keleivius?
R. MASIULIS. Labai jums ačiū. Taikliai pasakėte, geležinkeliečiai žiūri, kur galima atnaujinti maršrutus, keli yra atnaujinti, pavyzdžiui, į Turmantą, praplėstas toliau į Daugpilį. Kalbama apie susisiekimo atnaujinimą su Ryga, keletą kitų maršrutų, vasarą iš Klaipėdos į Šilutę. Dabar visų nepamenu, bet naujų maršrutų atsirado. Ieškoma variantų ir kaip tik geležinkelio vadovybei suteiktas mandatas porą metų ieškoti galimybių, kaip būtų galima išlėsti keleivių vežimą, nes Lietuva pagal procentus mažiausiai žmonių veža geležinkeliais, lyginant su aplinkinėmis šalimis. Mes lyginamės su tokiomis šalimis kaip Malta, kur geležinkelių tinklas tikrai nėra taip išvystytas. Taigi žmonės neturi įpročio keliauti geležinkeliu ir tai po truputį turime keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Skardžius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, labai noriu jums padėkoti už žodžius, kad paštininkai turi gauti didelius atlyginimus, kad jų atlyginimai turi būti dideli. Tikrai džiugina tas pasakymas ir galbūt tai būtų dar vienas pavyzdys realaus ir didesnio padidėjimo. Ir aš noriu jus tik paraginti orientuotis nebūtinai tik į vidinius resursus. Eikite į Seimą, eikite į Vyriausybę ir reikalaukite jų daugiau. Nemanau, kad čia būtų koks nors didelis pasipriešinimas būtent tam.
O mano klausimas susijęs su situacija dėl tunelio tarp Aukštųjų ir Žemųjų Panerių Vilniuje, dėl pėsčiųjų tunelio po geležinkeliu. Vilnius yra didelis miestas ir labai daug infrastruktūros, mažai žmonių, mokesčių mokėtojų. Gal galėtų „Geležinkeliai“ prie to prisidėti? Bent jau iš dalies. Aš suprantu, kad tai yra labiau miesto reikalas, bet, turint tokius milijardinius projektus, galbūt verta pagalvoti ir apie tai?
R. MASIULIS. Labai ačiū. Jūs turbūt Zuikių gatvės perėjimą turite?.. Taip, skaudulys daugybę metų. Be abejo, Vilniaus miesto savivaldybės yra pirmoji atsakomybė. Neatmetu galimybės, kad „Geležinkeliai“ galėtų prie to prisidėti. Aišku, reikia suprasti, kad tokio pobūdžio problemų visoje Lietuvoje yra labai daug. Į kurį rajoną benuvažiuočiau, geležinkeliečiai gauna į kaulus, kiek darbų jie turi padaryti to ir to. Geležinkeliečiai irgi bijo tą Pandoros dėžę atidaryti, nes tada visi kiti miestai ateis su panašiais dalykais. Bet šis klausimas labai skaudus labai labai seniai. Tikrai pritariu, kad reikia ieškoti sprendimo, galbūt paraginti ir miesto savivaldybę, ir geležinkeliečius šiek tiek nuleisti nosis ir žiūrėti, kaip spręsti klausimą, o ne kaip vienam kitą kaltinti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausant jūsų pristatymo man šiek tiek keistai nuskambėjo tokie žodžiai, kad pirmą kartą „Lietuvos geležinkeliai“ dirbo pelningai. Kiek aš pamenu, pastarąjį dešimtmetį „Geležinkeliai“ dirbo pelningai, tiesė „Rail Baltica“, nutiesė „Rail Balticos“ etapą iki Kauno nuo Lenkijos sienos, sakykime, išlaikė nuostolingą keleivių vežimą. 2016 metų pabaigoje, besibaigiant kadencijai, aš pamenu, buvo uždirbtas 1,5 mln. eurų pelnas ir buvo sutarta, kad nereikės mokėti tryliktojo atlyginimo darbuotojams, 8 tūkst. darbuotojų. Šiuo atveju būtent išmokėdami tryliktąjį atlyginimą pasidarėte tokį nediduką – apie 1 mln. eurų nuostolį. Nežinau, gerbiamas ministre, ar, „Geležinkeliams“ permetus 35 mln. už keleivių vežimą į biudžetą, tai yra laikytina pelnu?
PIRMININKAS. Klauskite, kolega. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Jūs pakartojote tą, ką ponas J. Olekas klausė. Klausimas tas pats, dėl pelningumo. Mes kalbame apie visiškai naują „Lietuvos geležinkelių“ kokybę. Taip, 1,5 mln. eurų galbūt pelnas, bet tai yra nominalus pelnas. Tokiai įmonei tikrai neužtenka 1,5 mln. pelno. Mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu „Geležinkeliai“ uždirbs daugiau negu 33 mln. eurų ir tas lėšas jie perves į biudžetą kaip dividendus, tik tada ir tik tuo atveju jiems bus kompensuojama už keleivių vežimą tokia suma. Mes kalbame ne apie 1,5 mln. eurų, o kalbame apie sumą, kuri didesnė negu 33 mln.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos mes galėjome pateikti per šitą trumpą laiką. Dėkui.
15.33 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-2008 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, mes grįžtame prie rytinės darbotvarkės klausimo, dėl kurio buvo padaryta pertrauka, prie rezoliucijos dėl Vyriausybės ataskaitos. Kviečiu pasisakyti, yra nemažai kolegų, J. Oleką. Prašom. Nematau J. Oleko. A. Kubilius. A. Kubilius yra. (Balsai salėje) Kalbėjo dėl ataskaitos, dabar dėl rezoliucijos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kalbėsiu, bet nekartosiu to, ką sakiau. Siūlau tokių rezoliucijų Seime nepriimti, nes, mano įsitikinimu, Seimas, Seimo valdantieji vėl rodo patys sau nepagarbą bandydami priimti tokią rezoliuciją, kuri yra visiškai tuščia. Arba tada atsisakome ataskaitas vertinti, jeigu tik tokias rezoliucijas Seimas sugeba pasakyti, arba iš tikrųjų kitu atveju siūlau ieškoti būdų, kaip po Vyriausybės ataskaitos Seimui išreikšti savo nuomonę kur kas rimtesniu dokumentu. Suprantu, susiklosčiusi tradicija, kad čia pats svarbiausias dalykas yra balsavimas už tai, ar Seimas pritaria, ar nepritaria ataskaitai. Mano įsitikinimu, tai yra visiškai menkas reikalas. Jeigu yra tvirta valdančioji dauguma, ji visada pritars savo Vyriausybės ataskaitai. Bet žymiai svarbiau yra, kad Seimas pademonstruotų savo gebėjimą intelektualiai, pakankamai išmintingai ir racionaliai surašyti tai, ko Seimas pageidautų šiais metais iš Vyriausybės. Tai, kokia rezoliucija yra pateikta, ir, kaip sakiau, keista, kad ji pateikta paskutinę minutę, lyg čia kažkas Lietuvoje vyktų – karas ar kokie nors neramumai, pateikta iš tikrųjų visiškai tuščia rezoliucija, todėl aš siūlau jos nesvarstyti, jai nepritarti. Aš žinau, kad J. Razma yra per šitą laiką parengęs nemažai pataisų. Štai apsvarsčius tokias pataisas ir ieškant būdų, kaip Seimui nepasirodyti taip gėdingai priimant tokias tuščias rezoliucijas, tada galėtume iš tikrųjų toliau tęsti rimtą darbą.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Razmą. Frakcijos vardu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal ir būčiau nekalbėjęs po diskusijos dėl Vyriausybės ataskaitos, bet išties, kai buvo čia pateikta Vyriausybės veiklą taip liaupsinanti rezoliucija, ką gi, reikia pamėginti pasakyti daugiau argumentų, kodėl tų liaupsių rašyti į rezoliuciją nederėtų.
Pirmas dalykas. Jeigu mes kalbame jau apie tokį esminį Vyriausybės politinį lygmenį, reikia pažymėti, kad praėjusieji metai buvo tie metai, kai Vyriausybė iš esmės sudarkė politinę daugumą. Nemažai lėmė premjero toks išankstinis negatyvus nusistatymas dėl naujojo socialdemokratų pirmininko išrinkimo, jo ignoravimas ir štai turime rezultatą praėjus tiems metams, kad yra nebeaiški politinė dauguma. Tik dabar rengiasi pasirašyti valstiečiai ir žalieji koalicinę sutartį su ką tik įkurta Socialdemokratų darbo partija, bet beveik metus pragyvenome be aiškios partijų koalicinės sutarties, kai Vyriausybės atstovams kažkaip, matyt, tekdavo tartis dėl kažkokių palaikymų. Ne visada tai buvo pasakoma, kaip yra susitariama. Galbūt vienintelė išimtis, kai su Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcija buvo susitarta dėl urėdijų reformos palaikymo, tai buvo viskas visuomenei pasakyta, kaip tai yra daroma. Tuo tarpu labai tokie pataikaujantys opozicinės „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos atstovo P. Gražulio Vyriausybės palaikymai, neaišku, kuo jie yra grįsti ir kas po tuo slypi. Arba Lenkų rinkimų akcijos frakcijos santykis su Vyriausybe taip pat nėra visuomenei atskleistas, kokiais susitarimais jis yra grįstas.
Dabar kalbant apie Vyriausybės tuos atliktus, neatliktus darbus. Iš tikrųjų čia mes iš valdančiųjų, iš Vyriausybės atstovų girdėjome tik pagyras. Ypač buvo akcentuotas socialinis aspektas, kad net 600 mln. eurų skirta skurdui mažinti, bet mes pažiūrėkime rezultatus. Iš tikrųjų auganti ekonomika leidžia skirti vis daugiau lėšų socialinėms reikmėms, bet štai statistika rodo, kad ir po tų metų asmenų, patiriančių skurdo riziką, dalis iš esmės nepakito. Ji kaip buvo apie 30 %, taip, deja, ir liko. Auganti infliacija, augančios kainos, deja, eliminuoja tas visas papildomas nedideles paramas.
Toliau. Valstiečiai ir žalieji, atrodo, pirmiausia turėtų skelbti pasiekimus žemės ūkio sektoriuje, bet pasakysiu, kad premjeras savo Vyriausybės ataskaitos pristatymo kalboje žemės ūkio srities net nė vienu sakiniu nepaminėjo. Ir pagrįstai, nes iš tikrųjų ten nėra ką pasakyti, kas būtų nuveikta. Ataskaitoje išvardyti keli formalūs žemės ūkio veiklos rodikliai, o Vyriausybės jokių reikšmingų darbų, deja, čia nematyti.
Kaip labai geri ministrai neretai ir žiniasklaidoje įvardinami, sakykim, energetikos ministras, susisiekimo ministras. Aš neneigiu, kad tai yra vieni iš geriausiai dirbančių ministrų, bet jeigu pažiūrėtume, ir toje srityje yra ir nesėkmių, ir nepadarytų darbų. Sakykim, energetikos ministras ir visa Vyriausybė nesugebėjo susitarti su kaimynėmis Latvija ir Estija, kad mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalas būtų pripažintas kaip regioninis, atitinkamai ir jų objektus pripažįstant. Atrodo, dėl sąlygų jau susitarė, bet galutinio sprendimo nėra, ir Europos parama šiam objektui nuplaukia, ir, deja, jo išlaikymo kaštai didesniu mastu gula ant visų mūsų gyventojų pečių.
Vyriausybė kažkaip tyliai privatizavo tokią „Lietuvos energijos“ dukterinę bendrovę – Duomenų logistikos centrą. Aš galiu sutikti, kad „Lietuvos energijai“ tai yra ne pagrindinė veikla, bet tas centras turėjo išskirtinės svarbos funkcijas – tarptautinių duomenų perdavimo bei duomenų centro paslaugas. Ir štai tą centrą nuperka privati bendrovė, kuri faktiškai tas paslaugas Lietuvoje monopolizuoja. Susitinkame su krašto apsaugos sistemai priklausančiu kuriamu kibernetinės saugos centru, kuris sako: mums šitas centras būtų gyvybiškai reikalingas ir kai jo netekome, kai atidavėme į privačias rankas, ko gero, reiks kurti, investuoti ir įkurti naują tokį centrą. Ar yra protingi tokie sprendimai, tokie privatizavimai, neišsiaiškinus visų pačios valstybės poreikių?
Aplinkos ministras čia n kartų gyrėsi urėdijų reforma, bet ką jis gali pasakyti eiliniams urėdijų darbuotojams, kurie dirba tiesiogiai miškuose, kad jiems bus padidinti atlyginimai (buvo žadėta), kai dabar skelbiama, kad beveik 7 tūkst. eurų gauna sukurtos tos centrinės įmonės vadovai, tūkstančiu eurų mažiau patarėjai, o, deja, apie tų eilinių miško darbuotojų atlyginimus, panašu, kad ministras yra visiškai pamiršęs.
Atliekų tvarkymo srityje taip pat chaosas, ginčai su verslo subjektais dėl tų neprižiūrėtų atliekų tvarkytojų. Neaiškumas dėl dviejų ar vienos, kiek čia mums reikia, atliekų deginimo jėgainių.
Ir tuos neigiamus ar nepadarytus darbus tikrai galima tęsti. Taigi, kolegos, tikrai neskubėkime balsuoti dėl kažkokių labai teigiamų, liaupsinančių rezoliucijų.
PIRMININKAS. Ačiū. T. Tomilinas – frakcijos vardu.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pabandysiu atlikti tai, ko prašė A. Kubilius. Nežinau, ar jam patiks, bet aš labai pasistengsiu.
Ar mes galime vadinti šią Vyriausybę sėkminga ir socialiai orientuota? Aš sakyčiau, taip, ir įvardysiu keletą labai svarbių sprendimų, kuriems dėmesio viešojoje erdvėje beveik nebuvo, bet jie yra labai svarbūs.
Pirmiausia yra minimalių poreikių krepšelis, kuris mums užtikrina visos socialinės sistemos išmokų, pensijų, įvairiausių pagalbų indeksavimą, priklausomai nuo kainų kilimo, to, kuo jūs visi gąsdinate žmones. Pagaliau yra tam tikra logika tarp kainų kilimo ir mūsų socialinių išmokų bendrąja prasme.
Yra minimalios algos indeksavimo trišalis susitarimas, pasiektas socialinio dialogo būdu. Tai yra Darbo kodekso liberalizavimo, jeigu norite, labai švelnaus, tikroji pasekmė. Jis yra įtvirtintas ir Vyriausybės ataskaitoje. Bet skirtingai nuo tų, kas ragina tai įtvirtinti dar vienu Vyriausybės nutarimu ar Seimo įstatymu, aš tikrai to nesiūlau. Aš siūlau ir toliau gerbti susitarimą tarp darbdavių, darbuotojų ir valdžios, kuri sako, kad minimali alga nuo šiol didės kartu su vidutine, priklausomai nuo ekonominės situacijos, nuo europinių vidurkių. Mes turime vėl, ne vėl, o pagaliau, depolitizuotą, labai aiškią, skaidrią sistemą, kaip didės minimalus atlyginimas. Tai yra socialinio dialogo laimėjimas, taip pat ir Vyriausybės laimėjimas.
Mes grąžiname universalumą į socialinę politiką, tai gali nepatikti daliai dešiniųjų, bet mes tai darome. Tai yra atsitraukimas nuo neoliberalių postulatų, kad parama turėtų būti tik tikslinė, tik labai kenčiantiems. Vis dėlto mes judame link universalesnės sistemos, ir ne tik vaiko pinigai, čia yra geras pavyzdys, bet taip pat ir piniginė socialinė parama yra pertvarkyta ir įvesti saugikliai, kurie leidžia gauti socialinę paramą net ir gavus tam tikrų papildomų pajamų, tai yra stengiantis išgyventi.
Bet, kolegos, skurdą įveiksime tik visi kartu – opozicija, pozicija. Ir skurdo neįveiksime, jeigu neužtikrinsime viešųjų paslaugų augimo, tvaraus augimo, visų pirma kalbu apie švietimą ir sveikatą. Bus diskusija dėl mokesčių reformos ir ji bus sunki. Nebus proveržio ir be inovatyvios žaliosios ekonomikos, vietinės ekonomikos, darbo vietų kūrimo, žiedinės ekonomikos, nebus proveržio ir jeigu žuvusių keliuose ir kilpose skaičius didės.
Taigi, aš siūlau pritarti rezoliucijai ir paraginti ministerijas toliau laikytis darnios plėtros principų ir koreguoti savo žinybinius sprendimus dėl aukštesnių tikslų: Finansų ministerijai ir VRM daugiau atsižvelgti į savivaldybių finansinio savarankiškumo poreikius, Ūkio ministerijai pagaliau atrasti smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo poreikį. Švietimo ir Sveikatos ministerijoms akivaizdžiai pirmuosius dvejus metus bus tinklo ir algų tema pagrindinė, nes jeigu čia nebus proveržio, tai nėra apie ką kalbėti. O Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms tikrai siūlau galvoti apie bendrą žaliąjį sertifikatą, krepšelį, kaip norite pavadinkite, kur bus žiedinė ekonomika, šeimos ūkis ir šeimos būsto regionuose parama. Viskas į vieną paketą, ir mes galbūt turėsime proveržį kuriant kaimo darbo vietas, kuriant regionų darbo vietas.
Bet, svarbiausia, aš pasakysiu nuo mūsų komiteto, kai gerbiamoji Rimantė pristatė, galbūt nebuvo akcentuota, mes parašėme labai aiškų reikalavimą Vyriausybei. Taip, kaip mes turime NATO standartą dėl gynybos finansavimo – 2 % BVP, mes privalome turėti ir siekti standarto socialinės politikos finansavimo srityje. Ir čia mes atsiliekame, labai žiauriai atsiliekame, mes skiriame arti 12 % BVP socialinei politikai, tai patenka į jokius europinius standartus, nes vidurkis Europoje 18–19 %.
Turime labai didelę erdvę tobulėti, aš nesakau, kad mums reikia padvigubinti, to neįmanoma padaryti per metus. Bet Seimo komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pritardamas ataskaitai, pasiuntė labai aiškią žinią, kad standartas, socialinės politikos finansavimo standartas, turi būti pasiektas, mes jį turime nustatyti čia, Seime. Ir kokių nors susitarimų, kokių nors geranoriškų susitarimų tarp partijų… bet tai daryti būtina, nes kitaip mes rizikuojame, kad pajamų nelygybė ir skurdas augs. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės A. Matulas. Iki penkių minučių.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties atidžiai studijavau Vyriausybės ataskaitą ir susipažinau su teikiama rezoliucija. Išties stebina kai kurie dalykai. Vyriausybės ataskaitoje yra prirašyta daug rodiklių, kurie yra savaiminiai. Pavyzdžiui, mirtingumas kai kuriose vietose didėja, mažėja, demografinė situacija šiek tiek keičiasi, bet tai, be abejo, nėra nei šios Vyriausybės, nei ministerijos nuopelnai. Tuo labiau kad yra atspindėti tik geri dalykai. O apie tai, kas buvo pristatyta ir priešpaskutiniame priklausomybės ligų posėdyje, kad didėja narkotikų vartojimas, ypač tarp jaunimo, ir panašiai, nėra kalbama. Parodyti darbai yra daugių daugiausia atlikti galbūt ministro įsakymų lygmeniu, tuo labiau kad sveikatos sistema yra labai priklausoma nuo valstybės biudžeto. Didžiąją dalį pajamų valstybė į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą perveda už draudžiamuosius ir, aišku, kelis kartus mažiau negu savarankiškai mokantys žmonės. Ir, neduok Dieve, atsirastų vėl ekonominė krizė, iš esmės sveikatos draudimo biudžetas patirtų didžiulį bankrotą, nes apie esmines reformas nekalbama. Ar jūs girdėjote ką nors iš Vyriausybės ar ministro lūpų, kad ketinama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą – į Konstitucinį Teismą, pamenate, kažkada kreipėsi ministras V. P. Andriukaitis. O ten aiškiai pasakyta, kad valstybė turi apibrėžti paslaugų apimtis, tai yra kokias paslaugas ji teikia, už kokias paslaugas vis dėlto nesugeba sumokėti. Mes turime tuos dalykus apibrėžti, tada atsirastų galimybė vystytis, įteisinti papildomą sveikatos draudimą. Valstybė turi apmokėti už būtinąją pagalbą gyvybei gelbėti ir išsaugoti – tai Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo. Mes apie tai kalbame. Jau keli metai kaip krizė baigėsi, bet nei buvusi valdžia, nei dabartinė valdžia apie tai visiškai nešneka.
Valstybės asignavimai pavestoms funkcijoms vykdyti, nors jų nepriklauso finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, padidinti iš esmės keliais procentais. Tai apie ką mes, kolegos, šnekame? Mes šnekame apie tam tikrus nuveiktus darbus, kurie yra net sistemai priešingi ir žalingi. Pavyzdžiui, rašoma: pagerinome situaciją, pagerinome rentgeno radiologinių paslaugų kokybę. O iš esmės buvo įteisinta ministro įsakymu norma, kad darbo vietoje radiologas turi būti ne mažiau septynių valandų kiekvieną dieną, kai prieš tai buvo plačiai plėtojama telemedicina, tai yra gydytojai rentgenologai, kurių labai trūksta periferijoje, galėjo tomografijos, rentgeno nuotraukas aprašyti internete nuotoliniu būdu. Dabar įteisino, kad privalomai turi sėdėti, įstaigos turi mokėti didžiulius pinigus. Akivaizdu, kad situacija pablogėjo. Tuo tarpu naujoji Vyriausybės numatoma neva sveikatos reforma jau tokia, kad mes plėtosime teleradiologiją. Tai yra tai, ką jūs sunaikinote praeitais metais, sakote, kad plėtosite kitais metais. Manau, kad sistemoje vyrauja didžiulis chaosas, nežinomybė. Tai patvirtino ir vakarykštis ministro A. Verygos susitikimas su Pakruojo medikais. Šiandien gavau žinutę iš vieno Pakruojo mediko. Jis sako, ką tai reiškia, kad ministras susitikimo metu 16 kartų pasakė: nežinau, negaliu atsakyti, pasidomėsiu. Sunku ir pakomentuoti. Išties gal tada reikia atvažiuoti, atsivežti komandą, kuri žino, peradresuoti šį klausimą. Suprantu, kad ministras galbūt negali visko žinoti, bet situacija, matyt, yra ne tik šiuo atveju tokia. Mes sesijos pradžioje ir komitete klausėme jau kelių viceministrų, kokie vis dėlto yra sveikatos sistemos prioritetai? Tai bent jau du ministrai, viena apsiverkė, kitas sugebėjo įvardyti vieną prioritetą. Išties tiesiog nėra komandos, ir aš suprantu, kad ministrui A. Verygai yra sunku, nes matau, kad labai daug kas nenori dirbti šioje komandoje. Tuo labiau kad per praeitus metus apie 40 žmonių…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Apie 40 žmonių iš ministerijos išėjo iš darbo arba buvo atleisti, reorganizuoti skyriai, išmokėtos kompensacijos. Ir dabar vėl planuojama atlikti reorganizaciją…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu, vieną sekundę. Planuojama atlikti naują reorganizaciją atkuriant tuos pačius skyrius, kurie buvo panaikinti. Tai va, visa reforma.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tikro, ko ieškosi, tą ir rasi. Be abejonės, nėra tobulų žmonių, nėra tobulos Vyriausybės. Čia net ir gerbiamas T. Tomilinas, kalbėdamas Valstiečių frakcijos vardu, tikrai pastebėjo, kad galbūt trūksta ryžtingumo, ryžtingesnių sprendimų mažinti socialinę atskirtį, skurdą, palygino su Europos Sąjungos rodikliais, kad mes iš bendrojo vidaus produkto skiriame tikrai mažą procentą šiai problemai spręsti. Tačiau man atrodo, kad vis dėlto, jeigu mes palyginsime su buvusiomis vyriausybėmis, šitai Vyriausybei tikrai reikia dėti pliusą.
Nebuvo padaryta tokių milžiniškų klaidų – nesiskolino po 10 % metinių palūkanų, nenuomojo tokių laivo terminalų, kai per dešimt metų sumokėsime tiek, kiek kainuoja trys tokie laivai. Tik dabartinė Vyriausybė galvoja, kad reikėtų gal išpirkti tą laivą. Kažkokiose ofšorinėse kompanijose Bermudų trikampyje sudarytos kažkokios slaptos sutartys, mokame šiandien už naftą brangiau 30 % ir faktiškai ši našta – apie 100 mln. eurų tenka Lietuvos gyventojams. Kartoju, 100 mln. eurų kas metai, kad padengtume nuostolius suskystintųjų dujų terminalo. Bet galima vardinti ir daugiau tokių padarytų buvusių vyriausybių labai didelių klaidų. Ši Vyriausybė jauna ir, manau, didelių klaidų nepadarė. O kad yra kur padaryti geriau, tai yra faktas. Apie tai kalbėjo ir premjeras. Premjeras, pristatydamas ataskaitą, ir spaudoje sakė, kad pas mus yra tik vienas neklystantis žmogus – tai yra Prezidentė ir dar viena partija, kuri taip pat yra neklystanti arba nematanti savo klaidų.
Bet mane labiausiai nustebino J. Razmos pasisakymas, kodėl jis labai neigiamai vertina šitą Vyriausybę. Nepavyko taip visų socialdemokratų išvesti į opoziciją su G. Palucku priešakyje, nes G. Paluckas buvo jaunasis konservatorius ir kartu su Gabrieliu miegojo vienoje palapinėje. Suprantat, vis dėlto pamąstė didelė dalis socialdemokratų, kad reikia išlaikyti šitą valdančiąją daugumą, kuri dirba gana stabiliai, ir tokiu atveju nepavyko premjeru padaryti G. Landsbergio. Čia didžiausia nuoskauda yra konservatoriams, todėl jie… J. Razma negali to pamiršti. Reikėtų sveikinti tuos socialdemokratus, ir aš norėčiau atkreipti dėmesį į J. Bernatonį, kuris galbūt net nutraukė savo draugystę su Prezidente ir pasirinko valstybinį kelią. Tas yra labai svarbu. Man atrodo, kad tas siekis dar nėra pasibaigęs, dar jie gal kažkokių vilčių turi, kad vis dėlto sugriaus šitą valdančiąją daugumą, bet man atrodo, kad jų jau mažėja.
Antras dalykas, ką padarė žemės ūkio sektoriuje. Gerbiamieji, nė vienas ministras neišdrįso atleisti pono E. Čijausko – Gabrieliaus uošvio iš einamų pareigų, jis nieko nedarė, tik atlyginimą ėmė, o šitas ministras išdrįso. Tai iš tikro didelis darbas. Reikėjo daug drąsos, bet jis čiut čiut per Marytės plauką… pats neteko žemės ūkio ministro kėdės, bet valstiečiai su premjeru ir su R. Karbauskiu priešaky pasielgė principingai. Pamatė, kad tie kaltinimai yra visiška smulkmena. Kaip jūs žinote, ir pats prisipažino būdamas garbingas buvęs žemės ūkio ministras konservatorius K. Starkevičius, kad ir jis tokiu būdu – žodiniu susitarimu ne vieną sklypą nuomoja. Tai turi ir konservatoriai garbingų žmonių. Savo tokiu orumu dažnai pasižymi K. Starkevičius.
Gerbiamieji, man atrodo, matykime daugiau pozityvo. O dabar valdantieji, be abejonės, pamatė, kokių reikia sprendimų, teikia finansinės reformos, pensijų reformos pertvarką, ir čia mes galėsime siūlyti įvairiausias pataisas, pasiūlymus. Ženkime pirmyn ir negriaukime Vyriausybės, nebūkime destruktyvi opozicija, ta griaunanti jėga, o ištieskime visada pagalbos ranką jaunai, energingai Vyriausybei. Linkiu jiems sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū P. Gražuliui ir visiems kalbėjusiems.
Kolegos, dabar pereiname prie priėmimo fazės. Keturi – už, keturi – prieš. Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Už – V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Vyriausybės ataskaitai gali nepritarti tik pesimistai, neįžvelgiantys Lietuvos gyvenime nieko gero ir pozityvių poslinkių. Aišku, daug ką lėmė Vyriausybės darbas ir sprendimai. Atsimenate, kiek iečių buvo sulaužyta, kai priiminėjome Alkoholio kontrolės įstatymų paketą? Vos ne pasaulio pabaiga, apie Latviją, kiek važiavo lietuvių apsipirkti ir taip toliau. Laiko reikia. Praėjo laikas, viskas susidėliojo į savo vietas ir į Latviją niekas nebevažiuoja. Dabar malonu susitinkant su žmonėmis išgirsti jų teigiamus vertinimus ir tiesiog padėką, kad jūs sutramdėte alkoholizmą. Taip ir daugelyje kitų sričių.
Aišku, sunku, iš kitos pusės, dabar vertinti pačią Vyriausybės darbo situaciją, iš kolegų konservatorių, kitų oponentų pusės. Svarstymas vyksta Prezidento rinkimų kampanijos starto fone, todėl objektyvaus vertinimo turbūt sunku tikėtis, juk norima tai išnaudoti ir būsimai Prezidento rinkimų kampanijai gauti kokių nors teigiamų pliusų. Bet aš manau, kad laikas viską sudėlios į vietas, todėl siūlau balsuoti už ir pritariu Vyriausybės ataskaitai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką kalbėjome ir rytinėje posėdžio dalyje, iš tikrųjų visa ataskaita yra ganėtinai išbarstyta, nėra suformuluota aiškių tikslų, nėra įvardinta aiškių priemonių ir patys rezultatai iš tikrųjų panašūs, kaip minėjau, į vaikų pasaką, vaikų knygą, kuri vadinasi „Ką žmonės darė visą dieną“.
Iš tikrųjų būtų gerai ir, man atrodo, tikrai būtų didelė pagalba ir mums, ir Vyriausybei, jeigu susikoncentruotume į kelis rodiklius. Sakykim, infliacija, kainų augimas yra problema, emigracija yra problema, kurią reikia spręsti, žmonių mirtingumas, miršta jauni vyrai, tam yra įvairiausių priežasčių. Susikoncentravę į kelis dalykus, mes galėtume aiškiai įvardyti, kokias priemones pasirenkame, kaip sprendžiame, ir tada matuotume rezultatus. Dabar atrodo, kad tiesiog matuojame, ką žmonės veikia visą dieną, ir nėra nei aiškių tikslų, nei aiškių rodiklių, nei aiškių rezultatų. Negalėčiau pritarti tokiai ataskaitai ir kviesčiau peržiūrėti pačios ataskaitos rengimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Už – T. Tomilinas. Prašom, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, raginu balsuoti už. Panašu, kad ponas M. Majauskas galbūt citavo buvusių vyriausybių ataskaitas ar galbūt net savo, kurioje dirbo, nežinau, nesu tikras, bet šios Vyriausybės programoje yra labai aiškūs rodikliai, kurių pasiekimas arba nepasiekimas ir nulems, kaip mes po ketverių metų vertinsime šios Vyriausybės darbą.
Man asmeniškai svarbiausias rodiklis yra skurdo ir atskirties, ir šiandien Vyriausybė labai sąžiningai ataskaitoje įvardino procentą. Šiandien mes turime 30,1 % žmonių, išgyvenančių skurdą arba atskirtį. Tai yra Vilnius ir Kaunas kartu paėmus, arba šimtas mūsų miestelių, tokių kaip Kupiškis ar Ignalina.
Ką aš noriu pasakyti? Aš noriu pasakyti, kad aiškus rodiklis yra, deja, beveik trečdalis visuomenės išgyvena atskirtį ir skurdą, bet tai yra 2016 metų rodiklis, kuris taip greitai negalėjo pasikeisti. Net statistiškai neįmanoma pasakyti šiandienos aiškaus skaičiaus. Bet jeigu mes nematysime tos trajektorijos žemyn, o kol kas trajektorija buvo tik aukštyn nuo 2012 metų, tai tada galėsime ir kalbėti, kad Vyriausybė nesilaiko rodiklių, neturi jų aiškių, arba strateginių tikslų sau neiškėlė. Bet iš tikrųjų tie tikslai yra, rodikliai aiškūs, jų dinamika kol kas negalėjo pasijusti taip stipriai, nes prieš tai buvo dešimtmečiai gerų darbų ir didelių klaidų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Malonu kalbėti vėl po kolegos, reikia pripažinti, kad vis dėlto skurdas ir atskirtis pernai padidėjo. Su skurdu nereikia kovoti – jo nereikia gilinti, nes tuos sprendimus, kuriuos mes darome Seimo posėdžių salėje, mes paprasčiausiai, priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, tą skurdą giliname ir didiname atskirtį. Čia yra esminis dalykas. Užsibrėžti, kad jis sumažės, labai sveikintina, labai norėčiau, bet realiai, kas vyksta salėje, kokius įstatymus priimame, yra atvirkščiai. Ir premjeras pasakė, kad viešajame sektoriuje 7 % padidėjo darbo užmokestis. Pasidomėjau, kiek Seimo kanceliarijoje padidėjo. Oi labai toli – gal septynis kartus mažiau. Aišku, jeigu mes paimsime dabar miškų vyriausiąjį miškininką, kurio atlyginimas padidėjo 150 %… (Balsai salėje: „Meluoji, 250 %!“) …250 %, ir padalinsime tą padidėjimą, tai mes galime 7 % padidinti vos ne trečdaliui kelių savivaldybių girininkijų urėdų, jeigu taip skaičiuotume. Pavyzdžiui, Radviliškyje mašinistai skundžiasi, kad atlyginimas mažėja. Aišku, kai skiri naujam generaliniam direktoriui atlyginimą arti 10 tūkst., tai reikia juos paimti iš mašinistų. Va apie tai reikėtų – nepriimti tokių sprendimų ir kontroliuoti. Kodėl naujai paskirti valstybinių įstaigų vadovai, užuot taupę, išlaidauja, būtent skirdami darbo užmokestį, dar su visokiais priedais, nors priedą galima skirti tik po pusmečio, bet pas mus kažkaip apeinami šitie dalykai? Dėl to ir nepritarsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – J. Narkevičius. Prašom, kolega.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Be abejo, mes esame pasiruošę kalbėti dėl pačios ataskaitos. Ar reikalinga šita rezoliucija, kiltų klausimas. Iš principo tam, kuriam ataskaitoje yra gana tenkinanti informacija dėl kokybiškos veiklos, šita rezoliucija netrukdys, bet tam, kuriam ataskaita atsispindi netinkamus veiksnius, tai, be abejo, rezoliucija nepadės.
Taigi manome, kad pritarsime ataskaitai ir šitai rezoliucijai dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis, ją jau minėjau, kad vis dėlto Vyriausybė yra veikli. Veikli ir dirba ne be klaidų, tačiau imasi spręsti tas opiausias problemas, kurias galbūt spręsti iki šiol neišdrįso kitos Vyriausybės. Be abejo, turime ir tam tikrų nuogąstavimų. Savo pasisakyme nepaminėjau vienos srities, ypač aktualios mūsų politinei organizacijai, tai tautinių mažumų veiksmų atlikimo per tuos metus. Deja, nebuvo nei Tautinių mažumų įstatymas pristatytas, nebuvo Vardų ir pavardžių įstatymo pateikimo, dėl kurio buvo daug ir ilgai kalbama, nebuvo dar kitų konkretesnių veiksnių dėl švietimo situacijos, dėl kultūros ir t. t. Tačiau, atsižvelgdami į gerus norus ir siekius, atsižvelgdami į tai, kad tai yra pirmieji metai, mes palaikome ne dėl kokių nors susitarimų, o dėl to, kad veiksniai yra nukreipti į žmonių gerovės stiprinimą, atskirties sudarymą… taigi, mažinimą. Dėl to pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kolegos, dar noriu paminėti faktą, kad praeitų metų liepos mėnesį buvo indeksuotos sveikatos priežiūros paslaugos 4,5 % ir buvo visur skalambijama, kad medikams atlyginimai padidėjo 8 %. Tai žiūrėkite, kas išėjo šiais metais, Sutartys, pavyzdžiui, Aukštaitijos regiono viešųjų įstaigų turiu visą lentelę, tai iš 14 įstaigų 8 sudarė sutartis mažesnei sumai negu buvo praeitais metais, plius indeksacija. Jeigu nuo liepos mėnesio pusmečiui praeitais metais buvo skirta tam tikra suma indeksuota, tai šiais metais ta suma turi būti dviguba. Kaip sakiau, aštuonios įstaigos gaus mažesnes sumas ir išlaikyti praeitų metų algų pakilimo negalės. Tas pats įvyks ir šiais metais, nes vakar vėl susitikimo metu Pakruojyje paprašėme suskaičiuoti buhalterės prieš tai ir vyriausiojo gydytojo, kaip atsilieps, kiek bus galima pakelti atlyginimus Pakruojo medikams, jei jau dabar yra žinoma, kad 10 % bus indeksuojamas paslaugos įkainis, tai jei bus keliama sesutėms ir gydytojams, tai bus galima pakelti apie 8 %, o ministras sakė, galite kelti ir vairuotojams, ir valytojams. Ką reikėtų daryti, nes jau niekas neina dirbti, minimali alga, tai realiai bus galima padidinti atlyginimus 6–7 %? Matote, kokia yra situacija. O papildomai dar tuos pinigus reikės uždirbti ir ne nuo gegužės mėnesio, bet tie uždirbti pinigai ateis galbūt birželio ar liepos mėnesį. Tai tokia situacija, kokia įvyko praeitais metais dėl atlyginimų ir kitos aplinkybės, apie kurias aš minėjau, ir dabar galėčiau dar ilgai šnekėti, manau, kad jokių proveržių sveikatos sistemoje neįvyko…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …o atvirkščiai, todėl rezoliucijai siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. M. Puidokas – už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tiesų šios Vyriausybės pagrindinis darbas buvo tas, kad buvo atsigręžta į paprastą žmogų ir socialinei atskirčiai ir skurdui mažinti buvo skirta daugiau nei 600 mln. eurų. Kalbėti reikėtų ir apie valstybės tarnybos reformą, kuri yra išskirtinės svarbos, nes valstybė šioje srityje tikrai turi gausybę sunkumų ir daugelis sprendimų nebūna įgyvendinami vien dėl to, kad tie sprendimai įstringa dėl tos valstybės tarnybos, sakykime, neveiklumo arba stagnavimo tam tikrų apraiškų. Taip pat reikėtų kalbėti apie mokesčių pertvarką, kad atsiranda tam tikras mokestinis progresyvumas ir vėlgi su tuo pačiu žvilgsniu į tuos, kurie uždirba mažiausiai, ir į tuos, kurie uždirba vidutinį atlyginimą. Taip pat didinamas NPD. Buvo padidintos pensijos, padidinti atlyginimai įvairių sričių darbuotojams. Kalbėti reikėtų ir apie tai, kad ambicingai siekiama sugrąžinti tuos žmones, kurie dabar gyvena emigracijoje ir yra nemažai programų jaunų šeimų būstui regionuose, taip pat mokyklos programų pritaikymas tiems vaikams, kurie sugrįžta iš užsienio, kad jiems nereikėtų sugrįžti į žemesnę klasę. Manau, akivaizdu, kad šios Vyriausybės darbai kalba patys už save, ir kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – kolega J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nei Statutas, nei įstatymai nereikalauja, kad mums būtinai reikėtų priimti rezoliuciją dėl Vyriausybės ataskaitos. Galima priimti, galima ir nepriimti. Aš kviečiu, kad gal būtų geresnis variantas nepriimti čia jokios rezoliucijos, visi pasisakėme. Ką Vyriausybė išgirdo, išgirdo ar neišgirdo, matysime. Bet tokia liaupsinanti rezoliucija, tarsi demonstruojant, kad Lietuvoje yra pati tobuliausia pasaulio Vyriausybė, gal ne visai skanu, kaip viskas čia surašyta. Aš parašiau čia pataisų, bet dabar toks žanras, kad nėra kaip jas pristatyti. Aš tik paminėsiu, jei jau mes sakome, kad įvertinome Vyriausybės pasiekimus, tai pasakykime, kad įvertinome ir nesėkmes, ir klaidas, pažymėkime, kad vis tiek toje rezoliucijoje matomas perteklinis kiekybiškumas, kai mus norima priblokšti didžiuliu informacijos kiekiu, įvairiais duomenimis, kurie neturi nieko bendro su Vyriausybės veikla arba yra pasiekti dirbant dar ankstesnėms vyriausybėms. Taip pat vis dėlto manau, kad reiktų pasiūlyti Vyriausybei, neneigiant jos pasirinktų tų prioritetinių sričių, vis dėlto priemones atidžiau pasvarstyti, kad jos tikrai būtų apgalvotos ir nukreiptos į tolesnę ateitį. Aš nesiūlau politizuotai užbaigti rezoliucijos – pritaria, nepritaria. Aš neformuluoju tokio alternatyvaus siūlymo, kad nepritaria ataskaitai. Aš tiesiog siūlau formuluoti, kad rengiant kitų metų ataskaitą atsižvelgti į išsakytas pastabas ir pateikti Vyriausybės įstatymo papildymo projektą, kuris detaliai vis dėlto aprašytų, kokia turi būti Vyriausybės ataskaitos forma ir turinys.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, prieš balsuojant, nes neturime, akivaizdu, bendro sutarimo, turiu jus supažindinti su Seimo statuto 184 straipsnio 1 punktu: „Priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių.“ Taigi kviečiu balsuoti. Kas pritaria, jog reikia priimti rezoliuciją (pabrėžiu, be pataisų), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kviečiu visus kolegas dalyvauti balsavime.
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 62, prieš – 30, susilaikė 40. Rezoliucijai pritarta. (Gongas, balsai salėje) Taip, tuojau.
Darbotvarkės 2-2 klausimas yra projektas Nr. XIIIP-1727, bet prieš tai dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tiesiog pasinaudosiu proga po balsavimo. Aš šioje salėje, šioje tribūnoje tikrai neišgirdau padėkos buvusiai Vyriausybei. Aš manau, kad pirmiausia reikėtų dėkoti A. Butkevičiaus, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ buvusiai Vyriausybei, nes tuo pagrindu realiai visas šitas nutarimas yra.
Jaunajam kolegai M. Puidokui aš siūlyčiau išmokti tam tikrų Seimo abėcėlinių dalykų ir nekalbėti vėjų, nekalbėti apie 2018 metų ataskaitą, kuri net neparengta. Man gėda klausytis, kai kolega kalba, kad tai socialiai orientuotas biudžetas, kad socialinei atskirčiai mažinti, įvyko valstybės reforma, skatinama švietimo reforma. Kai premjeras 2019 metais teiks ataskaitą už 2018 metus, jūs ir galėsite čia šnekėti tuos vėjus. Tai yra buvusios Vyriausybės tęstiniai darbai ir tai, kas yra padaryta, yra didžiausias nuopelnas. Tuo metu S. Skvernelis buvo ministras ir tuos darbus tęsia.
Aš dar kartą noriu padėkoti tiek G. Kirkilui, tiek J. Bernatoniui, tiek R. Sinkevičiui, tiek P. Čimbarui ir kitiems, kurie buvo. Tai iš tiesų tie žmonės, kurie tą dalyką padarė. (Balsai salėje) Nekalbu apie Seimo narius, Andriau, kalbu apie buvusius ministrus.
16.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727 (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, kolegos, einame toliau. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727.
Kviečiu V. Rastenį. Prašau į tribūną. Nėra V. Rastenio? Yra. Prašom, kolega. Svarstymas.
V. RASTENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Kaimo reikalų komitetas šių metų balandžio 19 dienos posėdyje svarstydamas šį klausimą priėmė tokį sprendimą: Seimo nutarimo projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kad kai kurios kompetentingos institucijos jau yra pradėjusios tyrimus, kurių metu vertinami klausimai, susiję su žemės ūkio sektoriumi. Kiekvienas Seimo narys ir komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, turi teisę visais klausimais kreiptis su paklausimais ir klausimais į kompetentingas institucijas ir gauti atsakymus.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dėl šio projekto daug pastabų – dėl vartojamų formuluočių tikslumo, tikslingumo, aiškumo, nedviprasmiškumo ir kita.
Papildomai galima pasakyti, kad Kaimo reikalų komitetas, kai buvo paskirtas papildomu komitetu šį klausimą nagrinėti, šių metų kovo 14 dieną taip pat buvo nusprendęs siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą atmesti. Vėliau, kada buvo paskirtas pagrindiniu, komitetas šį klausimą svarstė keturiuose posėdžiuose. Iš pradžių buvo priėmęs sprendimą šiuos klausimus išnagrinėti pats, neperduodamas jų kitam komitetui ar komisijai. Komitete buvo vertinami visi pateikti pasiūlymai. Kai kurie buvo pernelyg tiesiogiai nukreipti į konkrečias asmenybes, kai kurie buvo atkartojantys kolegų pasiūlymus. Buvo daug ir ilgai diskutuota, kol prieita prie minėto sprendimo, už kurį balsavo 7 nariai, 1 balsavo prieš ir 1 susilaikė.
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, domėsis visais asmenimis, valdančiais daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 %, importą ir eksportą, ir panaudojimą Lietuvoje. Taip pat yra pažymėtina, kad trąšų rinkos reguliavimo pokyčiai šiuo metu yra svarstomi ir ministerijoje. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Kas pritariate dėl atmetimo, kalbate už. P. Gražulis. Petrai! P. Gražulis už atmetimą. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi buvau labai didelis entuziastas, kad būtų vis dėlto sudaryta komisija, ir pateikiau net keturis savo siūlymus, kad būtų ištirti klausimai, kaip susiformavo stambūs ūkiai, kaip žemė pasidarė kaip nekilnojamasis turtas, iš kur turtai yra G. Landsbergio, jo uošvio, buvusio NŽT vadovo, bet man labai keista – Kaimo reikalų komitetas nepritarė mano siūlymams.
Kas čia atsitiko, kad valstiečiai taip jau pradėjo, kaip čia pasakyti, gelbėti konservatorius? Jeigu mano pagrindinių klausimų nėra, kurie yra esminiai klausimai, tai ką čia tirti? Čia nėra ką tada ir tirti. Jeigu apsigalvotų valstiečiai, kad reikia ištirti ne tik vieno žmogaus kokius nors žemės klausimus ar ne vieno koncerno, o bendrai būtų visa situacija ištirta žemės ūkio, kodėl jinai tokia susidarė, kas kaltas dėl tų visų dalykų, kad ir šiandien nebaigta žemės reforma, kokie čia didžiausi kaltininkai, aš manau, kad tikrai reikėtų tokios komisijos. Bet kai tik vieną kokį nors koncerną bando tyrinėti dėl to, kad sudarė komisiją dėl LRT veiklos, dėl finansinių grobstymų, tokį kaip kerštą… lyg ir gestas buvo, aš manyčiau, kad tikrai tos komisijos dėl vieno žmogaus nereikėtų.
PIRMININKAS. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai liūdna sulaukus šiandien tokio Kaimo reikalų komiteto sprendimo. Jis, aišku, yra sąlygotas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos politinių sprendimų, kurie rodo, kad vis dėlto bijoma tokio tyrimo, nors kurį laiką lyg ir bandoma buvo vinguriuoti, vaizduoti, kad galima ryžtis tokiam tyrimui.
Mes nesiūlome čia tyrinėti konkrečių agrokoncernų ar tyrinėti kokių nors teisės aktų priėmimo, keitimo istorijų, kaip siūlo čia P. Gražulis. Mes siūlome įvertinti žemės ūkį sektorių, kiek yra koncentruota šiandien galia atskiruose segmentuose, valdant žemę, tiekiant trąšas, parduodant žemės ūkio techniką, parduodant agrotechnikos priemones, sėklas, grūdus ir t. t. Aš manau, kad tai yra svarbu, ir nelengva tikėtis, kad tokį tyrimą gali atlikti Kaimo reikalų komitetas, kur vis dėlto labai daug tiesiogiai suinteresuotų narių, dalyvių to sektoriaus. Manau, kad tokia komisija galėtų ne tik išsiaiškinti padėtį, bet ir pasiūlyti tam tikras teisines, finansines priemones, mokestinius sprendimus, kurie būtų palankūs eiliniam žemdirbiui, nelabai stambiam ūkininkui, kurie galėtų apginti jo interesus toje situacijoje, kuri, mūsų vertinimu, Lietuvoje klostosi negerai.
Būtent yra įžvelgiamos tos galių koncentracijos, ir labai keista, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai neparodo drąsos ištyrinėti šitą sritį. Nebijokite, jūsų lyderio ten visi valdomi verslai ir taip čia yra žinomi, ir turbūt nieko čia naujo neištyrinėtume. Bet objektyviai įvertinti visą tą situaciją…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …aš nesuprantu, kodėl nenorima.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašau įdėmiai paklausyti, dėl ko balsuosime. Kas pritaria Kaimo reikalų komiteto sprendimui nepritarti komisijos sudarymui, atmesti komisiją, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kas palaiko Kaimo reikalų komiteto sprendimą, balsuoja už.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už – 50, prieš – 39, susilaikė 11. Nespėjote. Kolegos, dar kartą balsuojame. Kas palaiko Kaimo reikalų komiteto sprendimą atmesti komisiją, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 50, prieš – 42, susilaikė 10. Nepritarta.
Gerbiami kolegos, klausimas… Minutėlę, tuoj visiems duosiu. Šiuo metu iškilęs klausimas yra toks. Kadangi Kaimo reikalų komitetas kaip ir nesusidorojo su užduotimi, Seimas jam nepritarė, mes turime skirti kitą komitetą. Prašau teikti pasiūlymus. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaukite, visiems duosiu. Agne, prašom. Užleiskite damą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Būtų pagarbu greičiausiai nerėkti posėdžių salėje. Atkreipdama dėmesį į tai, kad 151 straipsnio 3 dalies 2 punktas sako, jog galima skirti kitą pagrindinį komitetą, siūlyčiau skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, norėčiau atsakyti į gerbiamo P. Gražulio repliką. Kaimo reikalų komitetas balsavo už P. Gražulio pataisą, mes buvome opozicijoje. Visi valstiečiai buvo prieš P. Gražulį. P. Gražulis, pataikaudamas valstiečiams, gavo eilinį smūgį į kaktą. (Plojimai)
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamai kolegei, kuri čia pirmoji pasiūlė, siūlyčiau vis dėlto nesityčioti iš Seimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau svarstė, žinome jo išvadą, ir nereikia daryti tokių politinių žaidimų. Tikrai siūlykime kitus komitetus. Aš siūlau Audito komitetą, nes tai yra tyrimų inicijavimas, tam tikras audito siūlymas, audito žemės ūkio sektoriuje. Aš manau, kad Audito komitetas čia yra tinkamiausias.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, yra komisija, kuri tiria politikų verslo įvairias sąsajas. Manau, atiduokime šiai komisijai, ji tiria viską – nuo iki. Ši komisija tikrai turi galimybes gauti visas slaptas pažymas, pakvitavimus ir galėtų šį reikalą sutvarkyti.
PIRMININKAS. Originalus pasiūlymas. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo atveju kreipiuosi į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius, aš tikrai neabejoju, kad „Agrokoncerno“ verslas yra skaidrus, ir manau, kad būtent parlamentinis tyrimas tai galėtų įrodyti. Kiti sprendimai, susiję su tuo, kad apribotume tą galimybę įvykdyti, yra ne kas kita, kaip tarsi netiesiogiai įtarti, kad R. Karbauskis yra susijęs su neskaidriu verslu. Jeigu kalbėtume apie A. Širinskienės pasiūlymą, šiuo atveju yra taip, kad faktiškai ji buvo ta autorė, Kaimo reikalų komiteto idėjinė autorė, dėl tokio sprendimo. Tai, kad dabar norima Audito komitetui perduoti, yra ne kas kita, kaip pigus politikavimas. Aš vis dėlto siūlau perduoti šį klausimą Ekonomikos komitetui, tuo labiau kad tame komitete dalyvauja du opozicijos lyderiai, ir manau, kad bus parlamento priimtas tikrai vertas garbės ir orumo sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū, Povilai. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau į repliką atsakyti V. Kamblevičiui. Gerbiamieji, kadangi tikrai už mano pasiūlymus nebuvo balsuota Kaimo reikalų komitete, vieni balsavo prieš, kiti susilaikė, tai aš net nematau prasmės sudaryti šią komisiją, kur nėra mano klausimų. Kitas dalykas. Aš noriu V. Kamblevičiui pasakyti, kad ir Prezidento R. Pakso nuomonė tokia, kad tokių komisijų nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, deja, A. Syso pasiūlymas netinka, nors labai originalus, bet yra trys pasiūlymai, todėl labai norėčiau, kad įdėmiai klausytumėte. Balsuosime alternatyviai. Ne alternatyviai, bet kiekviena pozicija bus už kokį nors komitetą, tai yra „už“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, „prieš“ – Audito komitetas, „susilaikę“ – Ekonomikos komitetas. Ar visi suprato? Dar kartą kartoju: „už“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, „prieš“ – Audito komitetas, „susilaikę“ – Ekonomikos komitetas. Balsavimą pradėjome. (Šurmulys salėje) Dar kartą kartoju: „už“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kolegos! „Už“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kas balsuos, kas balsuos prieš, pasisakys, kad Audito komitetui perduotume, kas susilaikys – Ekonomikos komitetui. Aišku? Balsuojame. (Balsai salėje) Balsavimą pradėjome, paskui. Balsavimas pradėtas. Trys pasiūlymai. Balsavimas pradėtas. (Šurmulys salėje) Netriukšmaujame!
Kolegos, už – 44, prieš – 10, susilaikė 50. Ekonomikos komitetas. Taigi visas reikalas perduotas Ekonomikos komitetui. Ačiū.
Kokia svarstymo data? Žiūriu į Ekonomikos komiteto pirmininką. Kokią siūlote svarstymo datą? R. Sinkevičius. Užgriuvo čia jus, kaip sakoma, klausimas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš galvoju, kad Seimo nariai pasielgė neapgalvotai – Ekonomikos komitetui paskyrė nebūdingą funkciją, kuri nesusijusi su ekonomikos ir kontrolės įvardintais dalykais Seimo statute. Labai gaila, bet Seimas yra Seimas ir tą nespecifinį klausimą, įvertinę, kad Ekonomikos komitete dirba ir žemės ūkio ministras, bandysime tiesiog kaip nors nagrinėti. Galvoju, kad tam prireiks laiko, nes klausimas labai platus ir nebūdingas komiteto veiklai, tai prašau skirti kiek galima vėliausią datą.
PIRMININKAS. Mėnesio užteks? (Balsai salėje) Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia gal komiteto pirmininkas iš išgąsčio net nesuprato, kas jam pavesta. Jam nėra pavesta atlikti tyrimą. Komitetui yra pavesta suredaguoti Seimo narių pateiktus tyrimui klausimus. Tai aš tikiuosi, kad kaip buvęs ministras, žinantis demokratijos taisykles, elgsis iš tikrųjų padoriai, nebandys pakeisti Seimo narių iniciatyvos, o tiesiog, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, suredaguos tekstą, ir aš siūlau skirti savaitę.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, siūlau kompromisinį variantą – dvi savaites. Gerai, pirmininke? Ačiū.
Kolegos, baigėme šį klausimą. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Prašom.
16.34 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492(2)ES (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš rytinės darbotvarkės liko vienas klausimas, dėl kurio dabar turime balsuoti priėmimo stadijoje, tai – Konsulinio statuto 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492(2)ES. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Konsulinio statuto daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, man Sekretoriato vadovė sako, kad Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja patarė toliau dirbti pagal rytinio posėdžio darbotvarkę. Taip? (Balsai salėje) Aš šiek tiek esu irgi pasimetusi, nes šiaip reikėtų dirbti pagal popietinę darbotvarkę, o tai, ko nepadarėme ryte, jei neužteks laiko, į kitą dieną perkelsime. Aš kreipiuosi į pirmąją pavaduotoją. Gal jūs sutinkate, nes pagal Statutą turėtų būti taip?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seimo valia priimti sprendimą. Aš manau, posėdžio pirmininkė viską teisingai pasakė. Ko nespėsime šiandieną, jeigu nespėsime, padarysime ketvirtadienį.
16.37 val.
Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl nepriklausomo ekspertinio vertinimo
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, tada popietinės darbotvarkės 2-3a klausimas. Mes turime išklausyti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl nepriklausomo ekspertinio vertinimo. Tai yra dėl Seimo nutarimo, kuriame kalbama apie pritarimą Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Pranešėja – R. Tamašunienė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Etikos ir procedūrų komisija pateikė savo išvadą dėl nepriklausomo ekspertinio vertinimo, gavusi Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kreipimąsi dėl priimto teisės akto ekspertinio vertinimo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Mūsų komisija konstatavo:
Pirma. Pagal Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ Nr. XIII-1026 3 straipsnį Seimo valdyba įpareigota užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą ne pagal Statuto 145 straipsnio 2 dalį.
Antra. Užsakomam nepriklausomam ekspertiniam vertinimui nebūtų taikomos Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2005 m. gegužės 13 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. 282, nuostatos.
Trečia. Švietimo ir mokslo komitetas pats nusprendė, kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą ir gavo šios tarybos nepriklausomų ekspertų išvadą, todėl siūlo pripažinti nutarimo 3 straipsnį negaliojančiu.
Mūsų komisija nusprendė:
Pirma. Seimo nutarimo, jau mano paminėto, 3 straipsnyje nustačius Seimo valdybai įpareigojimą užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.
Antra. Nepriklausomas ekspertinis vertinimas gali būti užsakomas tik dėl įstatymų projektų. Šiuo atveju tai buvo Seimo nutarimas. Ačiū.
16.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1935(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Labai ačiū, pirmininke. Tada kviečiu E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką. Svarstymo stadija. Pakomentuokite, ar yra kokių kitų siūlymų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ką tik aptartą klausimą. Noriu pasakyti, kad yra Teisės departamento pataisa, kuriai komitetas pritarė, o šiaip visam projektui pritarė, yra štai tokie rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu savo vardu. Girdėjome Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kur yra traktuojama, kad nėra pažeistas Seimo statutas, taip? Tačiau galima traktuoti kitaip – sausio 12 dieną yra priimtas Seimo nutarimas, kuriuo galbūt neatsižvelgta į Seimo Teisės departamento siūlymą (galbūt!), tačiau Seimo nutarimas yra galiojantis ir jį dabar siūloma pakeisti. Aš traktuoju šitaip: Švietimo ir mokslo komitetas pažeidė Seimo nutarimą. Kol jis dar nėra pakeistas, Seimo nutarimas yra galiojantis, todėl Etikos ir procedūrų komisijos teikiamą išvadą, kad nėra pažeistas Seimo statutas, aš traktuoju kitaip: klausimas turėjo būti suformuluotas – ar nėra pažeistas Seimo nutarimas, kuris gal ir netobulas? Mano įsitikinimu, Seimo nutarimas yra pažeistas. Seimo nutarimo, atrodo, 3 dalis įpareigoja kreiptis į valdybą, kad valdyba parinktų ekspertus, galinčius pateikti ekspertinę išvadą. Imperatyvi Seimo galiojančio nutarimo nuostata. Švietimo ir mokslo komitetas, derindamas savo veiksmus su valdyba, nusprendė, kad valdyba nevykdys Seimo nutarimo ir neparinks ekspertų, tada ekspertus pasiūlo pats Švietimo ir mokslo komitetas. Sakykite, kokiu pagrindu, jeigu yra galiojantis Seimo nutarimas? Mano įsitikinimu, Švietimo ir mokslo komitetas ir vienų mokyklų, aukštųjų mokyklų, jungimo atžvilgiu, ir kitų aukštųjų mokyklų atžvilgiu pažeidė galiojančius Seimo nutarimus. Ar jie tobuli, ar netobuli, kitas klausimas.
Taigi, kas dabar mums, Seimo nariams, yra siūloma? Kadangi, pažeidžiant galiojančius Seimo nutarimus, buvo parinkti ekspertai, ir parinkti ne tokiu būdu, kaip buvo nurodyta Seimo nutarime, tai yra ne valdyba parinko ekspertizę ir ekspertizę teikiančias įstaigas, o parinko Švietimo ir mokslo komitetas, parinko Mokslo taryba, jeigu neklystu, prašau man atsakyti, kokiu pagrindu Švietimo ir mokslo komitetas parinko ekspertus, kai yra du galiojantys Seimo nutarimai? Mano manymu, mums dabar yra siūloma atgaline tvarka, atgaline data įteisinti priimtus Švietimo ir mokslo komiteto sprendimus, nepaisant to, kad jie pažeidžia Seimo nutarimus. Todėl aš prašau traktuoti kitaip arba jau teks kitaip formuluoti klausimą Etikos ir procedūrų komisijai. Seimo Pirmininkas, kreipdamasis į Etikos ir procedūrų komisiją, tiesiog apskritai paklausė, ar nėra pažeidimų. Etikos ir procedūrų komisija atsakė taip, kad Statutas nepakeistas. Tai gerai, aš paklausiu kitaip: ar buvo pažeisti galiojantys Seimo nutarimai, pagal kuriuos ekspertizę atliekančias organizacijas privalėjo parinkti Seimo valdyba? Mano įsitikinimu, Seimo nutarimai yra pažeisti ir aš atsisakau balsuoti už įteisinimą atgaline data tų sprendimų, kurie yra priimti pažeidžiant galiojančius Seimo nutarimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas E. Jovaiša. Ne?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, aš norėjau repliką. Gal po balsavimo?
PIRMININKĖ. Paskui tada. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad, deja, tokios formuluotės dabar šiuo atveju dėl nutarimo pažeidimo tikrai nėra pagrįstos. Lietuvos mokslo taryba atliko ekspertizę ir mes turėjome išvadas, mes apie tai kalbėjome mūsų komiteto posėdy. Tačiau aš noriu pabrėžti kitą priežastį, iš tikrųjų šie trys universitetai, kurie jungiasi tikrai savo noru, tas procesas jau tęsiasi antri metai, labai toli nuėjo. Aš manau, kad tų trijų universitetų susijungimas iš tikrųjų taptų tokiu kaip ir aukštojo mokslo reformos simboliu. Todėl aš puikiai suprantu opozicijos atstovus, kurie stengiasi tą procesą stabdyti. Aš sakyčiau jau po Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, prieš tai nuskambėjusią kalbą vertinčiau tik kaip tipišką opozicijos pasisakymą, stabdant pozicijos darbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Visi už. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Negalime, tai balsuojame.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 58, prieš – 7, susilaikė 15. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-1935(2) pritarta. Replika po balsavimo – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia mėginama parodyti, kad Švietimo ir mokslo komitetas uzurpavo Seimo valią. Tai nėra taip dėl to, kad komitetas kreipėsi į valdybą dėl tokios ekspertizės padarymo. Buvo labai aiškus atsakymas dėl to, ar galima ar negalima padaryti. Toliau, kiekvienas Seimo komitetas turi teisę, visą teisę užsakyti ar prašyti savo ekspertinio vertinimo, netgi ir šituo atveju mes niekam neprasikaltę.
PIRMININKĖ. Prašom, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Gerbiamieji, mes dabar įteisinome tokią praktiką, kad padarome tai, ką norime, nežiūrėdami, koks yra galiojantis dokumentas. Aš nesakau, kad tas galiojantis dokumentas yra tobulas. Tačiau įteisiname tokią praktiką, kad pirmiau padarome vienokius veiksmus, o tada keičiame galiojantį norminį aktą, t. y. Seimo nutarimą. Tą mes dabar ir darome. Aš prašyčiau rimčiau žiūrėti į mano ar opozicijos argumentus, nes pono A. Gumuliausko vienintelis kontrargumentas – čia tipiški opozicijos argumentai. Gerbiamieji, ar žiūrite į teisės pagrindų pagrindus, ar ne? Elgiatės ne pagal tai, koks priimtas nutarimas. Beje, jūsų pačių formuluotės yra šitame nutarime įrašytos, ne opozicijos. Ir paskui pamatote, kad blogai padarėte.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš noriu tik viena pasakyti, kad valdybos sprendimu ekspertinis vertinimas yra užsakomas tik dėl įstatymų projektų. Dėl Seimo nutarimų to padaryti mes negalime, nes čia yra tik Seimo nutarimas, čia ne įstatymas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš ir iš tribūnos, ir dabar, gerbiamieji, pasakiau, aš nesakau, kad tai geras nutarimas, tačiau pirmiau reikėjo pakeisti tą blogą nutarimą, padaryti jį teisingą, kaip jūs dabar ką tik pacitavote, ir tik tada imtis veiksmų pagal sutvarkytą nutarimą, nes dabar mes įteisinome praktiką, kad pirmiau imamės veiksmų, o paskui sakome, blogas nutarimas, keiskime jį.
Ir, gerbiamas Eugenijau Jovaiša, sako, šiandien jūsų gimimo diena. Tai nepaisant visko – su gimtadieniu! (Plojimai)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). (…), gerbiamas Eugenijau, bet aš dar kartą noriu pasakyti. Komitetas gali savo nuožiūra skirti ir prašyti, ir to galima nesieti su tuo dokumentu, kuris yra tenai, Seime, jau savo ruožtu nustatyta, kad to negalima padaryti. Kodėl jūs atimate iš komitetų teisę paskirti savo ekspertus? Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė. Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš taip pat prisidėdama prie sveikinimų gerbiamam komiteto pirmininkui noriu pasakyti, kad pats komitetas, inicijuodamas ekspertinio vertinimo užsakymą, suklydo, nes tokiam teisės aktui kaip nutarimas netinka ekspertinis vertinimas.
Be to, komisija nustatė, kad iš esmės teisinis reguliavimas nėra keičiamas. Aukštojo mokslo įstatymas… reorganizavimo – taip, bet ne dėl nutarimo. Komitetas negalėjo iš karto, dėl to net buvo išbrauktas Statuto straipsnis – nenurodyti, kad jau neatsižvelgė į Teisės departamento išvadas, nenurodyti konkretaus straipsnio, bet nustatyti ekspertinį vertinimą. Paskui pats komitetas bandė taisyti ir iš trijų institucijų balsavimo būdu išrinko ekspertus, kurie, jų nuomone, atliks nepriklausomą ir tinkamą šios reorganizacijos vertinimą.
Mūsų komisija tą ir konstatavo. Ir ateityje, bent šioje kadencijoje, laikysimės nuostatos, kad dėl nutarimų ekspertinis vertinimas neperkamas, nes reikia atsiminti, kad tai yra valstybės pinigai, dėl kiekvieno teisės akto ekspertų mes nenupirksime.
16.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1936(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Šiuo klausimu baigėme. Dabar popietinės darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ pakeitimo“ projekto svarstymas.
Tribūnoje – E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, tai tokia pati situacija kaip ir pirmuoju klausimu, tik išskyrus tai, kad dėl šio nutarimo dar nebuvo daryta jokių žingsnių, kad būtų padaryta kokia nors ar valdybos užsakyta, ar Seimo komiteto numatyta ekspertizė. Komitetas svarstė, pritarė šitam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 2, prieš nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Diskusijoje nori dalyvauti A. Gumuliauskas. Prašom į tribūną. Diskusija, tai į tribūną. Atsisakote? Gerai.
Gerbiami kolegos, dabar dėl viso Seimo nutarimo vienas – už, vienas – prieš. K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, mes kalbame apie dvi aukštąsias mokyklas labai skirtingos ir būklės, ir perspektyvos. Turbūt žinome, kad viena aukštoji mokykla laikui bėgant tikriausiai išnyktų savaime arba turėtų labai didelių problemų, o kita mokykla gyventų kaip gyvenusi.
Jeigu prisimintume istoriją, kai 2010 metais vyko Veterinarijos akademijos ir Medicinos akademijos jungimosi procesas, tame procese buvo ir trečia akademija, tai buvo Sporto universitetas. Turėjo būti Sporto akademija pagal pirminį planą, tačiau vidiniai politiniai motyvai, turbūt ir išorinis palaikymas, ir tam tikrų žmonių interesai šiam procesui sutrukdė. Matome, kokią pažangą per tą laikotarpį padarė Sveikatos mokslų universitetas ir ką padarė vienas likęs Sporto universitetas. Nereikia būti dideliu ekspertu, dideliu mokslininku, norint įvertinti mokslo, studijų kokybę universitetuose. Skaičių yra tikrai įvairių, galima pasidaryti įvairiais pjūviais.
Tai tikrai palaikau šį sprendimą. Tikrai kviečiu visus balsuoti už ir aukštajam mokslui suteikti naują veidą. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmuoju atveju, kur balsavome, aukštosios mokyklos pačios yra parodžiusios norą taip jungtis, o čia dabar mes balsuosime už prievartavimo sprendimą, nes Sporto universitetas nenori taip jungtis ir tai yra aiškiai išsakęs. Aš nesuprantu, kur yra čia dabar sprendimo nuoseklumas? Jeigu mes darome jungimus valiniu sprendimu, nepaisydami aukštųjų mokyklų bendruomenių, tai yra vienas variantas. Tada darykime racionaliai, žiūrėkime, kur ir ką geriausiai jungti, nepaisydami universitetų bendruomenių nuomonės. Dabar čia pasižiūrime, kad yra maža aukštoji mokykla, vadinasi – mažiukas, ką čia, pašūkaus, darome ir nepaisome jo nuomonės, nors žinome, kad ir nedidelės tos aukštosios mokyklos vertinimai yra geri, ji normaliai laikosi, neprašo kokių nors finansinių paramų ir galėtų veikti toks kaip nišinis universitetas, kaip yra menų srities aukštosios mokyklos.
Kodėl negali būti atskira sporto srities aukštoji mokykla, nes tokių yra ir kaimyninėse šalyse? Aš tikrai nepalaikau to tokio prievartavimo sprendimo ir siūlau nepritarti šiam nutarimo projektui, kuris būtų ir tam tikros nepagarbos sportininkų bendruomenei išraiška.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 57, prieš – 8, susilaikė 14. Seimo nutarimui pritarta.
Replika po balsavimo – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, norėčiau atkreipti visų dėmesį. Šiandien švietimo ministrė pristatė Sporto įstatymą. Ji gavo klausimą, kodėl pavadinimo „sportas“ nėra Švietimo ir mokslo ministerijos iškaboje? Dabar tas pats dėl Sporto universiteto. Kodėl nepavadinus Medicinos ir sporto universitetu, nes toks žodis, terminas kaip sportas iš Lietuvos valstybinių įstaigų jau ištrinamas. Tai yra vienas iš reiškinių, kuris turbūt Lietuvos žmonėms yra pats priimtiniausias, maloniausias ir vienijantis. Prašau visus pagalvoti dėl teisybės atkūrimo ir neignoruoti sportininkų.
PIRMININKĖ. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia yra visiškai ne šitas klausimas. Mes nesvarstome prijungimo ar sujungimo šiandieną šia tema. (Balsas salėje) Paskaitykite jūs, kas yra daroma. Yra naikinamas 3 punktas. Tiktai nėra nei Vyriausybės teikimo, nei kitų juridinių dokumentų. Niekas jų… Net pateikimo nebuvo. Čia apskritai kitas klausimas. Paskaitykite, kas yra daroma šituo aktu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taigi Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
16.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2001 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, vis dėlto reikia grįžti prie 1-14 klausimo (nes čia yra skubu) – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ pakeitimo“, nes jų komisijos darbo terminas buvo nustatytas iki gegužės 1 dienos. Taigi kviečiu D. Gaižauską pateikti Seimo nutarimą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, išties Seimo pavedimu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų, kitų interesų grupių galimos įtakos, galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms, priimant sprendimus, ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Noriu informuoti, kad tyrimas faktiškai finalinėje stadijoje ir šiuo metu vyksta išvadų, parengtų jau komiteto išvadų, nagrinėjimas. Paskutinio posėdžio metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas faktiškai vienbalsiai pritarė, kad vis dėlto išvados ir medžiaga, patvirtinanti išvadas, turėtų būti vieša, tai yra išslaptinta, ir kad visi Seimo nariai, ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, galėtų susipažinti su turima medžiaga. Problema yra ta, kad šiandien susisteminta informacija ir sukaupta medžiaga yra faktiškai 150 lapų ir ji visa yra įslaptinta, todėl kreipėmės į paslapčių subjektus, prašydami visą informaciją išslaptinti, o tai užtruks. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reglamentuota tam tikra tvarka atima šiek tiek laiko. Planuojame, kad per mėnesį tikrai susitvarkytume ir galėtume pateikti išvadas. Prašome Seimo terminą pratęsti dar vienam mėnesiui, t. y. iki birželio 1 dienos. Čia taip trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, visų pirma, dėkoju, kad jūsų komisija iš esmės laiku atliko darbą. Antras dalykas. Ar aš teisingai suprantu, kad tuose 150 puslapių, kuriuos reikia išslaptinti, būtų ir pavardės, ir ūkio subjektų pavadinimai paminėti, ir panašiai, taip? Aš lyg ir suprantu, kad jeigu teiktumėte neišslaptintą, ten niekas nieko nesuprastų, taip?
Ar galite patvirtinti, kad čia jau eina 150 puslapių su detalėmis? Nepaisant to, jeigu jūs ir pasakysite pavardes, verslo subjektus, sumas ir taip toliau, aš balsuosiu už darbo pratęsimą, kad būtų pasiektas išslaptinimas. Bet patvirtinkite, ar mano spėjimas yra teisingas?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, jūsų spėjimas yra teisingas. Komitetas nusprendė, kad visa medžiaga būtų išslaptinta, bet paslapčių subjektas yra savininkas tos informacijos ir, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, gali kai ko ir neišslaptinti. Natūralu, nes galimai gali kilti grėsmių tam tikrai agentūrinei veiklai ir panašiai, bet mes, NSGK, prašėme, kad būtų išslaptinta absoliučiai visa medžiaga.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Pirmiausia noriu padėkoti kolegoms komiteto nariams, kurie tikrai padarė didelį darbą, ir noriu paklausti. Jeigu atsitiktų taip, kad tos slaptos informacijos turėtojas nesuteiktų didžiosios reikšmingos dalies informacijos, pagal kurią būtų galima padaryti išvadas, kaip manote, ar nenukentėtų pačios išvados, ar būtų pasiektas rezultatas, dėl ko lyg ir buvo suformuota ta komisija ir suteikti įgaliojimai būtent Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui? Kokia būtų baigtis?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Šiandien visiškai nematome kokių nors grėsmių ar priežasčių, kad bus taip įslaptinta, jog negalėtume išvadų pateikti. Manome, kad vis dėlto didesnė dalis bus išslaptinta ir mums netrukdys, ir Seimas, visi, galės ramiai susipažinti su ta medžiaga ir suprasti, kas vyko, kas vyksta. Svarbiausia, kad komisija, atlikdama savo tyrimą, nesifokusavo vien tik į išvadas, nustatydama kokias nors priežastis. Mes ir norėtume pateikti rekomendacijas, kad ateityje būtų išvengta tam tikrų galbūt negerovių, kurias mes pastebėjome šio tyrimo metu.
PIRMININKĖ. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesu teisininkas, nesu dirbęs tokiose srityse. Įdomumo dėlei noriu paklausti. Jeigu ta medžiaga iki šiol yra įslaptinta ir, kaip suprantu, tam tikros struktūros ta medžiaga operuoja, ar tai neatrodys, kaip mūsų Seimo spaudimas tą medžiagą išslaptinti?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ne, jūs tikrai neteisus, nes išties tarnybos yra savarankiškos, bet kadangi komitetas turėjo specialiosios komisijos statusą, gali kreiptis į tarnybą su prašymu. Yra toks dalykas, kad informacijos pateikimas pagal Valstybės tarnybos paslapčių įstatymą dar neleidžia visko pateikti pačiai komisijai, nes vis dėlto paslapčių subjektai yra savininkai tos informacijos. Todėl šiandien, jūs kad ir ne teisininkas, mes galime prašyti, bet vis tiek tie paslapčių subjektai turės įvertinti atskirai kiekvienas – tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba. Bet jie daugiau vertins per tą prizmę, kad apsaugotų galimai slaptus darbuotojus arba slaptus bendradarbius, kad nesugadintume arba nekeltume grėsmės tam tikriems slaptai bendradarbiaujantiems asmenims.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, prieš porą dienų pateikiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar vieną prašymą. Kadangi saugumo vadovas, teikdamas ataskaitą, pareiškė, kad jeigu verslą turi, ypač politikai, su Rusija, tai gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui, tuo labiau kad su kuo Rusijoje susitinka jų artimieji ar panašiai jie negali nustatyti, kokius palaiko ryšius. Kadangi žiniasklaidoje pasirodė, jog Seimo narės R. Juknevičienės brolis jau daug metų tikrai vysto verslą su Rusija ir Rusija suteikusi išskirtines sąlygas jos broliui, tai galbūt tikrai galėtumėte atlikti išsamų tyrimą ne tik A. Skardžiaus atžvilgiu, ką buvo atlikęs, bet ir jos? Galbūt jos tokia veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybei, tuo labiau kai ji buvo krašto apsaugos ministrė, krašto apsaugos finansavimą sumažino mažiau nei vienu procentu nuo bendrojo vidaus produkto. Antras dalykas, išformavo beveik visus kariuomenės dalinius. Kalba patriotiškai, o darbai tikrai liudija ką kita. Gal per tą mėnesį suspėtumėte atlikti ir šiuo klausimu tyrimą?
PIRMININKĖ. Dėkui.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ką galėčiau pasakyti? Išties jūs keliate labai gerą klausimą, labai aktualų ir iš tikrųjų manau, kad jis turėtų būti įvertintas. Bet, kalbant apie šitą dabartinį tyrimą, mes nuo pat pradžių labai aiškiai apsibrėžėme terminus ir ribas, kaip bus atliekamas tyrimas, kad išvengtume, kaip pasakyti, ar neatidarytume Pandoros skrynios, kad kiekvienas Seimo narys galėtų kreiptis – ir vieną, kitą, trečią atvejį, komisija savo darbo nebaigtų. Dėl to susifokusavome dabar tik į tiek, į tam tikrus rėmus, į tam tikrą laikotarpį ir tam tikras situacijas ir mes savo tyrimą baigėme. Dėl visų kitų prašymų. Tikrai į komisiją kreipėsi ne vienas Seimo narys, išties Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų apsispręsti atskirai kiekvienu klausimu. Galbūt toksai mano atsakymas ir būtų.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Motyvai dėl viso. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Tada, kolegos, balsuojame po pateikimo. Kas pritariate pateiktam Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties ne todėl, kad negalėjau prieš pasisakyti, bet ką aš išgirdau iš tribūnos, kolegos pasakymą, tai mane, kaip teisininką, buvusį teismų sistemos darbuotoją, šokiravo. Jeigu jūs dabar įsivaizduojate, kad išviešinsite ikiteisminio tyrimo medžiagą, tai ką tai reiškia? Tai nusikalstama veikla arba yra baigta, arba jos nebuvo. Jeigu baigta, tai šiandien asmenys, įmonės ir organizacijos turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir prasidėję ikiteisminiai tyrimai. Dabar jūs išviešinate tą medžiagą, vadinasi, tyrimas nutraukiamas ir traktuojamas kaip politinis kišimasis. Aš tiems kolegoms, kurie balsavo už ir galvoja, kad išviešintų, galiu pasakyti iš savo praktikos. Tai yra Henytė prieš Lietuvą, 2003 metai, mes pralošėme bylą todėl, kad kai kurie politikai atskleidė tam tikras bylos medžiagas, ir mes, kurie dalyvavom toje byloje ir priiminėjom procesinius spendimus, buvome apkaltinti. Išties aš nelabai suprantu, ar dabar Seimas tapo ikiteisminio tyrimo institucija? Baigėsi tyrimas ir mes visą medžiagą išviešiname, dabar skaitydami „Lietuvos ryte“ vienas ar kitas bylas iš STT, ką mes darome? Niekaip aš nesuvokiu tokių dalykų.
PIRMININKĖ. Gerbiamas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Gerbiamas kolega… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausykite!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Paklausykite esmės. Nežinau, kokiame teisme jūs dirbote, bet jūs labai maišote žanrus. Kalbant apie žvalgybą ir kriminalinę, jūs visiškai neteisus. Žvalgybinė informacija ir kriminalinės žvalgybos – jos yra skirtingos. Ir skirtingi įstatymai reglamentuoja. Tiek kriminalinės žvalgybos, tiek žvalgybos tyrimai prasideda… Kriminalinės žvalgybos – taip, kalba apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jos būtų pradėtos arba nustatyti nusikalstamos veiklos požymiai, tai ir ikiteisminiai tyrimai būtų pradėti. Bet ne visais atvejais. Todėl yra tam tikra informacija, bus pateikta Seimui įvertinti, jeigu paslapčių subjektas leis. Jūs labai klystate ir… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes dabar…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip. Pats Seimas ir jeigu taip…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Gerbiami kolegos, mes turinio dabar nesiaiškiname. Šiame Seimo nutarime yra vienintelis straipsnis – pratęsiame tyrimo laiką iki birželio 1 dienos, nes baigiasi gegužės 1 dieną. O kas parašyta turinyje, jau čia mes nediskutuojame.
Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dar labai trumpai, tikrai nelįsdamas į turinį, noriu nuraminti poną R. Žemaitaitį. Sudarant tą komisiją, jai buvo formuluoti uždaviniai ir, atrodo, pasakyta tirti tuos dalykus, kurie nėra susiję su vykdomais ikiteisminiais tyrimais. Jeigu medžiagą paviešins, tai nebus ta medžiaga, kuri yra kokių nors ikiteisminių tyrimų medžiaga.
Kitas klausimėlis, ar tai nesutrukdytų pradėti ateityje kokius nors ikiteisminius tyrimus? Čia yra nedidelis klaustukas.
PIRMININKĖ. Aš dabar noriu kreiptis į Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją, ar yra Seimo Pirmininko įgaliojimai dėl ypatingos skubos?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Yra Seimo Pirmininko įgaliojimai dėl ypatingos skubos ir šiandien prašytume ir priimti šį nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar pritariame ypatingai skubai? Pritariame.
Taigi dabar svarstymas. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 69, prieš – 3, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2001) priimtas. (Gongas)
17.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“ projektas Nr. XIIIP-1289(3) (svarstymas)
Grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“ projekto Nr. XIIIP-1289(3) svarstymas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto atstovą A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Balandžio 11 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį nutarimo projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė M. Adomėno, Valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymams ir balsavimas buvo bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-1289(3) pritarta.
17.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Steigiamojo Seimo metais“ projektas Nr. XIIIP-1850 (pateikimas)
Toliau. Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Steigiamojo Seimo metais“ projekto pateikimas. Pranešėjas – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mūsų tūkstantmetė valstybės istorija mena gražius dalykus ir nuopelnus Lietuvos ir turbūt plačiau – pasaulio demokratijai. Iš tokių datų 2020 metais minėsime ir mūsų Steigiamojo Seimo šimtąsias metines. Lietuvos Respublikos Seimas, kaip demokratinė institucija, Steigiamajam Seimui yra paskyręs ne vieną savo posėdį, minėjome Steigiamojo Seimo 90-metį.
Štai, artėjant šimtmečio jubiliejui, teikiu Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Steigiamojo Seimo metais“ projektą. Manau, kad tai yra iš tikrųjų garbingas įvertinimas ir mūsų, kaip Seimo institucijos, pareiga tokią datą paminėti. Steigiamasis Seimas buvo numatytas jau mūsų Valstybės Taryboje, konferencijose, todėl galime tuo pelnytai didžiuotis.
Priminsiu, kad Steigiamasis Seimas buvo išrinktas per visuotinius demokratinius proporcinius rinkimus, kad rinkimuose dalyvavo, balsavimo teisę galimai išrinktais būti turėjo ir Lietuvos vyrai, ir moterys. Dar daugelio pasaulio valstybių demokratijos neleido sau taip demokratiškai rinkti vadovaujančių institucijų.
Priminsiu, kad šis Steigiamasis Seimas priėmė ir labai stiprią demokratinę Konstituciją. Mūsų pokario partizanų vadai, kovodami su ginklu rankoje, kvietė atkurti laisvą demokratinę Lietuvą būtent pagal Steigiamojo Seimo priimtą demokratinę Konstituciją.
Manau, kad mūsų pareiga yra deramai pažymėti patį Steigiamąjį Seimą. Man atrodo, būtų gražu prisiminti ir to Steigiamojo Seimo narius, kurie yra labai iš įvairių Lietuvos vietų, iš įvairių visuomeninių sluoksnių. Kiekviena profesija turi tam tikro pasididžiavimo tais žmonėmis, kurie buvo išrinkti, įvairūs Lietuvos regionai. Manau, toks minėjimas turėtų būti palydėtas ir Vyriausybės dėmesio, mūsų pačių priimtu tam tikru biudžetu šiems metams paminėti, pakvietimu Lietuvos visuomenės dalyvauti įvairiuose renginiuose, susijusiuose su Steigiamuoju Seimu. Todėl kviečiu pritarti pateiktam mano projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Juozai, pasisakau, pritariu, balsuoju, raginu visus kitus balsuoti. Paaiškinkite tą nesusipratimą. Kovo 22 dieną jūs įregistravote, kovo 29 dieną A. Gumuliauskas įregistravo labai panašų. Ar jūs čia įžvelgiate šitą nesusipratimą? Ar ponas kolega A. Gumuliauskas siūlo visiškai kitokius, alternatyvius, dalykus, ar galima suderinti jūsų pozicijas? Jeigu pritarsime jūsų, gal ponas A. Gumuliauskas atsiims savo projektą ar tiesiog vieną, kitą idėją pateiks? Kaip jūs pats žiūrite į tą tandemą?
J. OLEKAS (LSDPF). Šiaip aš dabar galvočiau, kad šioje situacijoje paprasčiausia būtų priimti pateikti abu, sujungti ir eiti toliau. O šiaip aš siūlyčiau turbūt mums, Seimo nariams, laikytis tam tikros taisyklės arba galbūt ir tokios savigarbos pozicijos, kad jeigu jau yra įregistruotas ar įstatymo, ar nutarimo projektas ir mes norime ką nors pakeisti, pavyzdžiui, šiuo atveju sutinku su savo kolegomis, kad galima finansuoti programą ne tik 2020 metais, bet ir 2019 metais, tai teikti dėl tokių registruotų įstatymo ar nutarimo aktų pasiūlymus, nes mes čia tiesiog susiduriame su tokia… Tai dabar už kurį, kurį reikia čia atmesti, kurį reikia priimti, ar kurį rengti? Jeigu yra projektas kaip pagrindas, mes jau šioje kadencijoje ne pirmą kartą su tuo susiduriame, buvo ir anksčiau tokių projektų, aš esu net kalbėjęs, tą siūlęs, kad nebūtų, na, tokios konkurencijos ar tam tikra prasme intelektualinės galbūt nuosavybės perėmimo, kad susitartume, kad jeigu projektas yra registruotas, norim ką nors jame patobulinti, tada reikia teikti pataisą. Bet šiuo atveju, kadangi jau yra registruoti dalykai, tai aš siūlau šiandien pritarti abiem, kaip ir kolegos svarstysime, ir tada kažkam bus pavesta tvarkyti, sudėtį į vieną vietą ir leisti gyvuoti vienam Seimo nutarimui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Taigi pritarta Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Steigiamojo Seimo metais“ projektui.
17.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“ projektas Nr. XIIIP-1893 (pateikimas)
O dabar dar vienas Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“ projektas Nr. XIIIP-1893. Pateikimas. A. Gumuliauskas. (Šurmulys salėje)
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš norėčiau Eugenijui atsakyti, čia ne aš vienas pateikiau, čia pateikė visa Valstybės istorinės atminties komisija. Mūsų biuras užregistravo, o ne konkretus Seimo narys. Aš, kaip pirmininkas, tik įrašytas pirmas. Čia šiek tiek norėtųsi tokios koordinacijos sprendžiant istorinius klausimus, istorines problemas.
Tačiau aš matau visiškai normalią išeitį, kad mes sujungiame tuos du projektus ir einame toliau, ką ir sakė. Juolab kad Valstybės istorinės atminties komisija šitą klausimą įtraukė į savo darbo planus dar sausio mėnesį. Jis jau buvo mūsų planuose, jau yra atlikti labai konkretūs žingsniai įamžinant šitą datą, jiems pritarė ir Seimo Pirmininkas, manau, pritars ir Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Nepabėkite, nes dar yra norinčių jūsų klausti. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamas Arūnai, aš noriu vis dėlto jūsų paklausti, mes ką tik bendru sutarimu pritarėme gerbiamojo J. Oleko projektui, kuris, man atrodo, identiškas. Apskritai tokia iniciatyva kokių nors metų paskelbimo, dedikavimo kokiai nors metų progai tai nėra išimtinai jūsų komisijos kompetencija, tai yra Seimo narių iniciatyvos reikalas, kartais spontaniškos iniciatyvos reikalas. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto būtų korektiška leisti J. Oleko projektui būti tuo pagrindu, nes dabar mes iš esmės turime du identiškus projektus? (Aš pabaigsiu klausimą.) Mes turime du identiškus projektus ir atrodo truputį keistai: valstybėje yra įvairių kitų klausimų, o mes sprendžiame, ar pritarti nutarimui su žodžiu „šimtmetis“, ar pritarti nutarimui be žodžio „šimtmetis“. Kaip jūs tai vertinate?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Jeigu jūs pažiūrėtumėte į preambulę, tai jūs pamatytumėte, kad ten gerokai skiriasi. Bet tikrai čia aš dėl garbės visiškai nesivaržau, jokios problemos aš čia nematau.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Mano labai trumpas klausimas būtų. Sakykite, kaip mes apsiribosime, kokiomis šventėmis? Mes šimtmetį Lietuvos švenčiame, ar išleisime ženkliuką, ar bus konferencija Seime ir tuo pasibaigs, ar čia dėl to, kad mes šiandien priimsime sprendimą, daug, ilgai šnekėsime, o pati ceremonija arba pats šventimas truks dar trumpiau, nei šiandien kalbama Seimo posėdyje?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Jūs turite galvoje Steigiamąjį Seimą?
J. LIESYS (LSF). Taip.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gal kiek ankstoka čia atskleisti planus, bet jūs turbūt žinote, kad Steigiamojo Seimo I, II, III Seimo rūmai yra Kaune, kur dabar yra Kauno Maironio universitetinė gimnazija, trečiame aukšte. Buvo nuvažiavęs ir Seimo Pirmininkas, ir aš buvau nuvažiavęs, yra autentiška salė, Seimo salė, už salės yra kabinetas. Tuo metu Seimo Pirmininkas, kuris ėjo ir Prezidento pareigas, A. Stulginskio… Ir būtent šitose erdvėse padaryti nuolatinę ekspoziciją, padaryti ją lankomą, tą erdvę, ir taip pažymėti, palikti ateities kartoms Steigiamojo Seimo atminimą, aš manau, turėtų būti vienas iš mūsų garbės reikalų.
Toliau yra Seimo stenogramos, kurias taip pat reikėtų išleisti. Taigi čia yra daug darbų, iš tikrųjų daug darbų. Šiandien Lituanistikos komisija, kuriai vadovavo pirmininkė, sutiko paremti 1918–1920 metų vyriausybių protokolų išleidimą.
Taigi tas paveldas yra labai didelis. Pavyzdžiui, jeigu jums žinoma, buvo tokia Gegužės 15 dienos deklaracija, kuria remiasi ir Kovo 11-osios Aktas. O ar jums žinoma, kad ta deklaracija neaišku kur yra ir kad ją reikia iš tikrųjų atgaminti? Taip, iš tikrųjų daug darbų yra. Aš manau, jeigu Vyriausybė skirtų didesnį finansinį dėmesį, tai čia tikrai ženkliuku neapsiribosime.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Nuo 2001, 2002 metų aš dar nesu matęs, kad mes skelbtume tiek metų. Man kilo tokia mintis, gerbiamasis Arūnai, ar negalvojate, kad reikėtų išleisti, pavyzdžiui, tokį storą kalendorių, pavyzdžiui, pilnatis, kada ridikėlius galiu sodinti, salotas kada sodinu vadovaujantis… Pavyzdžiui, tokių metų mes išleistume tokio storio. Tai aš labai rimtai kalbu.
Kitas yra dalykas, antras toks klausimas, ar nėra kaip kitaip išleisti ženkliuką, kaip tik būtinai paskelbti metus, gauti minkštą projektą ir išleisti 60 tūkst. šitiems dalykams?
Ir trečias dalykas, gegužės 3 dieną – iškilmingas Seimo posėdis minint Konstitucijos dieną. Tai gal Lenkijos Konstitucijos minėjimo diena pavadinkime gegužės 3 dieną?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pradėsiu nuo trečio. Tikrai ne mano kadencijoje, bet jūsų kadencijoje šita data yra priimta kaip minėtina data. Taigi, prašau kalbėti tiksliai, aš esu istorikas.
Aš noriu pasakyti tik tiek, kad iš tikrųjų labai sugriežtinome. Mes priėmėme nutarimą dėl atmintinų metų, labai sugriežtinome. Premjeras dar kartą kreipėsi raštu, ir mes atliksime nutarimo pataisą, dar labiau sugriežtinsime, nes faktiškai pavasario sesijoje tokius atmintinus metus reikėtų priimti ne iki liepos 1 dienos, kaip mes sakėme, bet iki birželio 1 dienos. Taigi tų datų tikrai mažėja. Jeigu jūs pažiūrėtumėte statistiką, tai anksčiau jų buvo daugiau.
Bet, kita vertus, reikia pripažinti, kad mūsų istorija yra labai turtinga. Ir bent tų metų paskelbimas iš tikrųjų sugrąžina istorinę atmintį. Sutikite, kad jeigu ne Ievos Simonaitytės metai, manau, kad I. Simonaitytė būtų visiškai primiršta. Nedaug padarėme, nes iš tikrųjų biudžete buvo skirta mažai pinigų, bet kad ir kaip ten būtų, I. Simonaitytę mes paprasčiausiai priminėme mūsų visuomenei.
Tai yra svarbu. Dabar muzikai beldžiasi su J. Naujaliu, kurio „Lietuvą brangią“ visi puikiai žinome. Aš nežinau, jeigu ateisiu…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite atsakymą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). …į kitą posėdį su J. Naujalio metais, jūs turbūt vėl tą patį sakysite.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, išties mes bandome išrasti dviratį, kai jo išradinėti nereikia. Tikrai turime tas datas suplanavę, yra tam tikra tvarka, pagal kurią nustatoma. Ir prieš tai kolega Juozas pristatė, lyg ir radome sutarimą, kad nebandykime čia ką nors stabdyti, ką nors praleisti, ir toks bandymas špilkuoti ar kaip nors kitaip… Aš tik džiaugdamasis kolegos kalba, kaip jis atsakinėja į klausimus, noriu pasakyti, kad neklastotume istorijos, ypač, kai istorikas stovi tribūnoje, nes tikrai nesuklastosime. Tikrai kviečiu palaikyti ir leisti dirbti toliau. Tegul jie sujungia tuos projektus ir padaro bendrą projektą, dėl kurio ir apsispręsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Navickas – prieš.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai sutinku su kolega Kęstučiu, kai jis sakė, kad nereikia išradinėti dviračio. Jeigu jau priėmėme vieną nutarimą dėl tos datos, tai gal nebereikia svarstyti pusvalandį ir priimti antrą tokį pat nutarimą dėl tos pačios datos? Aš tik laukiu, kada mes dar priimsime tokį konkretesnį nutarimą, pavyzdžiui, paskelbti Nacionalinio stadiono metais, dar kažkurį… Tai bent jau būtų aišku, ko laukiam.
Šiuo atveju aš nelabai suprantu, jeigu mes vieną kartą jau priėmėme pono Juozo nutarimą, tai antras nutarimas, aš nelabai suprantu, ką jis patobulina ir kam dar reikia priimti ir ką nors sujungti. Man atrodo, visiškai užtenka pono Juozo nutarimo.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Balsavo 70 Seimo narių: už – 63, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Dabar skelbiu dėl abiejų projektų: ir projekto Nr. XIIIP-1850, ir Nr. XIIIP-1893. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Numatomas svarstymas gegužės 15 dieną. Tinka? Gerai.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų metais“ projektas Nr. XIIIP-1894 (pateikimas)
Toliau 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų metais“ projektas Nr. XIIIP-1894. Pranešėjas – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu jus įspėti, kad pirmieji du projektai yra 2020 metų, o šis projektas yra 2019 metų ir jį taip pat teikia Valstybės istorinės atminties komisijos nariai, visi pasirašė. Kodėl? Todėl, kad iš tikrųjų Nepriklausomybės kovos – tai buvo lemiamas laikotarpis po valstybingumo atkūrimo. Jeigu Nepriklausomybės kovos būtų baigtos nesėkmingai, mes apie savo valstybingumą nelabai ką būtume galėję kalbėti. Aš nenoriu gaišinti laiko ir jums įrodinėti šio istorinio įvykio reikšmingumo ir aktualumo.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Neklausiu. Nesvarbu.
PIRMININKĖ. Neklausia. Ačiū. Bet dar yra E. Gentvilas, jis nori klausti.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Arūnai, tikrai nejuokaudamas sakau, bet formuluotė skamba šitaip: „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų metais“. Įspūdis, kad 2019 metais kovosime dėl nepriklausomybės. Mano prašymas ar siūlymas – „Dėl „Nepriklausomybės kovų atminimo metų“, kaip nors panašiai. Nes kas nors jau supras, kad karas kitais metais.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Supratau, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, atsakėte į klausimus. Po pateikimo gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymas gegužės 24 dieną.
17.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“ projektas Nr. XIIIP-1895 (pateikimas)
Ir A. Gumuliauskas pateiks dar vieną Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“ projektą Nr. XIIIP-1895. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad į mūsų komisiją kreipėsi lituanistinės institucijos, Kalbos institutas. Vietovardžių klausimas iš tikrųjų labai svarbus. Dabar, kai vyksta kaimo tuštėjimas, iš esmės labai sparčiai nyksta Lietuvos vietovardžiai. Be abejonės, šie metai skelbiami ne veltui. Būtent su ta mintimi, kad mes… į mūsų visuomenę, į mūsų istorinę atmintį sugrįžtų įvairiomis formomis mūsų pranykę vietovardžiai. Mes prašysime Vyriausybės, kad tikrai būtų sudaryta ilgalaikė programa kartu su savivaldybėmis – jeigu neišsaugome gyvenamųjų vietų, tai bent išsaugokime vietovardžius. Todėl aš tikrai… Ši iniciatyva, kaip aš minėjau, ne mūsų komisijos, bet mes ją svarstėme ir tikrai visi vienbalsiai parėmėme, nes situacija… gali išnykti negrįžtamai, taip pat ir mūsų istorinė atmintis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai nuoširdžiai gerbiu A. Gumuliauską. Tikrai man patinka Lietuvos vietovardžiai, bet tik klausimas šiuo atveju kyla. Tarsi aš atsimenu, kai jūs iš šios tribūnos kalbėjote apie metų skelbimo principus, juos su datomis siejome, su dar kažkuo. Tada buvo tam tikras vis dėlto aiškumas, ką mes darome. Šiuo atveju yra labai gražūs ir unikalūs Lietuvos įvardžiai, irgi galima toliau sakyti, ir dar kaip nors.
Kitas dalykas. Ar iš tiesų vienintelis būdas ką nors apginti yra paskelbti jų metus?
Kitas dalykas dar tada, jau einant. Turbūt pagrindinis argumentas. Matau labai keistą Švietimo ir mokslo ministerijos politiką Lituanistikos ir kitų institutų atveju. Mes dabar, užuot pasitikėję ir stiprinę tuos institutus, tarsi bandome… Seimas perima, man toks įspūdis, Istorijos, Lituanistikos institutų vieną iš funkcijų kažką saugoti ir tvarkyti. Čia aš, aišku, juokais sakau, bet iš tikrųjų…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Supratau. Čia pasiūlymas yra Etninės kultūros draugijos. Kadangi pamatė, kad mūsų komisija vis dėlto yra aktyvi šioje srityje, jie ir kreipėsi į mus. Kad ir kaip ten būtų, vis dėlto vietovardžiai yra tikrai susiję su istoriniais procesais, todėl mes šią iniciatyvą ir parėmėme. Iš tikrųjų mūsų nuostatose to nėra. Tikrai. Aš su jumis sutinku, bet mūsų komisija turėjo teisę tai siūlyti, ji ir pasiūlė.
PIRMININKĖ. Klausia (nepabėkite) A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, nežinau, ar jums žinoma tokia problema, galbūt ją galima spręsti, jeigu bus patvirtinti 2019 metai Lietuvos Vietovardžių metais, kad paskutiniu metu yra keičiami tradiciniai vietovardžiai, kaimų pavadinimai? Pavyzdžiui, buvau savaitgalį Degesių kaime ir žmonės skundėsi, kad visą laiką, daug metų, kiek jie pamena, kaimas turėjo pavadinimą Degesiai, dabar pavadintas – Degėsiai. Buvo kaimo pavadinimas Dvariukai, dabar – Dvariūkai. Pasvalio ir Pakruojo rajonuose jau kokiuose šešiuose miesteliuose, kaimuose man skundėsi. Žmonės klausia, kas ir kodėl pakeičia buvusius tradicinius kaimų pavadinimus? Galbūt būtų galima panaudoti… ir atkurti tuos vietovardžius?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Matote, vietovardžių atkūrimo klausimas, be abejonės, yra savivaldos kompetencija, tačiau kiekvienas vietovardis turi savo geneologiją. Kiekvienas. Be abejonės, išnagrinėti vietovardžio keitimąsi, patį visą tą procesą, iš tikrųjų yra didelis darbas. Šiuo atveju aš puikiai žinau, kad ir dabar vyksta vietovardžių kaita. Ji vyksta nesustabdomai. Jeigu nebus atlikti dideli moksliniai tyrimai, faktiškai mes dalį savo istorinės atminties prarasime.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Valstybinė istorinės atminties komisija, svarstymas numatomas gegužės 25 dieną.
17.40 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1853 (pateikimas)
Toliau 2-10 klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1853. Pateikimas. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums kaip visada su šeimos politika susijusį projektą. Siūlymas būtų, kad būtų panaikinta diskriminacinė nuostata, kad mamadieniais ir tėvadieniais galėtų naudotis tik tie tėvai, kurie augina du ir daugiau vaikų, kad būtų suteikta galimybė ir toms šeimoms, kuriose auga vienas vaikas. Mano argumentacija yra tokia, kad prieš tai buvusi sistema diskriminavo šeimas, kuriose augo tik vienas vaikas, ir lygiateisiškumo principu siūlau įteisinti ir vieno vaiko užtenkamumą gauti mamadienį ar tėvadienį.
PIRMININKĖ. Ačiū už aiškų ir greitą pristatymą. M. Majauskas jūsų nori paklausti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už puikų projektą. Man atrodo, tikrai be galo reikalingas siekiant paskatinti naujas šeimas daugiau praleisti laiko su vaikais, taip pat ir įsitraukti aktyviai į darbo rinką, neprarandant ryšio su šeima, su vaikais. Aš norėjau tiktai paklausti. Aš žinau, jog darbdaviai nėra labai patenkinti suprasdami, kad galbūt tai atima iš jų darbuotoją tą dieną, nors jis grįžta produktyvesnis. Kokia yra kitų šalių praktika? Ar teko domėtis, kaip kitos šalys siūlo spręsti šį klausimą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kitų šalių patirties komentuoti negaliu, tačiau ir iš darbdavių kol kas šiandien, bent jau aš, nesulaukiau labai kokių nors kritiškų pastabų, bet neabejotinai diskusija kils ir bus. Aš manau, kad svarbiausia yra ją pradėti.
Tačiau, mano supratimu, kiek teko kalbėti su kai kuriais palaikančiais žmonėmis, kad yra supratimas labai aiškus, kad, be darbo ir šeimos derinimo arba geresnių, patogesnių sąlygų dirbančioms šeimoms, dirbančioms mamoms ir tėvams kūrimo, verslo produktyvumas taip pat labai aukštai neaugs. Aš tikiuosi, kad prasidės diskusija, tada pamatysime galutines darbdavių reakcijas, bet tikiuosi, kad priimsime teisingą sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Monika, pats įstatymo projektas man patinka labiau už jūsų pristatymą, nes vartoti šiuo atveju žodį „diskriminacija“, man atrodo… Tada galima galvoti, galima tada diskriminuoti ir tuos, kurie neturi vaikų, kaip čia jau yra, nes gal jie gali gauti dieną, kad kas nors galvotų apie vaikus. Man atrodo, buvo labai aiški nuostata, kodėl du vaikai. Dabar (…) dabartinę demografinę politiką, man atrodo, iš tiesų galima sutikti ir su vienu vaiku, ir su tuo, ką jūs siūlote. Tik aš iš tiesų dar norėčiau, vis dėlto pritardamas Mykolui, ką jis kalbėjo, kad mes pasižiūrėtume, kaip yra užsienio dalyse, kaip galų gale verslininkai arba darbdaviai yra, tarkim, irgi motyvuojami, nes dabar labai lengva iš valstybės pozicijų sugalvoti lengvatas ir sugalvoti privačiam verslui, ką jie privalo daryti, bet tarsi nesiimant savo jokių iniciatyvų. Galbūt pradžioje turėtų valstybinės įstaigos tai išbandyti? Nežinau. Bet, sakau, labai norėtųsi išgirsti apie užsienio praktiką šiuo atveju.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už komentarą. Nežinau, ką atsakyti, išskyrus tai, kad…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nieko.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …išskyrus tai, kad darbdaviai neabejotinai taip pat rūpinasi, kad jų darbuotojai gyventų kokybišką gyvenimą ir kad savo vaikams skirtų daugiau negu… Tradiciškai dabar, kaip žinote, vidutiniškai skiriame septynias minutes, tie, kurie turime savo darbus, pagal tam tikrą statistiką. Aš manau, kad tai yra abiejų, tiek darbdavių, tiek darbuotojų, problematika, kurią mes turime atliepti, ir manau, kad reikia rasti būdą pradėti apie tai diskutuoti. Žinoma, darbdaviams mes taip pat turime siūlyti kokių nors papildomų pridėtinių verčių, jeigu jie vykdo skatinančią šeimos politiką savo darbo vietose, neabejotinai, kad reikia.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų gėris yra beribis, manau, kad galima ir po dvi dienas duoti, bet, kaip jūs minėjote, su darbdaviais yra problemų, nes ir kodeksą svarstant buvo viena iš temų, kaip tas pernelyg dideles garantijas mažinti, kadangi iš tikrųjų po vieną dieną atrodo ir nieko, bet per metus išeina 12 dienų. Ar nemanote, kad kažkaip kitaip reikėtų apibrėžti, gal ir kituose teisės aktuose, kad būtų esant būtinybei, nes iš tikrųjų kai kada nejaukiai jautiesi, kai tau ir reikalas yra kai kada, ir iš tikrųjų tampi prašytoju, kad tave išleistų ir panašiai? Kad esant tam tikriems reikalams iš tikrųjų būtų sudarytos galimybės.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Šiandien tikrai nemanau, kad būtų verta išskirti kokias nors konkrečias aplinkybes, manau, reikia tiesiog pradėti nuo to, kad šeimos, kurios augina ir vieną vaiką, taip pat turi tam vaikui skirti laiko ir nori tam vaikui skirti laiko. Tiesiog šiandien nėra dar tam sukurtų sąlygų. Bet kuriuo atveju, aš manau, jeigu mes pritarsime po pateikimo tokiam projektui, mes svarstysime jį komitetuose, turbūt gausime ir Vyriausybės išvadą, galbūt diskutuosime ir Trišalėje taryboje, tuos argumentus išgirsime, tačiau pradėti diskusiją tikrai kviečiu šiandien.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, tai nėra nauja diskusija, nes apie tai diskutuojame 27 metus. 2003 metais, kai priiminėjome pirmą Darbo kodeksą po dešimties metų svarstymo, ir prieš trejus metus, kai pradėjome svarstyti ir priėmėme pakeistą Darbo kodeksą. Užjaučiu, diskusija bus tikrai labai įdomi, nes liberalizavimas ir lankstymas kaip tik ėjo per tokius siūlymus. Mano klausimas būtų, ar su kuo nors iš socialinių partnerių buvo kalbama, ar tai tik graži idėja, jūs ją užrašėte ant balto lapo ir pateikėte mums?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs taip pat nesate naujas mano idėjų kritikas. Noriu pasakyti, kad dialogo su socialiniais partneriais galimybė tikrai bus svarstymo etape, mes ruošėmės šitam projektui, mes domėjomės, kokios diskusijos, susijusios su panašiomis iniciatyvomis, vyko anksčiau. Kaip ir minėjau, manau, laikas grįžti prie šito siūlymo ir iš naujo pradėti diskutuoti su jūsų pritarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Vienas – už, vienas – prieš. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nepaisant to, kad turiu klausimų dėl šio projekto ir man atrodo, kad tikrai reikėtų galvoti, kaip tai derinti su darbdaviais, apgalvoti galų gale ir kitas jo detales, visa tai galima padaryti svarstymo metu. Esminis dalykas, man atrodo, kad kiekvienas šeimą stiprinantis įstatymas, o šitas įstatymas yra vis dėlto šeimą stiprinantis ir šeimai daugiau įgaliojimų duodantis įstatymas, man atrodo, vertas palaikyti. Tikrai kviečiu visus, kam svarbi šeima, palaikyti šitą iniciatyvą, o paskui, man atrodo, konkretų projektą būtų galima patobulinti jau svarstymo metu.
PIRMININKĖ. J. Jarutis – prieš.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, atsiprašau, nespėjau užsirašyti kolegės paklausti. Iš principo idėja galbūt ir įdomi, galvojant apie šeimą, bet aš abejoju ir šį kartą susilaikysiu. Jeigu pereis pateikimą, tikrai diskusijoje dalyvausiu. Bet iš esmės tas paliktas, kad gali gauti papildomą dieną, kai turi du ir daugiau vaikų, yra kaip paskatinimo priemonė turėti daugiau vaikų. Jeigu dabar mes visus leisime, kaip sako kolegos, tai iš tikrųjų sukels problemų tarp darbdavių ir darbuotojų. Tiesiog šiuo atveju aš susilaikysiu. Prašau nepykti. Jeigu bus pratęsta, įsitrauksiu į diskusiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 24 dieną.
17.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2009 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiama pirmoji vicepirmininke, aš kviesčiau jus pateikti rezervinį 1 klausimą, t. y. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji vicepirmininke, mieli kolegos, Lietuvos teisininkų draugijos narė, siūlyta į Vyriausiąją rinkimų komisiją, S. Šaltauskienė, kuri sėkmingai dirbo toje komisijoje, Seimo patvirtinta, deja, yra parašiusi prašymą ir dėl padidėjusio savo darbo krūvio tarptautinėje notarų organizacijoje prašo būti atleista iš Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigų nuo šios dienos. Todėl labai maloniai prašau, mes nieko daugiau ir negalime padaryti, kaip tik tenkinti jos prašymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Taip. Ir turbūt irgi siūlote ypatingą skubą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, išties aš labai prašyčiau, kad šiandien mes galėtume ir priimti šį nutarimą.
PIRMININKĖ. Taigi, ar pritariame ypatingai skubai? Pritariame.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti.
Priėmimas. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų šis Seimo nutarimas priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2009) priimtas. (Gongas)
17.52 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Darbo kodekso 2 ir 171 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1314 (pateikimas)
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Darbo kodekso 2 ir 171 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1314 pateikimas. Į tribūną kviečiu G. Vasiliauską.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, savo teikiamu įstatymo projektu noriu pasiūlyti pakeisti du Darbo kodekso straipsnius.
Pirmiausia pristatysiu 2 straipsnio keitimo tikslą ir prasmę. Tai daugiau techninio pobūdžio keitimas. Kaip teisingai savo išvadose pabrėžė Europos teisės departamentas, visi tarptautiniai ir Europos Sąjungos dokumentai, apibrėžiantys žmogus teises, draudžia asmens diskriminaciją religijos ir tikėjimo pagrindu. Galiojančio Darbo kodekso 2 straipsnis numato apsaugą nuo diskriminacijos ir tikėjimo pagrindu, tuo tarpu 26 straipsnis jau draudžia diskriminuoti dėl religijos ir tikėjimo. Būtina atkreipti dėmesį, kad religija ir tikėjimas nėra sinonimai ir tarptautiniuose dokumentuose vartojami kartu neatsitiktinai. Jie papildo vienas kitą, suteikdami asmeniui laisvę turėti tiek savo religiją, tiek tikėjimą. Papildymas yra būtinas, kad teisės aktas būtų vientisas ir vienodai apibrėžtų nediskriminavimo pagrindus.
Kitas svarbus pakeitimas – 171 straipsnio 5 dalies papildymas, kad ne mažiau kaip vienas profesinės sąjungos narys privalo būti išrinktas į darbo tarybos narius. Toks buvo socialinių partnerių susitarimas, kai vyko derybos dėl Darbo kodekso nuostatų. Darbo kodekso rengėjai mėgino tai atspindėti tekste, tačiau praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai darbo tarybų rinkimų komisijos atsisako bendrame kandidatų sąraše išskirti profesinės sąjungos narius. Darbuotojai nežino, už ką balsuoti, ir nė vienas profesinės sąjungos narys nepatenka į darbo tarybą.
Tiek Darbo kodekso rengėjai, tiek Valstybinė darbo inspekcija pripažįsta, kad turi būti sudaromi du atskiri sąrašai, t. y. vienas – paprastas sąrašas, o kitas – profesinių sąjungų kandidatų sąrašas, arba gali būti pateikiamas ir vienas sąrašas, kuriame būtų pažymėti profsąjungų nariai. Tad mano pasiūlymo tikslas – suvienodinti teisę su praktika ir užtikrinti, kad tikrai visi vienodai suprastų pirminį teisės normos tikslą, kuris yra sudaryti sąlygas profesinės sąjungos nariui patekti į darbo tarybą.
Jei kam kiltų klausimų, kam to reikia, išsyk galiu atsakyti, kad padalinus funkcijas tarp darbuotojų atstovų – darbo tarybai atidavus informavimą ir konsultavimą, o profesinėms sąjungoms palikus tik kolektyvinės sutarties sudarymą, profesinės sąjungos liko be galimybės dalyvauti informuojant ir konsultuojant. Siekiant užtikrinti jų teisę pasinaudoti šiomis dviem procedūromis ir buvo sukurtas toks gana sudėtingas darbo tarybų rinkimų mechanizmas, kada ne mažiau kaip vienas profsąjungietis privalo būti išrinktas į darbo tarybą.
Nepakoregavus 171 straipsnio taip, kaip aš siūlau, ir toliau gali kilti ginčų tarp darbdavio, tarp darbo tarybų rinkimų komisijos ir profesinių sąjungų dėl šios normos turinio. (Balsai salėje) Jeigu bus, mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega, už pristatymą. Kol jūs kalbėjote, aš dėkoju, kolegos išsibraukė klausti. Taigi nėra norinčių jūsų klausti. Viskas, galite užimti savo vietą.
Toliau po pateikimo gal galime bendru sutarimu sutarti, kad pritariame? Taigi po pateikimo pritariame projektui Nr. XIIIP-1314. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 24 dieną.
17.56 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1637 (pateikimas)
Dar vienas Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektu siūloma aiškiai numatyti darbuotojų teisę ginčyti darbdavio įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą darbo ginčus nagrinėjantiems organams ir apibrėžti, kad ginčo metu darbuotojas negali būti atleistas iš darbo. Siūlomas pakeitimas užtikrins tarptautinės teisės, Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos asmeniui suteiktos teisės į teisingą teismą įgyvendinimą. Palikus esamą reguliavimą, koks yra dabar, ši teisė akivaizdžiai pažeidžiama, nes darbdavys vienašališkai priima sprendimą dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą paskyrimą, o šio sprendimo peržiūros ir apskundimo mechanizmas nenumatytas.
Kaip yra dabar? Darbuotojas galimai pažeidžia darbo pareigas, darbdavys privalo paprašyti raštu pasiaiškinti. Darbuotojas pasiaiškinti turi teisę, o ne pareigą. Po to darbdavys priima sprendimą dėl įspėjimo arba nepriima, bet dažniausiai priima sprendimą dėl įspėjimo tokį, kad jeigu bus antrą kartą analogiškas pažeidimas, tai darbuotojas bus atleidžiamas iš darbo. Tokiu atveju tiktai tada, kai bus atleistas iš darbo, jis galės ginčyti ir prieš tai buvusį įspėjimą, nors jis galbūt galėjo būti nepagrįstas, ir atleidimą iš darbo. Todėl pakoregavus Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalies nuostatas teikiamu siūlymu darbuotojas turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir paprašyti išnagrinėti įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą.
Taigi projektu siekiama pakeisti Darbo kodeksą taip, kad neliktų erdvės darbdavių piktnaudžiavimui skiriant darbuotojams įspėjimus dėl darbo pareigų pažeidimų, nes dabar galiojantis Darbo kodeksas suteikia teisę darbdaviui vienašališkai skirti darbuotojui įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo, o už antrą tokį pažeidimą per 12 mėnesių darbuotojas gali būti atleistas iš darbo. Darbo ginčų komisijos ir teismai suformavo tokią praktiką, kad darbuotojas, gavęs įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą, negali jo ginčyti, nes, Darbo ginčų komisijos ir teismų nuomone, toks įspėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių darbuotojui ir neturi įtakos darbuotojo teisinei padėčiai. Tačiau iš tikrųjų praktika įrodė, kad taip nėra. Vis dėlto teisines pasekmes sukelia, nes buvo jau ir tokių atvejų, kad žmogus, turintis įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo, tiesiog negavo premijos. Po to buvo tai išspręsta, konstatuota Darbo ginčų komisijoje, kad taip negali būti, premija turi būti jam išmokėta. Taigi tas įspėjimas vis dėlto teisines pasekmes sukelia.
Taip pat pažymėtina, kad darbuotojams, kuriems buvo įteiktas toks įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą, kaip netgi menkavertį galimą pažeidimą, kurio niekas neįrodė, neskiriamos metinės premijos, atimami priedai, mažinama ar visai neskiriama kintamoji darbo užmokesčio dalis. Vadinasi, toks darbdavio įspėjimas daro akivaizdžią įtaką darbuotojo teisinei padėčiai ir toks reguliavimas pažeidžia darbuotojo teisę į teisingą teismą, kadangi darbdavio priimtas sprendimas niekur negali būti skundžiamas.
Pažymėtina, kad galimi atvejai, kada darbuotojui įspėjimai apie darbo pareigų pažeidimą skiriami visiškai nepagrįstai, taip sukeliant darbuotojui emocinę ir psichologinę įtampą, bauginant darbuotoją atleidimu iš darbo, o pats darbuotojas paliekamas visiškai bejėgis prieš tokius darbdavio veiksmus. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajai Aušrai už pateiktą projektą. Tikrai geras ir reikalingas projektas, nes iš esmės panaikina galimybę darbdaviui šantažuoti darbuotojus įspėjimais, kaip atleidimo iš darbo priemone. Aš norėjau paklausti, ar turite statistikos, ar tokių atleidimų skaičiai iš tiesų Lietuvoje yra probleminiai?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Statistikos aš neturiu. Teko skaityti, turbūt, visi gavote Laisvosios rinkos instituto laišką. Jie pateikė nedidelę statistiką, atrodo, apie 15 atvejų. Bet esmė ta, kad tai yra tik pati pradžia, sąlyginai galima sakyti, palyginti su naujojo kodekso galiojimu, ir ta statistika ateityje gali didėti.
Tačiau aš turiu daug žinių apie atvejus, ypač švietimo srityje, kada mokytojams yra skiriama daugybė įspėjimų, jie turi po vieną, po du skirtingus, ne už tą patį pažeidimą, netgi tokius menkaverčius, kad laiku neatnešė, nepristatė sveikatos knygelės, nors sveikatą pasitikrino. Aš manau, kad nors dar ta statistika nėra didelė, bet žmonės, darbuotojai, jaučiasi nesaugiai.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Jūs kalbame apie įspėjimą. Darbo kodekse nėra net tokio žodžio „įspėjimas“, yra „pastaba“, „papeikimas“ ir „griežtas papeikimas“. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Kiek gali ir kokį poveikį turės profsąjungos šitam sprendimui? Sakėte, turite keletą pavyzdžių, kad yra. Bet ką apie tai kalba Darbdavių asociacija? Ar ji patenkinta jūsų siūlymu, ar ne? Ir kaip dabar galvojate, Darbo kodeksas taip ilgai buvo derinamas, jis dar neįsigaliojo, mes iš karto jau žaidžiame su visokiais papeikimais, pastabomis ir dar pasiūlymais? Aš manyčiau, ar ne per anksti tą darome?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dabar yra, dar kartą pakartosiu, jeigu darbuotojas padaro pažeidimą, darbdavys prašo pasiaiškinti, pasiaiškinus priima sprendimą dėl įspėjimo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Tai čia į pirmą dalį jūsų klausimo atsakiau.
Dėl darbdavių organizacijų, taip, aš šito nederinau, bet man rūpi darbuotojų organizacijos ir darbuotojų saugumas, darbuotojų socialinės garantijos, kad jie darbe nebūtų šantažuojami, kaip gerbiamas kolega M. Majauskas sakė, kad jie nebūtų šantažuojami darbe.
Jūs įsivaizduokite situaciją, kada darbuotojas, gavęs įspėjimą dėl galbūt menkaverčio pažeidimo arba netgi tas įspėjimas gali būti nepagrįstas, 12 mėnesių gyvens baimėje, kad, neduok Dieve, nepadarytų kokio nors panašaus pažeidimo, net negalėdamas apsiginti. Ir tik po to, kai atleis iš darbo, tada jis turės eiti ginčyti ir pirmo to įspėjimo pagrįstumą, ir atleidimą iš darbo. Ar darbuotojui ne per didelė emocinė, psichologinė našta?
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs čia minėjote apie galimą darbdavių piktnaudžiavimą. Kolega M. Majauskas pasakė netgi apie šantažą. Ar jūs nepažiūrite iš kitos pusės, jeigu darbuotojas iš tikrųjų nevertas savo darbo vietos, gauna įspėjimą ir t. t., bet tiesiog naudojasi ta proga, kad dirbs ir lauks Ginčų komisijos išvados, kuri nežinia kada pasirodys, ir gali pridaryti savo darbdaviui ir jo verslui ar įstaigos darbui tiek nuostolių, kad paskui neiškuopsi ir kastuvais? Kaip jūs vertinate tai? Aš manau, atleidai, jeigu nepagrįstai, Ginčų komisija sugrąžins ir išmokės kompensaciją, tada būtų gerai – be jokio šantažo ir piktnaudžiavimo.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mano ilgametė patirtis profsąjungų veikloje leidžia sakyti, kad vis dėlto darbuotojas yra silpnesnioji pusė, kad darbuotojai ne visas nuobaudas ir anksčiau skųsdavo Darbo ginčų komisijoms. Pati esu taip pat dirbusi ir Darbo ginčų komisijoje, paprastai ji nevilkindavo. Jeigu darbuotojas tikrai padarė pažeidimą, kreipsis į Darbo ginčų komisiją, ir pasakys jam: taip, tikrai pagrįstas darbdavio įspėjimas, ir tada darbuotojas stengsis per tą laiką nekaroti analogiško pažeidimo. Tikrai darbdaviai nebus nuskriausti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso pateikto projekto. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš dar labai abejoju, kaip čia balsuoti, bet dabar, kai jūs pasakėte, kad darbuotojas yra silpnesnioji pusė, kam tada yra Ginčų komisija? Ginčų komisija kaip tik yra tas arbitras, kuris pastiprins darbuotoją. Ir jeigu darbuotojas iš tikrųjų jaučiasi kaltas, bet ieško užtarėjų ir tokiu būdu nori sugrįžti į savo poziciją, aš nemanau, kad čia yra normalu. Todėl vis dėlto susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Už – M. Majauskas. Atsiprašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nenorėčiau daugžodžiauti. Galbūt kviesčiau palaikyti per pateikimą ir pažiūrėti, kaip mes galėtume atsakyti į likusius klausimus, nes, man atrodo, iš tikrųjų labai reikalingas įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaiko.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Čia siūlomas ir kaip papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar pritariate tam? Aš manau, kad jeigu čia siūlomas kaip papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai dėl dar prieš tai dviejų pateiktų Darbo kodekso projektų irgi siūlyčiau kaip papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar pirmininkė… Kaip galvojate?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog retorinį klausimą: kodeksai nėra svarstomi Teisės ir teisėtvarkos komitete, nes paprastai mes būdavome kaip pagrindinis.
PIRMININKĖ. Darbo kodeksas yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sutinkame kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Jūs galite būti… Sutinkate, kad ir dėl prieš tai buvusių projektų Nr. XIIIP-1853, Nr. XIIIP-1314 ir Nr. XIIIP-1637 papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 24 dieną.
Replika po balsavimo – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiama pirmininke, Darbo kodeksą, yra tokia tvarka, turėtų aptarti Trišalė taryba, visus tuos klausimus. Aš labai norėčiau, kad jie būtų apsvarstyti, tarkime, iki svarstymo komitetuose.
PIRMININKĖ. Paprastai iki šiol būdavo tokia tvarka, kad kreipiasi ne Seimas – mes galime tik į Vyriausybę.
A. DUMBRAVA (TTF). Anąkart kreipėsi Seimas, taip.
PIRMININKĖ. Bet kreipėsi Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Aš manau, tai galima… Jūs apsvarstote komitete ir iš karto kreipiatės į Trišalę tarybą. Galima tam pritarti? Gerai.
Dabar… čia tiesiog man pačiai kilo klausimas, tačiau jau (…) registracija – nepraėjo pusė metų.
18.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2006 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Mes dar dabar turime priimti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą. Kviečiu pranešėją G. Vasiliauską, kad jis galėtų toliau pateikti Darbo kodeksą, jeigu mes pritarsime. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau leisti pateikti Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimą ir įtraukti jį į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar po svarstymo pritariame? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui Nr. XIIIP-2006, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.12 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1774, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1775, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1776 (pateikimas)
Dabar prašau pateikti Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsiprašau, ir dar du lydimuosius: Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymų pakeitimo paketu siūlau išplėsti galimybes darbuotojų atstovams dalyvauti įmonės valdyme. Naujai įsigaliojusio Darbo kodekso 210 straipsnis numato galimybę darbuotojų atstovams dalyvauti valstybės ir savivaldybės įmonių valdyme, tai yra būti šių įmonių valdybos nariais. Savo pasiūlymu noriu praplėsti šių įmonių ratą ir nustatyti, kad darbuotojų atstovai turėtų teisę skirti savo atstovus ne tik į valstybės ir savivaldybės įmonių valdymo organus, tačiau ir į tų įmonių, kurių steigėjas ir pagrindinis akcininkas yra valstybė ar savivaldybė, tai yra kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.
Taip pat siūlau, kad tokių įmonių kolegialus valdymo organas turėtų teisę savo atstovus skirti… tik tie darbuotojų atstovai, kurie atstovauja ne mažiau kaip vienam trečdaliui visų įmonės darbuotojų.
Atkreipiu dėmesį, kad šiame įstatyme kalbama tik apie gausias profesines sąjungas ar jų jungtines atstovybes, arba apie darbo tarybas, jeigu toje įstaigoje nėra profesinės sąjungos ar ji nejungia vienos trečiosios darbuotojų.
Atitinkamai siūlau keisti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą bei Akcinių bendrovių įstatymą ir nustatyti, kad įvardytais atvejais kolegialiame valdymo organe, tai yra valdyboje, turi būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis pakeitimas, mano galva, sukelia neaiškumų ir kažkokį sujaukimą. Pirma, valstybės valdomose įmonėse, kai įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, valdyba turi būti iš ne mažiau kaip penkių narių. Akcinių bendrovių 33 straipsnio 2 dalyje, kur siūlomi pakeitimai, nurodoma – ne mažiau kaip trys valdybos nariai. Valdybos nariais turi būti skiriami: pirma, valstybės tarnautojai; antra, kiti fiziniai asmenys; trečia, darbuotojų atstovai. Taigi, esant penkiems valdybos nariams, pagal įstatus valdyba atrodytų taip: kiti fiziniai asmenys – 3 nariai, darbuotojai – 1 narys, valstybės tarnautojai – 1 narys. Esant trims valdybos nariams: kiti fiziniai asmenys – 2, darbuotojai – 1, valstybės tarnautojų nebelieka.
Taigi noriu paklausti, ar jums neatrodo, kad, valstybei valdant akcinę bendrovę, ji gali visai neturėti įtakos, jeigu valdyba iš trijų valdybos narių?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra stiprinti derybines galias ir, kaip minėjau, kad bent vienas profsąjungos atstovas galėtų dalyvauti valdyboje, ne tiktai gauti pavėluotą informaciją, bet tiesiogiai dalyvauti ir valdyboje. Aš nematau jokios čia grėsmės.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Neseniai mes svarstėme klausimą, kai nusprendėme, kad apskritai į valdybas savivaldybių įmonių bus skiriama daugiau negu pusė narių, nesusijusių su savivaldybe. Iš tikrųjų jūsų paskyrimas – kurioje čia vietoje jūs atsirandate? Ar jūs… Vis tiek valdybą sudarant, kažkas tą sprendimą turės priimti. Ar čia jūs būsite deleguoti iš dalies savivaldybių, ar, pavyzdžiui, iš… Vyriausybės nutarimu?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, kolega. Čia aš kalbu apie darbuotojų atstovų atstovavimą. Jeigu įmonėje yra profesinė sąjunga, kuri vienija vieną trečdalį darbuotojų, tai būtų ne mažiau kaip vienas valdybos narys deleguotas. Jeigu nėra vienos trečiosios profesinės sąjungos atstovų, jeigu yra jungtinė atstovybė profsąjungų, taip pat galioja. Jeigu nėra profsąjungos, tada būtų darbo tarybos vienas atstovas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, valdyba yra valdymo organas, darbuotojai yra samdomi darbuotojai. Čia juk savaime tai yra santykis darbdavio ir vadovo, valdybos nario ir darbuotojo. Čia man sunkiai įsivaizduojamas nekonfliktinis buvimas valdybos narių, kaip darbuotojų atstovų.
Dar. Juk mes neseniai (ir jūs, aišku, balsavote) nustatėme, kad daugiau kaip pusė valdybos narių bus tie privatūs, nepriklausomi dalyviai. Dar turi būti, aišku, pačios savivaldybės atstovų. Kur čia mes dar tą darbuotojo atstovą įdėsime? Ar tikrai to reikia tuo labiau valstybės, savivaldybės įmonėms valdyti, kur savivaldybės ir taip viską turi spręsti socialiai jautriai tokiose įmonėse ir matyti darbuotojų interesus?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Kaip aš ir minėjau, čia yra tikslas stiprinti derybas. Einama prie to, kad profsąjungos atstovai ar darbuotojų tarybų atstovai dalyvautų ir gautų pirminę informaciją iš valdybų, nes šiandien valdybose dažniausiai būna kažkokie politinio pasitikėjimo paskirti valdybos nariai ir ne visada darbuotojai gauna tiesioginę informaciją.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų.
Balsuojame dėl visų trijų projektų.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 38, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nežinau, dėl Darbo kodekso nereikia papildomo šiuo atveju? Nors tematika ten kitokia, bet vis tiek tai yra Darbo kodekso patvirtinimas, tai aš siūlau dar papildomu komitetu dėl Darbo kodekso Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Bus visas paketas. Svarstymas numatomas gegužės 24 dieną.
Dabar, gerbiami kolegos, A. Syso projekto pateikimo nebus, nes jis paprašė atidėti iki ketvirtadienio.
18.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2007 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar yra dar vienas Seimo nutarimo dėl pavasario sesijos darbų programos pakeitimo pateikimas. (Balsai salėje) Ne, kolega, 18 val. 40 min. turi baigtis posėdis. Taigi mes dar turime, dėkui Dievui, 20 minučių ir viską baigsime.
Ir Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų finansinio ir veiklos audito“. Pirmiausia dėl Seimo nutarimo, kad įtrauktume į pavasario sesijos darbų programą, V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, mieli kolegos, aš trumpai noriu pristatyti šitą klausimą, kad visiems būtų aiškiau.
Gauname labai daug žemdirbių nusiskundimų dėl Žemės ūkio rūmų darbo. Dar 2013 metais buvęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius komiteto bendru sutarimu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad ištirtų, ar nėra finansinių nusikaltimų Žemės ūkio rūmų veikloje. Bet kadangi Žemės ūkio rūmų auditas – ta pati organizacija, pati save tikrina, tai lyg ir nieko nerado.
Todėl praeitų metų, 2017 metų, gruodžio mėnesį Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu (kartoju) pritarė, kad reikia atlikti auditą. Bet buvo kreiptasi į Valstybės kontrolę. Valstybės kontrolė truputį pamindžikavo, pažiūrėjo ir mums atsakė, kad reikia stipresnio – mes, komitetas, negalime įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti Žemės ūkio rūmų veiklos auditą. Todėl mes, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai (pasirašė visų frakcijų), klausydami, ką mums pasakė Valstybės kontrolė, kad šitas nutarimas gali būti teikiamas tik Seimo narių ir Seimui pritarus, nuoširdžiai jūsų prašome šitą dalyką atlikti, nes dabar ypač daug yra tokių žemdirbiškų paskalų, kad važiuoja valdžia į Pietų Afriką, važiuoja į Kanadą, į Ameriką ir vežasi visiškai nekompetentingus žmones, kurie net įsakyme neįvardyti, o komandiruotės apmokamos. Panašiai kaip palydovus.
Matot, yra tokių dalykų, mes iš tikrųjų turime tuos dalykus išsiaiškinti, kad nemestume šešėlio ant Žemė ūkio rūmų. Todėl mes, pasirašę aštuoni Seimo nariai iš visų frakcijų, suformulavome tokį nutarimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš turiu jus nutraukti, kol mes nepriėmėme Seimo nutarimo dėl papildymo pavasario sesijos darbų programos. Aš jūsų nenutraukiau, jūs iš esmės kitą klausimą pristatėte, o gal Seimas nuspręs ir neleis jums pristatyti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerai, supratau.
PIRMININKĖ. Tai ir yra problema, kad jūs truputį užbėgote už akių. Gerbiamieji kolegos, ar mes po pateikimo Seimo nutarimui dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo pritariame? (Balsai salėje) Pritariame.
Svarstymas. Po svarstymo pritariame? Pritariame.
Dėl priėmimo mes vis tiek turime balsuoti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Jūs mane galėjote perspėti iš karto.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKĖ. Balsavo 55 Seimo nariai: už – 33, prieš – 2, susilaikė 20. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2007) priimtas. (Gongas)
Dėl protokolo noriu pasakyti, kad reikia sujungti Seimo nutarimų projektus Nr. XIIIP-2006 ir Nr. XIIIP-2007.
18.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų finansinio ir veiklos audito“ projektas Nr. XIIIP-1881 (pateikimas)
Kadangi kolega jau beveik pristatė projektą Nr. XIIIP-1881, jums leidus, jūsų nori klausti trys Seimo nariai, iš karto tai gal mes leidžiame jiems paklausti. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų nelabai aišku, už kokį laikotarpį. Mes dabar žinome, kad Žemės ūkio rūmuose pradėjo dirbti naujas vadovas, nežinau, nesu aš dabar tame komitete, kiek ten ir ką žiūrėti… jis pradėjo naujoviškai tvarkytis, kiek gavau informacijos. Šiuo metu jūs norite nutraukti finansavimą, kaip rašote nutarime. Galėtumėte paaiškinti, už kokį laikotarpį bus daromas auditas ir ar tikrai reikia siūlyti nutraukti finansavimą, kai prasideda iš esmės naujo vadovo darbo pradžia? Ačiū.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, kolega. Iš tikrųjų, kaip minėjau, paminėtas Valstybės kontrolės auditas būtų nuo 2013 metų. Šis naujai išrinktas pirmininkas visiškai nekaltas ir niekas jo šiandien nekaltina. Tačiau ta medžiaga, kuri yra nuo 2013 metų, turi būti visa patikrinta.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas tam tikra prasme susijęs su Edmundo klausimu, nes jūs ne tik nepasakote, už kurį laiką reikėtų audituoti rūmų veiklą, bet nustatote terminus, kurie šiaip su realybe neturi nieko bendro. Kaip jūs įsivaizduojate, kad už nežinomą terminą Valstybės kontrolė atliks auditą per penkias dienas?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Miela Ingrida, aš minėjau, nuo 2013 metų iki 2017 metų, t. y. ketveri metai. Jeigu čia būtų labai galinga organizacija ir būtų šimtamilijoninės sąskaitos, pavedimai, viską suprasčiau. Čia, jeigu taip normaliai dirbant, užtektų savaitės, o aš nurodau, kad iki rugsėjo 1 dienos.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kol nėra audito išvadų, iš karto taip siūlyti nutraukti finansavimą gal nelabai korektiška. Gal tos audito išvados parodys, kad nieko labai blogo nėra? Jūs turite savo įsivaizdavimą. Ar vis dėlto jūs pats sutiktumėte parengti pataisą, kad išbrauktume žodį „nutraukti finansavimą“? Sulaukime išvadų, tada jau spręsime, ką daryti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamas Jurgi, aš ne toks agresyvus, kaip agresyviai atrodau. Šito prašo žemdirbiai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Ačiū, galite sėsti. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi pranešėjas sakė, kad jis čia nebus agresyvus, bus geras ir prasmingai nori viską išsiaiškinti, tai palaikykime, o ten tuos nesusipratimus dėl terminų, dėl tyrimų trukmės, aš manau, iki svarstymo bus galima pamėginti ištaisyti. Tiktai reikia išbraukti nuostatą dėl finansavimo nutraukimo, čia yra tikrai nelogiška.
PIRMININKĖ. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jeigu būtų gerbiamas V. Kamblevičius pasakęs, kad iš tikrųjų atsisakysiu šito punkto ir atsisakysime nutraukti finansavimą, manau, nukentėtų organizacija, kurioje pradėjo dirbti naujas vadovas. Organizacijos iš tikrųjų pasidarytų prasta situacija, jeigu būtų nutraukiamas finansavimas, iš tikrųjų organizacija taptų neveiksni. Čia aš daugiau matau, jeigu taip iš tikrųjų manoma, kad daugiau viskas nukreipta prieš naują vadovą, o ne prieš tuos, kurie dirbo nuo 2013 iki 2014 metų. Ačiū. Aš tikrai susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 16, prieš – 1, susilaikė 37. Nepritarta po pateikimo.
Alternatyvus balsavimas. Kas balsuosite už, tai siūlysite projektą tobulinti, kas prieš – atmesti.
Balsavo 53: už – 24, prieš – 29. Projektas atmestas. (Balsai salėje) Oi ne, reikia 36. Tobulinti paliekame.
18.30 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar paskutinis, tai yra Seimo narių pareiškimai. Vieną aš perskaitysiu.
Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pareiškimas. Teikimas „Dėl Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojo“. „2018 m. balandžio 24 d. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos posėdyje bendru sutarimu pritarti Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nario A. Skardžiaus kandidatūrai ir skirti A. Skardžių Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pirmuoju pavaduotoju.“ Pasirašo frakcijos seniūnas A. Palionis.
Toliau kviečiu R. Šalaševičiūtę. Pareiškimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, mano pareiškimas yra skirtas Žemaičių laikinajai komisijai, bet žemaičių nėra tiek daug, manau, kad kitiems perduosite.
Šį penktadienį 10 valandą vyks susitikimas A. M. Brazausko salėje su dvasininkais, atvykstančiais į Seimą. Tiesiog noriu paviešinti, nes ir pavardės, ir kokie konkrečiai dvasininkai atvyks. Tai bus Telšių vyskupas daktaras K. Kėvalas, klebonas kanauninkas J. Ačas, klebonas kanauninkas V. Ačas, klebonas A. Blužas, Skuodo dekanato dekanas klebonas S. Damašius, klebonas kanauninkas daktaras V. Gedgaudas, Tauragės dekanato dekanas klebonas V. Gedvainis, monsinjoras R. Gudlinkis, Akmenės dekanato dekanas klebonas O. Jurevičius, Šilutės dekanato dekanas klebonas S. Katkus, Telšių vyskupo sekretorius kunigas D. Liutika, Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas klebonas J. Meškauskas, Gargždų dekanato dekanas kanauninkas klebonas J. Paulauskas, Šilalės dekanato dekanas klebonas N. Petrikas, Mažeikių dekanato dekanas klebonas M. Ramanauskas, monsinjoras profesorius habilituotas daktaras A. Ramonas, Telšių dekanato dekanas klebonas prelatas daktaras J. Šiurys, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kunigas H. Šneideraitis, Palangos dekanato dekanas klebonas daktaras M. Venckus ir Telšių vyskupo generalvikaras, Klaipėdos dekanato dekanas kanauninkas klebonas V. Viktoravičius.
Susitikimas užtruks apie pusantros valandos, todėl labai prašau visus, toks pageidavimas yra vyskupo ir atvykstančių klebonų, dalyvauti susitikime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kaip suprantu, visa Telšių vyskupija.
Jurgi, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad Seime tikrai nėra taip buvę, kad atvyktų toks skaičius kunigų, vyskupų. Iš tikrųjų gal pirmininkė galėtų pakviesti ne tik Žemaičių grupės narius, bet ir visus Seimo narius, nes Žemaitija yra Lietuvos dalis, ir nemanau, kad čia reikia tik Žemaičių grupės nariams susirinkti. Nes bus nepatogu, jei Seimo narių bus gerokai mažiau negu svečių.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Jurgi, aš pasakysiu, čia vyskupijos ir buvo idėja susitikti su Žemaičių grupe. Jie prašė pristatyti programą, prašė pristatyti darbus ir tikrai mielai kviečiame, kas pageidaujate, dalyvauti. Seimo nariai, išrinkti vienmandatėse ten, Žemaitijoje, kur įvardinau, turės kaip ir kalbėti, kas bus daroma savivaldybėse kitais 2019 metais, kurie skirti žemaičių paminėjimui, Žemaitijos 800 metų rašytiniuose šaltiniuose paminėjimui.
Aš galbūt atsiprašau, kad nepasakiau, kad čia būtent vyskupo tokia mintis, kad reikia sukviesti žemaičius, grupę. Taigi tikrai kviečiu visus, kas pageidaujate, dalyvauti. Mielai priimsime, vietos užteks.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome, kad kviečiami visi Seimo nariai, kurie pageidauja susitikti su Telšių vyskupijos vyskupais ir kunigais.
Dabar registruojamės. Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Taigi 2018 m. balandžio 24 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.