Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 134
STENOGRAMA
2022 m. sausio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti darbo vietas, pradedame nenumatytą Seimo plenarinį posėdį. (Gongas)
Darbotvarkę valdyba yra patvirtinusi, taigi jos tvirtinti nereikia. Girdžiu replikas dėl registracijos. Registruojamės. Registracija – šventas reikalas, gerai. Registruojamės, dar kiti kolegos skuba pavėlavę. Registracija vyksta, čia nėra koks nors esminis balsavimas, bet, žinoma, geriau užsiregistruoti, negu neužsiregistruoti.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Kaip minėjau, darbotvarkę yra patvirtinusi valdyba, nenumatyto posėdžio darbotvarkės netvirtiname.
8.31 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275. Gerbiamą M. Navickienę kviečiu į tribūną. Prašom. Pateikimas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą ir akcentuoti tai, kad valstybė, Vyriausybė ir mes visi turime būti pasiruošę, jeigu koronaviruso plitimo tendencijos būtų ganėtinai didelės ir matytume, kad atsiranda poreikis įvesti karantiną, kad verslo subjektai, savarankiškai dirbantys asmenys automatiškai gautų valstybės paramą, esant tokiai situacijai. Šis įstatymas yra apie tai.
Turinyje kažko naujo, palyginti su tuo, kas buvo per praėjusius karantinus, dėl paramos pobūdžio ir apimties nėra, tačiau esmė yra tokia, kad jeigu atsirastų poreikis įvesti karantiną, pagalba ir parama iš karto, automatiškai būtų užtikrinama. Todėl yra prašoma skubos tvarkos.
Šio įstatymo tikslas – nustatyti išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbdaviams subsidijas darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, darbo užmokesčiui kompensuoti. Šiuo įstatymo projektu siūloma fiksuoto dydžio 267 eurų išmoką mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims. Taip pat nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui dydį 1,5 minimalios mėnesinės algos, tai yra 1095 eurai, bei nustatyti prievolę darbdaviui grąžinti subsidiją darbo užmokesčiui iki Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad darbdavys paskelbia prastovą pažeisdamas Darbo kodeksą. Lėšų poreikis preliminariais skaičiavimais savarankiškai dirbantiems asmenims galėtų siekti 9 mln. eurų per mėnesį, o subsidija darbo užmokesčiui, paskelbus prastovą, preliminariais skaičiavimais galėtų siekti apie 30 mln. eurų per mėnesį. Tai toks projektas.
Kolegos, laukčiau jūsų klausimų. Bet dar kartą noriu priminti šio projekto tikslą, kad turime apsidrausti ir turėti veikiantį mechanizmą, jeigu karantino metu reikėtų pagalbos verslo subjektams, darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūsų nori paklausti ne taip mažai Seimo narių, nežinau, ar visi suspės. Pirmoji klausia gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamoji ministre, ir tikrai vertinu jūsų atsakingą požiūrį į nusiteikimą skirti pagalbą, paramą žmonėms, jeigu to reikėtų. Parašau pasakyti, ar išmokos dydžio, kuris ir anksčiau kažkada buvo tokios pačios sumos, neįmanoma buvo padidinti, vertinant situaciją, tai viena.
Antra, ar lėšos, kurios bus reikalingos, jau yra numatytos biudžete ir mes galime būti ramūs, kad šituos pinigėlius turime?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Lėšos yra rezerve ir būtų galima jas naudoti. Dėl dydžio, man atrodo, tikrai buvo padaryti ganėtinai išsamūs skaičiavimai, kai planavome aname karantine, koks dydis galėtų ir turėtų būti. Per tokį trumpą laikotarpį tikrai ekonomikos tendencijos gal nepasikeitė taip stipriai, juo labiau kad savarankiškai dirbančių asmenų išmoka taip pat buvo susieta su tam tikrais mokestiniais dalykais.
Aš manau, kad dydžių keisti tikrai šiuo metu nereikėtų, svarbu turėti paramą, kuri galėtų būti paleista tada, kai arba jei, tiksliau, atsirastų karantino režimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, gerbiama ministre.
PIRMININKAS. Ten, jeigu galima, kolega, neužstokite, nes klausia L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Sveikinu. Mano galva, tikrai savalaikis sprendimas. Mes keičiame prastovų sistemą turbūt jau penktą kartą. Klausimas toks. Suprantu, kad verslui, kuris daugiausia naudojasi šia schema, sunku planuoti, jeigu mes prieš kiekvieną karantiną vis kažkokį naują sprendimą pasiūlome. Kaip jums atrodo, ar tai, ką dabar siūlome, galėtų likti kaip nuolatinis sprendimas, ar jis irgi turėtų modifikuotis pagal situaciją?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš turbūt norėčiau akcentuoti vieną svarbų dalyką, kad parama yra skirta darbuotojui, kad darbuotojo darbo vieta būtų išsaugota ir kad jis galėtų gauti atlyginimą, o verslo subjektas nepriimtų sprendimo tą žmogų atleisti karantino metu. Tas yra svarbu.
O dėl paties mechanizmo. Kompensuojamas atlyginimo dydis buvo pakeltas iki pusantro minimalios mėnesinės algos dydžio, tai, man atrodo, yra geras signalas. Keisti pačią metodiką turbūt dabar nematyčiau jokių priežasčių, bet, žinote, negali pasakyti, kaip bus ateityje. Gyvenimas keičiasi, rinka keičiasi ir gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių reikėtų tobulinti šį modelį, bet ne šiuo etapu. Manome, kad dabar jis būtų tinkamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų, kaip sako, iš klaidų pasimokėme. Mes matėme, pati buvau Audito komitete ir tikrai buvo įžvalgų matyta, kad dalis darbdavių vis dėlto nesąžiningai pasinaudojo šia subsidija. Gal galite pasakyti, kokia dalis lėšų buvo sugrąžinta, sakysime, kaip buvo išmokėta ir sugrąžinta? Kiek tokių faktų buvo nustatyta praeitame etape, kai įstatymas buvo toks, kokį turėjome?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl sugrąžintų lėšų aš gal pasidomėsiu ir atsakysiu jums raštu, dabar tokios informacijos neturiu. Reikėtų ją surinkti, tai padarysime ir atsiųsime jums informaciją raštu. Bet turbūt daugiausia, ką čia galima būtų pasakyti, kad pirmo karantino metu būtent tas prastovų subsidijavimas visiems, tiksliau – poprastovinė subsidija visiems buvo taip mažiausiai pagrįsta, bet buvo gana ženkli lėšų suma. O jau prastovų mechanizmas vis tiek turi ir savikontrolę, ir kitų mechanizmų, kurie leido būtent šią dalį naudoti efektyviau, tikslingiau. Panaudojimas jos antro karantino metu, mano įsitikinimu, buvo gerokai taiklesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, vis tiek ministerija maždaug modeliuoja, kada tas lėšų poreikis atsiras būtent dėl šio įstatymo projekto. Gal irgi galite maždaug pasakyti terminą, nuo kada galėtų tas poreikis atsirasti ir kiek jis galėtų trukti, kiek maždaug lėšų pareikalaus? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad karantino režimo Lietuvoje dabar nėra. Jeigu jis atsiras, kodėl ir kaip jis turėtų atsirasti, labai priklausys nuo to, koks bus sergamumas, koks bus lovų užimtumas. Tai jau ir premjerė ne kartą yra akcentavusi, ir aš galiu tik pakartoti. Viskas priklausys nuo epideminės situacijos. Lėšų poreikis yra preliminariai apskaičiuotas pagal tai, koks buvo praėjusį kartą. Pinigų yra rezerve, juos būtų galima naudoti ir iš karto suteikti paramą, jeigu šis įstatymas įsigaliotų. O spekuliuoti skaičiais, kada karantinas atsiras, tikrai nenorėčiau. Tai priklausys nuo mūsų visų pastangų tinkamai, greitai ir plačiu mastu vakcinuotis, saugoti save, savo artimuosius. Gal bendromis jėgomis pavyks apskritai jo išvengti, tačiau pamatysime su laiku, ar taip atsitiks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, švedai jau seniai įrodė, kad nereikia jokių griežtų karantinų ir uždarymų, nereikia žlugdyti verslo ir taip pat taškyti valstybės pinigų. Ispanijoje iš viso tokių karantinų nebebus. O jūs dabar sakote apie lovas. Jūs tyčia sužlugdėte infekcinių ligų klasterį, kad tų lovų nebūtų ir kad jūs galėtumėte kuo daugiau ištaškyti valstybės pinigų.
Tai dabar klausimas. Kiek jūs tai dar žadate daryti? Pasakykite savo planus. Išleisite 0,5 mlrd., kelis šimtus milijonų? Ką jūs planuojate daryti? Karantinas, uždarymas ir išmokos neišgelbės, dalis verslų sužlugs visiškai. Kodėl jūsų tikslas, kad kuo daugiau bedarbių būtų Lietuvoje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, ko nereikia daryti tyčia, tai tyčia nereikia kalbėti nesąmonių ir klaidinti žmonių. Čia turbūt būtų labai svarbu mums visiems kalbėti atsakingai, ypač tiems, kurie turi mandatą ir gali formuoti žmonių nuomonę. Nuo to norėčiau pradėti.
Antra, norėčiau pasakyti, kad verslui parama yra suteikiama, verslas tą ir pripažįsta. Mes tikrai deriname tarpusavyje, kokie mechanizmai turėtų būti ne tik verslui, bet, svarbiausia, darbuotojams, dirbantiems žmonėms, galintiems patirti riziką esant tokiai situacijai būti atleistiems. Man atrodo, nereikia spekuliuoti prisidengiant kokiais nors savo galbūt įsitikinimais, o reikia bendromis jėgomis spręsti tikrai sudėtingą valstybės problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jeigu šitą įstatymo projektą būtumėte pasiūlę prieš dvejus metus, tai būtume ploję pakeltomis rankomis. Tačiau šiandien situacija gerokai pasikeitė. Jūs sakote, jeigu, jeigu, jeigu. Bet yra ekspertų, drąsiai sakančių, kad omikronas yra slogos atmaina, kovidas – gripo atmaina. Kokie ekspertai jus konsultuoja ir kuo jūs remiatės? Nejaugi Lietuvoje neturime atsakingų žmonių, kurie galėtų pasakyti? Ne apie tai šiandien reikia kalbėti, yra visai kitų problemų. Jūs, kaip socialinių reikalų ministrė, puikiai žinote, kad tuos rizikos grupėje esančius žmones reikia mokyti, kaip išvengti tokios slogos, gripo, kad jie rūpintųsi savo imunitetu, kad jie kasdien lankytų sveikatinimo klubus. Ar ne apie tai šiandien reikėtų kalbėti? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žinote, atsakingų žmonių tikrai yra, bet, deja, šiuo metu žiūriu ne į vieną iš jų. Jeigu mes dabar kalbame apie situaciją, kai miršta tikri žmonės, reanimacijoje guli tikri žmonės, mūsų artimieji, kitų žmonių artimieji, kalbėti apie tai, kad mes gydome čia slogą, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Aš net nenoriu į tai veltis. Man atrodo, ekspertai šiandien sako, turime daryti viską, kad mūsų vakcinavimosi lygis pakiltų, turime daryti viską, kad mes apsaugotume savo žmones nuo ligos plitimo, dėvėtume kaukes ir kitus dalykus. Bet kokie kiti niekieno nepatikrinti ekspertai, mano supratimu, kenkia, daro žalą ne tik valstybei, bet sukelia grėsmę žmonių gyvybėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atrodo, spės paklausti visi užsirašę. Gerbiamas G. Paluckas paskutinis.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, teikiamos įstatymo nuostatos iš esmės nelabai skiriasi nuo tos pirmosios, sakykime, antrosios ar trečiosios, kaip čia dabar skaičiuoti, pandemijos bangos, bet tie patys kritikos taškai išliko. Aš kalbu apie savarankiškai dirbančius asmenis ir prognozuojamą ar planuojamą išmoką jiems tos pandemijos atveju. Jeigu aš teisingai prisimenu, tie dydžiai skiriasi beveik kartais, palyginti su Latvija ar Estija, kai savarankiškai dirbančius asmenis minėtos valstybės rėmė gerokai stipriau. Tuo tarpu čia mes prisirišame prie įvairių dydžių, kurie galbūt yra racionalūs, logiški, bet turint galvoje, kad tų asmenų ir taip ekonomiškai yra itin silpnos pozicijos, kodėl nesvarstėte padidinti jiems pagalbos, jeigu tokia situacija susiklostytų, taip, kaip siūlė opozicija, registravo pataisas dar mūsų praėjusioje sesijoje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Man atrodo, kad šitas klausimas yra gerokai platesnis ir gerokai sudėtingesnis. Aš sutinku su jūsų argumentu, kad savarankiškai dirbantys žmonės iki šiol yra mažai apsaugoti, tai yra turi mažą socialinį draudimą, turi mažai garantijų, sumoka santykinai tikrai mažai mokesčių. Yra ir kitų dalykų, kurių pasekmė yra ta, kad kai atsitinka problema, liga arba kita nelaimė, ir jiems reikalinga valstybės pagalba, jinai būna santykinai mažesnė dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, kaip jie toje rinkoje dalyvauja ir mokesčių, ir draudimo prasme. Aš manau, kad savarankiškai dirbančių asmenų draudimą ir jiems teikiamas paslaugas reikia iš esmės peržiūrėti ir diskutuoti, kaip galėtume suteikti didesnę apsaugą savarankiškai dirbantiems asmenims. Tačiau dabar peržiūrėti sumas, kurios buvo paskaičiuotos ir turėjo savo logiką, manau, kad nėra tikslinga, nes aplinkybės nepasikeitė taip stipriai nuo pirmojo karantino, kad mes turėtume būtinybę peržiūrėti šiuos dydžius. Bet apskritai draudimą ir apsaugą savarankiškai dirbančiųjų, aš pritariu, mes tikrai turėtume iš esmės peržiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar vyks pasisakymai dėl motyvų. Už kalbės gerbiama premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal būčiau nekalbėjusi, bet tiesiog iš klausimų suprantu, kad reikia atliepti keletą dalykų, antraip, neduok Dieve, tos nesąmonės gali tapti dar ir kūnu.
Pirmiausia ponui V. Ąžuolui norėčiau pasakyti, kad pagrindinis kriterijus, nuo kurio priklausys, ar reikės, ar nereikės karantino, yra reanimacijos lovų užimtumas. Tai aš esu sakiusi mažiausiai dešimt kartų. Toks užimtumas, dėl kurio yra tiktai skubi pagalba. Aš bijau, kad jokia valstybė neturėtų galimybės išvengti karantino, jeigu jai kiltų tokia grėsmė.
Dar daugiau. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad reanimacijoje gulinčių žmonių daugiau nei 80 % yra neskiepyti. Jeigu jūs paaukotumėte savo laiko daugiau tam, kad ragintumėte žmones skiepytis, greičiausiai sumažintumėte riziką, kad plintant omikronui labai sparčiai reikės skelbti karantiną. Nepaisant to, ką jūs apie tai galvojate, jeigu vis dėlto tokio sprendimo reikėtų, paramos priemonės turi būti. Toks yra šito įstatymo tikslas – jokio kito tikslo nėra. Dėl jūsų pastabų apie infekcijų klasterį aš iš viso nekalbėsiu. Nežinau, kokia Vyriausybė (gal jūs turite kokių nors supergalių) būtų sugebėjusi tą klasterį įgyvendinti iki šiandien.
Labai raginu kolegas pritarti. Manome, kad jeigu ir reikėtų tokių apribojimų, tai jie būtų trumpi, čia šiek tiek atliepiu gerbiamo Gintauto klausimą. Tikrai nekalbėtume apie mėnesius, kaip turėjome praėjusių metų pradžioje, ir karantino tikslas būtų išimtinai nutraukyti viruso plėtros grandines tam, kad būtų galima saugiau jaustis visai visuomenei dėl sveikatos sistemos įtampos nuėmimo. Todėl labai prašau, kad nereikėtų Seimo nariams papildomai rinktis į neeilinę sesiją dėl šito klausimo, jeigu toks poreikis būtų, vis dėlto priimti šitą sprendimą dabar ir esant reikalui leisti Vyriausybei šitą paramą įjungti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vis tiek prieš kalbės gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Kaip pastebėjote, mes visą laiką bėgame paskui pasekmes ir likviduojame pasekmes, bet yra žodis prevencija, įspėjimas, kad nebūtų taip, kaip dabar yra. Mes visiškai nešnekame apie prevenciją, bet visą laiką šnekame, ką darysime, kai vėl susirgsime, kai lovų pritrūks. Mielieji, paskaičiuokime, šiandien nupirkti lovų dar papildomai 100 žmonių yra 100 kartų pigiau, negu vėl visą šalį uždaryti į karantiną, į lokdauną ir vėl dirbti tiktai su pasekmėmis. Aš raginu Vyriausybę pradėti kalbėti ne tiktai apie pasekmių likvidavimą, bet apie prevenciją. Mes jau dabar turėtume kalbėti ne apie vaikų uždarymą ir apie jų gydymą psichologiniais vaistais, bet kad jie išeitų į lauką, kad pradėtų judėti, kad nebijotų slogos. Omikronas yra slogos atmaina. Jeigu mes šnekėsime apie tai, tai kita banga bet kokios tokios ligos mums kelis kartus pigiau kainuos ir mes žymiai lengviau viską atremsime. Aš ne prieš skiepus, aš tikrai palaikau, kad reikia rūpintis po nelaimės, bet kad nelaimės nebūtų, mes tikrai šiandien labai labai mažai esame ką padarę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl įstatymo. Prašom, galime balsuoti dėl Užimtumo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo. Balsuojame. Šiandien balsuosime po kiekvieno pristatyto projekto iš karto, nes atskiras laikas nenumatytas. Posėdis trumpas, tik keli klausimai. Balsuosime iš karto apsvarstę.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 100, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dabar replika per šoninį mikrofoną – gerbiama premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš labai džiaugiuosi, kad šiandien galiu pasakyti, kad visiškai pritariu kolegai D. Kepeniui. Skiepai ir yra prevencija.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Bendru sutarimu skubos tvarka.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų sausio 18 dieną. Galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
Dabar per šoninį mikrofoną norėjo gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gaila, kad premjerė nežino, kad netgi yra Europos Sąjungos valstybė, kuri infekcinę ligoninę per metus pastatė, ir karantinų nebereikia, ir uždarinėjimų nereikia. Dar priminsiu, kad jūs patys tą klasterį nukėlėte į 2024, 2025, 2026 metus. Tai jūs tyčia žlugdote valstybę. Geriau skirkite medicinai 50 mln., 100 mln. ir nereikės išleisti milijardų. Bet tuoj jau bus 6 mlrd. Bet jūsų tikslas kitas – kad tų lovų nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Kepenis per centrinį mikrofoną. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Miela premjere, Pasaulio bankas jau seniai yra pasakęs, kad prevencija kainuoja 24 kartus pigiau nei gydymas. Jeigu mes šiandien imtume skaičiuoti, prevencija taikant skiepą yra viena iš daugelio formų, bet yra daug daugiau kitų rūšių prevencijos būdų, kurie kainuoja gerokai pigiau. Tam mes visiškai neskiriame dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visos replikos jau išsakytos.
8.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274. Čia atkreipiu dėmesį, kad pateikimas jau yra įvykęs. Dėl motyvų niekas nebuvo užsirašęs kalbėti, kai buvo laikas. Dabar likęs… (Balsai salėje) Atsiprašau, buvau suklaidintas. Yra viceministras, vis dėlto reikalingas pateikimas. Viceministras stovi nustebęs, manė, kad išvengs šios procedūros. Ne. Gerbiamas Žilvinai Tomkau, gerbiamas krašto apsaugos viceministre, prašom į tribūną. Mano klaida. Prašau atlikti pateikimą.
Ž. TOMKUS. Labas rytas, gerbiami Seimo nariai. Teikiamas Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma dar kartą pratęsti specialių teisių suteikimą kariams, kurie ekstremaliosios situacijos atveju teikia pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai valdant užsieniečių antplūdį prie mūsų sienos su Baltarusija.
Aš tik trumpai priminsiu, kad nepaprastosios padėties atveju, kuri baigs galioti sausio 14 dieną, kariai automatiškai įgyja tas specialiąsias teises, o ekstremaliosios situacijos atveju, kuri tęsis po sausio 14 dienos, kariams būtinas tas teisių suteikimas Seimo nutarimu. Šiuo metu teisės suteiktos iki vasario 13-osios ir siekiant išvengti, kad nereikėtų rinktis į neeilinę sesiją, bei matant situaciją pasienyje siūloma, kad šios teisės kariams būtų pratęstos dar tris mėnesius – iki gegužės mėnesio.
Taigi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl siūlymo pratęsti pagalbą, karių pagalbą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai atsižvelgiant į situaciją, kad ekstremalioji situacija, planuojama, tęsis. Nors padėtis prie sienos, atrodo, stabilizavosi, bet jinai vis tiek išlieka įtempta, rizika dėl migrantų srautų, kaip žinoma, taip pat išlieka labai didelė. Baltarusijoje, įvairių žinybų žiniomis, vis dėlto migrantų skaičius išlieka didelis. Dabar tas nukreipimas vyksta į Latviją arba Lenkiją, tačiau matomas pareigūnų iš kitos pusės aktyvumas prie sienų, todėl būtina mūsų karių pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai.
Taigi teikiame nutarimo projektą, kuriuo siūloma skubos tvarka pratęsti specialiųjų teisių suteikimą kariams dar tris mėnesius. Prašome pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas viceministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs pristatydamas minėjote, kad iš esmės situacija pasienyje stabilizavosi, tai norėčiau paklausti, kokia yra reali situacija, kokios grėsmės išlieka, kad mes pratęstume šį įgaliojimą jums? Ir kokios, nežinau, gal žvalgybos duomenys, kokios potencialios grėsmės per tuos keletą mėnesių numatomos? Ačiū.
Ž. TOMKUS. Kaip ir minėjau, žvalgybos duomenimis, migrantų skaičius Baltarusijoje vis tiek išlieka gana didelis, skaičiuojama tūkstančiais. Aišku, tikslaus skaičiaus mes negalime pasakyti, tačiau jis yra. Šiuo metu bandymų kirsti Lietuvos sieną skaičius yra labai minimalus, per pastarąsias savaites, bet jeigu skaičiuotume nuo lapkričio mėnesio tuos skaičius, tai vis dėlto bandymų kirsti Lietuvos sieną buvo apie 800 kartų, tai yra žmonių. Dabar Baltarusija nukreipia savo, tai yra migrantai daugiau bando kirsti Latvijos sieną, tų bandymų išlieka, per dieną nuo 30 iki 60 žmonių bando kirsti Latvijos sieną. Sienos kirtimo skaičiai auga ir prie Lenkijos. Todėl sakant, kad prie mūsų teritorijos ar prie mūsų sienos situacija stabilizavosi, vis dėlto išlieka tam tikras rizikos veiksnys, į kurį mes turime atkreipti dėmesį ir būti pasiruošę, jeigu reikės padėti valdyti situaciją prie sienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas viceministre, už tikrai gana konkretų pristatymą. Aš tik galbūt papildysiu argumentų arsenalą tuo, kad jeigu žiūrėtume kiekvieną Latvijos dieną, tai matome tuos pačius 50 kartų, o kadangi tai yra kontroliuojamas, organizuojamas procesas, tai nėra jokių garantijų, kad negalėtų būti nukreipta ir į Lietuvos pusę.
Gerbiamas viceministre, aš tiesiog dėl patikslinimo, kad visiems būtų aišku. Karių įgaliojimų pratęsimo idėja buvo subrandinta vasarą, kai mes dar nekalbėjome apie nepaprastąją padėtį, bet tam, kad kariai padėtų pasieniečiams, mes suteikėme daugiau tų dantukų ir raumenukų prie sienos, ar ne? Tai jūs dabar siūlote vėl pratęsti. Kadangi atrodo, kad nebus nepaprastosios padėties naujai kol kas, jeigu nepasikeis aplinkybės, tam vis tiek reikia pratęsti karių įgaliojimus veikti ekstremaliosios situacijos atveju. Tai čia turbūt esminis akcentas turėtų būti. Ačiū.
Ž. TOMKUS. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ilgas klausimas, bet trumpas atsakymas, nes viską išaiškino L. Kasčiūnas. Gerai. Dabar paskutinis klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, galbūt Seime jūs galėtumėte pasakyti tikrąją priežastį. Kaip ir nelegalų srautai sumažėję, apgręžti nebėra ko, ar jūs čia laukiate, kaip bus išspręstas konfliktas su Ukraina, kas ten vyks Ukrainos ir Rusijos pasienyje, ir dėl to, sakykime, tikėdamiesi kažkokių galimų veiksmų iš Rusijos karinių partnerių mūsų šitame ilgame pasienio ruože, siūlote palikti tą padėtį ir mūsų karius? Ar tai yra tikroji priežastis?
Ž. TOMKUS. Vis dėlto tikroji priežastis, aš pasakyčiau, yra pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai. Tačiau, kaip ir paminėjote, labai atidžiai stebime situaciją prie Ukrainos sienų. Kaip žinoma, Rusijos Federacija labai glaudžiai bendradarbiauja su Baltarusija būtent karinėje srityje ir karinis aktyvumas, bendras tų valstybių karinis aktyvumas, aišku, mums kelia didelį nerimą, todėl kariuomenė yra visą laiką pasirengusi reaguoti. Atitinkamai tam tikros priemonės, gal ir netiesiogiai, mums padeda atliepti ir tas rizikas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus, kad ir nedaug jų buvo. Dabar dėl motyvų už ir prieš. Ačiū, jūs galite užimti savo vietą. Dėkui. Dabar yra norinčių kalbėti tik už. Gerbiamas E. Gentvilas. Kalbėsite? Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Labai trumpai. Tiesiog kiekviena proga išgirstu kokią nors sąmokslo teoriją. Kadangi prasideda kalendoriniai metai, siūlau Seimo valdybai parinkti šiais metais gražiausias, fantastiškiausias sąmokslo teorijas ir jų autorių apdovanoti prieš Kalėdas. Vien šiandien jau kiek girdėjome tokių sąmokslo teorijų, su kuo kas nors susiję, ar tai būtų skiepai, ar ekonominiai dalykai, ar karių siuntimas į pasienį. Visi žinome, kad čia ieškoma tam tikrų sensacijų.
O šiaip jau nuo praėjusios vasaros mes ėmėmės šio instrumento, kuris yra reikalingas ekstremaliosios situacijos atveju, ir iš tiesų reikėtų pasidžiaugti, kad, matyt, artėjame prie nepaprastosios situacijos pabaigos, bet tai nereiškia, kad turime būti visiškai atsipalaidavę, nes tie patys srautai Lenkijos ir Baltarusijos, Latvijos ir Baltarusijos pasienyje dar nėra visiškai sumažėję. Taigi nežiūrėkime pro pirštus ir būkime pasiruošę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo valdyba, matyt, rimtai apsvarstys jūsų pasiūlymą.
Gerbiamas A. Skardžius kalbės prieš.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš išties nesu prieš, nes atsakymų taip ir negavau. Bet aš esu prieš tokias kolegų šmaikščias mintis. Gerbiamas Eugenijau Gentvilai, ne visi juk gauna informaciją tiesiogiai iš STT, iš kitų specialiųjų tarnybų. Aš jų negaunu. Jeigu jūs jas gaunate, jums turbūt ir aiškiau yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projekto Nr. XIVP-1274. Balsuojame, gerbiami kolegos. Taigi teks grįžti į savo vietas ir paspausti mygtukus. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 104, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 3. Taigi po pateikimo yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame.
Pagrindinis komitetas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų sausio 18 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
9.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos“ projektas Nr. XIVP-1199 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos“ projektas Nr. XIVP-1199. Šito įstatymo, aš čia supainiojau su prieš tai buvusiu, jau įvyko pateikimas, klausimų niekas nenorėjo užduoti, dėl motyvų niekas nebuvo užsirašęs kalbėti, padarėme pertrauką prieš pat balsavimą. Dabar yra likęs tik balsavimas. Tai ir kviečiu balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos“ projekto. Jį pristatė L. Kasčiūnas.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai, balsavo 102: už – 76, prieš – 2, susilaikė 24. Taigi yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis, žinoma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų sausio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
9.03 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1182, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1183, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1184 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4.1 klausimas, projektas Nr. XIVP-1182, ir paketas 1-4.2, 1-4.3. Gerbiamas ministras S. Gentvilas eina į tribūną. Tai yra Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo ir Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Prašau pristatyti šį paketą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Vyriausybės vardu teikiame trijų įstatymų paketą, kuris susideda iš Motorinių transporto priemonių, Mokesčių administravimo ir Alternatyviųjų degalų įstatymų projektų.
Šis paketas plačiai aptarinėtas pastarąjį pusmetį, pristatytas beveik visoms frakcijoms turbūt be išimties. Jis dirbant keitėsi, bet jo pagrindinius tikslus bandysime atspindėti prezentacijoje. Jis yra nuosekliai įgyvendinantis praeitų metų liepos mėnesį priimtą Lietuvos klimato kaitos darbotvarkę, ji Seime yra priimta vienbalsiai vienam susilaikius.
Iš esmės pripažįstamas faktas, kad transportas sudaro trečdalį Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, jis yra nuosekliai augantis ir yra didžiausias emisijų šaltinis, kartu pripažįstama, kad, medikų dėmesiui, gerbiamam A. Vinkui, gerbiamiems kitiems, poniai J. Sejonienei, jūsų dėmesiui, transportas ir jo tarša yra vienas pagrindinių miestų taršos šaltinių kartu su kietuoju kuru. Kalbama ne tik apie smalkes, bet ir apie įvairius oksidus ir sulfatus, kurie faktiškai lemia, kad Lietuvos net ir mažuose, retuose, net ir žaliausiuose Europos didmiesčiuose mirtingumas paankstėja pusmečiu, pagal Higienos instituto duomenis. Taigi transporto tarša tiesiogiai prisideda ne tik prie mūsų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų, bet ir prie plaučių problemų ir lėtinių ligų.
Šiuo atveju Lietuva išsiskiria būtent dyzelinių ir benzininių automobilių proporcijos skirtumu dyzelinių naudai. Dyzeliniai automobiliai net ir pagal „Euro 6“ arba „Euro 5“ standartus yra nuo pusės iki dešimt kartų taršesni net ir pagal gamyklinius standartus, žvelgiant į azoto oksido arba kietųjų dalelių išmetimus.
Praėjusią vasarą realiomis sąlygomis Vilniaus gatvėse Aplinkos ministerija užsakiusi atliko tyrimą, 45 tūkst. automobilių buvo pamatuoti natūraliomis sąlygomis ir jų duomenys buvo sulyginti su jų gamykliniais duomenimis. Paaiškėjo faktas, kad beveik pusė jų neatitinka gamyklinių standartų ir yra prastesnės techninės būklės. Tai netgi gamykliniai standartai yra indikaciniai, o faktiškai mūsų transporto priemonės, kaip ir Susisiekimo ministerijos plėtros programoje yra rašoma, yra perpus blogesnės, negu indikuojama mūsų techniniuose dokumentuose.
Lietuva yra priėmusi tarptautinius įsipareigojimus ir juos galima atidėlioti, po to laikas susispaus, arba mes pradedame juos vykdyti dabar. Lietuvos europarlamentarai iš visų mūsų politinių partijų praėjusį pavasarį balsavo už Europos klimato įstatymą, kuriuo valstybės narės buvo įpareigotos pasiekti konkrečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslus. Lietuvai nustatytas 21 % iki 2030 metų. Čia mes esame vienintelis kontinentas Europa, kuris yra nusistatęs vidines sankcijas, kaip mes iš tikrųjų turime pasiekti ir kiek sumažinti. Tai Lietuvai tekęs minus 21 % yra sąlyginai mažesnis negu, tarkime, Švedijai, kuri turi sumažinti 60 % savo emisijas, Olandija apie 50 %, tai Lietuvai tekęs minus 21 % yra sąlyginai tikrai mažesnis negu Vakarų valstybėms.
Mes esame pasidalinę Lietuvoje tarp sektorių, kaip mažinsime kiekviename konkrečiame sektoriuje. Žemės ūkiui mažinimo užduotys yra mažiausios, transportui jos yra didžiausios. Transporto taršą mes turime sumažinti perpus per ateinantį dešimtmetį. Jeigu to nepadarome, tai 2030 metais iš Europos gausime sankcijas, kurių formulė bus tokia: neįgyvendinti taršos tikslai padauginti iš aplinkos taršos leidimų kainos.
Šiuo atveju realu ar nerealu, tai norėčiau pateikti Lenkijos ir Čekijos konflikto pavyzdį, kai rugsėjo mėnesį Čekija laimėjo Europos Teisingumo Teismo bylą prieš Turovo anglies kasyklą ir Lenkija kasdien moka po pusę milijono eurų baudą į Europos Sąjungos biudžetą dėl to, kad neuždaro konkrečios anglies kasyklos. Atsiprašau, prezentacija kažkodėl sustojo, norėčiau tęsti.
PIRMININKAS. Dėkoju, tuoj mes pataisysime, mūsų technikai pažiūrės. Dingo jūsų skaidrės. Atsirado, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Šiuo atveju mes matome, kad dabartinės politikos priemonės Lietuvoje yra nepakankamos mažinti transporto taršą. Net ir tie milijardai, milijonai, kurie suplanuoti elektromobilių vystymui, elektrifikavimui, viešojo transporto autobusų įsigijimui, bus nepakankami, jeigu mes nesugebėsime pajauninti ir pagerinti mūsų automobilių parko.
Pinigai, kurie būtų surenkami iš šito mokesčio, noriu principingai pasakyti, kad kol kas pagal dabartinį registracijos mokestį, kurį mes keičiame šituo mokesčiu, tai nėra naujas mokestis, bet tai yra dabartinio mokesčio pakeitimas, pagal dabartinį mokestį pinigai eina į bendrąjį šalies biudžetą, maždaug 40 mln. eurų, kurie sumokami per metus už registracijos mokestį, nueina į bendrąjį biudžetą. Šiuo atveju šis mokestis būtų renkamas į Darnaus judumo fondo biudžetą ir jis būtų paskirstomas savivaldybėms. Toks yra principinis sutarimas, tai yra atspindėta visuose trijuose įstatymuose, kurie yra pateikti. Pinigai būtų naudojami autobusams įsigyti savivaldybėse, dviračių takams, elektromobilių įkūrimo infrastruktūrai. Mūsų prielaida yra, kad mokestis galėtų sukurti maždaug 4 tūkst. kilometrų dviračių tinklą iki 2030 metų, atnaujintų iš esmės visą Lietuvos viešojo transporto parką ir sukurtų pakankamą elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.
Pats mokestis būtų mokamas kasmetinis. Jis būtų skaičiuojamas nuo 130 gramų CO2 emisijos automobiliams, didesnį koeficientą taikant dyzeliniams automobiliams, mažesnį benzininiams, o mažiausią dujoms. Kuo aukštesnė taršos klasė, tuo mažesnis taikomas koeficientas. Pereinamuoju laikotarpiu visiems automobiliams taikoma 50 % nuolaida, o žvelgiant nuo pat pradžių, neįgaliųjų automobiliams iš viso taikoma 100 % nuolaida, senjorams – 50 %, neįgalųjį asmenį prižiūrintiems – 50 % nuolaida, socialinę paramą gaunantiems gyventojams taip pat taikoma 50 % lengvata automobiliui.
Dažnai mitai yra apie tai, kad šis automobilių taršos mokestis palies senjorus. Mes turime dabartinio automobilių parko ir senjorų nuosavybės statistiką, kad du trečdaliai Lietuvos senjorų neturi automobilio. Vadinasi, arba jie yra izoliuoti ir priklausomi nuo viešojo transporto, arba iš esmės negali turbūt vairuoti ir pasikliauja giminių ir giminaičių pagalba. Viešojo transporto užtikrinimas yra socialinė paslauga, kuri nėra garantuota nei regionuose, nei miestuose. Vilniuje faktinė situacija yra 400 autobusų, troleibusų ir 500 tūkst. automobilių parkas. Tai nėra gerai net sostinėje, ką kalbėti apie regionus. Kai kažkas kalba arba mistifikuoja šitą mokestį, kad jį mokės senjorai, iš tikrųjų nėra tiesa, nes būtent senjorai, nevairuojantys, arba jaunimas yra tie, kurie turėtų gauti socialinę paslaugą, tai yra viešąjį transportą, bet jo negauna.
Automobilio taršos mokestis dažnai irgi skirtas tiems radikaliems, kraštutiniams atvejams, sakykim, medžiotojų keturiais ratais varomiems visureigiams. Būtent jie pateks į tą didįjį apmokestinimo tarifą. Jau pagal dabartinį tą automobilio mokesčio ir automobilių parko sudėtį penktadalis automobilių iš esmės nemokėtų šio mokesčio, o kiti mokėtų iš esmės iki 100 eurų.
Dažnai girdimas antras mitas, kad automobilio taršos mokesčio alternatyva yra akcizas, tačiau akcizą skaičiuoja ir moka tiek statybininkas, tiek kirpėjas, tiek kiekvienas pervežėjas, todėl akcizas yra infliacinis mokestis, o automobilio taršos mokestis yra išvengiamas mokestis. Jo iš esmės galima išvengti ir jis neįeina į kiekvieno produkto kainą. Akcizas taip pat neparodė gerų rezultatų, nes tarša nuosekliai didėjo per pastaruosius 15 metų. Tai nebuvo veiksminga priemonė mažinant transporto taršą.
Dažnai kalbama ir apie trečiąjį mitą, kad čia yra lietuviškas išradimas. Labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad kaimynai latviai metinį automobilio taršos mokestį turi nuo 2008 metų. 14 metų jis taikomas ir yra taikomas automobiliams nuo 50 gramų CO2 emisijos. Šiandien įstatymu siūloma taikyti jį tiktai nuo 130 gramų CO2. Latviai taiko jį jau 14 metų, taiko jį iš esmės nuo pačios bazinės – bet kokios emisijos. Kaip matome, populiariausias lietuviškas 12 metų senumo automobilis „Vokswagen Golf“ nemokėtų Lietuvoje šio mokesčio, kurį siūlome, tuo tarpu Latvijoje jis jau kainuoja.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, ar dar ilga prezentacija, nes jūs išnaudojote jau 10 minučių?
S. GENTVILAS (LSF). 3 minutės ir… Atsiprašau, trys skaidrės ir baigiu.
PIRMININKAS. Gerai. Tad finišuokite.
S. GENTVILAS (LSF). Mokestį administruotų Mokesčių inspekcija, duomenis registrams duotų „Regitra“. Mokesčio tarifus galima preliminariai peržiūrėti šioje nuorodoje. Tikrai yra liaudies automobilių, kurie nepatenka į šią apmokestinimo bazę. Kviesčiau pritarti, nes atidėliojimas iš tikrųjų kainuotų žymiai žymiai daugiau mūsų ateities sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre. Nenuostabu, bet jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių, net 23. Kažin ar visi spės, šiaip pagal reglamentą klausti būtų skirta 10 minučių, bet kadangi ir svarbus klausimas, ir yra keli lydimieji, tai gal bent 15 minučių, jeigu ministras sutiks pastovėti tribūnoje ir atsakyti į klausimus. Sutariame. Pirmoji klausia gerbiama A. Širinskienė. Prašom, jūsų klausimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiamas ministre, ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto pažiūrėti tiesai į akis ir pripažinti, kad čia anaiptol joks taršos mokestis, o mokestis, kuris yra mokamas už automobilį kaip turtą. Nepriklausys nuo to, ar jis važiuoja tais metais Lietuvos keliais, ar jis nevažiuoja, kiek jis važiuoja, nuo kilometražo taip pat nepriklausys, tiesiog priklausys nuo automobilio techninės charakteristikos ir priklausys nuo to, ar automobilį turi žmogus, ar ne. Tai vienas dalykas. Ar nemanote, kad reikėtų galbūt keisti pavadinimą ir įvardinti daiktus tikraisiais vardais?
Kitas dalykas, ne mažiau svarbus. Mokesčio dalis tikrai gana sunkiai guls ant žmonių pečių, ypač vyresnio amžiaus, ir tų, kurie gyvena regionuose, vis dėlto dalis tokio mokesčio galbūt galėtų būti mažinama arba galbūt atsisakoma, įvertinus aplinkybes. Ar jūs nevertinote, kaip tas mokestis prisidės prie skurdo Lietuvoje?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Tikrai prasmingi klausimai dėl socialinės atskirties, dėl įperkamumo. Noriu pasakyti, kad vidutiniškai lietuvių automobilis yra 5,5 tūkst. eurų. Mes nemažai pavyzdžių turime, kai galima nusipirkti automobilį iki tos sumos ir nemokėti taršos mokesčio. Tai yra taršos mokestis, tai nėra lietuviškas išradimas, nes 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių turi metinį mokestį. Mes jį siūlome skaičiuoti nuo CO2 emisijų, priešingai negu, pavyzdžiui, kai kur skaičiuojama nuo kilovatų, galios, svorio ar kitų dalykų. Mes tiesiogiai siejame jį su CO2 emisijomis.
Ar tai yra turto mokestis? Ne, nesutinku, nes iš tikrųjų automobilio taršumas ir emisija nepriklauso nuo jo kainos. Žinoma, mes visada matome elektromobilius kaip alternatyvą, bet elektromobiliai jau yra kažkas, ateitis. Iš tikrųjų jau šiandieniame automobilių parke penktadalis automobilių yra žemiau kaip 130 gramų CO2.
Dėl regionų. Sutinku, šitą aspektą reikia vertinti. Bet regionuose mes turime kitą problematiką, nes nėra išvystytas viešasis transportas, nėra kitų alternatyvų, todėl automobilis yra būtinybės prekė, būtinybės įrankis. Todėl mes nedarome kaip Latvijoje, kur apmokestinimas yra nuo 50 gramų CO2 kilometrui. Šiuo atveju pasirenkama 130 gramų CO2. Raginimas yra tiesiog rinktis ekologiškesnį automobilį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jums klausimą užduos gerbiamas V. Mitalas. Prašom.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš visiškai pritariu siekiui mažinti taršą Lietuvoje ir atliepti klimato kaitos iššūkius, kartu ir suprantu, kad Aplinkos ministerija čia yra ir privalo būti aktyvi šiuo klausimu. Dėl paties mokesčio dizaino ar kokių nors priemonių dizaino tikrai galima diskutuoti.
Norėčiau ir apie šiek tiek platesnį paveikslą paklausti. Įvairios tarptautinės organizacijos sako, kad peržiūrint mokesčių sistemą reikia atsisakyti tų mokesčių, kurie stabdo ekonomikos augimą, ir pereiti prie tikslesnių, pavyzdžiui, tam tikrų klimato mokesčių. Ar nemanytumėte jūs, gerbiamas ministre, kaip Vyriausybės narys, kad šį klausimą daug geriau būtų svarstyti tuomet, kai visas Vyriausybės mokesčių paketas būtų ant stalo? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Patikėkite, jeigu tik Aplinkos ministerija bus atsakinga už taršos mažinimą, tai mes nesumažinsime taršos. Šis projektas turėtų būti pateikiamas susisiekimo ministro, nes tai yra jo sektoriaus problemos sprendimai, kuriuos aš politiškai atsakingai prisiimu. Šis projektas rengtas su Susisiekimo ministerija pusę metų.
Šiuo atveju aš tikrai neišspręsiu žemės ūkio taršos klausimų, neišspręsiu energetikos taršos klausimų. Šitą projektą aš pasiėmiau kaip aplinkos ministras todėl, kad tai yra taršiausias sektorius ir mes padedame spręsti transporto sektoriaus taršos problemas. Aš noriu solidarios atsakomybės, nes matome, kad tai yra vienintelis sektorius, kuris šiandien auga nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Sakyti, siūlyti ir kalbėti apie tuos teisingus dalykus, socialinę atskirtį, mokesčių pertvarką, yra gerai, bet aš noriu pasakyti, kad mes turime prisiimti dabartinę atsakomybę ir matyti, kad emisija transporto sektoriuje didėja. Aš nematau veiksmingų priemonių, todėl mes ateiname su šiuo projektu šiandien, jo įsigaliojimas yra 2023 metais. Tai yra atsakingas žingsnis iš Vyriausybės rūmų, jis priimtas vienbalsiai Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kai jūs atsistojate į Seimo tribūną, visą laiką kaip fokusininkas ištraukiate kokį nors naują mokestį. Naują mokestį mūsų piliečiams. Visai neseniai penkis kartu padidinote sąvartynų mokestį, be abejo, brangs atliekų tvarkymas, bet šį kartą jūs paneigiate pagrindinį principą – teršėjas moka. Automobilis, stovėdamas garaže, neteršia, nenaudoja degalų – nei dyzelino, nei benzino, nei kito kuro, pavyzdžiui, dujų ir taip toliau. Šįkart mano klausimas ir būtų, kodėl jūs pažeidžiate pagrindinį principą, kurio turėtumėte laikytis kaip Konstitucijos, kad teršėjas moka. Ar jūs manote, kad problemų žmonėms per daug? Energetikos kainas matote, sąskaitos tris kartus pašoko, o jūs vis kalbate apie naujus mokesčius. 170 mln. – 60 eurų kiekvienam statistiniam gyventojui, tai čia ne mokestis, ne žmonių kišenių kraustymas?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Tai buvo rėksmingas pasisakymas be siūlymų, dažniau būna atsakingo žmogaus pasisakymas su pasiūlymais, nes tai nėra paprastas mokestis, tai yra atsakingas mokestis. Dabar kodėl jis yra toks, koks pasiūlytas. Pasakysiu keletą statistinių duomenų. Nėra taip, kad opeliai rūdija garažuose. Vidutinis lietuvio dyzelinis automobilis nuvažiuoja 15 tūkst. kilometrų, benzininis – 10 tūkst. kilometrų. Pagal „Transekstos“ statistinius duomenis, jų paklausė K. Adomaitis, 1 % Lietuvos automobilių tarp techninių apžiūrų važiuoja neigiama rida, atbulai kaip vėžys. Tai pagal ridą mes iš tikrųjų turime tik klaidingus duomenis. Nėra taip, kad automobiliai stovi ir nevažinėja, faktiškai yra naudojami automobiliai.
Mes nesiūlome dėti visų pastangų į akcizą, nes tai yra infliacinis mokestis. Mes matome, kad kuro mokesčiai įskaičiuojami į kiekvieną paslaugos ir produkto kainą, todėl raginame iš esmės sukurti motyvacinį mechanizmą, kad rinkdamiesi automobilį rinktumės ekologiškesnį. Man atrodo natūralu, kad tas, kas renkasi automobilį virš vidutinės taršos, prisideda prie kolektyvinės alternatyvos, tai yra viešojo transporto, dviračių takų atsiradimo. Yra teisingas principas, kad teršėjas moka, nes mes turime vertinti, kad automobilis yra būtinybės dalykas, ypač regionuose, jo nebus galima išvengti. Bet jeigu jūs jau renkatės taršesnį negu vidutinis automobilis, tai turbūt 23 šalys iš 27 nėra kvailos, kad tai taiko jau senokai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, taip, sutinku, mes turime turėti švarią gamtą ir mažiau teršti. Viskas gerai čia būtų. Ar jums neatrodo, kad paskubėta su šiuo projektu todėl, kad vien dėl to kainos tiek šoktelėjo visose srityse, ir mes uždedame dar vieną mokestį? Dabar pažiūrėjus į patį įstatymą, ar jums neatrodo, kad mes suvienodinome tą 50 % lengvatą visiems? Jeigu jūs būtumėte pateikęs, kad iki 2024 metų visiškai atleidžiame senjorus, visiškai atleidžiame neįgaliuosius, tuos neįgaliuosius, kurie augina neįgalųjį arba prižiūri (neįgaliuosius jūs atleidote), tai aš dar sakyčiau – tas pereinamasis laikotarpis dvejus metus būtų, o visi kiti mokėtų 50 %. Ar nemąstėte kitaip padaryti ir paskaičiuoti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Suprantu, žaliavų kainų sukėlimas šiuo metu tikrai kelia nerimą, bet šio įstatymo įsigaliojimas yra 2023 metais. Vadinasi, yra metai pasikeisti automobilį. Nėra taip, kad turėdami 5 tūkst. 500 eurų kišenėje jūs nerastumėte automobilio, priimtino ar daugiavaikei šeimai, ar mažesnei šeimai, ar pagal pomėgius, ir būtų apmokestinamas šiuo taršos mokesčiu. Yra visas spektras automobilių, kurie nėra apmokestinami šiuo tarifu ir šiuo mokesčiu, jeigu jūs renkatės iš tikrųjų mažiau taršų automobilį. Gyventojai skatinami rinktis iš tikrųjų mažiau taršų automobilį ir tai priklausys nuo pačių viešojo sektoriaus įstaigų vadovų, kurie rinksis automobilius, privataus sektoriaus įmonių, jos irgi patenka į šio mokesčio bazę, ar šeimų, kurios pirks automobilius.
Sunkusis transportas bus apmokestintas nuo 2023-iųjų pagal e. tollingo sistemą, kilometražą. Jums žinomi tie dalykai. Taigi nėra taip, kad privatus transportas yra liečiamas, o sunkusis paliekamas neapmokestinamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai pritariu taršos mažinimo Lietuvoje politikai, bet, kalbant apie šitą įstatymo projektą, jūs minėjote, kad kartu dirbate su Susisiekimo ministerija. Po mūsų pokalbio aš paklausiau Susisiekimo ministerijos kai kurių klausimų. Kiek yra automobilių virš 12 metų? Tai yra virš 900 tūkst. automobilių. Koks bus vidutinis mokestis tiems automobilių savininkams, kurie turi įsigiję tokius automobilius? 300 eurų. Jūsų teikiama informacija visiškai prasilenkia su šia informacija, kurią man pateikė Susisiekimo ministerija. Aš matau, kad visuomenės informavimo priemonėse visuomenė nuolat klaidinama dėl mokesčio dydžio.
Antras dalykas. Jūs man aiškinote, kad registracijos mokestis negali būti taikomas. Europos teisės departamentas atsakė, kad gali būti taikomas, bet jis turi būti taikomas tiek viduje registruojant automobilius, tiek įvežant automobilius iš kitur. Tai būtų pats teisingiausias kelias. Dabar šis mokestis pablogins socialinio teisingumo požiūriu gyvenimą tiems žmonėms, kurie automobilius įsigijo anksčiau nežinodami, kad tas mokestis bus. Ir baigiant – Latvija yra pats blogiausias pavyzdys visoje Europoje.
PIRMININKAS. Laikas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Galėsime pasitikrinti Susisiekimo ministerijos duomenis, bet tikrai, jeigu yra kokių duomenų, dėl kurių mes čia klystame, tikrai pataisysime. Bet kol kas tokių indikacijų nebuvo gauta.
Dėl registracijos mokesčio. Kai buvau Valstiečių frakcijoje, dar tuomet gerbiama A. Širinskienė jai priklausė, A. Širinskienė paklausė manęs apie tą Europos teisės pažeidimo procedūrą, kuri buvo taikyta Rumunijai. Po šitų klausimų mes juridiškai pasižiūrėję išbraukėme registracijos mokestį iš dabartinio. Buvo paliktas tik metinis mokestis.
Taigi mes girdime, ką opozicija sako, mes tikrai girdime. Bet jūsų įžanga buvo: aš pritariu taršos mokesčiui, o po to trys, keturi siūlymai. Bet iš tikrųjų šiandien „Netflixe“, kas žiūrite Lietuvoje, populiariausias filmas yra „Don’t Look Up“. Jame L. Dikaprijus kalba apie politikus, kurie mato baimę, bet bijo priimti sprendimus. Tai man irgi. Aš stoviu šiandien, sprendimo pateikimo stadija. Jis tikrai tobulintinas, kviečiu jam pritarti ir, man atrodo, rasime kompromisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas ministre, mes irgi ne vieną kartą diskutavome ir šia tema, bet man atsakykite į paprastą klausimą. Kai jūs pradėjote rengtis šiam mokesčiui, svarstyti, rinkti informaciją ir visa kita, pasaulyje vyko daug lygiagrečių dalykų. Matome pakilusias kainas Lietuvoje, infliaciją, situaciją automobilių rinkoje, kai ir dabar žmonės, dar prieš pusmetį užsisakę naują automobilį, jo vis dar nesulaukia ir panašiai, prasčiausią padėtį Europos Sąjungoje su įkrovimo tinklu. Ar vis dėlto šios aplinkybės, kai kurios, aišku, buvo ir anksčiau žinomos, bet atsiradę nauji rodikliai neprivertė paieškoti naujų galimų sprendinių, nes tikrai visame tame kainų kilimo ir panašiai kontekste šis mokestis atrodo tikrai kur kas baisiau, negu, tarkime, galbūt galėjo atrodyti prieš metus. Tai vienas dalykas.
Galbūt aš ką nors praleidau, bet gal galite akcentus sudėti dėl žemės ūkio technikos ir sunkvežimių vis dėlto labiau, nes tai yra turbūt irgi vieni pagrindinių teršėjų. Šis mokestis vis dėlto yra taršos mokestis, pavadinkime taip. Jeigu galima, prašau, ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už klausimus. Tai pasinaudojant RRF’u bus įrengta 5 tūkst. viešojo įkrovimo stotelių, priemonė bus paleista greičiausiai šį rudenį CPVA. Dabar mes keičiame STR’us ir numatome, kad naujos parkavimo aikštelės turės turėti bent penktadalį parkavimo vietų įkrovimo stoteles, bet čia irgi nepasiklyskime tarp mitų, kad elektromobilis jau yra tas kitas žingsnis. Neįpirksime elektromobilio. Aš neįperku ir dauguma Lietuvos gyventojų neįperka. Įperka iš tikrųjų tik didesnių pajamų gyventojai. Būtent todėl šis taršos mokestis turi tolerancijos ribą – 130 gramų CO2 , kad apimtų ir dyzelinius automobilius, ir benzininius.
Dabar dar vienas klausimas buvo, bet pamiršau. Ai, sunkusis transportas. 2023 metais įsigalioja e. tollingo sistema sunkiajam transportui, tai dienines vinjetes pakeis mokestis už kilometražą, padaugintą iš euro taršos klasės, o žemės ūkio technika moka taršos mokestį iš tikrųjų pagal Kelių įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus, tiksliau, laikas, numatytas klausti, išseko. Dabar bus motyvai. Dėl motyvų už užsirašė kalbėti gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų, matydamas šį projektą, aš prisiminiau filmą „Don’t Look Up“, kuriame mes matome atskriejantį meteoritą į Žemę ir žmones, nelabai reaguojančius ir nelabai įvertinančius tą situaciją. Aš manau, kad nedidelėje Lietuvoje, kur yra 2,8 mln. gyventojų, bet 1,7 mln. automobilių, automobiliai sudaro didžiulį krūvį tiek dėl infrastruktūros, tiek dėl sveikatos, tiek dėl klimato kaitos.
Šis mokestis… Mes esame tik viena iš dviejų ar trijų šalių Europos Sąjungoje, neturinčių adekvataus ir atitinkamo automobilių reguliavimo. Priešingai, negu kai kas bando pasakyti, jeigu mano automobilis stovi garaže ir aš nevažiuoju, tai aš nieko neteršiu, aš noriu pasakyti, kad net vieną kartą per metus išvažiavę automobiliu į gatves, pervažiavę Geležinio Vilko tiltą, pervažiavę tunelį, jūs gaunate nemokamą šimtų milijonų eurų subsidiją, tai yra tiek mums kainuoja šios infrastruktūros palaikymas.
Tiesą sakant, jeigu aš būčiau teikęs šį mokestį, aš būčiau jį pavadinęs labiau infrastruktūros mokesčiu, ir tai aš matau kaip didžiausią privalumą. Todėl šį pateikimą palaikysiu ir kviečiu Seimą jį taip pat palaikyti. Tik aš pridėsiu dar papildomą labai svarbų dalyką ir kviečiu, tiesą sakant, ir ministrą, iš kurio aiškaus palaikymo neišgirdau, kad šis mokestis svarstymo arba priėmimo metu galėtų būti patvirtintas tik kartu sumažinant gyventojų pajamų mokestį. Tai yra EBPO rekomendacija, tai yra Europos Komisijos rekomendacija mažinti darbo mokesčius ir pereiti prie taršių objektų, prie aplinkosauginių mokesčių, o Lietuva transporto mokesčių šiuo metu turi 0,3 % nuo BVP, tai yra antra nuo galo Europos Sąjungoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi, kaip suprantu, šios dienos populiariausias filmas Seime yra „Don’t Look Up“, tai aš tik patikslinsiu, kad šiame filme į Žemę skrieja ne meteoritas, o kometa. Na, čia tokios kosminės detalės. Dabar prieš pasisakys gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Į švieslentę pasižiūrėjus labai simboliška, kai niekas iš valdančiųjų neužsirašo paremti įstatymo projektą, bet visi, kurie yra Seime, pasisako prieš. Matyt, ir tai rodo, kad galbūt ministrui reikėtų atsiimti savo įstatymą ir ateiti labai gerai apgalvojus patį modelį, nes iš tikrųjų ir atsakinėdamas į klausimus jis nepaneigė to fakto, kad tai yra automobilio turto mokestis. Sakyčiau, atskirais atvejais kaip turto mokestis jis bus labai prabangus, sudarys kokį ketvirtadalį ar penktadalį viso automobilio kainos. Nepamirškime, kokiais automobiliais važinėja sunkiau gyvenantys žmonės. Įvertinant, kaip mokestis prisidės ir prie skurdo didinimo Lietuvoje, ypač jos regionuose, aš siūlyčiau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Jarutis norėtų. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Matau, kad jau paskutinis balsavimas, mes sutaupėme šiek tiek laiko. Vakar turėjo atsakyti į klausimus vidaus reikalų ministrė. Buvo sakoma, kad ji yra saviizoliacijoje. Matau, šiandien yra posėdžių salėje, tai tą pusvalandį galėtume gal išnaudoti atsakymams į mūsų klausimus?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, yra numatyta antradienį. Tai ir klausėjai ruošiasi, ir ministrė pasiruoš būtent antradieniui, tai dabar gal ne… Be to, darbotvarkės yra patvirtintos valdybos sprendimu, tai čia mes jų nelabai galime keisti.
Gerbiamas V. Mitalas taip pat per centrinį mikrofoną. Prašau.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau trumpai A. Širinskienei replikuoti, kad K. Adomaitis nėra niekas. (Balsai salėje) Jis yra frakcijos narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, galiu patvirtinti, kad Seimo narys.
Dabar balsuosime dėl įstatymų paketo – 1-4.1, 1-4.2, 1-4.3: Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas ir Alternatyviųjų degalų įstatymas. Balsuojame. Taigi grįžkime į savo vietas ir balsuokime dėl pristatyto Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio projekto Nr. XIVP-1182, projektų Nr. XIVP-1183 ir Nr. XIVP-1184. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 42, prieš – 35, susilaikė 15. Taigi įstatymams nėra pritarta. (Plojimai)
Taigi dabar balsuotume, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti, bet, aš matau, yra sustoję prie šoninių mikrofonų. Man atrodo, gerbiamas A. Skardžius pirmas buvo. Gal jūs ką pasiūlysite. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Vis dėlto neišgirdome aiškių argumentų. Gerbiamas ministras kažkaip vengia atsakymo, kodėl jis nesilaiko principo, kad teršėjas moka. Kalba apie kažkokias priekines, atgalines ridas, bet jeigu automobilis nedegina degalų, tai jis neteršia, jis neišmeta CO2. Čia pagrindinis principas. Tikrai baikime tą žaliąjį smegenų plovimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gerbiamas R. Žemaitaitis stovi prie mikrofono? Taip, prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ką ir kalbėjome su ministru prieš jo klausimo pateikimą, kai atėjo prie mūsų prašydamas pritarimo, arba taip… Tai, ministre, yra keletas klausimų, kurių jūs neišsprendėte. Aš dar kartą sakau – eikite moderniu keliu, kad būtų apmokestinamas ne automobilis kaip turto mokesčiu, o kuras. Tai yra ne akcizas, o žmogaus nuvažiuoti kilometrai.
Kitas kolega, kuris sakė, kad išvažiavęs į Geležinio Vilko gatvę, jis yra teršėjas. Tai tiek R. Žemaitaitis, tiek A. Palionis kiekvieną dieną išvažiuoja į Geležinio Vilko gatvę, bet kadangi R. Žemaitaitis ir A. Palionis gerai gyvena ir turi naujus automobilius (Balsai salėje: „Ooo, Oho!“), mes mokėsime 70 eurų, o žmogus, gyvenantis… uždirba 40 eurų. Galime sakyti o, ne o, bet, gerbiami kolegos, nei vienas nesate čia biednas, nei vienas nesate čia vargšas ir tikrai „Carite“ nesėdime, su lėkštute nestovime. Tikrai mūsų atlyginimai yra geri, turime gerus automobilius ir tikrai mes labai gerai gyvename.
Kitas dalykas, kas yra įstatymo projekte… Kadangi, kolegos, mes pritarsime tobulinti, bent jau aš siūlyčiau tobulinti, gerbiamas ministre, atkreipkite dėmesį į tranzitinį transportą. Pagal jūsų mokestį tranzitinis transportas visiškai nemokės jokio aplinkosauginio mokesčio, nes jis moka tiktai kelių mokestį. Lygiai taip pat dabar sunkusis transportas, kuris irgi čia, kolegos paminėjo, pagal jūsų teikiamą projektą būtų neapmokestinamas, bet jeigu įmonė, žmogus pilasi kurą į baką ir nuo kuro būtų 1 %, tai tokiu atveju mokėtų visi socialiai teisingą mokestį. Jau yra modernu ir šį žingsnį ženkime. Nežiūrėkime, ką turi latviai. Latviai 2004 metais stodami į Europos Sąjungą pradėjo vesti derybas dėl to mokesčio įvedimo. Tai yra jau sena ir atgyvena. Modernu yra tai, kiek suvartoji, kiek pravažiuoji, tiek ir sumoki.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas ministras S. Gentvilas per šoninį mikrofoną. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju visiems balsavusiems už ir prieš. Kiekvienas projektas gali būti tobulintinas. Tą tikėjomės daryti ir po pateikimo. Problema išlieka – transporto tarša didėja, jinai žudo, jinai kainuos mums sankcijomis. Man atrodo, tie, kurie plojo… Tai aš tikrai esu tas politikas, kuris geba klausytis. Tikrai esu linkęs patobulinti projektą ir prisiimti už Susisiekimo ministeriją jos sektoriaus taršos mažinimo klausimus. Ir tikrai esu atviras, lygiai taip pat kaip K. Mažeika aną kadenciją nepateikė šito projekto, pateikimo stadijoje suklupo, ir tuomet V. Ąžuolas (jis stosis prie mikrofono) kartu su A. Širinskiene pateikė projektą, ir jis yra toks, koks yra šiandien, tas įstatymas. Supraskime, kad problema lieka, ar ją mokesčiais spręsti, na, patys suprantame, kad tai yra labai sudėtingas projektas, bet problema lieka. Pirmininke, kometa artėja.
PIRMININKAS. Gerbiamas K. Adomaitis per centrinį mikrofoną. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Reaguojant į R. Žemaitaičio nerimą, jeigu jau mes ignoruojame, kad automobilis kainuoja ne tik taršą, bet ir infrastruktūrą, tai galbūt mums reikėtų vis dėlto apmokestinti Seime bent jau parkavimą, nes dabar mes vis dėlto turime nemokamas parkavimo aikšteles ir labai sėkmingai čia visi važiuojame automobiliais. Gal tai padėtų R. Žemaitaičiui atvažiuoti ne tik automobiliu į Seimą. (Balsai salėje)
Aš siūlau įstatymą grąžinti tobulinti. Iš tiesų labai svarbi dedamoji, kurios čia nebuvo tarp tų trijų pateiktų įstatymų, tai yra gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas. Aš labai tikiuosi, kad Vyriausybė galės persvarstyti ir proporcingai, kiek mes dabar įvestume automobilio mokesčio, proporcingai sumažintume gyventojų pajamų mokestį, nes taip rekomenduoja tarptautinės organizacijos ir tai yra ekonomikai naudinga mokesčių reforma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų vienas iš būdų mažinti taršą – tai sodinti mišką. Ir aš norėčiau paklausti, nežinau, premjerės turbūt reikėtų klausti. Pagal priimtą Registracijos mokesčio įstatymą taršos mokestį… dalis mokesčio turi būti skiriama miškui sodinti. Vyriausybė yra įpareigota nustatyti tvarką ir tą dalį mokesčio paskirti miškui sodinti. Gal galite pasakyti, kiek paskyrėte to mokesčio ir kiek pasodinote miško? Žmonėms būtų įdomu žinoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jau džiaugėmės, kad sutaupėme pusvalandį, bet panašu, kad nieko nebus. Gerbiamasis K. Masiulis. Prašom, per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiaip tai skrieja ne kometa, bet asteroidas, jeigu taip teisingai. (Balsai salėje) Yra dideli skirtumai tarp kometos ir asteroido.
PIRMININKAS. Tiesą sakant, kometa.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Asteroidas.
PIRMININKAS. Pažiūrėkite filmą dar kartą. (Juokas salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet aš kalbu apie dabar į Žemę atlekiantį, prie Žemės artėjantį, o ne filmą.
Bet nejuokaudamas noriu pasakyti du dalykus. Vienas, kad tikrai buvo gera prezentacija. Esu iš skeptikų to mokesčio, ilgai jisai svarstomas. Dar atsimenu A. Kubiliaus Vyriausybę, kada jis buvo svarstomas ir nepriimtas. Buvau skeptikas, o dabar pakeičiau nuomonę todėl, kad tikrai geri argumentai buvo išdėstyti ir įstatymas labai pasikeitęs į gerąją pusę. Man patiko ir A. Širinskienės kritika, ją laikau irgi produktyvia.
Taip, iš tikrųjų tas mokestis tam tikra prasme ir yra turto mokestis. Bet aš, pavyzdžiui, labai esu už turto mokestį, kad jisai ir būtų visokiam turtui, tada turtas pradedamas naudoti, nereikalingas turtas atitenka šeimininkui, kuriam reikia to turto. Automobilis daug kur yra nereikalingas, o jisai teršia. Tam tikra prasme turtas irgi teršia visokiais laužais ir panašiai. Aš už tai, kad ir būtų apmokestintas turtas. Čia A. Širinskienė irgi pataikė į dešimtuką, ir man patinka tas mokestis dar ir dėl to.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam K. Masiuliui. Beje, asteroidas į žemę artėjo filme „Armagedonas“. Gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Šiandien aš tikrai vieną dalyką supratau. Valdantieji yra kosmose arba filmuose, bet tikrai ne čia, Seime, nes Seime jau būtų supratę, kad šiandien 100 Seimo narių kojomis arba balsavimu pasiuntė jūsų ministrą atgal į kabinetą ministerijoje ir parodė nepasitikėjimą politika, kurią jūs buvote patys numatę, apie kurią ministras kalbėjo ne vieną dieną, ir parodė, kad jisai yra kryptingai ne toje pusėje. Todėl šiuo atveju yra daug svarbiau ne kometa ar asteroidas, aš manau, o kad jūs, valdantieji, turite arba perkrauti savo koaliciją, arba pakeisti ministrą, nes šiuo atveju aiškiai parodytas signalas iš Seimo, kad jūs pasitikėjimo čia nesulaukėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, tai buvo finalinis pasisakymas.
Dabar, gerbiami kolegos, grįžtame prie apsisprendimo. (Balsai salėje) Ar dar gerbiamas K. Adomaitis? (Balsai salėje) Jau jūs vieną kartą kalbėjote, jūsų pavardė nebuvo paminėta.
Gerbiami kolegos, dabar grįžtame prie mūsų apsisprendimo, ką toliau darome su įstatymų paketu, ar tobuliname, ar atmetame. Balsuosime? Bendru sutarimu siūlome tobulinti? Gerai, tobuliname bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ne, girdžiu, kad yra siūlymų balsuoti. Žinoma, balsuosime. Jeigu yra siūlymas balsuoti, balsuojame. Kas už – tai tobulinti įstatymų projektų paketą, kas prieš – tai atmesti. Kas už – tobuliname, kas prieš – atmetame. Du variantai.
Užsiregistravo 98, balsavo 98 Seimo nariai: už – 74, prieš – 24. Įstatymų projektų paketas grąžinamas tobulinti.
Ir, tikiuosi, paskutinė replika per centrinį mikrofoną. Gerbiamas K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Žinote, tą filmą „Don’t Look Up“ tikrai rekomenduoju V. Gapšiui pažiūrėti. Mes sakome, yra problema, per daug tų automobilių, vyksta klimato kaita, o jis ateina – ai, čia ministrą keiskime, visa kita, vėl blogai ir taip toliau. Na, pažiūrėkite tą filmą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai, šiandien filmas sulaukė daug rekomendacijų.
Gerbiami kolegos, mūsų posėdis baigiamas. Registruojamės ir skelbsime posėdžio pabaigą. Visus klausimus apsvarstėme. Susitiksime Sausio 13-osios renginiuose ir posėdyje antradienį.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Mūsų posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.