,,DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 m. rugpjūčio 23 d. NUTARIMO Nr. 1341 ,,DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR VALSTYBĖS KONTROLIUOJAMŲ AKCINIŲ BENDROVIŲ, UŽDARŲJŲ AKCINIŲ BENDROVIŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ IR VYRIAUSIŲJŲ BUHALTERIŲ DARBO APMOKĖJIMO“ PAKEITIMO“ projekto
DERINIMO PAŽYMA
|
Ministerijos, kitos institucijos rašto data, numeris |
Ministerijų ir kitų institucijų pastabos |
Žyma apie ministerijų ir kitų institucijų pastabas, pasiūlymus |
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento 2014-07-08 išvada Nr. NV-1982 |
1. Nutarimo projekto rengėjai nurodo, kad Nutarimo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 29 punkte numatytą priemonę ,,Sukurti bendrą viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo sistemą“. Sistemiškai vertinant Nutarimo projekto nuostatas, pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu tik fragmentiškai keičiamas viešojo sektoriaus vadovų (t. y. keičiamas tik valstybės įmonėms vadovaujančių asmenų) darbo užmokesčio reglamentavimas, todėl, pritardami Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 6 d. rašte Nr. (1.6)2T-257 išdėstytai pozicijai, manytume, kad, siekiant tinkamai įgyvendinti anksčiau minėtą Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę, turėtų būti peržiūrėta ir viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema. Priešingu atveju šios srities teisinis reguliavimas lieka nenuoseklus, nes lieka neaišku, kodėl, pvz., Nutarimo projekte atsisakoma tam tikrų darbuotojų kategorijų, t. y. vadovo pavaduotojų ir vyr. buhalterių išskyrimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 598, kuris analogiškas nuostatas dėl darbo apmokėjimo tvarkos nustato viešųjų įstaigų vadovaujantiems darbuotojams, šių kategorijų išskyrimas lieka galioti. Be to, norėtume pastebėti, kad Nutarimo projektu siūlomu reguliavimu ne tik kad nesukuriama bendra viešojo sektoriaus vadovų darbo užmokesčio sistema, tačiau galiojantis reguliavimas dar labiau išbalansuojamas, pvz., nėra aišku, kodėl Nutarimo projektu keičiamo nutarimo 5.2 papunktyje siūloma žymiai didesnė išeitinių kompensacijų suma nei dabar galiojanti, taip pat nei nustatyta anksčiau minėto nutarimo Nr. 598 4.2 papunktyje.
|
Iš dalies atsižvelgta.Papildyta Nutarimo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, nurodant, kad bus rengiamas atskiras Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ pakeitimo projektas. Be to, Nutarimo projekto nuostatos suderintos su kai kuriomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ nuostatomis (mėnesinės algos pastoviosios dalies nustatymas koeficientais, taikant Seimo nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, padidinta mėnesinės algos pastovioji dalis, kartu mažinant mėnesinės algos kintamąją dalį). Nepritariame pastaboje išdėstytai nuomonei, kad Nutarimo projektu keičiamo nutarimo 5.2 papunktyje siūloma daug didesnė išeitinių kompensacijų suma nei dabar galiojanti, taip pat nei nustatyta anksčiau minėto nutarimo Nr. 598 4.2 papunktyje. Mūsų nuomone, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų teisingai įvertintas valstybės valdomų įmonių vadovų darbas – išmokų dydžiai priklausytų nuo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje (gali būti ir mažesni nei dabar nustatytas maksimalus 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydis):
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Analogiškas teisinis reglamentavimas numatytas ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (41 str. 6 d., 43 str. 2 d.). |
|
|
2. Nutarimo projektu keičiamo Vyriausybės nutarimo 1.3 ir 1.4 papunkčiuose siūloma nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės, atsižvelgiant į pardavimo pajamas ir darbuotojų skaičių, priskiriamos I–IV kategorijai, nuo kurių tiesiogiai priklauso minėtų įmonių vadovų darbo užmokestis. Šių įmonių kategorijos taip pat yra išskiriamos Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 ,,Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 2 priede, todėl, mūsų manymu, Nutarimo projektu keičiamame Vyriausybės nutarime nėra tikslinga papildomai pagal kitus rodiklius išskirti įmonių kategorijų, o, sistemiškai taikant teisės aktų nuostatas, turėtų būti vadovaujamasi Aprašo pateikta klasifikacija. |
Neatsižvelgta. Vertindami valstybės įmonių steigimo tikslus, ypač tikslą vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, manome, kad, nustatant valstybės įmonių kategorijas, vidutinio darbuotojų skaičiaus rodiklis aktualus ir neprieštarauja valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimui valstybės įmonėse. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Aprašo 2 priedo nuostatos taikomos tik formuojant valstybės valdomų įmonių valdybas (Aprašo XI skyrius). |
|
Energetikos ministerijos 2014-07-16 raštas Nr. (12.9-14)3-2230 |
3. Valstybės įmonių, kuriose savininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija, pagrindinė veikla yra viešųjų interesų tenkinimas, ir ši veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Vykdydamos tokią veiklą, įmonės nevykdo pardavimo, negeneruoja pelno, todėl pardavimo pajamos nėra tinkamas rodiklis nustatant tokių įmonių vadovų darbo užmokesčio dydį. Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikiama duomenų, ar rengiant įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką buvo atlikta privačiajame sektoriuje veikiančių įmonių, kurių veiklos pobūdis ir (ar) rodikliai atitiktų nutarimo projektu siūlomas įmonių kategorijas, vadovų darbo užmokesčio dydžių analizė. Neturint tokių duomenų, nėra aišku, ar nutarimo projektu siūlomi nustatyti darbo užmokesčio dydžiai yra konkurencingi. Darbo užmokesčio dydžio konkurencingumas ypač svarbus VĮ Ignalinos atominei elektrinei (toliau – IAE). Neturėdama galimybės nustatyti konkurencingą darbo užmokesčio dydį, IAE turės problemų išlaikydama patyrusius ir pritraukdama naujus kvalifikuotus darbuotojus, kurie būtų pajėgūs profesionaliai ir saugiai vykdyti branduolinio objekto eksploatavimą bei eksploatavimo nutraukimą. Pabrėžtina, kad didžioji pasaulio atominėje energetikoje įvykusių incidentų bei avarijų priežasčių dalis yra nepakankamai patyrusio personalo veiksmai ir didelė personalo kaita.
|
Iš dalies atsižvelgta. Nustatytas VĮ Ignalinos atominės elektrinės vadovo darbo užmokesčio reglamentavimas. Numatoma galimybė strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės valdomos įmonės vadovui mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinti 25 procentais. Atkreipiame dėmesį, kad Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 85 punkto nuostatoje numatyta keisti įstatymus, kad sumažėtų darbo užmokesčio viešajame sektoriuje skirtumas tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų. Išskirtinai didinti valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokestį būtų neteisinga. Nutarimo projekte kiekvienai įmonės kategorijai nustatyti mėnesinės algos pastoviosios dalies minimalūs ir maksimalūs dydžiai leidžia valstybės valdomos įmonės vadovui nustatyti darbo užmokestį, priklausantį nuo kvalifikacijos, atsakomybės, stažo ir kita, o mėnesinės algos kintamąją dalį – įvertinus įmonės veiklos rodiklių vykdymą. |
|
Susisiekimo ministerijos 2013-12-20 raštas Nr. 2-6325(133) |
4. Įmonės kategoriją nustatyti pagal Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665, 2 priedą. Tokiu būdu būtų suvienodintos dviejų Vyriausybės nutarimų nuostatos. |
Neatsižvelgta. Vertindami valstybės įmonių steigimo tikslus, ypač tikslą vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, manome, kad, nustatant valstybės įmonių kategorijas, vidutinio darbuotojų skaičiaus rodiklis aktualus ir neprieštarauja valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimui valstybės įmonėse. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Aprašo 2 priedo nuostatos taikomos tik formuojant valstybės valdomų įmonių valdybas (Aprašo XI skyrius). |
|
Susisiekimo ministerijos 2014 -01-29 raštas Nr. 2-51(133) |
5. Papildyti Nutarimo projektą nauju papunkčiu: „Valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nustatydama valstybės įmonių vadovų darbo užmokestį, atsižvelgdama į valstybės įmonės veiklos pobūdį, jos svarbą Lietuvos ekonomikai ir siekdama užtikrinti darbo užmokesčio konkurencingumą, gali priimti sprendimą taikyti didesnius mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžius, nei nurodyta nutarimo priede, ir netaikyti apribojimo, kad vadovo mėnesinė alga negali būti didesnė už praėjusių metų valstybės įmonės darbuotojų 5 vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius. Tokiu atveju valstybės įmonės vadovo nustatyta mėnesinė alga negali būti didesnė nei 2 maksimalios mėnesinės algos tos kategorijos, kuriai priskirta valstybės įmonė.“
|
Iš dalies atsižvelgta.
Siūloma, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vadovui valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientą gali padidinti 25 procentais. Kartu laikomės nuostatos, kad neturėtų didėti skirtumas tarp valstybės įmonių vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčio. Valstybės įmonė, turėdama galimybių didinti vadovų darbo užmokestį, turėtų didinti ir darbuotojų darbo užmokestį, todėl manome, kad vadovo mėnesinės algos apribojimas 5 vidutiniais mėnesiniais įmonės darbuotojų darbo užmokesčiais neapriboja valstybės įmonės vadovo teisės gauti teisingą darbo užmokestį. |
|
|
6. Pakeisti Nutarimo projekto 4.1 papunkčio antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Valstybės valdomų bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip ½ visų balsų, vadovus renkantis organas, nustatydamas vadovo darbo užmokestį ir atsižvelgdamas į valstybės valdomos bendrovės veiklos pobūdį, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, jos svarbą Lietuvos ekonomikai ir siekdamas užtikrinti darbo užmokesčio konkurencingumą, gali priimti sprendimą taikyti didesnius mėnesinės algos dydžius, nei rekomenduojama šiuo nutarimu, ir netaikyti nutarimo 1.5 papunktyje rekomenduojamo apribojimo. Tokiu atveju akcinės bendrovės vadovo nustatyta mėnesinė alga negali būti didesnė nei 2 maksimalios mėnesinės algos tos kategorijos, kuriai priskirta akcinė bendrovė.“
|
Iš dalies atsižvelgta.Nutarimo projekte numatytos teisinės galimybės strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės valdomos bendrovės vadovui mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinti 25 procentais. Kartu laikomės nuostatos, kad neturėtų didėti skirtumas tarp valstybės valdomų bendrovių vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčio. Valstybės valdoma bendrovė, turėdama galimybių didinti vadovų darbo užmokestį, turėtų didinti ir darbuotojų darbo užmokestį, todėl manome, kad vadovo mėnesinės algos apribojimas 5 vidutiniais mėnesiniais įmonės darbuotojų darbo užmokesčiais neapriboja valstybės valdomos bendrovės vadovo teisės gauti teisingą darbo užmokestį. |
|
|
7. Netikslinga į steigimo dokumentus perkelti Nutarimo projekto 1.6 papunktyje nurodytą reikalavimą, kad valstybės įmonės vadovo pavaduotojų mėnesinės algos pastoviosios dalies ir kintamosios dalies dydžių nustatymo tvarka būtų įtvirtinta valstybės įmonės steigimo dokumentuose, nes tai neatitinka Valstybės įmonių įstatymo. Siūlome Nutarimo projekte palikti šiuo metu galiojančią nuostatą ir taikyti vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos nuostatas, kad valstybės įmonės vadovo pavaduotojų mėnesinė alga būtų 10–20 % mažesnė nei vadovo. Tai įtvirtinti valstybės įmonės darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarkoje, kuri tvirtinama (valdybai pasiūlius) valstybės įmonės vadovo. |
Neatsižvelgta. Pagal Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalį, juridinių asmenų organų (šiuo atveju valstybės įmonės vadovo) kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, valstybės įmonės vadovo pavaduotojus į darbą priima ir atleidžia, darbo sutartis su jais sudaro ir nutraukia valstybės įmonės vadovas, t. y. susitaria ir dėl darbo užmokesčio. |
|
Teisingumo ministerijos 2014-03-06 raštas Nr. (1.6.) 2T-257 |
8. Nutarimo projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nurodoma, kad Nutarimo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 29 punkte numatytą priemonę „Sukurti bendrą viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo sistemą“. Kadangi Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių tvirtinimo metu jau galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“, o Nutarimo projektu nesiūloma išplėsti šio nutarimo taikymo apimties, kyla klausimas, koks buvo šios prioritetinės priemonės tikrasis tikslas ir ar Nutarimo projektas iš tiesų veiksmingai ją įgyvendina. Šiame kontekste svarstytina, ar rengiant Nutarimo projektą neturėtų būti iš esmės peržiūrėta viso viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo sistema, įskaitant ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovus. Kadangi tiek keičiamo nutarimo, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ teisinis pagrindas yra tas pats Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 191 straipsnis, be to, abiejų nutarimų teisinis reguliavimas didžiąja dalimi yra vienodas, siūlytina šiuos nutarimus sujungti į vieną. |
Iš dalies atsižvelgta. Papildyta projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, nurodant, kad bus rengiamas atskiras Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ pakeitimo projektas. Atkreipiame dėmesį, kad Nutarimo projekto nuostatos suderintos su kai kuriomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ nuostatomis (mėnesinės algos pastoviosios dalies nustatymas koeficientais, taikant Seimo nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, padidinta mėnesinės algos pastovioji dalis, kartu mažinant mėnesinės algos kintamąją dalį). Atsižvelgdami į skirtingą viešųjų įstaigų teisinį reguliavimą, manome, kad tikslinga rengti atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą. |
|
|
9. Nutarimo projektu siūlomos keičiamo nutarimo naujos redakcijos (toliau – naujos redakcijos projektas) 1.1 papunktyje nurodoma, kad valstybės įmonių vadovų darbo užmokestį sudaro mėnesinė alga, kuri susideda iš pastoviosios dalies ir kintamosios dalies. Šį teiginį vertintume kaip netikslų, galimai neatitiksiantį tikrovės konkrečių darbo santykių atveju. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Kitaip tariant, be mėnesinės algos darbo užmokesčio dalimi laikytini ir priedai, premijos, pavyzdžiui, premija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą, kurią numato naujos redakcijos projekto 1.7 papunktis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina naujos redakcijos projekto 1.1 papunkčio pirmąją pastraipą peržiūrėti. |
Iš dalies atsižvelgta. Nurodyta, kad darbo užmokestį sudaro mėnesinė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja) ir premijos. Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia mėnesinę algą nustatyti iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pažymėtina, kad analogiška mėnesinė alga nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“. |
|
|
10. Naujos redakcijos projekto 1.2 papunkčiu siūloma iš esmės išlaikyti tuos pačius valstybės įmonės kategorijos nustatymo kriterijus, kaip nustatyta galiojančiame nutarime, tik vietoj „pardavimų ir paslaugų apimties“ minima „pardavimo apimtis“. Šiame kontekste norėtume jau nebe pirmą kartą pažymėti, kad, mūsų nuomone, abejotina, ar minėti du kriterijai tinkami ir pakankami būti tais, kuriais turi būti remiamasi priskiriant valstybės įmones (ar valstybės valdomas bendroves) tam tikrai kategorijai, nuo kurios priklausys įmonės vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestis. Ypač valstybės įmonių atveju pažymėtina, kad valstybės įmonės steigiamos teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Jų tikslas nėra parduoti kuo daugiau prekių ar paslaugų, kai kuriais atvejais jokia produkcija net nėra parduodama (o paslaugų apimtis pagal Nutarimo projektą nebeminima), todėl manytina, kad viešųjų interesų tenkinimo tikslas klasifikuojant valstybės įmones gali likti tinkamai neįvertintas. Ši pastaba aktuali ir turint omenyje valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės išimties panaikinimą bei Energetikos ministerijos 2013 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. (5.1-04)3-4607 išdėstytas priežastis. Tebesilaikome nuomonės, kad vienai konkrečiai valstybės įmonei išimtis neturėtų būti daroma, tačiau manytume, kad reikėtų paieškoti daugiau kriterijų, galinčių objektyviai pagrįsti valstybės įmonių vadovų didesnę atsakomybę ar sudėtingesnį darbą, už kurį atitinkamai ir darbo užmokestis galėtų būti nustatytas didesnis nei žemiausių kategorijų įmonių vadovams. Pavyzdžiui, svarstytina, ar aukštesnei (ar aukščiausiai) kategorijai negalėtų būti priskiriamos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės (kartu pastebėtina, kad nepagrįsta, kodėl naujos redakcijos projekto 4.1 papunkčio antroji pastraipa taikytina tik valstybės valdomų bendrovių atveju). |
Iš dalies atsižvelgta. Nutarimo projekte siūloma numatyti galimybę strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vadovui, valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu, mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinti 25 procentais. Kartu manome, kad ,,pardavimo pajamos“ yra tinkamas teisiškai apibrėžtas rodiklis įmonės kategorijai nustatyti, numatytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. Viešųjų interesų tenkinimo tikslas galėtų būti vertinamas nustatant kintamąją mėnesinės algos dalį. Numatytas valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės vadovo mėnesinės algos reglamentavimas. |