LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 17 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1251

2020-06-03 Nr. 109-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 27 d.	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1250) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vartojamas terminas „kelių rinkliava“, o ne „kelių rinkliavos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti.
2.	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017 m. spalio 30 d.				Dėl lietuvos Respublikos Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1251 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1251, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. 18-09/23				DĖL SIŪLOMŲ KELIŲ RINKLIAVŲ KEITIMO NUO 2020 M. SAUSIO 1 D. Lietuvos ūkininkų sąjunga susipažino su Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstomais Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (toliau – KPPPĮ projektas), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais. Kaip skelbiama įstatymo projektų aiškinamajame rašte, jų tikslas – užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). KPPPĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra būtų renkama kelių rinkliava, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. Siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokestį, mokamą transporto priemonių valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, pakeisti į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą. Perėjimas nuo laikinio prie intervalinio mokesčio tarifo reikalauja keisti teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, siekiant įteisinti kelių rinkliavos rinkimą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje. Pats principas atrodytų yra teisingas, tačiau išnagrinėję projektus ir pradėję skaičiuoti ūkininkai įsitikino, jog siūloma kelių rinkliava stipriai išbrangins sunkiasvorių transporto priemonių paslaugas, kuriomis stambesni ūkininkai naudojasi patys veždami savo produkciją į pardavimo vietas arba dažniausiai naudodamiesi transporto įmonių teikiamomis paslaugomis. Ūkininkų skaičiavimu, pagal projekte siūlomas kelių rinkliavos ribinių tarifų lentelėje nurodytus įkainius, už nuvažiuotą kilometrą eurais (0,08 - 0,16 Eur) gaunasi, jog per mėnesį nuvažiavus iki 10 tūkst. km (būtent tiek ir daugiau km tenka nuvažiuoti, kai pardavimui išvežama produkcija per mėnesį), tai reikėtų mokėti nuo 600 iki 1600 Eur kelių rinkliavos, kai tuo tarpu šiuo metu metinis laikinis mokestis tokios sumos net nesiekia. Tie ūkininkai , kurie naudojasi vežėjų paslaugomis, įsitikinę, jog jeigu bus tokie tarifai, tai vežėjai ims iš ūkininkų didesnius įkainius už šią paslaugą. Taip dar viena finansinė našta nuguls ant ūkininko pečių. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad pasekmių verslui nebus, bet akivaizdu, jog, padidėjus kelių rinkliavoms, didės ir verslo subjektų išlaidos, o tuo pačiu ir krovinio pervežimo mokestis. Aiškinamajame rašte rašoma, jog „planuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų“, o „planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros (fizinės ir informacinių technologijų) metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų“. Aiškinamajame rašte įvardintas tikslas yra nesvarus argumentas kelių mokesčio tvarkai keisti ir nepagrįstai jį didinti didesniajai daliai verslo atstovų, lyginant su kiekiu nuvažiuojančių trumpus atstumus. Taip pat visiškai neaiški nuvažiuotų kilometrų apskaičiavimo, sureguliavimo, administravimo tvarka. Lietuvos ūkininkų sąjunga nepritaria pateiktų įstatymų projektams ir siūlo juos detaliau išanalizuoti su socialiniais partneriais. Ūkininkai ir taip neturi jokių alternatyvių kelių, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl produkcijos parsivežimui iš laukų į sandėliavimo vietas yra priversti naudotis magistraliniais keliais ir turi pilną teisę pagrįstai reikalauti už tai nemokėti.	Pritarti iš dalies.	Įstatymo projektu siekiama užtikrinant principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro 21 tūkst. km, iš kurių tik apie 1600 km yra mokami, todėl ūkio subjektams visada išlieka galimybė pasinaudoti keliais, kurie nėra apmokestinti. Pateiktas siūlymas tikslinti įstatymo projektą Nr, XIIIP-1250, nurodant, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti mažiausią ribinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. 18-09/23

DĖL SIŪLOMŲ KELIŲ RINKLIAVŲ KEITIMO NUO 2020 M. SAUSIO 1 D.

Lietuvos ūkininkų sąjunga susipažino su Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstomais Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (toliau – KPPPĮ projektas), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais.

Kaip skelbiama įstatymo projektų aiškinamajame rašte, jų tikslas – užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). KPPPĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra būtų renkama kelių rinkliava, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. Siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokestį, mokamą transporto priemonių valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, pakeisti į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą. Perėjimas nuo laikinio prie intervalinio mokesčio tarifo reikalauja keisti teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, siekiant įteisinti kelių rinkliavos rinkimą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje.

Pats principas atrodytų yra teisingas, tačiau išnagrinėję projektus ir pradėję skaičiuoti ūkininkai įsitikino, jog siūloma kelių rinkliava stipriai išbrangins sunkiasvorių transporto priemonių paslaugas, kuriomis stambesni ūkininkai naudojasi patys veždami savo produkciją į pardavimo vietas arba dažniausiai naudodamiesi transporto įmonių teikiamomis paslaugomis. Ūkininkų skaičiavimu, pagal projekte siūlomas kelių rinkliavos ribinių tarifų lentelėje nurodytus įkainius, už nuvažiuotą kilometrą eurais (0,08 - 0,16 Eur) gaunasi, jog per mėnesį nuvažiavus iki 10 tūkst. km (būtent tiek ir daugiau km tenka nuvažiuoti, kai pardavimui išvežama produkcija per mėnesį), tai reikėtų mokėti nuo 600 iki 1600 Eur kelių rinkliavos, kai tuo tarpu šiuo metu metinis laikinis mokestis tokios sumos net nesiekia. Tie ūkininkai , kurie naudojasi vežėjų paslaugomis, įsitikinę, jog jeigu bus tokie tarifai, tai vežėjai ims iš ūkininkų didesnius įkainius už šią paslaugą. Taip dar viena finansinė našta nuguls ant ūkininko pečių.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad pasekmių verslui nebus, bet akivaizdu, jog, padidėjus kelių rinkliavoms, didės ir verslo subjektų išlaidos, o tuo pačiu ir krovinio pervežimo mokestis. Aiškinamajame rašte rašoma, jog „planuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų“, o „planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros (fizinės ir informacinių technologijų) metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų“.

Aiškinamajame rašte įvardintas tikslas yra nesvarus argumentas kelių mokesčio tvarkai keisti ir nepagrįstai jį didinti didesniajai daliai verslo atstovų, lyginant su kiekiu nuvažiuojančių trumpus atstumus. Taip pat visiškai neaiški nuvažiuotų kilometrų apskaičiavimo, sureguliavimo, administravimo tvarka.

Lietuvos ūkininkų sąjunga nepritaria pateiktų įstatymų projektams ir siūlo juos detaliau išanalizuoti su socialiniais partneriais. Ūkininkai ir taip neturi jokių alternatyvių kelių, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl produkcijos parsivežimui iš laukų į sandėliavimo vietas yra priversti naudotis magistraliniais keliais ir turi pilną teisę pagrįstai reikalauti už tai nemokėti.

Pritarti iš dalies.

Įstatymo projektu siekiama užtikrinant principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro 21 tūkst. km, iš kurių tik apie 1600 km yra mokami, todėl ūkio subjektams visada išlieka galimybė pasinaudoti keliais, kurie nėra apmokestinti. Pateiktas siūlymas tikslinti įstatymo projektą Nr, XIIIP-1250, nurodant, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti mažiausią ribinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1252 (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 6. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės rinkliavos sistemos diegimas bus finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. liepos 1 d., kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas einamųjų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.	Nepritarti.	Siūloma įsigaliojimo data 2023 m. sausio 1 d.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

LR Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 600

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1250 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1252 (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

6. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės rinkliavos sistemos diegimas bus finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo datą nustatyti 2020 m. liepos 1 d., kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas einamųjų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Nepritarti.

Siūloma įsigaliojimo data 2023 m. sausio 1 d.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Ekonomikos komitetas, 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. 108-P-33					Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą (dėl įsigaliojimo datos) ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.	Atsižvelgti iš dalies.	Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įsigaliojimo datą 2023 m. sausio 1 d.
2.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2018 m. rugsėjo 12 d. Nr. 107-P-27					Pritarti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1251 ir komiteto išvadoms.	Atsižvelgti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.	1				Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlo tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Už naudojimąsi keliais mokami įstatymų nustatyti mokesčiai. ir kelių rinkliava ~~rinkliavos~~.“	Pritarti.
2.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d.	2				Komitetas siūlo tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą ir įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja ~~2020~~ 2023 m. sausio 1 d.“	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7 prieš – 0, susilaikė – 3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo Nr. XIIIP-1251(2) projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė