LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 10, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-04-16 Nr. XIVP-3608

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, „jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų<..>“; tais atvejais, kai „<...> Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamos, gautos iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti“, o reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas, kai „dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokykloje ar aukštojoje mokykloje <...>“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.

1.1. Iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti, kad kai pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančias pajamas, vertinamos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos. Pažymėtina, kad projekte siūloma nustatyti, kaip apskaičiuojamos vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, kai turto deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, tačiau nesiūloma aiškiai nustatyti, kad ir tokiu atveju asmenys ir šeimos turi teisę į nuomos mokesčio dalies kompensaciją arba kad reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio yra netaikomas (kaip tai nustatyta besimokančių asmenų atveju). Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku ir tai, kur tokiu būdu apskaičiuotas vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų dydis bus panaudotas. Pastebėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatant, kaip apskaičiuojamas būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis, vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančios pajamos nėra vertinamos. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, svarstytina, ar nuostata „Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis“ neturėtų būti patikslinta atsižvelgus į tai, kad šiame punkte vartojama formuluotė „vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos“.

1.2. Projekte siūloma nustatyti, kad „vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos“, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip tai bus atliekama – kokia informacija dėl pajamų turėtų būti pateikiama. Pastebėtina, jog turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą teikiama už praėjusių kalendorinių metų laikotarpį, todėl praėjusių 6 mėnesių asmens pajamoms įvertinti turės būti remiamasi kitais nei turto deklaracijos duomenimis.  Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai papildytas.

1.3. Iš projekto nuostatų nėra aiškus vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų apskaičiavimo mechanizmas, kai vertinamos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos. Pavyzdžiui, jeigu asmuo kreipiasi dėl kompensacijos kitą mėnesį pradėjęs pirmą kartą dirbti, t. y. kai asmuo tik vieną iš 6 paskutinių mėnesių buvo gavęs pajamų. Svarstytina, ar minėtuoju atveju asmeniui toliau dirbant neturėtų būti kompensacijos dydis perskaičiuojamas kas mėnesį.

1.4. Teikiamas siūlymas yra nenuoseklus projekte nustatytus reikalavimus atitinkančių besimokančių asmenų atžvilgiu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projektu teikiamos nuostatos turėtų būti taikomos kompensaciją gaunančiam besimokančiam asmeniui kompensacijos gavimo laikotarpiu pradėjus dirbti – ar toks asmuo ir toliau gautų kompensaciją, ar kompensacijos mokėjimas turėtų būti sustabdomas ar nutraukiamas (tokiu atveju turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 19 straipsnis). Tuo atveju, jeigu toks besimokantis asmuo pradėjęs dirbti turėtų iš naujo kreiptis dėl nuomos mokesčio dalies kompensacijos, apskaičiuojant jam vidutiniškai per mėnesį tenkančias pajamas būtų vertinamos jo praėjusių 6 mėnesių pajamos, dėl ko kompensacijos mokėjimas faktiškai nutrūktų ir sumažėtų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pilnamečiai besimokantys asmenys gali dirbti įvairius mažai apmokamus, tačiau mokymosi proceso netrikdančius darbus (pavyzdžiui, vakarais ar savaitgaliais), todėl svarstytina, ar reikalavimas nedirbti negalėtų būti pakeistas reikalavimu nedirbti ar gauti ne didesnes negu tam tikro dydžio pajamas (iš darbo ar kitų jam prilygintų santykių).

2. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka „deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių“. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į nuomos mokesčio kompensaciją turi asmenys ir šeimos, jeigu „<...> būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų“. Taigi vienu atveju skaičiuojant asmenų ir šeimos turtą ir pajamas bus taikomos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje numatytos išimtys, o kitu atveju – pajamos bus apskaičiuojamos netaikant minėtų išimčių. Svarstytina, ar minėtų išimčių taikymas apskaičiuojant pajamas neturėtų būti vienodas, o projekto nuostatos atitinkamai patobulintos.

3. Pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte minimos vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos siejamos su būsto nuomos mokesčio dydžiu nenurodant jokio laikotarpio. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nuomos mokestis taip pat neturėtų būti susietas su mėnesio laikotarpiu.

4. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis)“ nėra visiškai aiški. Pastebėtina, jog keičiamame įstatyme minėtos sąvokos nėra apibrėžtos ir keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra pateikiama nuorodų į kitus įstatymus, kuriuose jos būtų apibrėžtos. Atsižvelgus į tai, kad kituose įstatymuose šios sąvokos suprantamos nevienodai (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta kitokia sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžtis nei ši sąvoka suprantama pagal Užimtumo įstatymo 5 straipsnį, be to, Užimtumo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, koks asmuo laikomas nedirbančiu asmeniu), projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Ši pastaba atitinkamai taikytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktui.

5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę“ svarstytina tuo aspektu, jog ji nėra aiški – ką konkrečiai reiškia „atvykęs“, ar ši aplinkybė turėtų būti patikrinama, ar „atvykimas“ turėtų būti kaip nors užfiksuojamas. Ši pastaba atitinkamai taikytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktui.

6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal <...> būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas“. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatančiose, kaip apskaičiuojamas būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis, vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos nėra vertinamos. Siekiant teisinio aiškumo projekto nuostato tobulintinos.

7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad besimokantiems ir nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims „<...> būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ir studijų institucijos išduotojo pažymoje nurodytų apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį asmeniui per mėnesį“. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais besimokantys asmenys gali būti atleisti nuo apgyvendinimo bendrabutyje mokesčio mokėjimo ar jo dydis gali būti sumažintas. Svarstytina, ar šie aspektai neturėtų būti įvertinti projekte nustatant, kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

8. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. birželio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami.

9. Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

10. Atsižvelgus į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 11 dalis, 8 straipsnio 2 punkto c papunktį, 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto b papunktį, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 4 dalies 2 punktą b papunktį, 7 dalį, 8 dalies 2, 3, 6, 8, 9 punktus, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 5 dalies 1 punkto b papunktį, 7 dalies 2 punktą, 9 dalies 2 punktą, 31 straipsnio 2 dalį. Keičiant minėtas keičiamo įstatymo struktūrines dalis jose vartojamos sąvokos (tokios kaip „neįgalusis“, „nedarbingumo lygis“, „specialiųjų poreikių lygis“) keistinos į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamas sąvokas.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected]

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]