LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 23, 731, 76, 80, 89, 97, 109, 114, 131, 138, 177, 239, 240, 241, 242 IR 243 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO“
PROJEKTO
2024-02-08 Nr. XIVP-3445(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Seimo statuto (toliau – Statutas) 731 straipsnio 7 dalimi siūloma nustatyti, kad Seimo sprendimai dėl laikinosioms komisijoms pavesto darbo atlikimo terminų po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statuto 49 straipsnio 3 dalį Seimo komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus. Mūsų nuomone, ir komitetams, turintiems laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimus, pavesto darbo atlikimo terminai galėtų būti pratęsiami tokia pačia tvarka. Atsižvelgiant į tai, projektas papildytinas, nes pagal dabartinę Statuto 49 straipsnio 3 dalies redakciją Statuto 731 straipsnio 7 dalies nuostata nebūtų taikoma laikinosios komisijos pagrindais veikiantiems komitetams, kas būtų nelogiška.
2. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Statuto 114 straipsnio 1 dalyje nurodoma: „Kai neveikia elektroninė balsų skaičiavimo sistema ir yra techninių galimybių įgyvendinti tokį balsavimo būdą, priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu kuri nors frakcija reikalauja ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių“. Aptariama nuostata svarstytina ir tikslintina šiais aspektais.
Pirma. Aptariama nuostata vertintina kaip prieštaringa, nes, viena vertus, vardinį balsavimo būdą siūloma sieti su objektyvia priežastimi (neveikia elektroninė balsų skaičiavimo sistema), kita vertus, nurodoma, kad vardinis balsavimo būdas grindžiamas ir subjektyvaus pobūdžio motyvu (kurios nors frakcijos reikalavimu, kai jį paremia atitinkamas skaičius posėdyje dalyvaujančių Seimo narių) ir abi sąlygos pateikiamos kaip lygiavertės, nors pagal savo prigimtį jos taip neturėtų būti traktuojamos.
Antra. Siūlymą atsisakyti nuostatos, pagal kurią bet kurios frakcijos seniūnas gali pareikalauti atidėti vardinį balsavimą (projekto 8 straipsnio 3 dalis), galima suprasti kaip siekį atsisakyti vardinio balsavimo būdo pasirinkimo (atidėti tokio balsavimo būdo naudojimą) subjektyviu pagrindu. Sistemiškai vertinant visas projekto 8 straipsnyje dėstomas Statuto 114 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad vardinį balsavimo būdą turbūt siekiama grįsti objektyviomis, o ne subjektyviomis priežastimis. Tačiau pagal aptariamos nuostatos redakciją išeitų, kad, net ir neveikiant elektroninei balsų skaičiavimo sistemai, vardinis balsavimo būdas negalėtų būti naudojamas, jei to nepareikalautų kuri nors frakcija ir toks reikalavimas nesulauktų posėdyje dalyvaujančių Seimo narių paramos. Kažin, ar toks reguliavimas būtų nuoseklus ir logiškas.
Trečia. Jei būtų apsispręsta vardinio balsavimo būdo pasirinkimą sieti su abiem sąlygomis (neveikia elektroninė balsų skaičiavimo sistema; kuri nors frakcija reikalauja balsuoti šiuo būdu ir reikalavimą paremia reikiamas skaičius posėdyje dalyvaujančių Seimo narių), jos, mūsų nuomone, turėtų būti dėstytinos kaip alternatyvios.
3. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstoma Statuto 114 straipsnio 1 dalies nuostata „Posėdžio pirmininkas priima sprendimą, ar yra techninių galimybių įgyvendinti tokį balsavimo būdą“ abejotina, nes techninės galimybės naudoti vardinį balsavimo būdą yra objektyvus faktas, kuris nepriklausytų nuo posėdžio pirmininko sprendimo, posėdžio pirmininkas galėtų tik konstatuoti (viešai pranešti), ar tokios galimybės yra, ar ne, todėl siūlytina aptariamą nuostatą tikslinti arba jos atsisakyti.
4. Projekto 15 straipsnyje dėstomose Statuto 242 straipsnio 1 ir 3 dalyse, projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Statuto 243 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad aptariamose nuostatose minimi Seimo nutarimai įsigalioja nuo jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse, pagal Statuto 242 straipsnio 1 dalį tai tiesiogiai nurodant nutarimo tekste. Nors siūlymai ir atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatą („Seimo nutarimas dėl Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka, taip pat Seimo nutarimas, kuriuo įforminamas apkaltos proceso nutraukimas asmeniui atsistatydinus, įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse“), svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti skelbimo visuomenės informavimo priemonėse kaip įsigaliojimo pagrindo. Šis siūlymas grįstinas keliais motyvais. Viena vertus, visuomenės informavimo priemonėse turbūt nėra skelbiami aukščiau minėtų Seimo nutarimų tekstai, jose apsiribojama bendro pobūdžio informacija apie jų turinį. Kita vertus, yra objektyvios galimybės teisės aktus operatyviai paskelbti Teisės aktų registre, todėl paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse kaip alternatyvaus įsigaliojimo pagrindo (net jei jose ir būtų skelbiamas teisės aktas) nurodymas, mūsų nuomone, yra objektyviai nepagrįstas bei perteklinis. Jei siūlymui būtų pritarta, atitinkamai turėtų būti koreguojama Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostata.
5. Projekto lyginamojo varianto 7, 10 straipsniai, 15 straipsnyje dėstoma Statuto 242 straipsnio 2 dalis neatitinka Statuto 135 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurią projekto lyginamajame variante turi būti atspindėta projektu siūlomų pakeitimų esmė, nes aptariamose nuostatose pateikiamas lyginimas ne su galiojančiomis Statuto nuostatomis, kurias siūloma pakeisti, o su ankstesnio projekto varianto XIVP-3445 lyginamojo varianto tekstu.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]