LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO  nR. xivp-1682

 

2022-11-09  Nr. 110-P-33

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-16 Nr. XIVP-1682

1

(4)

 

(4)

 

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatoma draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus koncepcija diskutuotina.

1.1. Formuluotėje „įsigyti ir laikyti” vartojamas žodis „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl keltina prielaida, jog į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už tam tikrų teisės pažeidimų padarymą bausti asmenys, kuriems taikomas draudimas „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. Toks teisinis reguliavimas iš esmės nekoreliuotų su įstatymo projektui keliamais tikslais – mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą, sukuriant mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus, jei buvo nustatyta, kad asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kita vertus, pastebėtinas ir tam tikras nenuoseklumas, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies teksto pradžioje kalbama apie draudimą „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, o teksto pabaigoje – jau tik apie draudimą „laikyti” gyvūnus, t. y. nebeminimas įsigijimas.

1.2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas sukurti mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus tik tiems asmenis, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, o įstatymo projekte galimybė uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus siejama, be kita ko, su atvejais, kai asmeniui prieš tai buvo pritaikytas privalomas gyvūno konfiskavimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. Pastebėtina, jog pagal šiam įstatymo projektui aktualų ANK 346 straipsnį privalomas gyvūno konfiskavimas taikomas ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir už tokius administracinius nusižengimus, kuriuos darant su gyvūnu nėra žiauriai elgiamasi – pvz., už neteisėtą kovinių šunų įsigijimą (ANK 346 straipsnio 11 dalis). Administraciniai nusižengimai, kurių vienas iš būtinųjų sudėties požymių yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir už kurių padarymą taikomas privalomas gyvūno konfiskavimas, numatyti ANK 346 straipsnio 16-19 dalyse. Remiantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, būtent šių nusižengimų padarymas turėtų sąlygoti įstatymo projekte numatomo draudimo taikymą. Dėl to įstatymo projektas tikslintinas.

1.3. Svarstytina, ar pagrįstai draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus trukmė nediferencijuojama priklausomai nuo padaryto pažeidimo rūšies. Pagal įstatymo projekto nuostatas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus galėtų būti taikomas tokį patį laiko tarpą (nuo 2 iki 10 metų) ir tiems asmenims, kurie padarė administracinį nusižengimą, ir tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamą veiką. Kažin, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, kadangi nusikalstamos veikos (šiuo atveju – Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje numatyta žiauraus elgesio su gyvūnais nusikalstama veika) pagal pobūdį yra gerokai pavojingesni teisės pažeidimai nei administraciniai nusižengimai, todėl ir teisiniai padariniai nusikalstamas veikas padariusiems asmenims turėtų būti griežtesni. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (pagal šiuo metu galiojančiose teisės aktuose vartojamą terminologiją – administracinių nusižengimų) ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas; traukiamų administracinėn teisinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon teisinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

1.4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje iš esmės trūksta teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų, jog įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti draudimo iš tikrųjų bus laikomasi. Pastebėtina, jog norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo[ ], todėl pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties, kurios pagrindu asmuo įsigyja gyvūną, sudarymo metu praktiškai nebus įmanoma patikrinti, ar gyvūną įsigyjantis asmuo tai daro teisėtai. Galbūt įstatymo projekte siūlomo draudimo laikymąsi iš dalies būtų įmanoma kontroliuoti gyvūno ženklinimo ir registravimo procedūros metu (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau tokios kontrolės efektyvumas abejotinas, nes, pirma, privalomas ženklinimas ir registravimas nustatytas ne visų gyvūnų rūšių atžvilgiu, ir, antra, net jei įstatymas imperatyviai nustato pareigą paženklinti ir užregistruoti tam tikrą gyvūną, tai nebūtinai reiškia, kad gyvūno savininkas įgyvendins šią pareigą. Manytina, jog įstatymo projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, kurios suteiktų realią galimybę atitinkamoms institucijoms (šių institucijų pareigūnams) kontroliuoti, ar asmenys, kuriems taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, šio draudimo laikosi.

1.5. Įstatymo projekte draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, kai asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, yra siejamas išimtinai su situacijomis, kai dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pritaikytas gyvūno konfiskavimas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip turintis esminę spragą, kadangi BK 310 straipsnyje numatytos žiauraus elgesio su gyvūnais veikos vienas iš alternatyvių padarinių yra gyvūno žuvimas. Kilus šiam padariniui, gyvūno konfiskavimas yra neįmanomas. Taigi įstatymo projekte turėtų būti numatyta galimybė taikyti draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus ir tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu tas gyvūnas žuvo.

1.6. Įstatymo projekte turėtų būti konkrečiai nustatyta, kas laikytina „draudimą taikančia institucija”. Keltina prielaida, jog tai turėtų būti institucija, kuri patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal ANK 346 straipsnį, arba teismas, patraukęs asmenį baudžiamojon atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal BK 310 straipsnį.

1.7. Įstatymo projekte reikėtų konkretizuoti, ar vartojant formuluotę „Draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties” omenyje turima tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia tik dėl draudimo taikymo trukmės, ar galbūt tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia ir dėl draudimo taikymo trukmės, ir dėl konkrečių gyvūnų rūšių, kurias teisės pažeidėjui būtų draudžiama įsigyti ir laikyti.

1.8. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo apimtimi erdvėje, dėstomas neaiškiai. Iš pradžių įstatymo projekte nurodoma, kad draudimas galiotų gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje, po to – kad draudimas siejamas su asmeniu, o galiausiai nurodoma, kad gyvūną būtų draudžiama laikyti ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. Jeigu siekiama uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus visoje valstybės teritorijoje (kas, manytina, ir yra tikrasis įstatymo projekto rengėjų tikslas), tuomet konkrečių vietų, tokių kaip asmens gyvenamoji vieta, vardijimas šiuo atveju yra perteklinis.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-16 Nr. XIVP-1682

2

2

 

2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokius konkrečius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, todėl svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-16 Nr. XIVP-1682

2

1

 

3. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „išskyrus šios straipsnio 2 dalį”, kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti ne kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. sausio 1 d.), o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-16 Nr. XIVP-1682

 

 

 

4. Įstatymo projekto sakinyje „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą” po žodžių „Lietuvos Respublikos” įrašytinas žodis „Seimo”.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-16 Nr. XIVP-1682

 

 

 

5. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė ir tam tikros ministerijos, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados.

Pritarti

LRV išvada gauta (2022-10-28)

6.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2022-05-19

 

 

 

„<...> pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.<...>“

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas

Gediminas Vaitiekūnas

22-05-27

(2022.05.27 Nr. g-2022-4804

 

 

 

*

Išrašas iš LMDV 22-05-27 rašto:

„<...> 1. FAKTAI

1.1. Tarptautinėje teisėje: „Žr. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 5V-31 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse apibrėžtų nusikalstamų veikų ir Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus nustatytų kategorijų atitikties 2 klasifikatoriaus patvirtinimo“ (TAR, 2019-03-22, Nr. 2019-04492)“ anglų kalba yra skirtingi terminai - Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus kategorijų apibrėžimai (definitions): Tyčinis nužudymas Intentional homicide Inclusions: Murder; 0101 1.1.1. 0102 Pasikėsinimas nužudyti tyčia Attempted intentional homicide Inclusions: Attempted murder; 1.1.2. 08064 Sąmokslas Conspiracy Exclusions: Conspiracy to murder (0101); 1.1.3. 11015 Nusikaltimai prieš žmoniją Crimes against humanity 100 str. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Crimes against humanity, at minimum, encompass crimes such as murder,. 1.2. Mūsų nuomone, gyvybės atėmimo ir nužudymo terminai ir Lietuvių kalba turi skirtingas prasmes. Nužudymas yra piktavališkas ir tyčinis, o gyvybės atėmimas yra netyčinis ir nepiktavališkas. 1.3. Svarstomi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai (XIVP1174(3) XIVP-1682), bet esamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose yra įvestas neteisingas terminas nužudymas gyvūnų skerdimo prasme t.y. dėl „Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. Konkrečiai: 17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas: 4. Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai, paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 5. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant.

Pasiūlymai:

4.1. Gyvūnų atžvilgiu visuose Lietuvos teisės aktuose pagal kontekstą „žudymo“ terminą gyvūnų, žvėrių, žuvų ir pan. pakeisti terminais: „gyvūnų skerdimas“, „medžiojimas“, „nušovimas“, „nutrenkimas elektra“, „dobimas“, „nudobimas“ „nukirsdinimas“, „išskrodimas“, „gaišinamas gyvūnas“, „numarinti gyvūną“, „neatrankinius gaudymo ir gaišinimo būdus“.

4.2. Siūlome Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo lygiu apibrėžti, kad terminas „žudymas“ Lietuvos Respublikos tesės aktuose ir Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą negali būti vartojamas gyvūnų, paukščių ar jų embrionų atžvilgiu. Terminą „žudymas“ galima vartoti tik žmogaus, ar jo embriono, atžvilgiu. <...>“

Nepritarti

 

Svarstomu įstatymo projektu sąvokų keisti nesiūloma. LMD pasiūlymas nekonkretus ir tinkamai nesuformuluotas (nesiūloma, kaip konkrečiai keisti įstatymo ar kito teisės akto projektą ar jo straipsnį).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.5 p.:  „Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. < ... > Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“

Šiam LMD pasiūlymui nepritaria ir ŽŪM, VMVT bei AM dėl šių priežasčių:

ŽŪM kartu su VMVT nepritarimo argumentai:

„<...> 1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas įgyvendina 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos bei 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės, kuriuose terminas „žudymas“ vartojamas būtent gyvūnams.

2. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme naudojamas terminas „gyvūno nužudymas“ – suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija, aprobuotas Lietuvos Respublikos terminų banke.

3. Minėto įstatymo nuostatos suderintos tiek tarpusavyje, tiek ir su kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, taip pat įgyvendina ES teisės aktų nuostatas ir dera visoje ES ir Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip pat pažymėtina, kad atitinkamai suformuluotos tarpusavyje derančios poįstatyminių teisės aktų nuostatos.

4. Pasiūlymo Nr. XIVP-1682 autoriai nepaaiškina, koks yra siūlomo pakeitimo tikslas, neaiškūs nei kalbiniai, nei teisiniai pasiūlymo argumentai. <...>“

AM nepritarimo argumentai:

<...> 1.       Pastebėtina, kad terminas „nužudymas“  (angliškai „killing“) yra vartojamas ir ES teisės aktuose, pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo priede nurodytas reglamentas -  2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos.<...>“;

2.               Terminas ,,Gyvūno nužudymas” įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką ir nurodoma, kad šis terminas apima gyvybės atėmimą gyvūnui bet kokiu būdu ir priemonėmis, t. y. maistinių gyvūnų skerdimą, gyvūnų nugaišinimą, gyvūnų žudymą likviduojant užkrečiamąsias ligas, kailinių žvėrelių žudymą, perteklinių viščiukų žudymą, medžiojamųjų gyvūnų nušovimą, gyvūno gyvybės atėmimą nelaimingo atsitikimo metu. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo praktinio taikymo prasme, tikslingiau turėti bendresnį terminą ,,nužudymą”, jį  pakeitus LMD siūlomais siauresniais terminais terminais    „nušovimas“, „nutrenkimas elektra“, „dobimas“, „nudobimas“ „nukirsdinimas“,„išskrodimas“, juos gali būti sudėtinga taikyti, pavyzdžiui, gali būti sunku iš anksto numatyti  ir sureglamentuoti, kokios gali būti žiauraus elgesio su gyvūnu išraiškos (kokį gyvūno (pavyzdžiui, augintinio) nužudymo būdą pasirinks tą sumanęs piktavalis asmuo). Pavyzdžiui, neaišku, kokiu terminu turėtume pakeisti terminą ,,nužudymas” GGAĮ 4 straipsniu 2 dalies 3 punkte ar 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte.<...>“.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

22-10-26

(Reg.: 22-10-28)

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-540 1.5 papunktį bei Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-555 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1682 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1682) tikslui – užkardyti pasikartojantį žiaurų elgesį su gyvūnais, įvesti draudimą laikyti gyvūnus asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

22-10-26

(Reg.: 22-10-28)

 

(6)

 

 

 

1.1. Manytina, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1682 deklaruojamus tikslus galima pasiekti nekeičiant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio, o keičiant šio įstatymo 6 ir 21 straipsnius ir numatant draudimą asmenims, baustiems už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse, ar teistiems už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje, ir iš kurių buvo konfiskuoti gyvūnai, tam tikrą laikotarpį naujai įsigyti ir laikyti gyvūnus.

GGAĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą nustatyta ANK 346 straipsnio 16–19 dalyse:

1) žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas (ANK 346 straipsnio 16 dalis);

2) ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai (ANK 346 straipsnio 17 dalis);

3) žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 346 straipsnio 18 dalis);

4) ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai (ANK 346 straipsnio 19 dalis).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 310 straipsnį kyla, kai asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Atsakomybė taikoma už labai skirtingo pavojingumo veikas, todėl siūlytina draudimo asmenims įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo laikotarpius diferencijuoti, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, ir proporcingai taikyti mažiausio laikotarpio (vienų metų) draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus asmenims, pirmą kartą padariusiems mažiausio pavojingumo ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, ir ilgesnio laikotarpio (dvejų metų) draudimą asmenims, padariusiems ANK 346 straipsnio 17–19 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, bei ilgiausio laikotarpio (trejų metų) draudimą asmenims, nuteistiems padarius BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus nutarimui administracinio nusižengimo byloje ar teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar nuteistajam iškart įsigaliotų ir įstatymų leidėjo GGAĮ 6 straipsnio 2 dalyje siūlomas įtvirtinti draudimas tokiam asmeniui tapti gyvūnų savininku ar laikytoju. Tokiu būdu institucijoms nereikėtų priimti jokio atskiro administracinio sprendimo ir būtų sumažinama institucijų ir teismų našta dėl tokių sprendimų apskundimo.

GGAĮ 6 straipsnio 2 dalyje siūlomo įtvirtinti draudimo esmė yra nustatyti draudimą asmeniui, kuris buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, tapti gyvūnų laikytoju, kuris GGAĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip gyvūno savininkas ar laikytojas, kuris gyvūną (-us) laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Tokiu atveju asmuo, kuris buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, tam tikrą laikotarpį negalėtų ne tik įgyti nuosavybės teisės į gyvūną, t. y. tapti gyvūno savininku, bet ir būti faktiniu, kitiems asmenims priklausančių gyvūnų, laikytoju, o tai yra nereta praktika veisiant gyvūnus augintinius ar laikant ūkinius gyvūnus. Atsižvelgiant į tai, kad GGAĮ nustato pareigas asmenims dėl pagrindinių ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių  ženklinimo ir registravimo, t. y.  pagal gyvūnų ženklinimo ir registravimo duomenis yra aišku, kas yra konkretaus gyvūno savininkas ir ar laikytojas, siūlomas reglamentavimas neturėtų nepagrįstai riboti asmenų, tinkamai įgyvendinančių minėtas pareigas, nuosavybės teisių, kai vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvena keletas pilnamečių asmenų, kurie yra gyvūnų savininkai ar laikytojai. 

Atsižvelgta ir į tai, kad įstatymai leidžia asmeniui paskirti švelnesnę nuobaudą ar jos neskirti (pvz., ANK 34 straipsnio 6 dalis), arba, kaip toliau nurodytoje teismų praktikoje, pasitaiko atvejų, kai neskiriamas visų gyvūnų konfiskavimas, todėl, jei teismo pritarimu ar sprendimu asmuo galėtų išlaikyti nuosavybės teisę į gyvūną (-us), ta apimtimi jam neįsigaliotų  siūlomas draudimas toliau būti tų gyvūnų savininku ar laikytoju.

Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-744/2021, įvertinęs visas aplinkybes, priėmė sprendimą, kad pažeidus reikalavimus, nustatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje bei GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktuose, konfiskuojami ne visi asmeniui priklausantys šunys, o tik tie, kurie buvo naudoti neteisėtoje šunų veisimo veikloje ar laikyti pažeidžiant gyvūnų gerovės reikalavimus. Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-1082-389/2017 nustatė GGAĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimus bei padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, tačiau teismas, įvertinęs, kad nusižengimą padarė ne gyvūno savininkas, o kitas asmuo, priėmė sprendimą netaikyti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimo.

Remiantis tuo, siūlytina pakeisti GGAĮ 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Gyvūnų laikymas

1. Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

2. Negali būti gyvūno laikytoju asmuo, kuris:

1) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – vienus metus po nuobaudos įsiteisėjimo;

2) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – dvejus metus po nuobaudos įsiteisėjimo;

3) yra teistas už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai – trejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo.

3. Šio straipsnio 2 dalis taikoma tų rūšių gyvūnams, prieš kuriuos asmuo naudojo neteisėtus veiksmus, už kuriuos buvo patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, ir kurie visi buvo konfiskuoti.

4. Teisinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais asmeniui taikiusi institucija raštu informuoja asmenį apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą.“

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

22-10-26

(Reg.: 22-10-28)

(21)

(3)

(1)

1.2. Siekiant nustatyti draudimo laikyti gyvūnus kontrolės mechanizmą, siūlytina GGAĮ numatyti ir kontroliuojančių institucijų papildomus įgaliojimus, nes gyvūnų gerovė – Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta vertybė ir valstybės institucijos turi pareigą apsaugoti gyvūnus, jei to neužtikrina asmenys, kuriems gyvūnai priklauso nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.41 straipsnis nustato gyvūnų savininko teisių turinį – nuosavybės teisė į gyvūną yra sąlyginė, t. y., kad „gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų“. Tuo atveju, jei gyvūno savininkai ir laikytojai nesilaiko savo pareigų, valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti gyvūnų gerovės apsaugą. To ir siekiama siūlant įteisinti paprastesnį valstybės institucijų patekimą į teritorijas, kai reikalinga greitai imtis skubių priemonių apsaugoti gyvūnus, t. y. suteikti jiems būtinąją veterinarinę pagalbą, prieigą prie vandens ir pašaro, bei paimti iš kenksmingos aplinkos, ir kai šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti GGAĮ 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriuose yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus. Savininko ar šios dalies 2 punkte nurodyto teismo leidimo nereikia, kai, esant pakankamai duomenų, kad gyvenamajame, negyvenamajame pastate ar kitoje teritorijoje gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, siekiama apsaugoti jį nuo galimo suluošinimo ar žūties ir šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis;“.

projektui Nr. XIVP-1683.

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

22-10-26

(Reg.: 22-10-28)

(21)

(3)

(3)N

Taip pat siūlytina papildyti GGAĮ 21 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu, o buvusius šios dalies 3–8 punktus pernumeruoti. Naują GGAĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina išdėstyti taip:

„3) atlikti kontrolinius patikrinimus, ar asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, nepažeidžia draudimo laikyti gyvūnus.“ <...>

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pritarus LRV pasiūlymams, tobulinant įstatymo projektą, tikslintinas ir šio įstatymo projekto pavadinimas.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Baublys.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)