LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 157
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 17 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. balandžio 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Kas turite pasiūlymų? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu teikiu du pasiūlymus dėl išbraukimo. Pirmasis pasiūlymas – išbraukti Seimo nutarimo projektą, darbotvarkės 1-4a klausimą, kuris yra prie Europos Sąjungos ir Kanados sutarties ratifikavimo įstatymo kaip visiškai teisiškai nieko nereiškiantis, iš dalies populistinis ir visiškai nereikalingas. Tie klausimai, kuriuos bandoma spręsti tuo nutarimu, iš tikrųjų yra išspręsti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, kiek mes galime turėti įvairių išlygų. Tai vienas siūlymas.
Antras siūlymas. Išbraukti kultūros ministrės paketą, darbotvarkės 2-4 klausimas, kur yra kadencijos kultūros centrų, rajonų bibliotekų, muziejų darbuotojų. Ir dar du kiti projektai dėl radijo ir televizijos bei profesionaliojo meno, kur keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Manau, kad jie tikrai nėra čia kaip nors aktualūs kultūros įstaigų vadovams, ir nereikia tų pasiaukojančiai dirbančių žmonių rajonuose gąsdinti kadencijomis, konkursais, kurie, deja, dažnai yra politizuoti ir neobjektyvūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Dėl pirmojo pasiūlymo, dėl 1-4a klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo metu“ projekto Nr. XIIIP-1971 kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbrauktas, balsuoja už, kas už tai, kad liktų, balsuoja prieš.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 56, prieš – 43, susilaikė 10. Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Kitas J. Razmos pasiūlymas taip pat frakcijos vardu. Darbotvarkės 2-4 klausimas ir lydimieji. Kas balsuoja už J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 51, prieš – 39, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta. Klausimai lieka darbotvarkėje.
Ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Ačiū. Patvirtinta.
10.05 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1504(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1504. Pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas. Kviečiu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teisės departamento išvada: (…) pastabų neturime, tačiau yra atkreipiamas dėmesys, kad yra įregistruoti Mokėjimų įstatymo straipsnių pakeitimai (…), kurios nėra suderintos su vertinamo įstatymo projekto nuostatomis ir turėtų įsigalioti gegužės 1 dieną. Turėtų būti keičiamas iki įsigaliojant, bet kadangi komitetas tas išvadas jau anksčiau turėjo, (…) įsigaliojimo datos bus pakeistos su ateinančio Bankų įstatymo kitais pakeitimais. Todėl siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kadangi daugiau nėra pasiūlymų, tai siūlome priimti skyriais. Didelis įstatymo projektas. Atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlymų nėra, aš kviesiu pritarti skyriams.
1 straipsnis ir I skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu I skyriui? Galime. Ačiū.
To paties straipsnio II skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
III skyrius. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
IV skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
V skyrius – „Mokėjimo operacijų vykdymas“. Galime pritarti? Galime.
VI skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
VII skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
VIII skyrius – „Mokėjimo sąskaitos perkėlimas“. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
IX skyrius – „Pagrindinė mokėjimo sąskaita“. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
X skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
XI skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
XII skyrius – „Ginčų ir skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarka“. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
XIII skyrius – Baigiamosios nuostatos. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Taip pat pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti motyvus dėl viso paketo, nes tikrai prasmingas ir reikalingas įstatymo projektas. Keli dalykai, kurie yra svarbūs, tai didina klientų privatumą, užtikrina informacijos saugumą, taip pat užtikrina galimybę klientams laisvai rinktis, nes dažnai matome, kad bankai reikalauja, jog mokėjimą ir sąskaitą atliktų… būtent tame banke, kur ir laiko pinigus, bet čia užtikrina galimybę klientams laisvai rinktis. Taip pat yra užtikrinama geresnė apsauga klientui nukentėjus dėl mokėjimo priemonės praradimo ar vagystės arba jei buvo įvykdytos kliento neautorizuotos operacijos, jų sumos klientui grąžinamos nedelsiant. Tai tokie dalykai, mano supratimu, gana svarbūs.
Ir labai svarbu apibrėžti, jog įstatymas numato efektyvesnį poveikio priemonių taikymą įstatymo nesilaikantiems. Iš tikrųjų visas paketas užtikrins geresnę vartotojų apsaugą tiek jų informacijos, tiek galimybę jiems laisvai rinktis tą mokėjimo paslaugų teikėją, kuris teikia patį geriausią pasiūlymą. Visas įstatymo projektas tikrai reikalingas, ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1504(2) priimtas. (Gongas)
10.11 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1505(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1505. Taip pat pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl šio įstatymo projekto taip pat buvo gautos Teisės departamento išvados. Trumpai sakant, dėl dviejų įstatymų projektų jos yra gautos, bet dėl dviejų įstatymų paketų tarpusavio suderinamumo norėtume pažymėti tai, kad visi suderinamumo aspektai bus išspręsti taikant Lietuvos banko įstatymų paketą. Ateinančiame Lietuvos banko pakete į tas Teisės departamento pastabas bus atsižvelgta ir pataisyta.
PIRMININKAS. Taip pat toks projektas. Taip pat siūlau 1 straipsnį svarstyti skyriais. Kadangi pasiūlymų nėra, siūlau pritarti I skyriui. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
II skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
III skyrius. Galime taip pat pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
IV skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
V skyrius – „Mokėjimų įstaigos kapitalo ir apsaugos reikalavimai“. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
VI skyrius – „Kiti mokėjimo įstaigai keliami reikalavimai“. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
VII skyrius. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir VIII skyrius – „Mokėjimo įstaigos pabaiga ir bankrotas“. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pasiūlymų, pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl šio įstatymo projekto motyvų užsirašiusių nėra.
Kviečiu balsuoti dėl jo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1505(2) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1506(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2c klausimas – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1506. Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl šio įstatymo projekto taip pat gautos Teisės departamento išvados, tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose (…) tuo aspektu įstatymų projektai iš esmės nėra keičiami, nes yra laikomasi šiuo metu galiojančiame Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, taip pat finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose esančių normų. Todėl taip pat yra siūloma, kad taisant Lietuvos banko įstatymo paketą tam tikri dalykai taip pat bus pataisyti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau tokią pačią tvarką – 1 straipsniui pritarti pagal skyrius. I skyriui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. II skyriui bendru sutarimu? Pritarta. III skyriui bendru sutarimu? Pritarta. IV skyriui bendru sutarimu? Pritarta. V skyriui bendru sutarimu? Pritarta. VI skyriui bendru sutarimu? Pritarta. VII skyriui bendru sutarimu? Pritarta. VIII skyriui bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. IX skyriui – „Elektroninių pinigų įstaigos pabaiga ir bankrotas“ galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Galime bendru sutarimu pritarti visam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pastabų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 113, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1506(2) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1507(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2d klausimas – Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1507(2). Pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teisės departamentas dėl šio įstatymo pastabų neturi, tik atkreipia dėmesį taip pat dėl įsigaliojimo datų, bet įsigaliojimo datos bus tikrai išspręstos Lietuvos banko įstatymo pakete.
PIRMININKAS. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1507(2) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1508(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2e klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1508(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teisės departamentas taip pat pastabų neturėjo, tik atkreipė dėmesį taip pat dėl įsigaliojimo datų. Sprendimas taip pat būtų susijęs su tuo, kad kai bus pateiktas Lietuvos banko įstatymo paketas, bus išspręstos tos problemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas rugpjūčio 1 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 108, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1508(2) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 18, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1509(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2f klausimas – Finansų įstaigų įstatymo 2, 18, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1509(2). Pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl šio įstatymo projekto pastabų nebuvo, todėl siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Taip pat siūlau priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui – galime bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsniui – bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis – įstatymo priedo pakeitimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 109, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1509(2) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1510(2) (priėmimas)
Bankų įstatymo 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1510. Pranešėjas – taip pat V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teisės departamentas dėl šio įstatymo projekto pastabų neturėjo, tačiau taip pat atkreipė dėmesį dėl įsigaliojimo datų. Įsigaliojimo datos bus sprendžiant, pateikiant Lietuvos banko įstatymo paketą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui – bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui – bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 108, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1510(2) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1511(2) (priėmimas)
Centrinių kredito unijų įstatymo 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1511. Pranešėjas – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teisės departamentas pastabų neturėjo. Tik taip pat atkreipė dėmesį dėl įsigaliojimo datų ir pateiktų įstatymų, kad gali būti reikalingi tam tikri pakeitimai. Taip pat siūloma, kad Lietuvos bankų įstatymų pakete bus į tai atsižvelgta ir pakeisti šie dalykai. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime priimti pastraipsniui? 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui – bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1511(2) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1512(2) (priėmimas)
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1512. Pristato – taip pat V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teisės departamentas dėl šio įstatymo projekto pastabų neturi, tačiau taip pat atkreipė dėmesį dėl įsigaliojimo datų, kadangi gali tekti keisti įsigaliojimo datas. Siūloma tai padaryti Lietuvos banko įstatymų pakete. Prašau pritarti, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Keturi straipsniai. Galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvų sakyti niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1512(2) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konsulinio statuto straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492. Pranešėjas – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiame pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1492(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Motyvų sakyti po svarstymo niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 1-4 klausimo negalime svarstyti, nes 1-4a yra… Ar galime svarstyti 1-4b? Pranešėjas – J. Bernatonis. Juozai Bernatoni! Gerbiamas Seimo nary Juozai Bernatoni, ar galime svarstyti 1-4b, nors nėra 1-4a?
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš manau, kad galime.
PIRMININKAS. Tada kviečiu į tribūną.
10.28 val.
Įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-753(2) (svarstymas)
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, komitetas apsvarstė Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo projektą. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat komitetas apsvarstė Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ratifikavimo projektą. Už balsavo 6 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašė A. Armonaitė. Kviečiame. Ruošiasi V. Vingrienė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Nepraėjo nė vienuolika mėnesių (čia ironija) ir grįžome prie labai svarbaus Lietuvai, Europos Sąjungai, Kanadai ir apskritai transatlantinei partnerystei susitarimo.
Visų pirma, man atrodo, prieš įvertinant ekonominį aspektą, labai svarbu įvertinti ir geopolitinį aspektą. Manau, visi suprantame, kad kuo daugiau glaudesnių ekonominių ir politinių ryšių su Kanada, JAV, kitais partneriais Vakaruose, tuo mažiau Rytų despotijos čia, mūsų krašte, Lietuvoje.
Kanada visada buvo labai aktyvi Lietuvos euroatlantinės integracijos advokatė. Kanada iki šiol yra labai aktyvi mūsų regione, jos kariai saugo Baltijos kratus. Man atrodo, tai yra labai svarbus dalykas ir mes, žinoma, esame labai jiems už tai dėkingi.
Kalbant apie prekybą ir kalbant apie ekonominius argumentus, akivaizdu, kad šis susitarimas sukuria daugiau galimybių Lietuvos verslui, daugiau galimybių pačiai Lietuvai. Šis susitarimas atveria didelę ir didele perkamąja galia pasižyminčią Kanados rinką. Šiuo metu iš mūsų eksportuotojų, kurie eksportuoja į Kanadą, yra 80 % mažų ir vidutinių įmonių, tai reiškia, jog smulkiam verslui, nedideliam verslui ši rinka yra labai svarbi. Aš net neabejoju, kad dar daugiau įmonių ryšis eksportuoti į Kanadą. Tai taip pat yra labai svarbi alternatyvi rinka mūsų eksportuotojams, nes mes žinome, kad dabar, vykstant tam tikriems prekybos apribojimams su kitomis mūsų kaimyninėmis rinkomis, mūsų verslui reikia daugiau alternatyvių rinkų, daugiau galimybių ne tik eksportui, bet ir daugiau galimybių ir investicijoms. Šis susitarimas apsaugo užsienio investicijas, jis atveria kelią tam, kad teisinė sistema būtų labiau prognozuojama, būtų aiškesnė, na, ir tuo pat metu draugiškesnė investicijoms. Man atrodo, mes visi sutariame, kad gerai apmokamas darbo vietas ir tam tikrą darbo kultūrą, vakarietišką darbo kultūrą, gali atnešti Kanados įmones į Lietuvą, šis susitarimas tai taip pat sukuria.
Dabar įvardijau geopolitinį ir du ekonominius argumentus, kodėl reikia palaikyti šią sutartį. Labai trumpai apie grėsmes. Šis susitarimas, jeigu skaitėte šį susitarimą, nepakeičia jokių Europos Sąjungoje galiojančių maisto saugos reikalavimų, vartotojų apsaugos reikalavimų ar kitų reguliavimų, jis nepakeičia GMO reguliavimų ir panašių su tuo susijusių dalykų. Aš iš tikrųjų nesuprantu, kodėl reikėjo mano kolegoms registruoti tuos nutarimus ar pakeitimus, nes iš esmės ši sutartis neturi įtakos galiojančiai Europos Sąjungos tvarkai.
Dar vienas dalykas vis dėlto apie kitų šalių pareiškimus, kuriuos kai kurios padarė ratifikuodamos sutartį. Jų buvo, rodos, dvi: Lenkija ir Slovėnija, kurios padarė pareiškimus Europos Sąjungos Taryboje protokoliniu nutarimu. Tai buvo politiniai pareiškimai ratifikuojant sutartį. Taigi aš nematau jokių argumentų, kodėl mes turėtume registruoti įvairius nutarimus, keisti sutarties tekstą ir taip stabdyti sutarties galiojimą, jeigu mūsų partneriai, mūsų kolegos žino tą formą, kuria reikia padaryti politinį pareiškimą ir ja naudojasi. Naudokimės ir mes, nenuskambėkime garsiau su Valoniją, būkime tie, kurie yra didžiausi euroatlantinės partnerystės advokatai, o ne tie, kurie kaišioja pagalius į ratus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narę V. Vingrienę. Ruošiasi D. Kreivys.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kalbėdami apie Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios ekonominės prekybos sutarties ratifikavimą, pirmiausia pasverkime teigiamą naudą ir keliamas grėsmes – ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominės, socialinės, kultūrinės politikos atžvilgiu. Apčiuopiamos pridėtinės vertės tame nematau. Nuomonės nepakeitė ir išsakyti argumentai, nes jie nepagrįsti duomenimis. Kova su nelygiavertės svorio kategorijos varžovais gali būti pražūtinga bet kam, nes rinkos apsaugos mechanizmų pašalinimas – galima savižudybė smulkaus verslo, darbo vietų kūrimo atžvilgiu. Grėsmingą posūkį patirs ir su emigracija susiję procesai, o mums gyvybiškai svarbu apginti mažą savo rinką, o šią funkciją leido mums atlikti tarifiniai ir netarifiniai barjerai. Net Jungtinės Amerikos Valstijos suprato globalių susitarimų grėsmę ir saugodamos savo rinką traukiasi nuo transatlantinės sutarties. Kritiškai CETA vertina ir kitos Europos Sąjungos šalys. Prancūzijoje ir kitose šalyse kreiptasi į Konstitucinį Teismą įvertinimo, o Olandija ketina rengti referendumą. O mes?
Atsakykime, ar dėl pigesnės prekės leisime sumenkinti pasauliniu mastu aukščiausius aplinkosauginius, kokybės, saugos standartus? Nepamirškime ką tik nuskambėjusio skandalo Europos Sąjungos viduje dėl skirtingos receptūros ir kokybės produktų, dėl to atkreipėme dėmesį, skambiname pavojaus varpais, kuriame specialiąsias komisijas, o dar kartą nepasimokome ir kišame galvą į giljotiną. CETA laikoma ir nešvariausiu aplinkosauginiu susitarimu. Atkreipkime dėmesį, kad joje nekalbama nei apie iškastinio kuro atsisakymą, nei apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, nei klimato kaitos proceso stabdymą, o Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo derybomis atverti kelius nešvariausio pasaulyje kuro – bitumingojo smėlio naftos importui į Europos Sąjungą. Tai nėra paradoksalu, jeigu suvoksime, kad galima priimti sprendimus įsigilinus, o galima apleisti sritis, pasiduodant spaudimui.
CETA įtvirtins praktiką aplinkosaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip neteisėtas kliūtis prekybai. O dėl investicijų apsaugos bet kokios nacionalinės reformos taps pernelyg brangios, nes nacionalinė valdžia turės tiesiogine prasme susimokėti už savo sprendimus. Juk susitarimu steigiamos naujos viršnacionalinės, viršeuropinės institucijos, turėsiančios aukščiausią arbitražo galią vertinti ir atmesti nacionalinius bei europinius teisės aktus, neatitinkančius investuotojų interesų, ar reikalauti didelių finansinių kompensacijų už neišpildytus verslo lūkesčius. Ar esame pasiruošę mokėti tokią kainą?
Taip pat atkreipiu dėmesį ir klausiu, kaip įgyvendinsime žiedinės ekonomikos principą? Susitarimas akivaizdžiai prieštarauja siekiui šio pažangaus kelio, kurio vienas esminių elementų yra uždarojo ciklo gamyba, kelianti aukščiausius standartus produktų žaliavai, gamybai, atnaujinimui, kokybės gerinimui. O vienas principinių uždarojo ciklo ekonomikos tikslų – atverti kelius kūrybiškumo proveržiui, naujiems verslams, darnaus, tausaus, aplinkai draugiško vartojimo plėtrai, prioritetą teikiant aukštai kokybei, o ne pigiems produktams, kuriuos gaminant nukenčia kokybė, aplinkosauga, teisingo atlygio už darbą sistema.
Žinoma, suprantu rinkos mūsų produkcijai paieškos svarbą, tačiau dėl naujų realizavimo galimybių privalome nenusipiginti, o mažų mažiausiai – išsireikalauti sau naudingų sąlygų. Dabar taptume sveiko aukštos kokybės maisto produktų eksportuotojais, o savo vartotojams tiektume tik tai, kas toli gražu neatitinka šioje veiklos srityje keliamų standartų, arba mokėtume už tai pernelyg brangiai.
Kolegos, žvelkime plačiau ir turime įvertinti ne vien genetiškai modifikuotų organizmų ar hormoninės mėsos klausimą, bet platų spektrą veiksnių, nukreiptų į rinkos apsaugos barjerų naikinimą, siekiant užkirsti kelią ne vien naujų vietinių produktų gamybai, bet ir smulkaus verslo darbo vietų kūrimui, o šie faktoriai gyvybiškai svarbūs mūsų šalies ekonominiam augimui, ypač žvelgiant iš regionų perspektyvos, kuri dėl šios sutarties nukentės labiausiai. Manau, pirmiausia turime elgtis oriai ir kiekvienas, atstovaudamas savo piliečiams, žvelgti toliaregiškai, o ne vadovautis vien nūdienos perspektyvomis. Tad būdama žalioji ir prisiimdama visą atsakomybę už savo sprendimus ateities kartoms, negaliu lengvabūdiškai palaikyti globalizacijos procesus spartinančio sprendimo, pavojingiausio mažoms valstybėms, todėl lieku ištikima aplinkosauginėms vertybėms ir raginu kolegas taip pat, paisant socialinių idealų…
PIRMININKAS. Laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …nepasiduoti primityviai laisvosios pasaulinės rinkos euforijai ir balsuoti prieš šios akivaizdžiai visuomenei bendrąja prasme rizikingos sutarties ratifikavimą.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys D. Kreivys. Ruošiasi A. Anušauskas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išklausiau labai keistų argumentų, kodėl mes neturime ratifikuoti sutarties. Aišku, aš nelabai suprantu, ką šita sutartis turi bendra su žiedine ekonomika, kodėl yra pasisakoma prieš skalūnines dujas, kurias mes importuojame šiuo metu iš Amerikos, ir kodėl nukentės regionai. Mano duomenimis, skaičiai kalba truputėlį apie ką kita.
Lietuva yra maža, atvira ekonomika. Mūsų visų gerovė pirmiausia priklauso nuo eksporto, nes didelę dalį mūsų gerovės kuria eksportuojančios įmonės. Šiuo metu 2 tūkst. 500 vietų jau dabar priklauso nuo eksporto į Kanadą. Atsidariusios galimybės, sumažėję muitai atvers didžiules galimybes pirmiausia mūsų baldų ir maisto pramonėms, kurios yra stipriausios. Yra preliminariai apskaičiuota, kad vien pagal dabartines eksporto apimtis mūsų eksportuotojas sutaupys apie 1 mln. eurų. Bet kalbama ne tik apie sutaupymą. Kalbama apie tai, kad bemuitė prekyba leis konkurencingesnėmis kainomis įeiti į rinką. 99 % visų muitų bus panaikinta.
Taip pat noriu pabrėžti, kad CETA kaip sutarimas nekeičia nieko, kas iš esmės keltų grėsmę Europos Sąjungos taikomos aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos, maisto saugos, vartotojų, darbo apsaugos ir kitų sričių lygiui. CETA aiškiai patvirtina, kad Europos Sąjungos galiojantys standartai nebus keičiami, o tų standartų neatitinkantys produktai, dar kartą noriu pabrėžti, tų standartų neatitinkantys produktai, taip pat ir GMO, iš Kanados niekada negalės patekti į Europos Sąjungos rinką. Taip pat CETA išlaikys Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teisę reguliuoti ir priimti teisės aktus, užtikrinančius viešąjį susitarimo šalių interesą. Taigi nieko nėra, kas galėtų bent mažiausiai pakenkti mūsų interesams ir maisto bei aplinkosauginiams standartams.
Taip pat noriu pabrėžti, kad kartu visiškai atsidaro Kanados paslaugų rinka mūsų informacinių technologijų kompanijoms. Taigi sutartis neturi nieko paslėpto, neturi jokių ydų, o turi mums vien tiktai didelę naudą. Aš tikrai nesuprantu, kodėl mes išsakome argumentus, kurie neturi nieko bendro su realybe?
Taigi, kolegos, aš tikrai siūlau balsuoti už, nes sutartis mūsų mažai, atvirai ekonomikai yra tikrai labai naudinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį A. Anušauską. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pasisakydamas už ratifikavimą, aš norėčiau pateikti kelis argumentus. Aš suprantu, kad dauguma jūsų gavo standartinius visiems skirtus laiškus. Kai kurie juos perskaitė ir iš šitos tribūnos, tačiau realybė yra kita. Sutartis yra ne tik kad naudinga Lietuvai ir, kaip minėjo kolega, atveria naujas galimybes, bet pabrėšiu dar vieną dalyką. Kanados užsienio prekybos apyvartoje Lietuva sudaro vieną tūkstantąją dalį, tačiau Lietuvai, nors Kanada Lietuvai gal 26-oji šalis mūsų užsienio prekybos partnerių eilėje, apyvartos nėra didelės, tačiau mes eksportuojame į Kanadą penkis kartus daugiau, negu įsivežame. Tarp įsivežamų produktų išvis maisto produktų, mano galva, nėra, bet būtent mes, ne Kanada, išvežame maisto produktus.
Taigi kas nukentėtų labiausiai, jeigu nebūtų vystomi šie santykiai? Būtent regionai, žemės ūkio produktų gamintojai. Aš suprantu įkarštį ginant interesą tų valstybių, kurios su Kanada turi gerokai platesnius santykius, bet aš jus kviečiu atkreipti dėmesį į Lietuvos gamintojų interesus, į Lietuvos interesą. Lietuva šiuo atveju yra bene labiausiai suinteresuota šalis, todėl kviečiu neeikvoti laiko tuštiems argumentams, kurie dažniausiai yra iš piršto laužti, nes Europos susitarimas numatė įvairias išlygas ir galimybes reglamentuoti įvežamų produktų kokybę, todėl siūlau tiesiog pritarti ir ratifikuoti šį sutarimą.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį T. Tomiliną. Ruošiasi R. Budbergytė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, svarstant šį klausimą egzistuoja du argumentų poliai, dvi argumentų grupės. Žvelgdami iš geopolitinio taško, žinoma, mes turime pasakyti taip CETAʼi, tai yra signalas mūsų partneriams, tai yra signalas mūsų grėsmingiems kaimynams, kad mes už transatlantinius ryšius, kad mes už mūsų geopolitinės krypties stabilumą. Tačiau kalbant apie geopolitiką norisi užduoti klausimą: kodėl JAV piliečiai, JAV – mūsų svarbiausios sąjungininkės, balsavo už protekcionizmą, už tarptautinių sutarčių nutraukimą, ką mes matėme su TTIP. Kodėl jie balsavo už D. Trampą? Gal didėjanti pajamų nelygybė kelia nerimą? Gal šiuolaikinio kapitalizmo veikimas kelia nerimą?
O dabar nuo geopolitinių argumentų pereiname prie ekonominių, socioekonominių. Aš norėčiau, kad mes būtume sąžiningi iki galo, kad mes klausytume ne tik diplomatų, kuriuos labai gerbiu, ir jų nuomonė suprantama – jie yra tarptautinės bendruomenės diplomatų nariai, dalys, jie argumentuoja. Gerbiu tą nuomonę. Tačiau faktus turi žinoti Seimas. Mes turime būti atviri, kad privatūs teismai, stiprinami šita sutartimi, ir leidžia išvengti nacionalinės valstybės teisėkūros, kad viešos paslaugos tampa atviresnės, vis labiau atviresnės tarptautinei globaliai konkurencijai. Aš kalbu ne apie prekės, aš kalbu apie paslaugas, kad didėja spaudimas mums keisti biotechnologijų taisykles. Aš kalbu apie tai, kad didėja spaudimas dėl tokių sutarčių, ne kad mes iš karto, nuo rytojaus pradėsime valgyti, kaip ten kas nors bando piešti GMO ar ką nors panašaus, bet kad didėja spaudimas mūsų galimybėms atsiriboti, mūsų galimybėms reguliuoti savo maisto rinkas, kad mažinamos galimybės vietinės produkcijos pozityviai diskriminacijai.
Ir dabar keli faktai. Visai neseniai Nyderlandų tarptautinė korporacija „Echmėja“ padavė į teismą Slovakiją ir prisiteisė 22 mln. už tai, kad Slovakija nutarė nutraukti savo medicinos sektoriaus liberalizavimą. Šią bylą išsprendė Europos Teisingumo Teismas ir pasakė, kad investicijų apsauga galimai, iš dalies (aš nesu labai didelis ekspertas) prieštarauja Europos teisei. Dar norėčiau jus sugrąžinti į metus prieš. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, užsakęs ar atlikęs tyrimą dėl CETA poveikio ekonomikai, konstatavo, kad Europoje bus prarasta daugiau nei 200 tūkst. darbo vietų smulkiajame ir vidutiniame versle. Aš tik primenu, kad mūsų visas verslas yra smulkus ir vidutinis, kalbant Europos masteliais. Aš cituoju: „Parlamento komitetas konstatavo (Socialinių reikalų, beje, aš irgi iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir aš negaliu nekalbėti apie grėsmes, socialines grėsmes), kad darbo vietos bus prarastos, o ne sukurtos.“ Aš čia matau tam tikrą prieštaravimą.
Pabaigai pasakysiu. Aš esu Europos entuziastas, federalistas, galima sakyti, aš palaikau didesnį Europos vaidmenį mūsų gyvenime ir perdavimą tam tikrų kompetencijų didesnei Europos Sąjungai, tačiau šiandien, deja, mes Europoje turime labai trapią demokratiją, silpnėjantį Briuselį, silpnėjančias demokratines institucijas ir, nesukūrę stiprių demokratinių mechanizmų, nesukūrę europinių partijų, tokių, kur kiekvienas mūsų žmogus pasitikėtų jomis, mes atiduodame dalį savo suvereniteto privatiems teismams. Deja, šiandien stipresnio, gilesnio ir efektyvesnio instrumento kaip nacionalinė valstybė neegzistuoja, ginant smulkaus verslo, eilinių darbuotojų, viešojo sektoriaus darbuotojų, viešojo sektoriaus paslaugų gavėjų interesus. Tik nacionalinė valstybė yra tikras gynėjas šiandienos globaliame pasaulyje. Jeigu norėtume, kad tokios sutartys įsigaliotų, mes turėtume pirmiausia sustiprinti demokratines institucijas Briuselyje, mūsų pasitikėjimą tomis institucijomis. Tada, žinoma, tokios sutartys turi prasmę. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, susitarimas yra tikrai gana kontroversiškas. Ne taip lengva suprasti, kur yra transnacionalinių korporacijų reikalai, o kur iš tiesų yra žmonių reikalai. Pradėčiau galbūt nuo to, kad yra padarytas šio susitarimo poveikio ekonomikai vertinimas, tačiau nėra padaryta jokių vertinimų, kaip tai paveiks, koks poveikis bus socialiniams ir kitiems aspektams visame lauke, kur gyvena žmogus ir kur yra darbuotojas, kur yra moteris, kur yra viešasis sektorius, kur yra aplinkosauga. Kalbama tik apie tą poveikį, kuris yra ekonominis poveikis. Tuo tarpu mes susiduriame su situacija, kad šiandien gyvename vis labiau ir labiau rinkoje, kur globalizacijos tempai labai dideli, globalizacija yra nereguliuojama, todėl nepaprastai paveikia darbuotojų, žmonių interesus. Tikrai suprantu, kad ekonomika yra labai svarbus dalykas. Be jos augimo iš tiesų nėra darbo vietų ir nėra galimybių finansuoti socialinę apsaugą. Tačiau vis dėlto norėčiau tikrai atkreipti dėmesį (prieš tai kalbėjo ir mano kolega T. Tomilinas apie tai), kad mes gyvename mažoje rinkoje, kur tos smulkios, mažos, vidutinės įmonės yra veikiančios iš tiesų labiau vidaus rinkoje – visai nėra svarbu, ar jos pateks, ar nepateks į Kanados rinką, nes joms praktiškai nėra galimybių ten patekti. Mes dar nesame sukūrę nei prielaidų, nei padarę didelio darbo, kad galėtume, sakykime, eksportuoti savo produktus ir prekes.
Pakalbėkime apie žemdirbius, kurie gyvena mūsų kaimiškose vietovėse. Iš tiesų dažnai mūsų kaimo vietovėje tas žmogus, kuris užsiima tam tikra ūkine veikla, yra orientuotas labiau į tokį, kaip sakoma, nealternatyvų žemės ūkio verslą, kur nėra daug galimybių pasirinkti. Taigi toms vietovėms, tiems ūkininkams gali kilti pavojus – gali būti ignoruojami ir nebus taikomi tradiciniai, paprasti ūkininkavimo būdai.
Labiausiai, žinoma, kontroversiška vieta yra ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri tikrai mus turi versti sunerimti. Pagal šį susitarimą mes labai akivaizdžiai, panašu, perduodame nagrinėti ginčus naujai kuriamai institucinių teismų sistemai, tai yra arbitražiniams teismams, kur transnacionalinės korporacijos, sakykime, nepatenkintos dėl kokio nors investicijų reikalo, gali perduoti valstybę nagrinėti arbitražiniams teismams, taip pamindamos ir demokratijos principus, ir teisinės visuomenės, teisinės valstybės principus. Man kyla klausimas, kodėl mes taip skubame? Juk šiuo metu ratifikavusios šią sutartį yra tik aštuonios valstybės, o mes, Lietuva, kaip paprastai, norime labai greitai visur įšokti ir pasakyti, štai mūsų diplomatai taip puikiai dirba, kad mes, neįsigilinę, nesupratę pasekmių, puolame ratifikuoti sutartį.
Kolegos, gegužės 23 dieną Europos Teisingumo Teisme bus nagrinėjama byla. Aš prašyčiau palaukti Europos Teisingumo Teismo sprendimo ir tada mums bus iš tiesų aiškiau, ar mes tuo tokiu siekiu liberalizuoti dar labiau rinką nepadarysime žalos ir mūsų ekonomikai, ir mūsų žmonėms, vartotojams ir darbuotojams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad kažkaip jau taip įvyko, kad papildomų komitetų išvados nebuvo pristatytos, o jos yra šiuo klausimu. Kartu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu. Mes dar norėsime padiskutuoti, juo labiau kad nutarimo negalėjome pateikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 71, prieš – 34, susilaikė 4. Pertraukai pritarta.
O dėl komitetų, taip, jūs teisi. Kitame posėdyje, tęsiant diskusiją, jie pasisakys.
Darbotvarkės 1-5 klausimo Nr. XIIIP-754 svarstyti negalime, nes yra Seimo narių R. Karbauskio ir A. Širinskienės pasiūlymas, kuris neapsvarstytas komitete.
10.57 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1586(2)ES, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 2 straipsnio pakeitimo ir IV1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1587(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 147 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1588(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1586. Pranešėjas – Seimo narys D. Kreivys. Ir lydimieji kartu.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas svarstė Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektą. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu, visiems trims bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl trečiojo projekto yra papildomas komitetas. S. Šedbaras turėtų kalbėti TTK vardu arba… Kas norėtumėte? A. Širinskienė. Kviečiu.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kovo 11 dieną svarstė projektą Nr. XIIIP-1588. Neturėjome Teisės departamento pastabų. Taip pat pritarėme vienai komiteto biuro patarėjos pastabai ir pritarėme komiteto siūlomam įstatymo projektui. Pritarta buvo bendru sutarimu: 8 balsai už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu po svarstymo pritarti projektams Nr. XIIIP-1587, Nr. XIIIP-1586 ir Nr. XIIIP-1588. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.00 val.
Statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1582(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso XV skyriaus pavadinimo, 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1583(2)ES, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1584(2)ES ir Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1585(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Ir visi lydimieji – tai projektai Nr. XIIIP-1583 Nr. XIIIP-1584, Nr. XIIIP-1585.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtus projektus. Dėl projekto Nr. XIIIP-1582 sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Lygiai tas pats yra ir dėl visų lydimųjų projektų – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu ar galėtų Seimo narė A. Širinskienė? Projektas Nr. XIIIP-1583, tuoj paduosiu.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 11 dieną svarstė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1583. Pritarėme didžiajai daliai Teisės departamento pastabų ir kartu pritarėme komiteto patobulintam įstatymo projektui balsuodami bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėl projekto Nr. XIIIP-1585 Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys Seimo narys V. Rastenis.
V. RASTENIS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai taip pat neužsirašė. Kviečiu pritarti bendru sutarimu po svarstymo visiems keturiems… (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti. Tarp lydimųjų, aš manyčiau, yra svarbi mums įstatymo dalis, pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatyme pagaliau yra nustatoma, kad alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkio atrankinių statistinių tyrimų teisinius pagrindus nustato būtent mūsų oficialios statistikos įstatymas. Tai yra svarbu, nes iš visų lubų paimti skaičiai dažnai diskredituoja tiek valstybę, tiek, tiesą sakant, diskreditavo ir mūsų statistiką. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų kalbėti neužsirašė Seimo nariai. Ar galime po svarstymo pritarti šiems keturiems projektams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
11.04 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8a klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(2). Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į kuriuos atsižvelgė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad tai iš tikrųjų labai svarbus ir jautrus projektas, čia kalbame apie visišką azartinių lošimų reklamos uždraudimą. Pats projektas tikrai yra prasmingas ir diskutuoti apie jį reikia. Gaila, kad vis dėlto nėra randama sutarimo, koks jis galėtų ir turėtų būti. Lieka keli neišspręsti klausimai, kuriuos, mano giliu įsitikinimu, reikėtų padaryti kuo greičiau ir grąžinti šį įstatymą svarstyti Seimui.
Noriu padėkoti iniciatoriams už pateiktą, bet labai kviečiu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Vienas, kad mes turėtume kalbėti ne tik apie reklamos draudimą, kas galbūt yra svarbu, bet turėtume kalbėti ir apie prevenciją, t. y. kaip mes padedame žmonėms, kurie jau turi priklausomybę nuo lošimų. Man atrodo, kad nepakankamai tam skiriame dėmesio. Antras dalykas, į kurį dėmesį atkreipė ir Vyriausybė, kad dalis asociacijų, sporto institucijų, organizacijų negaus pajamų dėl tokio draudimo. Klausimas: kaip toms sporto šakoms bus kompensuojama? Turėtume pagalvoti ir apie tai, kaip kompensuoti negautas pajamas tam tikroms sporto organizacijoms. Gavome iš Futbolo federacijos, iš Krepšinio federacijos laiškų. Man atrodo, kad tai yra pakankamai svarbu.
Kviečiu pritarti siūlymui grąžinti tobulinti, bet taip pat kviečiu teikėjus ilgai nedelsti ir grąžinti naują projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Galvojau, kad aš užsirašiau pradžioje už visą įstatymą. Aš manau, kad nepaisant įstatyme arba pataisose esančių spragų, gal tikrai galima ten kvestionuoti dėl reklamos, bet yra labai svarbių punktų dėl jaunimo dalyvavimo, negalėjimo dalyvauti lošimo vietose ir kitų svarbių punktų dėl registracijos, vaizdo registracijos, būtent tos vietos, (…) galimybę ne programoms, tai yra tiems žmonėms, kurie atsisakė lošimų ir prašo, kad jų neįleistų į lošimų namus. Dėl to aš manau, kad šitas įstatymas yra ypač svarbus, nes mes daug kalbame apie alkoholį, bet tie, kas nors kiek susidūrė su priklausomybe nuo lošimų ir kas mato, kokie didžiuliai pinigai sukasi būtent lošimo versle, man atrodo, čia mes turime būti ne mažiau kategoriški, kaip kalbėdami apie priklausomybę nuo alkoholio.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 1. Pasiūlymui pritarta. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
11.08 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1200(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8b klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1200. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos kanceliarijos, Žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas dėl šio projekto bei išvadą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų atmesti niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir atmesti šį projektą? Ačiū, atmesta.
11.10 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1962, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1964 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3a klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1962. Pranešėjas – Seimo narys A. Stančikas. Ir lydimasis – Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1964. Pateikimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Lietuvos ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Atsiprašau, šiek tiek iš pusiausvyros išsimušiau, nes po pietų turėjo būti pateikimas.
Įstatymų projektai parengti siekiant suderinti Lietuvos Respublikos laisvosios ekonominės zonos pagrindų įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų reguliavimą cukraus sektoriuje. Šitas klausimas, aišku, yra svarstytas Kaimo reikalų komitete ir jam yra iš esmės pritarta. Būtent klausimą mes svarstėme ir… (Balsai salėje) Ne, viskas gerai. Vienu žodžiu, dėl…
PIRMININKAS. Gal padarykime pertrauką ir pasiruošite, tada pristatysite, pateiksite.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerai, tvarka. (Balsai salėje) Gal tada po… Taip, gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Darome šio klausimo svarstymo pertrauką. Ar K. Mažeika galėtų pateikti Saugomų teritorijų įstatymą? Kviečiu K. Mažeiką.
11.14 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1635 (pateikimas)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Išties, gerbiami kolegos, kartu su kolegomis teikiame Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu trumpai, tai pagrindinė projekto esmė yra palengvinti sąlygas ūkininkaujantiems. Kartu teko bendrauti ir su aplinkosaugininkais, su saugomų teritorijų specialistais. Tai padėtų ir pačių saugomų teritorijų saugomiems augalams. Taip pat tai padėtų užtikrinti tų augalų augaviečių apsaugą, nes, kalbant apie saugomas teritorijas, šios teritorijos būtų palankiausios mėsinei galvijininkystei, dėl ko ūkininkai kelia klausimą. Taip pat šiuo metu Kaimo plėtros programoje yra remiama kryptis – mėsinės galvijininkystės plėtra. Sudarytume galimybes ūkininkams palengvinti veiklą pačiose teritorijose, taip pat žinome mėsinės galvijininkystės specifiką. Tai suteiktų galimybę pastatyti laikinas pastoges gyvuliams, o tai padėtų užtikrinti Gyvūnų gerovės įstatymą ir pagerintų gyvūnų laikymo sąlygas.
Taip pat siūlome, atsižvelgdami į tai, kad gyvuliai gana gerai nuėda žolę, užtverti aptvarus iki vandens telkinių, nes gyvuliai tikrai nekenkia pakrantėms, ir ta penkių metrų pakrantės apsaugos zona, kur lyg ir negalima jokia veikla… Manome, kad ir žvejai mėgėjai bet kokiu atveju neina tomis dilgėlėtomis ar žolėmis apaugusiomis pakrantėmis, o dažniau lipa per aptvarą ir eina, kur gražiai nuganyta pieva. Su sąlyga, kad būtų įrengti praėjimai, kad galėtų žmonės praeiti netrukdomi, siūloma, kad būtų galima užtverti iki vandens telkinio ribos. Tokie pakeitimai. Jeigu bus klausimų, mielais atsakysiu.
PIRMININKAS. Paklausti jūsų nori Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nėra Radvilės.
PIRMININKAS. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs pristatyme minėjote, kad padės saugomoms teritorijoms. Ar tikrai tikslas būtent toks? Nes man susidaro įspūdis, kad jūs lengvinate šiuo projektu vienokią ar kitokią statybą, ar tai būtų sodybos, ar atstatomos sodybos, ar ūkiniai pastatai, stoginės, tai iš esmės bus galima daryti lengviau. Jūs, matau, purtote galvą. Jeigu aš neteisingai įsiskaičiau, tai tada prašom paaiškinti šitą dalyką, kad mes labiau neliberalizuojame statybos, ypač saugomose teritorijose (o tai man keltų nerimą), šiuo įstatymu. Prašom pakomentuoti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Išties galiu pakomentuoti tik pirmą dalį – dėl gyvūnų veiklos saugomose teritorijose ir draustiniuose.
Jau šiandien yra praktika ir Žuvinto rezervate, kur mėsiniai galvijai yra paleidžiami pavasarį, ganymosi sezonu. Jie tikrai padaro labai didelę naudą, nes nuėda karklus, visus krūmus, krūmokšnius, kurie daro didžiausią žalą paukščių migracijai, perimvietes sunaikina, užgožia krūmai. Yra nustatyta, kad paukščiai vengia tokių vietų. Tokiu atveju tada reikia papildomų lėšų, papildomų investicijų nušienauti tuos krūmus. Perkama technika, sudėtinga technika, kuri taip pat daro įvairų poveikį ir klimpsta tose pelkėse. Žinome, pernai buvo drėgni metai, o yra įsipareigojimai, turi nuvalyti tam tikras zonas. Išties gyvuliai padaro didžiąją dalį tos naudos, tikrai po to būna normali ekosistemos būklė ir augalai išsilaiko. Kitas pavyzdys buvo Kauno regioniniame parke, kur avys buvo leidžiamos į salą, kad nuėstų augmeniją. Ten irgi pasiteisino, išties paukščiai taip pat pamėgo, ta simbiozė tikrai įvyko ir jokių neigiamų pasekmių nebuvo.
Dėl jūsų argumento ir nuogąstavimo, baimės dėl statybų palengvinimo, tai yra tikrai aiškiai reglamentuota ir nekalbama apie kokias nors gyvenamąsias ar kokias nors kitas patalpas. Konkrečiai kalbama apie stogines, kurios negali būti uždaros ar kokios nors kitokios, kur būtų galima interpretuoti ar kitaip jas perdaryti į gyvenamąsias patalpas ar kokias nors kitas. Konkrečiai kalbama apie gyvulių laikymui pritaikytas stogines, ko reikalauja ir Gyvūnų gerovės įstatymas, ir ūkininkavimo veikla, nes tose teritorijose tikrai tas poreikis yra.
Mes galėsime ir komitete daugiau argumentų išgirsti, kur tikrai…
PIRMININKAS. Ačiū, atsakymui dvi minutės.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų ne visai taip yra. Dėl gyvulėlių dalies galime sutikti, viskas gerai ir jokių problemų, tai jau yra praktikoje naudojama. Bet iš tikrųjų 9 straipsnio (jūsų įstatyme 2 straipsnis), 9 straipsnio pakeitimai sako visai ką kita, kad draustiniuose bus leidžiama statyti ne tik atsižvelgiant į bendrąjį planą, bet paprasčiausia lieka sakinys: „Sodybų pastatai statomi ir rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų.“ Faktiškai plano nebelieka, lieka tik tradiciniai reikalavimai, kad pastatas etnografiškai atrodytų tvarkingas. Ar neatsiras daugiau pastatų, jeigu nebus laikomasi plano, detalaus planavimo? Iš tikrųjų ši dalis labai įdomi. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, gerbiamas kolega. Išties kalbama apie regioninių parkų… Bus draustinių tvarkymo planai, kuriuose bus apibrėžta, kokia galima veikla, o kalbant apie statinius, tai tikriausiai visiems žmonėms būtų šokas pamatyti iš kokių nors plastmasinių, ryškių spalvų, kur prasilenkia su vizualine tarša, todėl yra akcentuojama, kad tai būtų tikrai pritaikyta. Jeigu tas regionas turėtų tam tikrą specifiką, kad ir būtų specifika. Ir tuos architektūros reikalavimus būtent ir detalizuos draustinių nuostatai, kurių turės laikytis tas ūkininkas, kurio draustinio teritorijoje bus pritaikytas tas pastatėlis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs savo atsakymu suintrigavote, kad tikrai bungistanų ten nebus, leidžiama tik turtingiems žmonėms ir tik suderinus su architektu pastatyti vieną ar kitą objektą kokiems nors praskrendantiems paukščiams stebėti. Bet iš principo įstatymas vadinamas saugomomis teritorijomis. Ir kai jūs atsakinėjate tribūnoje, aš suprantu, kad darome viską, kad jos būtų mažiau saugomos. Ir kai jūs kalbate apie gyvulėlius, dėl ko klausė ir mano kolega E. Pupinis, jiems tikrai sodybų nereikia, jiems reikia pastogės. Būtent 1 straipsnyje ir kalbama apie sodybas. Jūs vėl pradedate pasakoti, kaip regioniniuose parkuose bus nustatytos kažkokios atskiros tvarkos.
Gerbiamieji, jeigu mes turime saugomas teritorijas, turime turėti bendras tvarkas.
PIRMININKAS. Klauskite.
A. SYSAS (LSDPF). Ar bendrųjų tvarkų bus žiūrima, ar nebus?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tiesų smagu, kad jūs domitės, ypač gyvulininkyste, bet kalbama ne apie sodybų atsiradimą, apžvalgos aikštelių atsiradimą ar kitus statinius, kurie nesusiję su gyvulininkyste. Jeigu jūs matote kažkokių grėsmių, sakykite, bet tai nėra pastogė arba stoginė, tai yra konkretus terminas, kuris ir apibrėžia, kad tai yra ne daugiau kaip iš trijų sienų padarytas statinys, kuris neišsiskiria iš kraštovaizdžio, lygiai taip pat susijęs su Gyvūnų gerovės įstatymu – to reikalaujama. Ir mes lygiai taip pat kalbame apie tų gyvūnų naudą toms teritorijoms. Nekalbame apie kokias nors statybas, sodybas arba apžvalgos bokštelius.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamas Kęstuti, šiandien kažkokia tvorų įstatymų diena, jūsų kolega P. Saudargas siūlo uždrausti tvoras, jūs siūlote leisti tvoras. Tai aš norėjau paprašyti, kad jūs įvertintumėte pastaruoju metu spaudoje plačiai aprašytą šalia Kauno marių saugomoje teritorijoje aptvertą teritoriją, kur ne gyvuliai buvo esmė, o buvo noras apsitverti teritoriją. Pagal esamus įstatymus ir reglamentavimus buvo leista aptverti, o gyvulių nebuvo rasta. Tai nepasikartos tas pats precedentas ir jūsų atveju – 20 straipsnio 8 dalis yra keičiama, kad bus aptvertos teritorijos saugomose teritorijose, ten realiai ganyklų nebus, bus įkurtos pavėsinės. Prieiga gyventojams pamatyti saugomas teritorijas bus sumažinta, o mes tai matėme iš pastarųjų atvejų prie Kauno marių…
PIRMININKAS. Klauskite
S. GENTVILAS (LSF). Ar nebus taip suvaržoma žmonių teisė prisidengiant gyvūnų gerove? Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties galiu nuraminti, kad nekalbame apie tvoras, kurios yra stacionarios, tinklinės ar kokios nors su pamatais.
Kolegos, kitame pasiūlyme yra kalbama apie pakrantės apsaugos zonas, kurios yra nuo 0 iki 75 metrų. Dėl to yra tam tikrų kitų prieštaravimų. Turbūt Teisės departamento išvadoje jūs matote, kokie yra argumentai. Padiskutuosime tuo klausimu, kai jis bus pristatytas. O šiuo atveju mes kalbame apie elektrinį piemenį, apie tuos įrenginius, kurie yra kilnojami, mobilūs. Įstatyme akcentuojama, kad turi būti užtikrintas žmonių įėjimas, padaryti atidarymai, nuėmimai tų vartelių, jeigu galima taip pasakyti, kad nebūtų trukdoma žmonėms judėti pakrante, ko reikalauja ir kiti teisės aktai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Komiteto pirmininke, iš tiesų tai yra puiki iniciatyva. Pasižvalgius po Alpes, matome tiek Šveicarijoje, tiek Austrijoje, kad iš tiesų rūpinamasi gyvulių gerove. Matome vietas, kurių paskirtis yra būtent tokia. Tačiau Lietuvoje kažkodėl pusė teritorijų yra saugomos.
Vis dėlto mano klausimas, pritariant jūsų iniciatyvai, yra toks: ar iš tikrųjų saugomos teritorijos yra saugomos? Kaip jos yra saugomos? Ar draudimai nesukelia korupcinių pasekmių? Vis tiek atsiranda, kam leidžiama, o kitiems neva tai draudžiama. Valdininkų rankose atsiduria sprendimai, greičiausiai sukuriantys korupcines pasekmes. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Galiu tik pritardamas pasakyti, kad šiuo atveju mes nekalbame apie statybas arba kitus statinius, kurie bus pritaikyti žmonių gerovei, bet kalbame apie žemės ūkį, šiandien jis tikrai turi didelių iššūkių, apie gyvulininkystės plėtrą, apie gyvulių… galimybę ūkininkauti tose teritorijose, kur, kaip jūs pastebėjote, tikrai didžiulis procentas Lietuvos teritorijos yra saugomos teritorijos – turime rasti darną tarp gamtos, žmogaus ir ūkinės veiklos. Gyvuliai tikrai nedaro jokio neigiamo poveikio. Kaip tik ir mokslininkų išvados, ir geroji praktika, kuri yra šiandien, parodo, kad tuo teisingu keliu turime eiti ir skatinti žemės ūkį – kursis darbo vietos ir mūsų gyvulininkystės plėtra turbūt įgaus naują pagreitį. To ir tikimės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti ir atsakyti laikas baigėsi.
Motyvai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Po pateikimo. Motyvai už – Seimo narys A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu atidžiai klausėte pristatymo ir skaitėte aiškinamąjį raštą, tai išeina tam tikra paradoksali situacija, kai dabartiniai teisės aktai, reglamentuojantys ūkinę veiklą saugomose teritorijose, nesuteikia ūkininkui, ūkininkaujančiam saugomoje teritorijoje, tačiau ten negyvenančiam, žiemos metu toje teritorijoje net stoginės turėti. Būtent ši įstatymo pataisa tokią galimybę suteiks. Tai yra vienas labai svarbus momentas.
Kitas svarbus momentas yra tai, kad trejus metus Vyriausybėje parengti beveik visų saugomų teritorijų nuostatai guli vien todėl, kad teisės aktas tokios galimybės nesuteikė. Būtent šio projekto 1 straipsnis tokią galimybę suteiks. Taigi šiuo atveju tikrai nematau didelių problemų ir agituoju, prašau, kad po pateikimo pritartume. Tuo labiau kad ir Teisės departamento išvadoje yra pabrėžta, kad būtų gerai prašyti Vyriausybės išvados. Mes, projekto autoriai, su tuo visiškai sutinkame – prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Apie gyvulius tikrai menkai nusimanau, bet prisimenu anos kadencijos diskusijas dėl saugomų teritorijų, kiek čia buvo laužoma iečių. Nuolat buvo kalbama apie teritorijų planavimo dokumentus, bendrąjį planą.
Suprantu, kad Lietuvoje galbūt per daug saugomų teritorijų. Gali būti, aš nesiginčiju. Taisykime tuos įstatymus, bet kai mes prisidengiame gyvulėliais, kuriems reikia trijų sienų sodybų statybų dar saugomose teritorijose, turbūt nesunešėm dar ten akmenų pamatams, dar nesudėjome kai kur, tai man šitas nesuprantama. Aš suprantu, jeigu mes rūpinamės gyvuliais, tada rūpinkimės tik gyvuliais, o ne sodybų statybomis, atsisakydami būtent teritorijų planavimo dokumentų, o laikydamiesi regiono tradicijų. Aš manau, kad mes galime labai toli nueiti priimdami tokius sprendimus, todėl šį kartą aš tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti po pateikimo. (Balsai salėje)
Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-1635.
Balsavo 21 Seimo narys: už – 57, prieš – 7, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Ir siūloma svarstyti gegužės 31 dieną.
Replika po balsavimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gal ne replika, bet dėl motyvų ar kitaip. Teisės departamentas taip pat sako, kad dėl tokių projektų reikia antikorupcinių vertinimų. Kodėl? Todėl, kad, kaip sakė A. Sysas, saugomose teritorijose pagal tą projektą, kuriam pritarėme, namus statysime pagal tradicijas, o ne pagal teritorijų planavimo dokumentus. Todėl prašau, kad būtų antikorupcinis vertinimas tokių projektų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariate. Dėkoju. Tai buvo A. Salamakinas.
11.32 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo Nr. XII-2683 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-260 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-260. Pranešėjas – Seimo nario P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų, padėkosiu, nustebinote, kad turėjau galimybę pristatyti pusę dienos anksčiau šį projektą dėl darbotvarkės pasikeitimų. Projektas yra labai trumpas. Tęsiame tvorų reikalus, tik šiek tiek pažvelgsime į tvoras iš kitos pusės – iš žmonių pusės, iš tų žmonių, kurie, kaip ir kiekvienas, turbūt norime pasidžiaugti, pasigrožėti Lietuvos gražiais gamtos kampeliais ir prieiti prie vandens telkinių, kas suprantama, ypač šiltuoju metų laiku, tikrai teikia džiaugsmą ir mums, ir šeimoms, ir vaikams. Tačiau kartais atsitinka taip, kaip mes ir girdėjome, įvairių eskaluojamų rezonansinių istorijų, kad kažkas ima ir apsitveria priėjimą ties pakrante, ir žmonės prie vandens telkinio prieiti negali.
Todėl yra mano siūlymas dėl anksčiau… Mes praeitą kadenciją priėmėme gana rimtą Saugomų teritorijų įstatymų paketą, jau nesinorėjo jo tuo metu stabdyti, ten daug visko buvo keičiama, pasvarstykime šiandien tą likusį tvorų klausimą. Šiandien įstatyme yra įrašyti penki metrai, kad pakrantėje penkių metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto negali būti tveriamos tvoros ir taip toliau, kitais statiniais trukdoma praeiti. Mano siūlymas yra labai paprastas – pakeisti ne penkis metrus, tačiau įrašyti pakrantės apsaugos juosta. Ta pakrantės apsaugos juosta gali skirtis priklausomai nuo to, koks yra vandens telkinys, kur jis yra miesto ar miestelio atžvilgiu ir kokie yra jo šlaitai. Tai gali būti netgi, tiesą sakant, ir mažesnis, bet daugeliu atvejų tai yra didesnis atstumas negu penki metrai. Trumpai būtų tiek. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Klausti nori Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymas kaip tik prieštarauja tam, kuris buvo anksčiau. Iš tikrųjų buvo kalbama apie tai, kad praėjimus reikia išsaugoti, penkių metrų pakanka, nes ta idėja ir buvo, kad žmonės praeitų palei ežerą ir jis būtų neužtvertas. Bet kaip tada su ta idėja, kurią išsakė gerbiamasis K. Mažeika, gyvulininkystės vystymu, kad iš tikrųjų būtų galima tverti tvoras, ne su sąlyga, kad galėtų apsiginti nuo kokių nors nuolatinių žmonių, bet tam, kad plėtotų savo ūkį. Kaip jūs šiuo atveju galvojate apie tas tvoras, laikinas arba, pavyzdžiui, ne kapitalines?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Šiuo atveju reikia ieškoti sprendimų ir mes praeitais metais, diskutuodami apie tvoras ir gyvulių auginimą, esame išreiškę įvairius variantus: ar palikti vartelius, ar ta tvora turėtų būti tokia, kad žmogus ją įveiktų, o gyvulys neįveiktų, ir panašiai. Tai yra atskiras klausimas, skirtas realiai gyvulininkystę vystantiems ūkininkams. Aš tikrai skatinu, kad Lietuvoje tai turėtų būti, ir mes neturėtume drausti, juolab, kaip minėjo gerbiamasis Kęstutis, tie gyvuliai nuėda nereikalingą augmeniją ir taip kaip tik prisideda prie teritorijos ir kraštovaizdžio išsaugojimo.
Mes turėtume ieškoti techninių sprendimų. Tai yra techninis klausimas, kad gyvulys nepabėgtų, o žmogus galėtų patekti. Gerbiami kolegos, juolab kad dažniausiai ne čia įvyksta takoskyra. Žmonės paprastai ten, kur realiai yra auginami gyvuliai… ne tie yra vandens telkiniai, kur nori žmonės prieiti, kur nori prieiti poilsiautojai ir panašiai Čia mes truputį realybėje… Įstatyme viskas vienoje krūvoje sudėta, bet realybėje paprastai šitie dalykai yra visiškai atskirti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų mes jau tapome prie ežerų, prie upių tvorų kraštu. Aš Kaimo reikalų komitetui tikrai dar kartą pasiūlyčiau išvažiuoti. Štai man teko dalyvauti, nuvažiuoti prie ežerų. Obelija, Metelys ir Dusia – nė prie vieno ežero kranto negalima prieiti. Jūs sakote – penki metrai. Bet kad prie kelio tvora, ir kas iš to, kaip man patekti prie to ežero, jūs man pasakykite. Visur privati valda, visi keliai užtverti, visur sudėti šlagbaumai. O nuvažiuok šalia, keli kilometrai į Lenkiją nuo Lazdijų – nė prie vieno ežero nėra tvorų. Apskritai penki metrai ar ne absurdas? Apskritai tos tvoros neturėtų būti. Taigi visų turtas, o ne kelių žmonių turtas yra gamta, mūsų ežerai. Dabar kuo toliau, tuo baisiau – neišeina visai prieiti prie tų ežerų. Ar nereikėtų iš principo svarstyti šitą klausimą, kaip išvengti šitų tvorų?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Aš ir siūlau variantą. Ne aš sakau penki metrai, tie, kurie praeitą kartą priėmė įstatymą, įrašė penkis metrus. Mano siūlymas kaip tik žiūrėti realybei į akis, žiūrėti lanksčiai, pagal situaciją. Tai yra atskiras įstatymo punktas, kur yra išvardinta, kas yra pakrantės apsaugos juosta. Ji tam tikrais atvejais gali būti daug didesnė, ypač kalbant apie prie miestų, prie miestelių, jau ne penki metrai būtų, bet dvigubai didesnė. O priklausomai nuo telkinio, kokio dydžio yra upė, kiek hektarų užima ežeras, kokio dydžio yra tvenkinys ir t. t., priklausomai nuo jo šlaitų, jeigu tai yra status šlaitas, tai tas atstumas dar didėja ir panašiai. Tai būtų, mano supratimu, priėjimas palengvintas. Kita vertus, būtų atsižvelgta į realią kraštovaizdžio situaciją, kokia toje vietoje yra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas kolega, siūlymas galbūt ir logiškas, bet aš matau tokią takoskyrą, kaip jūs pasakėte, nes turbūt žinote, kad pagal vandens telkinio dydį, ilgį yra skirtingos apsaugos juostos – jos yra nuo nulio iki 75 metrų. Taip pat turbūt žinote, kad yra tokių vandens telkinių, kuriems nėra nustatyta apsaugos juosta.
Jūsų siūlymas, manau, šiuo atveju netenka prasmės, ir plius žmonėms, kurie norės išaiškinti, kurioje vietoje tą tvorą tverti ar netverti, atsiras teisinių kolizijų, kai lyg ir mes sudarome precedentą po to juos bausti arba skųsti, ir sudarome tokį papildomą barjerą kitiems. Manau, šiandien galiojantis teisės aktas pakankamai reglamentuoja, nes yra penki metrai, plius, jeigu tai yra skardis ar koks nors kliuvinys, turi padaryti papildomą (plius metras ar du metrai) perėjimą žmonėms, kas labai aišku ir konkretu, ir reglamentuota. Aš noriu paklausti. Ar nemanote, kad taip bus padaryta papildomų rūpesčių, kaip teisiškai reglamentuoti ir po to nesulaukti baudų tiems patiems žmonėms, kurie norės užsitverti tą tvorą?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Net ir man, nors aš nesu ūkininkas, skaitant įstatymą, kas yra pakrantės apsaugos juosta, buvo visiškai aišku. Tai yra reglamentuotas kiekvienas Lietuvos vandens telkinys pagal jo dydį, pagal tipą ir pagal kranto kampą, ar tai yra lėkštas krantas, ar tai yra status. Nemanau, kad ūkininkams, kurie sugeba užsiimti ūkine veikla, sugeba skaičiuoti pinigus ir t. t., bus problema tai padaryti. Mieste gyvulių turbūt niekas neaugina. Man atrodo, miestą reglamentuoja kiti įstatymai. Man atrodo, čia nėra jokios problemos. Tas ūkininkas tikrai žino, kiek užima apsaugos juosta prie jo vandens telkinio. Jei nežino, tai pasidomės, nemanau, kad dėl to kiltų kokių nors problemų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Išties labai įdomus pasiūlymas, iš pirmo žvilgsnio turėtų išspręsti tą patekimo prie ežero arba naudojimosi krantu, pakrante problemą. Vienas pasiūlymas, kuris yra, jeigu nulinė apsaugos zona, tai, be abejo, turbūt reikėtų čia įrašyti papildymą – ne mažiau negu penki metrai. Tai išspręstų dėl to būtent varianto, jeigu apsaugos zona būtų nulinė.
Mano klausimas: kaip galios atgaline tvarka, nes jau dabar yra pastatytos tvoros, remiantis galbūt teisės reikalavimu – penkių metrų atstumu, bet nuo tų penkių metrų jau pastatytos tvoros, kur privačios valdos, kur galbūt ne tiek ūkininkai, bet daugiausia turbūt yra kalbama apie privačias valdas? Kas kompensuos jiems tų tvorų perkėlimą? Ir ar jūs matėte tą būtent…
PIRMININKAS. Klauskite!
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …atgalinį?..
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Įstatymus mes keičiame kas dieną. Žinome puikų principą, kad įstatymas atgaline data negalioja. Niekas nieko nekompensuos ir niekas neturėtų pulti griauti. Bet Lietuva keičiasi, atsiranda naujų savininkų, naujų statybų, naujų ūkininkų. Galų gale ir vandens telkiniai, ypač jeigu tai kalbama apie upes, jos šiek tiek keičia savo vagą. Tiesiog turės susižiūrėti pagal naują reglamentavimą naujai statomus objektus. Mano supratimu, taip.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad šitas įstatymo projektas, kaip sako, skirtas reglamentuoti atstumą nuo pakrančių. Kaip minėjo ir Kęstutis, atstumai būna nevienodi – 10, 15, gali būti 20 metrų. Bet yra tokių situacijų, kai yra atmatuojama… Sakykim, senelių namai stovi ant upės kranto ir yra namų valda, kuri sudaro 20 arų. O dabar ta juosta bus 15 metrų, žmogus apsijuos. Kas tuos 15 metrų namų valdos prižiūrės, nes iš žmogaus bus atimama kaip ir namų valda, jis negalės nei aptverti? Jis galės ja naudotis, bet turės leisti ir kitiems vaikščioti po savo kiemą. Pagal šitą reglamentavimą reikia nustatyti pagal juostas, nes, sakykim, yra ir 20 metrų juosta, iš to žmogaus atims didžiulį namų valdos plotą. Jis nebeturės, kaip ir nebebus tos žemės savininkas, nes galės eiti, kas nori, šiukšlinti, kas nori… turės namų savininkas. Manau, netikslinga susieti su tos juostos tuo atstumu.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano supratimu, aš bandžiau išdėstyti argumentus, kodėl, mano supratimu, būtent tikslinga yra susieti su realia situacija, ką apibrėžia pakrantės apsaugos juosta, nes yra skirtingų vandens telkinių. Penki metrai negali būti panacėja visur: ir prie tvenkinio, ir prie kanalo, ir prie didelės upės, ir prie mažos upės, ir prie natūralaus ežero ar dirbtinio karjero, nes tų vandens telkinių yra labai įvairaus tipo su labai įvairia reljefo situacija. Tai kodėl būtent penki metrai, kas taip sugalvojo, kodėl čia Seimas imasi atsakomybės? O apsaugos juosta ir yra tam sukurta, kad atsižvelgtume į realią situaciją. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, jūs mus vėl grąžinate į tą filosofinę diskusiją, ką daryti savininkui, jeigu prie jo žemės yra vandens telkinys ir ten eis kiti žmonės? Bet apie tai mes ir kalbame, kad vandens telkiniai nėra privatūs, jie yra visų mūsų turtas. Ir jeigu taip yra, tai būkite malonūs, sudarykite galimybę žmonėms, poilsiautojams patekti tenai. Mes apie tai ir kalbame. Čia yra filosofinė diskusija. Aišku, jeigu jūs norite viską aptverti, kad žmonės neprieitų, galima laikytis tokio požiūrio, tačiau aš laikausi priešingo požiūrio.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš pirmiausia norėčiau paprašyti jūsų, kad paragintumėte tuos Seimo narius, jeigu yra tokių, kurie yra tvoras užsitvėrę link tvenkinių, kad jie neturėtų teisės balsuoti, kad jie turėtų tokią moralinę… nusišalintų nuo balsavimo, nes jie yra tiesiogiai suinteresuoti.
Šiandien šitos tvoros gėdą daro Lietuvai. Gerbiamieji Seimo nariai, pasakykite, kas nebuvote Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje? Galų gale kaimyninėje Lenkijoje raskite jūs man prie ežerų tvoras? Ten taip pat yra privati nuosavybė ir toje privačioje nuosavybėje, jeigu yra tvenkiniai, leidžiama žmogui naudotis. Šiandien negalime įeiti į miškus, šiandien negalime prieiti prie ežerų ir tapome tiesiog kažkokio laukinio liberalizmo valstybe. Nugriaukime tas gėdos tvoras ir tikrai leiskime gamtos turtais, gamtovaizdžiu naudotis visiems Lietuvos piliečiams, o ne tik tiems, kurie užsitvėrė tvoras. Palaikau ir raginu kitus balsuoti už.
O tuos, kurie turi tvoras, prašau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kolega Petrai, aš tvoros neturiu, bet tikrai susilaikysiu dėl šio klausimo ir pasakysiu kodėl. Kadangi šiandien galiojantis įstatymas… Jeigu jūs tikrai matote, kur yra užtverta, jūs turite visas teises informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kuris surašys protokolą, ir jeigu tas savininkas nenugriaus per tam tikrą laiką, jam bauda tik didės, kol jis jos nenugriaus, tol ta bauda proporcingai didės. Manau, šiandien tai yra veikiantis mechanizmas ir visi galime tą patį padaryti.
Bet kalbant apie šį projektą, tai aš susilaikau vien dėl to, kad tikrai nėra apibrėžta ir bus, kaip ir minėjau, daug kolizijų, ypač miestuose, kur apsaugos zonos, ypač saugomose teritorijose, yra daugiau nei 50 metrų, iki 75 metrų. Tai yra problemiška ir tie žmonės bus įstumti į tikrai keblią situaciją, kai negalės vykdyti priežiūros tos pačios pakrantės, kas šiandien svarbu ne tik gyvulininkystei, bet ir miestuose, kur žmonės ir tvarko tas pakrantes, ir visa kita.
O dėl praėjimo – mažiausiai penki metrai ir dabar pagal įstatymus galioja, praeiti turi būti sudarytos galimybės. Todėl tikrai siūlau nedaryti papildomų įvairių niuansų, kurie tik suklaidins žmones ir po to tikrai mes atidarysime tą Pandoros skrynią, kai bus nubausta daug žmonių, kurie dėl nežinojimo užsitvers tvorą vienoje ar kitoje teritorijoje, kur bus apsaugos zona tikrai labai toli nuo vandens. Siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame po pateikimo, o po to – replika po balsavimo. (Balsai salėje)
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 33, prieš – 3, susilaikė 58. Projektui nepritarta. (Balsai salėje) Ar balsuojame alternatyvai dėl tobulinimo?
Kas už tai, kad tobulintume, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 61, prieš – 29. Grąžinta tobulinti.
Replika po balsavimo – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, ta tema norėjau informacijos jums turbūt. Lietuvoje yra tokia Nemunėlio upė, skirianti Latvijos ir Lietuvos sieną, apie 60 kilometrų. Ir kaip tik Biržų rajone yra, ir ten gana plačiai… yra populiarus vandens turizmas. Plaukėme baidarėmis kaip tik pro kolegos A. Kubiliaus protėvių žemes Kvetkų kaime ir t. t. Plaukiant upe teko organizuoti ir tokių tarptautinių renginių, ir latviai, suomiai, norvegai, vokiečiai dalyvavo. Čia „Rotary“ klubo apimtis. Plaukiant Nemunėlio upe – vienoje pusėje Latvija, kitoje Lietuva. Atsiveria labai gražus vaizdas: Latvijos pusėje kas trys kilometrai – prieplaukos, paslaugos, tiesiog visokios pirtelės stovi pastatytos, prižiūrėta, iššienauta, gražu. Lietuvos pusėje – 60 kilometrų džiunglės kaip Brazilijos, Amazonės pakrantės…
PIRMININKAS. Gal galime? Replika po balsavimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kadangi viskas draudžiama ir nieko negalima daryti, užsieniečiai ir klausia, kodėl toks skirtumas? Sunku ką nors paaiškinti. Mes labai mėgstame tokią laukinę gamtą, galvojame, latviai mėgsta daugiau sutvarkytą. Štai kodėl negalima, nes ribojimai, visokie pertekliniai ir nesąmoningi, tiesiog neįmanoma to padaryti. O jeigu įmanoma, žmonės…
PIRMININKAS. Laikas, replika – dvi minutės.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …tiesiog nenori, negali surinkti reikiamų visokių leidimų, neleidimų. Galų gale stovi džiunglės, gyvename ir rodome pasauliui savo kultūrą, savo lygį.
PIRMININKAS. Supratome. Neliks laiko pertraukai. Būkite geri, daugiau nekalbėkite apie tas tvoras. (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad pusvalandį prakalbėjome apie tvorų statymą, kiek reikia atitraukti nuo vandens saugomose teritorijose. Tuo tarpu Lietuva pralaimi teismus – Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre dėl nelegaliai… dėl legaliai pastatytų griaunamų pastatų gresia dar 20 mln. kompensacijos.
Gerbiami valdantieji, aš labai prašau… Kas yra prioritetai, ar tvoros atstumas nuo vandens, ar tarptautinės bylose teismuose, Kuršių nerijos, nacionalinių parkų statybos klausimai? Kada mes pamatysime projektus, kurie mokesčių mokėtojams kainuoja 20 mln. eurų, o ne 5 ar 10 metrų nuo vandens? Ar gali gyvulys prieiti palakti, ar ne? Man atrodo, pasiklydome dėl prioritetų.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėjome tvoros galą. Ačiū. Skelbiu pertrauką iki 12 val. 5 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo darbo vietas, nes pertraukai nustatytas laikas iki 12 val. 5 min. baigėsi. Dirbame toliau.
12.05 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 211, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 421, 431, 432, 433, 434, 435, 436 ir 437 straipsniais ir septintuoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1896ES, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 701, 72, 73, 74, 751 straipsnių, priedo pakeitimo ir 651, 66, 68, 681 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1897, Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1898, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1899, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1900, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 141, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 112 straipsniu ir 27, 162, 1631, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1901, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1902, Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1903, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1904, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 251, 252, 253, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 212, 281, 282, 331, 332 straipsniais ir 222, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1905, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1906, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 621 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1907, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1908, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1909, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1910ES, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1911, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1912, Valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1913, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1914, Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101 straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1915, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1916, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1917, Administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1918, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1919, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1920, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1921, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1922 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Lietuvos banko įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1896. Aš kviečiu finansų viceministrę M. Tuskienę pateikti minėtą įstatymo projektą. Paklausiu pranešėjos, tikriausiai jūs pateiksite ir lydimuosius įstatymų projektus, kurie prasideda nuo Nr. XIIIP-1897 iki Nr. XIIIP-1922? Sudarysime jums galimybę visus pateikti ir tada spręsime, ar pratęsti laiką ir suteikti galimybę klausti dėl kitų įstatymų projektų. Prašom, gerbiamoji viceministre, žodis jums. Pateikimas.
M. TUSKIENĖ. Dėkui. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti jums Lietuvos banko įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimus. Taip pat teikiame visą pluoštą, t. y. 26 įstatymus, tarp jų ir Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektą, bendrame pakete.
Norėčiau pažymėti, kad visi šie įstatymai ir pakeitimai turi keletą skirtingų, bet tarpusavyje susijusių tikslų, tarpusavyje susijusių tiek pagal prasmę, tiek pagal laiką. Taigi svarstymas kartu yra tikrai tinkamas dalykas.
Kokie tie tikslai? Yra keturi pagrindiniai. Pirma. Perkeliame Europos Sąjungos teisės aktus. Būtent dėl šio aspekto mes prašome svarstyti skubos tvarka. Perkeliame Finansinių priemonių rinkų direktyvą. Taip pat tiesiogiai bus taikomas Finansinių priemonių rinkų reglamentas. Čia susiję siūlymai dėl įgyvendinimo priežiūros suteikimo Lietuvos bankui.
Taip pat perkeliame Reglamentą dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų. Vėlgi Lietuvos bankui pavedama prižiūrėti, kaip vykdomi reglamento reikalavimai.
Taip pat turime du Europos Centrinio Banko reglamentus. Jie susiję su euro apsauga nuo padirbimo. Vėlgi Lietuvos bankui suteikiamas įgaliojimas užtikrinti, kad rinkos dalyviai laikytųsi reglamento nustatytų nuostatų. Čia toks blokas pakeitimų, susijusių su teisės aktų perkėlimais.
Kitas dalykas yra finansų rinkos priežiūros proceso konsolidavimas. Kaip žinote, dar 2012 metais priežiūrinės funkcijos buvo sujungtos vienoje institucijoje, t. y. Lietuvos banke, ir buvo stebima, kaip priežiūros procesas veikia. Dabar tobulinami tam tikri dalykai. Iš čia ir daug įstatymų projektų, kurie iš pirmo žvilgsnio, atrodo, galbūt nebūtų tiesiogiai susiję, bet norima suvienodinti nuostatas Lietuvos banko įstatyme – tai, kas susiję su bendromis priežiūrinėmis nuostatomis, o specifika paliekama šakiniuose teisės aktuose.
Kitas momentas. Įgyvendiname Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Tai susiję su vartotojų interesų apsauga ir su finansų maklerio steigimo Lietuvoje modalumais.
Paskutinis aspektas. Mes sukuriame teisinę bazę nacionalinėms plėtros įstaigoms veikti. Tai yra pakankamai svarbu tiek siekiant pritraukti privačias investicijas, tiek įgalinti mūsų institucijas labiau naudotis vadinamojo Ž. K. Junkerio fondo lėšomis.
Taip pat turiu ir detalesnės informacijos apie kiekvieną punktą, kas yra daroma stiprinant investuotojų apsaugą, konsoliduojant finansų rinkų dalyvių priežiūrą, bet galbūt, jeigu bus poreikis, tada atsakysiu į detalesnius aspektus pagal jūsų pateiktus klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Dabar bus galimybė pateikti klausimus pranešėjai.
Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama viceministre, ačiū už pristatymą. Žinome, kad šis projektas dar vadinamas galių projektu. Iš esmės yra peržiūrimos atsakingų institucijų galios ir išplečiamos Lietuvos banko atsakomybės.
Aš norėjau paklausti. Jūs atėjote su iniciatyva stiprinti Lietuvos banko atsakomybių visą spektrą, bet šiandien matome iš paskelbtos informacijos, kad Lietuvos bankas, valdydamas 4 mlrd. eurų vertės finansinį turtą, paprastai kalbant, prapylė pinigus, prapylė 30 mln. eurų praėjusiais metais, o, matome, Estijos centrinis bankas ir Latvijos centrinis bankas rodo pelną. Aš norėjau paklausti jūsų, ar jūs analizavote šią situaciją, ar yra kažkokių objektyvių priežasčių, kodėl vis dėlto Lietuvos bankas, valdydamas atsargas, praranda pinigus, nors dešimties metų vokiški bondai moka teigiamas palūkanas, ir ar tai nesikerta su siūlymu dabar plėsti Lietuvos banko atsakomybes, jeigu Lietuvos bankas panašu, kad dabar ir su esamomis ne visai puikiai susitvarko?
M. TUSKIENĖ. Dėkui už klausimą. (Balsai salėje) Dėl galių. Jos yra turbūt stiprinamos ta prasme, kad procedūriškai jos aiškiai reglamentuojamos ir nustatomos. Galios nėra plečiamos. Tas stiprinimas turbūt yra į kokybinę, bet ne į plėtimo pusę. Sunku būtų paneigti, kad ir visai Europos Sąjungai imantis iniciatyvų kuo labiau prižiūrėti finansų rinką po buvusios finansų krizės, finansinį sektorių valdyti tikrai patikimai ir užtikrinti kokybišką rinkos dalyvių priežiūrą, finansinių institucijų priežiūrą, sakyti, kad Lietuvos bankui nereikia tų galių, kurios jau suteiktos, labiau, kokybiškiau įgalinti atlikti, manau, nebūtų galima pasakyti. Tai dar kartą – galios nėra didinamos, jos yra, sakykime, aiškiau sutvarkomos ir reglamentuojamos. Tai yra bendrų priežiūrinių reikalavimų iškėlimas į Lietuvos banko įstatymą, o specifiniai lieka šakiniuose įstatymuose, t. y. specifiniuose teisės aktuose.
Dėl investavimo galiu tik tiek pasakyti, kad, be abejo, kaip žinote, yra žema palūkanų aplinka, tai su pelnais ir investavimu tikrai nėra lengva, turbūt belieka pasidžiaugti už kolegas latvius ir estus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia A. Palionis. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės klausimų kyla labai daug ir aš gal daugiau norėčiau susikoncentruoti, kur yra, kaip suprantu, suvienodinamos baudos – 10 % nuo apyvartos visiems rinkos dalyviams. Ar tai yra iš tiesų pamatuota, nes apimantys įstatymai reglamentuoja skirtingus finansinių rinkų dalyvius ir kai kurie gali didesnę žalą atnešti ne tik savo klientams, bet ir valstybės įvaizdžiui? Aš suprantu, kada yra numatomos tokios didelės baudos.
Toliau, jeigu žiūrėtume, pasiėmiau Papildomo savanoriško pensijos kaupimo įstatymo projektą, kur yra nuoroda į banko 43 straipsnį dėl baudų taikymo. Lengvinančios aplinkybės – kalbama straipsnyje, bet kokios jos ir kaip jos atsilieps pačių baudų skyrimui? Aš taip suprantu, bus paties Lietuvos banko sprendimas, savo poįstatyminiais aktais nuspręs. Ar nevertėtų tada į įstatymą įrašyti viską, kokios yra Lietuvos banko galios skirti baudas? Ir kitas klausimas. Dar irgi daug kur yra pažymėtas reglamentas, reglamento pažeidimas ir ne didesnės pagal reglamentą nustatytos baudos. Teisybę pasakius, nespėjau pasižiūrėti to 24 straipsnio, visame Europos Sąjungos kontekste jos gal ir nėra didelės, bet ar Lietuvos finansinėms institucijoms nebus per didelės tos baudos?
M. TUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai baudų aspektas yra jautrus ir čia turbūt reikėtų žinoti keletą dalykų, kad Europos Sąjungos lygiu reglamentuojamose srityse teisės aktai nenumato tiesiog valstybėms narėms galimybės taikyti arba teisės aktuose nusimatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti iš anksto. Tačiau natūralu, kad, kaip ir derantis dėl Europos Sąjungos teisės aktų, šalių dydžiai, finansinio sektoriaus dydžiai tai lemia. Prie derybų stalo nesame vieninteliai turintys nominaliai, sakysim, matuojamais skaičiais mažesnius dydžius negu didžiosios šalys. Visada kompromisas yra randamas derantis dėl europinių teisės aktų ir šiuo atveju čia kompromisas yra, kad nors nustatomi tokie, sakysim, galbūt ir nemaži baudų lygiai, bet vėlgi tai yra ir procentinės išraiškos Tarkim, numatomos baudos juridiniams asmenims yra iki 10 % bendrųjų metinių pajamų arba, jeigu vadovams, kalbama iki 50 tūkst. eurų. Bet yra numatytas visas procesas ir, kaip pats minėjote, yra trys etapai. Pirmame bauda negali viršyti 50 % nustatytos sumos. Yra metodika ir kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama. Taip, turbūt čia reikėtų pažymėti, kad sprendimas yra Lietuvos banko, natūralu, bet yra metodai ir etapai baudų skyrimo. Nustatymas maksimalios baudos nereiškia, kad ji tokia ir bus skiriama. Netgi priešingai – pirmame etape bauda negali būti didesnė negu 50 % maksimalios už tokį pažeidimą. Nebent yra visiškai piktybiški dalykai. Baudos yra nustatytos, bet tai yra viršutinė riba ir tikrai gali būti taikoma gerokai mažesnė bauda. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Gerbiamoji viceministre, žinoma, paketas labai didelis, pagrindiniame komitete ir papildomuose bus galimybė detaliau padiskutuoti. Bet mano klausimas negali būti dėl vertinimo. Kaip jūs vertinate Lietuvos banko darbą, kaip jis prižiūri kredito unijų sistemos situaciją, nes daug informacijos apie pradedamus tyrimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, girdime apie bankrotus, apie vėliau atgimstančius feniksus. Gal šios problemos susijusios su tuo, kad yra reglamentavimo problemų, gal priežiūra per maža? Tiesiog norėčiau jūsų nuomonės.
M. TUSKIENĖ. Dėkui. Tikrai šiuo atveju jūsų klausimas gal nėra tiesiogiai susijęs su pateiktais teisės aktais, todėl daugiau pasidalinsiu savo nuomone. Manau, kad tai, ką mes girdime, kad kartais kažkas atsitinka, labiau rodo Lietuvos banko veiklumą nei neveiklumą ta prasme, kad kartais imamasi griežtesnės priežiūros ir nekokybiškai veikiančios institucijos turi susitvarkyti vienaip ar kitaip. O bendrąja prasme buvo atlikta kredito unijų bendra peržiūra, dabar turime dvi centrines kredito unijas. Manau, tikrai bus kokybinis pagerėjimas kredito unijų sektoriuje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama viceministre, jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Dėkoju. Nuomonės po pateikimo. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu ar norite balsuoti, kolegos? Balsuojame. Balsuojame dėl minėto… Yra nuomonė už. Gerai, suteiksime galimybę. A. Palionis nori kalbėti. Nuomonė už. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš išties tikiu, ką pristatė Finansų ministerija, ir žinoma, kad šitie projektai jau ne vienerius metus Lietuvos banke buvo ruošiami ir diskutuoti. Bet yra Vyriausybės prašymas svarstyti skubos tvarka. Apimtis didelė, pagrindinis komitetas dėl visų projektų bus vienas. Kadangi ne tik į projektus reikės gilintis, bet ir į reglamentus reikės gilintis, komitetui žiūrėti, aš pritardamas norėčiau dėl svarstymo datos, kad ji nebūtų labai ankstyva, kad duotų komitetui laiko nuodugniai įsigilinti į projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti dėl pateiktų įstatymų projektų.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Paskirsime komitetus. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Šis komitetas yra siūlomas dėl įstatymų projektų nuo Nr. XIIIP-1896 iki Nr. XIIIP-1917. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1918 siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O dėl įstatymų projektų nuo Nr. XIIIP-1919 iki Nr. XIIIP-1922 – vėlgi Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti tokiems komitetų paskyrimams? Galime pritarti.
Buvo siūloma, kad svarstymo data – balandžio 26 diena, tačiau atkreipiu dėmesį į gerbiamo A. Palionio pasiūlymą, kad didelė apimtis ir kad komitetas galėtų išsamiai pasižiūrėti ir svarstyti. Tad galbūt galime sutarti dėl gegužės 8 dienos? Prieštaravimų nėra. Paskiriame gegužės 8 dieną. Dėkoju, kolegos.
12.20 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1746(2) (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 1-10 klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1746(2). Kviečiu J. Varžgalį. Pateikimas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms ir augant gyvenimo tempui, finansinės paslaugos neretai yra teikiamos nuotoliniu būdu pasinaudojant virtualios erdvės teikiamais privalumais. Pastaruoju metu finansų sritis susiduria su problema – virtuali erdvė vis dažniau naudojama kaip nelegali priemonė, t. y. neturint įstatymuose nustatytos teisės, teikti finansines paslaugas neprofesionaliems investuotojams. Galiojantys finansų rinką reglamentuojantys teisės aktai šiuo metu nesuteikia finansų rinkos priežiūros institucijai – Lietuvos bankui teisinių įrankių, kuriuos pasitelkus nelegalus finansinių paslaugų teikimas būtų sustabdytas pradinėje jų teikimo stadijoje, t. y. kai tokia veikla praktiškai dar nėra vykdoma, tačiau yra viešai reklamuojama ir siūloma visuomenei pasinaudoti nuotolinės informacijos sklaidos priemonėmis.
Projektu siūloma galiojančio Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį papildyti nuostatomis, suteikiančiomis Lietuvos bankui, turinčiam pagrindą įtarti, kad, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti ar pasirašyti finansinių priemonių, neteisėtai siūlomos ar teikiamos finansinės paslaugos, teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant pritraukti investicijas, siūlyti ir nelegaliai teikti finansines paslaugas, arba nurodyti tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti minėtą informaciją. Būtų trumpai tiek. Čia siūloma papildyti nuo 7 iki 10 punkto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, vienas klausimas. Ar, sekant tas finansines operacijas, bus apskritai stabdoma įmonės veikla, nes tai gali atnešti tam tikrų nuostolių jos komercinei veiklai ir nieko neradus čia galima tiesiog naudoti kaip įrankį vienos ar kitos bendrovės veiklai stabdyti?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Čia keliamas klausimas, kad yra tokių bendrovių, kurios yra net neįregistruotos Lietuvoje, o jos teikia tas finansines paslaugas.
Kitas klausimas yra, kad laiku būtų suspėta Lietuvos bankui kreiptis pradžioje į Vilniaus apygardos teismą, po to į Lietuvos administracinį teismą, Vyriausiąjį administracinį teismą. Tai laikas yra pagrindas, kad tiesiog būtų laiku suspėta užkardyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ačiū, kolega, už pateikimą. Norinčių išsakyti nuomonę už, nuomonę prieš nėra.
Balsuojame. Paskelbėme balsavimą. Prašome balsuoti.
Balsavo 86 Seimo nariai: visi 86 vienbalsiai pritarė pateiktam įstatymo projektui. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti… Galbūt paskirkime tą pačią datą, kaip ir paskyrėme dėl prieš tai mūsų pateikto įstatymo projekto? Tai būtų gegužės 8 diena. Galime pritarti? Galime. Dėkoju.
12.25 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 ir 321 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1862, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1863, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1864, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1865, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1866, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1867, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1868, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1869, Administracinių nusižengimų kodekso 185, 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1870, Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1871 ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1872 (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 1-11a klausimas ir lydimieji įstatymų projektai. Tai būtų Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1862. Kviečiu viceministrę D. Brasiūnaitę pateikti šį mano paminėtą įstatymo projektą ir lydimuosius, kurie įvardinami nuo Nr. XIIIP-1863 iki Nr. XIIIP-1872. Prašom pateikti visus paminėtus įstatymų projektus.
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus. Tai 11 tarpusavyje susijusių įstatymų projektų, skirtų didinti viešųjų juridinių asmenų skaidrumui. Taigi šiais įstatymų projektais siekiama šių tikslų: didinti viešųjų juridinių asmenų skaidrumą, didinti finansinėse ataskaitose ir veiklos ataskaitoje teikiamos informacijos naudingumą bei patikimumą.
Kas siūloma konkrečiai? Visų pirma siūloma suvienodinti viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų, asociacijų, biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos turinio reikalavimus, kurie šiuo metu yra be pagrindo skirtingi, ką pastebėjo ir Seimo Audito komitetas. Taip pat siūloma nustatyti atsakomybę už ataskaitų parengimą ir paskelbimą. Pritarus pasiūlymams būtų užtikrintas minėtų subjektų parengtose finansinėse ataskaitose, veiklos ataskaitose pateikiamos informacijos palyginamumas ir kokybė, o tai leistų finansinių ataskaitų vartotojams turėti aiškesnį vaizdą apie įstaigų veiklą.
Kartu siūloma labai mažiems, pelno nesiekiantiems subjektams, asociacijoms, labdaros ir paramos fondams supaprastinti apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus, t. y. jie vietoje šiuo metu privalomų rengti trijų finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos galės rengti vieną metinę ataskaitą, kuri apimtų tiek finansinių ataskaitų, tiek veiklos ataskaitos informaciją. Apskaita būtų tvarkoma paprastuoju, tai yra ne dvigubu įrašu, panašiai kaip individualia veikla užsiimantys gyventojai ar neribotos civilinės atsakomybės asmenys. Be to, apskaitą galės tvarkyti valdymo organo narys ar dalyvis, o tai būtų aktualu mažoms bendruomeninėms organizacijoms.
Siekiant, kad viešųjų juridinių asmenų pateikiamos finansinės ataskaitos būtų patikimos, projektais siūloma nustatyti subjektus ir kriterijus, kuriems esant būtų privaloma atlikti tam tikrų pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų auditą. Privačiame sektoriuje iš viešojo intereso įmonių, akcinių bendrovių, valstybės įmonių, UAB, tenkinančių tam tikrus rodiklius, reikalaujama, kad būtų atliktas finansinių ataskaitų auditas. Tuo tarpu viešajame sektoriuje viešųjų įstaigų, tenkinančių tokius pačius aukštus pajamų, turto kriterijus, kurios gauna finansavimą daugiausia iš valstybės arba savivaldybės biudžeto, finansinės ataskaitos dažniausiai būna neaudituotos, o tai reiškia, kad tokių ataskaitų vartotojai neturi nepriklausomo užtikrinimo dėl tokios ataskaitos patikimumo.
Siekiant didesnio valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos skaidrumo ir vienodos atskaitomybės, kaip reikalaujama iš privačių pelno siekiančių įmonių, siūloma, kad didelės, virš 500 darbuotojų turinčios valstybės ir savivaldybių įmonės, rengtų socialinės atsakomybės ataskaitą. Joje įmonės informuotų apie aplinkosaugos, socialinėje, personalo, kyšininkavimo prevencijos srityse įmonės taikomą politiką, jos įgyvendinimą, rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, taip pat kaip tas rizikas valdo.
Taip pat, siekiant mažesnio finansinių ataskaitų duomenų atotrūkio nuo statistikoje naudojamų valdžios sektoriaus duomenų, tikslinama viešojo sektoriaus apimtis. Kaip atskirą tikslą galėčiau paminėti tai, kad… Kadangi nuo 2018 metų liepos mėnesio Nacionalinis bendrųjų paslaugų centras pradės centralizuotai tvarkyti dalies biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą, yra tikslinga atitinkamai paskirstyti atsakomybę, susijusią su ataskaitų rengimu, pateikimu ir paskelbimu.
Vyriausybė prašo įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, nes dalis šių nuostatų yra susijusios su centralizavimo įgyvendinimu. Jeigu turėtumėte klausimų, mielai į juos atsakyčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Ačienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji viceministre, iš tiesų paskutiniu metu svarstant teisės aktus, susijusius su savivaldybėmis, faktiškai yra griežtinami visi parametrai. Tarkim, neseniai svarstėme dėl įmonių, iš tikrųjų tenai prilyginama kaip valstybės įmonėms skiriant valdybas. Bet šiuo atveju įstatyme parašyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti kitokias savivaldybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų veiklos ataskaitas ir t. t. Kodėl padaryta tokia išimtis ir ar tai nesupaprastins ataskaitų, kurios susijusios su savivaldybės viešojo sektoriaus įstaigomis?
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų mes stengiamės suvienodinti visų viešųjų įstaigų, taip pat tų subjektų, kurie visiškai arba iš dalies, arba didžiąja dalimi yra finansuojami iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, teikiamos informacijos patikimumą. Tačiau tam tikrais atvejais, kaip teigia mūsų ekspertai, galimos ir būtinos numatyti tam tikros išimtys, atsižvelgiant į tam tikrą konkrečios įmonės specifiką. Tai būtent dėl to ir siūloma tokia nuostata.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ačienė. Ruošiasi M. Majauskas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau paklausti, kaip aš suprantu, yra išgirstas nevyriausybinių organizacijų asociacijų kreipimasis dėl buhalterinės apskaitos, nepriklausomai nuo jų dydžio, ar tai būtų Verslo darbdavių konfederacija, ar kaimo bendruomenė, reikalavimai buvo vienodi. Dabar jūsų teikiamame projekte yra pasakyta, kad išimtys bus taikomos labai mažiems ne pelno siekiantiems ūkio subjektams. Gal jau galima apibrėžti, kokie kriterijai bus?
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Paprastesnę apskaitą galės rinktis asociacijos, labdaros paramos fondai ir viešosios įstaigos, kurios neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais ir kurių pajamos per praėjusius ir užpraėjusius finansinius metus neviršijo 30 tūkst. eurų ribos. 30 tūkst. eurų riba yra nustatyta atsižvelgiant į Pelno mokesčio įstatyme esantį kriterijų, kuris pelno siekiantiems ūkio subjektams, neviršijantiems 30 tūkst. eurų ribos, leidžia apskaitą tvarkyti kaip paprastąjį įrašą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Bilotaitė. M. Majausko salėje nematau. A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra… Žinoma, pirmiausia džiugu, kad jūs atsižvelgėte į Audito komiteto pastabas, nes atlikdami parlamentinę kontrolę, mes matėme, kad dažnai tiek valstybės, tiek savivaldybės įmonės nepateikia informacijos apie labdarai teikiamas sumas. Bet dabar Seime yra siūlymas, liko tik priėmimo stadija, kad būtų apskritai uždrausta tokią paramą dalinti. Tai galbūt reikėtų eiti kitu keliu. Aš suprantu, kad kontrolė, viešinimas, atsakomybė už neviešinimą turi būti, bet ką jūs galvojate apie tai, kad apskritai reikėtų atsisakyti tokios praktikos, kai viešojo sektoriaus įmonės, valstybinės įmonės, savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos mūsų visų pinigus dalina labdarai.
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Tas klausimas iš tiesų labai aktualus. Argumentų turi ir vienas siūlymas, ir kitas siūlymas. Turiu omeny vieną siūlymą visiškai uždrausti teikti paramą. Dėl kito siūlymo, atsižvelgiant į tai, kad mes siekiame, kad valstybės įmonės, savivaldybių įmonės būtų tvarkomos vienodai ir joms būtų taikomos visiškai vienodos sąlygos kaip ir privačiame sektoriuje, argumentų yra į tą pusę, kad būtų ne visai uždraustas paramos ir labdaros teikimas. Tačiau, kaip jūs minėjote, jau Seime pačios baigiamosios stadijos yra to klausimo svarstymas. Seimui vienaip ar kitaip nusprendus, būtų tikslinami ir šitie mūsų pateikti projektai, kurie buvo rengti galiojančio įstatymo pagrindu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama viceministre, norėjau pasveikinti iniciatyvą įmonėms, turinčioms daugiau negu 500 darbuotojų, rengti socialinės atsakomybės ataskaitas. Tikrai bus pademonstruota lyderystė šiuo atveju. Du klausimai, susiję su tuo: ar negalėtų riba žemėti nuo 500 darbuotojų iki, tarkime, 200 darbuotojų; pagal kokį standartą bus rengiamos socialinės atsakomybės ataskaitos, nes, žinant praktiką, jos gali būti visokios – labai deklaratyvios, nuslepiančios esminius faktus. Ar vadovausitės Jungtinių Tautų standartais, ar dar kažkaip?.. Dėkoju.
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Šiuo projektu būtent viešojo sektoriaus įmonėms siūloma nustatyti tą patį 500 darbuotojų kriterijų, koks yra taikomas privačiame sektoriuje. Čia būtų suvienodintas kriterijus.
Dėl 200 – galima svarstyti. Reikėtų dar papildomai įvertinti Europos Sąjungos reglamentavimą tuo klausimu.
Dėl standartų. Pačiame įstatyme yra apibrėžiama, kas turėtų būti pateikiama toje ataskaitoje. Pastebėjus, kad tikrai yra kokių nors trūkumų, būtų galima tobulinti teisinį reglamentavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Galite atsisėsti.
Nuomonės. I. Šimonytė – nuomonė už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Dėkoju Vyriausybei. Nors ir po dviejų paraginimų ir komiteto svarstymų, bet vis dėlto pagaliau įstatymų projektus turime ir galime svarstyti. Yra keletas svarbių dalykų šiame pakete.
Pirmas dalykas. Vykstant diskusijai dėl Lietuvos radijo ir televizijos kalbėjome, kad iš tikrųjų didžiosios mūsų viešosios įstaigos tiesiog dėl savo juridinio statuso išvengia šiuo metu privalomo audito ir nepriklausomo jų finansų ir veiklos vertinimo. Veiklos ataskaitose skelbia visokią kosmonautikos informaciją, dažnai neturinčią nieko bendro su tarnavimu mokesčių mokėtojams už mokesčių mokėtojų pinigus. Vadinasi, tiek viešumo požiūriu, tiek nepriklausomo įvertinimo požiūriu yra spraga, kurią reikia pataisyti.
Taip pat labai geri tie pasiūlymai… Nesakau, kad būtinai tokia formuluotė, nes dar turbūt diskutuosime su pačiomis asociacijomis dėl apskaitos supaprastinimo – mažos nevyriausybinės organizacijos labai dažnai skundžiasi ir neteikia ataskaitų, nes pati ataskaitų rengimo tvarka yra stipriai varginanti, kartais neproporcingai brangi ir neproporcingai daug laiko ir įgūdžių reikalaujanti. Labai gerai, kad šie dalykai yra įtraukti. Tikrai raginu kolegas pritarti šiam įstatymų projektų paketui. Stengsimės, kad kuo greičiau Seimas galėtų svarstyti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl pateiktų įstatymų projektų. Prašom, kolegos.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Audito komitetas. Kaip pagrindinis Audito komitetas siūlomas dėl įstatymų projektų nuo Nr. XIIIP-1862 iki Nr. XIIIP-1869 ir dar dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1872. Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1870 ir Nr. XIIIP-1871 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Ar galime pritarti tokių komitetų skyrimui? Galime. Vyriausybė siūlė svarstyti skubos tvarka, tačiau yra numatyta data – gegužės 24 diena. Aš norėčiau paklausti Audito komiteto pirmininkės gerbiamos I. Šimonytės. Ar gegužės 24 dieną? Jūs nenorėtumėte svarstyti anksčiau? Vyriausybė prašo skubos tvarkos. Pasitarkime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Paketas labai didelis. Dar yra ir kai kurių dalykų – kiti komitetai turi pateikti išvadas. Ar galime sutarti, kad mes tikrai, jeigu kiti, papildomi, komitetai pateiks išvadas, stengsimės kuo greičiau tą paketą parengti. Jeigu pavyks, savaite ar dviem savaitėmis anksčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti tokiai pozicijai, kad komitetas tikrai stengsis galbūt greičiau svarstyti visą paketą atsakingai, labai įdėmiai, ir plenarinių posėdžių salėje svarstysime jau gavę komiteto išvadą?
A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū. Aš pritariu šiam siūlymui, bet jaučiuosi nuskriaustas kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, nes žymiai didesnį Lietuvos banko įstatymo paketą jūs liepėte padaryti iki gegužės 8 dienos.
PIRMININKĖ. Pasistengsime visi greitai ir atsakingai dirbti.
Mieli kolegos, iš tikrųjų labai šauniai dirbame ir lenkiame laiką. Galbūt galime prašyti jūsų… Liko nepateiktas… mes pateikėme Saugomų teritorijų įstatymus, vienas iš Saugomų teritorijų įstatymo projektų, t. y. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. K. Bacvinka. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1674. Noriu prašyti (darbotvarkės 2-10 klausimas), kad leistumėte pateikti, neprieštaraujate? Ne. Kviečiu K. Bacvinką į tribūną. Pateikite mano ką tik paskelbtą įstatymo projektą.
12.40 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1674 (pateikimas)
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, teikti šį projektą mane paskatino tokia aplinkybė, kai sodybų fakto saugomose teritorijose neįmanoma nustatyti net remiantis archyviniais duomenimis ir tenka kreiptis į teismą. Teismas, neturėdamas kitų įrodymų kaip asmenų liudijimą, kartais tenkina pareiškėjo prašymą pripažinti sodybos buvimo faktą, nors iš tikro jokie dokumentai to neįrodo. Todėl projekte įrašoma šiek tiek daugiau saugiklių: Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvada ir buvusios sodybos nustatymo tvarkos aprašas. Jais galėtų vadovautis teismas, priimdamas sprendimą, tokiu būdu teismas turėtų daugiau galimybių objektyviai išnagrinėti prašymą.
Pirmoje projekto dalyje nurodant, nuo kurios datos turėtų būti vertinamos buvusios sodybos, sutinku su Seimo Teisės departamento pastaba, kad įstatyme nėra būtina prisirišti prie konkrečios datos. Taip pat, jei pritartumėte šiam projektui, svarstant komitetuose projektas galėtų būti redaguojamas pagal Teisės departamento pastabas ir komiteto narių pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi P. Saudargas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tie visi atkūrimai iš tikrųjų tai nenaujas dalykas, įvairiose kadencijose buvo įvairių bandymų, bet buvo ir piktnaudžiavimų, tarkim, tos istorijos su pamatų suradimu po daugelio metų ir panašiai. Ar tame įstatyme jūs siūlote palikti ir tuos visus pamatus, ar vėlgi visiems tik reikės kreiptis ir nustatyti tą istorinį faktą, nes tie pamatai irgi kai kada nieko nesako? Ar tai po tiek metų, tarkim, iš naujo nesudarkys nusistovėjusio vaizdo ir tvarkos, nes kai kur galbūt laikas praėjo, gal kažkokia pilis kada nors buvo, stovėjo, bet iš tikrųjų šiuo metu atkurti tai, kai pasikeitė, tiek laiko praėjo, ar tikslinga? Ačiū.
K. BACVINKA (LVŽSF). Būtent šia pataisa ir norima suredaguoti tai, kad, sakykim, pagal dabartinę Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos išvadą galima atstatyti ir buvusias sodybas, ir panašiai. Šia pataisa norima įvesti laiko cenzą, kad nebūtų imama, sakykim, XVI–XVII amžius ar panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Saudargas. Ruošiasi S. Gentvilas. S. Gentvilas. Ruošiasi A. Skardžius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis Kęstuti, noriu paklausti. Šiuo metu pagal galiojančią tvarką juridinį faktą patvirtina teismas. Ar nereikėtų jam leisti ir traktuoti, ar juridinis faktas yra pakankamo pagrįstumo, nes šiuo atveju dabar praplečiama ir įduodama kompetencija atskirai komisijai iš esmės vykdyti teismo funkcijas, o teismas tik legitimizuoja komisijos išvadą? Ar nereikėtų pasitikėti teismais ir jų įžvalgumu, galiausiai precedento jau susiformavusia tvarka?.. Kaip jūs žiūrite, ar tai nėra nepasitikėjimu teismu įstatymo projektas?
K. BACVINKA (LVŽSF). Be abejo, tam pritariu, faktas, kad paskutinį žodį turi tarti teismas, bet remdamasis Mokslinės archeologijos komisijos išvadomis. Sakau, kad įvedus laiko atkarpą, nuo ko būtų atskaičiuoja, tai ir teismui tada atsirastų aiškumas, nuo kokių metų panašiai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, išties 2000, atsiprašau, 1918 metai, kažkaip man tas terminas, mes juk turime precedentų.
Pavyzdžiui, jums turbūt gerai žinoma istorija Kuršių nerijoje, kai saugomų teritorijų vadovė A. Stancikienė sugebėjo pritaikyti pocesiją, pasiėmusi graviūrą turbūt XVI amžiaus, nugriovė sanatoriją „Dobilas“ Žemės ūkio ministerijos, pastatė bemaž septynis statinius ir išpardavė. Išskirtinai valstybinėje žemėje Kuršių nerijoje. Tai kodėl negalima būtų taikyti pocesijos tokio dalyko ir ieškoti senų graviūrų, ir t. t. Nereikėtų užkasinėti pamatų ir t. t., kaip dabar žmonės daro. Užtektų atsišviesti iš archyvų Didžiosios Kunigaikštystės ar kokius vokiečių dokumentus. Ar nemanote, kad reikėtų būtent ta kryptimi eiti?
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Geras klausimas. Komitete galėsime svarstyti ir numatyti datas ir pocesijas, galioja ar ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi S. Jovaiša.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gal dar galėtumėte suteikti šiek tiek aiškumo. Dabartiniu metu nustato teismas, o dabar bus dar ir komisija. Kaip iš tikrųjų dabar tas procesas buvo, visos procedūros, ir kokios jos bus priėmus įstatymą, ar jos bus paprastesnės, ar kaip tik bus sudėtingesnės, bet teisingesnės?
K. BACVINKA (LVŽSF). Gal ne taip supratote. Dabar teismas gali remtis Archeologinės komisijos išvadomis. Taip mąstant, žinant mūsų istoriją, tai gyvenvietės kūrėsi būtent prie vandens telkinių. Prie vandens telkinių rasti kokių nors sodybų fragmentų nėra jokių problemų. Norime įteisinti, maždaug nuo kokio laiko būtų įskaitoma kaip pagrindas pripažinti buvusią sodybą.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus norėjusių jūsų paklausti klausimus. Nuomonė už – S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju gerbiamajam teikėjui už įstatymo projektą, kuris turbūt reaguoja į aktualiją, t. y. Pajūrio regioniniame parke rastos šukės ir galimai archeologų suklastoti pastato buvimo faktai. Tokie precedentai nepuošia nei archeologų, nei mūsų statybų sektoriaus, nei mūsų saugomų teritorijų. Labai sveikintina, kad gerbiamasis Kęstutis ėmėsi šitos iniciatyvos. Šita iniciatyva yra kur kas labiau subalansuota, negu gerbiamosios V. Vingrienės siūlymas iš viso panaikinti galimybę pagal juridinį faktą, atradimą, atstatyti buvusią sodybą, nes yra ir toks įstatymo projektas.
Dėl gerbiamojo Kęstučio pasiūlytos spragos užpildymo galimybės diskutuosime, ar tai nuo 2018 metų, ar tai vienpusiškai pagal komisijos išvadas. Tai yra svarstymo klausimas, bet iš esmės labai sveikintina iniciatyva. Kviečiu paremti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Saugomų teritorijų įstatymo projekto, kurį ką tik pateikė K. Bacvinka.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nenumatyta. Ar galime pritarti? Galime pritarti. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Dėkoju.
Matau, A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Tas pats, ką sakiau. Tai nėra paprasti įstatymai, todėl reikėtų Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo, nes prisiminkime garsias bylas dėl pamatų klojimo ir vienas Seimo Pirmininkas turėjo dėl to problemą. Kitaip priimti be šitų dviejų institucijų tokio įstatymo nereikėtų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kaip tik ir galvojome tą priminti, nes dėl anksčiau pateiktų įstatymų projektų mes sutarėme kartu, kad visus, o manau, ir dėl šito jūsų pasiūlyto – Saugomų teritorijų įstatymo projekto mes prašome ir antikorupcinio vertinimo, ir Vyriausybės išvados. Galime pritarti? Nėra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1890 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, aš matau jau pasiruošusi M. Navickienė. Ji kartu su grupe Seimo narių teikia Seimo nutarimą, o kartu siūlo papildyti sesijos darbotvarkę. Pirmiausia mes priimkime sprendimą dėl Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos pakeitimo. Tai būtų projektas Nr. XIIIP-1890. Prašau, kolege.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Prašau pritarti, kad įtrauktume į sesijos darbų programą.
PIRMININKĖ. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo bendru sutarimu. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Galime pritarti? Galime pritarti.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas, kad papildytume sesijos darbų programą, priimtas. (Gongas)
12.52 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1878 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1878. M. Navickienė jau tribūnoje. Pateikimas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo posėdžio pirmininke, teikiu šį projektą. Jis buvo praėjusiais metais jau teiktas Lietuvos Respublikos Prezidentės, prie šio klausimo mes grįžome Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijai atlikus tyrimą ir įvykus konferencijai, kurios metu Lietuvos globėjai ir įtėviai išsakė, kokių paslaugų jiems trūksta tam, kad galėtų kuo daugiau žmonių imtis atsakomybės ir paimti vaikus įvaikinti. Tarp kitų socialinių paslaugų trūkumo buvo įvardintas ir dabar galiojantis diskriminacinis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo dabartinis reglamentavimas suteikia galimybę, įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką, vienam iš įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, tačiau vaiko priežiūros atostogų metu, jeigu įvaikintas vaikas yra vyresnis negu dveji metai, yra mokama ne nuo kompensuojamojo darbo dydžio priklausanti, bet fiksuota – aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka. Tai diskriminuoja įtėvius, nes jie taip pat, kaip ir biologiniu būdu vaikų susilaukusieji ar iki dvejų metų vaiką įsivaikinusieji, nuo savo gaunamų draudžiamųjų pajamų moka ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas. Tokia sistema veda šeimą į finansinį nestabilumą bei kuria nesaugumą, todėl turi būti panaikinta diskriminacija ir įtėviams suteiktos tokios pačios atostogos ir mokamos tokios pačios išmokos kaip biologiniu būdu vaikų susilaukusiems tėvams.
Labai prašau palaikyti šitą įstatymo projektą, suteiksiantį Lietuvos įsivaikinusiems tėvams geresnes sąlygas, kurios nebūtų diskriminacinės, kad būtų galima suvienodinti biologinių tėvų, auginančių vaikus, sąlygas ir tų, kurie imasi atsakomybės įvaikinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti dar penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų šaunu, kad yra toks pasiūlymas, tačiau teko girdėti, kad šiuo metu didesnė problema su įvaikinimu yra vyresnių vaikų, nes paskatų mažoka. Nemanote vis dėlto ką nors pabandyti sugalvoti ir tiems vyresniems, nes iš tikrųjų su mažaisiais dabar kaip ir tokių didelių problemų nėra? Netgi tam tikra eilė susidaro norinčiųjų įvaikinti. Vienas klausimas.
Antras. Kiek šitam projektui reikėtų finansinių išteklių? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Dėl antrojo klausimo, gal nuo jo pradėsiu. 2019 metais, jeigu skaičiuojama, kad įvaikinta bus 70 vaikų per metus, papildomai reikėtų 490 tūkst. eurų, o 2020 metais – 788 tūkst. eurų. Čia apytiksliai skaičiavimai, žinoma, jie priklausys nuo to, kiek bus įtėvių, kurie norės įvaikinti vaikus.
Dėl pirmo klausimo. Aš kaip tik ir noriu atkreipti dėmesį, kad šitas pasiūlymas iš dalies spręs ir didesnių vaikų negu kūdikių įvaikinimo problemas, nes ir konferencijos metu pasidalino savo patirtimi viena įtėvių šeima, kuri paėmė įvaikinti du vaikus, du broliukus, kurių vienas pateko į tą kategoriją, kai dar galima gauti motinystės išmoką, o kitas jau ne. Tai vien tik dėl to, kad vienas pateko, jie galėjo pasiimti ir tą vyresnį vaiką. Jeigu šiuo įstatymo projektu mes sudarome galimybę visiems gauti pagal kompensuojamąją darbo užmokesčio dalį, tai tas klausimas sprendžiamas ir jau nebereikės galvoti, kad vaikui būtų mažiau negu dveji metai, kad galėtum gauti savo darbo užmokesčio kompensuojamąją dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Sysas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tikrai sveikintina iniciatyva ir ilgai turbūt laukta. Mano galva, valstybės užduotis ir turi būti paskatinti šeimas, tuos žmones, kurie imasi atsakomybės ir ryžtasi paimti vaikus globoti šeimose, kad būtų sudarytos kuo geriausios sąlygos. Dažnu atveju labai daug yra reikalaujama iš šeimos, bet ar valstybė iš tikrųjų pakankamai padeda? Man atrodo, kad šis pasiūlymas yra tikrai labai vertingas ir prasmingas. Bet mano klausimas būtų, kodėl tik dabar mes einame prie šito klausimo? Ar dėl to, kad buvo nuogąstaujama dėl lėšų stygiaus, ar, sakykim, dėl tam tikrų techninių motyvų, ar vis dėlto buvo toks požiūris, kad vaikų namai yra pakankamai normalu ir gerai, tai gal ta tvarka mus visus ir tenkina?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad praėjusį kartą buvo nueita tokiu šiek tiek lengvesniu keliu. Na, gal kai kuriems Seimo nariams pristigo ir papildomų argumentų, kurių dabar mes sulaukiame būtent iš Globėjų ir įtėvių asociacijos, kuri apklausė didžiąją dalį visų žmonių, kurie augina įvaikintus vaikus, ir tada paaiškėjo, kad tikrai tas kelias, kurį mes dabar siūlome ir ką siūlė Prezidentė prieš metus, buvo būtent toks, kokio labiausiai reikėjo patiems globėjams. Aš labai džiaugiuosi, kad kartu su R. J. Dagiu ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke R. Šalaševičiūte prie šito klausimo grįžome, ir tikiuosi, kad jį pavyks priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš du sakinius prieš užduodamas klausimą. Man atrodo, kad Seimas paskutiniu metu vaikų auginimą komercializuoja. Mes visus įstatymus suvedame į pinigus. Aš manau, kad meilė vaikams ne pinigais matuojama ir šeimoje vaikai atsiranda ne dėl to, kad moka kokias nors išmokas.
Kolegoms norėčiau priminti, kolegė nepasakė. Kalbama apie tai, kad įsivaikina ir dešimties, dvylikos metų vaiką ir tokiam vaikui bus reikalingos vaiko priežiūros atostogos. Tai čia pamąstymui.
Mano klausimas, o ką darysime su tais įtėviais, kurie buvo paėmę vaikus ir negavo tų išmokų? Kiek metų atgal mes bandysime kompensuoti praradimus tiems, kurie negavo? Nes mes visada, priėmę įstatymus, prisimename, kad buvo ir tokių tėvelių, kurie iš meilės ėmė vaikus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėčiau iš karto jums atsakyti, kad ir Teisės departamentas pastebėjo, kad reikėtų apsvarstyti galimybę šito įstatymo projekto taikymo tiems tėvams, kurie dabar, esamuoju laiku, yra paėmę ir dar patektų į įstatymo rėmus. Retrospektyviai įstatymai Lietuvoje, kaip žinote, negalioja.
Tačiau vis dėto norėčiau dar replikuoti dėl jūsų pasakyto pirmo sakinio. Aš puikiai žinau jūsų nuomonę, kad išmokos yra geriau negu „Sodros“ motinystės atostogos, nes jos yra lyg ir neiškreipiančios sistemos, kaip kartais mėgstate sakyti, tačiau Lietuvoje mūsų visų bendras tikslas yra, kad kuo mažiau vaikų gyventų vaikų namuose. Ir jeigu ateina pati Globėjų ir įtėvių asociacija ir pasako, kad mums štai tokia galimybė padėtų priimti sprendimą paprasčiau, aš siūlyčiau galbūt nebandyti kažkaip stereotipizuoti kiekvieno iš mūsų nusistatymus, bet paklausyti tų žmonių ir tiesiog suteikti jiems tai, ko jie prašo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Ačiū, Monika, už iniciatyvą ir manau, tikrai jūsų iniciatyva akivaizdžiai galime spręsti šitą opią problemą. Aš turiu klausimą, jis truputį susijęs su tam tikra, nežinau, ar spraga, kuri yra užprogramuota… Man įdomu, kaip jūs į tai žiūrite. Jūs siūlote vaiko priežiūros atostogas sieti ne su vaiko amžiumi, o patekimo į šeimą faktu, vadinasi, kad net ir to vaiko, kuriam, tarkime, 14 metų, tėvai irgi galėtų išeiti tėvystės atostogų, ar aš teisingai suprantu? Asmeniškai man atrodo, kad tai yra taisytina vieta, nes tėvystės atostogos yra labai aktualios, kada kūdikis yra labai mažas. Kaip jūs visa tai pakomentuotumėte?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, geras klausimas. Aš pati galiu pasakyti tiek, kad būčiau linkusi pasitikėti šeimų priimamu sprendimu, jiems atidarant duris ir suteikiant galimybę imti tas atostogas. Bet susiplanuoti, kiek tų atostogų reikia, individualiai paėmus kiekvieną vaiką, nesvarbu, kiek jam metų – 10 ar 12, ar treji, ar jis turi specialių poreikių, ar jis turi negalią ir kitų dalykų ir pagal tai priimti sprendimą, kiek laiko jis norėtų išeiti tėvystės (motinystės) atostogų. Pati Globėjų ir įtėvių asociacija, padariusi apklausą, labai aiškiai išdėstė, kad apklausiant žmones jie ir nurodo, kad dėl pačių mažiausių arba specialių poreikių turinčių vaikų reikia ilgesnio periodo, dėl vyresnių vaikų reikia trumpesnio periodo.
Aš manau, kad mes Socialinių reikalų ir darbo komitete dar šiek tiek paredaguosime ir per svarstymo ir priėmimo stadijas pateiksime jau su Globėjų ir įtėvių asociacijos pasiūlytomis tam tikromis žirklėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė klausia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamoji kolege, kai komitetas organizavo konferenciją, Globėjų ir įtėvių asociacija kėlė klausimą, kad analogiškos atostogos bei išmokos būtų mokamos ir globėjų šeimoms. Kaip jūs manote, ar tai realu, ar kada nors mes šį klausimą dar svarstysime sugrįžę? Ir antras klausimėlis: Teisės departamento išvadose keliamas klausimas, ar nebūtų tikslinga, kad šitos išmokos būtų mokamos ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pradedame nuo antrojo klausimo. Aš manau, kad tai turi būti „Sodros“ išmokos, jos būtų tokios pat, kaip ir biologiniams tėvams mokant už motinystės (tėvystės) atostogas. O dėl globėjų – taip, aš matau, kad tai yra problema, tačiau šiandien yra labai sudėtinga apibrėžti būtent tuos ilgalaikius globėjus, kurie netampa įtėviais tik todėl, kad dėl tam tikrų juridinių aplinkybių negali gauti įtėvių statuso. Ir šitas sąvokų neapibrėžtumas gal neleidžia šiandien jau pateikti tos sąvokos, bet, aš manau, kai mes svarstysime komitete, kai turėsime… gal ir asociacija, kuri ateis, ar Įvaikinimo tarnyba pati galės mums padėti diskutuoti apie tai, ar šitą sąvoką vertėtų įtraukti šiame etape.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, problema tikrai yra spręstina ir sena. Tikrai būčiau prieš kokių nors globėjų įteisinimą, nes globa yra institucinė – ar vaikų namai, ar šeimynos, tai yra globojimo institutas, tai neįvaikinimas. Įvaikinimas – tai faktiškai žmogaus priėmimas į savo šeimą. Aišku, klausimas, kiek ilgai tai turėtų būti? Tai lemia ir finansinės galimybės, ir galų gale normalus racionalumas, nes galbūt nereikia be reikalo naudoti tų lėšų daugiau negu reikia. Jeigu reikia vieno ar dviejų mėnesių adaptaciniam laikotarpiui, nebūtinai laikyti mamą 16 metų vaikui, kai jis eis į mokyklą, o mama sėdės namuose. Čia mes komitete tikrai tuos dalykus išspręsime, reikia tai diferencijuoti.
Aišku, viskas remiasi į finansus, todėl Vyriausybės išvada šiuo atveju irgi turi būti, nes mes galime daug ką sau leisti, priklausomai, kiek mes tų pinigų turime, neužmiršdami, kad tai semiame iš draudimo biudžeto, neužmiršdami, kad biudžetas yra ir pensininkų pinigai, taip pat šiuo metu, kol nesutvarkytas socialinis draudimas, jie neatskirti. Aš manau, kad visus tuos sprendimus mes rasime komitete, ir tikrai tokiu racionaliu būdu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Šiandien mes priėmėme daug tokių techninių klausimų, kurie buvo… arba juos irgi kaip konvejerį dažnai priiminėjome, o čia tikrai nėra techninis klausimas. Viena vertus, tikrai norėtume… čia keičia žmonių gyvenimus ir norėtųsi, kad į jį žiūrėtume rimtai. Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl ėmiau kalbėti, nėra tokia rimta – kad neatrodytų, kad aš visada pritariu M. Navickienei. Tikrai suprantu tuos, kurie argumentuoja, kad materialinės paskatos ir motinystė, tėvystė nėra suderinami dalykai ir meilė geriau negu pinigai, galiu suprasti tuos, bet jiems nepritariu, dėl to balsuosiu priešingai, negu dabar kalbu, t. y. balsuosiu už, bet kadangi pasinaudojau situacija kalbėti, tai tiktai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl pateikto įstatymo projekto – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo.
Dėkoju. Balsavo 99 Seimo nariai: 93 balsavo už, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Galime. Papildomas nėra siūlomas. Pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Galime pritarti? Tikriausiai visi sutarsime, kad reikia prašyti Vyriausybės išvados? Taip, bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados.
13.07 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844 (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkę. Maloniai kviečiu į tribūną viceministrą N. Germaną. Jis pateiks Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1844. Labai prašau, kolegos, labai triukšminga mūsų posėdžių salėje, truputėlį dėmesio. Žodis jums, gerbiamas viceministre. Pateikimas.
N. GERMANAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šiandien norėčiau pristatyti naują delegavimo įstatymo redakciją, nes ankstesnis įstatymas buvo priimtas 2007 metais, o nuo to laiko įvyko daug pasikeitimų. Vienas iš tokių pasikeitimų, kad tuo metu, pavyzdžiui, nebuvo EIVT, todėl atsirado reikalas patikslinti dabartinio įstatymo normas. Visų pirma čia tokia viena priežastis.
Antras dalykas. Noriu pabrėžti, kad šitas klausimas yra įtrauktas į Vyriausybės priemonių plano programą, jis yra skirtas delegavimo procesams supaprastinti ir institucijoms, dalyvaujančioms tame procese, geriau koordinuoti. Kaip aš minėjau, šitas įstatymas palies ir tuos žmones, kuriuos mes deleguosime arba deleguos (…) į EIVT.
Tiesiog noriu trumpą informaciją, kad 2017 metais Lietuva delegavo 90 valstybės tarnautojų, iš jų 22 buvo trumpalaikėse misijose, t.y. stebėjo rinkimus, ir 68 dirbo įvairiose misijose, pradedant nuo Europos Sąjungos, ESBO, Jungtinių Tautų.
Šio įstatymo nauja redakcija siekiama sustiprinti, kaip aš minėjau, institucijų bendradarbiavimą ir jų atsakomybę tuo požiūriu, kad būtų įteisinta atsakomybė asmenų, deleguojamų į misijas ar į kitas tarptautines organizacijas laikinam darbui… atskaitomybė bei pateikiama informacija.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama supaprastinti tiek rezervo sudarymą, tiek pačią atranką, tiek ir visos kitos informacijos judėjimą tarp atskirų žinybų ir ministerijų, o visa tai galutinai leistų mums padidinti Lietuvos atstovų dalyvavimą tarptautinėse organizacijose rinkimuose ir kituose… ir leistų užimti aukštesnes pareigas. O tai pasitarnautų, aš manau, kad jūs sutiksite visi, ir Lietuvos matomumui ir žinomumui. Šiandien, jeigu pasižiūrėtume statistiką, tai Lietuva tikrai galėtų daugiau siųsti savo atstovų, ir tas įstatymo projektas kaip tik numato palengvinti tiek atranką, tiek pačias procedūras ir pagreitinti, nelaukiant įvairių ilgų procedūrų, kad būtų galima atsiliepti į prašymą tokio atstovavimo.
Yra pateikta Teisės departamento keletas išvadų. Viena iš jų – atidėti… Mes siūlėme pradėti įstatymą nuo liepos 1 dienos. Teisės departamentas analogiškai susieja su Valstybės tarnybos įstatymo priėmimu ir nauja finansine perspektyva Lietuvos – tai nuo kitų metų liepos 1 dienos. O techninių priežasčių ar teisinės technikos požiūriu taisymai bus padaryti iki svarstymo ir po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis viceministre, už pristatytą projektą. Žinome jūsų tikrai ilgametę patirtį ir neabejoju, kad projektas tikrai gerai parengtas. Aš tik norėjau paklausti, kaip šis projektas ir nauja tvarka paskatins naujos kartos Lietuvos piliečius, mylinčius valstybę, dalyvauti šiose programose ir atstovauti Lietuvai tarptautinėse institucijose?
N. GERMANAS. Ačiū. Iš tikrųjų, kaip minėjau, šito projekto tikslas yra supaprastinti pačias procedūras, nes dažnai nuo to laiko, kai ateina prašymas iš tarptautinių organizacijų, iki tol, kol jis išsirutuliuoja Lietuvoje, praeina labai daug laiko, be to, buvo specialūs reikalavimai nustatomi. Šiandien yra numatyta paprastesnė procedūra: atėjus paklausimui, iš karto paskelbti, ir jeigu tai susiję su rinkimais, iš viso eina greitai, rezervas yra sudarytas. Svarbiausia, kad dabar dalyvauti misijose nesudaromas joks rezervas, kiekvienu atskiru klausimu, kiekvienu atskiru prašymu bus skelbiama atranka ir tada iš karto Valstybės tarnybos departamentas kartu su atitinkamomis ministerijomis priims sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi M. Navickienė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Išties negalima nesutikti su keliamais tikslais šio įstatymo projekto. Jūs paminėjote, jog vienas iš tikslų yra pasiekti, kad deleguojami Lietuvos pareigūnai užimtų aukštesnes pareigas, taip plėstų Lietuvos įtaką ir Lietuvos diplomatinius pasiekimus galbūt padarytų dar reikšmingesnius. Paprastai tokie dalykai siejami ne tik su paprastesnėmis procedūromis ir mažesne biurokratija, ką jūs ketinate naikinti, bet ir su didesniais resursais ir finansavimu.
N. GERMANAS. Teisingai.
A. ARMONAITĖ (LSF). Užsienio reikalų ministerija yra mažiausiai finansuojama sritis ir mes matėme trejų metų projekcijas į priekį – ji ir liks mažiausiai finansuojama sritis Lietuvoje, o, kaip sako politologai, kur yra pinigai, ten yra ir prioritetas. Kaip jums atrodo, Užsienio reikalų ministerija, matyt, nėra prioritetas šiuo atveju, kaip jūs matote šiuo atveju šio įstatymo įgyvendinimą ir kaip pasieksime tuos tikslus, turėdami nedidelius finansus? Dėkoju.
N. GERMANAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų mes jaučiame, Užsienio reikalų ministerija jaučia paramą. Jeigu pasižiūrėtume visas lenteles, biudžetinis finansavimas Užsienio reikalų ministerijos iš tikrųjų yra neprilygstamai mažesnis nei visų kitų. Bet aš tiesiog noriu susiedamas su jūsų klausimu pasakyti, kad šiame įstatymo projekte numatoma tam tikra koreliacija esamų koeficientų (Vyriausybė tai patvirtintų) valstybės tarnautojų su išmokomis. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Tai paskatintų šiek tiek padidinti koeficientus, įvedant ir šeimos, jeigu ilgalaikėse… stengiasi prilyginti prie diplomatų.
Kitas dalykas. Iš tikrųjų, aš minėjau skaičius, praėjusiais metais mes išleidome, iš viso buvo išleista 865 tūkst. eurų mūsų delegavimui. Čia kartu ir Užsienio reikalų ministerijos, ir kitų ministerijų. Iš tikrųjų skaičiai nėra dideli, todėl šiuo projektu mes ir siūlome, kad vis dėlto atitinkamos institucijos ir ministerijos turėtų dėl savo interesų ieškoti ir siūlyti ir savo lėšomis, ne tik Užsienio reikalų ministerijos būtų dalis, bet ir atitinkamų… pagal numatytus kriterijus siųstų savo žmones. Mes tikimės, kad taip ta našta šiek tiek pasikeis ir, kita vertus, atsiras daugiau galimybių Lietuvos piliečiams, valstybės tarnautojams pretenduoti į aukštesnes pareigas. Aš noriu pabrėžti – į aukštesnes. Jei į žemesnes, tai faktiškai apmokėjimas eina iš priimančios šalies arba iš tarptautinės organizacijos, kuri pakviečia tuos žmones dalyvauti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinė klausia M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, tikrai palaikau jūsų iškeltus tikslus ir balsuosiu už pateiktą projektą. Trumpas klausimas, ar aš teisingai supratau, kad bus atskirtas deleguojamų į rinkimų stebėjimo misijas sąrašas nuo bendrojo rezervo ir pretendentų? Jeigu taip, ar šis atskyrimas kažkaip padės didinti skaičių žmonių, kurie vyksta iš Lietuvos būtent į rinkimų stebėjimo misijas, ar manote, kad artimiausiu metu tos dinamikos reikėtų (augimo dinamikos būtent Lietuvos atstovų, kurie stebėtų rinkimus) ir kaip pats vertinate tas ateities perspektyvas?
N. GERMANAS. Iš tikrųjų mes kalbame apie dvi delegavimo dalis. Viena yra ilgalaikis delegavimas, kuris gali būti iki trejų metų. Pagal naują įstatymą, jeigu priimanti institucija sutinka ir ja patenkinti, ji gali automatiškai jiems pratęsti ir nereikia vidinių procedūrų. Tai čia yra ta dalis, kuri dėl ilgalaikio. Dabar, kai mes kalbame, toks ir jūsų klausimas yra, apie atstovavimą Lietuvai, stebėjimą rinkimuose, tai iš tikrųjų šiuo atveju yra trumpalaikis ir tas apmokėjimas vyksta iš Europos Sąjungos ir ESBO biudžeto.
Dabar dar vienas klausimas, kuris šiuo atveju yra įdomus. Anksčiau būdavo sudaromas visų pareigybių rezervas ir tada užtrukdavo daugiau, dabar rezervas dėl ilgalaikio yra nesudaromas, o sudaromas tik metams iš norinčių stebėti rinkimus. Šituo atveju jau yra lankstesnė procedūra ir tada atitinkamai kažkiek daugiau. O jeigu pažiūrėtume statistiką, tai mes siunčiame rinkimų stebėtojus, čia nieko nuostabaus, į keletą valstybių, t. y. į Ukrainą, Gruziją, Moldovą, tai pagrindas, dar į Kosovą vienas žmogus buvo šiemet.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas viceministre. Jūs labai išsamiai atsakėte į pateiktus klausimus. Daugiau klausimų nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Balsuojame dėl pateikto Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Ačiū, jūs galite jau atsisėsti.
N. GERMANAS. Ačiū, gerbiami Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Balsavo 91 Seimo narys: vienbalsiai, visi 91 Seimo narys pritarė įstatymo projektui po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti tokiam pasiūlymui dėl komitetų? Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną. Galime pritarti? Galime.
13.18 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1962, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1964 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dirbame labai sklandžiai ir greitai, todėl maloniai norėčiau paklausti. Ar iš vakarinio mūsų posėdžio darbotvarkės 2-3a ir 2-3b klausimus, susijusius su Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, galėtų pateikti gerbiamas A. Salamakinas, nes mes buvome padarę pateikimo pertrauką? Leiskite pagarsinti, tai būtų projektas Nr. XIIIP-1962 (tai būtų jau prie anksčiau pateikto projekto Nr. XIIIP-1524) ir kartu lydimasis projektas Nr. XIIIP-1964 (tai būtų Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-1524). Gerbiamas A. Salamakinas kviečiamas į tribūną, šių dviejų įstatymų projektų pateikimas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, posėdžio pirmininkė daugmaž pasakė, kur čia esmė. O esmė ta, kad šią sesiją Vyriausybė teikia Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą. Teisės departamentas padarė esminę pastabą, kad, norint priimti tuos įstatymus, reikia pakeisti dar du įstatymus. Ten yra lydimųjų gana nemažai, tačiau Vyriausybė nepateikė dviejų įstatymų, kaip pirmininkė ir sakė, tai Pluoštinių kanapių ir Laisvųjų ekonominių zonų įstatymų. Šiuo metu Kaimo reikalų komitete jau vyksta klausymai, svarstymai jau buvo, bet mes negalime į Seimą atnešti tų įstatymų svarstyti, kol nebus pateikimo ir po to nebus apsvarstyti komitete šitie du įstatymai. Aš įvardinčiau tai grynai kaip techninius dalykus. Tai tiek, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Vienintelis nori paklausti K. Starkevičius. Žodis suteikiamas, prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mane domina, kaip atsitiko, kad iš Vyriausybės nežino, dėl kurių priežasčių neatkeliavo tie kiti aktai, kuriuos irgi reikia keisti ir dabar mums reikia taisyti. Vis tiek tai yra profesionalai ir taip pražiūrėti…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Tai nėra vienintelis, išskirtinis atvejis. Aš pamenu praeitoje kadencijoje vieną tokį globalinį regionų aplinkos apsaugos įstatymą, reikėjo pakeisti 13 lydimųjų, tai bent keturių Vyriausybė buvo nesužiūrėjusi. Irgi teko imtis Seimui teikti tuos įstatymų projektus. Kas nedirba, tas neklysta. Ką padarysi.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs pateikėte įstatymo projektą.
Norintys išsakyti nuomonę už, prieš. Minutėlę! Tuoj įjungsime. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl pateikto Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir lydimojo Pluoštinių kanapių įstatymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas dėl abiejų šių įstatymų projektų, papildomas komitetas nenumatytas. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Galime pritarti? Galime. Dėkoju.
13.22 val.
Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1933, Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1934 (pateikimas)
Jau, matau, yra atvykęs gerbiamas ministras R. Masiulis. Ar jūs jau pasirengęs ir galėtumėte ateiti į tribūną? Mes prašytume jūsų pateikti projektus Nr. XIIIP-1933 ir Nr. XIIIP-1934. Tai būtų Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Prašom, gerbiamas ministre, žodis jums. Pateikimas.
R. MASIULIS. Ačiū jums. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti dviejų įstatymų pakeitimą, susijusį su Šventosios jūrų uostu. Pagrindinis šių įstatymų keitimo tikslas yra įpūsti gyvybės merdinčiam Šventosios uostui, kaip vieną iš paskutinių galimybių padaryti ką nors ūkiško su tuo uostu ir išnaudoti nors kiek jo potencialo, nes dabar jis yra neišnaudojamas.
Tikslas. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant perduoti Šventosios jūrų uosto valdymo klausimus Palangos miesto savivaldybei ir sudaryti galimybę panaudoti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos lėšas Šventosios jūrų uosto plėtrai. Priėmus įstatymo projektą, Šventosios valstybinis jūrų uostas nebebūtų valstybinį statusą turintis uostas. Jo žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė. Numatoma, kad taip būtų užtikrintas operatyvus ir regiono plėtrai didelę teigiamą įtaką turintis administravimas.
Numatoma įstatymo projekto įsigaliojimo data – šių metų liepos 1 diena. Įgyvendinant pagrindinį tikslą numatoma, kad Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios jūrų uosto laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog uosto žemė yra valstybės nuosavybė ir liks valstybės nuosavybė, uosto žemės nuomos sutarties forma ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės teikimu tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atkreipiamas dėmesys, kad, siekiant nacionaliniuose teisės aktuose tinkamai ir nuosekliai įgyvendinti įstatymo projekto tikslą, būtina kartu pakeisti ir Lietuvos žemės įstatymą, todėl buvo parengtas ir kartu yra teikiamas minimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame patikslinamos nuostatos ir procedūros dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise. Įstatymų projektai buvo suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis.
Siekdami užtikrinti, kad Šventosios jūrų uostas kuo greičiau būtų perduotas valdyti Palangos miesto savivaldybei ir kad Palangos miesto savivaldybė turėtų galimybę pagerinti laivybos sąlygas ir saugumą Šventosios jūrų uoste dar šių metų navigacijos sezono laikotarpiu, tam pasinaudodama europinėmis lėšomis, taip pat turėtų sąlygas užtikrinti šio uosto plėtrą, prašome Lietuvos Respublikos Seime svarstyti teigiamus įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. VINKUS (LSDDF). Džiaugiuosi, kad svarstomas Šventosios uosto įstatymo pakeitimas. Ir, kaip gerbiamas ministras pasakė, norint ką nors padaryti (norėjome, žinoma, daugiau, kaip visi žinome), bent kai ką jau pradėti daryti. Jo tikslas – užtikrinti, kad Palangos miesto savivaldybė turėtų galimybę pagerinti saugios laivybos sąlygas Šventosios jūrų uoste dar šių metų navigacijos sezono laikotarpiu.
Šventosios seniūnijos bendruomenė prieš ketverius metus (dar prieš savivaldybių ir Seimo rinkimus) inicijavo… susitikinėjo su įvairiomis žinybomis. Manau, kad šiais metais tai yra pozityvus signalas Šventosios bendruomenei, Priekrantės žuvininkystės asociacijai. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo svarba socialiniu požiūriu svarbi yra ne tik Palangos savivaldybei, bet ir visam Šiaurės Vakarų Lietuvos regionui ir Lietuvos žmonėms.
Dabar ta proga…
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. VINKUS (LSDDF). …klausimas. Gerbiamasis ministre, kaip planuojamas finansuoti ir kaip bus finansuojamas Šventosios jūrų uostas? Kokių fondų pinigai bus kooperuoti, kaip prisidės Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija ir kitos žinybos, kaip jie padės savivaldybei tą realizuoti? Manau, kad reikėtų paklausti, kas koordinuos atstatymo darbus, kaip Europos struktūriniai fondai bus panaudoti ir kita visų mūsų džiaugsmui? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū jums už klausimą. Šis projektas gimė bendradarbiaujant su Palangos miesto savivaldybe, jų labai didelė iniciatyva, tad didžiąja naštą sutinka prisiimti Palangos miesto savivaldybė, bet norint padaryti proveržį, investicijas… Pirmiausia, kad šis uostas taptų žvejų uostu, bus panaudotos lėšos iš Žemės ūkio ministerijos valdomos programos, Europos Sąjungos lėšomis. Čia, aišku, bus didžioji investicija, bet šiaip patį uostą ir jo valdymą užtikrins Palangos miesto savivaldybė, kuri labiausiai yra suinteresuota tiek uosto, tiek aplinkos vystymu.
Taip ir buvo sprendžiamas šis klausimas – uostą pavesti tam, kam labiausiai skauda, kam labiausiai rūpi, kam tie klausimai aktualiausi. Pirmame etape yra tiek numatyta, koks toliau bus bendradarbiavimas (ir Vyriausybė atvira pasiūlymams), žiūrėsime, bet norime bent jau pastatyti žvejų uostą, kad kuo daugiau žvejų galėtų bazuotis tame uoste, nes dabar išsibarstę palei visą pakrantę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. Sinkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, ačiū už įstatymo projekto pristatymą. Skamba lyg ir proveržis, bet toks nuogąstavimas, ar tai nėra tiesiog vargo nusimetimas iš tikrųjų, nes dar pernai metų birželį žemės ūkio ministras, jūsų kolega, kalbėjo ir apie antrąjį etapą. Kalbėjo apie 35–40 mln. Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimą, dabar yra kalbama tik apie 2 mln. eurų parėmimą iš Žuvininkystės paramos fondo ir tiesiogiai savivaldai.
Jums turbūt puikiai žinoma, kad Klaipėdos uoste žvejai turi perplaukti visą uostą, iki jūros toli, nerentabilu iš esmės. Ar tai nėra iš esmės valstybės nusisukimas nuo problemos esmės, nes palikimas savivaldai spręsti tokio masto problemą kaip užtikrinimas, Lietuvos žvejų problemos išsprendimas, na, tai neadekvatūs resursai savivaldos? Ar nebus savivalda palikta, kad antrasis etapas iš esmės niekada neįvyks? Dabar bus įvykdyta tiktai už 2 mln. kosmetinis pagilinimas, kelio nutiesimas, o daugiau viskas užmiršta.
R. MASIULIS. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tiesų dėl Šventosios jūrų uosto daug buvo įvairiausių planų, didelių finansinių prognozių, ką reikėtų investuoti, kokia galėtų būti iš to nauda, kas galėtų prie to prisidėti, bet nė vienas iš tų projektų nebuvo toks apčiuopiamas ir toks realus, kad jo būtų imtasi, kad būtų ryžtasi jo imtis, ir Šventosios jūrų uostui grėsė tiesiog stagnacija. Vyriausybė matė, kad jūrų uostas, mūsų Klaipėdos uostas, yra užsėmęs konkurencija su dideliais Baltijos uostais. Norint vystyti Šventosios jūrų uostą, reikėtų didinti ir etatus, ir tam skirti finansus, ir t. t. Krovos verslo ten nėra, pagrindinio jūrų uosto verslo ten nėra. Niekada Klaipėdos uostas tiek dėmesio nebūtų jam skyręs, o savivaldybė nori, savivaldybė turi viziją, turi planą, to plano pirmoji dalis suderinama su Vyriausybės planais ir mes prisidedame – duodame nemažai pinigų.
Aš irgi manau, kad kažką geriau daryti, negu laukti. Nemanau, kad čia tiesiog nusimetimas, mes matome, kad sutampa interesai, kažkas rodo iniciatyvą. Jeigu Palanga turės tokių projektų, kurie bus naudingi ekonomiškai, tikrai Vyriausybė prie jų prisidės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Sinkevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tenka ministrą pasveikinti, kad neliko be jūsų dėmesio ir tas gražus Šventosios uostelis, kurį galima įsivaizduoti kaip gražų ateityje. Džiaugiuosi, kad pasinaudojote tuo projektu ir statybos leidimu, ir tais etapais, galbūt pakoreguodami kiek, atsižvelgdami į ekonominę situaciją. Bet kokiu atveju, jį atstatant, darbus, matyt, teks etapuoti ir kooperuoti įvairių institucijų lėšas. Sutinku su jumis, kad Šventosios jūrų uostas niekada netaps krovinių uostu, greičiausiai tai bus pramoginis turizmo ir priekrantės žvejybos uostelis, kas irgi yra labai svarbu.
Klausimėlis būtų toks. Matyt, būtų tikslinga kooperuoti ne tik valstybės institucijų lėšas, bet ir privačias lėšas, juk ten taip pat bus reikalinga infrastruktūra, kuri bus valdoma greičiausiai privačių įmonių, kuri teiks serviso paslaugas, aprūpinimo vandeniu, kuru ir panašiai.
PIRMININKĖ. Klauskite.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Klausimas būtų toks: ką manote, ministre, kada priekrantės žvejai galės saugiai išplaukti žvejoti į Šventosios jūrų uostą?
R. MASIULIS. Labai jums ačiū. Jau dabar jie iš ten plaukia, ne visi, nedidelė dalis. Manau, kitais metais jie tą galės daryti, jeigu projektas pavyks. O dėl privačių prisidėjimo, tai pirmiausia, aišku, spręs Palangos miesto savivaldybė, nes jie valdys tą uostą. Mes tikrai tokios galimybės neatmetame, šiame etape tokių norinčių nebuvo, savivaldybė įdės šiek tiek savo lėšų. Savivaldybė planuoja įdėti 170 tūkst. ir tiek, kiek galės pasinaudoti, – apie 1 mln. ar 1 mln. su trupučiu iš žemės ūkio europinių fondų. Tai čia bus pirmasis stimulas, o toliau, kaip sakiau, visi keliai atviri.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Turiu skausmingą patirtį. Praeityje, prieš septynerius metus, bandant atgaivinti tą uostą, latvių kompanija padarė broką. Laimei, atsisveikinome su jais taip jiems ir nesumokėję, nors buvo siūloma ir baudžiamąsias bylas kelti, bet kadangi nesumokėjome už broką, taip ir buvo. Septyneri metai nieko neveikiant. Dabar aš sutinku, kad perduotų tam, kam tikrai rūpi ir skauda – Palangos savivaldybei. Pirmas etapas man nekelia abejonių. Antras etapas – ar valstybė numatys tuos 40 mln. eurų molų statybai, nes galutinis uosto išplėtojimas be molų ar molo pastatymo neįmanomas? Palanga savo galimybėmis to niekaip nepadarys, reikia europinių lėšų. Ar turi Vyriausybė planą, kaip ateityje bus skiriamos lėšos, statomi, rekonstruojami molai ir t. t.? Ir dar smulkus klausimėlis, ar išlieka Būtingės terminalo priežiūros, laivų parkavimo šitame uoste galimybė?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Planų buvo daug, kaip minėjau, kaip vystyti. Jūs visai gerai susipažinęs su tuo projektu, kad norint sustabdyti stichiją pirmiausia bangolaužiai turi būti, pastatyti molai, tai kol kas aiškių nuspręstų planų nėra. Yra įvairių prognozių, taip pat Palangos savivaldybė dalį tų planų turi. Šiandien ką mes norime, tai bent jau padaryti šitą pirmą etapą ir tada žiūrėti. Mes esame atviri tolesniems svarstymams, bet šiame etape šis nedidelis žingsnis kol kas yra konkrečiai suplanuotas. Kitų konkrečių planų, deja, nėra, bet labai viliuosi, kad po šito žingsnio bus matyti aiškesnis vaizdas ir bus galima jau aiškiau spręsti dėl tų didesnių planų. Jie kol kas yra atidėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už atsakytus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pernai netoli Talino buvo atrastas po vandeniu Prezidento A. Smetonos laivas, kuris byloja apie didžią Šventosios uosto praeitį. Ne tik praeitis įpareigoja mus atgaivinti šitą uostą, bet ir kiti europiniai reikalavimai, kad kas 50 kilometrų pajūrio juostoje būtų galimybė burlaiviams ar žvejams saugiai grįžti į krantą. Tačiau pastaruoju metu diskusija bent nuo kadencijos pradžios, kas pažįsta… Vakarų Lietuvos parlamentarai, mes diskutavome apie galimybę Šventosios uostui atgimti. Gaila, Vyriausybė nerado nieko kito, išskyrus tuos 2 mln. iš Žuvininkystės paramos fondo, kaip atiduoti Palangos savivaldybei.
Viena vertus, atrodo, bus minimalus proveržis, bet tikrai tai nėra kokia nors ilgalaikė strategija. Kai gerbiamas ministras sako, kad Uosto direkcijoje reikėtų kurti etatus ar dar kur nors, tai Palangos savivaldybė pati imasi šitos iniciatyvos. Ir kas kas, bet Valstybinė jūrų uosto direkcija tikrai yra kur kas pajėgesnė ir turi didesnius inžinerinius pajėgumus tuos darbus atlikti, ypač su jūrine inžinerija. Palangos savivaldybei, kuri daro tai tik išskirtinai, tai yra nei kompetencijos, nei gebėjimų… Šioks toks valstybės nusisukimas nuo Šventosios uosto yra jaučiamas. Gebėjimas išspausti tik 2 mln. vietoj prieš tai pernai dar žadėtų 30–40 mln. vėlgi yra pamiršta. Norisi pasitikti šitą žinią su optimizmu ir, aišku, reikia pritarti, bet Vyriausybė, man atrodo, tikrai visų galimybių neišnaudoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Kamblevičius. Prašau, kolega.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų man kažkaip navatnai atrodo šitas klausimas. Taip išeina, kad reikia pavesti savivaldybei. Tai susidaro tokia nuomonė – arba Vyriausybė neturi kompetencijos, kad tiek metų tempė tą gumą ir nieko nepadarė, dabar jau lyg ir numetė savivaldybei. Čia yra problema. Kas trukdė tai padaryti iki šio laiko? Aš, pavyzdžiui, asmeniškai ir šiandien nesu įsitikinęs, kad šis sprendimas yra teisingas, todėl susilaikysiu balsuojant.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame balsuodami dėl pateiktų įstatymų projektų.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1933 kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. O dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1934 kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas ir dar siūlomas papildomas Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 22 dieną.
Ar galime bendru sutarimu pritarti mano paminėtiems komitetams ir nustatytai datai?
K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tai yra susiję su žvejyba ir mažąja laivininkyste, todėl tikrai norėčiau, kad papildomas būtų ir Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKĖ. Ar galime girdėdami komiteto pirmininko prašymą pritarti, kad abu šiuos įstatymų projektus kaip papildomas komitetas dar svarstytų Aplinkos apsaugos komitetas? (Balsai salėje) Galime pritarti.
E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Manyčiau, kad nepaminėtas aspektas, nors, deja, buvau užsirašęs, buvo Lietuvos uostų tarptautiniai ryšiai su čia pat šalia esančiomis fantastiškomis švedų infrastruktūromis.
Mūsų kaimynų infrastruktūromis, kurios čia pat gali komunikuoti. Aš siūlyčiau ir Užsienio reikalų komitetą dėl aptarimo visų būsimų atvirų vartų ryšių ir pritraukimo tarptautinės visuomenės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Emanueli Zingeri. Aptarėme pasiūlymus. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
13.40 val.
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-14 klausimą – žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.). Leiskite Statutą priminti: 14 punktas – kviečiamas ministras ir jam suteikiama galimybė kalbėti 20 minučių. Gerbiamas B. Markauskas, žemės ūkio ministras, kviečiamas į tribūną, o po to, gerbiamieji kolegos, galėsite paklausti. Pirmieji galės paklausti iniciatoriai, kurie teikė klausimus žemės ūkio ministrui. Prašau, skiriama 20 minučių.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, kolegos. Iš tikrųjų nėra paprasta šiandien stovėti toje tribūnoje ir atsakinėti į klausimus, bet tikrai privalau ir tą darysiu. Gal aš perskaitysiu klausimą ir po to pateiksiu atsakymą.
Pirmas klausimas. „Ar pripažįstate, kad jūsų šeima be savininko leidimo ir nuomos sutarties naudojosi jo turtu ir gavo Europos Sąjungos išmokas?“
Pripažįstu, kad ne visa žemė, už kurią ūkininkė S. Markauskienė gavo ir gauna tiesiogines išmokas, valdoma pagal rašytinę nuomos sutartį, bet nepripažįstu, kad žemė buvo naudojama be savininkų leidimo. Lietuvos Respublikos žemės ir kaimo verslo registro nuostatos numato, kad naudojimosi žemės ūkio sklypu teisinis pagrindas gali būti privati nuosavybė, nuoma iš valstybės, nuomojamo iš valstybės žemės sklypo subnuoma, panauda iš valstybės, naudojimasis kitais pagrindais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad sutarčių, sandorių forma būna ne tik rašytinė, rašytinė, notarinė, bet ir žodinė.
Jeigu klausiama konkrečiai apie savininkui R. Lėliui priklausiantį žemės sklypą, nes kol kas ir žiniasklaidoje, ir iš Seimo narių būtent dėl šio sklypo sulaukiu klausimų, tai tame pačiame lauke esančių kitų dviejų sklypų savininkai patvirtino, kad, prieš pradedant naudoti mamos ūkyje pono R. Lėlio žemės sklypą, buvo jo atsiklausta, ir tą jos patvirtino raštiškai.
Gal truputį, vis tiek kils papildomų klausimų, tai noriu, nes yra ir žiniasklaidos atstovų, girdžiu, kad B. Markauskas slepiasi už savo mamos S. Markauskienės pečių, tai tik labai trumpai noriu priminti, kad ūkininkauti pradėjom 1990 metais. Mama tada buvo dvejais metais už mane vyresnė, mama buvo melžėja, tėvukas – kalvis. Tuos 27 metus mama visą laiką ir buvo ūkio savininkė. Bet iš tikrųjų man daug teko prisidėti ir ūkį kuriant, ir ūkį valdant, aš to neneigiu, iki ateidamas į Seimą ir tapdamas ministru, aš tikrai pakankamai aktyviai tą dariau.
Mano mamos S. Markauskienės ūkis yra netoli Klaipėdos miesto. Žemės sklypai, esantys netoli ūkio, atsižvelgiant į jų geografinę padėtį, bet kada gali būti savininkų parduoti ar panaudoti namų statybai, tad su jų savininkais dėl žemės panaudos žemės ūkio kultūroms auginti buvo susitariama dažnai ir žodžiu. Taip buvo gauti žodiniai leidimai tuos sklypus naudoti, nors šiandien, aišku, reikia pasakyti, kad buvo rizika, kad derlius gali būti nenuimtas, jeigu savininkas pareikalautų nustoti naudotis sklypu. Toks būtų atsakymas į pirmą klausimą.
Antras klausimas. „Jūs davėte priesaiką sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Sąžiningai atsakykite, ar sąžininga be savininko leidimo ūkininkauti jo žemėje ir gauti už tuos plotus Europos Sąjungos išmokas?“
Aš jau kaip ir nurodžiau, kaip ir sakiau, atsakydamas į pirmą klausimą – S. Markauskienė neūkininkavo be savininkų leidimo. Dėl žemės naudojimo su savininkais buvo tartasi bei gautas rašytinis arba žodinis sutikimas. Europos Sąjungos išmokas gavo S. Markauskienė. Kadangi duota priesaika sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms, ši priesaika yra sąžiningai ir vykdoma.
Ir, žinoma, šiuo atveju galiu pridėti Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktą pažymą dėl tokių atvejų kaip ūkininkės Sofijos Markauskienės. Nacionalinei mokėjimo agentūrai Žemės valdymo dokumentus reikia pateikti šiais atvejais: pirma, kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos arba deklaruoja per praėjusius dvejus metus visiškai nedeklaruotus didesnius nei 1 hektaro naudmenų ir kitus plotus tais atvejais, kai pareiškėjas pats pildo paraiškos elektroninę formą.
Antras atvejis – kai pareiškėjo nurodytoje vietoje jau įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. Trečias atvejis – įtarus, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą siekdamas gauti didesnę paramos sumą pagal perskirstymo išmoką ir išmoką jaunajam ūkininkui. Kai yra gaunama informacija, t. y. skundas, pranešimas ar kita, kaip buvo šiuo atveju, apie pareiškėją dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų arba atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu atrinkus pareiškėją žemės valdymo teisės patikrai.
Nacionalinės mokėjimo agentūros yra pateikti ir konkretūs skaičiai, kiek 2016–2017 metais buvo tokių atvejų, kada buvo reikalaujama pateikti valdymo dokumentus. Mes matome, kad tą praktiką reikia keisti, ir ji tikrai bus keičiama.
Trečia. „Kiek žemės jūsų šeima naudoja žemės ūkio verslui ir kiek Europos Sąjungos išmokų už tai gauna? Gal naudojatės ir daugiau sklypų be savininkų sutikimo?“ Kadangi tai yra S. Markauskienės ūkis, aš neprivalėčiau atskleisti tų duomenų, bet kadangi esu ir Seimo narys, ir nematau, ką slėpti, tai galiu pateikti skaičius. 2015 metais yra deklaruota 236 hektarai, 2016 metais – 223 hektarai, 2017 metais yra deklaruota 210 hektarų. Kaip matote, iš tikrųjų tas plotas mažėja ir mažėja dėl to, kad ūkininkaujama tokioje geografinėje vietoje, kur žmonės pradeda statyti arba parduoda sklypus.
Dabar galiu pateikti informaciją ir apie ūkio finansinius rezultatus. Pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją, tai yra už pieną, už gyvulius, parduotus 2015 metais, sudarė 129 tūkst. 461 tūkst… 2016 metais – 156 tūkst., 2017 metais – 177 tūkst. pajamų. Nors ūkis mažėja, deklaruojamų plotų skaičius mažėja, bet pajamos iš ūkio, kadangi ūkis tikrai yra neblogas pagal produktyvumą, didėja.
Dėl gautų išmokų už deklaruotus pasėlius. 2015 metais – 38 tūkst., 2016 metais – 36 tūkst. ir 2017 metais – 33 tūkst. Kaip matote, nuo bendrų gautų pajamų už žemės ūkio veiklą tai nėra toks didelis procentas. Jeigu pažiūrėsime Lietuvos vidurkį, daugeliu atvejų gaunamos tiesioginės išmokos sudaro didesnę dalį pajamų negu S. Markauskienės ūkyje. Bet, iš kitos pusės, noriu pridėti, kad S. Markauskienės ūkis per visus mokesčius 2015 metais sumokėjo 22 tūkst., 2016 metais – 28 tūkst., 2017 metais – taip pat 28 tūkst. Kaip matote, sumokėti mokesčiai nėra daug mažesni, negu gautos tiesioginės išmokos, nors, aišku, tai nieko bendro neturi. O kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai yra mokestį, kurį ūkininkas moka kaip mokestį valstybei, kurio neseniai padarėme pakeitimus, tai 2015 metais buvo sumokėta beveik 2 tūkst., 2016 metais – beveik 4 tūkst., o už 2017 metus reikės sumokėti 7 tūkst. 785 eurus. Kaip matote, tie mokesčiai nėra tokie maži, ir S. Markauskienės ūkis juos tikrai sumokės.
Ketvirta. „Pripažinote, kad Lietuvoje populiaru ūkininkauti žemėje be savininko leidimo. Ar todėl, kad būdamas ministras pats naudojatės svetima žeme be sutikimo, ir toliau toleruosite tokią sistemą?“ Iš tiesų netoleruosime, bet turbūt šiandien turime pripažinti visi tie, kas formavome žemės ūkio politiką, kad jau seniai reikėjo priimti tuos sprendimus, kad ūkininkams nekeltų rizikos, būtent smulkesniems ir vidutiniams ūkiams, nes stambios žemės ūkio įmonės, be abejo, turi ir teisininkus, ir buhalterius, ir visa tai labai gerai sužiūri, o smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurie iš principo ir patys dirba, ir tikrai turi problemų su dokumentais, šiuo atveju buvo palikti tokioje nežinomybėje ir turėjo tą riziką prisiimti.
Būtų buvę labai gerai, jei būtų buvusios seniai priimtos tokios pasėlių deklaravimo taisyklės, kurios nekeltų rizikos ūkininkams. Bet mes tai tikrai darome. Ir šįryt buvo, ir pastarąsias dvi savaites jau tikrai dirba visi specialistai – ir ministerijos, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, ir S. Puodžiuko kaimo verslo informacijos centro specialistai.
Mes kitiems metams pasėliams deklaruoti iš tikrųjų parengsime taisykles, kad tos rizikos ūkininkams būtų kuo mažiau, nes šiandien, aišku, reikia pripažinti, kad iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 1 mln. 100 tūkst. žemės sklypų. Jeigu paimtume vidutiniškai, iš 50 deklaruojančių žemės ūkio naudmenis, maždaug 35 turi vienokių ar kitokių problemų dėl žemės nuomos sutarties. Iš tikrųjų matome, kad yra masinis reiškinys, ir taip neturėtų būti, ir tą situaciją reikia tikrai imti… Tapęs ministru, aš jau ėmiausi veiksmų, kad bent būtų nustatytas mastas, kiek deklaruotų žemės plotų yra deklaruojama neturint ne tik žemės valdymo dokumentų, bet teisėto valdymo pagrindimo.
Penktas klausimas. „Ar valstybės pareigūnas, negebantis sutvarkyti savo šeimos žemės ūkio verslo teisinių dalykų, gali atsakyti už visą šalies žemės ūkį?“ Šituo atveju vis tiek aš noriu, kad būtų atskiriamas laikotarpis tada, kai aš buvau tiktai ūkininkas arba, tiksliau, dirbau savo mamos S. Markauskienės ūkyje, nuo to laikotarpio, kai tapau Seimo nariu ir žemės ūkio ministru. Tada, kai aš tapau Seimo nariu ir žemės ūkio ministru, nė vienos naujos – nei žodinės, nei rašytinės sutarties neatsirado.
Kalbant apie žmogų B. Markauską, tikrai ilgą laiką dirbusį savo mamos S. Markauskienės ūkyje, ir iš tikrųjų reikia pripažinti, kad daug dalyvaujant jam žemdirbių savivaldoje, visą laiką tas dalyvavimas buvo toks epizodinis. Kaip ir visi ūkininkai… galėjo būti padaryta klaidų, tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra daug kartų tikrino S. Markauskienės ūkį ir visai neseniai, man atrodo, ir praėjusiais metais, ir užpraėjusiais metais, nebuvo nustatyta pažeidimų. Šiuo atveju kaip ūkininkas B. Markauskas taip pat šiandien nesijaučiu padaręs kokių nors klaidų. Aš manau, kad būtent aš, atėjęs į Žemės ūkio ministeriją, matau, kad yra spragų, kurias reikia tvarkyti, ir tikrai mes pasirengę tvarkyti ir artimiausiu metu tie pasiūlymai bus pateikti.
Šeštas klausimas. „Ar kalbėjotės su R. Karbauskiu per tą valandą, kai viešai pareiškėte, kad atsistatydinsite, o po valandos sprendimą atšaukėte?“ Per tą valandą šiandien tikrai galiu pasakyti, kad su R. Karbauskiu nekalbėjome, bet, žinoma, jau praėjo nemažai laiko. Turbūt čia turima omeny, kai aš atsakinėjau į klausimą ir dėsčiau savo nuomonę „Delfi“ tiesioginėje transliacijoje ir po to, išėjęs iš „Delfio“, kol ėjau į Seimą ir Seime žurnalistams sakiau, sakykim, tas abejones. Per tą laiką tikrai nekalbėjau su R. Karbauskiu, bet, žinoma, pastaruoju metu, kadangi turbūt normalu, kad esu ne tiktai Vyriausybės narys, bet esu ir frakcijos narys, tikrai tenka su daugeliu frakcijos narių kalbėtis. Bet šiandien aš tikrai į tą klausimą… kad po pokalbio su R. Karbauskiu aš pakeičiau savo nuomonę, tikrai yra netiesa. Per tą valandą aš su R. Karbauskiu telefonu nekalbėjau.
Septintas klausimas. „Ar galite atsakyti į prieš kelis mėnesius iškeltus klausimus, kiek žemės valdo R. Karbauskis ir su juo susiję asmenys, ar teisėtai ji įgyta?“ Aš galiu pasakyti vienareikšmiškai, kad nuo šių metų sausio 1 dienos, kai Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja žemės pirkimo ir pardavimo sandoriuose, mes galime užtikrinti, kad nei R. Karbauskio, nei kito fizinio ar juridinio asmens… Jau kontroliuojama, kad nebūtų įsigyjama daugiau nei 500 hektarų žemės, tai jau yra kontroliuojama. Ateičiai yra kontroliuojama, nes Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja tame procese ir reikalauja visų reikiamų dokumentų.
Jeigu kalbėtume apie praeitį, turbūt puikiai žinote ir, ko gero, būtent opozicija kreipėsi į prokuratūrą ir prokuratūra atlieka tą tyrimą. Aš manau, kad niekas geriau už prokuratūrą to tyrimo neatliks, nei žemės ūkio ministras, nei bet kuri kita institucija. Dar šiandien, aišku, lieka tam tikrų problemų. Man atrodo, iki liepos 1 dienos, kai jau įsigalios Seimo naujai priimti registrai, t. y. žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų privaloma narių registracija, ir tai bus galima kontroliuoti, anksčiau ar vėliau tikrai ir Nacionalinė žemės tarnyba turės galimybę atsakyti į visus klausimus tiek dėl juridinių, tiek dėl fizinių asmenų valdomos žemės dydžio. Bet šiandien turbūt reikia pripažinti, kad žemės rinka yra aprimusi ir tikrai daug kas laukia tų vertinimų. Manau, kad ateičiai mes kokios nors rizikos neturime, o praeities dabar jau niekas nieko nepakeis – tikrai bus išsiaiškinta ir visi atsakymai duoti.
„Kaip vertinate savo metamą šešėlį visai dabartinei Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos reputacijai?“
Nežinau, žinoma, nežinau, ką reiškia tas metamas šešėlis. Aš galvoju ir šiandien, atsakydamas į Seimo narių klausimą, aš manau, kad to šešėlio nėra. Aš, kaip žemės ūkio ministras, iš tikrųjų turiu labai didelę žemės ūkio veiklos patirtį (šiuo atveju, aš manau, gerai) tiek kaip ūkininkas, tiek kaip žemės ūkio politikas. Man labai gerai matyti tos spragos, kurios turi būti taisomos, ir atvirkščiai – aš manau, kad Žemės ūkio ministerija yra viena iš lyderių dėl pradėtų reformų, dėl reformų, vykdomų sau pavaldžiose institucijose, pačioje Žemės ūkio ministerijoje. Aišku, labai būtų gaila, jeigu tie procesai sustotų arba grįžtų atgal. Šiuo atveju aš manau, kad Lietuvai dėl to būtų tik blogiau. Nežinau, ką aš daugiau dėl to šešėlio galiu paaiškinti. Šiandien yra numatytas susitikimas su premjeru. Premjeras išsakys savo nuomonę. Bet kol kas tai yra labiau tokie, sakykime, žiniasklaidos vertinimai ir galbūt opozicijos, aišku, kai kurių Seimo narių. Aš tikrai noriu padėkoti kolegai K. Starkevičiui. Aišku, gaila, kad kai kuriais atvejais frakcijos nariai nepaklausė Kazio nuomonės, kuris iš tikrųjų turi didžiulę ministro patirtį. Į nemažai klausimų, kurie šiandien man, kaip Seimo nariui, yra užduodami, jis galėjo atsakyti.
Ir turbūt paskutinis klausimas. „Kokią dalį iš beveik 6 mln. eurų, skirtų Žemės ūkio ministerijos veiklai viešinti, skirsite savo reputacijai atstatyti?“
Aš galiu labai trumpai atsakyti, kad nežadu skirti nė euro. Iš tikrųjų, kas mane pažįsta… Beje, turiu pasakyti, kad mane… Ko gero, Seimo nariai, tie, kurie vienmandatėse, grįžtate į rajoną… Iš tikrųjų mane labai palaiko visos Lietuvos ūkininkai, visi, kas mane pažįsta, visi giminės, artimieji, kaimynai. Man nereikia labai daug, sakykime, ko nors daryti tai reputacijai atstatyti. Aš suprantu, kad buvo anksčiau praktika. Jeigu pasižiūrėsime, kiek anksčiau būdavo Žemės ūkio ministerijoje išleidžiama lėšų viešinimui… Būdavo tam tikrų samprotavimų, ar vienas, ar kitas straipsnis atspindi tai, ką turi atspindėti, ir kokie reikalavimai yra tam viešinimui. Aš turiu jums vienareikšmiškai pasakyti ir aš tikiu, jūs turbūt žinote, kad ši parama viešinimui yra išskirtinai Europos Sąjungos paramos geriesiems pavyzdžiams pristatyti – tai jokiu būdu negali būti netgi Žemės ūkio ministerijos kokiai nors veiklai, nesusijusiai su tuo tikslu. Aš tikrai neplanuoju, neplanavau ir neplanuosiu. Taip, yra tam tikrų abejonių. Dabar Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka tų projektų, tų pirkimų patikrą. Matyt, bus vertinimai, ir jeigu iš tikrųjų buvo kas nors, iškils tam tikrų abejonių, tai tikrai bus stabdomi tie pirkimai. Bet aš, kaip žemės ūkio ministras, aišku, nedalyvauju nei komisijoje, nei viešuosiuose pirkimuose, galiu šiandien labai sąžiningai pasakyti, kad aš tikiuosi arba, bent kiek nuo manęs priklauso, visi tie pirkimai padaryti skaidriai ir sąžiningai, bent tiek, kiek žinau ir kiek nuo manęs priklauso. Ačiū, buvo tiek raštiškų atsakymų į jūsų raštiškus klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs kalbėjote beveik 18 minučių. Visam šiam klausimui yra skiriama 20 minučių. Mums reikia pasitarti ir priimti sprendimą kiek… numatyta, kad galime pratęsti. Kiek minučių dar galime pratęsti? (Balsai salėje) 10 minučių. Manau, ministras tikrai sutiks atsakyti į klausimus. Ar sutinkame dar 10 minučių pratęsti laiką ir tai būtų bendru sutarimu? Sutinkame. Pagal mūsų Statutą pirmiesiems žodis suteikiamas pasirašiusiesiems. Žodį suteikiu gerbiamajam A. Sysui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju už išsamius, bet, ko gero, nelabai nuoširdžius atsakymus, man taip atrodo. Supratau, kad atostogas, nors Seimo nariui nepriklauso, leidote turiningai, pagaliau nuvykote į vietą ir vietoje išsiaiškinote, ir netgi gavote sutikimus dirbti žemę. Tai jau yra sveikintinas ir geras pavyzdys. Aš neklausiu apie moralę ir autoritetą, bet mano klausimas būtų labai trumpas: ar gerbiate Lietuvos Respublikos Prezidentę ir jos išsakytą nuomonę apie jūsų darbą?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Atsakydamas į šitą klausimą gerbiamajam kolegai, aš manau, atvirkščiai, aš nežinau, kiek buvo išsamūs mano atsakymai, bet kad jie buvo nuoširdūs, tai tikrai. Per tas dvi dienas, jeigu iš tiesų, tai tik vieną atostogų dieną man pavyko praleisti namuose, nes vieną dieną aš dar buvau Vilniuje, iš Vilniaus išvažiavau gana vėlai. Ar aš gerbiu Prezidentės nuomonę? Taip, aš ją tikrai labai gerbiu ir man Prezidentės nuomonė yra labai svarbi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi P. Urbšys.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, tikrai esate dabar visai kitaip nusiteikęs negu šios situacijos, šitų aplinkybių atsiradimo pradžioje, kai jūs buvote tikrai sumišęs, sutrikęs ir iš tiesų buvo matyti, kad jūs kaip ir sutinkate, kad padarėte ir klaidų. Netgi mačiau viešojoje erdvėje jūsų akyse ir jūsų žodžiuose kaltės pripažinimą ir atgailavimą, ir supratimą, kad iš tiesų ministras taip negali elgtis. Tačiau šiandien, atsakydamas į mūsų užduotus klausimus, jūs iš tiesų labai nuoširdžiai pasiruošėte ir labai pasistengėte įrodyti tą momentą, kad vis dėlto ne jūs už viską atsakingas, o jūsų mama.
Ministre, sakykite, kaip jums atrodo, ar Konstitucija, kuri įpareigoja mus visus, ypač Seimo narius, ne tik ministrus, tikėti, kad Konstitucija yra tas šventas dalykas… Iš tiesų ne tik Prezidentę ar jūs gerbiate, bet sakykite, kaip jums atrodo, ar jūs dabar iš tokios dviprasmiškos situacijos, kai stengiatės išvinguriuoti, gavęs kažkokius leidimus iš savo partinės vadovybės, ar tikrai reiškia, kad jūs nepažeidžiate ir sąžiningai tarnaujate tam svarbiausiam šalies dokumentui – Konstitucijai?..
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Iš tiesų esu įsitikinęs, kad sąžiningai tarnauju ir mano darbai Lietuvai yra labai reikalingi kaip žemės ūkio politiko, kaip žemės ūkio ministro. Žinoma, nėra mano tokia didelė patirtis politikoje ir tie žmogiški paslydimai ant banano žievės turbūt visada yra įmanomi. Iš tikrųjų aš neišsisukinėju, esu pasirengęs atsakyti į viską atvirai. Situacija, kai mes pradėjome ūkininkauti, labai pasikeitė. Mirė tėvukas, mirė brolis, mama iš tikrųjų šiandien iš esmės nemato. Man teko pasiimti didelę naštą ant savęs. Žinoma, kaip ūkininkas, aš ne visada sugebėjau įvertinti tuos juridinius niuansus, tai pripažįstu, bet kad aš dirbau Lietuvai, kad tikrai mano darbas yra nuoširdus Lietuvai ir aš tai toliau pasiryžęs daryti, tai taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Urbšys.
O toliau pagal užsirašymo eilę – J. Razma.
P. URBŠYS (LVŽSF). Nuo 2014 metų Nacionalinėje mokėjimo agentūroje buvo deklaruojama, kad šitą sklypą, dėl kurio dabar kilo toks triukšmas, kreipiamasi, deklaruojama jį… kaip naudojamą panaudos pagrindu. 2017 metų rudenį to sklypo savininkas su antstoliu fiksavo juridinį faktą, kad jo žemė dirbama neteisėtai. Kodėl tai netapo jums signalu ir kodėl jūs tada nesuskatote taisyti tos klaidos, inicijuoti Žemės ūkio ministerijos galios dokumentų atsiradimą, keičiant tą situaciją iš esmės? Tuo labiau kad Nacionalinė mokėjimo agentūra baudžia ūkininkus, kurie gauna ES išmokas už dirbamą svetimą žemę…
PIRMININKĖ. Klauskite!
P. URBŠYS (LVŽSF). …pagal teisiškai nepagrįstus dokumentus. Ar jiems bus grąžinti pinigai, kai jūs pripažinsite, kad tai yra negerai, kad tai taisytina ir kad šiuo atveju būtų taikomi vienodi standartai?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Jeigu galėčiau, gerbiamas Povilai, patikslinti klausimą – kam jiems?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš turiu omeny, kadangi ūkininkai yra nubausti Nacionalinės mokėjimo agentūros už tai, kad jie gavo ES išmokas už sklypus…
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Supratau.
P. URBŠYS (LVŽSF). …kuriuos dirbo be pakankamo teisinio pagrindo.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Čia galima labai trumpai atsakyti. Kaip minėjau, žodinis susitarimas yra galimas. Žinoma, jeigu Lietuvoje džentelmeniškas susitarimas yra pažeidžiamas ir kas nors pasako, kad ne, ne, taip nebuvo, ir, sakykim, Nacionalinė mokėjimo agentūra, atlikdama patikrą, gauna tokį patvirtinimą, kad ne, savininkas su tuo nesutiko, bet lygiai taip pat yra kitų atvejų. Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra dėl, pavyzdžiui, dvigubo deklaravimo paprašo žemės valdymo dokumentų, žemės savininkui yra sudaroma galimybė, netgi jeigu yra žodinė sutartis, nuvažiuoti pas žemės savininką ir gauti raštišką jo paprastą parašymą, kad aš neprieštarauju, kad tas ūkininkas dirba žemę. Visiškai to užtenka.
Lenkijoje yra netgi dar paprasčiau. Ten niekada Nacionalinė mokėjimo agentūra neturi santykių su trečiuoju asmeniu. Ji tik tikrina, ar teisingai deklaruotas plotas ir ar auginama tai, kas auginama. O jeigu yra deklaruotojo ir žemės savininko problema, tai yra tik teisminiai dalykai, agentūra į tai nebesikiša. Šiuo atveju išmokos buvo gautos teisėtai, nes buvo deklaruojama tai, kas buvo pasėta, ir plotai atitiko. Šiuo atveju niekaip negalėtų savininkas gauti, nes jis tos žemės nedirbo, nesėjo ir nedeklaravo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Kubilius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tikiuosi, jūs turėjote galimybę pasižiūrėti E. Jakilaičio laidos „Dėmesio centre“ įrašą, kuriame žurnalistas kalbino vieną sutrikusį ūkininką, kuris niekaip negalėjo paaiškinti, kaip yra su tuo žemės naudojimu ir gaunamomis išmokomis. Sakykite, jeigu jūs nebūtumėte pažinęs to atsakinėjančio žmogaus, ar galėtumėte pasakyti, kad tai yra žemės ūkio ministras?
Kitu atveju, kai TV3 žurnalistai štai iš politikų išgauna pasakymą, kad po pusės metų atsistatydins, o po pusvalandžio jau sako, kad dėl sutrikimo tai pasakęs, ir nebeatsistatydina, ar toks elgesys gali teikti tikėjimo ūkininkams, žemdirbiams, kad jų ministras tikrai tvirtai apgins jų interesus Briuselyje, tvirtai vadovaus žemės ūkio politikai ir darys tai, kas priklauso ministrui?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų, jeigu aš turėčiau tokią politinę patirtį, kaip jūsų, ko gero, sutikčiau, bet šiuo atveju dėl laidos su gerbiamu E. Jakilaičiu aš nežinau, ar gerbiamas Edmundas geriau atrodė, kitų vertinimu. Tai, kad buvo tiesiogiai toks… Nežinau, kaip tą… Nebuvo klausimai, atsakymai. Tai buvo tiesiog kaltinimas ir tiek. Žinoma, aš galbūt nepasirodžiau geriausiai per šitą laidą, aš tai pripažįstu, bet turbūt, kita vertus, vertinant, kaip ta laida buvo vedama, aš nežinau, ar kas nors galėjo geriau pasirengti.
Bet dėl mano sugebėjimo atstovauti žemdirbių interesams, tai šiandien visų visuomeninių organizacijų yra palaikymas ministrui. Visi nesupranta, kas čia darosi. Ir raštiškai, ir iš tiesų galiu pasakyti, kad buvo skambinama – čia gal mums piketus? – bet sakiau, na, jūs tikrai nesikiškite į tokius dalykus. Šiuo atveju niekam nekyla abejonių dėl mano kompetencijos žemės ūkio politikos srityje. Tai čia tikrai toks klausimas jau…
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, toje laidoje, apie kurią jūs čia taip nuoširdžiai kalbate, į kiekvieną sudėtingesnį E. Jakilaičio klausimą jūs atsakydavote, na, Edmundai!
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Taip.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai dabar, kai aš užduosiu paprastą klausimą, jūs neatsakykite, na, Andriau!
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Taip.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mano klausimas yra toks. Jūs čia ką tik paskelbėte naujieną, kad dabar savo atostogas praleidote tame motinos ūkyje ir ten pasirūpinote, kad bent du kaimynai ar dvi kaimynės pasirašytų liudijimą, kad tas kitas kaimynas R. Lėlys tariamai žinojo ar su juo buvo susitarta, kad jūs jo žemę naudosite. Pats R. Lėlys tą neigia, ir dar daugiau – tai, ką priminė P. Urbšys, R. Lėlys buvo pasikvietęs praeitais metais antstolį ir fiksavo, kad jūs neteisėtai naudojatės jo žeme. Gerbiamas ministre, aš noriu jūsų paklausti. Kada jūs nustosite mums čia, Seimo salėje, paprasčiausiai meluoti?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dabar dėl šito. Iš tikrųjų man skambino ne per atostogas. Kadangi jau viešojoje erdvėje buvo prasidėjęs to klausimo nagrinėjimas, man skambino prieš tai savaitgalį grįžus. Absoliučiai ne mano iniciatyva, tos ponios, gretimų sklypų savininkės, pačios paskambino ir paklausė, kuo mes galime padėti tokioje situacijoje. Šiuo atveju nebuvo jokio spaudimo, jokio sutarimo. Gerbiamas R. Lėlys… Aš, aišku, šiandien nesu morališkai pajėgus sekti visą viešąją erdvę, kokie yra vertinimai, bet, kiek žinau, gerbiamas R. Lėlys ir viešai pripažino, kad jis jokių pretenzijų ministrui neturi. Kitokių vertinimų aš negirdėjau. Šiuo atveju manau, juo labiau vertindamas, kad gerbiamas R. Lėlys yra politikas, nors čia, žinoma, tas nėra koks nors pateisinimas, vis dėlto galima įžvelgti, kad yra daugiau politikos nei etikos. (Balsai salėje) Nežinau, aš dar jokių antstolių… Aš nematau, kad antstoliai. Pirmiau, manau, turėtų kreiptis į teismą, po to antstoliai. Bent, mano manymu (turiu juridinį išsilavinimą), taip turėtų būti. Aš kol kas iš antstolių negavau jokių paklausimų ar…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Sutartas laikas atsakyti į klausimus baigėsi, todėl šio klausimo svarstymą ir baigėme.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėkui.
Gerbiamieji kolegos, baigiame rytinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.