LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 57
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 4 d. posėdį. Kviečiu registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gegužės 4 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Darbotvarkė visiems yra matoma. 1-2 ir 1-3 klausimai Seniūnų sueigoje buvo išbraukti. Dėl Statuto reikalavimų neatitikimo siūlau išbraukti 1-9 klausimą, t. y. projektą Nr. XIIIP-241, perkelti jį į antradienio darbotvarkę. Ar reikia atskiro balsavimo? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Ar turite dar kitų pasiūlymų dėl darbotvarkės?
Prašom. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF*). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau komiteto vardu paprašyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4238 išbraukti, nes komitetas nesvarstė, ir atidėti iki tol, kol komitetas apsvarstys artimiausiame posėdyje.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-11 klausimas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dabar 2-11, taip.
PIRMININKAS. Opozicinės darbotvarkės mes keisti negalime, todėl jis turi likti darbotvarkėje, bet galėsite prašyti pertraukos. Pritariame darbotvarkei? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už pateiktą darbotvarkę su pataisymais, prašau balsuoti.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.06 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-295(4) (priėmimas)
Pereiname prie darbotvarkės 1-2a klausimo – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-295. Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, pasiekėme minėto įstatymo priėmimo stadiją.
PIRMININKAS. Eisime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti pastabai ir atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti su pastaba bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl to paties straipsnio 5 dalies taip pat yra Teisės departamento pastaba.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti ir atsižvelgti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu su pastaba? Ačiū.
Toliau – Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Ar turime 29 pritariančius? Ar V. Sinkevičius norėtų pristatyti? Ar yra Virginijus? Nematau. Ačiū, 29 turime. Ar pristatysite esmę?
V. PODERYS (LVŽSF). Čia su V. Sinkevičiaus pataisomis ir yra atsižvelgiama į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Yra suvienodinamas pereinamasis laikotarpis, kai yra terminuotos sutartys ir neterminuotos. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra dėl motyvų prieš. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Jeigu atsimename šito įstatymo istoriją, tai po svarstymo buvo pritarta mano siūlymui, kad kadencija prasideda nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, kaip mes esame numatę ir Švietimo įstaigų įstatyme. Būtent priimame įstatymą ir nuo įstatymo įsigaliojimo dienos prasideda pirma kadencija – pasikeičia sutartys, mes informuojame, darbdavys informuoja darbuotoją. Dabar mes sugalvojome, štai, žmogus jau išdirbo penkerius metus, tai jau pirma kadencija įskaitoma, išdirbo dešimt metų – išdirbo dvi kadencijas, nors darbo sutartis buvo neterminuota. Aš atkreipiu dėmesį, kad tai yra neterminuota darbo sutartis, mes pažeidžiame žmonių teisėtus lūkesčius.
Todėl aš tikrai siūlyčiau pritarti mano variantui, kuris dabar yra išbrauktas, yra V. Sinkevičiaus variantas, pritarti mano variantui, kad kadencija prasidėtų nuo įstatymo įsigaliojimo. Na, negalima bloginti žmonių gyvenimo sąlygų. Mes tokiu būdu bloginame esamų vadovų, kuriems buvo sudarytos neterminuotos sutartys, darbo sąlygas. Labai ačiū. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Aš kategoriškai nesutinku su prieš tai kalbėjusiu kolega. Pirmiausia, pritarus jo siūlymui, šitas įstatymas visiškai netenka prasmės, nes tuomet tie patys vadovai, dirbantys dešimt ir dar daugiau metų, realiai lieka dar dešimčiai metų. Šitas įstatymas visiškai netenka prasmės. Dabar yra išlyga, kad, išdirbęs dešimt ar daugiau metų, vadovas turėtų galimybę nuo įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigalios po pusmečio) dar išdirbti metus. Aš manau, tai yra pakankamas laikotarpis. Valstybės ir savivaldybių įmonėms vadovų pasikeitimai yra sveikintinas dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau balsuoti už šį V. Sinkevičiaus pasiūlymą, kuriam komitetas siūlo pritarti.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 61, prieš – 19, susilaikė 25. Pasiūlymui pritarta.
Replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji, ką mes dabar padarėme, tai galime nesvarstyti nei darbo teisės, nei Darbo kodekso. Bet kuris valstybės tarnautojas, nuėjęs į teismą, laimės, ir mes turėsime keisti šitą įstatymą, nes padarėme veikimą galiojančia tvarka. Jūsų norai taip nerealizuojami. Mes faktiškai sujaukėme viską ir padarėme vieną išskirtinę kategoriją. Taip darbo teisė neveikia. Mes padarėme didelę klaidą ir galime toliau nesvarstyti šito įstatymo.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, jeigu galiu reaguoti. Yra teisminė praktika, kur tokie dalykai yra išnagrinėti ir išaiškinti, kad tokiais atvejais nėra teisėtų lūkesčių dirbti iki pat pensinio amžiaus arba amžiaus galo.
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. PODERYS (LVŽSF). Aiškinamajame rašte yra pateiktas…
PIRMININKAS. Kadangi kitas Seimo narių pasiūlymas yra alternatyvus šitam, kurį priėmėme, dėl kito nėra prasmės balsuoti. Todėl siūlau balsuoti… (Triukšmas salėje)
Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, jūs perskaitykite. Kur jūs ten matote prieštaravimą? Jis ne alternatyvus, tai yra 6 dalies papildymas. Šito sakinio gerbiamo V. Sinkevičiaus nėra, tai yra visiškai naujas siūlymas, todėl reikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai. Balsuojame. Pristato. Kas pristatys? Seimo nariai A. Palionis, A. Gumuliauskas, P. Čimbaras ir V. Bukauskas. Pristato A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes dabar pritarėme Virginijaus pataisai, jeigu įmonės vadovas šiandien dirba iki penkerių metų, jam įsiskaitys, kad prasideda pirma kadencija. Bendru laiku jis galės dirbti maksimumas 14 metų. Jeigu įmonės vadovas dabar dirba nuo penkerių iki dešimties metų, vadinasi, jis dirbo vieną kadenciją ir dar vieną kadenciją galės. Vėl galės iki 14 metų su keliais mėnesiais dirbti toje pačioje įmonėje vadovu. O jeigu įmonės vadovas dirba daugiau negu dešimt metų ir jeigu būtų tokia situacija, kad 11 ar 12 metų, jis dar tiktai metus galės dirbti. Mūsų pasiūlymas, papildantis Virginijaus pasiūlymą, kad jis dar turėtų teisę ir galimybę dalyvauti konkurse, kurį organizuos valstybės ar savivaldos įmonė. Tas pasiūlymas tuo ir skiriasi.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gal turbūt reikėtų priminti kontekstą dėl mūsų šitos diskusijos. Čia yra kalbama, kiek gali iš eilės kadencijų eiti, bet per savo gyvenimą gali ir daugiau metų dirbti. Čia tiktai tiek, kad reikės padaryti pertrauką, jeigu yra geras žmogus. Jis toliau galės ir dar daugiau kadencijų – ne dvi, ne tris ir ne keturias. Todėl čia nėra toks dramatinis reikalas.
PIRMININKAS. Siūlau…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai. R. J. Dagys dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Frakcijos vardu, kadangi mes sujaukėme visą bendrą paketą, nes dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo, kuris yra panašus, ponas P. Urbšys užregistravo vieną pataisą, prieštaraujančią šitam, ir jai komitetas pritarė. Švietimo įstaigų įstatyme – vėl kitaip. Dabar mes patvirtinome visiškai kitokią koncepciją. Yra visiškas chaosas įstatymų leidyboje, principuose ir darbo teisėje. Frakcijos vardu siūlau daryti šitame posėdyje pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Kas už? (Triukšmas salėje) Už pertrauką. Balsuojame prieš arba už pertrauką. (Balsai salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: 54 – už, 44 – prieš, susilaikė 12. Pertrauka įteisinta. Procedūrą tęsime po pietų, lydimųjų projektų taip pat.
10.17 val.
Baudžiamojo kodekso 2504, 2505, 2521 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2506 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4360(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Baudžiamojo kodekso 2504, 2505, 2521 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2506 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4360(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas. Jokių pasiūlymų negauta. Pristatyti nebūtina.
Siūlau eiti pastraipsniui. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: 104 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Tokiu būdu Baudžiamojo kodekso įstatymas (projektas Nr. XIIP-4360) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Baudžiamojo kodekso 169, 170 ir 1711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4575(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 169, 170 ir 1711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4575(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pastabų dėl šio projekto nėra. Siūlome priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Siūlau priimti bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169, 170 ir 1701 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4601(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4601(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pastabų dėl projekto negauta.
Siūlau priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio? Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarti galime. Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-304(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-304(2). Pranešėjas – R. Martinėlis. Pataisų nėra.
Galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 103, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488(3). Pranešėjas – Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas šį įstatymo projektą svarstė tris kartus, nes buvo gauta daug esminių pasiūlymų ir pataisymų. Noriu priminti eigą.
Buvo siūloma nustatyti, kad tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ar nariu galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Komitetas buvo pritaręs tokiai išvadai, kad VRK būtų sudaroma iš: Teisėjų tarybos pasiūlytų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijose patirties turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkėse ir apygardose patirtį turinčių asmenų, taip pat Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų. Taip pat buvo siūloma papildyti įstatymo 7 straipsnį nuostata, kad VRK pirmininko ir narių pareigos nesuderinamos su politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis. Komitetas tam pritarė: už – 5, prieš – 4.
Po įstatymo buvo gauta papildomų esminių Seimo narių pasiūlymų. Komitetas įvertino gautus pasiūlymus ir bendru sutarimu jiems pritarė. Komiteto posėdyje pritarta, kad Vyriausioji rinkimų komisija būtų sudaroma (čia esminis dalykas) iš: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu, ir Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos dėl reikalavimo VRK nariams turėti darbo apylinkės ar apygardos, ar savivaldybės rinkimų komisijose patirties. Balsavimo rezultatai, kad VRK tris narius siūlytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas: už – 5, prieš – 3; kad būtų atsisakoma reikalavimo VRK nariams turėti darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijose patirties: už – 6, prieš – 1. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. J. Sabatauskas kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Čia. Ačiū jums.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektą ir priėmė tokią išvadą. Komiteto nuomone, reikalavimas pirminiame projekte asmenims, paskirtiems į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, tiksliau, draudimas būti partijų nariais mažiausiai trejus metus iki to akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, nes toks reikalavimas nenumatytas Konstitucijoje ir nekyla iš Konstitucijos. Mes tą išvadą padarėme ne vien tik, kaip ten pasakyta, lydekai panorėjus ir mums priėmus sprendimą, o kreipęsi į universitetus ir gavę išvadą, pacitavę Konstitucinio Teismo 2006 metų nutarimą. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui išbraukti tokį draudimą.
Kitas dalykas. Reikalavimas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams sustabdyti narystę partijoje taip pat yra analogiškas partijų narystės draudimui, todėl irgi negali būti taikomas. Tačiau, deja, pagrindinis komitetas paliko tą reikalavimą, ir manau, kad visiškai be reikalo, nes vakar komiteto posėdyje aš paklausiau, kas atsitiks, jeigu kuris nors ar bus įstojęs po to, ar paaiškės, kad jis bus atleidžiamas, tai, sakau, jis kreipsis į bet kurį teismą ir laimės, neabejotinai.
Todėl komitetas pasiūlė atsisakyti tokių normų. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išvadą dėl Teisėjų tarybos dalyvavimo, formuojant Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, irgi atitinkamai pripažino, kad tai yra prieštaravimas Konstitucijai, nes Teisėjų tarybos funkcija yra konstitucinė, numatyta pačioje Konstitucijoje, tai yra teisėjų speciali institucija, kuri padeda Respublikos Prezidentui, tai yra pataria Respublikos Prezidentui, skiriant, atleidžiant ir (ar) perkeliant teisėjus į kitas pareigas. Todėl formuojant iš esmės vykdomąją instituciją, t. y. Vyriausiąją rinkimų komisiją, tai yra įstatymus vykdanti institucija, teismų atstovai dalyvauti negali, kaip teismų atstovai nedalyvauja ir formuojant Vyriausybės įstaigas.
Už tokią komiteto išvadą balsavo visi aštuoni komiteto posėdyje dalyvavę nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys E. Pupinis. Kviečiame į tribūną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tiesų čia turbūt labai tinka posakis, kad norėjome, kad būtų geriau, o išeina kaip visada arba dar prasčiau.
Iš tiesų kai kurios vietos, gal pirmininkų rotacijos arba paties pirmininko nepriklausymas politinei partijai galbūt ir sveikintina, tačiau kai kada visiems mums tenka važiuojant pas rinkėjus įrodinėti, kad vis dėlto nieko kito geresnio pasaulyje nėra kaip demokratinė sistema, kuri pati save kontroliuoja. Dažnai mes įrodinėjame, kad iš tikrųjų žiūrime į kitas šalis, kur einama kita kryptimi, kur einama prie valdžių centralizacijos, ir mes bandome jas kritikuoti, tačiau kai kada patys užmirštame, kad vis dėlto niekas geriau politinės sistemos nekontroliuoja negu pačios politinės partijos.
Šiandien mes vėl svarstysime kelis pasiūlymus, yra gerbiamojo J. Sabatausko, kur iš tikrųjų, manau, noras dar atsitokėti ir vis dėlto palikti politines partijas dalyvauti tame visame procese, nes iš tikrųjų tai nėra teismas. Vyriausioji rinkimų komisija nėra teismas, kuris tik gaudo nusikaltėlius, pažeidėjus ir teisia. Apskritai Vyriausioji rinkimų komisija turi formuoti pačią rinkimų tradiciją, propaguoti demokratinius rinkimus. Taip pat ji turėtų nustatyti datas ir t. t. Savaime suprantama, šiuo atveju turėtų dalyvauti ir politinės partijos, kurios iš esmės ir yra pagrindiniai žaidėjai tos visos politinės sistemos.
Taip pat šiandien spręsdami negalime nusigręžti nuo to fakto, kad apskritai visas rinkimų tradicijas pradės formuoti ne nepolitikai, kaip buvo iš anksto numatyta, o apskritai patys pagrindiniai valstybės politikai. Bet tai yra politikai. Ir gali atsitikti taip, kad iš esmės Vyriausiosios rinkimų komisijos visas darbas priklausys grynai, galima sakyti, nuo vienos politinės jėgos. Visą laiką taip nebus, kad iš tikrųjų prezidentai bus renkami tik nepartiniai, ne iš partijų. Seimo pirmininkai taip pat turi tam tikrą įtaką. Beje, ir teisėjų skyrimui taip pat turi įtaką prezidentūra. Iš tikrųjų, kur mes einame?
Aš nenorėčiau griežtai įvardinti, tačiau parlamentarams, kurie iš tikrųjų dalyvauja politinės sistemos veikloje, siūlau susimąstyti. Jeigu mes patys savimi nepasitikime ir sakome, kad kažkas iš šalies sureguliuos sistemas geriau negu mes patys diskutuodami, dalyvaudami politinėje sistemoje, tai mes nesame kažkokie… neturėtume būti politinėje erdvėje, kur iš tikrųjų neigiamos politinės partijos kaip pagrindiniai veikėjai demokratinės sistemos.
Iš tiesų aš negalėsiu pritarti tam įstatymo projektui ir siūlau kitiems gerai pamąstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė A. Širinskienė. Ruošiasi A. Sysas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų matau labai didelį paradoksą. Per kiekvienus rinkimus ir netrukus po rinkimų mes visi išsijuosę kritikuojame VRK veiklą. Kai ateina momentas keisti VRK formavimą, atsiranda didelė baimė ir atsiranda daug priežasčių, kodėl mes to neturime daryti. Įtarčiau, kad už tos baimės slypi tai, kad mes norime, kad VRK būtų manipuliuojama, ji būtų politinių manipuliacijų ir žaidimų objektu.
Iš tiesų tas projektas, kuris dabar svarstomas Seime ir kuriam bus norima pritarimo, siekia VRK depolitizavimo. Politinės partijos nebus izoliuotos. Jeigu skaitytume projektą, matytume, kad politinės partijos galės deleguoti narius be balso teisės, jie galės būti stebėtojais tiek rinkimų metu, tiek po jų, jie turės teisę susipažinti su visais įmanomais dokumentais, pasisakyti posėdžiuose, dalyvauti diskusijose. Vienas dalykas, kurio jie netenka, tai iš esmės netenka galimybės balsuoti.
Manytume, kad toks depolitizavimas, kartu suteikiant partijoms galimybę diskutuoti ir būti VRK ir kartu atimant galimybę tiesiogiai veikti sprendimus, būtų skaidrus ir siektinas.
Lygiai taip pat matau manipuliavimus dėl Teisėjų tarybos. Tarp kitko, Teisėjų taryba, kaip deleguojanti institucija į VRK, buvo pasiūlyta remiantis Tarnybinės etikos komisijos pavyzdžiu. Kažkodėl ten Teisėjų tarybos buvimas mūsų teisėsaugos sargams Seime nekliuvo, užkliuvo tik čia.
Aš tikrai pritariu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rado puikų kompromisą, pridardamas mūsų ir Seimo narių S. Šedbaro bei T. Langaičio pasiūlymui, kad Teisėjų tarybą mes keičiame į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kuris ir į kitas tarybas taip pat deleguoja pakankamai žmonių ir niekada nekilo abejonės dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko deleguotų asmenų kitur. Vėlgi tai neabejotinai prisidėtų tiek prie skaidrumo užtikrinimo deleguojant Aukščiausiojo Teismo pirmininkui narius, tiek prie tam tikro atvirumo visuomenėje ir pasitikėjimo VRK didinimo.
Buvo išsakyta, ypač Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko lūpomis, daug abejonių dėl prieštaravimų Konstitucijai. Tačiau iš esmės tų prieštaravimų arba nelieka, atsisakant Teisėjų tarybos, arba juos yra labai sunku įžiūrėti, nes prašymas sustabdyti narystę partijoje tikrai nereiškia narystės partijoje uždraudimo. Tas asmuo išlieka partijos narys, niekas nedraudžia jam būti, tačiau jis tuo laikotarpiu neatlieka partijoje jokių pareigų, kaip ir bet kuris kitas narystę susistabdęs žmogus. Manau, kad tikrai tai visiems yra suvokiama.
Lygiai taip pat komiteto pasiūlytame variante neliko ir trejų metų pereinamojo laikotarpio, kuris buvo taikomas pirminiame variante. Nuogąstavimų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai iš esmės nelieka ir tikrai būtų labai klaidinga ir klaidinanti tendencija sakyti, kad kažkas Konstitucijai dar iki šiol prieštarauja.
Tiesiog baigdama norėčiau paraginti visus Seimo narius pritarti tam variantui, kuriam pritarė, kurį patobulino Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys A. Sysas, po jo K. Masiulis.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man labai patinka, kas čia vyksta. Žmonės, kurie nė karto nestovėjo prieš Konstitucinį Teismą, kalba apie tai, kad galbūt čia nekreipkime į tai dėmesio, nesvarbu, kad aštuoni Teisės ir teisėtvarkos komiteto teisininkai sako, gerbiamieji ponai, atkreipkime dėmesį, yra silpnų vietų ir mums bus gėda. Aš manau, kad jeigu toks įstatymas pereis, tikrai kreipsimės į Konstitucinį Teismą, nes mes perlenkiame lazdas.
Gerbiamieji, reikia gerbti vis dėlto savo kolegas, kurie šiek tiek daugiau išmano teisę, negu žmonės, kurie dirba kitose srityse. Aš tikrai niekada per daug nesiginčysiu su teisininkais dėl tų niuansų, kurių aš nesuprantu. Bet suprantu tai, kad jeigu Konstitucijoje aiškiai parašyta, ką daro Teisėjų taryba, ir mes vis tiek toliau kalbame, kad ji turi dalyvauti šituose procesuose… Aš girdėjau, ką kalbėjote, ne tik tai, ką kalbate dabar. Džiaugiuosi, kad šiek tiek keičiatės, bet apskritai keista klausyti.
Kalbant, kas apskritai vykdo politiką Lietuvoje? Gal kokie ufonautai, marsiečiai ar politinės partijos? Ar mes nemokame skaityti mūsų Konstitucijos, kur parašyta, kas ir kaip vykdo politiką? Ar šiandien čia susirinkę iš dešinės, iš kairės, iš centro žmonės surinkti iš nevyriausybinių organizacijų? Tai yra politinės organizacijos, jeigu jas mes nušaliname nuo dalyvavimo Rinkimų komisijos darbe, mes paslepiame tą procesą. Man atrodo, kad visiems jums viena iš dirbančiųjų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje išsiuntė laišką, kur akivaizdžiai parodė to proceso virtuvę, reikėjo tik perskaityti tą laišką. Ji aiškiai pasakė, kas daugiausia dirba Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Pirmiausia – partijų deleguoti nariai, nes kiti kaip svečiai ateina, pabalsuoja ir išeina. Supraskime, kad ten yra darbas, ten ne šiaip sau pasisėdėjimas, tai yra sprendimas problemų, kurios kyla kiekvieną minutę. Jeigu kas nors buvote susidūręs su Vyriausiąja rinkimų komisija, sakau, tai nėra vien tik proginis pasisėdėjimas.
Manau, kad noras visokiais būdais depolitizuoti… Tai reikia depolitizuoti viską tada, nes tame procese mes, visi partiniai, tiesiogiai dalyvaujame, ir nereikia bijoti, kad tai yra vieša institucija. Jų posėdžiai transliuojami, viskas matoma. Kokia čia yra problema? Kodėl mes norime viską atiduoti Prezidentės dažniausiai pateiktiems teisėjams? Aš suprantu tokį norą – vienvaldžio valdymo, bet aš manau, kad mes turime savo Konstituciją, kurioje akivaizdžiai yra valdžių pasidalinimas. Todėl tikrai negalėčiau pritarti toms nuostatoms, siūlau palaikyti mūsų kolegos J. Sabatausko ir teisininkų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktas pataisas, kurias reikia būtinai priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti rimtai ir nepakeltu tonu, nes problema yra rimta. A. Širinskienei pasakysiu: tikrai mes dažnai svarstome VRK ne todėl, kad VRK kliūna, o todėl, kad kliūva Z. Vaigausko personalija ir kad jo kompetencijos, matyt, ne visus tenkina. Kas šitame projekte yra blogai ir manęs visiškai netenkina? Tai visiškai netenkina Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarka. Aš nesuprantu, kodėl Vyriausiojoje rinkimų komisijoje turėtų dirbti vien teisininkai. Jūs man paaiškinkite, kodėl turėtų dirbti teisininkai. Aš neatrandu nė vieno argumento.
Aš neatrandu argumento, kodėl šioje komisijoje turėtų dirbti žmonės, paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Tarkime, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas labai myli konservatorius, turi tokias nuostatas, ir parenka tris konservatorius, kurie, aišku, atsisako, sustabdo narystę partijoje. Ir turėsime tris konservatorius Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, ir tiek. Na, nėra ko čia slėpti, jie bus sustabdę narystę partijoje. Čia jums patiks taip? Aš manau, ko gero, panašiai bus, ar ne? Man tai visai simpatiška šitaip.
Man atrodo, kad rimtesnis siūlymas buvo, bet kažkodėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete aš vienintelis likau, palaikydamas J. Sabatausko siūlymą. Manau, kad arba paliekame tokią, kokia yra, sudarymo tvarką… Vadinasi, visos partijos turi po atstovą ir kiekviena už skverno laiko kitą kolegą, sulaiko nuo bet kokio noro ką nors neteisingai prižiūrėti. Kontroliuoja pro lupą, pro mikroskopą žiūri bet ką. Visiškai tenkina ta situacija. Konkursiškumas ir dėmesys bet kam yra didžiausias, tai tenkina, to ir reikia. Mes to ir norime. Ne kad kokios nors partijos formaliai sustabdę narystę… „depolitizuotai“ sudaryta institucija, o iš tikro nieko nedepolitizuota, o labai vienasmeniškai ir kryptingai suformuota institucija bus. Manęs tai netenkina.
Ką dabar siūlo J. Sabatauskas? Jis siūlo, tai jau geriau tada tikrai būtų, kad skelbiamas konkursas, tai yra vykdomosios valdžios institucija, ji vykdo rinkimus, teisingai vykdo rinkimus. Rinkimai, tai… Vadinasi, institucija tegul būna, Teisingumo ministerijai pavaldi institucija, skelbiamas konkursas, viešas konkursas. Nuostatai vieši, viešai matomi, viešai kritikuotini, viešai žinomi. Juose dalyvauja vieši asmenys. Viskas vieša! Tai jau tada bent skaidriau, jeigu mes taip norime keisti. Mano pirmas postulatas – nieko keisti nereikia, absoliučiai, aš jau tą sakiau. Nieko keisti nereikia! Bet jeigu taip prispirgote čia keisti ką nors, tai jau tada keiskime bent jau ta kryptimi, kurią siūlo J. Sabatauskas. Bent jau ne taip blogai.
Kas dabar yra siūloma, tikrai yra blogai siūloma, tikrai prastai siūloma. Ir tikrai pritariu, ir pasirašysiu po tuo kreipimusi į Konstitucinį Teismą, ir duodu didelį šansą, kad laimėsime Konstituciniame Teisme, kad šis įstatymo projektas bus atmestas kaip antikonstitucinis.
PIRMININKAS. Dėkojame už kalbą be emocijų. Kviečiu Seimo narį J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų prieš tai kalbėdamas, išsakydamas komiteto nuomonę, ne savo nuomonę, atkreipiau dėmesį, kad visi aštuoni komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, balsavo už tokią išvadą. Vadinasi, buvo visų partijų, esančių Seime, atstovai – ir Konservatorių, ir Valstiečių ir žaliųjų partijos, ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, ir Socialdemokratų, ir „Tvarkos ir teisingumo“, ir Liberalų. Ir ta išvada buvo padaryta ne todėl, kad kažkodėl mums taip norisi, nes posėdyje dalyvavo buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius V. Sinkevičius ir jis akivaizdžiai pagrindė, kad, pavyzdžiui, draudimas būti partijos nariu komisijos atstovui jau iš esmės patikrintas analogiškoje byloje. 2006 m. balandžio 14 d. Konstitucinis Teismas pasakė dėl Vyriausybės atstovų: Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų, organizacijų veikloje, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje… nei Konstitucijoje, expressis verbis, yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar organizacijų nariais būti ar jų veikloje dalyvauti atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu ar kitu teisės aktu. Pagal Konstituciją draudžiama būti partijos nariu ar dalyvauti jos veikloje kariškiams, statutiniams tarnautojams, teisėjams, prokurorams. Statutiniai – tai ir policininkai, ir pasieniečiai, tai yra ir muitinės kriminalinės tarnybos, kiti pareigūnai, kurie prižiūri įstatymo teisėtumą ir turi aukštesnių įgalinimų visų piliečių atžvilgiu. Dabar civilinėje tarnyboje nustatyti reikalavimą nebūti partijos nariu arba sustabdyti narystę – tai yra analogija tokia pati. Iš tikrųjų ne mano sugalvota, Konstitucinis Teismas taip pasakė. Tai vienas momentas.
Dabar pakeitimas – vietoj teisingumo ministro siūlyti ar Teisėjų tarybą, ar Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Kolegos, Konstitucijos 5 straipsnyje pasakyta, kad valstybės valdžią vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Yra trys valdžios šakos. Viena už kitą negali spręsti ir priimti sprendimų. Seimas negali vietoj teismo priimti, teismas negali formuoti vykdomosios valdžios, kaip Seimas tą daro, patvirtindamas Vyriausybę, programą ir pritaręs Ministro Pirmininko kandidatūrai.
Taigi, kas yra Vyriausioji rinkimų komisija? Vyriausioji rinkimų komisija yra vykdomoji valdžia, nes ji vykdo įstatymą, ji nekuria įstatymų, ji nepriima įstatymų, ji vykdo įstatymą. Todėl jos formavime negali dalyvauti teisminės valdžios atstovai, ypač jeigu nustatyta pačioje Konstitucijoje. Teisėjų taryba yra speciali Prezidentui patarianti institucija dėl teisėjų karjeros, bet ne dėl kitų. Kas atsitiktų, jeigu, tarkime, teisėjų atstovai dalyvautų formuojant Vyriausybės įstaigas, skiriant jų vadovus? Akivaizdus valdžių padalijimo principo pažeidimas, to principo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnyje.
Todėl tikrai nematau prasmės keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo. Kodėl partijų atstovai turėtų dalyvauti komisijos darbe? Europos Tarybos Venecijos komisija, kurios nuomonės klausia daugelis iš postsovietinio lagerio ištrūkusių valstybių dėl savo Konstitucijos, dėl savo įstatymų, ar tai tinkamas reguliavimas, pateikia rekomendaciją, kad kylančių demokratijų valstybėse ypač svarbu partijų atstovams dalyvauti Rinkimų komisijos darbe, nes jie vieni kitus kontroliuoja. Kas atsitiks, jeigu mes neleisime to? Bus neva kiti, mes depolitizuosime. Jūs tikrai tikite, kad tie žmonės, kurie yra išsilavinę, nes jiems reikalavimas yra išsilavinimas, neturi jokių įsitikinimų, neturi simpatijų ir antipatijų? Vadinasi, mes pakišime po kilimu, mes padarysime neskaidrumą, nes paslėpsime. Tarsi jis ir ne politikas, t. y. ne politinės partijos atstovas, bet jis turi simpatijas ir antipatijas tokias pačias kaip mes visi.
Mano manymu, didesnis skaidrumas yra, kai partijos deleguoja. Juo labiau jos viena kitą prilaiko ir viena kitą kritikuoja. Todėl manyčiau, kad nei drausti, nei stabdyti partijų narystės tikrai nereikia, tuo labiau dalyvauti teisminės valdžios… Mes jau įrašome Prezidentą, tiek jau to, tegul Prezidentas dalyvauja sudarant Rinkimų komisiją, tačiau iš esmės visi kiti… Šiandien komisija yra sudaryta pariteto pagrindais: pusė teisininkų, pusė politinių partijų atstovų. Tai yra labai geras balansas, tada iš tikrųjų vieni įsiklauso į teisinius argumentus, kiti irgi neleidžia sau tik politiniais argumentais argumentuoti savo sprendimų. Todėl tai yra labai gera kontrolė. Manyčiau, kad toks įstatymas, tokie pakeitimai nereikalingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turime jau labai ilgą procesą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto. Man pirmiausia kyla klausimas, kodėl mes turime tokį ilgą procesą ir kas čia vyksta? Išvada, kurią aš darau šiandien, dar sykį paklausęs gerbiamo J. Sabatausko tų pačių ar panašių tiradų, kaip kad teko tris kartus klausyti komitete, tai matau, kad Socialdemokratų partija bando išsaugoti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Z. Vaigauską savo poste. Mes turime labai nedaug laiko, iki baigiasi dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos kadencija. Mes turime sudaryti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį ir visų pirma paskirti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, o iš gerbiamų kolegų pusės vyksta laiko tempimas. Pirmiausia J. Sabatauskas per komitetą stabdo procesą, tada asmeniškai pateikia dar papildomas penkias pataisas, kurios iš esmės yra lygiai tokios pačios, ir procesą vis grąžiname į vidurinę stadiją.
Kodėl tai yra daroma? Matau, kad yra norima išlaikyti įtaką Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, kad gerbiami kolegos bando išlaikyti savo partijos įtaką Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Na, ne vienus metus pats asmeniškai stebėjau, esu išdėstęs pastabas viešai, aprašęs, kaip dėl politinių įtakų Vyriausioji rinkimų komisija dirba netinkamai, kaip dėl politinių įtakų Vyriausioji rinkimų komisija nesprendžia, neišsprendžia rinkimų pažeidimų, kaip dėl politinių įtakų valstybės dotacijų lėšas padalina pagal tai, kaip tarpusavyje sutaria šešėlyje, kaip tai įvyko po paskutiniųjų 2016 metų Seimo rinkimų. Juk pernai nuo liepos mėnesio Vyriausioji rinkimų komisija aiškino, kad valstybės dotacijos bus padalintos tik lapkričio mėnesį, po 2016 metų Seimo rinkimų baigties pagal 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus. Tačiau kas įvyko? Galimai A. Zuokas, galimai „Drąsos kelias“, Darbo partija ir Z. Vaigauską saugantys kolegos sutarė kitaip, nes staiga valstybės dotacijos po 2016 metų Seimo rinkimų buvo padalintos pagal 2012 metų Seimo rinkimų rezultatus. Kai kurios partijos, kurios turėjo negauti valstybės dotacijų, jas gavo, kai kurios gavo daugiau, kai kurios gavo gerokai mažiau.
Pabrėžiu po visos šios diskusijos, kad šis įstatymo projektas jau yra kompromisinis, yra atsiimta arba atmesta daug pataisų ir pasiūlymų, tarp jų ir trejų metų atšalimo periodas, kur buvo iš pradžių reikalaujama, kad reikia išeiti, išstoti iš politinės partijos, norint tapti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, kad turi praeiti treji metai. To nebėra. Dabartinis reguliavimas, kad žmogus turi sustabdyti narystę politinėje partijoje, kad galėtų dirbti VRK nariu, yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme šiandien ir jau buvo daugelį metų, čia nėra nieko naujo. Taip pat yra atsiimta rinkimų apygardų ir rinkimų apylinkių komisijų depolitizavimo iniciatyva ir atitinkami pasiūlymai.
Manau, kad tai buvo sveiko proto sutarimas, labai aiškiai palaikytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kad nebandome rinkimų apylinkių komisijų depolitizuoti, nebandome rinkimų apygardų komisijų depolitizuoti, bet pabandome rasti būdų, kaip depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų sprendžiami rinkimų pažeidimai, kad būtų sąžiningai ir skaidriai išdalijamos valstybės dotacijos, kaip priklauso, kad būtų veikiama profesionaliau, kad galų gale Vyriausioji rinkimų komisija nebūtų vieno žmogaus rankose ir galimai tam tikrų politinių įtakų gniaužtuose. Todėl yra siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos depolitizavimas.
Kviečiu palaikyti, turint omenyje, kas jau buvo išsakyta, ir nekreipiant dėmesio, ką kolega tuoj vėl išsakys. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū gerbiamam Pirmininkui. Noriu pasakyti kelis sakinius ir sureaguoti. Gerbiamieji, galima skųsti komisijos sprendimus teismui tiek dėl neteisingo finansavimo paskirstymo…
Kas dabar atsitiks? Aukščiausiojo Teismo pirmininkas deleguoja savo asmenis ir teismas nagrinėja jų sprendimus. Yra patarlė: „Varnas varnui akies nekerta.“ Dabar čia buvo daug pasakyta argumentų už. Kaip tik mes dabar kuriame neskaidrią sistemą. Kiekviena partija ypač suinteresuota kontroliuoti kitą partiją, nes neįvyks susitarimų. Kas ten paskirtam žmogui? Paprašė kolega pabalsuok šitaip, eliminuok šitą Seimo narį. Apskritai mes sukursime tikrai neskaidrią sistemą. Pažiūrėkite, Europos Sąjungos šalyse beveik visose partijų atstovai yra tikrieji nariai. Tai pats aukščiausias demokratijos lygis. Todėl aš prašau, gerbiami valstiečiai, jūs truputėlį pamąstykite. Svarstymo stadija. Nekirskite sau kirviu į koją visoms partijoms. Taip griaunamos visos partijos ir mes patys prisidedame prie jų griovimo. Aš manau, tikrai susilaikykime, ir prašyčiau nebalsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kelis kartus buvau pagerbtas minint mano pavardę ir šnekant pačias absurdiškiausias nesąmones. Daktaras J. Gėbelsas jumis didžiuotųsi, jaunasis kolega, nes kuo didesnį melą pasakysi, tuo labiau žmonės tikės.
Ką aš noriu pasakyti dėl teiginio, kad socdemai nori išsaugoti Z. Vaigauską. Negi jūs nemokate skaityti? O jeigu mokate skaityti, gal nesuprantate, kas parašyta įstatyme, kad Seimo Pirmininkas teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko kandidatūrą. Aš nežinojau, kad ponas V. Pranckietis yra Socialdemokratų partijos atstovas. Kiek aš žinau, yra visai kitaip. Vienas dalykas. Todėl šitas teiginys absurdiškas ir melagingas.
Kita vertus, gerbiamas kolega, Rinkimų komisijos, kiek iki šiol dirbo (kaip aš sakiau, teisininkų ir partijų atstovų balansas), iš esmės pralaimėtų bylų yra mažiau negu ant vienos rankos pirštų. Iš esmės nepralaimėję bylų. Jūs sakote, kad ten blogai dirbama. Dabar, gegužės mėnesį, jau reikia pakeisti visą Rinkimų komisiją. Tuo ir užsiimkime, o ne užsiimkime nežinia kuo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt suprantamos tokios aistringos kalbos, nes mes visi esame rinkimų proceso dalyviai. Esame politinės partijos. Man atrodo, kad šiek tiek čia per tą įkarštį ir karštį sunkiai susigaudome, kas iš to toliau čia gali išeiti. Turbūt bendrai vyraujanti nuostata salėje yra ta, kad pasitenkinimo ligšioliniu Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu nelabai daug yra, bet tas darbas priklauso nuo kelių dalių, t. y. nuo pirmininko ir nuo to, kas dirba komisijoje. Iš tikrųjų vieną problemą turbūt čia spręsime pačiu artimiausiu metu, bet ar bandant pagerinti visos komisijos darbą tikrai reikia ją depolitizuoti? Aš dėl to labai abejoju. Reikia pasiekti, kad ji dirbtų efektyviai ir skaidriai. Mano siūlymas – neskubėti priimti šiandien sprendimų, net ir nemeškerioti tarp atskirų pataisų, nes aš bijau, kad primeškeriosime to, ką paskui srėbsime labai ilgai ir nepasitikėsime komisijos darbu atėjus rinkimams.
Mano siūlymas pasinaudoti dabar, Pirmininke, 151 straipsnio 2 dalies 7 punktu: po bendrosios diskusijos balsuoti, kad gal nepritariame dabar šitam įstatymo projektui, kad nereikėtų čia toliau svarstyti ir pataisų. Pirmininke, aš paraginčiau jus pasinaudoti jums suteiktomis visomis teisėmis ir paprašyti partijų ir frakcijų vadovų bendru sutarimu sudaryti bendrą tarppartinę grupę, kuri parengtų normalų variantą, jeigu ką nors reikia keisti Rinkimų komisijos sudėtyje. Neskubėti dabar priimti sprendimo ir meškerioti atskiras nuostatas, po to tikrai nežinosime, ką su tuo daryti. Siūlau nepritarti dabar po svarstymo, o toliau, Pirmininke, tikrai raginu iš partijų sudaryti bendrą darbo grupę, čia nereikės gal ilgai svarstyti ir pateiksime bendrą sprendimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Pagal Statuto 151 straipsnio 7 dalį, taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Taigi turime balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. (Balsai salėje)
Balsavo 111 Seimo narių: už – 45, prieš – 36, susilaikė 30. Taigi pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, projektui nepritarta. Teisingai.
8 dalis: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą.“ Apsisprendžiame. (Balsai salėje) Ar sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti? (Balsai salėje) Kas ką siūlote? (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš siūlyčiau padaryti pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. TTK būtų protingiausias, mano mielieji, nes ten yra iš tikrųjų visų frakcijų atstovų, plius yra teisininkų. Jie tą dalyką pasižiūrėtų, nes iš tikrųjų keista, kad, aišku, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagal Statutą turėjo būti, bet čia yra teisiniai dalykai. Kai siūlo teismo pirmininkams skirti tik komisijos narius, mažų mažiausiai keista, daugių daugiausia – cinizmas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, jūs, man atrodo, nepaskaitėte iki galo to straipsnio, nes tas straipsnis numato ir tai, kad Seimas gali sudaryti specialiąją komisiją įstatymo projektui redaguoti.
PIRMININKAS. Paskaičiau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mano siūlymas iš tikrųjų pasiūlyti frakcijų seniūnams paskirti tikrai… Aš tiktai… Kolegos, komitetai yra komitetai. Viename komitete yra frakcijų vadovai, kitame komitete jų nėra. Po to vėl ateisime į Seimo posėdį ir vėl aiškinsimės, kad gal nėra bendros nuomonės.
PIRMININKAS. Tai yra antras siūlymas. Vienas pasiūlymas buvo paskirti komitetą, kitas – sudaryti specialiąją komisiją.
P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dabar dėl komiteto. Bet kokiu atveju komiteto pirmininkas nėra joks frakcijos vadovas.
Antras dalykas yra tai, kad komitetas sudarytas būtent pagal atstovavimą, pagal proporcijas.
Trečias dalykas, kur čia dabar kalbama apie išskirtines partijų teises, kurias reikia išsaugoti. Gerbiamieji, Lenkijoje Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro vien tiktai teisininkai, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas. Estijoje – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, generalinis auditorius.
PIRMININKAS. Ką siūlote?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš turiu omeny, kad bet kokiu atveju jūs nebijokite to komiteto. Tikrai mes pasižiūrėsime į jį labai įdėmiai, nes mes negalime ignoruoti esamos situacijos Seime. Mums reikia priimti kokį nors variantą, kuris turėtų bendrą sutarimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mes turime tokią situaciją, kad vienas komitetas vos ne vieningai pritarė, kitas nepritarė. Mes palaikome Socialdemokratų frakcijos, A. Kubiliaus siūlymą, sudarome atstovus ir jie mums atneš projektą, ir bus išspręsta problema. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik ponui P. Urbšiui noriu replikuoti, kad pas A. Lukašenką irgi jokių partijų jokioje rinkimų komisijoje nėra. Čia kaip pasižiūrėsime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, Pirmininke, man atrodo, kad mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau nesugebėjo padaryti, ir geriau pirmininkas lai stoja į partiją, ir nebijo būti partiniu žmogumi.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, tikrai yra labai logiškas gerbiamojo A. Kubiliaus pasiūlymas. (Šurmulys salėje) Tikrai noriu pagirti už pasisakymą, visus konservatorius už balsavimą.
Antras dalykas. Jeigu… (Balsai salėje) Taip pat pavogsiu vieną mintį. Jeigu, klausykite, tokiu keliu eisime, tai partijos pirmininkas negalės būti partijos nariu. Greitai depolitizuosime ir partijas. Tikrai mes truputėlį susimąstykime! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš siūlau išspręsti problemą labai paprastai – jeigu būtų pritarimas sudaryti specialiąją komisiją, tai mano siūlymas – ją sudaryti iš frakcijų seniūnų.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti. Pirmas pasiūlymas buvo skirti kitą komitetą, tai buvo R. Žemaitaičio siūlymas. O kitas… (Balsai salėje) Atsiimate. Tai lieka vienas pasiūlymas. (Balsai salėje) Lieka vienas pasiūlymas. Ar reikia balsuoti dėl šio pasiūlymo, ar sudaryti specialiąją… (Balsai salėje) Ar visi bendru sutarimu sutinkate, ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuokime. Kas už tai, kad sudarytume specialiąją komisiją?
Ačiū. Balsavo 112 Seimo narių: už – 105, prieš – 3, susilaikė 4. Sudarome specialiąją komisiją. Turime apsispręsti, iš kiek narių. (Balsai salėje) E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš suklydau, galvodamas, kad pirmas yra Teisės ir teisėtvarkos. Mano balsas už komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta.
Iš kiek narių siūlote? Po vieną iš frakcijos? Iš septynių narių? (Šurmulys salėje) A. Kubilius, prašau sakyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, kadangi čia reikia ieškoti konsensuso, siūlau padaryti komisiją iš seniūnų, na, nebus visiškai proporcingai atstovaujama, bet jinai tikrai pasieks konsensusą. (Balsai salėje) Galime du valstiečius – pirmininką ir pavaduotoją.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kiek aš prisimenu, pagal Statutą komisijos visada sudaromos pagal proporcingumo principą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Specialioji komisija – ne.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, specialioji tyrimo komisija irgi buvo sudaryta pagal proporcijas. (Šurmulys salėje, kalba visi kartu)
PIRMININKAS. A. Kubiliaus pasiūlymas: du valstiečiai ir iš kiekvienos frakcijos po vieną. Pritariame? (Balsai salėje) Balsuojame? (Balsai salėje) Komisija bus iš aštuonių narių. Kas už tokį pasiūlymą, prašau balsuoti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 79, prieš – 27, susilaikė 3. Komisija sudaryta pagal tokį principą, kaip ir sakėme, seniūnai plius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vienas narys. (Balsai salėje) Prašome frakcijų pateikti pavardes.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. A. Širinskienė, prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Seimo Pirmininke, kokiu Statuto straipsniu vadovavotės tokią tvarką nustatydamas, kad turi būti, kaip pasiūlė ponas A. Kubilius, nes turi būti straipsnis, kuris nustato, kaip formuojamos komisijos. (Balsai salėje) Ne, tai nėra nenumatyta situacija, tai yra labai aiškiai Statute aprašyta situacija, kaip yra sudaromos komisijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. 261 straipsnis sako: „Seimo Statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas. Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas.“
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, o kodėl Statute nenumatytas komisijų sudarymas, kai yra straipsniai, kurie tą apibrėžia, kaip yra sudaromos Seimo komisijos? Gal nereikia Seimo klaidinti tokiu atveju?
PIRMININKAS. Speciali komisija, kuri atliks pagrindinio komiteto funkciją. 8 straipsnis…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš bijau, kad greičiausiai bus pagrindas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją po posėdžio. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją paklausti, ar mes teisingai atlikome procedūrą. Tinka? Ačiū. (Balsai salėje)
11.17 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-552 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7b klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-552. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Siūlau Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimą. Jis labai paprastas. Siūlau papildyti įstatymo 17 straipsnį nauju 6 punktu, nustatant, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pavaduotojai ir komisijos nariai, kol jie eina savo pareigas, negali būti politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojais. (Balsai salėje) Ne, ne, taip, taip. (Balsai salėje) Ne, čia atskiras eina. Čia jis niekuo dėtas, galima priimti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia pateikimas. (Balsai salėje) Klausti neužsirašė niekas, kalbėti neužsirašė niekas. (Balsai salėje) Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. (Balsai salėje)
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 56, prieš – 7, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti tokiems pasiūlymams bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Siūloma svarstyti 2017 m. gegužės 11 d. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
11.19 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-503(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-503(2). Pranešėjas – Seimo narys Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Projekto rengimą paskatino poreikis užtikrinti Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių veiklos skaidrumą, nustatant jiems pareigą viešai deklaruoti privačius interesus.
Esmė. Priėmus siūlomas pataisas, Seimo komitetų patvirtinti ekspertai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniai patarėjai, Nacionalinės sveikatos tarybos nariai privalės deklaruoti privačius interesus. Jų privačių interesų deklaracijos bus viešos ir prieinamos visuomenei.
Įstatymo projektas apsvarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir patobulintas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas. Komitetas šioms pastaboms ir patobulintam variantui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti niekas neužsirašė. Klausiančių taip pat nėra. Dėl motyvų? Taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
11.22 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-443(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 542, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-444(2)ES (svarstymas)
Kiti darbotvarkės klausimai – 1-9a ir 1-9b: įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-443. Pranešėjas – Seimo narys M. Puidokas. Kas iš Užsienio reikalų komiteto galėtumėte pristatyti šį projektą? Ar A. Ažubalis galėtų pristatyti šį projektą? (Balsai salėje) Jau paprašėme. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, šis įstatymo projektas, kurį šiandien svarstome, iš tikrųjų yra bendros europinės politikos išraiška, nes teigia vieną paprastą dalyką – perkelia direktyvą, kuria palengvinama aukštos kvalifikacijos darbuotojų perkėlimo iš trečiųjų valstybių arba komandiravimo iš trečiųjų valstybių į valstybę narę, kurioje ta trečiosios valstybės kompanija turi savo filialą… Šiuo požiūriu, aš manau, iš tikrųjų išloš visi.
Komitete buvo balsuojama ir pritarta, dabar neatsimenu skaičiaus, atrodo, tik vienas buvo prieš. Aš pats buvau prieš, bet dėl labai konkrečios priežasties, apie kurią kalbėsiu diskusijoje, dabar tik pristatau. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo NSGK vardu – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Komitetas 2017 m. balandžio 10 d. apsvarstė šį įstatymo projektą. Nutarta iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-443 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Beje, toms pastaboms komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komitetas. V. Poderys. V. Poderio nematau. SRDK – A. Sysas. Nėra. Ar kas nors norėtumėte kalbėti iš SRDK? Prašau. Kurio komiteto vardu? Gerai. G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, o joms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ekonomikos komiteto vardu gal galėtų kalbėti G. Landsbergis?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Ekonomikos komiteto sprendimas: vienbalsiai pritarti teikimui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Žmogaus teisių komitetas. V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas šiuo klausimu. Iš esmės projektui pritarta bendru sutarimu. Siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašė kalbėti šeši Seimo nariai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu S. Šedbaras. Malonėkite pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą komitetas svarstė gegužės 3 dieną. Sprendimas pritarti patobulintam įstatymo projektui yra priimtas bendru sutarimu už, balsavus septyniems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmasis kalbės Seimo narys M. Majauskas. Atsisako. Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji, iš tikrųjų galbūt ir nebūčiau ėjęs kalbėti, jeigu ne M. Puidoko pataisa, kuri siūlo radikaliai trumpinti terminą leidimo laikinai gyventi išdavimo tvarkos nuo trijų mėnesių, kas yra numatyta dabartiniame mūsų įstatyme ir Europos Sąjungos direktyvoje, iki vieno mėnesio.
Iš tiesų mes su A. Ažubaliu jau įregistravome pataisą, saugančią esamą tvarką, kuri yra numatyta tuose projektuose, kuriems pritarė komitetai, kuriems pritarė dabar ir vidaus reikalų ministras. Iš tikrųjų ta pataisa eis į priėmimo stadiją.
Iniciatyva trumpinti terminą natūraliai argumentuojama, kaip visada, įvairiais verslo interesais ir panašiai, bet labai aiškiai reikia matyti ir bendrą vaizdą, ir bendrą kontekstą.
Taigi Europos Sąjungos teisė leidžia mums turėti trijų mėnesių terminą. Tačiau mūsų įstatymai taip pat leidžia skubos tvarka išnagrinėti prašymą iki pusantro mėnesio. Vidurkis Europoje, nagrinėjant tokius prašymus, yra 55 dienos. Kitaip tariant, ir dabartinis reguliavimas mums leidžia būti ten, kur yra visa Europa, t. y. viduriuke.
Iš tiesų galime kalbėti apie tai, kad kada nors galima tuos patikrinimo terminus trumpinti dėl konkurencingumo, bet pirmiausia reikia sustiprinti mūsų Migracijos departamentą, mūsų patikrinimo pajėgumus. Kol kas to nėra. Kol to nėra, apie lengvinimą kalbėti tikrai nėra prasmės. Pavyzdžiui, toje pačioje Estijoje, kuri konkurencingumą turi, pasižymi šituo dalyku, terminas yra du mėnesiai, o ne mėnuo, kaip siūlo mūsų kolega.
Iš tiesų saugumas yra prioritetas šiandieninei Vakarų Europai. Pagaliau ir Vakarų Europos šalys supranta, kad tai yra jų pagrindinė strateginė kryptis, todėl užsieniečių teisinė padėtis yra ta sritis, kurią reformuoti arba kurią liberalizuoti reikia labai atsargiai, arba to išvis nedaryti. Mielieji, M. Le Pen – antrajame rinkimų ture, Liaudies partija – Danijoje, Laisvės partija – Austrijoje, „Alternatyva Vokietijai“ – Vokietijoje. Kodėl kyla šios partijos? Šios partijos kyla dėl nekontroliuojamų migracijos procesų. Tai yra labai svarbūs niuansai, jie prasidėjo tose šalyse prieš kelis dešimtmečius vėlgi dėl tų pačių verslo interesų, jis norėjo paprasčiausiai atidaryti duris. Valstybė, kuri save gerbia, turi žinoti, kada tas duris atidaryti, kada tas duris uždaryti. Tikrai nemanau, kad šiandien yra tas laikas, kai mes, turėdami dabartinius pajėgumus, taip lengvai tas duris atidarytume. Todėl mes siūlome pritarti iš esmės Vyriausybės pozicijai, pritarti dabartiniam reguliavimui ir iš esmės išsaugoti tai, ką mes dabar ir turime. Ir kol kas nežaisti pagal šias liberalizavimo taisykles. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, taigi aš palaikau tai, ką kalbėjo L. Kasčiūnas. Kai svarstysite savo frakcijose, ten bus mūsų pataisa taip pat. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, ką reiškia patikrinti iš trečiosios šalies atvykstantį žmogų. Tai reiškia, kad tikrina VSD, tikrina muitinė, tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija, ar darbdavys, kuris čia atsiunčia savus žmones iš trečiųjų šalių, yra atsiskaitęs su valstybe, tikrina policija ir po to viską apibendrina Migracijos departamentas. Tie, kurie turi savivaldybės, valstybinių institucijų administracinės patirties, supras, kaip vaikšto dokumentai. Mes galime numatyti terminą ir dvi savaites, bet ar tie žmonės, kurie dirba, sugebės atlikti kokybiškai darbą? Ne. Jie nenorės skundų, nieko, mat jį šunes, ims ir praleis.
Dar vienas dalykas, aš manau, yra labai svarbu. Čia parašyta, kad ne vėliau kaip per tris išnagrinėti prašymą arba ne vėliau kaip per pusantro mėnesio. Tai reiškia, kad tų įmonių, tų kompanijų, kurios turi pasaulinius vardus ir yra patikimos, prašymai bus ir yra praktikoje nagrinėjami kur kas paprasčiau. Tačiau jeigu ateina kompanija iš Bangladešo, ateina kompanija iš Nigerijos, aišku, kad mūsų valstybės tarnautojai įdėmiai nagrinėja šitų kompanijų veiklą, ar tai nėra fiktyvios kompanijos. Gerbiamieji, šiandien siūlau pritarti po svarstymo šitam projektui, nes iš tikrųjų jis yra geras, tačiau kai bus priėmimas, prašau tikrai palaikyti savo Vyriausybę, kuri siūlo optimalius ir realius patikrinimo terminus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas nėra toks paprastas. Tai nulemia tam tikrą mūsų politiką, tam tikrą mūsų ateitį ir padėtį darbo rinkoje. Darbo rinkoje padėtis iš tikrųjų yra gana prasta. Nežiūrint mūsų visų lozungų, mūsų karštų pasisakymų, kvalifikuotos darbo jėgos stygius tik didėja, iš esmės net ir informacinių technologijų srityje mes beveik atsiliekame, galėtume apie proveržius čia ir nebekalbėti, nes mes neparengiame tiek specialistų, kiek reikia, ypač inžinerinių specialistų. Mokslininkai išvažiuoja, gydytojai išvažiuoja ir t. t., tai yra realybė. Mes tiesiog nebeturime, kas dirba. Mes prigaminome visokių papildomų specialybių, kurios yra bendro turinio, bet ne specializuotos, arba, sakykime, be amato, ar konkrečios specialybės, ko trūksta mūsų verslui. Daug šnekančiųjų specialybių, kurios irgi nelabai kam nors reikalingos, tiek, kiek jų reikia dabar. Tai yra mūsų realybė, pertvarka mokslo srityje vyksta labai sudėtingai. Mes patys sprendimų nerandame.
Būtinybė atsivežti kvalifikuotų specialistų yra iš tikrųjų reali, bet dabar būtų gerai, kad mūsų neveiktų pavasaris ir mes truputį racionaliau svarstytume tuos klausimus. Mūsų norai gali būti ir patys geriausi, galėtume parašyti ir per tris dienas išduoti leidimą, bet yra protingumo kriterijai. Anuomet mes priėmėme po pirmojo skaitymo Vaiko teisių pagrindų įstatymą ir entuziastingai visi nubalsavome, dabar išaiškėjo, kad jam įgyvendinti reikėtų 29 mln. eurų, o jų tiesiog nebus. Mūsų visi šitie palinkėjimai, mūsų emocijos nieko nereiškia, nes tiesiog nėra pinigų. Tai yra vienas dalykas. Todėl turbūt Vyriausybė turėtų mums pateikti labai aiškius argumentus, kiek gali, kiek jie numato, ar mes galime praplėsti ratą tų valdininkų, kurie priims sprendimus, ar ne, mes tokiomis procedūromis labai smarkiai sutrumpinti negalime.
Kitas dalykas, riboja procedūros, susijusios su mūsų santykiais su kitomis valstybėmis, su trečiosiomis valstybėmis, ne su Europos Sąjunga. Vadinasi, kol ten nukeliauja informacija, kol ateina, irgi turi būti protingumo kriterijai. Man kelia abejonių ta pataisa, kuri dabar perėjo, nes tiesiog nėra reali, tada visi formaliai rašys leidimus be jokio filtro ir kontrolės. Bet būtų gerai, kad iki svarstymo, iki priėmimo stadijos vis dėlto mes gautume Vyriausybės kokius nors racionalius įvertinimus ir skaičiavimus, kiek maksimaliai mes, nesugadindami pačios tvarkos ir principų, kad nepereitų čia bet kas pas mus ir nebūtų grėsmės nacionaliniam saugumui, bet kiek mes maksimaliai realiai galėtume sutrumpinti tuos terminus.
Dabar mūsų diskusija tokia grynai emocinė. Vienas mano du mėnesiai, kitas – trys mėnesiai, kitas – dvi savaitės. Mums taip atrodo, bet tas atrodymas turėtų būti realiai pagrįstas realiais gebėjimais tą padaryti, o ne vien tik mūsų norais tą padaryti, nes kitaip mes ją diskredituosime kaip tokią. Ir paskui visi kalbėsime, o pas mus atvažiavo ne iš ten, ką čia darė mūsų specialiosios tarnybos ir ką čia darė mūsų Migracijos departamentas, kodėl jie nesužiūrėjo? O todėl, kad mes priimame tokius įstatymus, kad jie techniškai to negali padaryti, nes tiesiog nebespės padaryti. Būtų gerai gauti tokias išvadas prieš priimant sprendimus. Nemanau, kad estai dviejų mėnesių laikotarpį pasirinko todėl, kad jie nenorėjo, pavyzdžiui, mėnesio padaryti. Turbūt įvertino savo administracinius gebėjimus. Būtų gerai gauti tokią informaciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prieš priimant šitą sprendimą labai gerai, kad yra svarstymų, nes aš manau, kad Lietuva, kaip valstybė, privalo regione būti konkurencinga šiuo atveju. Lenkijoje tai yra atliekama per 30 dienų, maksimalus terminas yra 60 dienų. Estijoje, kaip minėjo kolega R. J. Dagys, yra 55 dienos, Latvijoje – 30 dienų. Šiuo atveju kalbama ne apie visą darbo jėgą, kalbama apie aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, apie vadinamąją Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, taip pat ir net ne apie visus darbuotojus, kurie patenka į šią kategoriją. Šiuo atveju tai plačiausiai kategorijai, arba stažuotojo kategorijai, išliktų trijų mėnesių terminas. Kalbant apie vieno mėnesio terminą, tai būtų labai nedideliam skaičiui žmonių. Šiandien Lietuvoje per metus maždaug 130 tokių žmonių būna perkeliami su aukšta kvalifikacija, tai yra vadovo arba labai aukštos kvalifikacijos profesionalo atvejis.
Aš nesakau, kad nereikia svarstyti, ar tai turėtų būti (kaip mes priėmėme Užsienio reikalų komitete) vienas mėnuo tokioms išskirtinėms grupėms, ar tai turėtų būti, tarkime, du mėnesiai, aš tikrai manau, kad reikia dar tartis su Vyriausybe ir ieškoti optimalaus termino. Bet mes taip pat privalome, atsižvelgdami į mūsų valstybės regioninį konkurencingumą, į tai, ko reikalauja mūsų investuotojai iš užsienio šalių, priimti labai išmintingą sprendimą. Lankantis su delegacija Jungtinėse Amerikos Valstijose – „The American-Lithuanian Business Council“, tokios kompanijos kaip „Thermo Fisher“ ir kitos uždavė šį klausimą: ar bus trumpinamas terminas aukštos kvalifikacijos specialistams ir vadovams, kada mums juos reikia staigiai permesti iš vieno mūsų padalinio į Lietuvą? Mes atsakėme, kad mes ketiname šitą problemą spręsti, manau, jeigu tai yra aktualu didžiausiems investuotojams iš Jungtinių Valstijų, tai turėtų būti aktualu ir Lietuvai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš sveikinu M. Puidoką, kad jis pasiūlė šio termino trumpinimą. Lietuva yra maža valstybė ir nėra čia tų tokių įmonių, kurios masiškai ir labai daug vežtųsi iš savo… Čia kalbama apie įmones, kurios atsivežtų iš savo padalinių užsienio valstybėse darbuotojus. Tie darbuotojai yra labai kvalifikuoti. Tai patikimi žmonės apskritai, programuotojai ir panašūs specialistai. Neįsivaizduoju, kokio ten reikės labai didelio perkratymo, tikrinimo tokių darbuotojų. Čia kalba apie Nigeriją, dar ką nors. Tai iš Nigerijos aukštos kvalifikacijos įmonėse labai daug… (Balsai salėje) Aš nežinau, čia investuoja didelės įmonės, teslos, matyt, iš Nigerijos. Aš manau, kad čia yra rimtos įmonės, kur rimti darbuotojai. O jeigu bus kokia nors įmonė, kur vienas ar du darbuotojai, ir reikės perkratyti, na, tai mėnesio užteks. Tikrai nereikėtų kelti vėjų dėl to, kad galbūt kokį nors darbuotoją reikės patikrinti detaliau. Negi vieno mėnesio neužtenka, kad būtų galima detaliai patikrinti Lietuvoje? Tikrai užtenka.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, prašyčiau šiek tiek dėmesio. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Vyriausybės pateiktą projektą. Susiklostė nauja situacija, ir štai mes dabar tikrai turime dilemą. Akivaizdu, aš vakar paprašiau patarėjų, kad surinktų informaciją apie tai, kas dedasi pas kaimynus, kaip atrodo leidimų išdavimo situacija, šiandien jau buvo minėta apie tai. Iš vienos pusės, mes norime būti konkurencingesni ir trumpinti terminus, iš kitos pusės, yra saugumas. Mano galva, šituos du dalykus galima suderinti. Ir dabar pagal įstatymą yra numatyta skubos procedūra, ir sumokėjus tam tikrą pinigėlių skaičių, dydį, galima padaryti perpus trumpiau tuos leidimus. Vadinasi, galimybės egzistuoja.
Mano siūlymas šiandien yra pritarti abiem pasiūlymams, kurie yra įregistruoti, iki priėmimo susėsti dviem komitetams, išsikviesti vidaus reikalų, Saugumo departamento žmones ir įregistruoti naują pasiūlymą. Iš tiesų akivaizdu, kad su trim mėnesiais mes būsime nekonkurencingiausia valstybė visame regione. Reikia peržiūrėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia vyksta tokia karšta diskusija dėl vienos nedidelės nuostatos – ar pusantro mėnesio, ar mėnesio tikrinimo trukmė. Aš tikiuosi, kad dėl to mes nepasiduosime emocijoms ir balsuosime už įstatymo projektą, kuris atitinka europinę direktyvą ir yra gerai parengtas. Iki priėmimo dar galėsime pasiaiškinti dėl to pusantro ar vieno mėnesio. Dar geriau, kad tas terminas būtų trumpesnis, aišku, negu vienas mėnuo. Kai darbdaviui reikia gauti darbuotoją, tai reikia matyti tą situaciją, kaip jam atrodo tie terminai, bet, aišku, reikia matyti realias valstybės struktūrų galimybes atlikti patikrinimą. Tikiuosi, kad tuos dalykus dar bus galimybių ramiai pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Esu prieš tik todėl, kad yra įregistruota M. Puidoko pataisa. Pačiam įstatymui aš pritariu ir pats balsuosiu už. Labai džiaugiuosi komiteto pirmininko pono V. Bako pasisakymu. Jeigu mes tikrai iki priėmimo stadijos rasime tą kompromisą, o mes pasirengę jo ieškoti, turbūt galėsime balsuoti visi vieningai. Aš tikiuosi, kad mes surasime tą aukso vidurį tarp saugumo ir konkurencingumo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas pritariate po svarstymo, siūlau balsuoti.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 94, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui ir lydimajam Nr. XIIIP-444 po svarstymo pritarta.
11.46 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-416(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-416(3). Pranešėjas – V. Rastenis. V. Rastenio nematau. Seimo nary Vytautai Rasteni!
V. RASTENIS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų balandžio 26 d. posėdyje pritarė komiteto patobulintam Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymui. Balsavo 8 komiteto nariai ir sprendimas priimtas bendru sutarimu. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-416 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje dalyvauja Seimo narys S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, koks prioritetas? Esu vienintelis užsirašęs dalyvauti diskusijoje ir norėčiau šiek tiek sukelti abejonių kuruojantiems komitetams. Nors žemė Lietuvoje yra nekilnojamasis turtas, žemės reformos metu ji tapo kilnojamuoju turtu ir buvo pernešama iš vienos savivaldybės į kitą savivaldybę. Neatsitiktinai savivaldybės, kur patrauklesnė gyvenamoji aplinka – paežerės, pajūriai, nacionaliniai parkai, tokios kaip Palanga, Trakai, Vilnius, Kaunas, – tapo tomis savivaldybėmis, kur žmonės atsikėlė turtą, ir šiandien jos pagrįstai ir nepagrįstai tapo žemės reformos įkaitais. Šiandien Žemės ūkio ministerija, iš esmės nesukontroliavusi šio perkėlimo proceso, mato, kad pati nesugeba išspręsti, ir vienintelė galimybė tą padaryti yra užkrauti savivaldybėms galvos skausmą.
Teisės departamentas šitame aiškinamajame rašte jau aprašė, kad iš esmės yra pažeidžiamos savivaldos ir vietos savivaldos teisės, o ir šiaip, žiūrint moraliai, Žemės ūkio ministerija, kuri nesuvaldė ir per daug perkėlimų buvo į tas populiariąsias savivaldybes, šiandien nurašo ir viešoje retorikoje naudoja jas kaip atpirkimo ožius. Tikrai ne tos savivaldybės yra pačios kalčiausios, kad žemės reforma yra neužbaigta. Apeliuojant į Vilnių, Kauną, Palangą, Trakus, reikėtų visų pirma pasakyti, kad ten dažnai buvo atkraustytos išvados ir ten žmonės laukė pasiimti tą turtą.
Pasakymas, kad įpareigodami savivaldybes dabar išspręsime žemės reformą, nėra tiesa. Pavyzdžiui, Vilniuje dabar eilėje laukia per 5 tūkst. savininkų, kurie norėtų gauti sklypus tarp 4 ir 12 arų. Ką tai reiškia? Kad mes iš esmės Vilniuje turime perplanuoti Vilnių, ir tai yra nerealu. Šiandien Vilniaus vyriausiasis architektas ne politikas sako: mes tiesiog neturime tiek galimybių suformuoti individualius namus. O ir šiaip, ar yra moralu, kad bus suformuoti tie sklypai ir kitą dieną jie atsiras „Aruodas.lt“, „Alio.lt“ ar „Skelbiu.lt“? Iš esmės tai sujauks paties miesto plėtrą, nes miestas planuojasi savo viziją. O čia užsodiname individualios statybos vienbučiais, užuot turėję tankiai apgyvendintą daugiabutį Vilnių, apie kurį mes svajojame, kuriame galėtume turėti visavertę infrastruktūrą. Aš labai apeliuoju į tuos, kurie su entuziazmu pasakė, kad pritaria ar vienbalsiai, ar dar kaip nors, pažiūrėti iš esmės, kaip įgyvendinti tą žemės reformą, kad žmonės laukia ne žemės, o iš esmės pinigų, nes absoliuti dauguma tų, kurie laukia, jau yra ne tie paveldėtojai, o iš esmės nori atgauti pinigus. Kviesčiau ministeriją ieškoti tikrų sprendimų ir siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų už niekas neužsirašė. Motyvai prieš – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už žodį. Gerbiami kolegos, ypač tie, kurie artimiau susipažinę su savivaldos darbu. Aš jau pateikdamas esu minėjęs, kad labai ydinga praktika: savivaldybės, kurios buvo uolios, prieš dešimt metų, tarkim, Jurbarko savivaldybė, kurią esu minėjęs, jau buvo grąžinusi 96 %, atkūrusi nuosavybę. Dešimčiai metų praėjus, jau reikėjo 15 % atkurti nuosavybę. Savivaldybė savo lėšomis formavo sklypus, uoliai dirbo, rezultatas vis prastėjo. Dabar mes norime dar kartą perkelti savivaldybėms, kad jos formuotų sklypus. Negalima šitaip daryti. Pirma, inventorizuokime padėtį, kiek kurioje savivaldybėje reikia atkurti nuosavybės sklypų, o po to priimkime sprendimus. Dabar tai yra visiškas problemos nesprendimas – perkeliama savivaldybėms.
Dar vienas juridinis aspektas. Pavesite savivaldybėms, savivaldybės biudžetuose neturi lėšų – nedarys planų ir neformuos tų sklypų.
Kokius veiksmus jūs priimsite? Tai vėl visiškas neveiksnumas ir problemos atitolinimas. Kol neinventorizuota situacija savivaldybės (suformavus net ir trūkstamą sklypų skaičių, atsikelia iš kitų rajonų, ir vėl rezultatai blogėja), situacija nekontroliuojama, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti už Žemės reformos įstatymo pakeitimo projektą.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 76, prieš – 2, susilaikė 13 Seimo narių. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-416 pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį.
11.54 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-466(2) (svarstymas)
Skelbiu įstatymo projektą – Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-466(2). Svarstymas. Kviečiu Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį pateikti komiteto išvadą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kultūros komitetas iš principo pritarė. Pasiūlė Seimui svarstyti patobulintą Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-466(2).
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusija. Pirmąjį kviečiu kalbėti R. Šarknicką. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Visų pirma, dėl kadencijų skaičiaus mes ne vienas turime retorinį klausimą. Visi norime, kad būtų kokybė kiekvienoje įstaigoje, ypač valstybinėje įstaigoje. Firmos, kompanijos, kurios yra privačios, aišku, turi savo taktiką ir dirba pagal savo taisykles, visada vyksta tam tikra konkurencija. Akcininkai taip pat rengia ir žiūri pagal rinką, kaip darbus atlieka kompanijų, firmų vadovai. Mes kažkuria prasme atliekame tą pačią funkciją, ketindami įvesti kadencijas. Iš esmės šitas įstatymas yra labai reikalingas, nes matėme, kas vyksta mūsų valstybinėse, nacionalinėse įstaigose ar savivaldybės įstaigose.
Vis dėlto aš gal tiktai dėl kadencijų skaičiaus, dėl teatrų, nacionalinių teatrų, kur išties mes Lietuvoje jautėme ne vieną dešimtmetį, kad mums trūksta lyderystės. Todėl aš norėčiau siūlyti principą kaip švietime mokyklų direktorių – 5+5 su galimybe dalyvauti konkurse dar penkeriems metams. Teiksiu siūlymą dėl šito įstatymo. Iš esmės kviečiu pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti A. Gelūną.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, mano pasisakymas – gal labiau diskusijos paskatinimas dėl atstovų savivaldybių, ypač tų, kuriose yra tos koncertinės ar teatrinės organizacijos, bet tose savivaldybėse nėra daug gyventojų. Aš iš patirties žinau, kaip buvo sunku rasti teatro vadovą Panevėžyje, o Panevėžys yra didelis miestas – per 100 tūkst. gyventojų. Aš nekvestionuoju šitų įstatymo pataisų reikalingumo. Tikrai, kas susiję su nacionalinėmis ir valstybinėmis įstaigomis, tos pataisos buvo būtinos jau seniai, bet aš kviečiu pasisakyti, galbūt padiskutuoti tuos, kurie mato tą rotacijos sunkumą mažų miestelių teatrinėse ir koncertinėse organizacijose. Ar šitomis pataisomis neįvarysime į kampą tų savivaldybių, kuriose sėkmingai veikia teatriukai, sėkmingai veikia kokios nors mažos koncertinės organizacijos? Bus labai labai sunku atrasti pamainą. Iš principo aš palaikau, bet būtų įdomu išgirsti mažesnių miestelių atstovų nuomonę, o jie gerai žino padėtį regionuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalbėti kviečiu V. Juozapaitį. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, nenustoju stebėtis ir kartu džiaugiuosi, kad Seimas yra ta vieta, kur nuomonės gali pasikeisti tiesiog proceso metu. Prieš tai buvę du kolegos buvo šio projekto bendraautoriai ir iki šios sekundės, diskutuodami Seimo Kultūros komitete, kažkaip apie tuos dalykus mes nekalbėjome ir šiandien tai… Bet džiugu, kad mes nestovime vietoje ir iš tikrųjų atsižvelgiame į visas aktualijas. Be jokios abejonės, tai, kad Lietuvoje yra su lyderyste blogai, mes privalome konstatuoti. Bet, ko gero, todėl ir blogai, kad mes užkertame kelią potencialiems jauniems žmonėms žinoti, kad jie gali tapti lyderiais. Aš suprantu mažų miestelių problemas, bet mes šiandien kalbame apie profesionalaus scenos meno įstaigas, ne apie kultūros centrus, ne apie kokias nors kitas įstaigas, kurios yra šalia gyventojų, o būtent apie aukščiausio lygio teikiamą kultūrinę dimensiją, kur asmenybės, kurios yra jų priešakyje, yra labai labai svarbios. Be jokios abejonės, aš tik primenu gerbiamajam A. Gelūnui, kad Panevėžyje yra valstybinis teatras, ir tai nėra municipalinis teatras, taigi mes kartais patys pasiklystame tarp šitų sąvokų.
Aš tikrai manyčiau, kad valstybinės institucijos, būtent aukščiausios kultūros ir meno srities institucijos, negali tapti privačių asmenų įkaitais, kas neretai ištinka. Iš tikrųjų dešimt metų vadovavimo vienai įstaigai, ko gero, yra ta optimali riba, kurios metu galima įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus ir kartu duoti galimybę ir kitiems pasireikšti toje srityje. Juo labiau kad tame įstatymo projekte yra numatytas pereinamasis laikotarpis. Taigi niekas neveja tų žmonių šiandien iš darbo, jie baigia savo kadencijas ir nuo tos savo kadencijos pabaigos datos jie vėl turi teisę į dvi kadencijas iš eilės. Tai yra dešimt plius kažkiek metų.
Kita vertus, tame įstatymo projekte yra labai svarbių nuostatų, todėl aš labai kviečiu jus atidžiai pasižiūrėti ir nepadaryti klaidos dėl galimybės sureguliuoti ir tam tikrus administracinius dalykus, dėl kurių šiandien mes teatrinėje sistemoje, kitose įstaigose turime, na, tokių dalykų, už kuriuos mums turėtų būti labai gėda.
Taigi tai nėra įstatymas vienam asmeniui ar grupei asmenų, tai yra prevencija, tai yra žvilgsnis į ateitį ir atsakomybė už mūsų įstatymų kūrėjų veiklą. Puikiai suprantu visas aktualijas ir visas bėdas, ypač tas, kurios ateina iš mūsų periferijos, bet tam yra dar laiko iki priėmimo, galima registruoti pataisas, o šiandien aš tikrai labai labai kviečiu labai atsakingai pagalvoti ir paspausti tą mygtuką, dėl kurio paskui jums tikrai nebūtų sarmatos. Ačiū jums. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją, nes yra gauta daug Seimo narių pasiūlymų, jiems komitetas iš dalies yra pritaręs. Dėl 1 straipsnio… Tribūnoje – R. Karbauskis. Dėl 1 straipsnio yra gautas jūsų, Seimo nario R. Karbauskio, pasiūlymas, ir komitetas iš dalies pritarė. Ar jūs, kaip šio pasiūlymo autorius, sutinkate su komiteto pozicija?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Yra gautas Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Ar, gerbiamasis kolega, sutinkate? Iš dalies komitetas yra pritaręs.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis sutinka. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti.
Yra kitas V. Juozapaičio pasiūlymas dėl 11 straipsnio 5 dalies, jam komitetas taip pat pritarė iš dalies.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš pritariu pirmininko vadovaujamam komitetui.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas nieko daugiau pridėti nenori.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš labai dėkingas profesoriui.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymas. 2 straipsnis – 13 straipsnio pakeitimas. Komitetas pritarė taip pat iš dalies, taip? Pone Juozapaiti?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Sutinku, taip.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Ir mes galime pritarti komiteto nuomonei. Ačiū.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo nario, aktyvaus Seimo nario, V. Juozapaičio pasiūlymas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš esu dėkingas komitetui, kad jis pataiso mano aktyvumą, iš tikrųjų padaro tobulą sprendimą, aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto iš dalies patobulintam pasiūlymui ir pritarti.
Kitas V. Juozapaičio pasiūlymas dėl to paties 3 straipsnio. Kita dalis. Jūs taip pat pritariate, nes komitetas pritarė iš dalies.
R. Karbauskis. Pakeitimas. Įstatymo projekto 2 straipsnis, tai yra siūlo pakeisti įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalis ir papildyti jį 3, 4, 5 dalimis. 2 straipsnis. Baigiamųjų nuostatų… Iš dalies komitetas taip pat pritarė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Daugiau pasiūlymų nėra gauta ir komitetas daugiau nieko šiuo klausimu nebenori pasakyti.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Nuomonė už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik pakartosiu tai, ką sakiau iš tribūnos. Gerbiamieji kolegos, tai yra labai svarbus įstatymo projektas, kuris buvo pražiūrėtas anos kadencijos pabaigoje. Šiam įstatymui įsigaliojus nuo šių metų – 2017 m. sausio 1 d., atsiranda gyvenimiška būtinybė jį koreguoti, ir aš manau, kad šiandien yra ta diena, kai mes turime apsispręsti ir pritarti komiteto nuomonei. Ji nėra asmeninė mano ar kokio nors kito Seimo nario. Beje, šis įstatymo projektas yra absoliučiai derinamas su Kultūros ministerija, turime Vyriausybė pritarimą. Taigi tai nėra saviveikla ir nėra koks nors aktas, į kurį būtų galima pažiūrėti pro pirštus. Aš labai kviečiu pritarti komiteto, jos pirmininko, be jokios abejonės, ir visų Seimo narių nuomonei, komiteto narių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kitą nuomonę turi R. Juška. Prašome.
R. JUŠKA (LSF). Aš, kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį. Viskas galbūt būtų neblogai, galima būtų sutikti su visais argumentais. Šiek tiek prieš tai kalbėjęs kolega žadėjo teikti pataisą, kad dabar svarstymo stadijoje būtų išbraukta iš įstatymo, kad būtų išbraukti savivaldybės teatrai. Vėl mes skriaudžiame regionus ir sunkiai turbūt įsivaizduojame, kokia padėtis yra ir kaip džiaugiasi savivaldybės, turėdamos savo teatrų vadovus, savo režisierius regionuose. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kaip mes sulauktume ir kokia konkurencija, pasibaigus kadencijai, būtų Šilutėje, Kelmėje, kai sunku surasti ir išlaikyti su tokiais atlyginimais žmogų, ir rasti dirbančių. Todėl, jeigu priėmimo stadijoje bus pateikta be savivaldybių teatrų, galima vertinti, kad tinkama įstatymo pataisa, bet šitokiai formuluotei tikrai, atstovaudami regionams, pritarti negalime.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-466(2), prašome balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 12. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-466(2) pritarta.
V. Juozapaitis – per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Po balsavimo, jeigu galima, replika. Labai ačiū jums tikrai, gerbiamieji kolegos, už tokį supratimą ir ačiū tiems, kurie nepritarė todėl, kad galbūt nėra visiškai numatyta ta sąlyga mūsų periferijoje gyvenantiems menininkams. Bet aš galvoju, kad tai turėtų būti ir visiems mums turbūt stimulas ir argumentas ne pritraukti žmones į vietas arba jiems ieškoti kokių nors išeičių, kad pritrauktume žmones į ten, kur yra maži atlyginimai, o gal mums reikia pagaliau atsisukti į kultūrą ir pirmiausia savo prioritetu paskelbti būtent regionuose esančių meno įstaigų, menininkų gerovės gerinimą. Manyčiau, kad tai būtų teisingesnis sprendimas, negu darytume išimtis, ir tik todėl neleistume ten žmonėms rotuotis ar keistis, nes ten atlyginimai mažiausi ir mes nerandame žmonių. Padarykime, kad būtų prestižas ir noras važiuoti į periferiją ir į tuos teatrus, ir iš tikrųjų mes turėsime kitą situaciją. Labai ačiū jums už supratimą.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam kolegai. R. Šarknickas per šoninį mikrofoną. Replika.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vis dėlto aš V. Juozapaičiui pasakysiu, kad regionuose tai yra šiek tiek tam tikra utopija, nes turime pripažinti realybę. Kaip jūs sakėte, kad reikia į tuos regionus atsisukti kultūros prasme ir t. t., viskas gerai, su jumis tikrai sutinku. Galite atsisėsti Vytautai, nesistokite. Mums visiems yra labai svarbu, kaip ir jums, lyderystė. Jos regionuose iš tikrųjų trūksta. Dėl to mes labiausiai diskutuojame. Dėkoju. Vytautai, jūsų žodis.
PIRMININKĖ. Paminėjo jūsų vardą, jūs turite galimybę atsakyti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, mielas Robertai. Aš manau, kad jeigu jūs grįžtumėte į Alytų, išspręstumėte ir lyderystės, ir tikrai meno aukštumų visą klausimą. Labai džiaugiuosi, kad mes tikrai salėje randame galimybę diskutuoti. Būtų labai džiugu, jeigu mes ir Kultūros komiteto posėdžiuose apie tai pasikalbėtume. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas. (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, užteks, pasitarsite kartu. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, man atrodo, kad kartais regionuose, kaimiškuose rajonuose nėra tų teatrų, ir štai atsiranda koks nors spindulėlis, baigęs mokslus, atvažiavęs ten gyventi, ir sugalvoja įkurti. Paskui įformina kaip savivaldybės teatrą, funkcionuoja, tampa kultūros židiniu tame regione, rajono centre ar miestelyje, ir štai mūsų įstatymo pataisa sako, ačiū, pasidarbavai, dabar baigiame. O kito nėra. Ir ką mes padarome? Sunaikiname tokius dalykus kaip institucijos, kurios atsirado kartais vieno asmens iniciatyva. Sunaikiname tokius reiškinius kaip Rokiškio teatro festivalis. Galbūt, gal ten yra režisierių plejada, meno administratorių, vadybininkų, kurie pasirengę perimti vadovavimą. O jeigu tokių nėra? Man atrodo, mes čia kerpame per regionus, per pakinklius ir deklaracijos nelabai sutampa su faktiniais balsavimais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Svarstymo stadijoje jūs dar galite teikti pasiūlymus iki priėmimo. Labai trumpai – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš labai prašau. Dėkoju. Kultūringai pasakau, su mano pažiūromis viskas gerai, gerbiamasis Vytautai, aš jus myliu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Puiku. Meilė visada yra gerai. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2812. Kviečiu pranešėją R. Tamašunienę. Pateikimas. Gerbiamasis Vytautai, kol ateina Rita, apie meilę, bet trumpai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Robertai, taip, sutinku. (Juokas salėje)
12.12 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2812 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Rita, prašom. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mielieji kolegos, aš noriu pokalbį pakreipti truputį kita vaga ir kalbėsime apie transporto lengvatas, kurios labai mažai susijusios su meile.
Iš tikrųjų noriu visiems pranešti, kad teikiamas įstatymo projektas yra šiek tiek pasenęs morališkai, kadangi jis buvo užregistruotas 2015 metais, bet neatsiėmiau jo iš tikrųjų manydama, kad reikia pakalbėti apie tą problemą ir apie tai, kaip veikia įstatymai, kada mes savivaldybėms deleguojame savarankiškas funkcijas, nesuteikdami jokios finansinės injekcijos, ir kaip atrodo ta situacija, ypač kaimiškose ir nutolusiose nuo miestų centrų vietovėse.
Šis įstatymo projektas buvo teikiamas dėl to, kad savivaldybėms buvo deleguota funkcija, paversta savarankiškąja, tai yra lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcija. Savivaldybėms finansavimas nebuvo užtikrintas ir tas poreikis… Šiuo metu metodika jau yra pasikeitusi ir tas poreikis įvertinamas, planuojant biudžetą. Tačiau savivaldybė, turėdama tą funkciją kaip savarankišką, ką padarė? Visų nerentabilių reisų ir maršrutų intensyvumą sumažino, be abejo, padidino bilietų kainas ir tai atsiliepė kiekvieno mūsų vartotojo kišenei, taip pat jo galimybėms susisiekti su tam tikra vieta.
Iš tikrųjų tų savivaldybių, kurios turėjo menką finansavimą, kaimuose autobusai važiuoja per savaitę viso labo kelis kartus. Vaikai, norintys lankyti papildomo ugdymo įstaigas, neformaliojo švietimo įstaigas, taip pat tokios galimybės neturi.
Dabar tas įstatymo projektas yra kaip iliustracija, kaip galėjo būti kitaip. Jeigu savivaldybė užtikrintų tą funkciją, kuri iš dalies yra komercinė, bet yra, man atrodo, kaip viešoji paslauga gyventojams, galėtų organizuoti tą darbą kitaip.
Aš vis dėlto siūlau balsuoti už pateikimą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turėtų galimybę atsižvelgti į savivaldybių vykdomą funkciją ir galbūt gerinti šios viešosios paslaugos teikimą gyventojams kaip būtiną. Noriu pabrėžti, kad tai yra lengvatinė paslauga, kuria naudojasi mokiniai, neįgalūs žmonės ir pensinio amžiaus gyventojai. Kitokias lengvatas nustato pati savivaldybė savarankiškai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pristatytą įstatymo projektą. Prieš balsavimą dar teks atsakyti į klausimus. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs manote, ar yra alternatyvų, nes mes Biudžeto ir finansų komitete, puikiai bendradarbiaudami su jumis, matėme, kad savivaldybėms skiriama pakankamai lėšų socialinei paramai ir tos lėšos ne visai aiškiai reglamentuotos, ir ne visos yra panaudojamos. Kita vertus, valstybės biudžetas taip pat, suprantama, nėra guminis ir vėl tas finansavimo šaltinis turėtų būti kažkoks indikuotas. Kitaip sakant, tai, ką jūs pasakėte, yra ir viešojo transporto infrastruktūros finansavimo rūpesčiai. Kai kurioms savivaldybėms, matyt, ir nacionalinės paramos reikia, strategijos, tikėsimės, kad tai bus padaryta. Ar jūs manote, kad dabar savivaldybėms, kurių pajamos vis didėja ir pakankamai skirta lėšų socialinei paramai, tikrai neturi galimybių finansuoti šitų paslaugų?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Noriu pasakyti, kad socialinei paramai skirtos lėšos… Nemanyčiau, kad dėl keleivių pavėžėjimo būtent iš tos biudžeto eilutės būtų tinkama panaudoti tas lėšas, skirtas socialinei paramai ir socialinei atskirčiai mažinti. Keleivių vežimas, be abejo, pasikeitus metodikai, savivaldybių biudžetų sandaros metodikai, yra įvertinamas ir pateikiama planuojant biudžetą kitiems metams. Bet mano idėja šiuo metu yra truputį nutolusi nuo to projekto, kad ar nevertėtų grįžti ir apsvarstyti, ar ta funkcija iš tiesų yra tik savarankiška funkcija, nes mes įstatymais nustatome visas lengvatas, kurios priklauso mūsų gyventojams, pagrindines lengvatas. Dėl papildomų savivaldybės gali priimti savo teritorijoje, kaip papildomą lengvatą gyventojams.
Manyčiau, kad ši diskusija būtų verta dėmesio, peržiūrint, ar vis dėlto nereikėtų pavesti, deleguoti tą funkciją ir užtikrinti… regionų ir kaimiškųjų vietovių atskirtį nuo regionų centrų, galimybę naudotis kitomis mūsų valstybės teikiamomis paslaugomis ir infrastruktūra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Palionis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji teikėja, aš šiek tiek nesutikčiau su S. Jakeliūno pasakymu, kad savivaldybės turi užtenkamai pinigų. Jos valdo tik 5 % viešųjų išlaidų, asignavimų. Taigi savivalda tikrai yra nuskurdinta. Aš suprantu jūsų iniciatyvą teikti valstybinę dotaciją šiai paslaugai.
Bet aš moralinį klausimą norėčiau iškelti. Prieš savaitę savivaldybininkai iš esmės pasisakė prieš vidaus sandorius ir dalis tų vidaus sandorių daugiausia yra dėl keleivių vežimo. Iš esmės keleivių vežimo bendrovės yra nerentabilios, dažnai profsąjungos protestuoja. Akivaizdu, kad savivalda, pasitelkusi privačius vežėjus, gautų geresnę kainą, o tai reikštų, kad reiktų imti ir mažesnę bilieto kainą. Bet ne, savivaldybės arba savivaldybininkai pasisako už vidaus sandorius, taip didina bilietų kainas ir po to apeliuoja į valstybės biudžetą. Ar čia nematote moralinės dilemos? Dėkui.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tos dilemos jau nebeliko. Iš tikrųjų taip buvo, bet Transporto įstatymas jau kitaip reglamentuoja ir vidaus sandorių šioje srityje nebelikę, tikrai bent keleri metai. Visada dėl konkrečių maršrutų yra skelbiami konkursai. Ar tą konkursą laimi savivaldybės įmonė, ar kokia kita komercinė įmonė, tai, be abejo, sprendžiama konkurso būdu.
Vidaus sandoriai daugiau yra dėl komunalinių atliekų tvarkymo, kai savivaldybei, vis dėlto aš, kaip buvusi savivaldybininkė, noriu pasakyti, vidaus sandorių tam tikra dalis turi likti, mano įsitikinimu, nes atėjęs teikti tam tikrą paslaugą, gal kalbėkime apie transportą, aš iliustruosiu, kaip buvo iš tikrųjų, maršrutą laimi nuolat tas pats vežėjas. Yra kartelis, kurį sugriauti savivaldybės turi mažai mechanizmų, jis nuolat teikia savo kainą, kurią kas konkursą kelia iki tokios nerealios kainos, kuri iš tikrųjų pakelia kainą už kilometrą. Gyventojams negali pakelti to minusinio maršruto bilieto kainos, nes visoje savivaldybėje vienoda yra bilieto kaina, tada tą minusą turi padengti savivaldybė, jeigu pripažįstamas reisas kaip būtinas gyventojams susisiekimą užtikrinti. Tuomet, turint savivaldybės įmonę ir sudarius tą valstybės sandorį, savivaldybės kaštai tokio maršruto, aš įsivaizduoju, kad neturėtų didėti. Jie vykdytų bent jau tą funkciją. O atėjęs vežėjas sako: arba keliate man kainą ir mokate tiek, kiek aš patiriu… ten mano kaštai ir turėčiau gal net ir pelno, arba aš nevažiuoju. O čia yra privaloma savivaldybės savarankiška funkcija. Negali pasakyti, kad atsiprašome, į mokyklą autobuso nebus, atsiprašome, į darbą niekas nenuvažiuos. Ir atsiranda tokia patinė situacija, kai savivaldybė įspeista į kampą ir privalo spręsti čia ir nedelsdama, nes autobusas turi važiuoti kasdien. Peržiūrėti, ar iš tikrųjų, čia irgi tą diskusiją dėl viešojo transporto funkcijos, galvoju, kad vertėtų šiek tiek plačiau… Ir iš tikrųjų jūsų geras pasiūlymas, ir vidaus sandorių prasme dėl šios funkcijos savivaldybėms nebūtų galima sudaryti galimybės, vertinant, kad paslaugos kaina tikrai mažėtų. Aš taip įsivaizduoju, tuomet tas sandoris yra pateisinamas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš visų pirma Ritos prašysiu, kad taip ilgai neatsakytų į mano klausimą. Iš esmės daugiau negu prieš dešimtmetį valstybė ir numatė savivaldybėms tiesioginę funkciją dėl transporto pavėžėjimų, dėl visų maršrutų, jeigu taip tiksliau pasakyčiau. Ar nemanote, kad ne tuo keliu einame ir sprendžiame šitą problemą, nes visiškai suprantama, kad per daugiau kaip dešimt metų pabrango ir kuras, ir sąnaudos, ir darbo užmokestis? Gal reikėtų peržiūrėti Biudžeto sandaros įstatymą ir numatyti savivaldybėms didesnę pinigų dalį tai tiesioginei funkcijai vykdyti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš dėl to ir sakau, kad gal vertėtų tam pateikimui, kuris toks… Ir įsigaliojimo terminai yra pasenę, ir t. t., kad būtų peržiūrėta, ar iš tikrųjų ta funkcija yra savarankiška, ar ji užtikrina realų žmonių poreikį transporto lengvatoms ir susisiekimui bendrai paėmus? Be to, didieji miestai taip pat susiduria su didele problema. Vilniaus miestas, tarkime, troleibusų ar autobusų parkai turi didelius įsiskolinimus toms valstybinėms ar savivaldybių įmonėm būtent dėl kompensavimo, nes savivaldybė privalo kompensuoti už pavežamus vaikus, už pavežamus pensininkus ir t. t., o jokios finansinės injekcijos savarankiškoms funkcijoms nebuvo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų po pateikimo ruošiuosi pritarti, kad vyktų ta diskusija, kaip sako pranešėja, tačiau dėl vidaus sandorių, kurie vyko, mes balsavome prieš kelias dienas. Aš tikrai galvoju, kad mes teisingai padarėme, nes pasižiūrėkime, yra tokių savivaldybių kaip Neringa, ji neranda vežėjų ir ji neturi savo transporto įmonės. Tai ką jie turės daryti? Steigti savo įmonę, kuri kaip tik padiktuos tas kainas, jeigu atsiras ir tas privatus vežėjas. Gal atsiras kada? Štai ir visose tose mažose savivaldybėse niekas nesiveržia vežti ir savivaldybės turi atlikti tą funkciją, kuri privaloma, savo žmones atvežti į rajono centrą. Taigi vidiniai sandoriai yra gerai, o dabar diskusiją, aš manau, reikia teisinga linkme nuvesti, rasti išeitį ir pagerinti susisiekimą gyventojų su rajonų centrais.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū gerbiamajam kolegai. Iš tikrųjų dar vienu pailiustravo pavyzdžiu, kai neatsiranda norinčių važinėti konkrečiu maršrutu ar priklausyti konkrečiam maršrutų tinklui, savivaldybė vis tiek privalo užtikrinti keleivių pavėžėjimą. Be abejo, reikėtų kompleksiškai įvertinti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kaip žinoma, nemažai problemų išsprendžiama moksleivių pavėžėjimu geltonaisiais autobusėliais. Bet jūs žinote, kad tie, kurie atsisako tos programos, iš esmės netenka galimybės atnaujinti savo geltonųjų autobusiukų parko. Nemanote, kad šiuo atveju vis dėlto reikėtų galbūt konsoliduoti tam tikras pajėgas, nes viskas per daug brangiai kainuoja? Jeigu savivaldybės tik užsakinės maršrutus, o mokės valstybė, taip pat gali nukentėti efektyvumas. Ar nemanote, kad turėtų būti bendros programos, bendra metodika, kad vis dėlto ir vieni, ir kiti autobusai priklausytų vienai sistemai, įvairių pusių subsidijuojamai, nes problema yra…
PIRMININKĖ. Klauskite.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …neefektyvus panaudojimas yra.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Be abejo, visų mūsų siekių efektyvumo ir ūkiškumo principas turėtų būti kaip vienas iš prioritetinių. Noriu pasakyti, geltonųjų autobusėlių programa yra puiki, bet reikia prisiminti, kad yra ir vyresnio amžiaus gyventojų, yra neįgaliųjų, kuriems taip pat yra būtinas susisiekimas, o mokyklinis autobusiukas, sakykime, tik „nelegaliai“ gali pavežti močiutę, tarkime, į ambulatoriją jos eiliniam patikrinimui. O jai susisiekti yra privalu ir užtikrinti tą turėtų savivaldybės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į jums per nustatytą laiką pateiktus klausimus. Nuomonė už… Ar nuomonės prieš nėra? O gal nekalbėsime? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje) Norite balsuoti.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Transporto lengvatų įstatymo Nr. XIIIP-1605 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui?
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 50, prieš – 5, susilaikė 24. Per šoninį mikrofoną –S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi tai susiję su valstybės biudžetu, siūlau kreiptis į Vyriausybę dėl išvados, kaip ir dėl kitų panašių įstatymų projektų, kurie bus pateikiami. Šiuo atveju siūlau tą padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto pirmininko pozicijai? Galime bendru sutarimu, kad kreipiamės į Vyriausybę išvados. Gerbiamasis J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu pasakyti, kad lėšų yra labai daug, tik jas reikia kooperuoti teisingai. Paštai yra uždaromi – sutaupoma, girininkijos – sutaupoma, viskas sutaupoma. Duokite 50–30 %, ir visi bus pavežti nuo ryto iki vakaro.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką po balsavimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu komitetu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
12.30 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4695 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4695. Kviečiu pateikti jį V. Bukauską. Pašom, kolega.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimą. Prašyčiau jūsų palaikymo.
Noriu priminti, kad dabartinio Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos, auginančios neįgalų vaiką arba įvaikį iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia (toliau – neįgalus vaikas), vieną kartą per šešerius metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvatą automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai.
Noriu pabrėžti, kad 2014 metais šia teise pasinaudojo 115 piliečių, išlaidos sudarė apie 150 tūkst. eurų, o šeimos, auginančios neįgalų vaiką, 2015 metais panaudojo per 200 tūkst. eurų. Mano pataisa išplečia ratą ir yra įvedami 32 baziniai dydžiai, būtent BSI, ir iš esmės yra išplečiama į šeimynas ir šeimas, auginančias ir globojančias tris ir daugiau vaikų. Tiek trumpai.
Prašyčiau po pateikimo pritarti įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsniui. Manau, kad komitetai reglamentuos tą, ką Teisės departamentas yra numatęs. Aišku, sutinku, kad Vyriausybės išvada turi būti gauta, nes pareikalaus papildomų biudžeto lėšų.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Nori paklausti R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl šeimynų viskas gerai šiame įstatyme, aš tikrai pritariu. Tačiau gyvenime būna taip, ir ne vienas atvejis, kad globojamą vaiką yra dar sunkiau auginti negu savo tris vaikus. Man šiuo atveju nerimą kelią tam tikras diskriminavimas – trys ir daugiau vaikų. O kodėl ne vienas ir ne du vaikai? Kokiais vertinimo kriterijais jūs tai nustatėte?
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Jūs tikrai labai teisingai klausiate. Jeigu žiūrėtume į tai, kad šiandien vyksta socialinės srities pertvarka, kad iki 2020 metų vaikai, augantys globos namuose, turėtų juos palikti, augti šeimynose arba rasti globėjus, globėjai nėra taip jau skatinami. Ir šito straipsnio pakeitimas ir atėjo iš globėjų, kodėl būtent mes negalime pasinaudoti valstybės paskata, lengvata transportui įsigyti. Ir tie trys vaikai ir sudaro, kad gali būti šeimoje du arba vienas šeimos vaikas ir vienas arba du, arba visi trys įvaikinti arba priimti globoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių paklausti nėra. Dėkoju už pateikimą.
Nuomonė už – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš esmės tikrai vertas projektas. Papildydamas Robertą, manau, svarstymo stadijoje reikėtų papildyti, kad ne tik šeimos, bet yra asmenų, kurie vieni augina tokius vaikus. Aš manau, kad svarstymo stadijoje į tai atsižvelgsime ir patobulinsime šį projektą. Siūlau jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime.
Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Ir, aišku, kaip kalbėjo pranešėjas ir kaip siūlo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas, prašysime Vyriausybės išvados. Galime pritarti Vyriausybės išvadai? Galime.
12.34 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-571 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-571. Ir kviečiu gerbiamą J. Oleką pateikti įstatymo projektą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia ne tik mano. Kartu su Laisvės kovų komisijos nariais mes siūlome tremtiniams, sulaukusiems 70 metų amžiaus, kurie šiandien naudojasi 50 % lengvata, bet sulaukę 70 metų asmenys visi naudojasi ta 70 % lengvata, todėl mes siūlome, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijų ir kitų tipų prievartinių stovyklų kaliniai, sulaukę 70 metų, galėtų pasinaudoti 80 % lengvata.
Aš pasižiūrėjau, kiek tai kainuoja savivaldybei. Pavyzdžiui, Kupiškio savivaldybėje iš viso pensininkams kompensuoti išleidžiama 9 tūkst. Jeigu galvotume, kad tremtiniai ir politiniai kaliniai sudaro tik dvidešimtąją dalį, tai šiai grupei būtų panaudota 450 eurų per metus. Jeigu mes pakeisime iš 50 į 80 %, tai padidės beveik 120 eurų. Todėl tikrai nesusidaro didelės sumos. Kadangi dauguma šios grupės žmonių jau iškeliauja į paskutinę savo kelionę anapilin, tai bendri skaičiai mažėja. Mes galėtume kompensuoti žmonėms šiek tiek padidintu tarifu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, tikrai nieko neturiu prieš jūsų siūlymą, bet noriu paklausti vieną principinį klausimą. Faktiškai Seimas toliau grįžta prie savo seno darbo – kompensacijų, lengvatų ir kitų ekonomikos… Kitaip sakant, mes vėl teikiame visokiausias lengvatas – reikalingas, mažiau reikalingas, nežiūrėdami, ar turime tam pinigų, ar tai yra efektyvu, ar tai neefektyvu. Susidaro toks Seimo darbo vaizdas, kad jis dirba tik dėl darbo, populistinio darbo: mes rūpinamės jumis, rūpinamės, kad galėtumėte važiuoti ir t. t., užuot sprendę tas problemas fundamentaliai. Tokią kompensacijų ekonomiką mes turime 27 metus, pradedant nuo rublio kompensavimo ir baigiant kitais. Ir kas iš to išėjo? Mes turime neefektyvų valdymą, mažai efektyvią ekonomiką. Kokia jūsų nuomonė kaip politiko? Gal vieną kartą reikėtų pradėti kalbėti ne apie kompensavimą, o apie didesnę gamybą, produkto sukūrimą ir perdavimą? Tai tiek.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Kolega, tikrai jums pritariu, kad reikia ne kalbėti, o padaryti, kad ekonomika augtų. Aš manau, po truputį žingsniai daromi. Bet augant ekonomikai negalima tik džiaugtis gerais finansiniais, ekonominiais rodikliais. Pasidalinti tuo gėriu, kurį mes sukuriame ir duoda mūsų pastangos, tikrai reikia. Ir šita grupė, apie kurią mes kalbame, nelabai gauna kitų pajamų. Mes viena kita lengvata, nedidindami bendro rato (prašome paklausyti, jeigu klausiate), nedidindami bendro rato, neprašydami papildomų lėšų, o panaudodami tas lėšas, kurios buvo, vien dėl to, kad žmonės galėtų išgyventi pagal šiandienos sąlygas. Jeigu prisiminsite mūsų jaunystės 4 kapeikų bilietuką pervažiuoti Vilniaus miestą ir kiek dabar kainuoja, tai iš tikrųjų tas skirtumas yra. Tiems žmonėms, kurie neturi kitų pajamų, mes tokiu būdu padėti galime.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi S. Jovaiša.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, aišku, mano pirštas paspaus pliusą, nes kaip ir natūralu. Bet aš šiandien užduodu tokius moralinius klausimus, tai vieno ir jūsų paklausiu. Yra toks anekdotas apie dvigalvį slibiną, kad viena geria, kitai pagirios. Tai čia su kompensacijomis panašiai. Seime mes siūlome ir esame dosnūs, dosni valstybė, bet kompensacijas moka savivaldybė už lengvatinius bilietus. Čia klausimas jums. Savivaldos biudžetai yra labai maži. Gerbiama R. Tamašunienė taip pat kalbėjo apie tai, kad lengvatų savivaldybės jau nebepakelia. Ar nereikėtų iš esmės leisti savivaldai apsispręsti, kam ji teikia lengvatas, kam neteikia? Mes čia galime būti labai dosnūs, o savivaldybių biudžetai nepaveš. Dėkui.
J. OLEKAS (LSDPF). Iš tikrųjų galime ir tokiu keliu eiti. Bet aš manau, kad tai nebūtų tas kelias. Turėtume sutarti tarpusavyje, kad tam tikras sprendimų priėmimo lygmuo yra savivaldoje ir ką priima, ir tam tikrą sprendimą priima nacionaliniu mastu. Aš manau, kad dėl šitos grupės žmonių, apie kurią mes čia kalbame ir siūlome, – politinių kalinių, tremtinių, įvairių koncentracijų ir geto stovyklų žmonių – tikrai galima apsispręsti valstybiniu mastu ir nežiūrėti, kad vienoje ar kitoje savivaldybėje, matydami kitus prioritetus, šituos žmones pamirš. Sutikdamas iš dalies su jumis, kad savivalda turi turėti, ir dažnai balsuoju būtent taip, kad savivaldai tos teisės pasiliktų ir būtų plečiamos, bet šiuo atveju, manau, yra ir bendranacionalinių sutarimų, kuriuos turime priimti mes. Todėl kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi V. Kamblevičius.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, idėja tikrai gera, ją reikia palaikyti. Bet jūs minėjote, kad savivaldybėms tai tikrai skaudžiai neatsilieps. Nėra ten daug žmonių, tuo labiau jų mažėja. Ar jums nekilo mintis apskritai atsisakyti ir padaryti šimtaprocentinę lengvatą? Jeigu jų yra mažai ir savivaldybėms pakeliama, padarytume tokį… Morališkai kur kas geriau – su tremtinio pažymėjimu atsisėdi ir važiuoji. Nereikia ten prašyti, reikalauti tos nuolaidos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už palaikymą ir jūsų pasiūlymą. Aš manau, kad tikrai sulauksime tos dienos, kada mes taip ir padarysime, bet šiandien komisija siūlo žengti pirmąjį žingsnį – pereiti iš 50 į 80, o galbūt po metų kitų, kai mes matysime savo biudžetą ir tuos pinigėlius, kuriuos turi savivalda, galbūt pritarsime ir jūsų dabar keliamai idėjai dėl kompensacijos atsisakymo apskritai.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas buvo visiškai panašus kaip ir S. Jovaišos, tačiau norėjau paklausti apie kitą medalio pusę. Kiek sudarytų tai ir kokį žmonių skaičių tai liestų? Kiek jų būtų?
J. OLEKAS (LSDPF). Kažkada buvome įregistravę, man atrodo, 67 tūkst., dabar praeitais metais turėjome apie 30 tūkst. žmonių. Gana sparčiai šita grupė mažėja. Kaip sakiau, tiktai dalis iš jų yra dar važiuojantys, naudojasi ta lengvata. Aš pasiklausiau bent poros rajonų prieš dabar eidamas į tribūną, kaip minėjau, tikėtina, kad kokie galbūt tiktai 600 ar panašiai litų per metus kainuoja šita lengvata. Atsiprašau, eurų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Nuomonė už, nuomonė prieš. A. Dumbrava. Norite pasakyti nuomonę už?
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Tikrai senjorai mūsų Respublikoje neturi daug tų lengvatų. Apskritai tokios programos kaip ir nėra senjorams, todėl… O čia tokia ypatinga grupė – politiniai kaliniai, tremtiniai. Tikrai siūlyčiau pritarti ir čia tikrai nebūtų valstybei daug išlaidų, o būtų atkreiptas į tuos žmones dėmesys. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau išreikšti savo nuomonę balsuojant dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-571.
Balsavo 75 Seimo nariai – visi 75 po pateikimo pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-571. Siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas komitetas nenumatytas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Kaip ir prašė dėl kitų prieš tai buvusių įstatymo projektų, komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas komiteto vardu prašo Vyriausybės išvados. Galime pritarti Vyriausybės išvadai? Galime.
12.44 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-476(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-476(2). Pranešėjas – V. Kernagis. Prašau, kolega. Pateikimas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Sveiki, kolegos. Pristatau Civilinio kodekso straipsnio pakeitimą, kuris nuo praėjusio karto yra šiek tiek patobulintas. Šiuo pakeitimu yra siekiama, kad daugiabučių namų administratoriai teiktų geresnes paslaugas. Taigi pagal šiuo metu galiojantį įstatymą tam, kad būtų pakeista besibaigianti daugiabučių administratorių sutartis, 1/5 gyventojų turi raštu kreiptis į savivaldybę. Tada savivaldybė skelbia konkursą ir konkurso būdu būna atrenkamas naujas administratorius. Taigi siūlomas įstatymo pakeitimas, kad žmonėms nesusirinkus į susirinkimą ir nesikreipus raštu į savivaldybę savivaldybė galėtų savarankiškai skelbti konkursą ir atrinkti naują būtent to daugiabučio namo administratorių.
Atsižvelgdami į J. Sabatausko, jo dabar nematau, pastabas, išsakytas prieš savaitę, mes papildėme šitą įstatymą tokiu punktu, kad jeigu daugiau nei pusė namo gyventojų kreipiasi į savivaldybę sakydami, kad šiuo metu esantis administratorius puikiai atlieka savo paslaugas, joks konkursas nebūna skelbiamas ir tam administratoriui vėlgi automatiškai pratęsiama sutartis šiuo atveju penkeriems metams. Siūlau pritarti šitam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ačiū pranešėjui. Iš tikrųjų labai reikalinga ir prasminga iniciatyva, nes dirbant savivaldoje, nežinau, daugiau nei trečdalis įvairių skundų, kuriuos gauni, būna dėl konfliktų su administratoriais, kurie neaišku, už ką išrašo sąskaitas, neaišku, kokius darbus padaro, neaišku, kaip atsiskaito už savo veiklą. Šiek tiek pakeisti tą balansą būtų labai prasminga. Bet turbūt ne tik balanso jėgą šiek tiek perkelti patiems daugiabučių namų gyventojams, bet ir sumažinti teikiamų paslaugų kainą. Ar jūs turite paskaičiavimų ar pavyzdžių, kad surengus konkursą vėliau daugiabučių namų gyventojai moka mažesnę kainą už teikiamas administravimo paslaugas?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Tarkime, šiuo metu iš Vilnių administruojančių įmonių 47 % administratorių priklauso tai pačiai įmonių grupei. Automatiškai tai nėra pretekstas mažinti kainą. Bet bet kokiu atveju konkursas, kai atsiranda konkurencija, konkurencijos didinimas, automatiškai mažina kainą, nes žmonės iš naujo renkasi administratorių. Administratoriai, žinodami, kad bus konkursas ir kad jiems reikės pateikti naujas sąlygas, jie turėtų gerinti ir pačią paslaugų kokybę.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi N. Puteikis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Vytautai, labai sveikinu su iniciatyva ardant vertikalias monopolijas, oligopolijas. Iš tikrųjų reikalingas dalykas. Kartu noriu paklausti apie regionus. Regionuose per tuos pačius vidaus sandorius yra paskiriami savivaldybių administratoriai, ir žmonės iš tikrųjų turi labai didelių nusiskundimų savivaldybių komunalininkais arba komunaliniais ūkiais.
Klausimas toks: ar mes išlaisvinsime šituos žmones ir lygiai šitas pats principas galios ten, kur savivaldybės įmonės, kad jos atsivertų normaliai konkurencijai su privačiomis būsto administravimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis? Dėkui.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Šiuo metu gyventojai gali bet kokiu atveju pasikeisti administratorių kreipdamiesi į savivaldybę bet kuriuo metu. Nereikia laukti, kol sutartis baigs galioti. Be abejo, kad tai galioja ir regionams.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi E. Pupinis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, bet aš neklausiu, aš pagirsiu – tikrai labai gera iniciatyva. Ačiū jums ir kitiems iniciatoriams. Dabar monopolines teises daugybėje miestų turinčios oligopolinės struktūros, kaip sakė kolega S. Gentvilas, iš tikrųjų piktnaudžiauja ir ankstesni lobistai ankstesniuose seimuose buvo pasidarę tą automatinį sutarčių pratęsimą. Tėvai yra vyresnio amžiaus, vaikai išvažinėja į užsienius. Jie negali susirinkti tų parašų, inicijuoti susirinkimų. Tiesiog neturi fizinės sveikatos. Jūsų pataisa tikrai išspręstų visas šitas problemas. Tai yra demokratiška pataisa. Aš labai sveikinu ir agituosiu visus balsuoti už.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius. Tuoj, minutėlę. Įjungsime.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tiesų turbūt situacija nėra vienoda. Čia buvo panašus klausimas dėl administratorių, kurie yra savivaldybių įmonės, o ne priskirti. Paprasčiausiai butų ūkiai administruoja tuos pačius dalykus. Kaip jūs manote, ar šitas priėmimas paskatins daugiau rinktis tas savivaldybių įmones, ar kokius nors kitus galimus prižiūrėtojus, tarkime, jeigu būtų savivaldybei tam tikras interesas kurti kokią nors alternatyvą? Ačiū.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Kaip aš ir minėjau, žmonės bet kada gali pasikeisti administratorių. Jeigu, tarkim, regionuose nėra pasirinkimo, būtent šitas įstatymo projektas ir skatins rengiant konkursus atsirasti ir kitiems rinkos dalyviams ir sudaryti konkurenciją esamiems administratoriams.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tą patį pasakysiu, kad geras žingsnis, kad žmonės galės išreikšti savo valią, ir kartu administratoriaus žinojimas, kad jo tolesnis likimas ir darbas priklausys nuo jo kokybės ir nuo gyventojų, savaime vers jį pasitempti. Tačiau ar nebus palikta dar tam tikrų barjerų ir per didelė laisvė toliau savivaldybei, kad ji galėtų dar ir ginti šį atstovą, kurio nenori pati bendruomenė?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Savivaldybė tiesiog negali ginti, nes administratorius yra paskiriamas pagal žmonių prašymus, pagal bendrijų prašymus. Jeigu žmonės kartais nesusirinktų į tuos susirinkimus ir savivaldybė pati skelbtų konkursą, tai yra kriterijai, pagal kuriuos savivaldybė turėtų atrinkti tuos administratorius, tai yra mažiausią kainą ir mažiausiai skundų turinčią įmonę, ir taip toliau, ir t. t. Savivaldybė turėtų turėti priemones tam dalykui įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių jums pateiktus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė yra tik už. Ar norite išsakyti savo poziciją? Nori M. Navickienė pasakyti nuomonę už. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau galbūt atkreipti dėmesį į tai, kad, mano supratimu, čia yra tik pirmas žingsnis, ką mes turėtume daryti dėl daugiabučių namų administratorių klausimo, nes tikrai skundų turime labai daug – tiek dėl kainų, įkainių, tiek dėl įmokų išdėstymo per minimaliausią kažkodėl terminą labai dažnai, tiek dėl darbų kokybės ir kitų dalykų. Čia norėčiau atkreipti dėmesį ir į Vyriausybės, būtent Aplinkos ministerijos, parengtą projektą „Dėl bendro naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo“, tai ir kiti susiję aprašai turėtų labiau įgalinti savivaldybes ir kitas kontroliuojančias institucijas stebėti, vertinti daugiabučių namų administravimo veiklą, nes šiandien tų svertų tikrai turime labai nedaug. Todėl pirmasis žingsnis, kad automatiškai nebūtų pratęsiamos sutartys, yra labai svarbus, ir kviečiu visus kolegas paremti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Išreikškite savo nuomonę balsuodami. Prašau.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Aplinkos apsaugos komitetai. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Galime pritarti?
Gerbiamieji Seimo nariai, mes baigėme rytinės mūsų darbotvarkės visus klausimus. Sutaupėme visą valandą laiko. Kadangi numatyta, kad mūsų vakarinis posėdis baigsis 18 val. 30 min., gal galime pradėti svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimus? (Balsai salėje) Galime. Koks būtų pasiūlymas? Nuo paskutinio klausimo kylant į viršų? (Balsai salėje) Prašau? Popietinio iš eilės negalime, nes reikia sulaukti ministrų, kurie atvyks. (Balsai salėje)
12.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-643 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerai, opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė. Skelbiu 2-4a klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-643. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aišku, čia toks biurokratinis dalykas ir, aišku, mes turėtume keisti Statutą, realiai klausimai yra įtraukti į darbotvarkę. Prašau, kad leistumėte juos pateikti, įtraukti į pavasario sesiją, nes kai kurie jų buvo neįregistruoti, kada buvo suformuota pavasario darbų programa, dabar įregistruoti. Toks grynai formalumas.
PIRMININKĖ. Ačiū, Remigijau. Aš manau, kad mes Statutą pakeisime. Niekas nenori paklausti, bet šiandien yra kaip tik taip – vykdome Statuto nuostatą. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu, nes norinčių kalbėti už, prieš nėra? Dėkoju.
Svarstymas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip.
Priėmimas. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad papildytume sesijos darbų programą? (Šurmulys salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai, visi 72 pasisakė už sesijos darbų programos pratęsimą. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-643) priimtas. (Gongas)
12.56 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-548 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-548. Pateikimas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia yra, ko gero, visų bendras projektas, tai yra siekti… Kaip žinote, šiuo metu pasaulyje yra tokia informacija ir Europoje yra atlikti tyrimai, kad realiai apie 160 mln. gyventojų turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Kitas skaičius yra gal šokiruojantis, kad yra apie 270 mln. gyventojų Europoje, kai mirtini arba nemirtini nelaimingi atsitikimai darbe, dažniausiai traumos yra dėl gyventojų sveikatos.
Su Sveikatos reikalų komitetu prieš keletą savaičių mes lankėmės Druskininkuose ir ten kilo tokia idėja, kažkada jinai buvo, egzistavo Lietuvoje, kad būtų leista įmonėms išpirkti savo darbuotojams, kurie turi sveikatos problemų, kelialapius į reabilitacijos ir gydymo įstaigas, jeigu taip galima pasakyti, tai yra būtent sveikatinimo ir sveikatingumo sąnaudoms padengti. Jos būtų dengiamos iš pelno mokesčio atskaitymo. Tai kelia klausimų, sako, ar valstybė praras, pelno mokesčio mažiau sumokės? Tikrai ne. Ta įmonė, kuri nuperka darbuotojams, jinai pelno mokesčio mažiau sumoka, bet įmonė, kuri teikia šitas reabilitacijos paslaugas, ji vis tiek pelno mokestį sumoka, kitas mokestis sugrįžta per pajamų, per gyventojų pajamų mokestį, taip pat sugrįžta per PVM. Šiuo atveju, aš manau, kad mes iš tikrųjų pasirūpintume tų įmonių darbuotojais, kad reabilitacija būtų visiškai užimta, kad žmonės gautų tinkamas paslaugas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Ruošiasi A. Sysas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad jūs skaitote ministro mintis, nes Druskininkuose ministras pasakė…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …kad jis įregistruos projektą ir rengia, opozicija yra tiek puiki, kad jinai tiesiog spėja registruoti. Bet, nepaisant to, noriu atkreipti dėmesį (idėja tikrai yra gera), kad sveikatinimo veikla, jeigu mes žiūrėtume kituose įstatymuose, kaip jinai apibrėžta…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …apima ir farmacijos veiklą. Greičiausiai komitetai dar turės dirbti su jūsų pasiūlymu, bet tikrai ir ministro vardu dėkoju, kad perimate jo iniciatyvas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tikrųjų ačiū kolegei, ačiū pirmininkei. Kada mes irgi su padėjėjais žiūrėjome, dėl sąvokos iš tikrųjų yra didelė problema ir, aš manau, komitetai, tobulindami su Sveikatos ministerija, Finansų ministerija, turės labai griežtai apibrėžti, kokios paslaugos bus įtraukiamos į šitą dalyką. Galiu pasakyti Suomijos pavyzdį. Darbuotojams yra skiriama 3 tūkst. eurų, įmonė skiria, ten įeina net stomatologija, faktiškai labai daug, didelis spektras įeina. Aš abejoju, ar Lietuvoje mes esame pajėgūs tiek šitų dalykų įtraukti. Čia komitetai tikrai turės ką veikti ir padirbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi klausti S. Jovaiša.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, vis dėlto aš norėčiau patikslinti, toks puikus įrašas, labai sveikinu, seniai reikia ne draudimais cukrų vartoti ir alkoholį, o skatinti sportuoti žmones, raginti sveiką gyvenimo būdą… Bet kaip tą techniškai padaryti? Kaip jūs įsivaizduojate, na, sakykim, kas nors lanko aerobiką, aš, pavyzdžiui, bėgioju, užsiimu orientaciniu sportu, kas nors žaidžia krepšinį, tenisą, kaip jūs tą lengvatą taikysite? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis kolega, mes ir sakome, kad turi būti griežtai apibrėžta, kad tik reabilitacijos paslaugoms teikti, negali būti, kaip jūs sakote, tenisui ar dar kam nors, bet jeigu žmogus turi profesinę ligą, ką mes šnekėjome su profesinėmis sąjungomis, pavyzdžiui, turi stuburo ligą arba stuburo išvaržą, kaip pavyzdys, tai kodėl įmonė negalėtų nupirkti darbuotojui, kuris dirba prie staklių, šitą paslaugą arba kelialapį.
Todėl ir sakau, komitetai turės labai stipriai padirbėti ir mes visi kartu turime iš tikrųjų padirbėti, ką apibrėšime ir kam leisime, kad tie nuskaitymai būtų. Kažkada buvo dėl lengvųjų automobilių PVM susigrąžinimo. Tai lygiai taip pat – įmonės darbuotojams nupirko mašinas, o PVM susigrąžino pati įmonė. Mes jau turėjome tokią praktiką ir ji buvo pakankamai sureguliuota. (Balsai salėje) Aš nežinau, kolegos, visur gali būti korupcija, bet jeigu mes susitarsime dėl žaidimo taisyklių, mes pagal tas taisykles ir gyvensime. Čia tas pats kaip kanceliarinės išlaidos. Vieni kanceliarinėmis išlaidomis apsimokėdavo už viešbutį Palangoje, kiti apsimoka už savo tiesioginį darbą. Vėlgi klausimas, kur tas yra. Bet čia yra mūsų susitarimo reikalas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Vinkus.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ir ministro, ir jūsų idėja yra gera, bet tų taisyklių dar nematome. Ir aš tikrai matau piktnaudžiavimo galimybių. Kaip jūs paneigsite tokį variantą: kelios įmonės susitarusios įsteigia tam tikrą sveikatingumo tašką ir neva siunčia savo darbuotojus, taip laimėdami pelno mokesčio naudą sau?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, tikrai taip nėra. Galiu pasakyti, kad norint įkurti, kaip jūs sakote, įmonėlę, tai reikia atlikti pirmą reikalavimą. Reikia atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos tam tikrus kriterijus. Kaip žinote, jeigu būtų buvusi tokia galimybė kurti tokius sveikatos centrus, tai kiekviename rajone, kiekvienoje savivaldybėje mes mažiausiai turėtume po dešimt. Šiandien to nėra. Tai yra vienas dalykas, tai yra sertifikuojama.
Antras dalykas. Mes ir kalbame apie tokį dalyką, kad gal kartą per metus, gal turėtų būti dešimt dienų. Įstatymas tai nėra taisyklės, kurios turėtų būti įvardinamos. Kada jau bus komitetuose ir bus aiškiai susitariama, mes juk neįrašysime kiekvieno punkto a, b, c, tarkime, trys dienos, septynios dienos ar penkios dienos. Tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcija. Bus aprašas, bus Vyriausybės sprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų tai sveikintinas klausimas. Bet, kaip pasakė ir ponia A. Širinskienė, aš žinau kitą atvejį. Ponios D. Mikutienės, kaip komiteto pirmininkės, karjeros pabaigoje irgi buvo parengtas panašus įstatymas. Aš konsultavausi su ponu A. Matulu ir mes norėjome. Jūs pažiūrėkite tuos visus įstatymus, tuos projektus, gal galite ką papildyti, kad nenueitų veltui tas darbas, atliktas jų.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tikrai kviečiu, kadangi, kaip žinote, aš išvadų rengėjas komitete negalėsiu būti, jus tikrai labai kviečiu būti, būkite kiti Sveikatos reikalų komitete, ir tuos pasiūlymus… Mes tikrai turime problemą, ji yra labai didelė. Šiandien mes turime istorinę galimybę spręsti, juo labiau kad mokesčių pinigų, biudžeto pinigų tai nekainuoja. Viena iš tokių unikalių idėjų, kuri gali būti realizuota mūsų kartu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Nuomonė už – I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu reaguoti į ne visai adekvačias reakcijas, kai yra pateikiami projektai, ir sako, kad čia nuplagijuota nuo Vyriausybės programos. Šis projektas, kurį dabar pateikė gerbiamasis R. Žemaitaitis, iš tikrųjų ponas A. Vinkus teisingai pasakė, dar anoje kadencijoje buvo registruotas.
O dabar iš esmės. Ne tik sveikatinimo paslaugos, bet ir kai kurios socialinės paslaugos Vyriausybės nustatyta tvarka kitose Europos Sąjungos valstybėse yra iš įmonių pelno teikiamos jų darbuotojams. Tai yra normali praktika. Galiu priminti. Dar šviesios atminties B. Lubys buvo iniciatorius šitos idėjos, nežinau, čia prieš gerus dešimt metų, kad mes irgi turėtume eiti šita linkme. Ir kada šiandien mes norime, kad darbuotojų ir darbdavių santykiai būtų kaip socialinių partnerių, tai yra vienas iš kelių, kur darbdavys rūpinasi savo darbuotojais, ir jam pagal įstatymą ir įstatymo įgyvendinamuosius aktus leidžiama suteikti sveikatingumo, kaip šiuo atveju, o galbūt ateityje, jeigu mes protingai elgsimės, ir socialines paslaugas. Tokiu būdu darbdavys suteikia galimybę darbuotojui ir kartu, kaip sakoma, išeina kaip ir pelno mokesčio lengvata. Bet pirmiausia mes turėsime sveikesnį žmogų, sveikesnį darbuotoją. Todėl labai siūlau pritarti šitam projektui ir eiti toliau į priekį ir su socialinių paslaugų paketu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai ir visi 79 pritarė pateiktam įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi tai yra mokestinis įstatymas, gal galėtume paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad prašome Vyriausybės išvados? Prašome. Bendru sutarimu prašysime Vyriausybės išvados.
13.07 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-462 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-462. Pateikimas. Kviečiu R. Žemaitaitį. Prašau pateikti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus. Problema išryškėjo 2015 metais per savivaldybių rinkimus, kai žmonės, kurie buvo kandidatai, buvo mokyklos ar ligoninės direktoriai, kandidatavo, ir žinote, jeigu nesuderinamos pareigos, tu turi sumokėti užstatą. Kartu užstatą sumoka visuomeninis judėjimas, politinė partija už tą žmogų.
Išėjo taip, kad įstatyme liko spraga, kad Vyriausioji rinkimų komisija nuskaito abu užstatus: ir to, kurio nesuderinamos pareigos, ir politinės partijos, visuomeninio judėjimo – to, kuris iškėlė. Mes siūlome, kad užstatas būtų negrąžinamas, jeigu jis išrenkamas, to žmogaus, kurio pareigos yra nesuderinamos.
Yra kitų žmonių, kurie siūlo priešingai, kad gali būti negrąžinamas užstatas politinės partijos, o grąžinamas to, kurio pareigos nesuderinamos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tai galėtų išnagrinėti ir pateikti savo pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal gerai nesupratau esmės, bet dabar yra labai gera nuostata, kai reikalingas užstatas. Tie, kurie nenori ir negali, prisirašo visokių kandidatų, kurie tikrai nesiruošia ten būti, ir po to tik jų vardu bando gauti balsų. Jeigu mes norime tai pakeisti…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, ne, ne.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …aš kategoriškai esu prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Viktorai, ne tas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Dabar reikėtų griežtinti tą nuostatą dar daugiau, kadangi populizmas pas mus, kaip pasakyti, populiarėja, žmonės ieško įvairių lengvatikių, kurie daug kalba, daug žada, bet nieko nedaro. Ir jeigu mes dar čia juos atversime (…), tai čia bus nesąmonė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega Viktorai, aš, priešingai, esu tos nuomonės, kad būtų užstatas negrąžinamas asmeniui, kurio pareigos nesuderinamos. Bet įsivaizduokite, dabar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija iškelia kandidatą ir jis, pavyzdžiui, yra ligoninės vadovas. Jis, kaip ligoninės vadovas, turi susimokėti, jeigu tai yra savivaldybės viešoji įstaiga, ir plius partija už jį sumoka užstatą. Pasibaigus rinkimams, jis yra išrenkamas, ir užstato negrąžina ir politinei partijai, nors turėtų negrąžinti užstato tik kandidato. Jeigu pažiūrėtumėte savo rajonuose, tokių atvejų rastumėte labai labai daug.
O ką jūs kalbate, kad žmonės, kurių yra nesuderinamos pareigos, eina, ir užstatas yra per mažas, jūs esate absoliučiai teisus. Esate absoliučiai teisus. Todėl aš ir siūlau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tą dalyką tiksliai išnagrinėtų, kiek dar verta didinti ir kam tą sankciją taikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Dar atsakykite į vieną klausimą. R. Šarknickas atsisako klausti. Nuomonė už, nuomonė prieš.
Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš vis dėlto, nors kolega atsakė, kad galbūt dvigubai išeina. Tai labai gerai, aš sakyčiau, dar reikia griežtinti. Jeigu tas kandidatas negali būti tarybos nariu, nėra reikalo jo rašyti į sąrašą ir iš viso jam dalyvauti rinkimuose. Aš esu prieš tą ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš labai nenorėčiau prieštarauti Seimo nariui V. Rinkevičiui. Ir politinė partija, be abejonės, žino, ar tas dalyvis, kuris bus jau įrašytas į sąrašą, jį išrinkus, liks eiti savo pareigas, ar pasiliks tarybos nariu, todėl ta atsakomybė turi išlikti, aš manau, ir partijai, ir greičiausiai tam kandidatui. Bet gali panagrinėti šitą klausimą po pateikimo Savivaldybių reikalų komitetas. Iškelta idėja, galime pritarti ir gal paliks tokia nuostata, kokia ir dabar galioja. Aš manau, kad galima pasvarstyti, nebūčiau prieš, kad visai nesvarstytume šito klausimo.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytas nuomones ir kviečiu balsuoti.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 28, prieš – 6, susilaikė 43. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta. Ar įstatymo projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad grąžiname tobulinti, spaudžia mygtuką „už“, kas atmetame… Jūs, kaip iniciatorius, atsiimate šitą įstatymą? Minutėlę, tuoj įjungsiu mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Žiūrėkite, tobulinti čia nebėra ką, nes arba turime mes didinti užstatą ir… kadangi pateikimas neįvyko, tai viskas, čia tobulinti nebėra ką. Kad pakeltume užstatą iki dviejų ar iki trijų, nėra gerai. Geriau aš atsiimu, kolegos, ir viskas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Remigijau. Įstatymo projektas bendru sutarimu atmetamas.
13.13 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-343(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-343(2). Pranešėjas – R. Juška. Čia svarstymo stadija, taip. Dirbame pagal darbotvarkėje numatytą eiliškumą. Jūs pateiksite Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Mūsų komitetas pritarė išvadai ir patobulintam įstatymo projektui. Visi pasisakė už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju R. Juškai už pateiktą komiteto išvadą. Yra vienas straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritaria. Ar Seimo narys sutinka?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. Sutinka. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Norinčių kalbėti už ar prieš taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Dėkoju. Po svarstymo pritarta.
13.14 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-305 (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-305. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Pateikimas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti, tas įstatymo projektas yra rengtas gal apie dvejus, trejus metus. Aną kadenciją mes nespėjome jo pateikti, nes dar vyko diskusijos su Finansų ministerija, todėl iškart prašyčiau, kad čia būtų Vyriausybės išvada. Šiandien mes turime vietos veiklos grupes, bendruomenes ir jos vykdydamos projektus PVM negali įsitraukti į išlaidas. Aš siūlau, kad būtų galima įtraukti, nes turime problemų, kada bendruomenės apskaičiuoja projektą, laimi viešąjį pirkimą… Kaip pavyzdys: parama yra 5 tūkst. eurų, laimi viešąjį pirkimą, ten tegul būna 5 tūkst. 100 eurų, bet PVM nebūna įsitraukusios, ir rezultatas, kad po to reikia kreiptis į savivaldybę, kad savivaldybė skirtų tą paramą PVMʼui. Aš siūlau, kad čia leistų joms įsiskaičiuoti, tikrai prašyčiau, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. V. Ačienė klausia pirmoji. Ruošiasi J. Baublys.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis kolega, kiek suprantu pagal tą pataisą, tai būtų įtraukta pati VVG, t. y. vietos veiklos grupė?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pagal statusą ji yra asociacija. Bet jeigu tai yra susiję su parama, tai vietos veiklos grupė paprastai būna kaip skėtinė organizacija, po kurios vėliava veikia bendruomenės, tai yra kaimo bendruomenės, tai yra ir miesto bendruomenės. Jos taip pat veikia asociacijos pagrindu. Šis jūsų pakeitimas liestų tik pačią skėtinę organizaciją, tuo tarpu tas, kaip mes sakome, vargšių bendruomenių vis tiek neišgelbėtų. Ar taip aš suprantu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kada šnekėjau su Mokesčių inspekcija, tai buvo gal gruodžio mėnesį, ji man išaiškino, kad tai pateks. Dabar nežinau. Pateikimą padarome, Biudžeto ir finansų komitete galime teikti pasiūlymą. Man buvo išaiškinta, kad tikrai pateks, nes kaip skėtinės. Kas yra? Pavyzdžiui, Šilalės vietos veiklos grupė. Šilalės vietos veiklos grupė gauna sumą pinigų ir po to ta pati Šilalės vietos veiklos grupė išskirsto ten Didkiemiui. Tai yra kaip pavyzdys. Žinokite, mielieji kolegos, kolegė purto… Aš buvau tokią informaciją gavęs iš Mokesčių inspekcijos ir iš Bendruomenių asociacijos vadovės. Pasiūlymą galėsite pateikti, todėl ir prašau Vyriausybės išvados ir teikti pasiūlymus. Suprantate tą problemą, kaip matau, labai gerai, nes tikrai absurdiškas dalykas – valstybė valstybėje, apsimokame tą patį PVM tuo atveju. Jei savivaldybė duoda pinigus, neapmokestinamas PVM, nereikia PVM susimokėti. Todėl mes ir padarėme taip. Bet per pasiūlymus…
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys. Ruošiasi A. Palionis.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai geras projektas ir jam pritariame turbūt visi, kad bendruomenės neturi lėšų dengti PVM. Aš, kaip ir kolegė V. Ačienė, irgi noriu patikslinti, kad ne VVG teikia projektus, o projektus teikia bendruomenės, o bendruomenės veikia pagal Asociacijų įstatymą. Tai aš siūlau tą papildyti, kad būtų suteikta bendruomenėms arba asociacijoms, kad jos galėtų įtraukti į išlaidas PVM. O visas pats projektas, pati esmė yra labai gera ir jai pritariu. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tikrai, kolegos, sakau, teikiame pasiūlymą, nes aš tokią informaciją buvau gavęs iš Mokesčių inspekcijos. Dėl to prašau Vyriausybės išvados. Man buvo išaiškinta, kad ji eina kaip skėtinė, jai yra taikoma ta suma ir panašiai. Teikiame siūlymus Vyriausybei ir važiuojame, nes tikrai puikiai žinote, matau, irgi gaudotės, kokia problema yra su tomis mažomis bendruomenėmis, kur yra mikrobendruomenėlės, kurios gauna vos 10 tūkst. eurų ir dar turi susimokėti PVM. Realiai tas PVM ateina iš savivaldybei skiriamų pinigų, čia dar įdomesnis dalykas yra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Ruošiasi A. Skardžius.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pritariu ir prieš tai klausiusiems Seimo nariams, bet iš principo, jeigu mes priimtume šitą įstatymo projektą, kas būtų su projektais, kurie finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kur yra reglamentuojama, kad negalima tais pinigais finansuoti pridėtinės vertės mokesčio?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galima, kolega, tikrai galima. Jau tą išsiaiškino ir kolegė V. Ačienė, daug metų dirbusi ir visą šią sistemą žinanti, aš ir pats aiškinausi prieš teikdamas. Aš sakiau: ar nebus taip, kad čia kokių nors sankcijų nebūtų? Ne. Tai lygiai tas pats ir su ūkininkais yra, lygiai taip pat įmonės, individualios įmonės, kurios turi, jos lygiai taip pat įtraukia. Tikrai gali.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš principo taip pat pritariu, kad bendruomenėms reikia didesnio finansavimo, ir šiandien tas didelis PVM, penktadalis, be abejo, yra didelė našta. Tačiau mano klausimas taip pat susijęs su prieš tai kalbėjusio A. Palionio klausimu. Kaip vis dėlto su europinėmis direktyvomis, PVM direktyvomis? Sakykite, jūs dabar sakote, kad viską išsiaiškinote, aš linkęs tikėti jūsų žodžiu, bet vis dėlto čia būtų vienas iš pagrindinių klausimų, jeigu mes klausime Vyriausybės, išvados prašysime šiuo klausimu, nes, kaip žinote, būtent pusė biudžeto pajamų yra iš PVM ir mes dar turime Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo paisyti, PVM direktyvos. Būkite mielas, įrašykite ir šį klausimą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tikrai sakau, Vyriausybės išvadoje tas turi atsispindėti. Dar kartą sakau, aš su jais konsultavausi, tada šnekėjau, ir jie sakė, jeigu yra politinė valia ir įstatymo leidėjai numato tokią galimybę įstatyme, tai yra gerai. Nežinau. Todėl ir prašau Vyriausybės išvados, kad visiems būtų išsklaidyta, nes tai buvo daryta gana seniai, beveik prieš pusę metų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už, nuomonės prieš. (Balsai salėje) Nenori niekas kalbėti. Prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektui Nr. XIIIP-305?
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Pranešėjas minėjo, kad reikia Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu pritarti, kad reikia Vyriausybės išvados? Pritarėme. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
J. Jarutis – per šoninį mikrofoną. Atsiprašau, jums nedaviau žodžio pasakyti nuomonę už. Dabar prašom replikuoti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nieko tokio. Dėkoju kolegoms, kurie suprato šitą problemą. Aš irgi kaip vietos savivaldos atstovas puikiai žinau, kada, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų vertės projektas, kuriame dalis yra savanoriško darbo, o po to jis dar apmokestinamas PVM mokesčiu. Manau, kad tikrai reikia išsiaiškinti ir padėti vietos bendruomenėms išspręsti tą problemą. Ačiū.
13.22 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-202 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-202. Pateikimas. Kviečiu R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Šį kartą, kolegos, linksmesnis dalykas, nes mes apie alkoholį gana daug kalbame, daug šnekame. Nežinau, ar man čia pristatyti kiekvieną, koks yra litražas ir koks stiprumas yra. Ko gero, visi tą dalyką skaitė, tik aš galiu pasakyti, iš kur tas dalykas kilęs. Yra kilęs iš Belgijos, kur kadaise teko darbuotis. Įdomiausia, kad kuo stipresnis alkoholis laipsniais, turiu omeny, alus, tuo jo mažesnė tara. (Balsai salėje) Ne, ne degtinė, jie ten skirsto alų. Kaip žinote, kolega Jurgi, Belgijoje tas pats tamsus, juodas alus, taip mūsų lietuviškai vadinamas, jis laikomas desertiniu ir jo tara yra iki 250, iki 300 miligramų.
Daugeliui tai kelia juoką, sako, pas mus Lietuvoje nėra tokios taros. Aš nenoriu įvardinti vieno alaus gamintojo, kuris yra labai populiarus, ir vasaros metu ne vienas politikas, atsisėdęs vasaros kavinėje, tikrai tuo alumi mėgaujasi, o parduotuvėje to alaus stiprumas yra 6 laipsniai, stiklinėje taroje, ir jo tara yra 0,33. Mes turime Lietuvoje tokių pavyzdžių. Jeigu mes kalbame apie alkoholio mažinimą ar jo vartojimą, juo labiau kad žinant, kad tas stiprus alkoholis nėra žmonių, kurie nėra priklausomi. Iš tikrųjų tas stiprus alkoholis yra daugiau turinčių problemų ne tik su alkoholiu, bet apskritai su savo gyvenimo būdu. Tai toks ir būtų pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateiktą pasiūlymą. Nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas. Antroji ruošiasi A. Širinskienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Na va, kolega, ir įkliuvote. Aš pamenu, kai jūs dirbote Ekonomikos komiteto pirmininku, visada man oponuodavote. Kada aš pasiūliau, kad Lietuvoje neliktų bambalių, alus būtų pilstomas tik į ne didesnę kaip litrinę talpą, tai jūs man labai oponavote. Dabar jūs siūlote kas pusę laipsnio alų, jeigu mažiau kaip pusė laipsnio, pilstyti į skirtingą tarą. Ar jūs, kolega, negalvojate, kad jūs šiek tiek perlenkiate lazdą ir kad verslui iš esmės nebus įmanoma realizuoti, nes jūs numatote bent šešias skirtingo dydžio talpas, vis mažinant jas po 50 mililitrų? O alkoholio, stipraus alkoholio, išpilstymo jūs nereguliuojate.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, esate visiškai teisus. Ir būdamas Ekonomikos komiteto pirmininku, ir dabar laikausi lygiai tokios pačios logikos, kad bambalinis, į vadinamuosius bambalius pilstomas alus, iš tikrųjų turi būti ribojamas ir jo prieinamumas turi būti ribojamas. Patys žinome (nenoriu vardinti vėl pavadinimo), kokią įtaką ir kokią žalą daro bambalinis alus. Jeigu būtų pradėta pilstyti į stiklinę tarą, tai alus pabrangtų ne dėl akcizo, ne dėl PVM, o dėl taros. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, jos surenkamumas. Kitas dalykas, jūs esate laisvas pasiūlyti, pavyzdžiui, dvi (…) arba tris (…). Galite šitą dalyką daryti, pateikime šitą dalyką ir komitete patobulinkime. Aš ir skaitau, kad išskyrus stiklinę, keraminę ir metalinę tarą. Gerbiamas kolega, nebijokite, Pasvalys nepapuola į tą, nes pasvalietišką alų labai gražiai neržaveikinėse bačkutėse atveža.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi A. Skardžius.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Man iš tikrųjų yra įdomu, kaip jūs įsivaizduojate įstatymo įgyvendinimą po to. Kaip žinote, bet koks taros ribojimas yra susijęs su Europos Sąjungos prekybos laisve, ir mes labai sunkiai prasmukome su 0,5 litro, vos vos pro Europos Sąjungos teisės pažeidimą. Čia jūs dar bandote mažinti faktiškai kaip dvigubai tarą. Kaip jūs įsivaizduojate Europos Sąjungos, Europos Komisijos reakciją?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Labai gerai tą prisimenu, miela kolege teisininke, nes buvo kalbama, ir aš pats buvau vienas iš diskusijos autorių, ar nereikėtų kreiptis į Teisingumo Teismą būtent dėl taros dydžio. O čia kalbama, kad taros dydis būtų susiejamas su laipsniais. Aš nežinau, ar būtų galima kreiptis ir kalbėti, nes ta pati direktyva kalba apie taros dydį, bet nekalba apie laipsnius. Nežinau, ar tai būtų tas šiaudas, ar būtų ta skylė, pro kurią mes galėtume lįsti per laipsnius, tikrai nežinau, mano miela kolege, tikrai nežinau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi I. Degutienė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai gera iniciatyva, tam pritariu. Reikia paisyti ne tik Europos Sąjungos doktrinos, tačiau galvoti apie rezultatą kiekvienam Lietuvos piliečiui, ypač mokesčių mokėtojui, iš kurio atskaitomi pinigai į PSD, ir visur kitur kovoti su pasekmėmis.
Gerbiamas kolega, pritardamas jūsų idėjai ir diskusijos pradžiai, tikiuosi, kad svarstymo stadijoje išties jį reikės tobulinti ir apimti galbūt didesnį spektrą. Prašyčiau ir valstiečių palaikyti, ir net pono A. Matulo, kuris turbūt įsižeidęs, kad iš jo jūs perimate, sakykime, tą žaidimo lentą žaisti alkoholio įstatymų plotme.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, tikrai neperimu, nes esant progai aš mėgstu taurų ir gerą gėrimą. Jeigu jis yra tikrai protingai, tai protingai ir turi būti vartojamas. Nesu A. Matulo absoliutus šalininkas viską drausti. Aš manau, kolega ir dabar jau pakeitė nuomonę ir poziciją šiame gyvenimo etape.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš pirmo žvilgsnio, aišku, jūsų pasiūlymas atrodo labai toks priimtinas, bet man kyla kitas klausimas. Daugiausia tie, kas nuolat geria, ir nebijau įvardyti, girtuokliauja, tai jiems pagirioms reikia išsiblaivyti. Šiandien jiems yra sudaryta labai gera galimybė, kaip aš sakau, nuo majonezo stiklainiukuose išpilstyta degtinė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Plastikiniuose.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Taip, ir tu gali nusipirkti. Ar jums neatrodo, kad štai tokius reikėtų uždrausti, nes čia būtent ir būtų akcentuojama ta socialinė grupė, kuri šiandien labiausiai ir yra nusigėrusi. Pagirių sindromas yra pirmas alkoholizmo sindromas. Tai ar nereikėtų to padaryti?
Kitas klausimas. Neatsimenu, kas čia klausė, juo labiau kad jūs pats buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas, kiek jūsų pasiūlymas kainuotų verslui? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolege, tai yra du klausimai. Pritariu aš tai nuomonei, nes mes esame irgi kalbėję apie tuos neestetiškai atrodančius degtinės plastikinius indelius, kaip jūs sakote, majonezinius, ten gal 100 gramų ar kiek. Iš tikrųjų kartais tokį pasibaisėjimą kelia, kai tu jį matai. Anksčiau aš matydavau degalinėse kai kuriose vietinėse, tai būdavo iš viso šiurpą keliantis dalykas. Aš tikrai tam dalykui pritarčiau. Jeigu būtų toks pasiūlymas, tai gerai.
Kiek kainuotų verslui, sunku pasakyti. Aš šnekėjau su vienais gamintojais, kurie būtent į tą 0,33 labai mėgstamą alų pilsto. Sako, mes kokios nors problemos nematome. Vokietija, Belgija tą patį turi. Taip, sako, yra problema su mažais aludariais, kurie savo rinką pritaikė stipriam alkoholiui, bet į didelius bambalius. Aš siūlyčiau, gal tada pilstykite jūs į tą plastikinį, bet stiprumas nebūna 8 %, o tegu jis būna 6 % ar 4 %. Galima, Antanai… Aš turiu omeny 7 %. Tada būtų galimybė iš to išeiti. Bet mes turime kitą, kolege, problemą. Mes turime, kolega, su tais spiritiniais vynais – tom monikutėm, šileliais ir visais kitais dalykais. Kaip juos išspręsti ir kaip jų tūrį ir jų vartojimą sumažinti, čia yra didžiausia problema.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas Remigijau, man iš viso daug čia yra klausimų. Jeigu kas nors norės toje mažoje taroje, jam bus mažai, jis prisipirks daug. Kam ją ten smulkinti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš pabaigsiu. Toliau. Mes čia rengiamės alkoholio reklamos draudimui, o kiekvienas mažas gražus butelaitis sudaro tam tikrą reklamą. Čia galėčiau ir toliau plėstis. Čia prasidės šiukšlinimas, paskui taromatuose dėl supirkimo gali atsirasti kokių nors problemų.
Dabar klausimas. Pieno riebumas irgi yra skirtingas – 1,5 %, 3,5 %. Ar nemanote ir čia keisti tarą?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne. Tikrai ne, kolega. Dėl pieno riebumo aš jums galiu taip pasakyti, kadangi ūkininkas ir kiti ūkininkai… Taip, gali būti skirtumas, bet jūs palaikykite pieną šiltoje temperatūroje dvi dienas ir gausite kitą produktą. Jeigu dar ilgiau palaikysite, viršutinę dalį nusiimsite po savaitės – veiks geriau negu bambalis alaus. Ten užteks paimti mažą kryžiuką.
Dabar dėl to, kad jūs sakote, ar susipilstys… Aš labai abejoju. Žinokite, aš labai abejoju. Aš labai abejoju, nes… Mano mintis yra, kad stiprus alus būtų kuo mažesnėje taroje. Ar tai bus 0,5 litro, ar tai bus 0,4, bet jo turi būti. Mes turime problemą dėl stipraus alaus. Mes neturime problemos dėl silpno alaus, kuris yra 4,5 %, 4 %, iki 5 %. Mes problemos dėl taros neturime, bet problema yra dėl paties stipriausio alkoholio, kad jo yra daug ir jis yra didelėje taroje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. A. Skardžius.
Atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, aš noriu priminti, kokiais metais Seimas paskelbė šiuos metus ir nesinorėtų iš Seimo tribūnos girdėti tokių pasakymų – neržaveikinės bačkutės, bambaliai, kruziukai. Paprastai tokius žodžius vartoja geriantys žmonės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Nors iš pateikto projekto ir girdint pranešėjo ir įstatymo projekto rengėjo gerbiamo R. Žemaitaičio atsakymus į klausimus matyti, kad šis įstatymas, be abejo, yra tobulintinas, aš siūlyčiau pritarti po pateikimo. Be abejo, komitetai galės apsvarstyti ir apskaičiuoti kaštus verslui, bet socialinė nauda akivaizdi – tai yra to paties prieinamumo mažinimas. Todėl, gerbiamieji, siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, jau ir taip šiuo momentu mums pakanka tam tikrų perlenkimų alkoholio kontrolės srityje ir dėl lauko kavinių, ir dėl renginių. Jeigu taip pasižiūrėtume, visos tos kritikuojamos iniciatyvos kaip tik iš esmės yra nukreiptos prieš silpniausio alkoholinio gėrimo – alaus gamintojus, tuo netiesiogiai proteguojant stipresniųjų gėrimų gamintojus. Ir čia kolega, kuris teikia visus tuos taros ribojimus alui, kažkodėl nesiūlo degtinės pilstyti į 40 gramų talpas, nes jeigu skaičiuotume proporcingai pagal laipsnius, matyt, kažkas panašaus išeitų. Aš siūlau tikrai nepritarti. Užtenka jau ir visų kitų perlenkimų. Neįsivelkime čia į dar vieną naują svarstymą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Prašom išsakyti savo pozicijas balsuojant.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 14, prieš – 43, susilaikė 27. Po pateikimo nepritarta. Grąžiname iniciatoriui tobulinti? (Balsai salėje) Dvi nuomonės. Vieni už tai, kad grąžintume tobulinti, kiti – kad atmestume. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, spaudžiate mygtuką „plius“, kas, kad atmestume, – „minus“.
Balsavo 81 Seimo narys: už tobulinimą pasisakė 32 Seimo nariai, už atmetimą – 49. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-202 atmestas.
13.36 val.
Seimo savaitės (2017-05-08–2017-05-12) – 2017 m. gegužės 9 d. (antradienio) ir 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Ar jūs būtumėte pasirengęs pristatyti rezervinį – savaitės, prasidedančios gegužės 8 dieną, posėdžių darbotvarkės nutarimą? Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami Seimo nariai, nuo gegužės 8 dienos prasidedančios savaitės darbotvarkėje yra tokių rutininių ES direktyvų perkėlimo įstatymų, yra svarbus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Vietos savivaldos įstatymo pataisos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas. Toliau teikia nemažai įstatymų Prezidentė dėl teisėjų atleidimo. Toliau sprendžiami geležinkelių klausimai, kredito unijų, teikiamas svarbus Vardų ir pavardžių rašymo įstatymas. Toliau ministras E. Misiūnas teikia daug Baudžiamojo kodekso, Vidaus tarnybos ir Kalėjimų departamento tvarkų pataisų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymą teikia M. Majauskas. Toliau Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. A. Širinskienė pristato įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą M. Basčiui“. Toliau dėl vaistų kainyno, taip pat pristato A. Širinskienė, jį reguliuotų keturis kartus per metus ir sutaupytų 8 mln. eurų. Vieną projektą 1-2a Nr. XIIP-443 iš 11 dienos norėtume išbraukti, nes, NSGK komiteto žiniomis, URKʼas prašo daugiau laiko pasirengti šiam projektui. Tą projektą siūlau išbraukti jau dabar. Toliau Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso pataisos. Čia projektus teikia TTK.
Išskirtinės asmenybės ir datos paminėjimas. Tai paskelbimo 2017 metų T. Matulionio metais, teikia P. Saudargas. L. Balsys Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti ir modernizuoti projektą teikia. Manau, kad esminiai dalykai yra tokie.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Bet dar jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, šiandien mes Seniūnų sueigoje iš darbotvarkės išbraukėme Biudžetinių įstaigų įstatymo projektą. Aš nematau kitoje savaitėje šito įstatymo. Vienas klausimas.
Antras. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems, kurį komitetas apsvarstė. Kodėl irgi neįtraukta į darbotvarkę?
V. PRANCKIETIS. Įtraukta. Ką tik minėjau, kad…
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Tada nepastebėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar nori klausti K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, mano klausimas. Matom, po pietų šiandien vėl poilsiausime, bet buvo gera tradicija, kurią J. Razma priminė mums, – nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės valanda prasidėdavo 13 valandą. Dabar mes dėl kažkokių priežasčių nukėlėm nuo 15 valandos ir jinai taip vyksta. Mano manymu, daug efektyviau būtų (ir aš ministru kai dirbau) tikrai nusistovėjęs laikas, kad jinai vėl sugrįžtų į 13 valandą. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS. Gerai, galima apsvarstyti. Bet dabar jau po 13 valandos, nebespėsime.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ateityje, ateityje, aš turiu omenyje.
V. PRANCKIETIS. Gerai, ačiū už pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, yra gautas Seimo narių raštas dėl Valstybės saugumo departamento direktoriaus kvietimo į artimiausią plenarinį Seimo posėdį. Remdamiesi Seimo statuto 209 straipsniu, mes turėtume numatyti antradienio darbotvarkėje, kaip artimiausioje darbotvarkėje, pusvalandį, kur Seimo nariai galėtų išklausyti… (Balsai salėje) Kvietimo autoriai – 15 Seimo narių: P. Gražulis, J. Imbrasas, R. Žemaitaitis, A. Dumbrava, V. Kamblevičius, R. Andrikis, A. Skardžius, A. Stančikas, V. Simulikas, G. Kirkilas, R. Šalaševičiūtė, Z. Jedinskis, Č. Olševskis ir kolega A. Sysas, nori pakviesti gegužės 9 dieną Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį atsakyti į jam pateiktus klausimus. Darbotvarkę mums reikėtų papildyti?
V. PRANCKIETIS. Papildome. Pritariate papildymui? (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
13.42 val.
Teismų reorganizavimo įstatymo Nr. XII-2474 2, 4 straipsnių ir Telšių rajono apylinkės teismo, Mažeikių rajono apylinkės teismo ir Akmenės rajono apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-513 (pateikimas)
Tęsiame darbą, dar iki 14 valandos turime laiko. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Teismų reorganizavimo įstatymo Nr. XII-2474 2, 4 straipsnių ir Telšių rajono apylinkės teismo, Mažeikių rajono apylinkės teismo ir Akmenės rajono apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-513. Pateikimas. Pranešėjas – K. Bartkevičius. Prašau, kolega.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsižvelgdami į Mažeikių rajono apylinkės teismo, Telšių rajono apylinkės teismo ir Akmenės rajono apylinkės teismo materialinę bazę, žmogiškuosius resursus, veiklos rodiklius bei susisiekimą tarp miestų, su kolega V. Ąžuolu parengėme Teismų reorganizavimo įstatymo projektą, kuriuo siekiame išlaikyti pagrindinę apylinkės teismo buveinę Mažeikiuose. Neseniai yra atliktas Mažeikių apylinkės teismo pastato kapitalinis remontas, įrengtos penkios posėdžių salės, Europos Sąjungos standartus atitinkanti areštinė, duomenų kambarys, atskiras kabinetas teismo mediatoriams, šiuolaikiškai įrengtas archyvas, slaptoji dalis. Be to, Mažeikių apylinkės teisme išnagrinėjama, galima sakyti, dvigubai daugiau bylų. Kartu Mažeikiai yra ir geografiniu požiūriu vienodai nutolę nuo Akmenės ir Telšių. Mažeikiai turi ir 12 tūkst. daugiau gyventojų. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ši iniciatyva dėl Teismų reorganizavimo įstatymo projekto jau buvo pristatyta tiek teisingumo ministrei, tiek Teisėjų tarybos pirmininkui.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, prašau pritarti po pateikimo mano ir kolegos V. Ąžuolo siūlomam Teismų reorganizavimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bukauskas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs aiškinamajame rašte nurodote, kad atliktas kapitalinis remontas, atitinkama kvadratūra, atitinkamos lėšos, kad iš tiesų ženkliai daugiau administracinių bylų svarstyta, kad baudžiamųjų bylų daugiau negu Telšių teisme. Kuo jūs galite pagrįsti, vis dėlto apskrities centras ir apskrities ribos, kaip ir sostinė yra Telšiai, Telšiai išlaikantys… Ar nebus išdraskomas regioninis atstovavimas Žemaitijos sostinės?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Visų pirma kaip tik reikėtų galvoti apie regioninę politiką ir neardyti tų centrų, kurie jau yra susikūrę. Manyčiau, kad šiandien yra nemažos lėšos įdėtos, ir tiesiog visą laiką buvo Mažeikiai kaip teismo centras.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi J. Varžgalys.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš palaikau tą nuomonę, kad reikia daugiau dėmesio skirti regioninei politikai. Bet jūs, pateikdamas klausimą, derinote su jūsų apygardos (…) tarybos nariais, ar jie sutinka?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Be jokios abejonės, sutinka ir tiesiog prašo, ir mano kolega V. Ąžuolas, be jokios abejonės, ir merai informuoti. Tie klausimai yra derinami.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai ne prieš, kad jūs rodote iniciatyvą ir norite tą reikalą išspręsti, bet teismų reorganizavimas jau vyksta gal 3–4 metai. Iš tikrųjų šiandien pažiūrėkite per visą mūsų valstybę ne vienas ir ne du, turbūt keli teismai neturi teismų pirmininkų jau treji, ketveri metai ir laukia reorganizavimo. Gal dar truputį luktelėkime ir išsispręs tie klausimai savaime.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Nemanau. Mano įvardintas Telšių rajono apylinkės teismas taip pat neturi teismo pirmininko.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų turbūt jums žinoma, kad didžioji dauguma valstybinių įstaigų, jų filialų buvo perkelta į Mažeikius, į Plungę, ir tai apsunkina Telšių rajono gyventojams spręsti visas problemas. Aš manau, kad tas sprendimas… Aš suprantu, jūs vienmandatėje Mažeikiuose išrinktas, gal prisiėmėte įsipareigojimų rinkėjams ir dabar visą šį procesą norite pakreipti ta linkme, kur prisiimti įsipareigojimai. Bet aš manau, jūs turite galvoti tikrai apie žmones, apie rajono dydį, apie gyventojų skaičių, apie jų poreikius ir vieną kartą iš tikrųjų baigti tuos Telšius varginti iškeliant visas įstaigas į kitus aplinkinius rajonus.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, kolege, už klausimą. Visų pirma mes neiškeliame Telšių. Tiesiog Telšiuose niekuomet nebuvo centro, centras buvo Mažeikiuose. Susisiekimas… Ir Mažeikiuose, kaip minėjau, yra 12 tūkst. daugiau gyventojų negu Telšiuose. Aš su visa pagarba Telšiams nesakau, kad buvo iškeltas ir Policijos komisariatas, Priešgaisrinė tarnyba, Darbo birža, Mokesčių inspekcija, tiesiog jūs turite suprasti, kad vieną biudžetinę darbo vietą sukuria beveik septynios darbo vietos, tai mes ir į tai turėtume atsižvelgti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – A. Dumbrava. Gerbiamasis Algimantai, jūs užsirašėte kalbėti, nuomonė už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai, mielieji kolegos, siūlau pritarti kolegos Kęstučio siūlymui. Gana aiškūs motyvai – Mažeikiai šiek tiek didesnis miestas, daugiau gyventojų ir teisėjų daugiau turi. Na, nesukelkime mes visko į tuos buvusius apskričių centrus, duokime truputį laisviau kvėpuoti ir regionams. Aš visiškai suprantu kolegą, kadangi nesinori, kad ir mūsų apskrityje viskas būtų Utenoje, kažkas turėtų likti regionuose. Todėl, suprasdamas tą regioninės politikos svarbą, siūlau, kad teismas liktų Mažeikiuose. Čia ir atstumai tarp Telšių ir Mažeikių, Mažeikių ir Naujosios Akmenės yra vienodi, todėl gyventojams ir teismo darbuotojams tikrai bus patogus susisiekimas. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš negaliu pritarti tam, ką kalbėjo pateikėjas, nes Telšių apskrities centras yra Telšiai, ir manau, kad teismas turėtų būti Telšiuose. Kita vertus, kaip žinote, „Sodra“ yra iškelta į Mažeikius, Mokesčių inspekcija yra iškelta į Klaipėdą, tai kas belieka su regiono centru? Kaip ir kalbėjau, kaip mes vystome regioninę politiką? Kada Regioninė taryba susirinkus svarsto, diskutuoja bendrai projektus, investicinius projektas, pasidalindami, užleisdami vieni kitiems, dabar mes vien dėl to teikiame pataisą ir iškeliame, kad didesnė yra kvadratūra, kad daugiau teisminių procesų ar teisminių bylų. Reikia pasidžiaugti, kad teismas neturi apkrovos ir kad kuo mažiau yra svarstoma ar administracinių, ar baudžiamųjų aktų, yra vykdoma prevencija. Kita vertus, ar nebus atidaryta Pandoros skrynia kituose regionuose, kituose centruose, taip pat iškeliant. Aš įžvelgiu tai. Kolegos, aš pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti dėl Teismo reorganizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-513.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 50, prieš – 6, susilaikė 17. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 15 dieną. Aš manau, kad šiuo atveju Vyriausybės nuomonė yra būtina. Kolegos, ar galime pritarti, kad prašytume Vyriausybės nuomonės? Galime bendru sutarimu. Prašysime Vyriausybės nuomonės.
Dirbome labai daug ir atsakingai. Skelbiu mūsų rytinės darbotvarkės pabaigą ir rytinio posėdžio pabaigą. Susirinksime trečią valandą. Kolegos, klausimai labai atsakingi, liko minutės, manau, nepradėkime. Dabar skelbiu pabaigą ir kviečiu susirinkti 15 valandą po pietų. (Gongas)
Norėjote registruotis? Po gongo, bet jeigu jūsų tokia valia, kad ir po gongo, sumušime antrą kartą. Prašom. Registruokitės.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Dabar jau tikrai rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.