LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO DEVINTUOJU⁶ SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO  NR. XIVP-1933

2022-10-12  Nr. 102-P-42

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai:  Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerija Teisėkūros politikos grupės vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, Vartotojų aljanso atstovas Rytis Jokubauskas, Vartotojų aljanso atstovė Rasa Ulevičiūtė, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-06	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 31^27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo jo priklauso”. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmeniui būtų draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo jeigu jis yra priklausomas nuo verslininko konkurento. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas asmens priklausomumas nuo verslininko konkurento. Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, svarstytina, ar tokius kriterijus nereikėtų nustatyti.	Nepritarti	Pažymėtina, kad šį draudimą (t. y. kad ieškinys nebūtų pareiškiamas atsakovo, kuris yra finansavimo teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio yra priklausomas finansavimo teikėjas, atžvilgiu) nustato Direktyva (ES) 2020/1828 (10 straipsnio 2 dalies b punktas), tačiau kriterijai joje nėra nustatyti. Nustačius tokius kriterijus nacionalinėje teisėje, kiltų rizika nepagrįstai susiaurinti (apriboti) šios Direktyvos nuostatos taikymą. Pažymėtina, kad šis aspektas turėtų būti aiškinamas ir nacionalinių, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Be to, ši nuostata turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į Direktyvos preambulės 52 punkte pateiktus paaiškinimus.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-06	1			2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtas pranešimas būtų skelbiamas teismo interneto tinklalapyje, ar Vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje ar kitos institucijos interneto tinklalapyje. Manytina, kad iš įstatymo turinio turėtų būti aišku, kurios institucijos interneto tinklalapyje pranešimas būtų skelbiamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 31^33 straipsnio  1 dalies nuostatas.	Nepritarti	Formuluotė „specialus interneto tinklalapis“ yra nusistovėjusi ir nuosekliai vartojama, reglamentuojant civilinį procesą (pavyzdžiui, CPK 39 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 133 straipsnio 3 dalyje, 319 straipsnio 3 dalyje ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 3 dalyje nuostatoje kalbama būtent apie teismo skelbiamą informaciją, praktikoje neturėtų kilti neaiškumų, kad ši informacija turi būti skelbiama teismų sistemos naudojamame interneto tinklalapyje (portale „Lietuvos teismai“ adresu https://www.teismai.lt/lt).
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-06	1			3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Taigi vadovaujantis projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, prie ieškinio neprisijungusių vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu, būtų administruojami ne ieškovo (kompetentingo subjekto), o teismo, tuo tarpu pareiga esant reikalui pateikti patikslintą ieškinį pasibaigus teismo nustatytam pareiškimų pateikimo laikui tenka kompetentingam subjektui (projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai abejotina, ar pradiniame ieškinyje nenurodytų vartotojų pateiktų pareiškimų administravimas neturėtų būti kompetentingo subjekto, kuris atsižvelgiant į naujai prisijungusių vartotojų reikalavimus vėliau turėtų esant reikalui tikslintų ieškinį, o ne teismo prievolė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma teismo prievolė patikrinti, ar pradiniame ieškinyje nenurodyti ir valią prisijungti prie ieškinio per teismo nustatytą terminą išreiškę vartotojai iš tiesų turi teisę būti atstovaujami, kaip tai yra reglamentuojama grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441^8 straipsnio 5 dalis).	Pritarti	Projekte Nr. XIVP-1933 keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui kompetentingam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti.“ Keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-06	1			4. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar teismui nustačius terminą ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui pareiškimą dėl jų interesų atstovavimo ieškiniu, bylos nagrinėjimo procesas būtų stabdomas iki minėto termino pabaigos ir patikslinto ieškinio pateikimo, ar galėtų vykti toliau. Todėl kyla abejonių, ar projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31^30straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, detaliau reglamentuojančiomis ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesą teisme, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441^8 straipsnio 7 dalis).	Pritarti	Projekte Nr. XIVP-1933 keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Kartu su šios teismo nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo pateikimo nutartį priėmusiam teismui.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Vartotojų aljansas 2022-09-20	1			Vartotojų aljansas susipažinęs su Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektu (XIVP-1933), teikia šias pastabas: CPRESTTAĮĮ 31^30 str. 2 d. projekte nurodoma: „2. Pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo nurodomi: kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys). Kartu su ieškiniu pateikiami vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu.“ CPRESTTAĮĮ 31^30 str. 6 d. projekte nurodoma: „6. Patenkinus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo ar teismui dėl šio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį, teismo sprendime nurodomi konkretūs vartotojai, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis priemonėmis.“ Šios nuostatos reiškia, kad dar prieš kreipiantis į teismą reikės sudaryti nukentėjusių vartotojų grupę. Tai, kad priėmus ieškinį vartotojų grupę dar bus galima papildyti (31^30 str. 3-4 dalys), nekeičia situacijos esmės. Šis reikalavimas iš anksto sudaryti nukentėjusių vartotojų grupę, pavers ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo ir ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo institutus deklaratyviais, kai praktiškai jais nebus naudojamasi, išskyrus pavienius atvejus, kurie tik patvirtins šio instituto neveiksmingumą (panašiai kaip kad buvo su grupės ieškiniais, ypač iki paskutinių pakeitimų).	Nepritarti	Nepritartina opt-out modeliui (t. y. kuomet vartotojams byloje atstovaujama be jų valios pareiškimo), nes toks modelis reikštų ilgesnį teismo procesą (opt-out modelis reiškia 2 teismo sprendimų byloje – tarpinio ir galutinio – priėmimą ir kiekvieną iš jų atsakovas galėtų atskirai apskųsti instancine tvarka (apeliacija, kasacija); taigi dvigubos apskundimo galimybės. Taip pat toks modelis lemtų didesnę naštą teismams, nes byla labai išsitęstų ir teismui tektų atskirų vartotojų reikalavimų administravimas po tarpinio teismo sprendimo. Be to, tai lemtų teisinio tikrumo ir apibrėžtumo trūkumą: vartotojams neprisijungus pirminiame bylos nagrinėjimo etape, teismui gali būti sunku įvertinti situaciją. Galiausiai tai būtų Lietuvos proceso teisėje nežinomas ir nebūdingas modelis: Lietuvos teisėje iki šiol nėra įtvirtintas toks modelis, pagal kurį proceso dalyviai atsiranda tik ženkliai pažengusiame proceso etape. Tai galėtų kelti daug praktinių neaiškumų ir trukdžių teismams.
2.	Vartotojų aljansas 2022-09-20				Vartotojų aljansas siūlo nustatyti vėlyvą opt-in principą, t.y. nustatyti, kad vartotojai gali prisijungti prie ieškinio ne tik pradinėje ieškinio stadijoje, bet ir galutinėje ieškinio nagrinėjimo stadijoje, po to kai daliniu sprendimu jau yra nustatoma verslininko atsakomybė (kaltė) ir lieka nuspręsti tik dėl kiekvieno individualaus vartotojo reikalavimo (žalos atlyginimos, kompensacijos dydžio ir pan.). Toks reglamentavimas yra ES valstybėse, pvz. Prancūzijoje ir Italijoje. Tikimės, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas atsižvelgs į aukščiau nurodytas pastabas ir atitinkamai papildys Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 31^30 straipsnį.	Nepritarti	Nepritartina vėlyvam opt-in modeliui (t. y. kuomet vartotojui leidžiama įstoti į bylą), nes tai taip pat ištęstų teismo procesą. Vėlyvas vartotojų prisijungimas prie ieškinio nagrinėjimo galėtų lemti tai, kad teismui jau pažengusiame procese tektų vertinti naujas faktines aplinkybes, vartotojų reiškiamus reikalavimus, jų sąsajas su nagrinėjama byla ir pan. Pažymėtina, kad projekte siekiant palankių vartotojams sąlygų sudarymo, jau numatyta vartotojų vėlesnio įstojimo į bylą galimybė: priėmus ieškinį, teismas nustato nuo 30 iki 90 dienų terminą prisijungti naujiems vartotojams. Galiausiai galimi vartotojų piktnaudžiavimo atvejai: dauguma (ar net visi) vartotojai pirmiausia norėtų sulaukti tarpinio sprendimo ir, tik esant teigiamam sprendimui, prisijungti prie bylos (vadinama „cherry-picking“ situacija).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2022-10-05					pritarti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju^6 skirsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1933 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vartotojų aljanso ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti komiteto išvadoms.	Pritarti iš dalies	Komitetas siūlo Vartotojų aljanso siūlymams nepritarti
2.	Žmogaus teisių komitetas 2022-10-05	1				Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pateiktą 3 pastabą, manome, kad pradiniame ieškinyje nenurodytų vartotojų pateiktų pareiškimų administravimas turėtų tapti kompetentingo subjekto,  o ne teismo prievolė.  Atsižvelgiant į naujai prisijungusių vartotojų reikalavimus, kompetentingas subjektas turėtų pareigą, esant reikalui, patikslinti ieškinį. Taip pat siūlome nustatyti teismui prievolę patikrinti, ar pradiniame ieškinyje nenurodyti ir valią prisijungti prie ieškinio per teismo nustatytą terminą išreiškę vartotojai iš tiesų turi teisę būti atstovaujami, kaip tai yra reglamentuojama grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 4418 straipsnio 5 dalis). Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo įstatymo 31^30straipsnio 3 ir 4  dalis ir jas išdėstyti taip: „3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialiame interneto tinklalapyje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslu paskelbia pranešimą apie galimybę ieškinyje nenurodytiems vartotojams pateikti teismui kompetentingam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti. 4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.“	Pritarti
3.	Žmogaus teisių komitetas 2022-10-05	1				Argumentai: Siūloma keičiamo įstatymo 31^30 straipsnį papildyti nuostatomis, detaliau reglamentuojančiomis ieškinių dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesą teisme, kaip tai nustatyta grupės ieškinio atveju (Civilinio proceso kodekso 441^8straipsnio 7 dalis). Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo įstatymo 31^30 straipsnio 4  dalį ir ją išdėstyti taip:  „4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar vartotojų, pateikusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Kartu su šios teismo nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo pateikimo nutartį priėmusiam teismui.“	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė