LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS“ PROJEKTO nr. xiiip-4295

 

2020-06-03  Nr. 113-P-25

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas  padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Ministro Pirmininko patarėja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Ieva Pečiukonienė, Seimo narys Kęstutis Bacvinka, Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Asta Kubilienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Seimo narė Agnė Širinskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos teismų Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos atstovė Renata Činskienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, Europos reikalų komiteto biuro padėjėja Miglė Kadonova (ES), Europos reikalų komiteto biuro patarėja Aistė Pikiotienė, Europos reikalų komiteto biuro patarėja Renata Lygienė (ES), Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius; Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Augustė Matulevičienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeišienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Justina Paukštė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

            1.            1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

 

 

 

 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti

 

 

3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Nacionalinė Teismų administracija, 2020-01-21 Nr. 4R-314-(6.6)

*

 

 

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4294-4334

Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) 2020 m. sausio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl pastabų ir pasiūlymų Strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams Nr. XIIIP-4295-4334.

Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo, 2019 m. lapkričio mėn. teikė Administracijai derinti patikslintus ir papildytus Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus. Administracija 2019 m. lapkričio 18 d. šiuos projektus pateikė derinti Teisėjų tarybai ir 2019 m. lapkričio 25 d. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetui bei Teisės aktų projektų vertinimo komitetui. Administracija nepastebėjo esminių pakeitimų (išskyrus redakcinius) įstatymų projektuose, pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimui, lyginant su gautais derinti 2019 m. lapkričio mėn., todėl pagal kompetenciją teikia tik dvi pastabas dėl sąvokų vartojimo.

1. Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina.

2. Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau – Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką.

Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro.

Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas.

 

Pritarti

Pastaba aktuali pagrindiniam iš įstatymų projektų paketo Strateginio valdymo įstatymo projektui  Nr. XIIIP-4294. Pasiūlymui iš esmės komitete yra pritarta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

            1.            1.

Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas 2020-03-12

2

1, 2

 

 

Argumentai:

Pateiktas pasiūlymas Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 dėl strateginio lygmens planavimo dokumento – Nacionalinės darbotvarkės sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – rengimo, kuris konsoliduotų kelių Seimo nutarimu patvirtintų ir šiuo metu galiojančių strateginio lygmens planavimo dokumentų – Seimo nutarimu Nr. XIII-964 patvirtintos Lietuvos sveikatos 2014-2020 metų strategijos ir Seimo nutarimu Nr. X-1070 patvirtintos Psichikos sveikatos strategijos – ilgalaikės plėtros nuostatas. Nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai rengtų Vyriausybė ir teiktų Seimui svarstyti iki 2021 m. sausio 1 d. Seimas šią nacionalinę darbotvarkę svarstytų ir tvirtintų iki 2022 m. sausio 1 d.

Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 ir Seimo nutarimo Nr. XIIIP-4295 nuostatas, būtina keisti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį, kuriuo būtų numatyta, kad Seimo nutarimu Nr. XIII-964 patvirtintos Lietuvos sveikatos 2014-2020 metų strategija ir Seimo nutarimu Nr. X-1070 patvirtinta Psichikos sveikatos strategija netenka galios 2022 m. sausio 1 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis.

1. Šio nutarimo 1 straipsnio 1 – 7 4 ir 7 punktai  įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio nutarimo 1 straipsnio 5 ir 6 punktai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2 3. Šio nutarimo 1 straipsnio 8 – 13  punktai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Komitete nebuvo pritarta A. Kubilienės su šiuo pasiūlymu teiktiems sisteminiams pasiūlymas į Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XIIIP-4303 ir XIIIP-4299, nepritariame ir šiam pasiūlymui.

Argumentai:

Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295 – XIIIP-4334 siūlomą nuoseklaus ir vieningo planavimo dokumentų inicijavimo, rengimo ir tvirtinimo sistemos koncepciją. Palaikant vieną iš pagrindinių šios koncepcijos idėjų, atsisakoma lydinčiųjų įstatymų nuostatų, įpareigojančių tvirtinti atskirus planavimo dokumentus, kurie neatitinka Strateginio valdymo įstatymo projekte įtvirtinamų dokumentų. Atsisakomų dokumentų elementai nuosekliai inkorporuojami į naujos strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus. Nauja koncepcija taip pat atsisakoma įstatymuose įtvirtinti konkrečių strateginio valdymo dokumentų pavadinimus. Šiuo atveju įstatymo projekte numatoma, kad nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, o jos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai numatomi Vyriausybės tvirtinamame  ir rengimo etape su Seimo Komitetais derinamame nacionaliniame pažangos plane. Todėl manome, kad netikslinga pritarti pasiūlymui įtvirtinti konkretų nacionalinės darbotvarkės – nacionalinės darbotvarkės sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai - pavadinimą, nes juo būtų iškreipiama minėtoji koncepcija.

            2.            2.

Seimo narė Agnė Širinskienė, 2020-03-31

1

1

13

 

Argumentai:

• Pateiktu pasiūlymu siekiama išlaikyti nuoseklią valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse, nustatytus ilgalaikius politikos tikslus, uždavinius ir kryptis bei užtikrinti Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose pabrėžiamą integruotą, subalansuotą, įrodymais pagrįstą narkotikų politiką, nukreiptą į žmogaus sveikatą ir gerovę (human centred approach).

• Psichoaktyvių medžiagų paklausos ir pasiūlos keliamos problemos yra daugialypės ir reikalauja tarpinstitucinio, horizontalaus priemonių derinimo ir koordinavimo keliose viešosios politikos srityse: socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo, teisingumo ir vidaus reikalų politikos įgyvendinimo srityse. Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa (toliau – Programa) numato koordinuotą, ilgalaikę, kompleksinę ir subalansuotą valstybės politiką psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse, atitinkančią Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų politikos kryptis.

• Programa yra ilgo darbo, mokymosi iš nesėkmių, suvokimo, kad problema negali būti išspręsta atskirai veikiant skirtingiems sektoriams, rezultatas, kuomet aukščiausiu lygiu įtvirtinta vizija, kur norime, kad Lietuva būtų, ir kokia norime, kad ji būtų, po dešimties metų.

Pažymėtina, kad Programa atliepia opiausias šalies problemas: tabako, alkoholio bei narkotikų vartojimą tarp skirtingo amžiaus žmonių grupių ir su tuo susijusias pasekmes; savalaikės pagalbos teikimą šeimoms, žalingai vartojantiems ar priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems, taip pat koordinuotą ir veiksmingą tarpsektorinį veikimą valstybėje. Programoje didelis dėmesys skiriamas jauniausiems visuomenės nariams, apimant skirtingas aplinkas – tiek formalų, tiek neformalų ugdymą bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, tiek jaunimo pasilinksminimo, tiek darbo vietose, įtraukiant ir vairavimo apsvaigus prevenciją bei didelį pagalbos ir paslaugų teikimo poreikį, taip pat, kaip ir valstybės pareigą plačiau taikyti prevencijos priemones visiems visuomenės nariams, didinant jų sąmoningumo, atsakomybės ir kritinio mąstymo ugdymo galimybes. Platus prevencijos veiklos laukas reikalauja ne tik bendrų veiksmų vykdymo, bet ir skirtingų sričių – sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, pilietinės visuomenės, bendrų veiksmų koordinavimo. Kuo ankstesniame amžiuje pradėsime vykdyti prevenciją, tuo jaunimas taps dar sąmoningesnis, atsakingesnis ir psichologiškai atsparus, priimdamas sprendimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Įtraukdami visus – vaikus, tėvus, mokytojus, specialistus – per 10 metų atitolinsime ir sumažinsime visų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei prieinamumą tarp jaunų žmonių. Šie siekiai tikėtina liks neįgyvendinti panaikinus Programą. Kaip ir siekis, kad Lietuvoje 2028 m. beveik du kartus sumažės suvartojamojo alkoholio kiekis, rūkančiųjų gyventojų dalis, taip pat bus išlaikytas dvigubai mažesnis nei ES šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas. Panaikinus Programą tikėtina sumažės galimybės pasiūlyti gydymo, psichosocialinės reabilitacijos bei žemo slenksčio paslaugas arčiau žmogaus, tai apsunkins šių paslaugų plėtrą, kurių dėka gali būti suvaldytas ir ŽIV plitimas, kuris šiandien kelia nerimą. Užsibrėžtas tikslas, kad nebeliks nuo perdozavimo mirštančių šalyje žmonių, irgi liks tik siekiu. Panaikinus Programą negalėsime drąsiai pasakyti po dešimtmečio, kad Lietuva tapo sveikesne ir saugesne visuomene, kurioje kiekvienam žmogui yra siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata bei gerove.

Panaikinus šią, 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, patvirtintą  Programą,  neliks vientiso ir nuoseklaus požiūrio, stiprinant visuomenės narių sveikatą, gerovę ir saugumą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo žalą, jų pasiūlą bei paklausą, derinant švietimo, prevencijos, gydymo, žalos mažinimo, reabilitacijos, reintegracijos paslaugas, teisėsaugos veiksmus tarpusavyje bei atskirai tarp šių sričių.

• Atkreiptinas dėmesys, kad Programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 30-osios specialiosios sesijos narkotikų klausimais (angl. UNGASS), vykusios 2016 m. balandžio 19–21 d., baigiamuoju dokumentu „Mūsų bendras įsipareigojimas veiksmingai spręsti ir kovoti su pasaulio narkotikų problema“ (angl. Our joint commitment to effectively addressing and countering the world drug problem), kuriame pabrėžiamas integruoto, subalansuoto ir įrodymais pagrįsto požiūrio taikymas planuojant, įgyvendinant ir vertinant narkotikų kontrolės politiką. Šiuos suformuluotus principus atliepia ir ES Tarybos patvirtinta ES kovos su narkotikais strategija (2013-2020 m.), kurioje akcentuojama, kad narkotikų reiškinys yra nacionalinė ir tarptautinė problema, kurią reikia spręsti pasaulio mastu, todėl patvirtinta strategija siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės ir kiekvieno asmens gerovę, apsaugoti visuomenės sveikatą, padidinti ir sustiprinti nacionalinių strategijų teikiamą naudą, užtikrinti aukštą plačiosios visuomenės saugumo lygį ir subalansuotai, integruotai bei laikantis faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio spręsti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą.

Panaikinus Programą ir narkotikų, o taip pat ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, politikos tikslus palikus formuluoti žemesnės galios atskirų sektorių teisės aktais nebebus užtikrinamas nei narkotikų, o taip pat ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, politikos integruotumas, nei subalansuotas, nei įrodymais grįstas požiūris. Taip Lietuva nusigręš nuo savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų pagal UNGASS baigiamąjį dokumentą, ES kovos su narkotikais strategiją (2013–2020 m.) bei 2017–2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planą, Lietuva nusigręš nuo ES deklaruojamų vertybių ir principų, kurioms pati pritarė.

• Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas kompleksiniam požiūriui į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą yra išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos“, kuria raginama formuoti ir įgyvendinti kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo politiką Lietuvoje. Taigi Programa yra labai svarbus parlamentinės kontrolės įrankis, todėl, atsisakius Programos, Seimas negalės dalyvauti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kontrolės politikos formavime.

• Strateginis Programos tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Tai nėra užduotis vien sveikatos valdymo sričiai. Tiek Lietuva, tiek tarptautinė bendruomenė jau vykdė politiką, kuomet kreipiamas dėmesys ir telkiamos pastangos ties vienu sektoriumi, kuomet kiekvienas sektorius sprendė savo problemas savarankiškai. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis parodė, kad tai nėra tas kelias, kuriuo turime eiti toliau. Kelias yra veikti sutelktai, bendradarbiaujant, subalansuotai. Negali būti viena sritis svarbesnė už kitą, visos yra svarbios, ir veikiama turi būti visomis kryptimis, o centras turi būti žmogaus ir visuomenės sveikata ir gerovė. Atsisakius savo priimtų sprendimų, savo dešimties metų strategijos, žengsime dideliais žingsniais atgal, o ne nors mažais, bet tvirtais ir ryžtingais žingsneliais į priekį.

Todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma išbraukti Programą iš siūlomų pripažinti netekusiomis galios programų sąrašo.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalies 13 punktą:

13) Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“ .

Nepritarti

Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295 – XIIIP-4334 siūlomą nuoseklaus ir vieningo planavimo dokumentų inicijavimo, rengimo ir tvirtinimo sistemos koncepciją.

Palaikant vieną iš pagrindinių šios koncepcijos idėjų, atsisakoma lydinčiųjų įstatymų nuostatų, įpareigojančių tvirtinti atskirus planavimo dokumentus, kurie neatitinka Strateginio valdymo įstatymo projekte įtvirtinamų dokumentų. Atsisakomų dokumentų elementai nuosekliai inkorporuojami į naujos strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus. (parašysiu tiksliai, kur planuojama perkelti šios programos nuostatas).

Svarbu paminėti ir tai, kad pagal naują strateginio valdymo koncepciją (SVĮ 9 str. „Lėšų planavimas“), finansavimas bus planuojamas tik pagal tuos planavimo dokumentus, kurie yra įtvirtinti Strateginio valdymo įstatyme. Taigi A. Širinskienės siūloma palikti galioji   Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programa nebūtų pilnai finansuojama, nes tokių Seime tvirtinamų programų  naujoje sisteminėje strateginio valdymo koncepcijoje yra  atsisakoma.

 

Šiuo metu didžioji dalis Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos  (NTAP) programą įgyvendinančių priemonių yra vykdomos Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Švietimo ir mokslo ministerijos, vieną priemonę vykdo SADM ir kelias Kalėjimų departamentas. Visos priemonės suplanuotos tarpinstituciniame veiklos plane (TVP), tas priemones vykdančių ministerijų strateginiuose planuose ir dar keliuose strateginiuose dokumentuose, prie kurių įgyvendinimo šios priemonės prisideda.

Pagal Vyriausybės siūlomą naująją strateginio valdymo koncepciją atsisakius NTAP programos ir jos įgyvendinimui skirto tarpinstitucinio plano, NTAP keliami uždaviniai jau yra numatyti ir integruoti Nacionalinio pažangos plano (NPP) projekte:

 

SAM uždavinys

1.9. uždavinys: Stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą ir skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas (vieni iš šio uždavinio rodiklių: 1.9.3. Alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam šalies gyventojui, vyresniam negu 15 m. amžiaus;  1.9.4. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad rūkė tabako gaminius per paskutinį mėnesį, dalis; 1.9.5. Mirtingumas dėl savižudybių; 1.9.10. Mokinių, dalyvavusių sporto krypties neformaliojo švietimo sporto veiklose, dalis // fizinio ugdymo

SADM uždavinys

1.2. uždavinys: Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę, integraciją į visuomenę ir darbo rinką.

ŠMSM uždavinys:

2.2. uždavinys: Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (vieni iš šio uždavinio rodiklių: 2.2.8. Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis, proc.; 2.2.2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis).

Visiems šiems uždaviniams įgyvendinti ministerijos planuos priemones savo kuruojamose plėtros programose (SADM – socialinės įtraukties, SAM – sveikatos stiprinimo, ŠMM – įtraukiam švietimui skirtoje plėtros programoje).

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas pakeliamas į aukštesnį lygmenį. Nes ministerijos tik susitarusios tarpusavyje ir  prižiūrimos Plėtros programų portfelio valdytojo ir LRVK planuos ir vykdys priemones, reikalingas nustatytiems uždaviniams pasiekti.

               3.             

Seimo narė Agnė Širinskienė, 2020-03-31

2

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio nutarimo 1 straipsnio 8 – 13 12 punktai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.”

Nepritarti

Žr. argumentus prie A. Širinskienės pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalies 13 punktui.

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Aplinkos apsaugos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

 

*

6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė pagrindinį Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIII-4294 gražinti iniciatoriams tobulinti, grąžinti iniciatoriams tobulinti ir lydimąjį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektą Nr. XIIIP-4295 ir pritarti Komiteto išvadoms.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame atskiriems papildomų komitetų sprendimams lydinčiuosius teisės aktų projektus (šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios) grąžinti iniciatoriams tobulinti.

 

      2.             

Audito komitetas, 2020-04-22

 

 

 

*

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektui Nr. XIIIP-4295.

Pritarti

 

      3.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

6.1. Sprendimas:

atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nusprendė pagrindinį Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIII-4294 gražinti iniciatoriams tobulinti, grąžinti iniciatoriams tobulinti ir palydimąjį Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-4295 ir pritarti Komiteto išvadoms.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame atskiriems papildomų komitetų sprendimams lydinčiuosius teisės aktų projektus (šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios) grąžinti iniciatoriams tobulinti.

 

      4.             

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektą Nr. XIIIP-4295 atsižvelgiant į komiteto siūlymus pateiktus komiteto išvadoje dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294.

Nepritarti

Nėra suformuluotas konkretus pasiūlymas nei šiam, nei įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294. Taigi tobulinti nacionalinio saugumo srities teisinį reguliavimą be šią sritį kuruojančio Komiteto aiškios nuomonės neturime galimybių.

      5.             

Sveikatos reikalų komitetas, 2020-04-08

 

 

 

*

6.1. Sprendimas: pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4295 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių A. Kubilienės, L. Matkevičienės ir D. Kaminsko pasiūlymą, kuriam pritarė Sveikatos reikalų komitetas ir Komiteto pasiūlymą.

Iš dalies pritarti

Komitete yra pritarta patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4295, tačiau nepritarta Seimo narių pasiūlymui, kuriam Sveikatos reikalų komitetas siūlo pritarti.

      6.             

Sveikatos reikalų komitetas, 2020-04-08

2

 

 

*

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintos  Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos ilgos trukmės tikslus tikslinga inkorporuoti į Komiteto siūlomą rengti ir Seimo sprendimu tvirtinti Nacionalinę sveikatos (sveikatinimo veiklos) darbotvarkę, kuri įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis.

1. Šio nutarimo 1 straipsnio 1 – 7 4 ir 7 punktai  įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio nutarimo 1 straipsnio 5, 6 ir 13 punktai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2 3. Šio nutarimo 1 straipsnio 8 – 13  12 punktai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Komitete nebuvo pritarta A. Kubilienės su šiuo pasiūlymu teiktiems sisteminiams pasiūlymas į Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XIIIP-4303 ir XIIIP-4299, nepritariame ir šiam A. Kubilienės pasiūlymui.

Argumentai:

Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295 – XIIIP-4334 siūlomą nuoseklaus ir vieningo planavimo dokumentų inicijavimo, rengimo ir tvirtinimo sistemos koncepciją. Palaikant vieną iš pagrindinių šios koncepcijos idėjų, atsisakoma lydinčiųjų įstatymų nuostatų, įpareigojančių tvirtinti atskirus planavimo dokumentus, kurie neatitinka Strateginio valdymo įstatymo projekte įtvirtinamų dokumentų. Atsisakomų dokumentų elementai nuosekliai inkorporuojami į naujos strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus. Nauja koncepcija taip pat atsisakoma įstatymuose įtvirtinti konkrečių strateginio valdymo dokumentų pavadinimus. Šiuo atveju įstatymo projekte numatoma, kad nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, o jos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai numatomi Vyriausybės tvirtinamame  ir rengimo etape su Seimo Komitetais derinamame nacionaliniame pažangos plane. Todėl manome, kad netikslinga pritarti pasiūlymui įtvirtinti konkretų nacionalinės darbotvarkės – nacionalinės darbotvarkės sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai - pavadinimą, nes juo būtų iškreipiama minėtoji koncepcija.

      7.             

Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2020-04-08

 

 

 

*

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektui Nr. XIIIP-4295, kuriame nustatoma, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. netenka galios Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“, o nuo 2021 m. sausio 1 d. netenka galios Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ bei Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“, taip pat atsižvelgti į Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4295(2) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

2

3

 

N

Argumentai:

Nutarimo projekte siūloma aiškiai  nurodyti, kur yra integruojamos tam tikrų naikinamų planavimo dokumentų nuostatos.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 2 straipsnį 3 dalimi:

3. Šio nutarimo 1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų Seimo nutarimų nuostatos integruojamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2022 m. birželio 1 d. Seimui pateiktiną tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Seimo nutarimo projektas.

         

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                           (Parašas)                                           Guoda Burokienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė