Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 137
STENOGRAMA
2022 m. sausio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame sausio 20 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, prašau dėmesio, gana daug šurmulio salėje, norėčiau perskaityti kolegės Seimo narės V. Targamadzės pareiškimą. „Prašau išbraukti mane iš Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narių nuo 2022 m. sausio 20 d.“
Kitas pareiškimas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnui S. Skverneliui. „Prašau priimti mane į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ nuo 2022 m. sausio 20 d.“ (Plojimai)
Ir trečias. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdžio protokolas. Apsvarstytas Seimo narės V. Targamadzės pareiškimas ir nutarta priimti Seimo narę V. Targamadzę į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Pritarta bendru sutarimu. (Plojimai)
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. sausio 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Norinčių pasisakyti dėl darbotvarkės nematau. J. Pinskus.
J. PINSKUS (LRF*). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Truputį garsiau.
J. PINSKUS (LRF). Norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas rezoliucijos projektas Nr. XIVP-1278.
PIRMININKĖ. Pasitikslinu. Ar prašote įtraukti Seimo rezoliuciją dėl užsienio politikos?
J. PINSKUS (LRF). Taip.
PIRMININKĖ. Projektą Nr. XIVP-1278? Frakcijos vardu, taip?
J. PINSKUS (LRF). Taip, projektą Nr. XIVP-1278.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu. Dėkoju. Kitų pasiūlymų nėra gauta, taigi turime apsispręsti ir balsuoti. Kas pritariate J. Pinskaus pasiūlymui frakcijos vardu įtraukti į šios dienos darbotvarkę Seimo rezoliuciją dėl užsienio politikos, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 35, prieš – 47, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta. Šio klausimo šios dienos darbotvarkėje nebus.
Taip pat norėčiau paprašyti pritarti dviejų klausimų svarstymui – darbotvarkės 2-15.1, 2-15.2 klausimai. Jie nėra įrašyti į Seimo rudens sesijos darbų programą. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Apsispręskime dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.04 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Šį įstatymo projektą sudaro keturi straipsniai. Dėl nė vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pataisų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti M. Lingė. Motyvai už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Išties šios įstatymo pataisos, nors ir kaip skambėtų keistai, yra priimamos su lūkesčiu, kad jų niekada neprireiktų ir nereikėtų įjungti šio numatyto mechanizmo. Tačiau, jeigu taip susiklostytų aplinkybės, turime būti pasiruošę ir pasirengę, kad mūsų dirbantiems žmonėms, jei jų veiklos būtų apribotos, išėjus į prastovas būtų galima subsidijuoti, kaip ir ankstesnio karantino metu. Modelis yra išbandytas, pasiteisinęs, todėl turime turėti svertus, kad susiklosčius toms aplinkybėms jie galėtų įsijungti ir veikti. Tai daugiau dėl žmonių saugumo reikalingos pataisos, dėl jų tikrai komitete su darbdavių atstovais įvedėme patikslinimus, kad galiotų visiems dirbantiesiems, kurie yra priimti iki paskelbiant karantiną. Kažkokių nuogąstavimų ir baimių nėra likę dėl šio įstatymo priėmimo, todėl raginu ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, daugiau nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimai dėl projektų šiandien numatyti gana anksti, nuo 10 val. 30 min. iki 11 val. 50 min.
10.06 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270(2). Noriu pakviesti Sveikatos reikalų komiteto pranešėją gerbiamą L. Slušnį į tribūną.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto buvo sukviestas neeilinis posėdis ir buvo pritarta. Dar dokumentai neatkeliavo. Projektui pritarta, kad šitas įstatymas galiotų iki 2023 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų negauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Norėtumėte balsuoti? Jei yra reikalavimas balsuoti, tuomet keliame į balsuoti numatytą laiką, tai yra nuo 10 val. 30 min.
Einame prie kito klausimo. Primenu, balsavimas šiandien numatytas nuo 10 val. 30 min.
10.08 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-773(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-773(2). Priėmimas. Norėčiau pakviesti pranešėją. Prašom. Kviečiu pranešėją. Ar gerbiamas L. Slušnys galėtų pristatyti klausimą? Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl jo yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom, pristatykite komiteto išvadą, komiteto nuomonę.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). 1 straipsnis. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo narių pataisa, todėl mes jį apsvarstysime balsuoti numatytu laiku. Dėl 3 straipsnio taip pat yra gauta Seimo narių pataisa, taigi mes apsispręsime dėl jo balsuoti numatytu laiku. Aš dar kartą pakviesiu gerbiamą pranešėją į tribūną, o kol kas dėkoju už pristatytą komiteto išvadą.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP- 1274(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP- 1274(2).
Šį įstatymo pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų, pataisų dėl jo nėra gauta. Ar galime, kolegos, pritarti jam bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat šiuo metu nematau. Taigi mes balsuosime balsuoti numatytu laiku.
10.10 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1056(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1056(3). Prašau. I. Pakarklytė norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra gautas prašymas dėl pusvalandžio pertraukos. Ar galime šiam prašymui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta bendru sutarimu. Taigi 1-6.1 ir 1-6.2 klausimus apsvarstysime už pusės valandos.
10.11 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1293, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1294 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą P. Saudargą, kad pristatytų 2-15.1 klausimą – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1293. Tai yra pateikimas. Prašau, gerbiamas Pauliau. Ar galėtumėte pristatyti savo projektą?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Nustebau, kad taip greitai. Buvo įrašytas kaip paskutinis darbotvarkės klausimas, bet tampa vienas pirmųjų.
Gerbiami kolegos, labai trumpi projektai – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir kartu Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimas. Mes labai daug kalbame apie pilietinio pasipriešinimo koncepciją, apie tai, kad turėtume priešintis visi, jeigu būtų koks nors rimtesnis mūsų valstybės užpuolimas. Mes su pavydu žvelgiame į Šveicariją, kurioje, kaip sakoma, kiekvienas, galintis priešintis agresoriui, turi kulkosvaidį po sofa pasidėjęs. Žvelgiame į tai su pavydu, kad štai kokia pilietinė visuomenė, pasiryžusi duoti atkirtį bet kokioms grėsmėms. Taigi žingsnis po žingsnio link to turime artėti.
Kaip bazę surišti mūsų konvencines pajėgas, tai yra kariuomenę su visa visuomene, kaip tam tikrą tarpininką aš matau Lietuvos šaulių sąjungą. Ir ne aš vienas. Kas diskutuoja apie pilietinio pasipriešinimo koncepciją, visada tai turi omeny. Mes vis dėlto turime galvoti ir apie darbo įrankius, tai yra ar plikomis rankomis mes paleidžiame žmones į darbą, į tarnybą, ar vis dėlto suteikiame jiems įgaliojimus, suteikiame aprūpinimą ir panašiai. Šie įstatymų pakeitimai yra iš tos srities, gimę iš praktikos.
Jau daugiau kaip metai Šaulių sąjungos nariai prisideda prie pandemijos valdymo, prie migrantų krizės valdymo, kur tenka dirbti kartu su policijos pareigūnais, su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, su kariais, su KASPʼo pareigūnais, su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais ir taip toliau. Dirbti tenka ranka rankon, daryti tuos pačius darbus, o įgaliojimų iš esmės neturi jokių, išskyrus tai, kad būtinosios ginties atveju tu gali ginti save ar kitą žmogų, jeigu gresia pavojus gyvybei ar sveikatai. Manome, kad tokių įgaliojimų trūksta.
Šiuo įstatymu suteikiama teisė dirbant kartu, jeigu šaulys vykdydamas tarnybą pagal vado įsakymą dirba kartu su policija, tai jam galioja Policijos įstatyme apibrėžtos nuostatos naudoti specialiąsias priemones, prievartą ar šaunamąjį ginklą, o jeigu dirba kartu su pasieniečiais, lygiai taip pat įsijungia Valstybės sienos apsaugos įstatymo įgaliojimai naudoti prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą.
Dėl šaunamojo ginklo čia didelės diskusijos aš nematyčiau, nes apskritai pareigūnų teisė naudoti ginklą nedaug skiriasi nuo būtinosios ginties sąlygų. Čia to išplėtimo nelabai yra, bet naudoti specialiąsias priemones ar prievartą čia yra kontekstas, nes, tarkime, kokį besipriešinantį asmenį, pažeidėją ir taip toliau padėti pareigūnui sulaikyti ar padėti uždėti antrankius ir visa kita dabar kaip ir nėra įgaliojimų, o jie turbūt turėtų būti tokie patys padedant pareigūnams, nes dažnai šauliai dirba dviese, vienas pareigūnas, vienas šaulys. Pavyzdžiui, pasienyje miške paleidžiamas binomas, vienas pareigūnas, vienas šaulys – vienas turi įgaliojimus, kitas faktiškai nėra teisiškai niekaip apsaugotas, todėl šis įstatymas yra skirtas suteikti adekvačią teisinę apsaugą broliams ir sesėms, dirbantiems realybėje.
Tai toks būtų trumpas pristatymas. Jeigu bus klausimų, aš mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų norėtų paklausti gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Labai gerbiu šaulius ir visą laiką pasisakiau už patriotinį ugdymą, tai čia, be abejo, yra ta patriotinė pareiga, kurią supranta šauliai prisiekę. Tačiau, gerbiamas kolega, ar jūs manote, kad šauliai pasirengę yra taikyti prieš savo piliečius fizinę jėgą ir specialiąsias priemones, ar jie turi tam tikrą psichologinį pasirengimą, ar jie psichiškai patikrinti, ar nematysime uždusintų žmonių, kaip šiandien matome iš anapus Atlanto bylas įvairiausias už netinkamą fizinės jėgos taikymą? Žmogaus gyvybė labai trapi, todėl aš nežinau, ar jūs gerai įvertinote. Ar čia viena iš priemonių siekiant militarizuoti valstybę ir įbauginti visuomenę? Ar čia yra tas tikslas? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai bauginti niekas nieko nenori. Iš tikrųjų įstatymas skirtas įteisinti teoriškai dalykus, kurie, na, mes jau pastebime iš praktikos, kad jie jau yra tokie, nes jeigu tu padedi tarnyboms vykdyti jų užduotis, tai tu neišvengiamai susiduri su tokiomis situacijomis, kai tu pareigūnui padedi, pareigūnas vykdo savo darbą, atsisuka į tave, prašo pagalbos, o tu jam negali padėti, nes neturi tam tikrų įgaliojimų, gali tik žodžiais ar morališkai kaip nors palaikyti. Tikrai taip neturėtų turbūt būti. Jeigu jau dirbi, tai dirbi.
Dabar dėl pasirengimo. Gerai supraskime, kas yra Šaulių sąjunga. Šaulių sąjungoje yra ir jaunieji šauliai, ir šauliai veteranai, ir nekinetiniai šauliai, tai tų funkcijų ir skirtingų padalinių yra daug. Mes kalbame apie padalinius, kurie vykdo kinetines užduotis. Niekas neparengto šaulio, ginkluoto ar turinčio specialiąsias priemones, į gatvę ar į mišką, į tarnybą nesiunčia. Čia net nėra klausimo. Negalvokime, kad tenai tie šauliai, kuriuos mes taip įsivaizduojame, lengvieji arba nekinetiniai, tas užduotis nepasirengę vykdys. Jokiu būdu ne. Tarp šaulių yra daug ir karininkų, karių ir policijos pareigūnų, buvusių ar esamų, viešosios saugumo tarnybos pareigūnų, buvusių ar esamų, pasieniečių, buvusių ar esamų, tai yra tas kontingentas, kuris ir taip yra pasirengęs ir fiziškai, ir psichologiškai, ir būtent tokie šauliai vykdo tas užduotis. Yra žvalgų būriai, kur ten iš praktikos matau, kad žmonės turi pasirengimą, na, ne mažesnį nei mūsų pareigūnai, taip švelniai pasakius. Taip atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, iš tikrųjų perskaičiau patį įstatymą ir lyginamąjį variantą, lyg ir buvo numatyta ir yra numatyta – išlaikę šaunamųjų ginklų taisykles, visus tuos egzaminus, viskas ten buvo numatyta. Net ir buvo numatyta – su policijos ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos darbuotojais. Nebuvo tik šaunamieji ginklai įtraukti. Dabar jūs juos įtraukiate. Kur jie laikys ginklus, mano vienas klausimas, kai jie gaus teisę, ir kur jie dabar laiko? Ir kas vykdys būtent atranką, kad jie galėtų būti kartu su jais, kas vykdys tą atranką? Kaip jūs sakote, psichologiškai pasirengę yra tie asmenys, kurie galėtų dalyvauti tose operacijose. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų klausimai pagrįsti, bet, matyt, aš užpildysiu galbūt informacijos trūkumą, nes tenka, na, esu įsigilinęs pakankamai į Šaulių sąjungos veiklą, daug metų esu šaulys, pats vykdau tas užduotis kartu.
Pirmas dalykas. Jau dabar daug metų šauliai kartu su policijos pareigūnais, pasieniečiais ar kariais, KASP’o pareigūnais ginkluoti vykdo užduotis. Tai viskas jau yra seniai įstatymuose. Papildomų kokių nors įgaliojimų turėti, įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklą šis įstatymas absoliučiai nenumato. Jau dabar šauliai turi teisę turėti ginklą ir nešiotis jį vykdydami užduotį.
Bet čia yra vienas aspektas, kurį svarbu paminėti. Yra atskiras leidimas ginklui šaulio tarnybai, nes dabar žmogus gali įsigyti ginklą savigynai, medžioklei, sportui, pareigūnai turi tarnybai ir taip pat yra šaulio tarnybai atskiras ginklas. Tam reikia išlaikyti egzaminus, pereiti medicininę patikrą, lygiai tokią pačią, ir tada šaulys turi leidimą ginklui šaulio tarnybai.
Antras dalykas, kas atrenka? Kiekvienas šaulys važiuoja į užduotį tik su vado įsakymu. Yra vado įsakymas ir vadas, štabo padedamas, labai aiškiai žino, kiekviena pavardė yra įsakyme. Nė vienas šaulys pats susigalvojęs ar kažkokiose mažesnėse įgaliojimų struktūrose niekur savarankiškai nesiorganizuoja, nevažiuoja. Važiuoja su vado įsakymu, tai yra Šaulių sąjungos vado arba rinktinės vado. Šaulių sąjungos vadai pažįsta savo šaulius, žino padalinius, žino galimybes ir tik pasirengę žmonės vykdo užduotis.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, yra net tokia liaudies daina – nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis. Aš tikrai puikiai jus suprantu ir pritariu jūsų pateiktam projektui, nes daugelis, kurie nesusidūrę praktikoje, nepabuvę šauliu arba netarnavę KASPʼe, tai kitaip supranta. Aš tai puikiausiai suprantu, nes ten yra motyvuoti kariai, jie ateina tam pasiruošę ir psichologiškai, ir fiziškai, be abejo, turi būti šiek tiek pasiruošę. Mano klausimas, ar nereikėtų ir toliau kalbėti apie šaulių aprūpinimą, nes kariai savanoriai tikrai aprūpinti, o šauliams ekipuotės klausimas, atrodo, toks paprastas klausimas… Daugelis šaulių perka iš savo lėšų. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Jūsų klausime slypi ir pozityvi mintis, ir negatyvi. Pozityvi yra ta, aš visada didžiuojuosi, kad būtent šauliai perka ekipuotę ir dažnai net ir ginklus iš savo lėšų. Tai yra unikalus dalykas, nes turbūt nei kariai, nei pareigūnai dažniausiai to neperka, jie gauna aprūpinimą iš valstybės. Šauliai didele dalimi perka iš savo lėšų. Tokiu būdu prisideda prie mūsų ir pajėgumų stiprinimo, ir nėra valstybės išlaikytiniai.
Kita vertus, turime kalbėti apie aprūpinimą ir jis plečiamas, bet trečias aspektas, mes turime įgalinti. Šaulių sąjunga pati net iš nario mokesčio, iš kitų lėšų, susirinkdama lėšas… Turime įgalinti įstatymais tiek patiems šauliams įsigyti tiek ekipuotę, tiek ginklus, tiek Šaulių sąjungai. Dabar priėmėme įvairius įstatymus, bet jie ne visada gerai veikia praktikoje. Aš nenoriu išsiplėsti, čia kiti įstatymai apima. Aš manau, net reikia sudaryti darbo grupę, manau, kad ji turbūt ir bus sudaryta, kalbant apie pilietinio pasipriešinimo koncepciją, ir labai atidžiai panagrinėti, kur stringa tam tikri veiksmai, kurie galėtų vykti, bet stringa dėl įstatyminės bazės trūkumo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš pataisysiu kolegą Kęstutį, jis pasakė truputį atvirkščiai, pirmiausia reikia pabūti artojėliu, o tik tada kareivėliu. Jeigu taip iš tikrųjų, kaip yra. Bet ne apie tai kalba.
Iš tikrųjų palaikau jūsų šį projektą ir turbūt yra tęsinys to projekto, kurio mes kartu bendraautoriai, tiek šaulių, tiek karių savanorių ginklų ir tos pačios ekipuotės laikymo namuose bendraautoriai. Manau, kad tai yra pakankamai svarbu. Bet turbūt yra kitas klausimas, kas po to. Šiandien tikrai žinome, šauliai intensyviai prisideda tiek prie pabėgėlių krizės suvaldymo, tiek ir prie kovido buvo daug, ir dabar prie pasienio apsaugos tikrai prisideda. Ar neatrodo taip, kad iš tiesų jie savanoriškai daro tuos darbus, bet kariai savanoriai, kurie turėtų pagal iškvietimą iš esmės eiti į tarnybą, vykdyti tą paslaugą, už tai gauna pinigus ir jiems yra apmokama. O šauliai šiuo atveju yra ta grandis, kuri…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …visą laiką nėra jiems niekaip finansuojama. Galbūt reikėtų pagalvoti apie tai, kad tokiais atvejais jie taip pat turėtų kažkokį motyvacinį paskatinimą. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kadangi tenka prisiliesti ir prie krašto apsaugos sistemos kartu su Kęstučiu, jis yra savanoris Trakų–Elektrėnų KASPʼo kuopoje, mes kaip koviniai šauliai esame priskirti, mes turėjome nemažai pratybų kartu ir dirbome. Matau ir savanorius, kurie taip pat yra motyvuoti ne tik, matyt, užmokesčio, gaunamo atlyginimo, bet tiesiog galėjimo prisidėti, vienas dalykas, ir galėjimo turėti mokymų bazę, lankyti paskaitas, kursus, dalyvauti pratybose. Tai taip pat motyvuoja žmones. Šaulius taip pat motyvuoja šitas dalykas – galėjimas ugdyti save, dalyvauti įvairiuose mokymų kursuose. Šaulių sąjungoje jų veikia labai daug – ir pilietinio pasipriešinimo, ir partizaninio karo, nekalbant apie bazinius šaulio kursus.
Kita vertus, motyvuoja ir valstybės požiūris. Kartais galbūt ir nereikia mokėti atlyginimų, bet jeigu matys, kad valstybė gerbia, suteikia įgaliojimus ir rimtai žiūri, tada šauliams irgi yra motyvacija. Na, bent jau kiek man tekę bendrauti, ta pagarba ir valstybės rodomas dėmesys taip pat yra didelis motyvacinis dėmuo.
Aš manau, kad ir įstatymas, apie kurį kalba gerbiamas K. Mažeika, kurį paminėjo, taip, tai yra kompleksas tikriausiai, galima kalbėti apie A kategorijos ginklų įsigijimą ir laikymą namuose. Bet apie jo realų veikimą mes irgi turėsime dar didelių diskusijų. Negali būti, kad įstatymas yra priimtas, bet gali ir neveikti. Čia bus atskira kalba.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai džiaugiamės tais pasiūlymais, kuriuos jūs dabar pristatote Seimui. Nes žmogus, neturintis įgaliojimų ir budintis, kelia kelias esmines problemas. Pirmiausia jis gali tą įstatymą pažeisti dėl to, kad situacija pareikalaus taip elgtis, jūs čia labai teisingai įvardinote šitą problemą.
Antra problema yra tokia, kad žmogus kelia klausimą, ką jis išvis veikia patruliavimo metu, jei jis negali panaudoti specialiųjų priemonių?
Ir trečias dalykas, kuris yra labai svarbus, kad mes iš principo pradedame pasitikėti. Mūsų valstybėje labai trūksta pasitikėjimo. Pasitikėjimas šauliais kelia kartu pasitikėjimą ir piliečiais. Ir aš manyčiau, kad šitas jūsų pasiūlymas turi tiek daug teigiamos reikšmės, kad jums reikia tik pritarti. Ir, aišku, tikiuosi, kad šitas pasiūlymas yra suderintas su Šaulių sąjungos vadovybe. Čia klausimas būtų.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Neabejotinai šį pasiūlymą rengė ne tik P. Saudargas, bet ir įsteigta Šaulių sąjungos darbo grupė. Yra ir Šaulių sąjungos vado pritarimas. Neabejotinai Šaulių sąjungos vadovybė pati inicijavo ir rengė šį įstatymą, ne tik Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš tokį klausimą turiu dėl pavaldumo. Sutinku, jūsų čia geras siūlymas, geras reikalo išsprendimas, bet kada, įgiję tokią teisę, savanoriai įgis galimybę veikti savarankiškai, o kada jie gaus kažkokius bendrus įsakymus, kas juos duos, kas jiems vadovaus? Supratote mano mintį? To skirtumo kažkokios detalės vis tik išlieka. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Šiandien situacija yra tokia. Kalbant apie savanorišką krašto apsaugą, tai ji yra kariuomenės dalis, tiesiog jie yra kariai ir pavaldūs kariuomenės vadui. Šauliai taip pat yra po Krašto apsaugos ministerijos skėčiu, bet šauliai gali vykdyti tarnybą pagal Šaulių sąjungos vado įsakymą. Nereikia kiekvieną kartą kreiptis į kariuomenės vadą ar krašto apsaugos ministrą, norint atlikti kažkokį darbą ar užduotį. Taigi Šaulių sąjungos vadas arba rinktinės vadas gali labai greitai, na, paprašė policija pagalbos – parašė įsakymą ir vykdo šauliai, padeda. Paprašė, tarkime, Viešojo saugumo tarnyba kažkur – ir vykdo. Arba labai dažnai būna, ugniagesiai gelbėtojai paprašo, tarkime, žmonių paieška arba nuskendusių, lygiai taip pat tas nelaimingas atvejis, kai buvo Neryje, tai šauliai rado. Arba dalyvauja dingusių žmonių paieškose. Reikia greitai, čia ir dabar, per valandą, per kelias valandas sureaguoti ir atsiųsti pakankamai žmonių. Tas operatyvumas yra didelė Šaulių sąjungos jėga, kad gali be didelių biurokratinių mechanizmų labai greitai sutelkti pajėgas ten, kur reikia.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš labai skeptiškai žiūriu į šitą jūsų įstatymą. Nuogąstavimų yra irgi labai daug. Mano klausimas būtų. Jūs čia bandote ginti, kad visi sąmoningi, supersąmoningi, jokių incidentų negali įvykti. Tai mano klausimas, kas atsakys, jeigu vis dėlto įvyks, bus peržengtos tam tikros ribos, įvyks, taip sakant, net nelaimingas atsitikimas ar su mirties rezultatu, tai kas atsakys? Pats šaulys, kuris panaudojo tas priemones ir ginklą, vadovas, Šaulių sąjunga? Kaip šitą apibrėžti? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Viena atsakymo dalis (pabandysiu jus įtikinti, nors jūs ir skeptiškai nusiteikęs) yra tai, kad jau daug metų šauliai dirba kartu su pasieniečiais, kartu su policija, kartu su kariuomene, kartu su Viešojo saugumo tarnyba, minėtais ugniagesiais gelbėtojais ir ten, kur reikalauja situacija, vyks ginkluoti. Ginklai: arba tai yra tarnybiniai ginklai, išduoti Šaulių sąjungos, ginkliniai, arba tai yra asmeniniai ginklai, įsigyti šaulio tarnybai. Per visus šiuos metus nebuvo nė vieno incidento.
Apskritai Lietuvoje retai pasitaiko, kad pareigūnams, policijos pareigūnams, kurie iš viso kasdien gatvėse dirba, tektų panaudoti šaunamąjį ginklą, na, nesame Čikaga visa Lietuva, nėra tų situacijų tiek daug ir jų tikrai nepasitaikė. Neduok Dieve, žinoma, jeigu atsitiktų, kad tektų, tada būtų du atvejai: jeigu šaulys ar bet kuris pareigūnas panaudos specialiąsias priemones – prievartą ar ginklą – vadovaudamasis įstatymu ir neperžengdamas ribų, žinoma, jis neatsakys, jis bus nekaltas, jam atstovaus Šaulių sąjunga, jeigu bus kokių nors teisminių ginčų ir panašiai, jeigu jis viršys – kaip ir bet kuris pilietis atsakys ir kompensuos nuostolius ar žalą pats.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visų norėjusių paklausti Seimo narių klausimus. Dabar motyvai po pateikimo. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. A. Sysas prasmingai kelia klausimą, kas atsitiks, kas bus atsakingas, bet tai yra bet kuriose struktūrose, kuriose egzistuoja galimybė naudoti ginklą. Jeigu mes bijome Šaulių sąjungos ir pačių šaulių profesionalaus požiūrio į ginklo naudojimą, tada nereikia leisti turėti ginklo, bet jeigu jau leidžiame turėti ginklą, mes turime įgalinti ir sudaryti sąlygas panaudoti visa apimtimi visą priemonių arsenalą, kaip sakoma įstatyme: naudoti prievartą, šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones. Juo labiau kad dabar užslinkę neramūs laikai ir mes turime pasiruošti taip, kaip, beje, numatyta politinių partijų susitarime – užtikrinti pilietino pasipriešinimo galimybes, įvairias galimybes – tiek savanoriškąsias pajėgas, tiek šaulius, nes tai yra pilietinio pasipriešinimo formos, kurias turime išnaudoti.
Norėtųsi, kad Šaulių sąjunga taip pat pasiruoštų toms išplėstoms galimybėms, kurias sudaro šis įstatymo projektas, tai yra atsirastų aiškūs metodiniai nurodymai įvairioms šaulių rinktinėms regionuose, kad būtų vienodai suprantamos visos tos įstatymo teikiamos galimybės. Noriu pasakyti, kad iš esmės tai yra suvienodinimas, kaip šauliai budi ir vykdo pareigas kartu su kariškiais. Šiuo atveju tiesiog yra išplečiama atliekant budėjimą kartu su policijos pareigūnais ar valstybės sienos apsaugos pareigūnais. Nieko čia iš principo naujo, tik išplėstos panaudojimo sritys ir galimybės. Įgalinkime šaulius ir tai bus stipraus pilietinio pasipriešinimo galimybių išplėtimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlau įsiklausyti, apie ką kalba projektą pristatęs Seimo vicepirmininkas: vykdant pilietinio pasipriešinimo koncepciją. Prieš ką?! Prieš išorės agresorių ar prieš savo piliečius? Neprabėgo nė metai, kai visuomenės nepasitenkinimas nebetelpa į jokius rėmus, visuomenė braška per visa siūles. Neužtenka vidaus pulkų, neužtenka tvorų ir turbūt, žvelgiant į šią situaciją, valdantieji mato, kad štai yra rezervas – 50 tūkst. savanorių, kuriuos galima išmesti į gatves ne prieš išorės agresorių, čia apie jokį pilietinį pasipriešinimą, apie jokią koncepciją nekalbama, o kartu patruliuoti su vidaus pulkais, su vidaus tarnybos policija, tai štai kam skirtas šis projektas – stiprinti tautos sudrausminimo ir piliečių sudrausminimo koncepciją, o ne jokį pilietinį pasipriešinimą prieš išorės agresorių. Nebijokite savo piliečių ir negąsdinkite jų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, nuomonės išsiskyrė.
Taigi pradedame balsavimą. Kviečiu užimti savo vietas. Pirmiausia balsuosime dėl ką tik pateikto 2-15 klausimo – projekto Nr. XIVP-1293. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame dėl abiejų, dėl pagrindinio ir lydimojo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 101, prieš – 4, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
10.36 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame į mūsų darbotvarkės pačią pradžią. Apsispręskime dėl 1-2 klausimo – Užimtumo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-1275(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 123, prieš nebuvo, susilaikė 1. Užimtumo įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – projektas Nr. XIVP-1270(2). Tęsiame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsniui jau buvo pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, pataisų. Balsuokime. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Atsiprašau, pakartosime balsavimą, nes neperjungtas klausimas. Dabar balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsas salėje: „Neveikia, neveikia.“) Veikia. (Balsai salėje)
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 62, prieš – 45, susilaikė 15. Pritarta 2 straipsniui.
3 straipsnis. Norėčiau pakviesti gerbiamą L. Slušnį pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Dėl šio straipsnio buvo gauta trijų Seimo narių, L. Kukuraičio, T. Tomilino ir L. Nagienės, pataisa. Pirmiausia norėčiau kreiptis į pasiūlymo autorius. Kas norėtų pristatyti šią pataisą? L. Kukuraitis? Nematau jo salėje. L. Nagienė norėtų. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Savo pataisą mes atsiimame.
PIRMININKĖ. Supratau. Taigi, atsiimate pataisą, nereikalaujate dėl jos balsuoti. Tuomet turime apsispręsti dėl 3 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ne, reikalaujate balsuoti. Taigi, balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 69, prieš – 38, susilaikė 18. Pritarta 3 straipsniui.
Taigi, dabar turime apsispręsti dėl viso projekto. Motyvai. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Aš jau ankstesnėje stadijoje esu kalbėjęs apie tai, kad mes turime naudoti visą kompleksą priemonių, kad užtikrintume kaip galima mažesnį ligos, viruso sklidimą. Paminėjau Švedijos pavyzdį, kai pandemijos pradžioje tikrai mirė labai daug Švedijoje gyvenusių socialinės globos įstaigų klientų. Buvo tokia situacija, kad Švedijoje proporcingai mirdavo daugiau negu tuo metu Lietuvoje. Šiandien, beje, Lietuva proporcingai daugiau turi mirusių aukų negu Švedija. Švedijoje pandemijos pradžioje būtent ligos plitimas senelių globos prieglaudose, įstaigose buvo pagrindinė augančio mirtingumo priežastis. Taip, žmonės, personalas buvo su skafandrais, su kaukėmis, tačiau, kaip žinome, dar nebuvo vakcinacijos. Vakcinacija, matyt, būtų sudariusi galimybę mažesniam sklidimui.
Todėl šiandien aš žiūriu į tą projektą, kaip į priemonę sumažinti visas rizikas, kurios gali atsirasti mūsų gydymo įstaigose, mūsų socialinės priežiūros įstaigose. Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių. Jeigu mes nesiimame priemonių, tada santykinai, dalinai patys turime prisiimti ir atsakomybę už mirštančių žmonių skaičių.
Kitas dalykas. Jeigu kas nors galvoja, kad vakcina pati yra mirties priežastis, tai atleiskite, aš šiuo atveju nepajėgus diskutuoti. Pasisakau už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Prieš kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Atsakymas premjerei I. Šimonytei, sakančiai, kad šis privalomų skiepų įstatymas nėra prievarta. Citata iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaro: „Laisva valia – tai esančio normalioje fizinėje ir psichikos būklėje fizinio asmens valia, kuri nėra veikiama grasinimais, prievarta, apgaule, fizine ar ekonomine priklausomybe nuo kitų asmenų.“ 1,5 tūkst. medikų ir socialinės apsaugos darbuotojų iš didžiausios profesinės sąjungos pasirašė peticiją ir šiandien prašo nepažeisti jų teisių ir nepriimti šio įstatymo.
Medikės laiškas su argumentais: turime pakankamai atvejų, patvirtintų laboratoriniais tyrimais, kai antikūnų titras po trijų skiepų nustatytas mažesnis, negu po dviejų skiepų praėjus net 10–11 mėnesių. Kaip jūs tuomet paaiškinsite, ar asmenų po dviejų skiepų antikūnai kitokie ir blogesni negu po trijų? Turime gan daug atvejų ir jų nuolat daugėja, kai tiriant antikūnus jų randama pas neskiepytus ir jokių simptomų ar minimalius simptomus jutusius pacientus. Čia išskiriamos dvi grupės: darėsi PGR ir buvo neigiamas atsakymas, nors žmonės juto simptomus, todėl atliko antikūnų testą ir jų turi. Antra – kai žmogus nejautė simptomų ir net nesidarė testų, bet jo aplinkoje buvo sergančių, atliko antikūnų testą ir jų turi. Tai kaip išeina? Tų, kurie persirgo be simptomų ar su minimaliais, antikūnai blogi, o tų, kurie sirgo sunkiai, geri? Iki kokių marazmų dar nusirisime? Tiriamų antikūnų titrai, nuolat stebint jų kreivę, logiškai turi mažėti. Fiksuojami atvejai, ypač tarp medikų, kai jie staiga didėja – tai aiškus įrodymas, kad jie persirgo. Jeigu tas sirgimas buvo prieš mėnesį, tai nesiskaito. Ir papildomi antikūnai, susidarę persirgus, po vakcinacijos nesiskaito. Iki kokio buko užsispyrimo ir analitinio mąstymo infantilumo reikia nusileisti, kad priimtume tokius mokslu nepagrįstus sprendimus?
Išvada. Pagal dabartinę valdančiųjų logiką gerai, tik jeigu sergi sunkiai, o jeigu lengvai, lieki durniaus vietoje, nes lengvai sergančių, persirgusių, ypač be simptomų, antikūnai netinka. Šis įstatymo projektas yra pasityčiojimas iš medikų…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
M. PUIDOKAS (DPF). …nes nepasitikima jų kompetencija ir nueita bukos prievartos keliu.
PIRMININKĖ. Už kalba I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš nekomentuosiu prieš tai kalbėjusio kolegos teiginių, tiesiog atkreipsiu dėmesį į keletą, mano nuomone, esminių aspektų, nes jau tenka girdėti kažkokių teorijų, apie kurias, tiesą sakant, niekas nekalba. Kažkas jau kalba, kad čia ketvirto skiepo, penkto ar 55 skiepo…
Sausio 16 dieną buvo Europos Komisijos ir Europos Vaistų agentūros pranešimas apie tai, jog dvi dozės vakcinos suteikia 70 % apsaugą nuo hospitalizacijos, o papildoma, pastiprinančioji, dozė padidina apsaugą nuo hospitalizacijos iki 90 %. Šiek tiek atliepdama tai, kas buvo prieš tai sakyta cituojant įvairius teisės aktus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad profilaktinis sveikatos tikrinimas ir tam tikri veiksmai, kurie turi būt atlikti, ar pasitikrinimas nuo tam tikrų ligų nėra kažkoks šio amžiaus išradimas. Atliekant daugelį veiklų nėra galimybės dirbti, jeigu nėra užtikrinta tam tikra sumažinta rizika, jog žmogus gali sirgti kokia nors visuomenei pavojinga liga.
Šiuo atveju mums labai svarbu, kad medikai savo darbą galėtų dirbti ramiai ir sklandžiai ir kuo mažiau jų patirtų riziką būti hospitalizuoti tuo metu, kai jų paslaugos yra kritiškai reikalingos visuomenei dėl didelio atvejų skaičiaus.
Kolegos, aš noriu priminti, kad šiandien 90 % reanimacijoje gulinčių žmonių yra neskiepyti. Tai yra tie žmonės, kurie nepasiskiepijo dėl įvairiausių priežasčių, įskaitant mitus ir teorijas, kurias kai kurie iš mūsų kolegų dėsto. Medikai yra mokslo žmonės ir manau, kad puikiai supranta, jog kai yra rekomendacija, ta rekomendacija yra ne šiaip sau.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mes, socialdemokratai, labai atsakingai žiūrime į COVID-19 pandemijos situaciją ir jos valdymą. Būdami konstruktyvūs, premjerei, Vyriausybei teikiame konkrečius pasiūlymus ir priemones, ką ir kaip reikėtų daryti. Nesivaikėme populiarumo, niekam nepataikavome, nes žmogaus gyvybė yra svarbiau už viską. Tačiau ne laiku teikiami, pavėluoti sprendimai, neargumentuoti jų pokyčiai labai suerzino šalies žmones, tarp jų ir priešakinėse linijose dirbančius medikus, socialinius darbuotojus, mokytojus, kitus žmones.
Kai čia, posėdžių salėje, ir Sveikatos reikalų komitete svarstėme įstatymo projektą dėl privalomojo skiepijimo medikams, socialiniams darbuotojams, norėjome išgirsti visas puses, įvertinti visas aplinkybes. Apgailestaujame, kad nebuvo pritarta pagrįstiems, logiškiems Seimo narių siūlymams. Šią savaitę gavome įvairių organizacijų, profesinių sąjungų kreipimąsi, gausybę keliamų klausimų, o ministerija neįgali į juos atsakyti. Jų pagrindu ir aš teikiau paklausimus – atsakymo nėra. Pokyčiai greiti, sprendimai pavėluoti ir tampa neefektyvūs dėl tokio ministerijos darbo.
Mes, socialdemokratai, raginame nepritarti šiam įstatymo projektui ir dėkojame visoms organizacijoms, kurios išreiškė savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, niekam nėra malonus šis sprendimas ir jeigu ne ekstremalioji padėtis, jo nebūtų. Bet pandemija yra tam tikras karas, kurį mes turime laimėti, todėl šis sprendimas yra reikalingas. Vakcinos – kalbama apie tikimybę, atsakant tokiems šnekėtojams kaip M. Puidokas. Nėra taip, kad jos šimtu procentų visais atvejais apsaugos. Kaip sumažinus automobilių greitį iki 30 kilometrų per valandą pėsčiojo tikimybė žūti sumažėja, lygiai taip pat dėl vakcinų susirgti ir mirtinų komplikacijų tikimybė sumažėja. Ne visais atvejais, ne šimtu procentų, bet ta tikimybė mažėja.
Vakcina (čia aš gal šiek tiek palaikysiu E. Gentvilą ir ne visai premjerę) visų pirma reikalinga medikams dėl to, kad jie bendrauja su rizikos grupėmis. Ne vien dėl jų pačių, bet dėl to, kad jie bendrauja su itin didelės rizikos žmonėmis, kurie yra sergantys, kurie yra pažeidžiami ir kuriems mes sukeliame papildomų rizikų. Vakcinų šalutinis poveikis yra svarbus argumentas ir jis tikrai yra girdimas, tačiau šalutinis poveikis yra skaudamas petys, nuovargis, tik tam tikrais atvejais yra koks nors labai stiprus poveikis, todėl mes priimame kompensacijų įstatymą. Tačiau šalutiniai kovido poveikiai yra dar didesni. Man juokinga, kad prarasti kvapą ar skonį keliems mėnesiams kai kam atrodo nedidelis šalutinis poveikis.
Šį sprendimą priimti yra sunku, aš pakartosiu. Bet jeigu manęs kas nors paklaustų, ar padariau viską, kad sumažėtų skaičius mirčių, apie kurias mes kasdien skaitome, tai aš mieliau priimsiu tai, kad mums yra privaloma vakcina, negu po to gailėsiuosi, kad nepadariau visko, kad sumažėtų mirčių skaičius mūsų valstybėje. Prie to, deja, mes jau pernelyg esame pripratę.
PIRMININKĖ. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolegos, ko gero, šitas įstatymas yra mūsų šios sesijos ir kitos sesijos susiskaldymo įstatymas. Jis daugiau supriešina mus, Seimo narius, supriešina visuomenę. Blogiausia, kad tokiu sprendimu supriešiname medikų ir socialinių darbuotojų bendruomenę.
Šiandien tikrai nėra paslaptis ir Sveikatos apsaugos ministerijos surinkti duomenys rodo, kad gydytojų, kurie turi tiesioginį ryšį su pacientais, žmonių, kurie yra nepasiskiepiję arba turi šiandien abejotiną, kaip aš sakau, tą skiepą, jeigu taip pajuokausime, yra tik 1 %. Darbuotojai, personalo darbuotojai, kurie netiesiogiai bendrauja su pacientais, tai yra virėjai, socialines paslaugas teikiantys darbuotojai, valytojai, teritorijų prižiūrėtojai, kurie dirba tose įstaigose, sekretoriai, buhalteriai – tokių nepasiskiepijusių žmonių yra 3 %. Tai tie 3 % tokių žmonių gydymo įstaigose automatiškai nueis į nuotolinį darbą, į nuotolinį darbą ir dirbimą, ir tikrai jiems šiandien tas neveiks, negalios.
Kita dalis, mūsų visa ugnis šiandien yra nukreipta į tą visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir protinga ir kuri šiandien padeda mums kovoti su tuo kovidu. Aš dėl šio įstatymo klausiu: o kodėl šiame įstatyme nėra kariuomenės, kodėl nėra kitų statutinių pareigūnų, kurie turi užtikrinti valstybės saugumą esant ekstremaliai situacijai? Deja, šiandien to nėra.
Tikrai manau, kad kolegos, kurie kalba apie Žalos atlyginimo įstatymą, dėl jo balsuosime vėliau, ačiū kolegoms, kurie pritaria mano siūlymui ir mano kolegų siūlymui, kad žala turi būti atlyginama civiline nustatyta tvarka ir ginčuose, – tarsi savotiškai ir yra tas lakmuso popierėlis arba nuodėmės išpirkimas dėl šio Užkrečiamųjų ligų įstatymo priėmimo. Bet tikrai nemanau, kad šiandien yra laikas jį priimti. Juolab kad jis įsigalios vasario 14 dieną. Vasario 14 dieną bus praėjęs visas pikas.
Ir paskutiniai tyrimai Kauno klinikose ir Klaipėdoje rodo… Kauno klinikose praeitą savaitę viename iš skyrių susirgo 14 darbuotojų. Jie visi turėjo du skiepus, jie visi apsisaugojo. Nesvarbu…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega! Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …ar skiepytas, ar ne, tu vis tiek esi platintojas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos norėtų pasisakyti M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Taip, kadangi buvo paminėta mano pavardė, tai turiu teisę replikuoti. Iš tikrųjų, ar jūs, valdantieji, siūlydami priimti šį įstatymą, abejojate medikų kompetencija ir sprendimais, nes jie tikrai geriau žino, kokie antikūnai ir kada galioja, ir kada jiems reikia ar nereikia skiepytis.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ar jūs dėl vedimo tvarkos kalbate?
M. PUIDOKAS (DPF). Na, šiuo atveju mano pavardė buvo paminėta, aš turiu teisę pasisakyti.
PIRMININKĖ. Be abejo, bet dėl vedimo tvarkos, jeigu galima būtų. Dėkoju.
M. PUIDOKAS (DPF). Būtų gerai, jeigu nepertraukinėtumėte. Tokia yra situacija, kad jūs šiandien norite parodyti, kad medikų išsimokslinimas nėra pakankamas priimti sprendimą, kada jiems skiepytis. Ši prievarta yra ne vietoje ir ne laiku ir supriešina visuomenę. Lietuva praras tikrai daug gydytojų ir socialinės apsaugos darbuotojų, kurie bus priversti išeiti dėl tokios jūsų nekompetencijos iš darbo.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar aš galiu mažą komentarą? Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne vienoje šalyje toks reikalavimas šioms profesijoms galioja jau ne pirmas mėnuo. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Gerbiamasis Puidokai, jeigu jūs man pasakysite kokį nors tarptautiniu mastu sutartą antikūnų lygį, kuris yra pripažįstamas kaip pakankamas, aš iš karto atsisakysiu šio projekto. Bet jūs puikiai žinote, kad tokių vertinimų kol kas nėra.
PIRMININKĖ. Tęsiame motyvus. Jūs jau vieną kartą pasisakėte, tuo pačiu klausimu pasisakome vieną kartą. A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Kai tu dirbi sveikatos sferoje ar socialinės rūpybos įstaigoje, tavo darbas yra padėti kitam žmogui. Padėti išsaugoti jo sveikatą, padėti išsaugoti jo gyvybę. Kai tu pats nesisaugai, tampi grėsme tam, kurį tu turi apsaugoti. Dėl to yra ypač svarbu priimti šį įstatymo projektą. Norėčiau pasakyti kolegoms: prievartos čia nėra. Tu gali visada pasirinkti neprisiimti tokios atsakomybės, neprisiimti tokios misijos dirbti tokį darbą.
Dar vienas labai svarbus argumentas yra funkcionuojanti sveikatos sistema. Kai mes kalbame, ar reikia kokių nors ūkinių veiklų, ekonominių veiklų ir taip toliau ribojimų, paprastai mes atsiremiame į situaciją sveikatos sistemoje, ar ji yra apkrauta, ar žmonės, kuriems reikia sveikatos paslaugų, gali jas gauti. Ne tik tie, kurie suserga kovidu, bet apskritai visi, kuriems jų reikia. Kai mes turime pasiskiepijusį sveikatos sektorių, kai mes turime pasiskiepijusį personalą socialinės rūpybos įstaigose, mes turime funkcionuojančią sveikatos sistemą. Tai reiškia, kad mums nereikia ūkinių veiklų ribojimo. Tai tų, kurie nenori ūkinių, ekonominių veiklų ribojimo, prašau palaikyti šį sveiko proto sprendimą, jau daugybę mėnesių veikiantį išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse. Prašau – skiepykimės ir gyvenkime laisvėje.
PIRMININKĖ. D. Kepenis – motyvai prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, aš pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime vieningai balsuos prieš, kadangi jie skaito pagrindinį medicinos žurnalą „The Lancet“. Paskutinį jo numerį cituoju: „Reikia išsiaiškinti vakcinacijos poveikį COVID užkrečiamumui. Mokslininkų Jungtinėje Karalystėje atliktas perspektyvinis kohortinis tyrimas dėl COVID plitimo bendruomenėje tarp neskiepytų ir skiepytų asmenų suteikia svarbios informacijos, į kurią reikia atsižvelgti iš naujo vertinant skiepijimo politiką. Šis tyrimas parodė, kad vakcinacijos poveikis cirkuliuojančio COVID varianto perdavimui bendruomenėje reikšmingai nesiskiria nuo poveikio tarp neskiepytų asmenų. Mokslinis privalomas skiepijimo JAV pagrindimas remiasi prielaida, kad skiepijimas užkerta kelią infekcijos perdavimui kitiems asmenims, todėl kyla neskiepytų asmenų „pandemija“. Tačiau įrodžius, kad COVID-19 proveržio infekcija Izraelyje pasireiškė tarp visiškai paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie savo ruožtu gali perduoti šią infekciją savo pacientams, reikia iš naujo įvertinti privalomojo skiepijimo politiką, dėl kurios neskiepyti sveikatos priežiūros darbuotojai JAV atleidžiami iš darbo.“ Lietuvoje tokioje situacijoje priimti prievartinių skiepų projektą yra nelogiška ir kviečiu balsuoti prieš.
Ir pabaigoje. Daugybė Lietuvos žmonių šiandien meldžiasi, kad jums nepavyktų priversti medikų sulaužyti Lietuvos Konstituciją, tų žmonių, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4 tūkst. 680 žmonių su skiepu, supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti šitos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai yra išsakyti. Kviečiu užimti savo vietas ir apsispręsti dėl 1-3 klausimo – dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1270(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123, už – 60, prieš – 53, susilaikė 10. Nepritarta. (Balsai, plojimai salėje)
Replikos po balsavimo. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ką gi, neturiu čia labai daug ką komentuoti, tik paskutiniam kalbėtojui vis dėlto siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką pasižiūrėti, kiekgi tų mirusių ir gulinčių reanimacijoje žmonių buvo skiepyti. Turėtumėte gėdos.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš manau, kad turime padėkoti valdančiajai daugumai, galbūt keli susiprotėjo iš valdančiosios daugumos, kad mes išgelbėjome Seimą ir I. Šimonytę dar nuo vienų riaušių, šį kartą medikų. 98 % pasiskiepijusių medikų, persirgusių, manau, tikrai 10 %, tai čia išeina su skiepais virš 100 %, ir jie priima kažkokį privalomą skiepijimąsi medikams. Kur jūsų logika, kur jūsų protas, ko jūs siekiate, jūs man pasakykite?
Antras dalykas. Kodėl jūs niekada nekalbate? Kadangi nepasiekiamos medicininės paslaugos, nuo kitų šalutinių ligų, kraujagyslių ir kitų ligų miršta dešimt kartų daugiau žmonių negu iki kovido. Jūs tų, kurie serga kovidu, gailitės, o dėl tų, kurie miršta nuo kitų ligų, nedarote jokių pastangų, kad jiems būtų suteiktos medicininės paslaugos. Kas čia yra? O gal jūs labiau mylite skiepus negu žmones? Taip!
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie įsiklausė į argumentus. Iš tikrųjų nėra nieko gėdingo pripažinti klydus. Šiandien ir Čekija atšaukė analogiškus sprendimus dėl omikrono pasikeitusios situacijos, ir Jungtinė Karalystė seka šituo keliu, taigi ir Lietuvai tikrai yra džiugu, kad pavyko išgirsti argumentus ir priimti sprendimą, kuris nediskriminuoja žmonių, neskaldo visuomenės. Dar kartą labai ačiū visiems, kurie nepalaikėte šio projekto arba nebalsavote tam, kad būtų apsaugotos žmonių teisės ir Lietuva keliautų link sutarimo, o ne link skaldymosi. Dėkui.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šį kartą Konstitucijos okupantų prievarta nepraėjo, o pasiūlymas pasižiūrėti statistiką – tai ne veltui juk Statistikos departamentui padidinote finansavimą beveik 50 %. Dabar jie uoliai vykdo Vyriausybės nurodymus – vieną statistiką slepia, kitą pučia, kitą padaro, kaip reikia. Bet yra netgi tokių rajonų, kur suskiepijo vieną amžiaus grupę 100 %. Tokia statistika mes labai tikime ir tauta tiki.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs į skaičius ne tik žiūrėkite, bet dar išmokite juos ir suprasti. Jūs kaltinate vieną iš esminių valstybės institucijų sąmoningu manipuliavimu duomenimis. Jeigu jūs turite tai patvirtinančios informacijos, malonėkite kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes tai yra baisus kaltinimas valstybei.
PIRMININKĖ. Dar dvi replikos po balsavimo ir pereisime prie kito klausimo. D. Kepenis, po to – L. Kukuraitis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Aš nuoširdžiai sveikinu bundančios Lietuvos atstovus mūsų Seime ir noriu taip pat padėkoti valdančiųjų atstovams, kurie tai taip pat supranta ir kurie labai baiminasi, kad, neduok Dieve, vėl ateis žmonės prie Seimo Vasario 16-ąją, vėl ateis Kovo 11-ąją. O aš kviečiu visus kovo 21 dieną palaikyti valdančiųjų idėją sujungti Klaipėdoje ligonines po universiteto stogu ir ten įkurti tikrą Lietuvos sveikatos centrą, imuniteto centrą, kad žmonės suprastų, kad ne tik skiepai yra vienintelė priemonė, bet mes galime pakelti Lietuvą gyventi sveikai ir nebijoti ne tik pandemijos, bet ir visos velniavos. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Mano galva, svarbiausia žinia, kurią mes turime iš čia išsinešti, kad tai nėra vakserių ir antivakserių kova. Tai nėra vakserių ir antivakserių kova. Tai, kas įvyko čia, rodo, kad Seime mes galime ieškoti kitų sprendimų, negu vienašališkai nuspręsti už tautą, už profesines bendruomenes, ir tų sprendimų turėtų būti ieškoma Seime. Mes ne kartą bandėme kurti komisiją, kurioje sutelkėme skirtingai mąstančius, ir susitarkime, nes čia yra Tautos atstovybė. Turbūt visi, spausdami šiandien, turėjome abejonių, ar tinkamai darome, kad spaudžiame mygtuką taip, kaip spaudžiame? Turbūt turėjome. Čia yra tai, dėl ko mes turime susitarti. Ir kvietėme, ir nuolat kviesime – leiskime tautai susitarti dėl bendros kovos prieš pandemiją, o ne vienašališkos vienos krypties. Čia nėra vakserių ir antivakserių kova.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlau nebetęsti šios diskusijos. Visi pasisakė.
Dabar pereikime prie kito klausimo, nes tai yra diskusija be pabaigos. Prašau supratimo.
11.03 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-773(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-773(2). Kviečiu gerbiamą Sveikatos reikalų komiteto pranešėją L. Slušnį į tribūną.
Dėl 1 straipsnio mes jau apsisprendėme, tačiau sustojome prie 2 straipsnio. Tai yra priėmimas pastraipsniui. Labai norėsiu paprašyti, kad būtų pristatyta pirmiausia komiteto nuomonė dėl Teisės departamento pastabos.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pirma pastaba. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio. Komitetas jai pritarė.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Taip pat yra gauta Seimo narių pataisa. Norėčiau kreiptis į gerbiamus kolegas. Kas norėtų pristatyti? Ar tai bus R. Žemaitaitis? Ne, jis kalbasi. I. Kačinskaitė-Urbonienė? Jos nėra. Remigijau, ar jūs norėtumėte pristatyti savo pataisą?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). A. Širinskienė.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti pataisą, kurią teikiate su kitais Seimo nariais.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų pataisa yra susijusi su tuo, kad į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą būtų įtraukta nuostata, kad skiepų, kuriais yra skiepijama pagal kalendorių, arba kitaip vakcinų, irgi būtų atlyginama žala.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys šią pataisą, kad ji būtų svarstoma? (Balsai salėje) Pabalsuokime. Yra. Taigi prašau pristatyti komiteto nuomonę.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti ir argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Seimo narių pasiūlyme nepateikta jokių argumentų dėl siūlomo pakeitimo reikalingumo ir šiuo metu nėra aplinkybių, lemiančių būtinybę atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu. Trečia: dėl užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepytis skirtos kalendorinės vakcinos, nėra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas. Todėl sergamumas šiomis ligomis nėra didelis, palyginus su sergamumu COVID-19 liga. Taigi – nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl šios pataisos. I. Kačinskaitė-Urbonienė kalba už.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš tiktai visam Seimui priminsiu, kad galbūt taip, teikėjai negalėjo išdėstyti argumentų, nes jie kaip ir labai aiškūs, negalėjo galbūt jų tinkamai parengti dėl paprastos priežasties – dėl to, kad labai didelė skuba yra šioje sesijoje ir tiesiog visiškai nepakanka laiko kokybiškai priimti teisės aktus.
Ką noriu pasakyti, kai mes svarstome žalos dėl vakcinų atlyginimo įstatymo projektą, tikriausiai turime žvelgti plačiau, o ne tik taškiniu būdu, tai mums tikrai ne kartą yra priminę gerbiami konservatoriai – jie sakydavo, kad reikia žiūrėti kompleksiškai ir įvertinti įvairią naudą ir žalą. Šiuo atveju tikrai manytina, kad yra tokių atvejų ir jie yra labai plačiai nuskambėję tiek teisminėje praktikoje, tiek žiniasklaidoje, kai dėl tam tikros vakcinacijos vaikų atžvilgiu buvo įvairių padarinių. Seimas, priimdamas tokį sprendimą, tikriausiai turėtų įvertinti plačiau tą žalą, kuri atsiranda dėl vakcinų, o ne tiktai dėl vienos kokios nors išskirtinės vakcinų rūšies nuo vienos infekcinės ligos.
Taigi norėtume, kad ta diskusija ir toliau tęstųsi ir būtų galima įvertinti, kokius kaštus galimai patirtų valstybė, institucijos, tačiau tam, aišku, nebuvo laiko. Kadangi svarstomas toks svarbus įstatymo projektas, kartu su kolegomis pasiūlėme, kad ir dėl kitų primygtinai rekomenduojamų vakcinų žala iš valstybės taip pat būtų atlyginama.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau truputį priminti, kaip šis projektas atsirado. Ir šitas projektas atsirado būtent kovido kontekste, o šitą papildomą žalos atlyginimą buvo siūloma numatyti dėl to, kad kai kas iš viešų kalbėtojų ir toliau užsispyrusiai vadaloja terminą „eksperimentinės“, kalbėdami apie kovido vakcinas, nors jos yra registruotos ir tinkamos naudoti. Tai buvo jūsų, kolegos, pasiūlymas.
Vyriausybė, skirtingai nuo jūsų, kuo jūs Vyriausybę kaltinate, dažniausiai patys darote, geranoriškai įvertino šitą pasiūlymą, pateikė redakcinius patikslinimus ir iš principo tam projektui pritarė, nes taip pat buvo kalbama, kad jeigu jau kurioms nors grupėms būtų numatytas privalomas skiepijimas, tuomet žalos atlyginimo mechanizmas turėtų būti priimtas kartu. Dabar jau privalomąjį skiepijimąsi Seimas palaidojo, jau šitą projektą svarstydamas pradeda svarstyti ne tiktai tai, dėl ko jis buvo įregistruotas, bet ir galvoti dar įvairių paralelinių dalykų.
Mieli kolegos, jeigu jūs norite tą atskirą klausimą svarstyti, registruokite atskirą projektą, svarstysime ir spręsime. Bet jeigu mes kalbėjome apie šį projektą, kaip apie kovido projektą, ir baikime jį priimti kaip kovido projektą, nes antraip Vyriausybei jį palaikyti tikrai bus labai sunku.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl pataisos, jai komitetas nepritarė.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 61, prieš – 44, susilaikė 16. Pataisai pritarta. (Plojimai)
Kita Teisės departamento pastaba… Prašom, gerbiamas pranešėjau. Prašom, tęskite.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pagal 158 straipsnio, „Pertraukos įstatymo projekto priėmimo metu“, 3 dalį: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Aš prašau pertraukos iki posėdžio pabaigos.
PIRMININKĖ. Teikiu balsuoti, ar pritariame. I. Pakarklytė dar norėtų dėl vedimo tvarkos. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėl techninės klaidos nespėjau balsuoti per ankstesnį balsavimą, tai prašau perbalsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Prašom nešaukti, aš negirdžiu, ką sako I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Prašyčiau perbalsuoti, nes dėl techninės klaidos nespėjau balsuoti dėl ankstesnio klausimo.
PIRMININKĖ. V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Per praeitą balsavimą mano balsą laikyti prieš. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš taip pat balsavau prieš, bet rodo tik registraciją. Norėčiau, kad būtų užregistruota „prieš“.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi aš girdžiu, matau daugiau nei du Seimo narius, prašančius perbalsuoti… (Triukšmas salėje) …matau daugiau nei du Seimo narius, prašančius perbalsuoti, aš, naudodamasi savo, posėdžio pirmininkės, teise, teikiu perbalsuoti. (Balsai salėje) S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, jau yra ne pirmas, ne antras, ne trečias ir ne ketvirtas kartas. Jeigu mes taip elgsimės, tai padarykite taip: balsuojame ir perbalsuojame tiek kartų, kiek jums bus naudinga. Jeigu tokia pozicija yra, tai balsuokite, bet balsuokite tuomet be mūsų.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, prašom nemanipuliuoti. Mes matėme tris Seimo narius, jie atėjo ir pasakė, kad jie nebalsuos. (Balsai salėje) R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, jūs labai teisingai vedate posėdį, tik suklydote vienoje vietoje. Kadangi klausimas jau buvo pristatytas, posėdžio pirmininkas arba pranešėjas paprašė pertraukos, tai mes esame priversti balsuoti dėl pertraukos. Jeigu pirma būtų ne paprašyta pertraukos, o būtų kolegos paprašę perbalsuoti, jūsų prašymas būtų teisėtas ir teisingas.
PIRMININKĖ. Aš dar neteikiau balsuoti dėl šio klausimo.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, leiskite, aš pabaigsiu. Klausimas buvo jau pristatytas. Jūs tikrai esate labai išmintinga moteris, na, nedarykite tokių dalykų, nedarykite. Tikrai negriaukite tokio savo įvaizdžio. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio, kaip paprašė Linas, po pietų susirenkame ir žiūrime. Nedarykite, aš jūsų labai prašau. Nekiršinkite, mes ir taip esame visi susipykę ir susibarę.
PIRMININKĖ. A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininke. Aš tik norėčiau, kad tos emocijos truputį nugestų. Išvadų rengėjas paprašė pagal 125 straipsnį pertraukos, manau, tai yra tikrai teisėta, mes turėtume dabar būtent dėl to balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, taip, jūs nepaskelbėte balsavimo dėl pertraukos, bet visiems girdint paskelbėte, kad pataisa yra priimta. Taigi klausimas turėtų būti baigtas ir turėtume balsuoti dėl pertraukos.
O šiaip dėl to perbalsavimo. Labai sutinku su ponu S. Skverneliu, nes dar neatsimenu šios kadencijos perbalsavimo, kai buvo vieno balso skirtumas, to prašant opozicijai. Taigi ne visais atvejais reikia tai daryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš visada, kai yra vieno balso skirtumas, teikiu perbalsuoti. Nepriklauso nuo to, ar tai bus pozicija, ar opozicija. Tai pirmas dalykas. (Balsai salėje)
Aš skelbiu 10 minučių techninę pertrauką. (Balsai salėje) Galima. Posėdį tęsime už 10 minučių, 11 val. 25 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu užimti vietas. Šiek tiek pasiaiškinome technines detales. Taigi pirmiausia turime apsispręsti dėl 2 straipsnio ir vėliau svarstysime pranešėjo teisėtą prašymą dėl Statuto. (Triukšmas salėje) Galima. Taip, yra. Mes turime tvarkingai apsispręsti dėl 2 straipsnio, dėl pataisos iš naujo nebalsuosime.
Dar dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas pranešėjau, pristatyti, kaip komitetas apsisprendė dėl jos. (Balsai salėje: „Negalite.“) Prašom. Prašom, gerbiamas Linai.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentui dėl 2 straipsnio pakeitimo buvo nutarta pritarti Sveikatos reikalų komitete.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar R. Žemaitaitis norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, iš dalies jūs būtumėte teisi, jeigu būtų klausimas susijęs. Teisės departamento pastaba nėra visiškai susijusi su pirmu pasiūlymu, jam pritarėme, todėl jūs negalite teikti. Jūs turėjote teikti balsavimą dėl pertraukos – jus įpareigoja Statutas. Jei Statutas kitaip įpareigoja, koks Statuto straipsnis leidžia pereiti prie kito siūlymo, kuris iš esmės nekeičia projekto esmės? Teisės departamento pasiūlymas nekeičia įstatymo esmės. Esmę keitė pirma pataisa. Galima daryti kitaip, jeigu keičia iš esmės įstatymą. Kai keičia iš esmės įstatymą, pranešėjas prašo pertraukos. Statute yra imperatyviai nustatyta nuostata. Imperatyviai. Ji nėra diskutuotina, interpretuotina. Ji yra imperatyviai parašyta.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš perskaitysiu Statuto straipsnį, kuriuo vadovaujuosi, o jūs galėsite daryti savo išvadas. Tai yra 158 straipsnis, 3 punktas: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai.“ Taigi mes pirmiausia turime apsispręsti dėl 2 straipsnio ir po to tęsime visą procedūrą.
Dabar 2 straipsnis. Balsuojame dėl jo. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Triukšmas salėje)
R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, 2 dalis 158 straipsnio jus įpareigoja, jeigu iš esmės keičiasi įstatymo esmė per svarstymą, po svarstymo. Iš esmės Teisės departamento pastaba nekeičia esmės, tik nustato teismingumą, o pirma pataisa keitė. Tai jūs turėjote, balsavimas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Palaukite! Pirmas prašymas buvo balsuoti dėl pertraukos, to paprašė L. Slušnys. Baikite šitaip išsidirbinėti ir savo milicinės valstybės principą naudoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes turime apsispręsti dėl viso straipsnio. Taip parašyta Statute.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Nereikia dėl viso.
PIRMININKĖ. Tai yra Statuto nuostata.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiama Pirmininke! Gerbiama Pirmininke!
PIRMININKĖ. Baigiame šią diskusiją.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Kodėl baigiate diskusiją? Kas jūs čia, KGB rūmai esate?
PIRMININKĖ. Aš dar kartą formuluoju balsavimo esmę.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Kas čia pas jus vyksta?
PIRMININKĖ. Mes apsisprendžiame dėl 2 straipsnio.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš suprantu, kad gal Šiauliuose KGB…
PIRMININKĖ. Kreipiuosi į visus kolegas ir iš opozicijos, mes balsuojame dėl 2 straipsnio, kaip mus ir įpareigoja Statutas. Apsispręskime balsuodami dėl 2 straipsnio.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Mes turime balsuoti. Dėl straipsnio, ne dėl pataisos.
PIRMININKĖ. Dėl 2 straipsnio balsuojame.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėl viso straipsnio.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 113: už – 47, prieš – 57, susilaikė 9. Taigi straipsniui nepritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl L. Slušnio prašymo, iš esmės pasikeitus projekto esmei, grąžinti šį projektą į komitetą. Balsuojame.
Balsavo 121: už – 69, prieš – 42, susilaikė 10. Procedūra bus kartojama komitete. Viskas, klausimas baigtas.
Dabar replikos po balsavimo. Atrodo, pirmas prie mikrofono buvo A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš norėčiau tiesiog gal šiek tiek išsamesnio paaiškinimo, kaip yra vykdomas balsavimas, kai paprašoma pertraukos įvairiais klausimais. Aš įsivaizduoju, ateityje bus frakcijų vardu įvairių prašymų dėl pertraukos, tarkime, iki kito posėdžio. Ar mes toliau tęsime klausimo svarstymą ir tik kada nors balsuosime? Paaiškinkite man, kaip vykdoma procedūra pagal Statutą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jei šiandienos pirmininkavimas jums kelia klausimų, jūs puikiai žinote, kokios procedūros yra Seime. Labai kviečiu jomis pasinaudoti.
R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama Pirmininke, aš kviečiu jus pasinaudoti ta galimybe ir pačiai kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes tikrai neatrodo skaidriai suorganizuotas čia šis procesas ir tikrai painu, galbūt ir jūs susipainiojote. Tokia situacija, kai pats pranešėjas paprašė, dar nebaigus svarstyti straipsnio, pertraukos. Tai turėtume sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo. Man atrodo, kad jei Pirmininkė tiesiog žodžiu pasakys, komisija gaus įpareigojimą ir ateityje žinosime, kaip tokiose situacijose visiems elgtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, pasižiūrėkime visą chronologiją.
Jūs pateikėte įstatymo projektą, kuris vėliau buvo suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Komitetai jam pritarė ir valdančioji dauguma buvo pasiruošusi jį priimti. Vėliau jūs pateikėte siūlymą, kuris nebuvo suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija, ir valdančioji dauguma balsavo prieš šį siūlymą. Jūs laimėjote balsavimą vienu balsu. Dalis mūsų kolegų atsistojo prie šoninio mikrofono, kaip dažnai nutinka, ir pasakė, kad jų balsas buvo įskaitytas kitaip, nei galbūt jie norėjo: nesuspėjo balsuoti, kažkas suklydo. Mes norėjome perbalsuoti, jūs nesutikote ir sakėte, kad atsistosite ir išeisite iš salės. Valdančioji dauguma, gerbdama jūsų poziciją, sako – gerai. Skirtingai, nei iki šiol buvo, ir šioje kadencijoje, ir ankstesnėse kadencijose, sako – gerai, neperbalsuojame ir einame pagal Statutą taip, kaip gerbiamas R. Žemaitaitis sakė. Pranešėjui paprašius pertraukos, buvo balsuojama dėl pertraukos.
Balsavimas dėl pertraukos įvyksta tada, kai priėmimo stadijoje pagal Statuto 158 straipsnio 3 dalį nepriėmus straipsnių, lemiančių įstatymo pakeitimo projekte numatytus dalykus, yra galimybė pranešėjui prašyti pertraukos. Todėl pirma buvo balsuojama dėl straipsnio. Straipsnis nebuvo priimtas. Tuomet įsijungia 158 straipsnio 3 dalis ir yra balsuojama. Tada įsijungia 4 dalis: jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra yra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.
Gerbiami kolegos, viskas buvo ir pagal jūsų norą, ir pagal Seimo statutą. Aš prašau kolegiškai dirbti toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Artūrai Skardžiau, gal mes galime nebetęsti šios diskusijos? Trumpai.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamieji, aš tiesiog siūlau valdantiesiems išjungti buldozerį ir keisti praktiką balsuoti iki laimingos pabaigos. Tai tikrai garbės nedaro parlamentui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Šis klausimas apsvarstytas.
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas, projektas Nr. XIVP-1056. Atsiprašau, tai yra 1-5 klausimas – Seimo nutarimo dėl karių ekstremalios situacijos atveju projektas Nr. XIVP-1274(2). Priėmimo stadija. Balsuojame. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Balsavo 117: už – 117, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1056(3) (svarstymo tęsinys)
Dabar imsimės projekto, dėl kurio gausybė pasiūlymų. Tai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną komiteto įgaliotą pranešėją T. V. Raskevičių. Bandykime atidžiai pagal suvestinį projektą nagrinėti pataisas ir pasiūlymus. Pirmiausia 1 straipsnis. Pirmoji V. Aleknaitės ir A. Ažubalio pataisa. Prašau autorių pateikti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis įstatymas yra skirtas apsaugoti asmenis nuo bet kokio smurto. Svarstymo metu buvo pabrėžta statistiškai, kad neproporcingai dažnai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia moterys ir tai atsispindi įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje.
Tačiau dar papildomai Žmogaus teisių komitetas įrašė sąvoką „įskaitant smurtą lyties pagrindu“. Tą sąvoką kartoja daug kur, tačiau tai yra, deja, ideologinė sąvoka, kuri suponuoja, kad moterys patiria smurtą dėl to, kad yra moterys. Iš to išeitų, kad moteriai gyventi su vyru bet kuriuo atveju yra didžiulė grėsmė. Būtų galima pagalvoti, kad jeigu moteris gyvens su moterimi, tai grėsmės nebus.
Tai yra nelogiška ir tikrai aš siūlyčiau neiti tuo keliu. Tai yra klaidinga metodologinė prielaida, iš kurios tikrai teisingų išvadų nepadarysime. Aš manau, kad ši įvesta sąvoka, kuri gali mus čia supriešinti ir kelti grėsmę visam įstatymui, tiesiog profilaktiškai turėtų būti išbraukta. Tada daug mažiau bus čia susipriešinimo. Todėl aš ir siūlau ją išbraukti ir susitelkti į dalykines šio įstatymo savybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Išklausysime komiteto poziciją. Tuoj įjungsime, palaukite. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komiteto pozicija yra šiam pasiūlymui nepritarti. Kadangi analogiškas pasiūlymas yra teikiamas ir dėl daugelio kitų straipsnių, aš dėl šio pirmą kartą tiesiog pateiksiu išsamų komiteto paaiškinimą, kodėl siūloma nepritarti, o dėl kitų pasiūlymų bus jau šiek tiek konkretesnis ir trumpesnis.
Skaidrėje matote Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis, tai yra oficialią Lietuvos Respublikos statistiką. 2016 metais nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje moterų buvo 80 % tarp visų nukentėjusių, 2017 metais – 77 %, 2018 metais – 78 %, 2019 metais – 77 %, 2020 metais – vėl 77 %.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje aštuonios iš dešimties nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti, jog didžioji dalis (ne visas) smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu. Tai yra smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys. Smurtas artimoje aplinkoje įgauna sunkių, tai yra ne tik fizinei ir psichinei sveikatai bei gyvybei pavojingų formų, kai yra taikomi priverstinės galios ir kontrolės mechanizmai. Šie mechanizmai dažnai yra susiję ir su smurto pavojų patiriančio ar nuo smurto nukentėjusio asmens lytimi. Siekiant veiksmingai spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra sąlygojamas su lytimi susijusių lūkesčių ir elgesio normų mūsų visuomenėje. Tik taikant tikslingas ir konkrečių grupių situaciją atliepiančias priemones galima įveikti smurto artimoje aplinkoje priežastis, užuot nuolat kovojus su šio reiškinio pasekmėmis. Būtent dėl to yra tikslinga smurto lyties pagrindu sąvoką įtvirtinti įstatymo lygmeniu ir numatyti konkrečias priemones, atliepiančias smurto pagrindo specifiką.
Taip pat norėčiau atkreipti gerbiamų Seimo narių dėmesį, kad smurto, lyties sąvokos nėra Žmogaus teisių komiteto išradimas. Svarstant šį įstatymo projektą buvo gauti pasiūlymai iš įvairių suinteresuotų ekspertinių ir nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Vilniaus moterų namai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tai visų pirma yra tos organizacijos, kurios dirba su nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje asmenimis ir iš tiesų žino tą situaciją iš pirmų lūpų. Taigi, jeigu mes remiamės ekspertų liudijimais priimdami kitus teisės aktus, būtų labai puiku, jeigu darytume tą patį. Taip pat pasiūlymą dėl sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ įvedimo į įstatymo projektą svarstant įstatymo projektą teikė ir Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija.
PIRMININKAS. Aš tik ateity komiteto pirmininko prašysiu kaip nors labai koncentruotai komiteto pozicijos esmę pasakyti, nes labai ilgai užtruksime, jeigu kiekvieną pasiūlymą jūs tokia trukme komentuosite. Dabar motyvai dėl pasiūlymo. Prieš kalba M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Boba iš ratų, ratams lengviau – sakoma liaudyje. Tai iš tikrųjų ši sąvoka atsiduria įstatyme tam, kad ir įstatymiškai, ir savo galvose mes pagaliau įsisavintume, kad mergaitės ir moterys smurtą, tai yra verbalinį, žodinį, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, patiria kartais, dešimtimis kartų daugiau ir dažniausiai, deja, dėl to, kad tai yra laikoma normalu, nes yra smurtaujama prieš moterį ir mergaitę. Tai tokia yra šitos sąvokos esmė ir įtvirtinimas įstatyme ir tikiuosi, po to visuomenėje ir žmonių galvose.
Turbūt yra svarbu pabrėžti, kad įstatymas duoda toną visuomenei ir todėl šita sąvoka nėra susijusi su tokias net seksualines fantazijas kartais primenančiais argumentais prieš, kaip čia dabar visi keis lytį arba reikalaus kokių nors savo lyčiai nepriklausančių teisių. Taip nėra. Nenueikime į argumentus, kurie yra ne tik kad nelogiški, bet ir absurdiški. Kalbėkime apie tai, kad moterys ir mergaitės patiria smurtą ir kad tai yra laikoma norma, o ne turi taip būti ir negali taip būti demokratinėje visuomenėje.
PIRMININKAS. Už pasiūlymą pasisako A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, tikrovė rodo, kad didesnę riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje turi silpnesnis partneris, nepriklausomai nuo jo lyties, visuomenės lūkesčių, socialinių normų. Taip, moterys smurtą statistiškai patiria dažniau, nes poroje dažniausiai jos yra fiziškai silpnesnė pusė, kitaip tariant, smurtas artimoje aplinkoje yra ne lytims būdingų vaidmenų ar visuomenės lūkesčių (šiaip jau visuomenės lūkestis, kad būtų mažiau smurto), bet piktnaudžiavimo galia, fizine, ekonomine, psichologine, problema.
Smurto lyties pagrindu sąvoka reprezentuoja tarp šiuolaikinių kairiųjų progresyvistų populiarią tapatybės politikos ideologiją. Kaip rašoma Stanfordo filosofijos enciklopedijoje, tapatybės politika yra glaudžiai susijusi su idėja, kad kai kurios socialinės grupės yra engiamos dėl jų tapatybės. Nereikia itin didelio pastabumo, kad pastebėtume šios ideologijos marksistinius genus, tik marksistinė-leninistinė darbininkų ir kapitalistų klasių kovos nuostata šiuo atveju pakeičia išnaudotojų vyrų ir išnaudojamų moterų socialinių grupių nuostatą, paradigmą. Taigi, vadovaujantis šia ideologine nuostata, vyras smurtauja ne todėl, kad jam trūksta moralinio jautrumo, empatijos ar kad alkoholis bei kiti svaigalai sunaikino jo socialinį padorumą, bet todėl, kad jis yra išnaudotojų klasės atstovas ir taip stengiasi išsaugoti savo klasės dominavimą.
Ponai, kontroversiškos Stambulo konvencijos išpažinėjai šia pataisa bando eiti pro užpakalines duris su šiuo įstatymu. Taigi, kolegos, kurie nepritariate Stambulo konvencijai, siūlau labai ramiai…
PIRMININKAS. Laikas!
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …pritarti šitai mūsų pataisai, tai yra išbraukti.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo. Balsuojame dėl V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymo.
Už – 54, prieš – 35, susilaikė 17. Pasiūlymui pritarta. (Plojimai)
Toliau. (Balsai salėje) Replikoms nesuteiksiu, nes ir taip viršijame laiką. Aš turiu tokią teisę ir ja pasinaudosiu. Niekam nesuteiksiu.
Toliau 2 straipsnis, kaip tik P. Gražulio pasiūlymas. Jis galės išsakyti viską, ką nori. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, yra mano pasiūlymas patikslinti, iš artimos aplinkos išbraukti sąvoką „partnerystė“. Tuo labiau kad įstatyme artima aplinka apibrėžiama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami partnerystės ryšiais. Konstitucijos 38 straipsnis nenumato šeimos (artimos aplinkos) sudarymo partnerystės pagrindu. Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalis vienareikšmiškai nustato, kad valstybė registruoja tik vyro ir moters santuoką.
Partnerystės įstatymas nėra priimtas, Konstitucija nepakeista. Nepriėmus Partnerystės įstatymo, nėra pagrindo šiame įstatyme įtvirtinti artimą aplinką kaip siejamą partnerystės ryšiais. Be kita ko, šitame įstatyme partnerystės nuostata yra apibrėžta taip: „taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį“. Ji visiškai tenkina kartu gyvenančius vienos ar skirtingų lyčių asmenis. Todėl aš prašau jūsų pritarti mano pasiūlymui ir į įstatymo nuostatas nerašyti tokių žodžių (partnerystės), kurie nėra įteisinti Lietuvos įstatymų leidyboje.
PIRMININKAS. Kokia komiteto išvada dėl šio pasiūlymo?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitetas apsisprendė pasiūlymui nepritarti. Komitetas atkreipia dėmesį, kad įstatymas yra Smurto artimoje aplinkoje prevencijos įstatymas, o ne Smurto šeimoje prevencijos įstatymas. Siekiant efektyvios smurto artimoje aplinkoje pavojų ir smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų apsaugos, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme artimą aplinką būtina apibrėžti kaip kuo platesnį ryšių spektrą, į jį įtraukiant tiek registruotus, tiek neregistruotus, tai yra faktinės partnerystės santykius, arba, kitaip tariant, sugyvenimo santykius.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymo. D. Kepenis – už.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš tikrai pritariu toms mintims, kurias išdėstė gerbiamieji konservatorių atstovai, V. Aleknaitė-Abramikienė ir kolegos. Tokios sąvokos, kurias mes įrašėme, „lyties pagrindu“ arba „partnerystė“, paimtos iš Stambulo konvencijos ir tai yra ne kas kita kaip Overtono langas. Kam neaišku, kas yra Overtono langas, tai yra kitas pasakymas – Trojos arklys. Mes dabar turime tokį Trojos arklį, kuriuo tie žmonės, kurie tai daro, pateisins savo užsakovų, kurie gyvena ne Lietuvoje, lūkesčius, nes tai yra dalis tos naujosios pasaulinės tvarkos, kurią jie dabar varo per pandemiją, per skaitmenizaciją, per žaliąjį kursą. Čia yra iš tos serijos. Aš visiems linkiu nepasiduoti tai įtakai, nežinia kieno iš globalistinio valdymo pasaulio, ir palaikyti P. Gražulio pasiūlymą neįrašyti prie šios smurto sąvokos tokių dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, kartu gyvenantys nesusituokę asmenys – tokių dabar yra beveik pusė. Ir aš čia turiu omenyje vyrą ir moterį, nebūtinai vyrą ir vyrą ar moterį ir moterį, bet dažniausiai vyrą ir moterį. P. Gražulis vaiko sulaukė irgi turbūt nesusituokęs. Bet ten, aišku, tokioje situacijoje to smurto negali būti, nes nesusituokęs ir ne artima aplinka būtų. Čia galima tą moterį mušti ar dar kažkaip.
Kartu gyvenantys – tai yra faktinė aplinkybė. Dabar yra pilna tokių faktinių aplinkybių. Kodėl reikia išbraukti iš įstatymo? Tikrai absurdiškas reikalavimas. Gal čia Petras pagal savo patirtį? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo, po to bus. (Balsai salėje) Balsuojame dėl P. Gražulio pasiūlymo. (Balsai salėje)
Už – 28, prieš – 53, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta. Seimo Pirmininkė ir be mano leidimo turi teisę kalbėti. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkei.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau replikuoti D. Kepeniui, o jis, aišku, yra meistras viską į vieną košę sumesti – ir žaliąjį kursą, ir partnerystę. Žinokite, kad partnerystė yra ne iš Stambulo konvencijos – ji Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra jau 20 metų. Paskaitykite jį.
PIRMININKAS. Dėl vardo paminėjimo nėra prievolės būtinai leisti kalbėti. Yra tik galimybė. (Triukšmas salėje) Bet aš suteiksiu P. Gražuliui tą žodį, jeigu jau taip veržiasi.
P. GRAŽULIS (LRF). Pone Kęstuti Masiuli, P. Gražulis negyvena jokioje partnerystėje su niekuo. Nespręskite pagal save, pagal visokias bilotaites ir visus kitus asmenis. Konservatoriams tai įprasta yra.
Antras dalykas. Įstatyme aiškiai pasakyta, citavau: „taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį“. Ši nuostata jau yra, todėl aš ir pasiūliau išbraukti partnerystę kaip papildomą ir nereikalingą. Kaip Stambulo konvencijos vieną iš tokių nuostatų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs jau vėl kalbate apie savo pasiūlymą, tad klausimą baigiame. D. Kepenis labai trumpai.
D. KEPENIS (LVŽSF). Labai trumpai. Aš tikrai siūlau labai rimtai peržiūrėti tuos įstatymus, kuriuose vartojamas terminas „partnerystė“, ir pažiūrėti, kiek yra paimta iš Stambulo konvencijos, o kiek yra realiai noras padėti žmonėms? Atskirkime tuos dalykus ir aš tikrai balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar paaiškinsiu, kad aš priimu sprendimą pratęsti balsavimo intervalą iš pradžių pusvalandžiui, kad galėtume toliau tęsti apsisprendimą dėl pasiūlymų, suprasdamas, kad atitinkamai Vyriausybės valandos ar pusvalandžio, kaip sutarsime, laikas pasislinks.
Toliau. Dėl 2 straipsnio yra dar viena P. Gražulio pataisa. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano šios pataisos esmė yra, kad yra siūloma: „patiria fizinę, turtinę ir neturtinę žalą“. Neturtinė žala yra labai bendro pobūdžio, todėl aš siūlau ją nustatyti taip: sutrikdoma (vietoj neturtinės) jo psichinė sveikata ar normali raida. Į šią nuostatą galima įdėti bet kokias sąvokas ir bet kokius nesuprantamus reiškinius. Todėl aš siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitetas siūlo pasiūlymui nepritarti. Atkreipia dėmesį, kad analogiška smurto artimoje aplinkoje sąvoka yra įtvirtinta jau šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje ir per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų. Todėl papildomas sąvokos aiškinimas, keitimas ir tikslinimas laikytinas pertekliniu.
PIRMININKAS. Kolegos, gal balsuojame iš karto, komiteto nuomonę išgirdome. Aš kreipiuosi į K. Masiulį. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Už – 26, prieš – 56, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar čia toliau yra V. Aleknaitės ir A. Ažubalio pasiūlymai. Jie yra susiję su pataisa, dėl kurios jau balsuota, galima sakyti, identiški. Siūlau bendru sutarimu fiksuoti, kad priimame šį pasiūlymą. Gerai, fiksuojame, kad pasiūlymas priimamas.
Toliau vėl Petro. Bet P. Gražulio pasiūlymas irgi yra identiško turinio, tai balsuoti nereikia. Išbraukiama sąvoka „smurtas lyties pagrindu“.
Toliau yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Prašom komiteto primininką pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Iš esmės viskas yra įdėta į projektą, tai mes dėl šio ir kitų mūsų pasiūlymų sutinkame su pagrindiniu komitetu.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto pozicija.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Pagrindinis komitetas dėkoja papildomam komitetui dėl pasiūlymo, jam yra pritarta iš dalies. Čia reikia žiūrėti į komiteto siūlomą 2 straipsnio redakciją.
PIRMININKAS. Tenkina Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarimas iš dalies. Dabar reikia apsispręsti dėl viso straipsnio. Mane patikslina, kad ne priėmimas, tai dėl viso straipsnio balsuoti nereikia. Daug priėmimų, jau šiek tiek ir pasimetame.
Toliau yra 3 straipsnis. Dėl jo vėl yra P. Gražulio pasiūlymas.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš taip pat siūlau išbraukti lytinę orientaciją. Šiandien net ir neaišku, kiek yra tų lytinių orientacijų. Kiti sako, kad jau 72 tos lytinės orientacijos. Teisės aktuose tos lytinės orientacijos nėra įvardintos, aš manau, gali atsirasti daug piktnaudžiavimo šia nuostata. Todėl aš prašyčiau lytinę orientaciją išbraukti iš įstatymo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitetas pasiūlymui siūlo nepritarti. Atkreipia dėmesį, kad pasiūlymas yra teikiamas dėl straipsnio, kuriame įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Kitaip tariant, visi asmenys turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, tarp jų ir skirtingą lytinę orientaciją turintys žmonės. Todėl komitetas siūlo nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą užsirašė kalbėti A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai pasistengsiu. Tikrai nenorėčiau, kad Petras išbrauktų lytinę orientaciją. Skirtingai negu Petras manau, kad lytys yra vyrai ir moterys, bet Petras galbūt, suprantu, siūlo skaičiuoti jų kur kas daugiau. Aš siūlau nepritarti Petro siūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Už – 28, prieš – 55, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Dėl šio straipsnio taip pat yra V. Aleknaitės, A. Ažubalio pasiūlymas, jis identiškas, kaip mes jau esame balsavę, tai fiksuojame, kad priimame, remdamiesi pirmuoju balsavimu.
Toliau 4 straipsnis. Vėl yra V. Aleknaitės, A. Ažubalio pasikartojančio turinio pasiūlymas, fiksuojame, kad jį priimame. Tiksliau, yra net keliose vietose tai pakartota. Ir 5, ir 6, ir 7 punktuose, bet turinys yra tas pats – išbraukti „įskaitant smurtą lyties pagrindu“. Fiksuojame, kad yra šitie pasiūlymai priimami.
Toliau yra Seimo narių V. Aleknaitės-Abramikienės, A. Ažubalio, L. Kasčiūno, J. Varkalio pasiūlymas. Prašom, kas pristatys?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Dėl šio straipsnio vyko daug diskusijų papildomuose komitetuose ir šiam pirmajam kelių Seimo narių pasiūlymui, kurį jūs dabar paminėjote, buvo pritarta. Tačiau kitoje stadijoje, kai svarstėme Žmogaus teisių komitete, aš pateikiau kitą pasiūlymą ir didele dalimi Žmogaus teisių komitetas pritarė. Į tą kitą pasiūlymą įrašiau dar darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, atsakomybių šeimoje pasidalinimą. Esu dėkinga, kad Žmogaus teisių komitetas pritarė. Manau, kad neverta dabar balsuoti dėl pasiūlymo, kuris datuotas lapkričio 29 dieną, geriau eiti prie to, kuriam pritarė Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, pasiūlymo autorius tenkina dalinis komiteto pritarimas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Išskyrus tą išbraukimą smurto lyties…
PIRMININKAS. Jokių išskyrus čia negalime fiksuoti. Arba pritariate komiteto…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Aš dar kartą sakau – arba pritariate komiteto daliniam pritarimui ir jo redakcijai, arba prašote balsuoti dėl pasiūlymo visos apimties.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš prašau balsuoti dėl mano pasiūlymo, kuris datuotas sausio 13 dieną.
PIRMININKAS. Ne, mes kalbame apie lapkričio 29 dienos pasiūlymą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Lapkričio 29 dienos aš atsiimu.
PIRMININKAS. Taip ir sakykite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tai taip ir sakau. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Tada balsuosime dėl… Tiksliau, ne balsuosime, o spręsime dar dėl pasiūlymo, datuoto sausio 13 dieną, jam komitetas pritarė iš dalies. Klausome komiteto pozicijos.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto, taip?
PIRMININKAS. Ne, dėl V. Aleknaitės-Abramikienės, nes ji iš esmės kalbėjo apie tą pasiūlymą, tai antrą kartą turbūt nebereikia.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėl sausio 13 dienos taip pat yra pritarti iš dalies, nes tame straipsnyje ponia V. Aleknaitė-Abramikienė siūlė ne tik atsisakyti sąvokos „smurtas lyties pagrindu“, bet padarė keletą papildymų, jiems Žmogaus teisių komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dabar klausiu, ar tenkina dalinis pritarimas, ar prašote balsuoti dėl pasiūlymo visos apimties?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Matote, nelogiška dabar priimti tą dalinį komiteto pritarimą ta prasme, kad jie nesutinka, jog reikia išbraukti „smurtą lyties pagrindu“. Bet mes dėl to jau esame apsisprendę.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Jau dėl to balsavome, nebekalbėkime.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip. Bet kadangi gali teisiškai iškilti tam tikrų problemų, aš siūlau visgi balsuoti dėl tokio pasiūlymo, koks jis buvo mūsų suformuluotas, tam, kad neliktų jokių dviprasmybių ir kad „smurtas lyties pagrindu“ būtų išbrauktas.
PIRMININKAS. Dabar aš pasakysiu, kaip čia mes darome.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, jūs sugalvokite.
PIRMININKAS. Komitetas kitai jūsų pasiūlymo daliai…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. …be to išbraukimo pritarė visiškai. (Balsai salėje) Nieko nekeisdamas. Tą ir fiksuojame, tas ir yra projekte. Šiam išbraukimui mes esame pritarę balsuodami pirmu atveju. Tą ir fiksuojame, kad išbraukimas išspręstas remiantis pirmu balsavimu dėl jūsų pasiūlymo.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tokiu atveju viskas labai gerai.
PIRMININKAS. Balsuoti nebereikia, nes esame balsavę dėl to.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš gal per daug įtari.
PIRMININKAS. Toliau Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas. Jeigu tenkina dalinis pritarimas, iš karto sakykite ir mes negaišime laiko. (Balsai salėje) Tenkina? Taip.
Taip pat yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas. Jam pritarta iš dalies. Tenkina.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, dabar tenkina taip, kaip galutinai suredagavome.
PIRMININKAS. Gerai. Baigėme apsisprendimą. Ne, yra dar vienas V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas dėl 6 dalies. Vėl išbraukti „įskaitant smurtą lyties pagrindu“. Dėl to esame apsisprendę. Fiksuojame, kad pasiūlymas yra priimamas. Ir dar yra pasiūlymas dėl 4 straipsnio 8 dalies. Vėl išbraukti „įskaitant smurtą lyties pagrindu“. Esame apsisprendę, fiksuojame, kad pasiūlymas priimamas.
Toliau. 9 dalis. Vėl analogiškas išbraukimas. Tų pačių autorių. Fiksuojame, kad jis priimamas. Taip pat dėl 10 dalies, taip pat dėl 11 dalies. Atrodo, jau viskas dėl šio straipsnio. Priėmėme atitinkamus pasiūlymus.
Dabar toliau kiti straipsniai. Čia dėl kai kurių pasiūlymų nėra. 8 straipsnis. V. Aleknaitės-Abramikienės, A. Ažubalio, L. Kasčiūno, J. Varkalio lapkričio 29 dienos pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Jeigu tenkina dalinis pritarimas, sakykite iš karto.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina, puiku. Lieka komiteto redakcija su tuo daliniu pritarimu. Kitas jūsų pasiūlymas (taip pat tos pačios datos) dėl 2 dalies. Vėl pritarta iš dalies. Čia dėl valandų. Ar tenkina dalinis pritarimas?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Mane tenkintų, bet aš nežinau, ką galvoja bendraautoriai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kiti autoriai, pakelkite rankas, jeigu tenkina. J. Varkalys – tenkina. A. Ažubalis – tenkina. Pasirodo, kad visus tenkina pritarimas iš dalies. Turbūt analogiškas yra jūsų pasiūlymas dėl 3 dalies, bet čia komiteto sprendimas yra nepritarti. Klausiu, ar tenkina nepritarimas?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Čia turėčiau paaiškinti. 48 valandų orderį siūliau todėl, kad jis man atrodė artimiausias Konstitucijai pagal analogiją, nes 48 valandoms galima sulaikyti asmenį ir be teismo jį laikyti. Aš tą siūliau, nes man atrodė visiškai nepriimtina 15 parų (ar 15 dienų) žmogų laikyti be teismo už jo buto ribų ar namo ribų. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas, suprasdamas šią konstitucinę problemą, įvedė naują nuostatą, kad asmuo, kuriam pritaikytas orderis, gali jį skųsti nuo pat pirmos dienos. Vardan sutarimo ir nenorėdama sujaukti šio įstatymo logikos aš sutinku, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiekė kompromisą. Dabar tik bus svarbu, kaip valstybė sugebės tinkamai įgyvendinti šį orderį. Įgyvendinimo problemų, aš manau, bus. Bet tikrai, kolegos, aš šiuo atveju nenoriu laužyti iečių ir nusilenkiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlytai valiai.
PIRMININKAS. Galėjote pasakyti trumpiau, tiesiog…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Bet jūs nesuprastumėte esmės.
PIRMININKAS. …kad pasiūlymą atsiimate.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, pas mus labai dažnai formaliai svarstomi įstatymai ir žmonės nesupranta, dėl ko jie balsuoja. Aš noriu, kad jie suprastų.
PIRMININKAS. Aš klausiu, ar pasiūlymą atsiimate?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia kalbame apie du pasiūlymus dėl kelių dalių, jie yra to paties turinio, dėl 48 valandų. Tai šie pasiūlymai atsiimti.
Toliau A. Syso labai ilgas pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Klausiu, ar tenkina dalinis pritarimas?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū už lakonišką pasisakymą. Fiksuojame pritarimą iš dalies. Toliau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Irgi ilgokas, pagrindinis komitetas nepritarė. Kas kalbės Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu ir kaip čia darome?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia komitetas buvo pasiūlęs kompromisinį variantą – 120 valandų, penkių parų. Dabar, jeigu Žmogaus teisių komitetas su institucijomis yra radę kompromisą ir sutarimą dėl 15 parų, aš nežinau, ar verta balsuoti dėl šio pasiūlymo. Gal tiesiog pakaks balsuoti dėl pagrindinio komiteto.
PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš nesu įgaliotas keisti komiteto sprendimą, bet balsavimas beprasmis.
PIRMININKAS. Kad nebūtų kokių nors teisinių dviprasmiškumų, komiteto pirmininkas sako, kad vertėtų tam pasiūlymui nepritarti, balsuokime, ar pritariame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui. Kadangi pirmininkas neturi įgaliojimų už visą komitetą atsiimti pasiūlymą, balsuojame už pasiūlymą. (Triukšmas salėje) Gerai, stabdome balsavimą. S. Šedbaras per šoninį mikrofoną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia buvo kompleksinis – ir A. Syso, ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Dabar pagrindinis komitetas yra iš esmės visus tuos pasiūlymus sujungęs po klausymų. Man atrodo, mūsų komitetas tikrai tam pritarė, greičiausiai ir SRDK visiškai tenkina, ir A. Sysą. Todėl galutinė redakcija yra suredaguota. Aš manau, kad tai yra pats teisingiausias sprendimas, kaip yra pagrindinio komiteto.
PIRMININKAS. Labai gaila, kad pagrindinis komitetas šiuo atveju parašė žodį „nepritarti“. Jeigu būtų sugebėjęs parašyti „pritarti iš dalies“, tai mes viską būtume gražiai išsprendę. Dabar, kad nebūtų kokių nors formalių neaiškumų, aš siūlau tiesiog balsuoti dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo, nes yra fiksuota, kad jam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jūs paklauskite, jūs prieš tai klausėte: kas nors iš komiteto reikalauja dėl šito balsuoti? Niekas nereikalauja. Tai kodėl reikia balsuoti?
PIRMININKAS. Matote, yra formalus komiteto sprendimas…
A. SYSAS (LSDPF). Kodėl jūs praeitą kartą nesilaikėte to formalumo? Paklausėte, ar kas nors yra prieš – niekas – ir tęsėte posėdį.
PIRMININKAS. Gerbiamas Algirdai, truputį skirtinga situacija. Komitetas kaip struktūra priima sprendimą savo posėdyje. Kitas dalykas, kai pasiūlymų autoriai yra pavieniai Seimo nariai. Jie, be abejo, čia vietoje gali pasakyti savo poziciją. Aš komiteto pasiūlymo negaliu paneigti, tik apgailestauju, kad pagrindinis komitetas nesugebėjo parašyti žodžių „pritarti iš dalies“. Tiesiog balsuokime ir bus pozicija, kad tokio pasiūlymo, kaip suformulavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nereikia priimti.
Už – 2, prieš – 76, susilaikė 32. Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui nepritarta.
Toliau yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Čia jau suformuluota geriau, parašyta „pritarti iš dalies“. Aš klausiu S. Šedbaro, matau, linkteli.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Viskas gerai.
PIRMININKAS. Tenkina dalinis pritarimas. Taip ir fiksuojame. Toliau 9 straipsnis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas, jam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom komiteto pirmininką pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia yra siūlymas tiesiog atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad terminai turėtų būti suderinti su orderių galiojimo terminais.
PIRMININKAS. Klausome pagrindinio komiteto poziciją, kodėl nepritarta.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Situacija analogiška, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas teikia pasiūlymus dėl to orderio modelio, kur buvo numatytas orderio pratęsimas. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Žmogaus teisių komitete buvo sutarta dėl tokio modelio, kur nebus orderio pratęsimo, todėl šiam SRDK pasiūlymui nėra pritariama, nes jis nėra aktualus, nes pakeistas teisinis orderio modelis.
PIRMININKAS. Vėl aš esu priverstas teikti balsuoti, prognozuodamas, kaip balsuosime, bet balsuojame dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo.
A. SYSAS (LSDPF). Jauniems.
PIRMININKAS. Už nėra, prieš – 61, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta. A. Sysas – replika.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų komitetas svarstė pirmą variantą, mes dabar svarstome antrą.
PIRMININKAS. Trečią.
A. SYSAS (LSDPF). Ar trečią, atsiprašau. Toliau komitetas savo siūlymų nekeitė. Kodėl mes balsuojame dėl pirmo varianto, jeigu mes turime trečią? Gerbiamas pirmininke, trumpinkite darbo laiką, nes mes ir taip jau čia…
PIRMININKAS. Kadangi projektas yra jautrus ir bet kokie procedūriniai netikslumai gali sukelti kokių nors kreipimųsi ir į Konstitucinį Teismą, aš einu preciziškai pagal suvestinį projektą. Jeigu suvestiniame projekte komiteto siūlymas fiksuotas, vadinasi, mes, deja, dėl jo turime balsuoti.
Toliau yra dar vienas Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas dėl šio straipsnio 6 dalies. Pagrindinis komitetas vėl nepritarė. (Balsai salėje) Balsuojame iš karto, sako.
Už nėra, prieš – 61, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra A. Syso pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina? Tenkina. Puiku. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl 9 straipsnio išdėstymo gruodžio 15 dienos, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tenkina, viskas gerai.
PIRMININKAS. Puiku, priimame pagal pagrindinio komiteto poziciją.
Toliau žiūrime, kur dar čia yra tų pasiūlymų. Pasiūlymų yra dėl 16 straipsnio. Atrodo, nieko nepraleidau prieš tai. Tai yra A. Syso lapkričio 30 dienos pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina?
A. SYSAS (LSDPF). Tenkina, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat yra V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas, susijęs turiniu su pirmuoju pasiūlymu, ir mes jau balsavome, tai jį priimame.
Toliau yra dar vienas V. Aleknaitės-Abramikienės ir A. Ažubalio to paties turinio pasiūlymas dėl 5 punkto, priimame automatiškai pagal pirmąjį balsavimą. Dėl šio straipsnio daugiau pasiūlymų nėra.
17 straipsnis. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerai, gali taip būti.
PIRMININKAS. Tenkina, puiku. Ir pagaliau pasiekėme pagrindinio projekto 2 straipsnį, tai yra baigiamosios nuostatos. Čia yra vėl V. Aleknaitės pasiūlymas išbraukti žodžius „įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją“. Tam pritarėme pirmuoju balsavimu. Tokio pat turinio pasiūlymas dėl 5 punkto, jį taip pat priimame. Yra komitetų bendrosios išvados, dėl jų balsuoti nereikia. Dar yra didelis Seimo narių V. Aleknaitės ir A. Ažubalio komentaras. Dabar žiūriu, ar čia yra dėl konkretaus straipsnio. Čia yra toks bendro pobūdžio komentaras, dėl jo balsuoti nereikia. Taip, pirmininke?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, baigėme apsisprendimus dėl pasiūlymų. Motyvai dėl viso įstatymo, vienas – už, vienas – prieš. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, aš manau, kad smurtas lyties pagrindu būtų teisingiau atspindėjęs faktinę situaciją. Mes ir komitete diskutavome, ir kolegės V. Aleknaitės-Abramikienės argumentai buvo, tai taip ir rašykime, vos ne procentais įstatymą. Man atrodo, toks įrašas turėjo prasmės, na, jo nėra, tai nėra. Aš manau, kad įstatymo esmė yra nukreipta į kovą prieš smurtą artimoje aplinkoje, tebūnie ir be to parašymo „lyties pagrindu“.
Baiminimasis arba pačių sukeltos baimės prieš Stambulo konvenciją man kartais atrodo keistos, ypač prisiminus maždaug prieš metus vykusią diskusiją, kai buvo sakoma: negalima balsuoti už Stambulo konvenciją; jeigu jums reikia, iš Stambulo konvencijos pavienius dalykus perkelkite į Lietuvos teisę, atskirus įstatymus ir nereikės Stambulo konvencijos. Tai štai buvo pabandyta Stambulo konvencijoje skambančius žodžius įkelti į šitą įstatymą. Ne, dabar jau ir šitas nebetinka.
Na, aš suprantu, tai yra vadinamoji ideologinė kova, sakoma, kad įstatymo projektas tampa ideologizuotu. Man būtų keista, jeigu įstatymai neturėtų savyje ideologinių signalų, kuriuos duoda visuomenei, ar tai būtų mokestiniai įstatymai, jie gali būti socialdemokratiški, gali būti liberalūs, gali būti baudžiamieji kodeksai ir taip toliau. Tai nieko tokio, jeigu ir čia būtų buvęs koks nors ideologinis atspalvis. Tačiau svarbiausia – mes įtvirtinome orderį, kuris sutramdo, ir tai gali tapti labai rimtu argumentu kovoje prieš smurtą. Turime radikaliai keisti padėtį. Todėl šiandien aš siūlau pritarti šitam įstatymo projektui ir eiti į priėmimo stadiją.
PIRMININKAS. M. Puidokas pasisako prieš.
M. PUIDOKAS (DPF). Aš džiaugiuosi, kad valdančiųjų atstovas pripažino, kad šitas įstatymas savo pradiniu formatu buvo akivaizdi ideologinė kova. Ir iš tikrųjų Stambulo konvencijos tam tikros nuostatos ir svarbios formuluotės buvo į tą įstatymo projektą įkeltos Žmogaus teisių komitete, kuris yra valdomas Laisvės partijos. Tai tikrai svarbus pasiekimas, kad svarstymo stadijoje tų formuluočių neliko ir kad Seimas apsisprendė būtent taip.
Bet iš tikrųjų grėsmės išlieka, kad ir toliau tas sąvokas bus siekiama kitose stadijose įtraukti į šį įstatymo projektą, nes nuo tos ideologinės kovos, na, nepanašu, kad Laisvės partija ir kai kurie ją palaikantys Seimo nariai norėtų atsitraukti. Iš tikrųjų tiek nevisiškai aiškiai apibrėžta „partnerystės“ sąvoka yra įkelta ir išlikusi šiame įstatymo projekte, tiek ir kai kurie kiti dalykai, kurie gali vesti prie negerų reikalų, kalbant apie nestereotipinius vyro ir moters vaidmenis ir panašius dalykus. Todėl raginu kolegas susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Pasisakėme dėl motyvų. Balsuojame, ar pritariame projektui po svarstymo.
Balsavo 114: už – 91, prieš – 8, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
Tikiuosi, replikos bus trumpos. Eilės tvarka tada K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jūs įsiklausykite į logiką. Jeigu mes neįrašėme, tai ir gerai, pritariu dėl smurto dėl lyties, vadinasi, išplėtėme tas lytis. Vadinasi, iš tikrųjų mes tuo ir paneigėme, kad būna smurtas dėl lyčių, sulyginome visas lytis, ko nenorėtų kai kurie žmonės.
P. GRAŽULIS (LRF). O kiek tų lyčių yra?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pasirodo, kad jų daug…
PIRMININKAS. Kolegos, tikrai nepradėkime aiškintis dar lyčių skaičiaus klausimo.
T. V. Raskevičius. Prašom. Replika.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, kolegos. Norėčiau padėkoti už konstruktyvų darbą komitetuose ir konstruktyvią diskusiją Seimo posėdžių salėje. Manau, kad tai yra fantastiškai svarbus projektas, padėsiantis apsaugoti labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius.
Šiek tiek apie skaičius. 60 tūkst. iškvietimų per metus, iš jų tik 15 % atvejų pradedami ikiteisminiai tyrimai. Praėjusiais metais smurto artimoje aplinkoje kontekste nužudyti 29 asmenys. Diskusijos buvo karštos. Kai kuriose iš jų buvau kaltinamas, kad atstovauju tam tikrai ideologijai. Taip, aš atstovauju tai ideologijai ir ta ideologija yra pagarba žmogaus orumui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš prisimenu tą diskusiją, kai kalbėjome apie Stambulo konvenciją, bet aš prisimenu kitaip, negu čia salėje buvo mėginta pristatyti. Buvo pasakyti ir tokie žodžiai, kad dabartinėje Lietuvos teisėsaugoje yra pakankamai priemonių tiems dalykams įgyvendinti ir mums nėra reikalo kilnoti atskirų Stambulo konvencijos dalykų į mūsų įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš laikausi nuostatos, kad negali būti jokio smurto, nesvarbu – prieš vaiką, prieš tėvą, prieš moterį, prieš vyrą, ir reikalingas vienas įstatymas. Šiandien Baudžiamajame kodekse yra numatyta, kokios yra taikomos sankcijos už psichologinį, už fizinį smurtą ir už sunkų kūno sužalojimą. Tai yra perteklinis įstatymas, jo tikrai nereikia. Manau, kad šitas įstatymas, kadangi jau daugiau kaip 50 % šeimų skiriasi, tik padidins skyrybas. Tikrai ir šeimos nebus lamingesnės. Įsivaizduokite, jeigu kuriam nors iš jūsų…
PIRMININKAS. Prašom trumpinti replikas.
P. GRAŽULIS (LRF). …būtų iškviesta policija, aš manau, santykiai būtų sugriauti visam laikui. Taip, šeima pasipyksta ir susitaiko. Manau, padaryta milžiniška žala šituo įstatymu. Apskritai, kai kalba A. Armonaitė ar kuri čia… Ai, Morgana, kad įprasta Lietuvoje daužyti moteris, tai gal Laisvės partijai ir homoseksualams įprasta, bet Lietuvoje tikrai neįprasta.
PIRMININKAS. Dar A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LF). Mano balsą protokole prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Protokole užrašome, kad A. Bagdonas balsavo už.
Gerbiamas A. Vinkus – paskutinė replika.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke… (Balsas salėje) Gerai, prašau, jūs buvote pirma.
PIRMININKAS. Ne, sakiau, eilės tvarka pagal laikrodžio rodyklę.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerai. Tai man dabar duodate žodį?
PIRMININKAS. Taip.
A. VINKUS (LVŽSF). Prašau protokole įrašyti paskutinį mano balsavimą už.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame protokole, kad A. Vinkus – už. (Plojimai)
V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai pripažįstu, kad smurto reiškinys neproporcingai dažnai pasireiškia Lietuvoje ir nemanau, kad tokių įstatymų nereikia. Manau, kad toks kelias perimti esminius ir praktiškus teisinius institutus tam, kad būtų užkirstas kelias smurtui, yra teisingesnis negu Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai yra ne tik kompromisas, tai yra praktiškas kelias.
Aš noriu tik, kolegos, jums pasakyti štai ką. 1938–1939 metų Lietuvos intelektualai, A. Maceina ir kiti, yra parašę tuomet tokią programą ateities Lietuvai – „Į pilnutinę demokratiją“. Jie siūlė Lietuvai nepasaulėžiūrinę politiką, nes tokių ideologinių pjautynių daug būta ir prieškario Lietuvoje. Jeigu valstybė būtų pasaulėžiūriniu atžvilgiu neutralesnė, nemanau, kad mes daug ką prarastume. Kaip sakė K. Pakštas, lietuviams dažniau reikėtų pasiginčyti dėl bulvių ir rūgusio pieno negu dėl rožančiaus. Deja, mes dažniau ginčijamės dėl rožančiaus, metaforiškai kalbant. Taigi, nepasaulėžiūrinės politikos primatas yra tai, į ką aš norėčiau orientuotis. Siūlau kolegoms apie tai pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kai tokios ilgos replikos, aš vis dėlto siūlyčiau užsirašyti dėl pareiškimų ir suvokti, kad replikos žanras yra kiek kitoks. Baigiame replikas.
12.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1057(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar lydimasis projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1057(2). Buvo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Manau, bendru sutarimu pritariame pritarimui iš dalies. Tikiuosi, fiksuojame, kad bendru sutarimu pritariame lydimajam įstatymo projektui. (Balsai salėje) Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
12.32 val.
Vyriausybės valanda
Dabar bus Vyriausybės valanda. Po jos – Seimo narių pareiškimai. Tiksliau, ne valanda. (Balsai salėje) Aš tikiuosi, sutarsime, kad bus Vyriausybės pusvalandis ir klaus tik opozicijos atstovai. (Balsai salėje) Gerbkime Vyriausybės narių darbotvarkes. Jeigu dabar pareiškimai, tai dar pusvalandžiu mes nutęsime. Sutariame, kad pusvalandis, ir jį pradedame.
Pirmoji klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai džiugu matyti, kad finansų ministrė neišskrido šiandien į planuotą komandiruotę, bet yra čia, salėje, su mumis. Užduosiu jai klausimą. Šiandien tikrai nenoriu užduoti sunkių klausimų, į kuriuos jums būtų nelengva atsakyti, neklausiu apie kainų augimo suvaldymą, apie planą dėl santykių su Kinija deeskalavimo, apie priverstinai privalomus skiepus, kas antrą savaitę augančią infliaciją, neklausiu apie inovatyvaus ir perspektyvaus verslo pasitraukimą iš Lietuvos.
Noriu užduoti paprastą regioninį klausimą. Tikiuosi trumpo ir aiškaus atsakymo į jį. Kaip žinome, nuo sausio 1 dienos atlyginimus galime atsiimti tik iš bankomatų ar iš finansinių įstaigų. Sakykite, kaip dabar žmonėms atsiimti savo pinigus iki liepos 1 dienos? Pavyzdžiui, Panevėžio rajone yra vienas bankomatas. Iki Panevėžio miesto yra mažiausiai 25 kilometrai. Kaip dar būtų galima šią problemą spręsti? Kada jinai bus išspręsta? Ar paliksime žmones ir be jų pačių uždirbtų pinigų? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už klausimą. Prieš atsakant, aš tik paminėsiu, kad dalyvauja Vyriausybės valandoje 11 Vyriausybės narių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė atsakinės nuotoliniu būdu, jeigu būtų jai klausimų. Nedalyvauja švietimo, aplinkos ministrai, jie atostogauja, nedalyvauja D. Kreivys, jis komandiruotėje Prancūzijoje, taip pat A. Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, ji šiuo metu susitinka su „Frontexo“ vadovu. Prašom tuomet atsakyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš mielai atsakyčiau į visus jūsų užduotus klausimus. Manau, tam laiko gal šiek tiek mažoka, bet klausimai yra tikrai svarbūs. Atsižvelgiant į infliaciją, augančią ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje, 2/3 jos ateina iš tarptautinių rinkų, tai yra energijos kainų ir tiekimo grandinių sutrūkinėjimas, svarbus ne tik Lietuvai. Vyriausybės pasirinkta strategija yra didinti žmonių pajamas sparčiau, nei auga infliacija. Jeigu neapmokestinamasis pajamų dydis auga 15 %, minimali alga – 13,5 %, pensijos – 12 %, prognozuojamas darbo užmokesčio augimas šiais metais yra 9 %, tai prognozuojama vidutinė metinė infliacija yra 4 %.
Žmonių perkamoji galia neišvengiamai augs, nepaisant to, kad infliacijos augimas yra išties įspūdingas ir yra pasirinkta tokia Vyriausybės strategija. Užuot nustatinėję įvairias lengvatas, kurios dažniausiai nusėda ne kaip mažesnės kainos vartotojams, bet būtent perpardavėjams, didiesiems prekybos centrams, mes pasirinkome strategiją, kad žmonės patys turėtų pasirinkti, ką turėtų vartoti, atsižvelgdami į savo išaugusias pajamas.
Jeigu kalbame apie jūsų užduotą klausimą, aš tik norėčiau priminti, kad šitas sprendimas yra priimtas Seimo teikimu, tai nebuvo Vyriausybės teikimas. Seimas apsisprendė, nuo kada turėtų būti išmokamas atlyginimas į korteles, o ne grynaisiais pinigais. Aš tiesiog rekomenduočiau naudotis kortelėmis ir pirkimus vykdyti kortelėmis – tai yra gerokai paprasčiau. Tuo tarpu bankomatų tinklas yra toks, koks yra šiandien. Turbūt nukeliauti iki artimiausio bankomato taip pat yra įmanoma. Parduotuvėse yra „Perlo“ terminalai – juose pinigų taip pat galima išsigryninti.
PIRMININKAS. Premjerė pageidauja papildyti. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti tai, ką sakė finansų ministrė, kad prieš keletą dienų buvo paskelbta vieša informacija apie tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas ketina vykdyti parlamentinę kontrolę dėl bankų įsipareigojimo įrengti 100 papildomų bankomatų. Aš siūlau jums, kolege, tiesiog apsilankyti to komiteto posėdyje ir išsiaiškinti tuos dalykus, nes tikrai ne Vyriausybė įrenginėja bankomatus.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Sysas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas finansų ministrei. Truputį nustebau, jūs žiūrite, koks infliacijos lygis, tai paskui procentine išraiška didesne dalimi didinsite pensijas ir atlyginimus. Taip pagal jūsų pirmą paaiškinimą?
Mane labai jaudina, žinokite, jeigu 2020 metais Lietuvos infliacija tarp euro zonos šalių ir Europos Sąjungoje buvo kaip mažiausia, kaip pozityvios valstybės, tai jeigu jūs dabar paanalizuosite, Europos Sąjungoje mes tapome lyderiais. Euro zonos šalyse irgi tapome lyderiais, estai gruodžio mėnesį aplenkė. Aš kalbu apie metinę infliaciją, nes ne kartą apie tai teko kalbėti. Taip pat jeigu pažiūrėsite, kokios yra infliacijos už 11 mėnesių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje esančių valstybių, tai Turkija pirma, Brazilija antra, o Lietuva yra trečia. Per tokį trumpą laiką matyti, kad mes tikrai šito proceso visiškai nevaldėme. Aš suprantu, yra energetinė krizė, yra pajamų didėjimas. Bet atsakykite man paprasčiausiai, kodėl kitose šalyse ta infliacija, euro zonos šalyse, yra maždaug 5 % ir taip toliau?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ekonomistų vertinimu, du trečdaliai šios infliacijos, kuri yra Lietuvoje, ateina iš tarptautinių veiksnių, pusę visos infliacijos sudaro išaugusios energijos kainos, kurios yra nustatomos tarptautinėse rinkose. Taip pat didelę dalį infliacijos Lietuvoje lemia išaugusios žalio maisto kainos, maisto žaliavų kainos, jos taip pat nustatomos tarptautinėse rinkose. Jos santykinai didesnį poveikį daro Lietuvos infliacijos lygiui todėl, kad Lietuvos gyventojo, vartotojo krepšelyje šie pirkiniai užima santykinai didesnę dalį, negu kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Lietuvos vidiniai veiksniai lemia apie trečdalį viso Lietuvoje esančio infliacijos lygio, tarp jų yra ir augantis vidutinis darbo užmokestis, ir augantis minimalus mėnesinis darbo užmokestis, jis turi įtakos paslaugų kainoms Lietuvoje. Bet šiuo atveju nedidinti darbo užmokesčio ir nedidinti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio būdų didesnė klaida, nes poveikis infliacijai, infliacijos augimo lygiui būtų labai nedidelis, tačiau poveikis žmonių pajamoms ir perkamosios galios augimui būtų labai didelis. Todėl Vyriausybės pasirinkimas buvo didinti atlyginimus ir žmonių pajamas sparčiau, nei auga infliacija, kurios didžiąją dalį nustato tarptautinėse rinkose parduodamos prekės.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas sveikatos ministrui, bet ne apie pandemijos valdymą. Daug metų esu Priklausomybių komisijos narys, žinau visas problemas dėl narkotikų vartojimo, visada pasisakiau, kad mes plėstume tą ratą Metadono programos, 12 žingsnių ir visa kita. Bet man dabar pateko į rankas, kad jūs derinate naują tvarką dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo. Nežinau, ar jūs matėte jį, bet ten iškart kelia tokį… Naujas dalykas yra saugesnio narkotikų vartojimo kambarys – asmens sveikatos priežiūros įstaigoje esanti patalpa (čia nuo perdozavimo) prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas. Ar mes čia neperžengiame padorumo? Aš suprantu, kas čia turima mintyje. Kad žmogus neperdozuotų, o jeigu perdozuos, kad padėtų. Bet mes į šią narkotikų vartojimo problemą įtraukiame sveikatos specialistus, kurie kartu su jais bus. Aš labai norėčiau jūsų nuomonės, ar mes nepersistengiame?
A. DULKYS. Ar nepersistengiame, parodys, koks bus galutinis produktas, kokį turėsime galutinį teisės aktą ar tvarką, ar jo aprašą. Bet šiandien dirba platus spektras specialistų iš visų sričių. Tikrai, patikėkite, žiūrime ir skandinavišką patirtį. Čia aš gal daugiau matyčiau jus, kaip sakyti… Pati formuluotė arba galbūt raktiniai žodžiai sukelia padidintą emociją, bet esmė yra tiesiog kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose ir apskritai kompleksinis požiūris į žmogų, ar tai būtų dėl narkotikų, ar tai būtų dėl socialinių klausimų. Mes visur dabar žiūrime, kad tie dalykai būtų integruojami. Čia galbūt daugiau dėl aštrios formuluotės jūsų emocinis aspektas. Dirbkime tose grupėse, kuriose dirbame, diskutuokime, matysite, kad ten tikrai nėra jokių paslėptų minčių.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji finansų ministre, energijos kainos šoka pasiutpolkę, tačiau mūsų Vyriausybė nemažina savo apetito. Šilumos kilovatvalandė padidėjo tris kartus, dujų – penkis kartus, elektros – keturis kartus. Ar sąžininga iš piliečių lupti kailį kartais imant už tą pačią kilovatvalandę mase didesnį keturis, tris kartus PVM – pridėtinės vertės mokestį. Jau Estija, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, atšaukia akcizų didinimą energetikos produktams, 50 kartų mažinamas tinklo perdavimo mokestis visiems vartotojams. Mūsų „Ignitis“ didina savo vertę ir net negrąžina vartotojams to permokėto (…), tai reguliuojamos vertės, kuri turėjo būti sugrąžinta pagal Kainų ir energetikos komisijos vertinimą. Kodėl jūs taip makabriškai elgiatės su savo tauta, išgyvenančia energetinę krizę?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš atsakysiu šį kartą.
A. SKARDŽIUS (DPF). Leiskite finansų ministrei.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nėra energetikos ministro, kuris turėtų jums atsakyti turbūt tiesiogiai. Bet kadangi jo nėra, tai aš jums atsakysiu. Jeigu jūs turite noro, galite pasikviesti energetikos ministrą į frakciją ar į komitetą ir jis jums padarys pristatymą apžvalgos, kurią man teko matyti. Joje labai aiškiai matyti, kad beveik 95 % dabartinės sąskaitos yra žaliavos kaina. O tos komponentės, kurios priklauso nuo valstybės sprendimų ar nuo infrastruktūros, yra mažesnės, negu buvo prieš metus. Tai reiškia, kad problema yra ne ten, kur jūs sakote.
Dabar kuo čia dėtas mokesčių didinimo atšaukimas ir esamų mokesčių mažinimas? Mes nesiūlėme jokių mokesčių didinti šiais metais, todėl neturime ką atšaukti. Tokią pastabą norėčiau jums pasakyti. O pridėtinės vertės mokestį, žinoma, galima sumažinti, bet tai reiškia, kad bus sumažintos ir valstybės pajamos, bus sumažintos valstybės galimybės finansuoti įvairias sritis. Tai aritmetika yra labai paprasta. Todėl Vyriausybės sprendimas buvo (tam Seimas pritarė taip pat) gerokai padidinti kompensacijų rėžius tiems žmonėms, kuriems sąskaitų apmokėjimas kelia didesnių įtampų. Dabar yra gana ženklios tos kompensacijos, kurios yra nustatytos, tai yra ir remiamųjų pajamų, ir kiti parametrai. Turto normatyvo išvis nėra turbūt jau treti metai. Tai šitaip problemą sprendžiame ir mes.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš paprašysiu premjerės paklausyti, o susisiekimo ministro man atsakyti ir, kol nevėlu, pasitaisyti.
Šiuo metu yra rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas dėl KPP programos finansavimo įgyvendinimo. Aprašas, turbūt blogi kompiuteriai Susisiekimo ministerijoje, stebuklingai nepasiekė suinteresuotų asmenų, šiuo atveju LSA. LSA turi parengusi keturis lapus pastabų dėl jūsų aprašo, bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną punktą, tai yra į rezervą, paliktą šioje programoje. LSA rašo 5 punkte: didelį susirūpinimą savivaldybėms kelia, kad 2022 metų valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektų sąrašas bus sudaromas be jokių diskusijų ir kriterijų vertinimo iš anksto nutarimo projekte nurodant, koks objektas bus finansuojamas. Tai reiškia, kad tai bus konkrečiam objektui, mano minėtam, – Baltijos prospektui Klaipėdoje. Jo darbų užbaigtumo vertė, pasak ministerijos atstovų, yra kaip tik 15 mln. eurų.
Ir nors Susisiekimo ministerija komunikavo, kad bus rengiamas aprašas aiškiais, skaidriais objekto atrankos kriterijais, bus sudaromos vienodos galimybės, nes tai visų savivaldybių rezervas ir visų pinigai, pretenduoti į papildomą finansavimą, na, atsitik tu man taip, kad ir Klaipėdos meras prijaučia Laisvės partijai, ir jūs deleguotas Laisvės partijos, dar iš tos programos 5 mln. bendrai nukeliavo į EIMIN’ą. Atseit pamiršome paskutiniame etape EIMIN’ą kaip instituciją, kuri turi tokį finansavimą. Ministre, jūsų rezervas yra taip pat dalinamas, dar blogiau, nes buvo visoms savivaldybėms ir buvo ieškoma keliukų, o dabar štai vienam keliui tiesiog nutarime.
M. SKUODIS. Ačiū, gerbiama Rita, už klausimą. Praeitais metais tikrai ir Vilniaus rajonui skyrėme didesnį finansavimą, daug savivaldybių skundėsi, kad finansavimas galbūt didesnis neproporcingai. Savivaldybių asociacijos raštas tikrai mus pasiekė. Dėl projekto, kuris bus įgyvendinančiojo įstatymą, su Savivaldybių asociacija turėjome ir atskirą susitikimą, ir Vyriausybei prieš svarstant tikrai su visomis suinteresuotomis grupėmis jis yra aptariamas. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija nepadarys nė vieno veiksmo, kuris prieštarautų teisės aktams.
Bet vieną dalyką reikia pasakyti. Ką Vyriausybė nuspręs dar kitą savaitę ar truputį vėliau, aš negalėčiau pakomentuoti, bet vieną dalyką reikia pasakyti labai aiškiai. Mes turime vieną didelį projektą, tai yra Baltijos prospektas Klaipėdoje. Jis veda į uostą ir dėl jo Seimas, buvęs Seimas ir šis Seimas, skyrė finansavimą. Dabar faktas, kad mes jį turėsime užbaigti. Iš kokių lėšų ir kaip, tai čia Vyriausybė spręs pagal teisės aktus, o su Savivaldybių asociacija mes tikrai visus klausimus aptariame, tikrai įvertinsime tas pastabas ir atitinkamai priimsime sprendimus.
PIRMININKAS. Ar ponia Rita nori patikslinti klausimą? Galime mes būti demokratiški ir leisti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Noriu pasakyti, kad vakar vyko mūsų VVSK parlamentinė kontrolė šiuo klausimu. Tai LSA tikrai nepatikino, kad derinimo procedūros buvo pažeistos, kad jie išsireikalavo iš jūsų derinimo. Dabar jūs liepiate skubos tvarka, savivaldybės nepateiks savo argumentų, o šie 16 mln. yra 16 mln. vienam objektui. Baltijos prospektas, be abejo, svarbus, bet ar visų savivaldybių sąskaita, ar pritaikyti kriterijus kiekvienai savivaldybei, aš tikrai nemanyčiau…
PIRMININKAS. Prašyčiau trumpiau patikslinimą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …kad čia programa.
PIRMININKAS. Prašom, ministre, turbūt dar norėsite papildomai pasakyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto, nors ponia Rita man uždraudė kalbėti, negaliu nekalbėti, tai aš pakalbėsiu. Rezervas nėra savivaldybių rezervas, rezervas yra programos rezervas. Programos rezervas yra naudojamas taip, kad būtų pasiekta didžiausia bendra viešoji nauda. O savivaldybės gavo galimybę spręsti kur kas laisviau be jokio derinimo su Susisiekimo ministerija savo konkrečius projektus, kai įstatymas buvo pakeistas, ir tą turėtų ir daryti. Aš suprantu, kad ribotų išteklių visą laiką būna daug didesnė paklausa, negu turime išteklių, bet nereikėtų pamiršti, kad savivaldybės taip pat įstatymo pakeitimais gavo daug didesnę kompetenciją ir didesnių lėšų spręsti savo vietinius klausimus.
PIRMININKAS. Gerai, antrą kartą papildyti tikrai žodžio nesuteiksiu. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi Z. Balčytis.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau vis dėlto paklausti užsienio reikalų ministro. Vakar pas Prezidentą buvo galbūt ir ekonomikos ir inovacijų ministrė, buvo susitikimas dėl mūsų ekonomikos stabilumo, verslininkai dalyvavo. Žiūrint per televiziją, nelabai liko aišku, kas buvo sutarta ir ar tikrai visos pusės liko patenkintos, ar kiekvienas liko prie savo pusės.
Aš norėčiau vis dėlto paklausti gerbiamo G. Landsbergio. Vis dėlto jūs buvote pateikęs planą Prezidentui dėl santykių su Kinija įtampos mažinimo. Gal jūs galite pasakyti, kas tame plane buvo išdėstyta, kokie punktai ir kaip jums atrodo, ar mes liksime prie savo tos pačios politikos, ar vis dėlto ieškosime ateityje kokių nors kompromisų, nes tikrai matome, kad verslui yra gana sudėtinga? Matau, kad pagalbos nei iš Europos Sąjungos labai didelės nėra, ką čia mums visi žada, nei iš kitų pusių. Ar yra kokia nors terpė kokioms nors deryboms, kad ta padėtis būtų kitokia, geresnė? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties džiaugiuosi tikrai neeiliniu dėmesiu Lietuvos užsienio politikai, kai pastaruoju metu visi, matyt, esame įsitraukę į šitą temą. Man kiek apmaudu, kad vakar buvo taip pasirinkta neleisti pasisakyti visam verslui ar bent jau skirtingas nuomones atstovaujančiam, nes pačiame susitikime tų nuomonių buvo tikrai skirtingų. Mes suprantame, kad yra verslas, kuris dabar, sakote, yra tiesiogiai nukentėjęs arba nukenčia šiuo metu. Tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija dirbame su tuo verslu konkrečiai ieškodami būdų, kaip padėti įmonėms. Kartais tiesiog stengiamės išgelbėti ar padėti nukreipti vieną atskirą ar kelis konteinerius, kurie užstrigę Kinijos uostuose.
Bet lygiai taip pat yra atstovų verslo, ir tikrai stipraus, ir į ateitį orientuoto verslo atstovų, kurie kalba apie tai, kad problemos su Kinija nėra vienos Lietuvos problema, nėra vienos verslo šakos problema, jie tas problemas vertina jau ne vienus metus ir matė. Jie kalba apie tai, kad atsakingas verslas jau kurį laiką perorientuoja savo gamybą iš Kinijos, diversifikuoja tiekimo grandines, per kurias jie gauna sau reikalingas žaliavas, ir tai ketina daryti ir ateityje investuodami tikrai didžiules, milžiniškas sumas Lietuvoje (…) ir lygiai taip pat netgi tuose kraštuose, kurie jiems ir jų verslui yra reikalingi. Tas požiūris yra įvairus ir tikrai nėra vienareikšmis.
Dabar, jeigu kalbėtume apie mūsų diskusiją su Pekinu, tai aš esu tai sakęs turbūt nuo vasaros ir kartojęs, kad mes nuolat ieškome diplomatinio kelio, kaip pašalinti tam tikras įtampas ir užmegzti dialogą. Deja, mūsų pastangos nebuvo įvertintos Pekine. Tiesą sakant, diplomatinė erdvė diskutuoti, priešingai, buvo mažinama tiek ir atšaukiant ambasadorius, o vėliau apribojant mūsų diplomatų galimybes dirbti Pekine. Bet mes nenuleidžiame rankų ir toliau tą dialogą siekiame palaikyti dabar su mūsų partnerių Europos Komisijoje pagalba. Dialogo turinio atskleisti aš turbūt dabar nesiimsiu. Jis yra delikati tema. Diskutuojame, siūlome įvairius būdus išplėsdami mūsų tą dialogo lauką, kad jis nebūtų fiksuotas tiktai į vieną ar kitą klausimą. Suprantame, kad tiek Kinijai, tiek ir Europos Sąjungai tikrai ta tema yra plati.
Pabaigoje tik noriu pasakyti, kad ta tema diskusija daugiausia sukasi ir (…) turbūt pagrindinį aspektą, tai yra būtent apie prekybą, nes, kaip žinome, Europos Sąjungos prekybinė politika yra bendra Europos Sąjungos politika. Mūsų vertinimu, įsikišimas į bendrąją rinką trečiosios valstybės iš išorės yra jau pačių Europos Sąjungos pamatinių principų pažeidimas. Būtent tokį signalą ir tokią žinią mes ir formuojame drauge su Europos Sąjungos kolegų ir bičiulių parama būtent apie tai, kad nedera trečiajai valstybei kištis į bendrąją rinką. Jeigu, arba greičiau, kai bus dalykų, kurie bus praneštini, nedelsiant informuosime tiek ir kolegas čia, Seime, ir, aišku, visą Lietuvos visuomenę.
PIRMININKAS. Toliau klausia Z. Balčytis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu užduoti klausimą susisiekimo ministrui. Būdavo anksčiau tokia praktika, kad mes patvirtindavome programas, ypač kelių tiesimo, ir jų nebuvo galima keisti, pavyzdžiui, trejų, penkerių metų ilguoju laikotarpiu. Ar tiesa, kad šiuo metu kiekvienais metais galime tas programas keisti politinio sprendimo pagrindu?
Ir toliau. Kas valstybėje atsako už tam tikrų rodiklių, vadinamųjų kokybinių kelių rodiklių, pokytį šioje srityje, tai yra avaringumo skaičių, žuvusių žmonių skaičių, sukibimą, po to eksploatacinį laikotarpį ir daugelį kitų dalykų? Kaip žinome, Kelių direkcija šiandien yra valstybės įmonė, ir aš niekaip negalėjau surasti tų skaičių. Ačiū.
M. SKUODIS. Ačiū. Dėl skaičių tai man reikėtų tada pasižiūrėti, mums reikėtų individualiai pasižiūrėti, kokių skaičių, ir tada mes, kaip ministerija, pateiktume atsakymus, kur jie yra, kas konkrečiai atsakingas ir panašiai.
O dabar konkrečiai dėl eilių. Turbūt jūs turite galvoje klausimą apie valstybinių projektų eiles. Visos eilės yra paskelbtos Automobilių kelių direkcijos puslapyje ir šiuo atveju jokių keitimų būti negali. Aš įsivaizduoju, nebent yra tokia situacija, kad galbūt kur nors pirkimai užstrigo, tai tam, kad per metus būtų investuotos lėšos tinkamai, galbūt kitas projektas yra įgyvendinamas laiku. Bet tikrai jokių pakeitimų negali būti, nebent tai yra oficialiai paskelbtas koks nors keitimas, bet jų paskutiniu metu nebuvo. Kad naujos eilės kai kurių objektų yra sudarytos tokios, kurių anksčiau nebuvo sudaryta, tai taip, bet kad kokie nors pakeitimai – tai to būti negali.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Gedvilas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi energetikos ministro nėra, tai, matyt, premjerė atsakys. Jūs minėjote, kad net 95 % priklauso nuo žaliavų kainos, tai mano klausimas dėl šilumos. Juk mes dabar turime… Daugiausia naudoja dujas ir biokurą, be to, yra galimybė šildyti ir biodujomis. Kodėl mes nemažiname to procento, nes, pavyzdžiui, dabar Vilniuje skaičiuojant bazinę kainą didesnis santykis yra dujų negu biokuro, o mes šituos išteklius turime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kainų reguliavimu, kaip žinote, Lietuvoje užsiima nepriklausoma institucija, pavadinimu VERT, ir aš jų metodologijų tikrai nekvestionuosiu, nes jos nuo mano norų ar nenorų nepriklauso. Jūs nesate teisus, nes tose savivaldybėse, kuriose buvo pereita prie biokuro, kainų pokyčiai, nors biokuro kainos taip pat kito, bet yra tiesiog rinkos konjunktūros dalykai, nes jeigu vienas kuras brangsta, tai tada substitutai taip pat į tai reaguoja. Bet didžiausias kainos augimas yra Vilniaus mieste, ir Vilniaus miesto šilumos tiekime, žaliavoje dujos sudaro beveik 50 %. Tai štai jums ir atsakymas. Tuose miestuose, kuriuose situacija yra kitokia, mes tikrai nematome tokių skaičių, kokius matome Vilniaus mieste. Deja, problema yra tokia, kad laiku perorientavimas į kitus žaliavos šaltinius kaip kitur nebuvo padarytas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Toliau. (Balsai salėje) Kolegos, nebetęskime atsakymo neformaliu lygiu.
Dabar toliau klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis. Jeigu nebus, tada ruošiasi D. Kepenis.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma pasinaudodamas proga noriu nuraminti premjerę dėl jos nuogąstavimų, neva įstatymo dėl priverstinio vakcinavimo nepriėmimas kels medikams grėsmę. Tikrai nesijaudinkite, medikai šią sritį išmano ir priims kiekvienas savo sveikatai naudingiausią sprendimą, ir viskas bus geriau, negu galite įsivaizduoti.
O sveikatos apsaugos ministro leiskite paklausti, kaip taip atsitinka, kad viena po kitos šalys iš principo švelnina pandemijos valdymo priemones, nes omikrono atmaina gana lengvai persergama, ir iš viso atsisako kaukių dėvėjimo, tuo tarpu jūs sugriežtinote reikalavimą renginiuose dėvėti nebe kaukes, o respiratorius. Kaip manote, ar toks reikalavimas nėra perteklinis? Kokiu tyrimu remiantis buvo priimtas toks sprendimas? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ar čia reikia atsakymo, ar tik…
A. DULKYS. Jūsų informacija nėra tiksli. Tikrai visose šalyse nėra daromos atlaisvinimo priemonės. Kiekviena valstybė turi priemonių rinkinį, kai kurias priemones pastiprina, kai kurias keičia, kai kurias modifikuoja. Ar mes kalbėtume apie galimybių pasą – faktiškai visose Europos Sąjungos šalyse jis šiuo metu vienokiu ar kitokiu pavadinimu egzistuoja, yra ir kaukės, o respiratoriai yra tikrai saugesni. Kadangi, kaip suprantu, vis tiek jūsų netekins joks mano atsakymas, gal pasakysiu tik tiek, kad, tarkime, tai, ką mes matome, kad užsikrėtimų skirtumas tarp nepasiskiepijusių ir pasiskiepijusių trimis dozėmis yra net 11 kartų. Patikėkite, ar naudojamės priemonėmis, ar nesinaudojame, ar skiepijamės, ar nesiskiepijame, tie skirtumai yra tikrai pakankamai didžiuliai, todėl į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Neklaidinkite.
PIRMININKAS. Premjerė pageidauja papildyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi aš buvau paminėta, irgi truputį įsiterpsiu. Aš tikrai neišgyvenu, žinokite, aš išgyvenu dėl tų žmonių, kurie numirs dėl to, kad paklausė blogo patarimo, arba sunkiai gulės ligoninėje, prisigulės pragulų ir visokių kitokių komplikacijų. Ir jūs, matydami kasdien statistiką, turbūt matote, kad šita statistika „neigiama prasme“, deja, puošia žmones, kurie nėra paskiepyti.
Dabar dėl karantino reguliavimo. Taip, vakar Jungtinės Karalystės premjeras paskelbė apie tai, jog kovo mėnesį bus atšaukti reikalavimai. Jūs gi pažįstate grafikus ir matote, kada kažkas kyla, kada kažkas krinta. Jūs turbūt matote, kad Jungtinės Karalystės pikas jau yra praėjęs. Mums dar turbūt iki jo yra pora savaičių minimum. Kai mes jau jį pereisime, tada mes ir būsime kažkuriame pasaulyje ir spręsime tai, ką reikia.
Aš labai prašyčiau neteigti, jog omikronas čia yra kažkoks labai lengvas dalykas, visi labai lengvai persirgs, bus imunizuoti ir viskas bus valio. Yra žmonių, kurie atsiranda ligoninėse ir dėl omikrono, jie veikiausiai taip pat mirs, deja, daugiausia tai yra neskiepyti žmonės. Reikia daryti tam tikras išlygas dėl šių lengvabūdiškų pasisakymų. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Žemaitaičio nėra. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi L. Nagienė. Jos taip pat nematau. Tada J. Sabatauskas. Jo taip pat nematau. Žiūrėsime, kas čia dar bus. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Noriu pasveikinti sveikatos ministrą. Šiandien opozicijai pavyko jus išgelbėti nuo medikų neapykantos, socialinių darbuotojų, paskui mokytojų. Ta įtampa, kurią jūs sukėlėte visuomenėje, buvo begalinė. Šiandien neįvyko sprogimas dėl to, kad mes jus išgelbėjome.
Ir aš matau, kaip jūs šiandien pradėjote naują kampaniją, jūs lipate ant to paties grėblio. Pradėjote naują kampaniją, vadinamą „Nebūk paskutinis“. Čia fantastika. Kur nebūk paskutinis: ar kapuose, ar krematoriume, ar eilėje prie skiepo? Mes turime šešis kartus daugiau pripirkę skiepų, negu mums pakanka. Tai kur čia paskutinis? Kas čia tokie per fokusai? O kadangi jūs – biznio projekto autorius, koks biznis pakeitus šią kaukę šita kauke? Kokį procentą gausite jūs asmeniškai? O jeigu jūs tikrai nesuinteresuotas, kiek kainuoja Lietuvoje skiepai, testų branginimas, visa šita velniava? Verslininko akimis, čia yra superbiznio projektas, kurio centre esate jūs ir kai kurie jūsų kolegos. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ar čia klausimas? (Balsas salėje) Kieno klausėte? (Balsai salėje) Biznio autorių neatsirado, matyt, tuo Vyriausybės valandą baigsime, nes ir tam skirtas laikas baigėsi. Ačiū ministrams.
13.04 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar pareiškimų žanras. Ne registracija, dar keliolika minučių tikrai. Slaptas balsavimas numatytas popietiniu laiku, vėliau. Žiūrime, pareiškimai. Pirmasis V. Valkiūnas. Tribūnoje galima ir be kaukės.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji, yra priežastis – yra pasekmė. Kaip gyventi mums čia tiems, kurie vadinamės žmonėmis? Kodėl taip, o ne kitaip? Kuo aukštesnis vyro testosterono lygis, tuo jis yra kovingesnis, agresyvesnis. Jis – karys, kovotojas, medžiotojas, turintis kario geną. Moterims patinka užkariautojai, jie galės apginti jas ir savo šeimą. Joms patinka žmogus, su kuriuo turės sveikų palikuonių. Taip gamta sutvarkyta. Moters genai – ne kario genai, o mamos – šeimos, vaikų auklės. Ji – stabilumo židinys. Kuo testosterono lygis žemesnis, tuo moteris moteriškesnė, ramesnė. Kodėl smurtą patyrusios moterys, išsiskyrusios su smurtautoju, vėl susiranda kitą smurtautoją? Nes tos moterys ieško kario, užkariautojo, mačo. Vėl lipa ant to paties grėblio. Ar ne taip?
Tad, prieš pradėdami bendrą gyvenimą, bent patikrinkite vienas kitą. Alkoholis neutralizuoja realumo, adekvatumo, suvokimo būsenos neuronus. Neuromediatoriai gauna klaidinantį poveikį ir veiksmai keičiasi. Aišku, ne visiems vienodas poveikis. Vieni eina miegoti, kiti tampa agresyvūs su moterimis ar be moterų, nori sekso ar priekabiauti, pasimušti. Visuomenėse, kur vyrų, turinčių kario geną ir aukštą testosterono lygį, kritinė masė, pavyzdžiui, čečėnų, ir socialinės tradicijos, ir papročiai kitokie. Tačiau ten, esant tokiai visuomenei ir biologinei sandarai, kitaip vargu, ar būtų geriau. Kai per amžius patikrinti variantai ir pasirinktas globalizmas laužo geriausias tradicijas ir papročius, tautų kraustymasis ir maišymasis sukelia chaosą ir destrukciją.
Čia pamąstymai tiems, kurie ieško svetimų kraštų konvencijų, laužydami biologines tiesas, socialinius ryšius. Neaišku, kodėl tyli Lietuvos psichologai, psichiatrai. Ar užtildyti taip, kad bijo prarasti darbą ir pragyvenimo šaltinį? Turbūt globalistų svajonė selekcionuoti naują žmogaus rūšį su kitais biologiniais ir anatominiais parametrais. Aš manau, kad reikia puoselėti nesenstančią klasiką, vadinamą žmogumi! Mylėkime žmogų, nes jis – tai tu! Saugokime savo tradicijas, savo šeimas ir Lietuvą!
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar D. Kepenis pateiks pareiškimą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mūsų visų rinkėjai tikrai stebisi, kaip čia tuščia salė, ką mes čia šnekame. Bet aš manau, kad jūs stebite, kas čia vyksta, tikrai matysite vaizdo įrašą. Šis mano pareiškimas, pasisakymas turėtų būti suprantamas kaip dar vieno etapo finišas. Štai faktiškai baigiasi penkeri metai, kai aš esu čia, Seime. Baigiasi metai, kai nauja kadencija dirba. Apie tai, kas dabar Lietuvoje tvyro, mums anksčiau tiesiog nebuvo rimtos progos kalbėti. Mes tikrai matėme, kad Lietuva daug metų buvo medikalizuota valstybė, vienus daiktus vadinome kitais daiktais, todėl mes esame taip giliai šiandien įklimpę, nes niekaip neatskiriame, kas yra sveikata, kas yra gydymas. Vien todėl, kad Seimo nutarimas „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ ar rezoliucija „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“ nebuvo vykdomi, mes šiandien ir turime tą padėtį, kai tyčiojamės iš savo žmonių. Ačiū Dievui, šiandien mes neleidome pasityčioti iš gydytojų. Jie tikrai labai daug savo sveikatos atiduoda tam, kad nebūtų šito absurdo, dabar mūsų matomo Lietuvoje.
Aš tikrai raginu visus Lietuvos gydytojus, sveikinu su jūsų pergale šiandien, bet aš tikrai raginu visus atsibusti, kurie dar pasislėpę, ir palaikyti savo drąsius bičiulius, kurie yra susitelkę į Sveikatos teisės institutą, profesorių E. Vaitkų, daktarą Adą, jie pradėjo drąsiai kalbėti ir aiškinti žmonėms, kas čia darosi.
Noriu štai ką pasakyti. Mes visi matėme Sausio 13-ąją, ką tik pasibaigė. Aš džiaugiuosi, kad konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė tą dieną gavo įkvėpimo ir pasakė, kad šitame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme neturėtų būti smurto lyties pagrindu, nes ji suprato, kad tie žmonės, kurie čia atvyko, tikrai pasipiktinę mūsų daroma politika. Ir ji jau pradėjo keistis. Jeigu jūs, mieli Lietuvos žmonės, rinkėjai, dažniau atvyktumėte čia, prie Seimo, (va, Vasario 16-ąją), labai gražiai, labai taikiai dainuodami, šokdami, rodytumėte pavyzdį, kad tauta bunda. Jie tikrai nenori jokio smurto, jie nori pažadinti, kaip atsibudo Vilija, kaip atsibudo A. Ažubalis. Na, kaip puikiai veikia čia kiti kolegos – galima žavėtis P. Gražulio entuziazmu, jis neužmušamas yra, tikrai šaunus žmogus. Palaikyti reikia juos pradžioje, o tai, kad pabalsavome… Reikia palaikymo tiems, kurie šiandien išdrįso pasakyti „ne“ šitos pasaulinės mafijos šėlsmui.
Pamenate, Lietuva buvo pirmoji, kuri sugriovė Tarybą Sąjungą. Tai aš jums drąsiai sakau – Lietuva gali būti pirmoji, kuri sugriaus pasaulyje šitos mafijos siautėjimą, jos rezidentų šiandien yra Lietuvoje. Mes iki šiol nematome jų plano, ketvirtoji pramonės revoliucija – apie ją mums šita pusė aiškina – naujoji pasaulinė tvarka. To plano tai nėra. Tai šitie žmonės, kurie jį vykdo… Palaikyti reikia tuos, kurie priešinasi, mes tikrai galime pasakyti pasauliui „ne“.
Tos valstybės, kurios iki šiol dalyvauja tame projekte… Pamenate, atvažiavo Švabas į Lietuvą, jį čia apsikabino aukščiausi mūsų pareigūnai ir dėkojo jam. Už ką jam dėkojo? Už tai, kad sukūrė dešimt centrų pasaulio. Vienas iš mūsų Lietuvos jaunuolių aiškina, kad čia jau būsimas pasaulio lyderis. O šitie visi dešimt centrų, iš kur jie? Jie visi apmokyti, pradedant A. Merkel ir baigiant australų, austrų, Kanados, Zelandijos lyderiu – jie visi pamokyti, kaip reikia su tuo pasauliu elgtis ir kaip daryti tą revoliuciją. Ir mes šiandien matome, kad tos revoliucijos veikėjai, kurie genderizmo ideologiją mums stumia, aš jau nekalbu apie pandemiją, nekalbu apie skaitmenizaciją, iškreiptą žaliąjį kursą – visa tai yra tos pačios programos dalys. Mes tikrai turime šiandien pabusti ir pasakyti šitam dalykui „ne“.
Mes dabar jau žinome, kas yra Overtono langas, šiandien vieną Overtono langą jau uždarėme, bet Trojos arklys lieka – tą Trojos arklį mes visi turime sustabdyti ir nebeleisti iš mūsų tyčiotis. Aš neabejoju, manau, kad per tas likusias dienas iki Vasario 16-osios, ypač iki kovo 21 dienos, mes tikrai atšauksime ir tą galimybių pasą, jis yra čia mūsų skaldymo pagrindinis instrumentas, atšauksime visą šitą absurdą, kuris Lietuvoje sukasi. Mes tikrai susirinksime kovo 21 dieną Klaipėdoje, kur konservatorių dėka apjungtos Klaipėdos ligoninės, globojamos universiteto, ir ten įvykdysime tą nutarimą, kurio neįvykdėme praeitoje kadencijoje, kai buvo pavesta Klaipėdos universitetui kartu su devyniais Lietuvos universitetais, kurie pasirašė sutartį Klaipėdoje, padaryti Klaipėdą sveikatos centru ir paruošti modelį, kurį dubliuotų visa Lietuva.
Tikros sveikatos, tikro imuniteto, laimės, sveikatos, gėrio, pagarbos vienas kitam, garbės jausmo, sąžinės ir atsakomybės – to aš visiems jums šiandien linkiu atsisveikindamas po šios kadencijos ir kviesdamas gražiai, garbingai sutikti mūsų artėjančias šventes. Būkite sveiki. Ačiū.
PIRMININKAS. Šia aukšta gaida ir baigsime rytinį posėdį, nes kiti du pareiškimų autoriai salėje nepasirodė, matyt, buvo pasirengę kitokiam balsavimo rezultatui. Registruojamės. Vertinu kantrybę tų, kurie yra salėje, kad istorijoje būtų užfiksuoti. (Balsai salėje) Gerai, šiandien matau, kad visiems daug kažkokio įkvėpimo.
Užsiregistravo 8.
Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.