|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
2
|
1
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir
teisėkūros principams teikiame šias pastabas:
2
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „kuriuo suteikiama“ įrašytini žodžiai
„kurias pabaigus suteikiama“, nes kvalifikacijos suteikiamos ne pačiu
profesiniu mokymu, o profesinio mokymo įstaigos sprendimu, atsižvelgiant
į profesinio mokymo metu asmens įgytas kompetencijas. Analogiško turinio
pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 dalyje apibrėžtos sąvokos „neformalus
profesinis mokymas“ turiniui.
|
Pritarti
|
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
2
|
5
|
|
|
Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje
nereikėtų nustatyti, kad modulinis profesinis mokymas – mokymas vykdomas
pagal formaliojo profesinio mokymo programą.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Modulinis
profesinis mokymas gali būti vykdomas ir formaliuoju ir neformaliuoju būdu.
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
4
|
|
1
|
|
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte
brauktini pertekliniai žodžiai „ar įgyti naują kvalifikaciją“, nes teisė
įgyti kvalifikaciją (tiek pirmą, tiek naują) jau įtvirtinta šiame punkte.
|
Pritarti
|
Išbraukti „ar
įgyti naują kvalifikaciją“ ir 4 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
6
|
7
|
|
|
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo
projekto 6 straipsnio 7 dalis taikoma ne visiems pameistrystės darbo sutartis
sudariusiems darbdaviams, siūlome šią nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai
profesinis mokymas vykdomas pameistrystės profesinio mokymo organizavimo
forma, darbdavys, pameistrystės darbo sutartį sudaręs su mokiniu, kuris
mokosi ir pagal vidurinio ugdymo programą, privalo sudaryti sąlygas
pameistriui patogiu laiku baigti vidurinio ugdymo programą švietimo ir mokslo
ministro nustatyta tvarka“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 6
straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Tuo atveju, kai profesinis mokymas vykdomas pameistrystės
profesinio mokymo organizavimo forma, Darbdavysdarbdavys, pameistrystės darbo sutartį sudaręs
su pameistriu pameistrystės darbo sutartį su mokiniu, kuris mokosi
ir pagal vidurinio ugdymo programą, privalo sudaryti sąlygas baigti
vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo ir mokslo
ministro nustatyta tvarka. Pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaroma
tik mokiniui įgijus pagrindinį išsilavinimą.“
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
11
|
|
3
|
|
Įstatymo projekto
11 straipsnio 3 punkte nustatoma, kad asmuo laikomas įgijusiu pirmąją
kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją kartu su pagrindiniu
išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis įgijo kvalifikaciją kartu su
viduriniu išsilavinimu. Ši nuostata taisytina, atsižvelgiant į jos
klaidinančią formuluotę, nes neįmanoma profesinės kvalifikacijos įgyti vienu
metu kartu ir su pagrindiniu, ir su viduriniu išsilavinimu. Be to, nėra
aiškus 3 punkte nurodytų pirmosios kvalifikacijos įgijimo sąlygos išskyrimo
tikslas, nes, mūsų nuomone, šio straipsnio 4 punktas, nustatantis pirmosios
kvalifikacijos įgijimo kartu su viduriniu išsilavinimu sąlygą, apima ir 3
punkte išdėstytas sąlygas.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 11
straipsnio 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) kartu su
pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis (arba nenutraukęs
mokymosi) įgijo kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu
išsilavinimu“
Atitinkamai
tikslinti ir 18 straipsnio 12 dalį:
„12. Asmenys, įgiję kvalifikaciją pagal pirminio
profesinio mokymo programą, išskyrus tuos, kurie įgijo kvalifikaciją kartu su
pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi)
įgijo kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, taip
pat asmenys arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, ir
siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje,
priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta
tvarka.“
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
12
|
2
|
|
|
Įstatymo projekto
12 straipsnio 2 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes identiško
turinio nuostatos, nustatančios formaliojo profesinio mokymo programų baigimo
pasekmes, jau įtvirtintos įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje bei 7
straipsnio 3 dalyje.
|
Pritarti
|
Atsisakyti 12 straipsnio 2 dalies
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
13
|
4
|
|
|
Įstatymo projekto
13 straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvokos „mokymosi kreditas“ apibrėžimą
reikėtų perkelti į projekto 2 straipsnį, kuriame apibrėžiamos visos įstatyme
vartojamos sąvokos.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinimas,
kad mokymosi kreditas apibrėžtas 13 straipsnio 5 dalyje. Perkelti.
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
13
|
6
|
|
|
Derinant projekto
terminiją tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje prieš žodį
„kreditų“ įrašytinas žodis „mokymosi“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 13
straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
Profesinio mokymo
programos vienų metų įprastinė apimtis yra 60 mokymosi kreditų, bet ne
mažiau kaip 30 mokymosi kreditų.
|
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
13
|
8
|
|
|
Įstatymo projekto 13 straipsnio 8 dalis tikslintina, aiškiau
nustatant, koks valstybinis finansavimas būtų skiriamas mokiniui, pakeitusiam
profesinio mokymo programą toje pačioje švietimo srityje, t.y. nėra aišku, ar
tokiam asmeniui finansavimo dydį sąlygotų jo buvusios profesinės mokymo
programos kaina, ar, vis dėlto, valstybinis finansavimas liktų ir naujai
pasirinktai profesinio mokymo programai ir jos kainai.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 13 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Asmuo, kurio formalų profesinį mokymą finansuoja valstybė,
švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę
keisti profesinio mokymo programą ir formą toje pačioje švietimo srityje
pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių, neprarasdamas likusios valstybinio
profesinio mokymo finansavimo dalies, ne didesnės negu tos profesinės mokymo
programos kaina, pagal kurią asmuo mokėsi iki pakeisdamas profesinio
mokymo programą, kaina.“
|
|
10.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
14
|
3,
7
|
1
ir 4
|
|
Įstatymo projekto
14 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje, 7 dalies 1 ir 4 punktuose, 8
dalies 4 punkte bei 11 dalies 5 punkte brauktini žodžiai „Lietuvos ar“,
kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato juridinio asmens statuso
neturinčių asmenų teisinės formos.
|
Pritarti
|
Išbraukti žodžius
„Lietuvos ar“
|
|
11.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
14
|
5
|
|
|
Įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo
atveju, kai licencijai gauti pateikti ne visi reikiami dokumentai, dokumentai
netinkamai įforminti ar dokumentuose yra netikslių duomenų, pareiškėjams
nustatomas 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Svarstytina, ar
tikslinga ir prasminga apskritai nustatyti kažkokį konkrečiai apibrėžtą
terminą dokumentų trūkumams ištaisyti, nes vienintelė tokių trūkumų
neištaisymo teisinė pasekmė yra ta, kad paraiška dėl licencijos išdavimo
tiesiog nebūtų nagrinėjama. Jeigu būtų nuspręsta palikti šią nuostatą,
reikėtų nurodyti pasekmes tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 20 darbo dienų
neištaisytų pateiktų dokumentų licencijai gauti trūkumų.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 14
straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją
išduoti turi būti pateikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitoms
juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms ir
jų padaliniams ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo)
gavimo dienos. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pateikti
dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių
duomenų, Švietimo ir mokslo ministerija per 10 darbo dienų nuo dokumentų
gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti (papildyti, patikslinti)
licenciją fizinį ar juridinį asmenį, juridinio asmens statuso neturinčias
valstybės narės organizacijas bei jų padalinius ir nustato 20 darbo dienų
terminą trūkumams pašalinti. Jei per šį terminą trūkumai nepašalinami,
Švietimo ir mokslo ministerija atsisako išduoti licenciją. Terminas
licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir
informacijos pateikimo dienos.“
|
|
12.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
14
|
8,
9, 11
|
|
|
Atsižvelgiant į
tai, kad profesinio mokymo veiklą licencijuojanti institucija yra Švietimo ir
mokslo ministerija, o ne šios institucijos vadovas, įstatymo projekto 14
straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo
ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“. Atitinkamai
tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, nustatančios licencijuojančios
institucijos kompetenciją ir priimamus jos sprendimus.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti ir
išdėstyti 14 straipsnio 8 ir 9,11 dalis ir išdėstyti jas taip:
„8. Švietimo ir mokslo ministras ministerija raštu
įspėja licencijos turėtoją ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą
trūkumams pašalinti šiais atvejais“
„9.Jeigu šio straipsnio 8 dalyje išvardyti trūkumai nėra pašalinami
per nustatytą terminą, švietimo Švietimo ir mokslo ministras ministerija
priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki 20 darbo
dienų, kai yra objektyvių priežasčių, šis terminas gali būti pratęsiamas dar
iki 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti.“
„11. Švietimo ir
mokslo ministras ministerija priima sprendimą licencijos
galiojimą panaikinti šiais atvejais:“
|
|
13.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
14
|
10
|
|
|
Įstatymo projekto
14 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad pašalinus pažeidimus
licencijos sustabdymas ne gali, o privalo būti panaikinamas. Be to, iš
pateiktos formuluotės nėra aišku, ar licencijos galiojimo sustabdymas turi
būti panaikintas nedelsiant, ar vis dėlto, tik ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo dokumentų, įrodančių, kad įstatymo ar kitų teisės aktų normų
pažeidimas buvo pašalintas, pateikimo licencijuojančiai institucijai. Mūsų
nuomone, įstatyminis įpareigojimas licencijuojančiai institucijai nedelsiant
priimti atitinkamą sprendimą suponuoja trumpesnį terminą nei 5 darbo dienos.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 14
straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip:
„10. Licencijos
galiojimo sustabdymas Švietimo švietimo ir mokslo ministro
ministerijos sprendimu gali būti panaikinamas nedelsiant, ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu nustatyti pažeidimai pašalinami.“
|
|
14.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
14
|
11
|
6
|
|
Įstatymo projekto
14 straipsnio 11 dalies 6 punktas tikslintinas, vietoj žodžių „teikėjo ar“
įrašant žodžius „įstaigos ar“, o po žodžio „įstaiga“ – žodžius „ar kitas
profesinio mokymo teikėjas“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Išorinis
institucinis vertinimas yra taikomas tik profesinio mokymo įstaigoms siūloma
tikslinti 14 straipsnio 11 dalies 6 punktą:
„6) pakartotinio profesinio
mokymo įstaigos išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo
teikėjo ar kito profesinio mokymo teikėjo vertinimo metu
veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo
profesinio mokymo įstaiga ar profesinio mokymo teikėjas,
bendradarbiaudamas su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo ir
mokslo ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu
pateiktų rekomendacijų;
|
|
15.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
14
|
16
|
|
|
Sistemiškai
vertinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, manome, kad projekto 14
straipsnio 16 dalis, atsižvelgiant į jos turinį bei į šio straipsnio
struktūrą, turėtų būti dėstoma iš karto po šios straipsnio 11 dalies.
|
Pritarti
|
Perkelti ir
atitinkamai pakeisi numeraciją
|
|
16.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
15
|
2
|
|
|
Nėra aišku, kodėl
įstatymo projekto 15 straipsnyje apibrėžiama ir reguliuojama tik valstybinės
ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos veiklos forma, nenustatant galimų nevalstybinės
profesinio mokymo įstaigos veiklos formų. Be to, atkreipiame dėmesį, kad
įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatos apskritai suponuoja, kad negali
būti steigiama ir veikti privati profesinio mokymo įstaiga, pvz., turinti
akcinės bendrovės teisinę formą. Atitinkamai nėra aišku, kodėl įstatymo
projekto 16 ir 17 straipsniuose bei kitose projekto nuostatose atskleidžiama
tik valstybinių ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigų valdymas, jų
veiklos planavimas, nenumatant nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų
veiklos pagrindų.
|
Pritarti
iš dalies
|
Pasiūlymas:
Atliepiant taip
pat Teisės departamento 23 pastabą, siūloma tikslinti 15 straipsnio 2 dalį ir
išdėstyti ją taip:
„2. Valstybinė ar savivaldybės profesinio mokymo įstaiga yra viešasis
juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus
pataisos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus), kurio
savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamai Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija arba įstaiga, ar savivaldybė. Valstybinės ar
savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalininkais gali būti fiziniai
asmenys ir kiti nei Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos arba
savivaldybės juridiniai asmenys.“
|
|
17.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
1
|
|
|
Įstatymo projekto
17 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje minimas galimas valstybinės ar
savivaldybės profesinio mokymo įstaigos valdymo organas - dalininkų
susirinkimas. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies
formuluotė suponuoja, kad valstybinės profesinio mokymo įstaigos savininkas
yra valstybė, o savivaldybės profesinio mokymo įstaigos – savivaldybė.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kas be valstybės ar savivaldybės gali būti
laikomas valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalyviu. Be
to, manome, kad vietoj žodžio „savininkas“ reikėtų įrašyti žodžius „savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Sąvoka savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra aktuali tik toms įstaigoms,
kurių savininkė yra valstybė ir (ar) savivaldybė, tad jei būtų pakeista ši
sąvoka, atitinkamai visos nuostatos reglamentuojančios pvz tarybų sudarymą,
nebebūtų taikomos privačioms įstaigoms. Įstatymų siekiama, kad tiek valstybės
ir (ar) savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei privačios profesinio
mokymo įstaigos atitiktų keliamus kokybės bei valdymo efektyvumo, o kartu ir
skaidrumo reikalavimus.
Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad privačios profesinio mokymo įstaigos atskirais atvejais
gali būti taip finansuojamos iš valstybės lėšų, todėl kokybės užtikrinimo bei
atskaitomybės principai taikytini visoms įstaigoms.
Taip pat
profesinio mokymo įstaigos yra reorganizuojamos į viešąsias įstaigas. Viešųjų
įstaigų įstatymas reglamentuoja dalininkystę.
|
|
18.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
|
|
T
|
Įstatymo projekto
17 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas
būtent valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdymas. Tačiau
šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyti ir reguliuojami atvejai, kai įstaigos
savininku nėra nei valstybė, nei savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, ir šiame
straipsnyje, ir kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskirti ir
sureguliuoti nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų veiklos pagrindus,
aptariant jų steigimo, veiklos bei pasibaigimo skirtumus nuo valstybinių ir
savivaldybių profesinio mokymo įstaigų.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Tikslinti 17
straipsnio pavadinimą. Kokybės užtikrinimo principai bei atsakomybės ir atskaitomybės
principai turi būti taikomi visoms profesinio mokymo įstaigoms.
Pasiūlymas:
Tikslinti 17
straipsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
„17 straipsnis.
Valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų valdymas“
|
|
19.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
5
|
|
|
Reikėtų
atskleisti įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad Tarybos
nariu gali būti asmuo, nesusijęs su kitais asmenimis ryšiais, dėl kurių
galėtų kilti interesų konfliktas, turinį, nes iš pateiktos formuluotės nėra
aišku kokio pobūdžio interesų konfliktas bei kokio pobūdžio asmeniniai ryšiai
turimi omenyje.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Atsisakyti formuluotės dėl „asmeninių ryšių“, nes yra keliamas
nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, o pagal Švietimo įstatymą mokyklos
tarybos nariams nėra keliamas toks neapibrėžtas „asmeninių ryšių“
reikalavimas.
Atitinkamai 17 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5.Tarybos
nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Švietimo
įstatyme, asmuo, nesusijęs su kitais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų
kilti interesų konfliktas. Tarybos nariu negali būti valstybės politikai
ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Specialiuosius
reikalavimus tarybos nariams nustato profesinio mokymo įstaigos savininkas
(dalininkų susirinkimas).“
|
|
20.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
4, 6, 7
|
|
|
Nėra
aiškus ne tik įstatymo projekto 17 straipsnio 4, 6 ir 7 dalių tarpusavio
santykis, tačiau ir pačios profesinio mokymo įstaigos tarybos formavimo
tvarka. Šio straipsnio 4 dalis suponuoja, kad profesinio mokymo įstaigos
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tiesiog patvirtina 9
tarybos narius, kuriuos atrenka ir deleguoja šioje dalyje nurodyti subjektai.
Tačiau to paties straipsnio 6 dalyje jau numatoma kažkokia švietimo ir mokslo
ministro tvarka, kuria remiantis apie tarybos narių ar nario atranką
skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje ir po to
atrenkami patys kandidatai. Be to, 7 dalyje jau nustatyta, kad profesinio
mokymo įstaigos savininkui teikiami tik siūlymai dėl kandidatų į tarybos
narius, o visą gautą informaciją profesinio mokymo įstaigos savininkas
pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Atsižvelgiant į tai, kad šios
įstatyminės tarybos formavimo tvarką nustatančios normos nedera tarpusavyje,
reikėtų jas tikslinti, aiškiai apibrėžiant kandidatų į tarybos narius
atrankos, jų delegavimo ir tvirtinimo tvarką, o taip pat savininko teises ir
pareigas įgyvendinančios institucijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei
subjektų, įgaliotų deleguoti asmenis į tarybą, kompetenciją bei tarpusavio
teises ir pareigas formuojant tarybą.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Atitinkamai
tikslinti 17 straipsnio 4, 5,6 ir 7 dalis ir išdėstyti jas taip:
„4. Profesinio mokymo įstaigos savininkas
(dalininkų susirinkimas) tvirtina tarybos sudėtį iš 9 deleguotų narių. Tarybą
sudaro vienas mokinių atstovas, vienas profesinio mokymo įstaigos mokytojų
atstovas, vienas profesinio mokymo įstaigos kitų darbuotojų atstovas, vienas
švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, keturi socialinių partnerių
atstovai, vienas regionų tarybos atstovas.
5. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos
reputacijos, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme, asmuo, nesusijęs su
kitais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Tarybos
nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai. Specialiuosius reikalavimus tarybos nariams nustato
profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas).
6. Vieną tarybos narį deleguoja visuotinis mokinių
susirinkimas (konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos darbuotojai
mokytojai, vieną – kiti profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, kiti 6
Tarybos nariai atrenkami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. vieną
– švietimo ir mokslo ministras, keturis narius deleguoja profesinio mokymo
įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo
įstaigos darbuotojams ir mokiniams, vieną – atitinkama regionų plėtros
taryba. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininkas (dalyvių susirinkimas).
7. Apie tarybos narių ar nario atranką, išskyrus mokinių atstovą, profesinio mokymo įstaigos mokytojų atstovą,
profesinio mokymo įstaigos kitų darbuotojų atstovą,
Švietimo ir mokslo ministerija turi viešai paskelbti savo interneto
svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti savininko (dalininkų susirinkimo)
nustatyti specialieji reikalavimai tarybos nariams ar nariui ir paraiškos juo
tapti pateikimo tvarka. Kandidatai į tarybos narius atrenkami tvirtina
švietimo ir mokslo ministras nustatyta tvarka. Siūlymai
dėl kandidatų į tarybos narius skyrimo teikiami savininkui (dalininkų
susirinkimui) per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto
viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą gautą informaciją
profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) per 5 darbo
dienas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai ar jos įgaliotai
institucijai.“
|
|
21.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
10
|
|
|
Įstatymo projekto
17 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „priėmimo dienos“ įrašytini žodžiai
„įsigaliojimo dienos“.
|
Pritarti
|
Atitinkamai
patikslinti
|
|
22.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
15,
16
|
|
|
Įstatymo
projekto 17 straipsnio 15 ir 16 dalyse vietoje blanketinės nuorodos į šio
straipsnio 10 dalį, turi būti pateikiama nuoroda į 11 dalį.
|
Pritarti
|
Atitinkamai
patikslinti
|
|
23.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
18
|
|
|
Įstatymo projekto
17 straipsnio 18 dalies pirmas sakinys tikslintinas, nes profesinio mokymo
įstaigų steigime gali dalyvauti ir juridinio asmens statuso neturinčios
valstybių narių organizacijos (atitinkami tikslintina ir šio straipsnio 19
dalis). Tuo tarpu antrasis šios dalies sakinys nedera su projekto 15
straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad valstybės ir savivaldybių profesinio
mokymo įstaigų savininkas yra arba valstybė, arba atitinkamai savivaldybė,
t.y. pagal 15 straipsnio 2 dalį valstybinėse ir savivaldybių profesinio
mokymo įstaigose negali būti kelių dalininkų. Jeigu siekiama nustatyti, kad
ir valstybinėse bei savivaldybių profesinio mokymo įstaigose valstybė bei
savivaldybė gali būti ir tik vienas iš įstaigos dalininkų, tai reikėtų
aiškiai nustatyti projekto 15 straipsnyje.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 17
straipsnio 18 dalį:
„18. Profesinio mokymo įstaigos dalininkas gali būti fizinis arba
juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturinti valstybės narės
organizacija. Reikalavimus valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo
įstaigos dalininkams tvirtina Vyriausybė.“
|
|
24.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
19
|
|
|
Įstatymo projekto
17 straipsnio 19 dalis tikslintina, nes valstybės ar savivaldybės
institucijos ar įstaigos nėra laikomos įstaigos dalininkais, t.y. jos tik
įgyvendina valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos savininko (ar dalininko)
teises ir pareigas.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 17
straipsnio 19 dalį:
„19. Tas pats fizinis arba juridinis asmuo, taip pat juridinio
asmens statuso neturinti valstybės narės organizacija, išskyrus savininko
teises ir pareigas įgyvendinančias valstybės ar savivaldybės institucijas
ir įstaigas, negali būti daugiau kaip dvejų valstybės ar savivaldybės
profesinio mokymo įstaigų dalininku, turinčiu daugiau kaip pusę balsų
dalininkų susirinkime.“
|
|
25.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
17
|
20
|
|
|
Įstatymo projekto
17 straipsnio 20 dalies pirmasis sakinys brauktinas kaip perteklinis ir
nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų. Be to, šios dalies
antrajame sakinyje reikėtų paaiškinti formuluotės „valstybė ar savivaldybė
turi sprendžiamojo balso teisę“ turinį, nes Viešųjų įstaigų įstatymas
nenumato tokio dalininko balso. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų įstaigų
įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų
susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1
dalies 9, 10 ir 11 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami
kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato viešosios įstaigos įstatai ir ji
negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.
Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi
viešosios įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų
susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta
kitaip“. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. Taip
pat nėra aišku priimant kokio pobūdžio sprendimus, nurodytus Viešųjų įstaigų
įstatymo 8 straipsnyje, valstybė ar savivaldybė turėtų sprendžiamojo balso
teisę, nes minėtame straipsnyje tiesiog nustatoma įstaigos įregistravimo
Juridinių asmenų registre tvarka.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 17
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Kiekvieno
dalininko balsų skaičius visuotiniame dalininkų susirinkime nustatomas
Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Visuotiniame dalininkų
susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 8
straipsnyje ir 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose,
valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė
yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso
teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas nei balsuoja valstybė ar
savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai sprendžiamojo balso
teisę turi valstybė.“
|
|
26.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
18
|
10
|
|
|
Svarstytina
įstatymo projekto 18 straipsnio 10 dalies nuostata, nustatanti, kad švietimo
ir mokslo ministras nustatytų bendrąją priėmimo tvarką ir asmenims,
siekiantiems įgyti kvalifikaciją nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose
valstybės nefinansuojamoje vietoje. Manytume, kad priėmimo organizavimas į
tokias vietas yra pačių nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų prerogatyva.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Bendrojo priėmimo
tvarka, kuri vykdoma centralizuotai yra taikytina visoms profesinio mokymo
įstaigoms ir yra vykdoma per bendrąją priėmimo sistemą.
Papildomus
reikalavimus stojantiesiems ar atskirus priėmimo tvarkos principus turi teisę
nusistatyti visos profesinio mokymo įstaigos.
|
|
27.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
19
|
3
|
|
|
Nėra aiškus
įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio, numatančio,
kad profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas tik gavus atitinkamų
sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo
organizavimo apimčių atitinkamame ūkio sektoriuje, įgyvendinimas, t.y. nėra
aišku, ar pats profesinio mokymo teikėjas turės gauti šių komitetų
įvertinimą, ar vis dėlto gavęs tokius įvertinimus švietimo ir mokslo
ministras turės nustatyti profesinio mokymo pameistrystės formos vykdymo
atitinkamuose sektoriuose sąlygas.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 19 straipsnio 3 dalį
„3. Profesinio
mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu sudaro
pameistrystės darbo sutartį Darbo kodekse nustatyta tvarka.
Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio
mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio
mokymo sutartį, arba darbo vietoje, jeigu profesinio
mokymo teikėjas nesudaro profesinio mokymo sutarties su profesinio mokymo įstaiga, tačiau užtikrina sąlygas teoriniam mokymui darbo
vietoje. Profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas
tik gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų
pameistrystės mokymo organizavimo apimčių atitinkamame ūkio sektoriuje. Švietimo
ir mokslo ministras, gavęs sektorinių profesinių komitetų įvertinimą, nustato
profesinio mokymo pameistrystės formos priėmimo sąlygas priėmimo į profesinio
mokymo įstaigas tvarkoje.“
|
|
28.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
19
|
4
|
|
|
Įstatymo projekto
19 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „būdus“.
|
Pritarti
|
Išbraukti žodį „būdus“
|
|
29.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
26
|
1
|
15
|
|
Atsižvelgiant į
tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija ne tik išduos licencijas vykdyti
formalųjį profesinį mokymą, tačiau vykdys ir visas kitas licencijuojančios
institucijos funkcijas, įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 15 punktą
siūlome dėstyti taip: „vykdo formaliojo profesinio mokymo ir su juo
susijusios veiklos licencijavimo funkcijas“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 26 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) vykdo
formaliojo profesinio mokymo ir su juo susijusios veiklos licencijavimo
funkcijas Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas vykdyti
formalųjį profesinį mokymą;“
Taip pat,
siekiant sureguliuoti 26 straipsnį su kitais įstatymo straipsniai siūloma
tikslinti 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir išdėstyti jį taip:
„9) steigia
ir tvarko Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrą ir Kvalifikacijos
tobulinimo programų ir renginių Studijų, mokymo programų ir
kvalifikacijų registrą;
|
|
30.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
26
|
2
|
4,
9
|
|
Įstatymo projekto
26 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj skaičiaus „22“ įrašytinas skaičius „23“,
o 9 punkte vietoj žodžio „įteisinimo“ – žodis „įregistravimo“.
|
Pritarti
|
|
|
31.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
36
|
5,
6, 7, 8
|
|
|
Įstatymo projekto
36 straipsnio 5 dalyje išbraukus žodį „formaliajam“ suponuojama, kad mokymo
lėšos iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių
dotacijų savivaldybių biudžetams ir (ar) Užimtumo fondo skiriamos visam
profesiniam mokymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam). Atsižvelgiant į
tai, manytina, kad turi būti atitinkamai tikslinamos ir nuostatos, išdėstytos
įstatymo projekto 36 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, nes pagal siūlomą
reguliavimą 36 straipsnio 5 dalis nustatytų viso profesinio mokymo
finansavimą, neatskiriant formaliojo nuo neformaliojo, bei neišskiriant
tęstinio profesinio mokymosi kaip atskiros neformaliojo profesinio mokymo
rūšies. Kitu atveju, 36 straipsnio 5 dalis prieštarautų šio straipsnio 6, 7
ir 8 dalių nuostatoms, nes minėtose nuostatose įtvirtinti kiti profesinio
mokymo finansavimo šaltiniai. Galbūt tikslinga būtų sujungti įstatymo
projekto 36 straipsnio 5 ir 7 dalis, jose reglamentuojant būtent valstybės
finansuojamo profesinio mokymo finansavimo šaltinius.
|
Pritarti
|
„5. Mokymo lėšos formaliam profesiniam mokymui
skiriamos iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių
dotacijų savivaldybių biudžetams, Europos Sąjungos struktūrinių fondų,
darbdavių lėšų Užimtumo fondo ir (ar) kitų lėšų taikant
Vyriausybės patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui
metodiką. Mokymo lėšos pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomam
profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą pataisos
pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam
mokiniui metodiką, o mokymo lėšos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų
vykdomam profesiniam mokymui – taikant Vyriausybės patvirtintą vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui
metodiką.
6. Teisės aktų nustatyta tvarka neformalųjį profesinį
mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo, jis
gali būti remiamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų Europos Sąjungos
struktūrinių fondų, darbdavių lėšų, Užimtumo fondo ir (ar) kitų
lėšų.
7. Profesinio mokymo įstaigoms bei profesinio mokymo
teikėjams, vykdantiems valstybės finansuojamą profesinį mokymą, mokymo lėšų
skiriama iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių
dotacijų savivaldybių biudžetams, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar)
Užimtumo fondo, kitų lėšų.
8. Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio
darbuotojų tęstinis profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio arba
besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės, įstaigos,
organizacijos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui
skiriama ir valstybės biudžeto lėšų, taip pat Europos Sąjungos
struktūrinių fondų ir (ar) kitų lėšų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ūkio ministro nustatyta tvarka, kai mokymas vykdomas
pagal Užimtumo įstatymą.“
|
|
32.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
36
|
13
|
|
|
Įstatymo projekto 36 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad savivaldybių
profesinio mokymo įstaiga gali turėti ir biudžetinės įstaigos formą, tuo
tarpu projekto 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma,
nustatanti, kad valstybinė ir savivaldybių profesinio mokymo įstaiga gali
veikti tik kaip viešoji įstaiga. Šias nuostatas reikėtų suderinti
tarpusavyje.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 36 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip
„13. Valstybės ir
savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių
susirinkimas), nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas (dalyvių
susirinkimas). Viešosioms profesinio mokymo įstaigoms
gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar
Užimtumo fondo, arba kitų lėšų. Savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms,
kurių teisinė forma – biudžetinė arba viešoji įstaiga, gali būti skiriama
ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių
dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.“
|
|
33.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
36
|
15
|
|
|
Įstatymo projekto 36 straipsnio 15 dalyje vietoj skaičiaus „33“
įrašytinas skaičius „34“.
|
Pritarti
|
Patikslinti numeraciją
|
|
34.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
37
|
|
1,
2
|
|
Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 ir 2 punktuose vietoj žodžių
„aukštesnės pakopos“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti 37
straipsnio 1 ir 2 punktus, atsižvelgiant ne tik į Teisės departamento
pastabas, bet ir suvienodinant 18, 10 straipsnio nuostatas dėl priėmimo į
aukštąsiais mokyklas bei Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas su 37
straipsnio nuostatomis ir išdėstyti taip:
„1) asmenys, valstybės lėšomis įgiję dvi arba daugiau
kaip dvi kvalifikacijų, taip pat asmenys įgiję tris kvalifikacijas,
jeigu pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu
išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) antrąją
profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su viduriniu išsilavinimu, arba įgiję
aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos
aukštojo mokslo kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto
lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų
profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio
mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą;
2) asmenys, jau turintys vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją
ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba
aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų,
kvalifikaciją suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio
nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų
profesinio mokymo arba aukštojo mokslo studijos pagal bent vieną iš šių
programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;“
|
|
35.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
40
|
2
|
|
|
Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa brauktina
kaip perteklinė (identiška nuostata yra įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje).
|
Pritarti
|
Išbraukti pastraipą
|
|
36.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
40
|
5
|
|
|
Įstatymo projekto
40 straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies
nuostatoms, kurios nustato draudimą kitiems juridiniams asmenims, valdantiems
valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti
naudotis panaudos pagrindais.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Visos valstybinės
profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos į viešąsias įstaigas ir ši dalis
reikalinga, siekiant efektyviau naudoti turtą.
|
|
37.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
40
|
8
|
8
|
|
Įstatymo projekto
40 straipsnio 8 dalies 8 punkte turėtų būti pateikiama nuoroda į šios dalies
1-7 punktus, o ne į šios dalies 1-8 punktus.
|
Pritarti
|
Tikslinti numeraciją
|
|
38.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
41
|
2
|
|
|
Įstatymo projekto
41 straipsnio 1 ir 2 dalys derintinos tarpusavyje, nes abi nustato skirtingą
valstybinės profesinio mokymo įstaigos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo
turto perleidimo kitų asmenų nuosavybėn tvarką.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Išbraukti 41
straipsnio 2 dalį, nes turto perleidimo nuostatos yra apibrėžtos 1 dalyje:
„2. Valstybinės
profesinio mokymo įstaigos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės
atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės
juridinius asmenis valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali steigti ir į
juos investuoti profesinės mokymo įstaigos dalininkai dalininkų, savininko
teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, ir tarybos nustatytomis
sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas
yra susijęs su valstybinės profesinės mokymo įstaigos vykdoma mokymų veikla
ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti.“
|
|
39.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
41
|
3
|
|
|
Įstatymo projekto
41 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „dalininkai“ įrašytinas žodis
„dalininkų“. Be to, pažymėtina, kad valstybinė profesinio mokymo įstaiga
dalininkų gali ir neturėti (tuo atveju, kai valstybės, kaip įstaigos savininko,
teises ir pareigas įgyvendina įgaliota valstybės institucija).
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Patikslinti
atitinkamai 41 straipsnio 3 dalį.
|
|
40.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
2
|
2
|
|
P
|
Nėra aišku, kokio tikslo siekiant ir kuo vadovaujantis įstatymo
projekto 14 straipsnio 5 dalies ir 17 straipsnio 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 dalių
bei 32 straipsnio įsigaliojimo data yra numatoma ankstesnė nei viso įstatymo
įsigaliojimo data. Tai yra, nėra aiškus tam tikrų nuostatų ankstesnio
įsigaliojimo tikslas, nes neįsigaliojus kitoms keičiamo įstatymo nuostatoms,
aukščiau minėtų įstatymo straipsnių įsigaliojimas neturi jokios prasmės, nes
jų įgyvendinimas ir taikymas tiesiogiai susiję su kitomis nuostatomis. Be to,
toks reguliavimas būtų teisiškai ydingas dar ir tuo, kad įsigaliojusios
normos sukeltų teisinę koliziją su šiuo metu galiojančiomis Profesinio mokymo
įstatymo normomis, kurios įtvirtina kitokio turinio normas, reguliuojančius
tuos pačius santykius. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teisės technikos
reikalavimus, reikėtų ne nustatyti ankstesnį nei viso įstatymo kai kurių jo
nuostatų įsigaliojimą, o keisti šiuo metu galiojantį (ir dar iki 2019 m.
sausio 1 d. galiosiantį) Profesinio mokymo įstatymą, jame numatant ir
išdėstant nuostatas, kurias jau norima taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d.
|
Pritarti
|
Argumentai:
Komitetas,
atsižvelgdamas į tai, kad yra keičiamas Profesinio mokymo įstatymo VIII-450
pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1074(2) įsigaliojimo data, siūlo šio
įstatymo įsigaliojimo datą patikslinti.
Pasiūlymas:
Pakeisti 2
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
rugsėjo 1 d.
2. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja nuo
2018 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo 13 straipsnis, išskyrus 5 dalį, įsigalioja nuo 2020
m. sausio 1 d.
4. Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, ūkio ministras iki šio
įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, 13 –
14 straipsnius, 15 straipsnio 1-4 dalis, 16, 17, 19 straipsnio 4 dalis, 20
straipsnio 2 dalis, 22, 35- 41 straipsnį, įsigalioja 2018 m. vasario 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
profesinio mokymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 13- 14 straipsnių, 15
straipsnio 1-4 dalis, 16, 17, 19 straipsnio 4 dalis, 20 straipsnio 2 dalis,
22, 35- 41 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
3. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, kurios
nėra viešosios įstaigos, iki 2019 m. sausio 1 d. pertvarkomos į viešąsias
įstaigas. Šių įstaigų kolegialių valdymo organų įgaliojimai tęsiasi iki
profesinio mokymo įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą ir jos įregistravimo
/Juridinių asmenų registre momento.
4. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis redakcija:
„11 straipsnis. Kompetencijų
įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
3. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas
kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo
profesinio standarto arba profesinio rengimo standarto, kai jų nėra –
atitinkamoje profesinio mokymo programoje, įregistruotoje Studijų, mokymo
programų ir kvalifikacijų registre.“
5. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio redakcija:
„13 straipsnis. Profesinio mokymo programų
rengimas ir įteisinimas
1. Profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir
neformaliojo profesinio mokymo programas.
2. Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis bei
pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas gali tik gavęs
Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją.
3. Profesinio mokymo programų rengimą turi teisę
inicijuoti ir (arba) rengti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos
ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi
Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse
teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo
(toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso
neturinti organizacija bei jų padaliniai.
4. Formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti
kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų
registre, kurį steigia Vyriausybė.
5. Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir
įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
6. Formaliojo profesinio mokymo programa turi atitikti
kvalifikaciją aprašantį profesinį standartą ar atitinkamą profesinio rengimo
standartą.
7. Formaliojo profesinio mokymo programos gali būti
vykdomos kartu su bendrojo lavinimo programomis arba papildomos kitomis
programomis, skiriamomis asmens socializacijai, savirealizacijai,
įsitvirtinimui darbo rinkoje.
8. Formaliojo profesinio mokymo programos,
kvalifikacijos, profesiniai ir profesinio rengimo standartai registruojami
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
9. Neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta
kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti.
10. Reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo
programoms ir jų vykdymui gali nustatyti mokymą pagal šią programą užsakanti
ar jį finansuojanti institucija.
11. Neformaliojo profesinio mokymo programos gali būti
registruojamos Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre.
6. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnio redakcija:
„14 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį
profesinį mokymą
1. Formalųjį profesinį mokymą gali vykdyti
juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar
kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos
Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės
aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys
formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia
teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas
formaliojo profesinio mokymo programas.
2. Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo,
galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo
ministras. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina
Vyriausybė.
3. Fiziniai ir juridiniai
asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos bei jų padaliniai, norintys vykdyti
formalųjį profesinį mokymą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) profesijos mokytojai arba
kandidatai į profesijos mokytojus turi atitikti profesinio mokymo programose
ir Švietimo įstatyme nustatytus reikalavimus;
2) teorinio ir praktinio mokymo
vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti
numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus
reikalavimus;
3) turėti mokymo patalpas, aprūpintas
materialiaisiais ištekliais.
4. Atitikties nustatytiems
reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka, ekspertizės aktą dėl
pasirengimo vykdyti mokymo programas išduoda Švietimo ir mokslo ministerijos
įgaliota institucija.
5. Sprendimas dėl licencijos
išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateikiamas
juridiniam ar fiziniam asmeniui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos
(prašymo) gavimo dienos. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami
dokumentai, pateikti dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra
klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Švietimo ir mokslo ministerija per 10
darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti
(papildyti, patikslinti) licenciją juridinį ar fizinį asmenį ir nustato
30 kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti. Terminas licencijai
išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos
pateikimo dienos. Atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas
nelaikomas licencijos išdavimu.
6. Už licencijos išdavimą,
papildymą, patikslinimą ar dublikato išdavimą turi būti sumokėta Vyriausybės
nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliava sumokama iki
švietimo ir mokslo ministro sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo,
papildymo, patikslinimo ar dublikato išdavimo priėmimo.
7. Licencija neišduodama, jeigu:
1) pateikti dokumentai ir paraiška
neatitinka Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų
reikalavimų;
2) juridiniam ar fiziniam asmeniui
licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl nustatytų pažeidimų, kurie per
nustatytą laikotarpį nebuvo pašalinti, ir nuo licencijos galiojimo
panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
3) nesumokėta valstybės rinkliava.
8. Švietimo ir mokslo ministras
gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą 30 kalendorinių dienų,
esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar 30
kalendorinių dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti šiais atvejais:
1) jeigu nustatoma, kad profesijos mokytojai
neatitinka profesinio mokymo programoje (programose) ir Švietimo įstatyme
nustatytų reikalavimų;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos,
mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo
mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;
3) mokymo proceso organizavimas, mokinių
priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų
išdavimas ir jų apskaita vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytų
reikalavimų;
4) jeigu nustatoma, kad juridinis
asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos
Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos
teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse
teisėmis, nesilaiko Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo
taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų.
9. Licencijos galiojimo sustabdymas švietimo ir
mokslo ministro sprendimu gali būti panaikinamas, jeigu nustatyti pažeidimai
pašalinami.
10. Švietimo ir mokslo ministras gali priimti
sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
1) juridinio asmens, kitos juridinio asmens
statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba
fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam
suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
2) juridinis asmuo, kita juridinio
asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija bei jos padalinys, įsteigtas Lietuvos
Respublikoje, pasibaigia;
3) kai paaiškėja, kad juridinis
asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos
Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos
teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai
gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis;
4) kai juridinis asmuo, kita
juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos
ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas
Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos
Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse
teisėmis, kuriam licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą
terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo
sustabdytas;
5) mirus licencijos turėtojui – fiziniam
asmeniui.“
7. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymo 15 straipsnio 1-4 dalių redakcija:
„15 straipsnis. Profesinio
mokymo įstaigų steigimas, pabaiga ir pertvarkymas. Tinklo kūrimas
1. Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar
juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios
organizacijos ir jų padaliniai.
2. Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos,
likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
3. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos
gali būti pertvarkomos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas taikant
Civilinio kodekso nuostatas.
4. Steigiant valstybines ir savivaldybių profesinio
mokymo įstaigas, kurių teisinė forma viešoji įstaiga, taip pat pertvarkant
valstybines profesinio mokymo įstaigas į viešąsias įstaigas, į jas
negali būti investuojamas valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
8. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas,
gali būti mokomi kartu su kitais mokiniais pagal jiems pritaikytas profesinio
mokymo programas.“
9. iki 2019
m. sausio 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 16 ir 17 straipsnių
redakcija:
„ 16 straipsnis. Lietuvos profesinio mokymo taryba.
1. Lietuvos
profesinio mokymo taryba yra patariamoji institucija sprendžiant strateginius
profesinio mokymo klausimus.
2. Lietuvos
profesinio mokymo taryba lygiomis dalimis sudaroma iš valstybės ir
savivaldybių institucijų, darbdavių ir verslo savivaldos institucijų bei
darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovų.
3. Lietuvos
profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“
10. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnio redakcija:
„22 straipsnis. Profesinio mokymo
kokybės užtikrinimas
1. Profesinio mokymo kokybę pagal kompetenciją užtikrina
Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, kitos ministerijos ir
Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie Švietimo ir mokslo ministerijos,
Kvalifikacijų tvarkymo institucija, savivaldybės institucijos, nevalstybinės
profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas), profesinio
mokymo įstaigos vadovas, inicijuodami ir įteisindami viešus susitarimus dėl
profesinio mokymo kokybės sampratos, numatydami profesinio mokymo kokybės
rodiklius, kriterijus, standartus ar kitokius reikalavimus, stebėdami ir
vertindami profesinio mokymo atitiktį susitarimams, planuodami ir
įgyvendindami profesinio mokymo tobulinimą.
2. Profesinio mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti
vykdoma profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo ir mokslo
ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka,
profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis
vertinimas, profesinio mokymo programų vertinimas, mokymosi pasiekimų
vertinimas, profesinio mokymo ir kvalifikacijų suteikimo priežiūra.
3. Už profesinio mokymo kokybę atsako profesinio mokymo
teikėjas.
4. Profesinio mokymo įstaigos įsivertinimą ir išorinį
vertinimą reglamentuoja Švietimo įstatymas.“
11. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymo 35-38 straipsnių redakcija:
„35 straipsnis. Profesinio
mokymo finansavimo šaltiniai
Profesinis mokymas finansuojamas iš:
1) valstybės biudžeto;
2) savivaldybių biudžetų;
3) Užimtumo fondo;
4) socialinių partnerių lėšų;
5) kitų teisėtai gautų lėšų.
36 straipsnis. Profesinio mokymo finansavimas
1. Lėšas, skirtas profesiniam mokymui, sudaro:
1) mokymo lėšos;
2) ūkio lėšos;
3) kompetencijų vertinimo lėšos;
4) materialinės paramos lėšos;
5) investicijų lėšos profesinio mokymo ir kvalifikacijų
sistemų plėtrai;
6) profesinio orientavimo lėšos.
2. Mokymo lėšos formaliajam profesiniam mokymui skiriamos
iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų
savivaldybių biudžetams ir (ar) Užimtumo fondo taikant Vyriausybės
patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką.
Mokymo lėšos pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomam
formaliajam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą
pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų
skaičiavimo vienam mokiniui metodiką, o mokymo lėšos vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigų vykdomam formaliajam profesiniam mokymui – taikant
Vyriausybės patvirtintą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio
mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką.
3. Teisės aktų nustatyta tvarka neformalųjį profesinį
mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo,
jis gali būti remiamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Užimtumo fondo.
4. Biudžetinėms ir viešosioms profesinio mokymo įstaigoms
bei profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems valstybės finansuojamas
profesinio mokymo programas, mokymo lėšų skiriama iš valstybės biudžeto,
valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams,
savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo.
5. Įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio darbuotojų tęstinis
profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos,
ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka
įmonės, įstaigos ar ūkininko ūkio darbuotojų mokymui gali būti skiriama ir
valstybės biudžeto lėšų.
6. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų
profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Asmens kompetencijoms vertinti lėšų skiriama taikant
Vyriausybės patvirtintą Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam
asmeniui metodiką. Lėšos skirstomos vadovaujantis kompetencijų vertinimo lėšų
paskirstymo tvarkos aprašu.
8. Lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo
lavinimo ir profesinėse mokyklose skiriamos taikant lėšų skyrimo vienam
mokiniui principą.
9. Asmenų profesiniam orientavimui profesinio
orientavimo centruose, darbo biržose lėšų skiria Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija jos nustatyta tvarka.
10. Valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigai
ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija
(dalyvių susirinkimas), nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas
(dalyvių susirinkimas). Viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti
skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo
fondo arba kitų lėšų. Savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė
forma – biudžetinė arba viešoji įstaiga, gali būti skiriama ūkio lėšų iš
atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų
savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
11. Investicinių lėšų iš valstybės biudžeto profesinio
mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai (statyboms, renovacijai, materialinei
mokymo bazei atnaujinti, standartams rengti ir kt.) skiriama pagal
investicines programas, patvirtintas atitinkamų metų Valstybės investicijų
programoje. Investicinių lėšų profesinio mokymo įstaigoms gali skirti
ir savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
12. Socialiniams partneriams šio įstatymo 28 straipsnio
3, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti lėšos skiriamos
pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas iš ministerijų, kurių
reguliavimo sričiai yra numatytos šios funkcijos, tam tikslui skirtų
asignavimų.
37 straipsnis. Materialinė parama
1. Mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo
programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio
mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės
nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita
materialinė parama.
2. Specialiųjų poreikių mokiniams, siekiantiems įgyti
pirmąją kvalifikaciją ir negaunantiems stipendijos, teisės aktų nustatyta
tvarka skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama.
3. Mokinių, kurių mokymas vykdomas pagal Užimtumo rėmimo
ar Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymus, materialinė parama skiriama
šių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
38 straipsnis. Užmokestis už profesinį
mokymą
1. Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje papildomą
užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių
susirinkimas).
2. Užmokesčio dydį už neformalųjį profesinį mokymą
valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose – biudžetinėse ir
viešosiose įstaigose – nustato įstaigos savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
3. Profesinės mokymo įstaigos teikiamos nenumatytos
profesinio mokymo programose papildomos praktinio mokymo priemonės ir
mokymo(si) paslaugos (konsultacijos, kursai ir kt.) yra mokamos. Užmokesčio
dydį už teikiamas paslaugas nustato profesinio mokymo įstaigos vadovas,
suderinęs su mokymo įstaigos taryba.“
12. iki 2019 m. sausio 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
profesinio mokymo įstatymo 39 straipsnio redakcija:
„39 straipsnis. Turto
valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių
profesinio mokymo įstaigose
Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos,
kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, joms perduotą panaudos pagrindais
neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtą turi teisę švietimo
ir mokslo ministro ir finansų ministro nustatyta tvarka išnuomoti arba
perduoti neatlygintinai tretiesiems asmenims, jeigu tai būtina
profesinio mokymo įstaigos veiklai užtikrinti. Profesinio mokymo įstaigos
joms perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių
turtą išnuomoja viešo konkurso būdu. Profesinio mokymo įstaigos joms
perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis valstybės ar
savivaldybių turtą gali perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais
tik valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra
formalusis švietimas. Sprendimus dėl turto nuomos ar panaudos profesinio
mokymo įstaigos priima suderinusios su profesinio mokymo įstaigos savininku
(profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija)
ar dalyvių susirinkimu. Turto nuomos ar panaudos sutarties terminas gali būti
ne ilgesnis kaip 5 metai ir ne ilgesnis kaip terminas, kuriam valstybės
ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais perduotas profesinėms mokymo
įstaigoms. Gautos lėšos gali būti naudojamos tik profesinio mokymo
įstaigų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.“
|
|
41.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
2
|
3
5
|
|
P
|
Svarstytina, ar
projekto 2 straipsnio 3 dalyje nereikėtų aptarti tų profesinio mokymo
įstaigų, kurios nekeis savo teisinės formos, kolegialių valdymo organų
įgaliojimų trukmės ir (ar) naujų valdymo organų sudarymo tvarkos.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
14. Valstybinės ir
savivaldybių profesinio mokymo įstaigų, kurios yra viešosios įstaigos,
kolegialių valdymo organų įgaliojimai tęsiasi iki 2018 m. gruodžio 31 d.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos
atsakingos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|
|
42.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-12-06
|
2
|
4
|
|
P
|
Projekto 2
straipsnio 4 dalis tikslintina, nurodant būtent kurios įstatymo nuostatos
(t.y. ar nustatančios mokymo finansavimą, mokinių teises ir pareigas,
priėmimą mokytis, mokymo organizavimo formas ir kt.) taikomos asmenims, kurių
profesinis mokymas pradėtas teikti po 2019 m. sausio 1 d. Be to, nuostata
pildytina, atskleidžiant kokios įstatymo nuostatos bus taikomos asmenims,
kurių profesinis mokymas prasidėjo iki 2019 m. sausio 1 d.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
13. Šio įstatymo
nuostatos, kurios įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. taikomos tik tiems
mokiniams, kurie pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programą po 2019 m.
sausio 1 d. Mokiniams, pradėjusiems mokytis pagal profesinio mokymo programas
iki 2019 m. sausio 1 d. taikomos jų mokymosi pradžios metu galiojusios
Profesinio mokymo įstatymo nuostatos.
|
|
43.
|
Valstybinė
lietuvių kalbos komisija (VLKK)
2017-12-08
|
|
|
|
|
Siunčiame VLKK
Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus specialistų pastabas
dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1074
terminų ir apibrėžčių.
Kompetencijų vertinimo institucija - Teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvos
Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo
arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras yra suteikęs teisę
vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas.
|
Pritarti
|
|
|
44.
|
(VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Modulinis profesinis mokymas - Mokymas pagal profesinio mokymo programą,
sudaromą iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į
kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius.
|
Pritarti
|
|
|
45.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma - Profesinio mokymo organizavimo būdas, kai
mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. Praktinis
mokymas gali būti vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko
ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.
|
Pritarti
|
|
|
46.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma - Profesinio mokymo organizavimo būdas, kai
mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis
mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje.
|
Pritarti
|
|
|
47.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Pirminis profesinis mokymas
- Profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai
įgyti.
|
Pritarti
|
|
|
48.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Praktinis profesinis mokymas - Profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai
ugdomi ir formuojami jo paties profesinio mokymo teikėjo
patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti
materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir
įtvirtinami realioje darbo vietoje.
|
Pritarti
iš dalies
|
Pasiūlymas:
Siūlome neišbraukti žodžių profesiniai
įgūdžiai formuojami, kadangi ši nuostata vartojama
šiame įstatyme ir tai yra turinio ir profesinio mokymo organizavimo dalykai.
Praktinis profesinis mokymas - Profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai
ugdomi ir formuojami jo paties profesinio mokymo teikėjo
patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti
materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami
realioje darbo vietoje.
|
|
49.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesijos mokytojas - Mokytojas,
vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą.
|
Pritarti
|
|
|
50.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinis informavimas - Sistemiškas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų
paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais.
angl. vocational
information.
|
Pritarti
|
|
|
51
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinis konsultavimas - Pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgus
atsižvelgiant į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir
profesinio mokymosi galimybes.
angl. vocational
counselling.
|
Pritarti
|
|
|
52.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinis mokymas -
mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta
tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų
modulius. Mokymo metu pagal profesinio mokymo programas, padedantis
asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį
standartą, ar ją tobulina, keičia arba
įgyja kompetenciją,
reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti.
Profesinis mokymas –
mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta
tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų
modulius. Mokymo metu pagal profesinio mokymo programas,
padedantis Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį),
atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją,
reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti.
|
Pritarti
|
|
|
53.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinio mokymo įstaiga - Mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis
mokymas.
|
Pritarti
|
|
|
54.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas - Sistemos ir procedūros, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos
ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė
atitiktų nustatytus rodiklius.
Sistemų ir procedūrų, kurias kuria ir diegia
valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad
profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius, įgyvendinimas.
angl. Vocational education quality assurance.
|
Pritarti
|
|
|
55.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinio mokymo programa - Įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo
būdais ir metodais siekiama įgyti reikalingas kompetencijas pagal profesinį
standartą
Įvairiai Formalizuota švietimo programa,
kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama įgyti suteikti
reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą.
|
Pritarti
|
|
|
56.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinio mokymo teikėjas - Profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir ar
kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo(bendrojo lavinimo mokykla,
įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė
veikla), kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla,
įstatymų nustatyta tvarka turintis turintys teisę rengti ir
(ar) vykdyti profesinio mokymo programas.
|
Pritarti
|
|
|
57.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinis orientavimas - Ugdymo karjerai, profesinio
informavimo ir konsultavimo veikla.
|
Pritarti
|
|
|
58.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Profesinis
standartas -
Ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, joms
įgyti reikalingų jas sudarančių kompetencijų ir kvalifikacijos
suteikimo reikalavimų vertinimo kriterijų ir metodų aprašas.
|
Pritarti
|
|
|
59.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Sektorinis profesinis komitetas - Bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti
konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų
sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę
funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.
|
Pritarti
|
|
|
60.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Socialiniai partneriai - Ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta
Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
|
Pritarti
|
|
|
61
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Su profesiniu mokymu susijusi veikla - Priėmimo mokytis skelbimas, profesinio konsultavimo, sutarčių dėl
profesinio mokymo sudarymo ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui
vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą kvalifikaciją patvirtinančių
dokumentų įgytos kvalifikacijos patvirtinimo dokumentų išdavimas.
|
Pritarti
|
|
|
62.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Tęstinis
profesinis mokymas - Mokymas,
skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti
arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijais,
siekiant įgyti kvalifikaciją (arba jos dalį) reikalingai atlikti
įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai.
Mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai
kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms
kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.
|
Pritarti
|
|
|
63.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Ugdymas karjerai - Sistemiška
ir kryptinga ugdymo institucijų veikla, skirta padėti asmeniui įgyti karjerai
reikalingas kompetencijas, pasirinkti profesiją, švietimo ir užimtumo
galimybes.
Sistemiška
ir kryptinga ugdymo institucijų veikla, skirta padėti kuria
asmeniui padedama įgyti karjerai reikalingas kompetencijas, pasirinkti
profesiją, švietimo ir užimtumo galimybes.
|
Pritarti
|
|
|
64.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Valstybė narė
- Bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita
Europos ekonominės erdvės valstybė.
|
Pritarti
|
|
|
65.
|
VLKK
2017-12-08
|
|
|
|
|
Žmogiškųjų
išteklių plėtra - Darbo jėgos,
žinių, įgūdžių ir kompetencijų plėtojimas.
(žmogiškieji
ištekliai)
Darbo jėgos,
žinių, įgūdžių ir kompetencijų visuma.
„Plėtra“
įvardija kiekybės aspektą. Reikėtų ir kokybės. Tekste vartojama „žmogiškųjų
išteklių plėtros politika“. Geriau būtų „žmogiškųjų išteklių politika“, tada
pakaktų apsibrėžti tik sąvoką „žmogiškieji ištekliai“.
angl. human resource development.
|
Pritarti
|
|
