LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-12-13 Nr. XIVP-953(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projektu keičiamo 2 įstatymo straipsnio 74 dalyje siūloma nustatyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi: 3 punkte nurodytas pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas - jeigu „jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei“, 10 punkte – „visuomenėje žinomas“, „populiarus“ asmuo, „jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“, 11 punkte – asmuo „dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“.
Nurodyti asmenų požymiai yra vertinamojo pobūdžio, nekonkretūs, neparemti įstatymuose nustatytais apibrėžimais.
Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios privataus gyvenimo neliečiamumą, yra susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis ir aiškintinos atsižvelgiant į <...> Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisę į informaciją. Tarp Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra. Įstatymų leidėjui reguliuojant visuomenės informavimo santykius kyla pareiga paisyti minėtų konstitucinių vertybių pusiausvyros. Konstitucijoje viešojo asmens sąvokos nėra. Įstatymuose įtvirtindamas viešojo asmens institutą įstatymų leidėjas turi apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Pažymėtina, kad asmens pareigos ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje savaime nėra laikytini būtinais ar pakankamais kriterijais, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims, turi paisyti Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatumą ir Konstitucijos garantuojamo bei saugomo visuomenės intereso būti informuotam apie visus veiksnius, galinčius daryti įtaką viešiesiems reikalams, pusiausvyros.
Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną bei minėtų projekto nuostatų nekonkretumą ir neapibrėžtumą, laikomės 2021-10-19 išvadoje pirmajam vertinamo projekto variantui išdėstytos pozicijos, kad nurodytų asmenų grupių priskyrimo viešiesiems asmenims bei galimybės apriboti jų teisę į privatumą (įskaitant teisę viešinti su šių asmenų privačiu gyvenimu susijusius jų asmens duomenis be jų sutikimo), remiantis neapibrėžtais vertinamojo pobūdžio kriterijais, pagrįstumas ir proporcingumas gali būti diskutuotinas.
2. Pagal projektu keičiamo 2 įstatymo straipsnio 74 dalies 3 punkto nuostatas, viešuoju asmeniu būtų laikomas „<...> šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys“.
2.1. Vertinant šių asmenų priskyrimo viešiesiems asmenims proporcingumą, pastebėtina, kad valstybės ar savivaldybių institucijose (jeigu būtent jos turėtos omenyje) gali būti sudaromos įvairaus pobūdžio darbo grupės, komisijos ar kiti kolegialūs dariniai. Jų vykdoma veikla nebūtinai gali būti susijusi su sprendimų priėmimu ar įtaka viešajam gyvenimui. Be to, dalyviai nebūtinai turi būti susiję darbo, tarnybos ar kitokiais pavaldumo santykiais su darinį suformavusia institucija, tačiau jiems būtų taikomi platesni priskyrimo viešiesiems asmenims kriterijai, nei institucijos tarnautojams ar darbuotojams. Svarstytina, ar visų tokių darinių visų narių ar dalyvių teisės į privatumą apribojimas visais atvejais būtų pagrįstas ir proporcingas.
2.2. Neaišku, kokie subjektai turimi omenyje nurodant „šiose institucijose sudarytų <...>“, nes punkto tekste prieš tai jokios „institucijos“ nėra minimos.
3. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad viešuoju asmeniu laikomas „politinės organizacijos arba rinkimų komiteto valdymo organo narys“. Šios nuostatos turinys nėra aiškus, nes galiojantys įstatymai neapibrėžia „politinės organizacijos“ ar jos valdymo organų, o rinkimų komitetai pagal galiojančius įstatymus valdymo organų neturi.
4. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi visi kandidatai rinkimuose, net jei nebuvo išrinkti, vienos tos institucijos, į kurią kandidatavo, kadencijų laikotarpį. Ši asmenų kategorija proporcingumo prasme lygintina, pavyzdžiui, su tos pačios dalies 1 punkte nurodytais valstybės politikais – Ministru Pirmininku ir ministrais, 2 punkte nurodytais teisėjais, 3 punkte nurodytais pareigūnais, kurie užėmė realias pareigas ir turėjo realius įgaliojimus, tačiau jų viešojo asmens statusas pasibaigia kartu su jų atitinkamų pareigų pabaiga (pavyzdžiui, po pusės metų veiklos atsistatydinęs ministras jau kitą dieną nebebūtų laikomas viešuoju asmeniu).
5. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad viešuoju asmeniu būtų laikomas „juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis <...>“. Projektu nesiūloma nustatyti nei sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, nei jos sudarymo termino. Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, abejotinas tokio priskyrimo proporcingumas. Viešuoju asmeniu pagal siūlomą nuostatą, pavyzdžiui, būtų laikomas ir įmonės, prieš 20 metų vieną kartą sudariusios 100 Lt vertės viešojo pirkimo sutartį, vadovas ar dalyvis.
Be to, iš šios nuostatos nėra aišku, ar turimas omenyje sutarties sudarymo momentu ar sandorio vykdymo metu, ar bet kuriuo juridinio asmens veiklos laikotarpiu jo vadovu ar dalyviu esantis (buvęs) asmuo.
6. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 ir 9 punktuose vartojama formuluotė „vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime“ vertintina kaip ydinga dviem aspektais.
6.1. Juridinio asmens vadovo pareigos įprastai nėra siejamos nei su juridinio asmens turto valdymu, nei su teise balsuoti jo dalyvių susirinkime, todėl juridinio asmens vadovas, nesantis jo dalyviu, pagal projekto nuostatas nebūtų laikomas viešuoju asmeniu.
6.2. Juridinis asmuo yra savarankiškas daiktinių teisių subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio nuostatas, juridinio asmens turtas ir atsakomybė, išskyrus atskirus įstatymo nustatytus atvejus, yra atskirtas, taigi projekto nuostata „dalyvio nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis“ yra teisiškai beprasmė akcinių bendrovių, asociacijų, viešųjų įstaigų ir daugelio kitų teisinių formų juridinių asmenų atveju.
7. Kaip buvo iš dalies minėta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje išvardinti nurodytus požymius atitinkantys asmenys viešaisiais asmenimis laikomi tik tol, kol šiuos požymius atitinka (eina pareigas, įmonė vykdo sutartį, įmonė gavo valstybės paramą, bet jos dar nepanaudojo ir pan.), ar ir kažkokį laikotarpį po to, kai nustoja eiti pareigas ar rašyti tinklaraštį, be to - ar viešuoju asmeniu laikytinas juridinio asmens vadovas ar dalyvis, tapęs juo prieš vieną mėnesį, jei juridinis asmuo gavo finansavimą ar sudarė ir įvykdė sutartį prieš trejus metus. Manytume, kad kiekvienu atveju, laikantis Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodyto proporcingumo, projekte turėtų būti, aiškiai nustatomi terminai, kada asmuo pradedamas laikyti viešuoju asmeniu, ir kokį laikotarpį juo laikomas ir jam taikomi teisės į privatų gyvenimą apribojimai.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. pranas.zukauskas@lrs.lt