LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius, mob. tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2023-02- Nr. |
Į 2023-01-30 Nr. S-2023-419-XIVP-2402 |
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl lietuvos respublikos Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 1 priedo papildymo įstatymo projekto nr. XIVP-2402 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 1 priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2402 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus.
1. Kaip teisingai pastebėta Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadoje, iš Projekto 1 straipsniu keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedo 1.3.2. papunktyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl prie duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašo yra priskiriami ir duomenys apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį, kas savo turiniu yra greitai aktualumą prarandantys ir papildomos esminės informacijos, kurią suteikia asmens kodas, nesuteikiantys duomenys. Papildomai pažymime, kad asmens duomenų tvarkymo taisykles įtvirtinantys ES teisės aktai numato, kad duomenys gali būti saugomi ir tvarkomi tik vadovaujantis duomenų kiekio mažinimo principu, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi.[1] Vadovaujantis šiuo principu, Projektu turėtų būti įtvirtinamos tik tokios saugomų asmens duomenų kategorijos, kurios griežtai būtinos siekiamam tikslui pasiekti.
2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu be kita ko siekiama kovoti su melagingais pranešimais apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę ir administraciniais teisės pažeidimais (žinomai melagingu specialiųjų tarnybų iškvietimu, kurie, Projekto rengėjų teigimu, dažniausiai daromi taip pat pasinaudojant mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis). Pažymime, kad galimi Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede įvardytų duomenų saugojimo tikslai Lietuvoje įtvirtinti Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje, kurioje pateikiamas išsamus tikslų, kuriems galėtų būti naudojami atitinkami duomenys, sąrašas. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte įvardijami tikslai neatitinka Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų. Taigi, praplėtus duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašą, turėtų būti užtikrinta, kad tokie saugomi duomenys galėtų būti naudojami tik Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų siekimui ir nebūtų naudojami mažiau svarbiems tikslams.
Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad pagal Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalį, siejamą su Chartijos 7, 8 ir 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, nedraudžiama teisėkūros priemonė, elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nustatanti pareigą be konkretaus termino saugoti visų elektroninių ryšių priemonių naudotojų civilinės tapatybės nustatymo duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, nereikalaujant, kad nusikalstamos veikos arba grėsmės visuomenės saugumui ar jo pažeidimai būtų sunkūs.[2]
Teisingumo ministrė |
Ewelina Dobrowolska
|
Simas Grigonis, 8 671 90760, el. p. [email protected]
[1] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 5 str. 1 d. c punktas.
[2] 2020 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje La Quadrature du Net, C‑511/18 ir C‑512/18, ECLI:EU:C:2020:791, 159 punktas.