LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1751 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3126
2019 m. liepos 10 d. Nr. 104-P-34
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza, teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas ir Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjas Arnas Trukšnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė ir VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Diana Šalomskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-06-25.
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), dalyvaudama 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės teisiniam reguliavimui tobulinti veikloje, pažymi, kad vienas pagrindinių ir kartu vienas labiausiai diskutuotinų šioje darbo grupėje svarstomų klausimų yra neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiais veiksmais ne tik daroma žala finansų sistemai, apskaitos tvarkai, bet ir kėsinamasi į vieną svarbiausių viešųjų interesų – demokratijos veikimą šalyje, daugelis atstovus darbo grupėje turinčių institucijų sutaria, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas yra tikslingas. Pirminiai darbo grupės siūlymai yra nukreipti į tai, kad atitinkamomis nuostatomis būtų papildytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXVI skyrius, kuriame šiuo metu numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, taip pat pakeistas šio skyriaus pavadinimas ir išplėstas jame numatytų nusikalstamų veikų rūšinis objektas. Pritardami darbo grupės daugumos nuomonei dėl tikslingumo kriminalizuoti neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, vis dėlto siūlytume alternatyvų kelią šiam siūlymui įgyvendinti. STT manymu, atitinkamomis nuostatomis pildytinas BK XXXIII skyrius „Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, kuriame numatyta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokio požiūrio siūlytina laikytis dėl šių priežasčių: 1. Pažymėtina, jog neteisėtas politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas dažniausiai nėra savitikslis – tokiais veiksmai neteisėtą finansavimą teikiantis subjektais paprastai siekia tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti neteisėtai finansuojamų politinių partijų ar kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių sprendimus ateityje, įgyti bendrą jų palankumą finansuojančiam asmeniui ar su juo susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar netgi manais už neteisėtą finansavimą užsikrinti konkrečių finansavimą teikiančio subjekto interesus atitinkančių sprendimų finansavimą. Dėl šios priežasties galima teigti, kad veiksmais, kuriais neteisėtai teikiamas finansavimas politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms, mažų mažiausiai sudaromos prielaidos korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, o daugeliu atveju šie pažeidimai savo pavojingumu prilygsta stambaus masto kyšininkavimui, papirkimui ar piktnaudžiavimui. 2. Būtina atsižvelgti į priežastis, kurios paskatino sudaryti minėtą darbo grupę ir svarstyti neteisėto politinių ir partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimą – tai Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje (visų pirma – jos 8.2.1 – 8.2.3 punktai), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, nustatytos aplinkybės bei pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Šioje išvadoje neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo mechanizmas, kuriame interesų grupės teikia neteisėtą finansavimą politinėms partijoms ar atskiriems politikams mainais už jų interesus atitinkančių politinių sprendimų priėmimą, motyvuotai įvardijamas kaip politinė korupcija, t.y. viena iš korupcijos rūšių. Atsižvelgiant į tai, manyti, jog tokį elgesio modelį būtų tikslingą kriminalizuoti tame pačiame BK skyriuje, kaip ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne sieti su nusikaltimais rinkimų teisėms ar rinkimų ir referendumų tvarkai. 3. Pažymėtina ir tai, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimas nėra naujas. Tokio pobūdžio įstatymo pakeitimai jau buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime atskirų Seimo narių dar 2012 m., tačiau šis klausimas tolesnių svarstymo stadijų nepasiekė. Šį projektą įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad „atsižvelgiant į Kodekso specialiosios dalies sistemą ir jos sudarymo principus, siūlytina dėstyti Kodekso XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“)"[1]
|
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad Projektas buvo rengiamas Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės, kurioje buvo atstovaujama daugeliui kompetentingų institucijų, ir Seimui pateiktas Vyriausybės nutarimu, taip pat į Teisingumo ministerijos ir Prokuratūros poziciją, siūloma BK straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų finansavimą palikti BK XXVI skyriuje, kaip yra Projekte, papildant šio skyriaus pavadinimą (žr. siūlomą skyriaus pavadinimo išdėstymą ties Teisės departamento pastaba Nr. 1). |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą.
6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-07-10 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, jeigu neteisėta parama viršija 500 MGL (šiuo metu 25 tūkst. eurų). Tokia suma, lyginant su teisėtais politinių kampanijų dalyviams nustatytais politinių kampanijų finansavimo limitais yra neproporcingai didelė, todėl siūloma ją sumažinti pusiau.
Pasiūlymas: Nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, jei neteisėta parama viršija 250 MGL. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma šio straipsnio dispozicijoje vartojamus terminus „draudžiamu būdu“, „iš draudžiamų šaltinių“ ir „bet kokiu būdu“ pakeisti terminu „neteisėtai“, taip pat atsisakyti perteklinės sankcijų įvairovės paliekant baudą ir laisvės atėmimą ir BK papildymo 175¹ straipsniu 1 dalį išdėstyti taip: „1. Tas, kas baudžiamas bauda
|
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius