LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 142 IR 296 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 951 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-885
2022-11-23 Nr. 102-P-49
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Projekto autorių nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-05 |
1 2 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu teikiamas siūlymas papildyti Civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) nauju 951 straipsniu, reguliuojančiu piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, projektu teikiamo 951 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „1. Jei atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti prašymą teismui taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.” Iš siūlomos nuostatos neaišku, kokias aplinkybes turi įrodyti atsakovas, pateikdamas prašymą teismui: aplinkybes, jog ieškinys nepagrįstas, pareikštas nesąžiningai ir juo taip pat siekiama pakenkti jo veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu, ar pakanka įrodyti tik pastarąją aplinkybę. Pastebėtina, kad nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog rengiant projektą buvo įvertinta informacija, pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. pateiktoje analitinėje apžvalgoje Nr. 21/51 „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“, tačiau projekte dėstomos nuostatos skiriasi nuo nurodytoje apžvalgoje aprašyto kitų valstybių teisinio reguliavimo, užkertant kelią veiksmingam bylinėjimuisi prieš asmenis, įsitraukusius į viešojo intereso gynimą (strategic lawsuit against public participation (SLAPP), taip pat nuo Europos Sąjungos modelinės direktyvos dėl apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi prieš viešąjį dalyvavimą projekte (toliau – Modelinės direktyvos projektas) siūlomo reguliavimo. Pavyzdžiui, JAV valstijų, Kanados Ontario provincijos įstatymuose ir Modelinės direktyvos projekte nurodoma, jog proceso šaliai pakanka įrodyti ieškinio ryšį su teisės į viešojo intereso gynimą įgyvendinimu. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Be to, siekiant aiškumo, siūlytina vertinamą straipsnio dalį papildyti formuluote „ir palikti ieškinį nenagrinėtą“ (jeigu būtų pritarta, atitinkamai taisytina ir projekto 2 straipsniu teikiama kodekso 142 straipsnio 2 dalį 7 punkto redakcija). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikus prašymo taikyti vertinamo straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą, teismui nagrinėjant bylą iš esmės galės būti taikomi CPK 95 straipsnyje nurodyti negatyvūs teisiniai padariniai, jeigu paaiškėtų kitos šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, faktas. |
Pritarti iš dalies |
Pagal siūlomas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 951 straipsnio 1 dalies ir 142 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotes, kurios taikytinos sistemiškai, yra aišku, kad atsakovas turės nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kodėl atsakovas mano, kad ieškovas siekia pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos. Ieškovo siekis pakenkti atsakovo vykdomai atitinkamai veiklai, o ne ginti savo interesus, turi tiesioginę sąsają su ieškinio nepagrįstumu, todėl atsakovas šios aplinkybės neprivalės atskirai įrodyti. Be to, CPK 951 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo našta, siekiant tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, tenka ieškovui. Siekiant aiškumo, CPK 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlytina papildomai įrašyti „šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai“. Pažymėtina, kad rengiant projektą buvo įvertinta informacija, pateikta Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. pateiktoje analitinėje apžvalgoje Nr. 21/5, tačiau projekte nurodytos nuostatos pasiūlytos atsižvelgiant ir į išsamiais diskusijas Seimo valdybos 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. SV-S-75 sudarytoje darbo grupėje teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo apibrėžties ir atsako į šį reiškinį priemonių pakeitimams parengti, taip pat į nacionalinio civilinio proceso ypatumus. Aptariamos nuostatos netikslinga pildyti formuluote „ir palikti ieškinį nenagrinėtą“, kadangi atsakovas atsiliepime į ieškinį gali apskritai prašyti atmesti ieškinį, o tai, kad pritaikius siūlomą specialią procedūrą teismas gali palikti ieškinį nenagrinėta, savaime aišku iš kitų siūlomų CPK 951 straipsnio nuostatų. CPK nuostatos taikomos sistemiškai, galiojančių CPK 95 straipsnio nuostatų nesiūloma keisti (taip pat nesiūloma riboti jų taikymo galimybių), todėl teismui ir toliau išlieka diskrecija bet kurioje proceso stadijoje taikyti 95 straipsnyje numatytas poveikio priemones. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-05 |
1 3 4 |
|
|
Antra, projektu teikiamo 951 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Jei ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas <...>.“ Pastebėtina, jog iš projekto nėra aišku, kokios šiuo atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu pasekmės (t.y. ar galima vėliau pateikti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nes projektu nesiūloma keisti nei CPK 297 straipsnio, papildant straipsnio 1 dalį nuoroda į CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nei CPK 137 straipsnio, kuriame nurodytas išsamus sąrašas atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį. |
Pritarti |
Siūlytina pakeisti CPK 297 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas,
byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti,
kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1,
2, 3, 7, 8, |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-05 |
1 |
|
|
Trečia, projektu teikiamo 951 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, – nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ieškovo atsikirtimams pateikti pasibaigimo dienos. <...>“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu teikiamo 951 straipsnio 2 dalį ieškovas, pateikdamas atsikirtimus į atsakovo prašymą, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, manytina, kad teismas turi įvertinti tik ieškinio tikėtiną pagrįstumą. Lieka neaišku, ar tuo atveju, kai ieškinys tikėtinai pagrįstas, bet jis akivaizdžiai pateiktas siekiant neteisėto tikslo - pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, teismas vis tiek privalo prašymą atmesti ir bylą nagrinėti iš esmės. Projektas tobulintinas, aiškiai nurodant, kada ieškovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą tenkintinas, o kada atmestinas. |
Pritarti iš dalies |
Teismas taiko teisinį reguliavimą sistemiškai, o ieškovo siekis pakenkti atsakovo vykdomai atitinkamai veiklai, o ne ginti savo interesus, turi tiesioginę sąsają su ieškinio nepagrįstumu. Taigi teismui bus aišku, kokias aplinkybes vertinti ir kada priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Papildomai pažymėtina, kad Vyriausybės pozicijos dėl projekto derinimo metu savo nuomonę dėl projekto pateikė ir Teisėjų taryba, kuri atitinkamos problemos dėl galimo neaiškumo, teismui vertinant ieškinio tikėtiną pagrįstumą, nenurodė. Siekiant aiškiau išskirti atvejus, kada ieškinys paliekamas nenagrinėtas, CPK 951 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje siūlytina papildomai įrašyti „arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu“. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-05 |
1 |
|
|
Ketvirta, neaiškus projektu teikiamo 95 straipsnio nuostatų santykis su CPK 225 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis teismo veiksmus priėmus ieškinį. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad CPK 951 straipsnyje siūlomas naujas teisinis reguliavimas bus taikomas tik tada, kai atsakovas atsiliepime į ieškinį pateiks prašymą taikyti atitinkamą naują procedūrą. Tuo tarpu CPK 225 straipsnyje reglamentuoti teismo veiksmai priėmus ieškinį yra atliekami dar negavus atsakovo atsiliepimo į ieškinį, t. y. anksčiau. Taigi tiek CPK 225 straipsnyje, tiek 951 straipsnyje nurodyti veiksmai bus atliekami nuosekliai. CPK 225 straipsnio 7 punkte nurodyti teismo veiksmai, atliekami gavus atsiliepimą į ieškinį. Jei bus pateiktas atsakovo prašymas taikyti CPK 951 straipsnyje nurodytą procedūrą, teismas visų pirma ir taikys šią procedūrą ir neskirs parengiamojo posėdžio ar bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad CPK 951 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad, pritaikius šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, teismui įstatymuose nustatyti bylos išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos. Taigi CPK nustatyti parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo terminai būtų skaičiuojami tik pritaikius siūlomą naują procedūrą. Siekiant suteikti teismui diskreciją pačiam nuspręsti, ar, atmetus atsakovo prašymą ir atsakovui padavus atskirąjį skundą, tikslinga toliau tęsti bylos nagrinėjimą, ar tikslinga sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas, CPK 951 straipsnio 4 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos „bylos nagrinėjimas tęsiamas toliau“. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-05 |
1 |
|
|
Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą atsakovo prašymas teismui taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą galėtų būti pateiktas tik atsiliepime į ieškinį. Vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose toks prašymas negalėtų būti pateiktas, nors bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėtų naujų aplinkybių, dėl kurių kiltų poreikis tokį prašymą teismui pateikti. Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu atsakovo teisė pateikti teismui aukščiau minėtą prašymą vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose nebūtų nepagrįstai suvaržyta. |
Nepritarti |
Projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslas ir esmė – civiliniame procese įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai. Tokia procedūra siekiama, kad atitinkamas ieškinys būtų atmestas kuo ankstyvesnėje proceso stadijoje, kad nepagrįstam bylinėjimuisi nebūtų naudojami nei atsakovo, nei teismo ištekliai. Be to, tikėtina, kad atsakovas, kuriam pareikštas nepagrįstas ieškinys, jau proceso pradžioje žinos aplinkybes, kodėl toks ieškinys laikytinas nepagrįstu, kad juo siekiama pakenkti atsakovo veiklai ir pan. Kartu tokiu siūlomu reguliavimu sukuriamas ir šalių interesų balansas: teismui vieną kartą išnagrinėjus atitinkamą atsakovo prašymą ir nustačius jo nepagrįstumą, atsakovas negalės pakartotinai reikšti tokių prašymų ir piktnaudžiauti savo teisėmis. Primintina, kad atsakovui būtų suteikta teisė teismo nutartį dėl jo prašymo atmetimo skųsti atskiruoju skundu. Be to, vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose paaiškėjus ieškovo piktnaudžiavimui procesu, teismas visada turės galimybę pritaikyti galiojančiame CPK 95 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-05 |
1 |
|
|
Šešta, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo CPK 951 straipsnio pavadinimas atitinka šio straipsnio turinį. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu CPK 951 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis gali būti ne tik tais atvejais, kai siekiama pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, bet ir siekiant atgrasyti jį nuo tokios veiklos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar CPK 951 straipsnio pavadinimo nereikėtų atitinkamai papildyti. |
Nepritarti |
CPK 951 straipsnio pavadinimas aiškiai atspindi šio straipsnio turinį, todėl nebūtina pavadinime detaliai atkartoti straipsnio turinyje siūlomo teisinio reguliavimo. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-26 |
|
|
|
2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamas įstatymo projektas, be kita ko, parengtas atsižvelgiant į aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 84.4 papunktyje įtvirtintą siekį nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama įgyvendinti atitinkamas Vyriausybės programos nuostatas, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. |
Pritarti |
|
|
8. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-10-13 |
|
|
|
Įvertinę Civilinio proceso kodekso 142 ir 296 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 95(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-885 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-11-08
|
1 |
|
|
Interneto žiniasklaidos asociacija (IZA), susipažinusi su Seime registruotais siūlymais dėl Civilinio proceso kodekso 142 ir 296 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 95(1) straipsniu (Nr. XIVP-885) bei po dalyvavimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose, teikia savo pasiūlymus. Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šie Seime registruoti siūlymai yra reikalingi, būtini ir neatidėliotini, ypač vertinant iš spaudos laisvės perspektyvų. Šiais siūlymais siekiama stiprinti žiniasklaidos teises, žodžio laisvę, visuomenės teisę žinoti ir sudaryti palankesnes sąlygas viešosios informacijos rengėjams, t.y. redakcijoms, veikti sklandžiau, išvengiant perteklinių skundų ir nepagrįstų bylinėjimųsi teismuose dėl savo atliekamo tiesioginio darbo informuojant visuomenę. IZA palaiko ir remia iniciatyvas, kurios stiprina žiniasklaidos teises, žodžio laisvę ir gina visuomenės teisę žinoti. Tam, kad šie pakeitimai dar labiau sustiprintų šiuos principus, siūlome keletą korekcijų esamoms formuluotėms. Tuo tikslu siūlome sukonkretinti 95 (1) str. jį papildant formuluote apie ieškinių kartojimąsi, kas gali būti lemiamas įrodymas, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Jei ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ne pirmą kartą (pavyzdžiui, strateginis bylinėjimasis prieš viešąjį dalyvavimą arba pasikartojantys ieškiniai prieš visuomenės informavimo priemones), siūloma numatyti teisines priemones, kurios leistų užkirti tam kelią - jei nustatoma, kad ieškiniai prieš redakcijas kartojasi piktybiškai/strategiškai, siūloma įtvirtinti galimybes nutraukti bylą/besikartojančias bylas ar atsisakyti teismui jas nagrinėti. Jei šiems siūlomiems papildymams būtų pritarta, Lietuvoje veikiančios visuomenės informavimo priemonių redakcijos turėtų kur kas daugiau galimybių išvengti piktybiškai skundus teikiančių asmenų veiksmų, dėl kurių nepagrįstų veiksmų, ypač jiems strategiškai kartojantis, šiuo metu yra priverstos gaišti laiką teismuose, patirti papildomas bylinėjimo išlaidas. Neabejotinai, taip būtų sustiprintos žiniasklaidos teisės, žodžio laisvė ir visuomenės teisė žinoti, nes redakcijos dar daugiau pajėgumų galėtų nukreipti į savo tiesioginį darbą - visuomenė informavimą ir kokybiškos, profesionalios žurnalistinės informacijos ruošimą skaitytojams, žiūrovams, klausytojams. Lietuva jau yra nemažai nuveikusi stiprindama žiniasklaidos teises, žodžio laisvę ir visuomenės teisę žinoti, kas lėmė, jog 2022 m. mūsų šalis pakilo į 9-ąją vietą iš 28-osios pasauliniame spaudos laisvės indekso reitinge, kurį paskelbė organizacija „Reporteriai be sienų". Tad būtina eiti šiuo keliu ir toliau, juolab, kad žiniasklaidos vaidmens stiprinimas yra numatytas ir dabartinės Vyriausybės programoje. Tad šie Seime registruoti siūlymai ir IZA teikiami siūlomi papildymai leistų prie šių strateginių tikslų dar labiau prisidėti. |
|
|
|
2. |
Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-11-08
|
1 |
|
|
Argumentai: Klausymų metu iškilo poreikis konkretizuoti nuostatą. Ieškinių kartojimasis gali būti lemiamas įrodymas, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taip pat paminėtinas vadinamasis SLAPP (angį. strateginis bylinėjimasis prieš viešąjį dalyvavimą) ieškinys.
Pasiūlymas: 1. Papildyti Projekto 1 straipsnį (Civilinio proceso kodekso 951 straipsnio 1 dalį): „1. Jei atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pavyzdžiui, strateginis bylinėjimasis prieš viešąjį dalyvavimą arba pasikartojantys ieškiniai prieš visuomenės informavimo priemones), siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti prašymą teismui taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.“ |
Pritarti iš dalies |
Sąvoka „strateginis bylinėjimasis“ nėra apibrėžta ar išplėtota, todėl gali kelti neaiškumų praktikoje. Įvertinus Europos Komisijos Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (toliau – Europos Komisijos Pasiūlymas) siūlomas nuostatas, siūlytina CPK 951 straipsnio 3 dalį papildyti šia nuostata: „Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes.“ |
|
3. |
Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-11-08
|
1 |
|
|
Argumentai: Projekte numatyta, kad nepagrįstas ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tai reiškia, kad ieškovas gali pakarotinai kreiptis į teismą su panašiu ieškiniu. Manome, kad nustačius ieškinio nepagrįstumą ar neteisėtumą civilinė byla turi būti nutraukta. Jei ieškovas nesutinka su teismo nutartimi nutraukti bylą, jis gali ją apskųsti toje pačioje byloje. Tai taip pat leistų išvengti ginčų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti Civilinio proceso kodekso 951 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Jei ieškovas
per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į
atsakovo prašymą arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė
nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės
informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar
gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, |
Nepritarti |
Pritarus nurodomam siūlymui, galėtų kilti esminių abejonių dėl asmens (ieškovo) konstitucinės teisės į teisminę gynybą nepagrįsto apribojimo, kadangi byla būtų nutraukta neišnagrinėjus ieškinio iš esmės, bet tik atlikus preliminarų pagrįstumo vertinimą. Šiuo metu projektu siūlomas reguliavimas užtikrina ieškovo ir atsakovo interesų balansą: viena vertus, atsakovui sudaroma galimybė nutraukti nepagrįstą bylinėjimąsi, kita vertus, ieškovui neužkertamas kelias į teisminę gynybą, jei vėliau jis siektų pateikti patikslintą ir pagrįstą ieškinį. Papildomai pastebėtina, kad, jei ieškovas, piktnaudžiaudamas savo teise į teisminę gynybą, pakartotinai teiktų nepagrįstus ieškinius, teismui visada išlieka galimybė taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytas poveikio priemones (baudas). |
|
4. |
Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-11-08
|
|
|
|
Argumentai: Projekte numatyta, kad nepagrįstas ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tai reiškia, kad ieškovas gali pakarotinai kreiptis į teismą su panašiu ieškiniu. Manome, kad nustačius ieškinio nepagrįstumą ar neteisėtumą civilinė byla turi būti nutraukta. Jei ieškovas nesutinka su teismo nutartimi nutraukti bylą, jis gali ją apskųsti toje pačioje byloje.
Pasiūlymas: „9) šio Kodekso 951 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju“. Buvusį 293 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. |
Nepritarti |
Žr. argumentus dėl ankstesnio siūlymo įvertinimo. |
|
5. |
Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-11-08
|
|
|
|
Taip pat siūlome įvertinti galimybes papildyti ir Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatas, kas dar labiau sustiprintų žiniasklaidos teises, žodžio laisvę ir visuomenės teisę žinoti (pasiūlymas žemiau esančioje lentelėje).
Argumentai: Procesinė teisė turi atitikti materialiąją teisę. Bendroji taisyklė dėl draudimo piktnaudžiauti teise įtvirtinta Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Tačiau jose nekalbama apie visuomenės informavimo veiklą ir garbės bei orumo (ar dalykinės reputacijos) teisėtas gynimo ribas. Todėl reikalinga specialioji taisyklė ir tikslinga papildyti Civilinio kodekso 2.24 straipsnį.
Pasiūlymas: 1. Papildyti Civilinio kodekso 2.24 straipsnį 10 dalimi: „10. Siame straipsnyje nustatytos teisės negali būti naudojamos siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos.“ |
Nepritarti |
Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras principas, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Prie kiekvienos konkrečios CK įtvirtintos teisės nėra pakartojama, kad tokia teise negali būti piktnaudžiaujama. Be to, net ir įtvirtinus siūlomą papildomą nuostatą CK, ieškovas, teikdamas nepagrįstą ieškinį, visada teigs, kad gina savo interesus ir nesiekia pakenkti atsakovo veiklai. Projektu siūlomos naujos procesinės priemonės visiškai dera su galiojančiomis CK nuostatomis, o CK neapriboja galimybės atsakovui gintis nuo nepagrįstų ieškinių. |
|
6. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
1 |
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – TTK) 2022-11-06 vykusio posėdžio metu vyko klausymai dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 ir 296 straipsnių pakeitimo bei CPK papildymo 951 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas). Lietuvos advokatūra žemiau teikia pastabas, susijusias su Projektu. Projektu siūloma papildyti CPK 951 straipsniu, kurio 1 dalyje numatoma, kad: „Jei atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti prašymą teismui taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą”. Pastebėtina, kad tokiu būdu išskiriama visuomenės informavimo veikla. Manytina, kad atitinkamos, įstatymo pakeitimu numatomos apsaugos reikalauja ir, pavyzdžiui, gamtos apsaugos, kultūros vertybių ir paminklosauginė veikla, taip pat žmogaus teisių organizacijų ir pavienių aktyvistų veikla, gyvūnų teisių apsaugos, vietos bendruomenių reikalų, vartotojų teisių ir daugelis kitų veiklos rūšių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kad toks išskyrimas yra ydingas ir sukuria įspūdį, kad apsaugos nuo piktnaudžiavimo ieškiniais teisinis mechanizmas kuriamas iš esmės vienai veiklos rūšiai. |
Pritarti iš dalies |
Visiškai pritartina, kad dėl nepagrįstų ieškinių nukenčia ne tik asmenys, vykdantys visuomenės informavimo veiklą, bet ir kiti subjektai: mokslininkai, asmenys, veikiantys aplinkosaugos, kultūros vertybių apsaugos srityje ir kt. Vis dėlto įvairūs tarptautinių institucijų tyrimai ir vertinimai pagrindžia, kad žiniasklaidos atstovai yra pagrindinė ir ženkliausia grupė, nukenčianti dėl persekiojimų, nepagrįstų ieškinių, todėl projekte pabrėžiama visuomenės informavimo veikla, tačiau ja neapsiribojama. Projekte aiškiai nurodyta, kad veiklų sąrašas nėra baigtinis: apimama bet kokia veikla, susijusi su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu. Pastebėtina, kad Europos Komisijos Pasiūlyme taip pat atskirai pabrėžiama žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų veikla, nors šis Pasiūlymas bus taikomas bet kokiai veiklai, susijusiai su visuomenės dalyvavimu. |
|
7. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
1 |
|
|
Pirma, pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra draudžiamas pagal CPK nuostatas, nustatančias proceso principus ir pagrindines proceso taisykles, o CPK 95 straipsnis (Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės), nustato tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes ir pripažinimo piktnaudžiavimu pagrindus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties 3K-3-279-684/2020 18 -24 punktus). Todėl manytina, kad piktnaudžiavimas CPK 951 straipsnyje nurodytu pagrindu būtų tik viena iš daugelio kitų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis rūšių. Pagal esamą neginčijamą ir teismų praktikos pripažįstamą doktriną, teisių gynyba piktnaudžiaujant negalima, t. y. asmuo, piktnaudžiaujantis teise, atitinkamos teisės neturi ir jos su teismo pagalba realizuoti negali, nes tokia teisė teismo negali būti ginama. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, siūlytina, kad vienas iš galimų piktnaudžiavimo mechanizmų kaip neleistinas būtų inkorporuotas į CPK 95 straipsnį arba aprašytas CPK I dalies 1 skyriuje, prie bendrųjų nuostatų. Pavyzdžiui, būtų galima nurodyti, kad piktnaudžiavimu pripažįstamas ieškinio pareiškimas, siekiant kitų negu savo subjektinių teisių gynimo tikslų, yra nesuderinamas su asmens teise į teisminę teisių gynyba. |
Nepritarti |
Tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Komisijos paskelbtą Europos demokratijos veiksmų planą, tiek vėliau diskutuojant Seimo valdybos 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. SV-S-75 sudarytoje darbo grupėje teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo apibrėžties ir atsako į šį reiškinį priemonių pakeitimams parengti, konstatuota, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtintos procesinės poveikio priemonės nėra pakankamos ir kad reikalinga speciali teisių gynimo priemonė, kuri sudarytų galimybę nutraukti bylinėjimąsi (palikti ieškinį nenagrinėtą) ankstyvoje proceso stadijoje. Siekiant aiškumo, tikslinga tokią teisių gynimo priemonę reglamentuoti atskirame straipsnyje, kaip ir siūloma projektu. Be to, tokia nuostata dėstoma nuosekliai ir sistemiškai – po kitų priemonių, skirtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo, t. y. po galiojančio CPK 95 straipsnio. |
|
8. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
1 |
|
|
Antra, manytina, kad Projekto CPK 951 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu „atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti prašymą teismui taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą“ yra perteklinė. Pastebėtina, kad atsakovas ir taip pagal bendrą taisyklę privalo įrodyti visas savo teismui nurodomas aplinkybes, sudarančias jo atsikirtimų pagrindą. Todėl atitinkamą pareigą atsakovas turi pagal galiojantį proceso įstatymą, nesant reikalingumo pakeitimui. |
Nepritarti |
Cituojamoje projekto nuostatoje nėra siekiama akcentuoti atsakovo pareigas, kaip teigia pastabos teikėjai, tačiau siekiama įtvirtinti atsakovo teisę būtent pateikiant atsiliepimą į ieškinį prašyti taikyti skubią projektų siekiamą įtvirtinti ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo ir palikimo nenagrinėtu ankstyvoje stadijoje procedūrą. |
|
9. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
1 |
|
|
Trečia, pažymėtina, kad ieškovas pagal nusistovėjusią teismų praktiką, savo ieškinį jau pradinėje stadijoje turi prima facie pagrįsti (CPK 111 straipsnis, 112 straipsnis, 135 straipsnis, taip pat ir CPK 144 straipsnis, kuriame expressis verbis vartojama ta pati sąvoka „tikėtinai pagrindžia“ [savo ieškinio reikalavimą]). Atsižvelgiant tai, pagal CPK 951 straipsnio normos konstrukciją turime padėtį, kai ieškovas turi procesinę pareigą tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, atsakovas turi procesinę pareigą pagrįsti savo atsikirtimą ieškovo piktnaudžiavimu, o ieškovas į tai gali atsikirsti vėl savo atitinkamu tikėtinu pagrindimu. Lietuvos advokatūros nuomone, toks procesas sukurtų neišsprendžiamą neaiškumą dėl procesinių teisių ir pareigų paskirstymo šalims. Manytina, kad padėties sudėtingumas komplikuojamas dar ir tuo, kad Lietuvos procesinės teisės sistemoje nėra aiškinimo praktikos, kuri leistų teismui jau bylos nagrinėjimo pasirengimo stadijoje įvertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą iš esmės. Teismas pagal jau esamą ir taikomą standartą galėtų atmesti atsakovo prieštaravimus (atsikirtimus) grindžiamus piktnaudžiavimu, nes ieškovas lengvai įveiktų „tikėtino pagrindimo“ standartą ir teismas neturėtų pagrindo taikyti CPK 951 straipsnio 3 dalies. |
Nepritarti |
Projekte aiškiai nurodoma, kad ieškovas turės pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu. Projektu šioje konkrečioje procedūroje ieškovui nustatoma pareiga įrodyti ieškinio preliminarų pagrįstumą. Tikėtina, kad, įtvirtinus naują teisinį reguliavimą, nauja norma bus aiškinama teismų praktikoje, atsižvelgiant į kontekstą, t. y. nepagrįsta teigti, kad esama teismų praktika dėl įrodinėjimo standarto bus automatiškai taikoma naujai normai aiškinti. |
|
10. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
1 |
|
|
Ketvirta, vertintina, kad Projekto normos reikalauja, kad atsakovas savo atsikirtimą, grindžiamą piktnaudžiavimu, pareikštų jau pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje – su atsiliepimo pateikimu. Tai suvaržytų atsakovo galimybes gintis nuo piktnaudžiavimo, kadangi gali susidaryti situacija, kai atsakovas pasirengimo stadijoje gali dar nežinoti apie ieškovo piktnaudžiavimo ketinimus arba neturėti (nebūti spėjęs surinkti) atitinkamų įrodymų. Todėl tokiu atveju teismas galimai atmestų kaip nepagrįstą atsakovo skubotą ir blogai parengtą atsikirtimą piktnaudžiavimu ir pagal Projekto konstrukciją kiltų klausimas, ar atsakovas turėtų procesinę galimybę prie atitinkamo klausimo vėl grįžti per aprašytą gynybos mechanizmą. Tokiu būdu, vien dėl ydingos projekto konstrukcijos būtų reikšmingai ribojama atsakovo galimybė gintis nuo specialių ieškovo piktnaudžiavimo atvejų ir įstatymo pakeitimu nebūtų pasiekta deklaruojamų tikslų. |
Nepritarti |
Žr. argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 5 įvertinimo. Papildomai akcentuotina, kad piktnaudžiavimo faktą atsakovas galės įrodinėti viso proceso metu, atsižvelgiant į galiojančias CPK 95 straipsnio nuostatas. |
|
11. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
1 |
|
|
Penkta, įstatymo Projekte nėra aprašytas joks teismo galimo tyrimo, siekiant nustatyti, ar yra piktnaudžiavimas teise, procesas. Lietuvos advokatūros nuomone, neaišku, ar teismas spręsdamas dėl atsakovo atsiliepimo argumentų, susijusių su piktnaudžiavimu teise, panaudotų standartines pasirengimo bylos nagrinėjimui taisykles (rašytinis ar žodinis pasirengimas bylos nagrinėjimui), ar taikytų nenumatytas papildomas pasirengimo ir atitinkamo tyrimo formas. Sprendžiant iš Projekte aprašytų veiksmų, teismas suteiktų ieškovui galimybę atsiliepti į atsakovo prašymą per 30 dienų. Pažymėtina, kad toks terminas yra ilgesnis, negu dubliko pateikimo terminas, kuris yra 14 dienų (CPK 227 straipsnio 2 dalis), todėl kyla klausimas, kokius veiksmus turi atlikti teismas, gavęs ieškovo dubliką, bet dar negavęs atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl piktnaudžiavimo. Taigi, gali susidaryti padėtis, kuomet atsakovui sueis terminas pateikti tripliką (ir turėti atitinkamas išlaidas – sukurti atsakovui išlaidas gali būti vienas piktnaudžiavimo tikslų), o ieškovui dar nebus suėjęs terminas pateikti atsiliepimą į prašymą, tokiu būdu nebus aišku, ar atitinkamas atsiliepimas bus pateiktas ir procesas bus tęsiamas. |
Nepritarti |
Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, CPK 951 straipsnio 3 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, – nuo termino ieškovo atsikirtimams pateikti pasibaigimo dienos, o nutartį teismas priima rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šiuo atveju vyktų ne išsamus bylos nagrinėjimas, o konkrečių atsakovo ir ieškovo dokumentų įvertinimas ir nutarties priėmimas, tad pastabos teikėjų minimas pasirengimas bylos nagrinėjimui (dubliko, tripliko teikimas) nebūtų taikomas. CPK 225 straipsnio 7 punkte nurodyti teismo veiksmai, atliekami gavus atsiliepimą į ieškinį. Jei bus pateiktas atsakovo prašymas taikyti CPK 951 straipsnyje nurodytą procedūrą, teismas visų pirma ir taikys šią procedūrą ir neskirs parengiamojo posėdžio ar bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad CPK 951 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad, pritaikius šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, teismui įstatymuose nustatyti bylos išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos. Taigi CPK nustatyti parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo terminai būtų skaičiuojami tik pritaikius siūlomą naują procedūrą. |
|
12. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
1 |
|
|
Šešta, manytina, kad iš Projekto nuostatų nėra aišku, ar CPK 95 straipsnyje taikomos pasekmės gali būti taikomos piktnaudžiaujant pagal CPK 951 straipsnį. Vertintina, kad negali, nes CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, minėtoje normoje kalbama tik apie sankciją už 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus. Svarstytina, jog šiuo atžvilgiu CPK 95 ir 951 galėtų būti susieti, kaip jau tai siūloma jau pirmu šių pastabų punktu. |
Nepritarti |
Žr. argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1 įvertinimo. |
|
13. |
Lietuvos Advokatūra 2022-11-14 |
3 |
|
|
Septinta, pažymėtina, kad teismams sprendžiant, kad piktnaudžiavimas teise negali būti ginamas teismine tvarka, vertintina, kad nėra jokios teisės į ieškinį piktnaudžiaujant teise. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kalbėti apie ieškinio palikimą nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnį, kaip yra siūloma Projektu. Manytina, kad pašalinęs piktnaudžiavimo elementus, ieškovas galėtų pareikšti ieškinį bendra tvarka, o tai būtų kitas ieškinys. Atsižvelgiant į skubos tvarka išdėstytas įžvalgas, Lietuvos advokatūros nuomone, siekiant teigiamų pokyčių, siūlytina koreguoti Projekto nuostatas ir atsižvelgti į aukščiau šiame rašte pateiktus pasiūlymus ir pastabas. |
Nepritarti |
Net ir patikslinus ieškinį, jo pagrindimą, ginčas galėtų būti tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir siekiant išvengti skirtingo interpretavimo, ar pateiktas tas pats, tačiau tik patikslintas ieškinys, ar pateiktas naujas ieškinys, būtina CPK nustatyti, ar ieškinys paliekamas nenagrinėtas, ar atmetamas, ar nutraukiama byla. Tai, kad aptariamu atveju byla neturi būti nutraukiama, nurodyta argumentuose dėl ankstesnių pastabų. |
|
14. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17
|
1 |
|
|
Kadangi Įstatymo projektu Nr. XIVP-885 yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 ir 296 straipsnius bei papildyti CPK nauju 951 straipsniu, tuo pačiu sukuriant naują civilinio proceso institutą – piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai - tokiu atveju CPK pakeitimai turėtų būti suderinti su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos civilinio proceso kodekso priežiūros komitetu. siekiant ne tik užtikrinti kokybišką ir įvairiapusį problemų, kylančių taikant CPK, sprendimą, bet ir priimti tinkamiausius sprendimus dėl jo tobulinimo ar pasiūlyti kitų alternatyvų, kurios leistų suformuoti visiems priimtiną praktiką[1]. |
Pritarti iš dalies |
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, rengiant projektą, taip pat konsultuotasi su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komitetu, kuris sudarytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-55. |
|
15. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17
|
1 |
|
|
Naujo civilinio proceso instituto - piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai - įvedimo teisės norma, išdėstyta 951 straipsnio projekte, neatitinka „įstatymo aiškumo“ taisyklės, suformuluotos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje. Pirma, atsakovas civilinėse bylose paprastai visada mano, kad ieškinys nepagrįstas ir kad ieškovas jį pareiškė nesąžiningai, todėl toks apibūdinimas nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas ir taisytinas. Antra, siūlomo 951 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos: visuomenės informavimo veikla (a), kitokia veikla, susijusi su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu (b) ir atgrasymas atsakovo nuo šios veiklos(c) nėra apibrėžtos jokiame teisės akte, todėl tokių naujų neapibrėžtų sąvokų įvedimas įneš daug painiavos teisminėje praktikoje ir galimai prieštaraus konstituciniam teisinio tikrumo ir teisės viršenybės principams. Primintina, kad visuomenės informavimo veikla nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame yra nurodytos pagrindinės visuomenės informavimo sąvokos, o kitos dvi naujai įvedamos sąvokos iš viso yra publicistinės, kurių turinys nėra apibrėžtas teisės aktuose. |
Nepritarti |
Formuluotė „nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį“ jau yra vartojama galiojančio CPK 95 straipsnyje. Sąvoka „visuomenės informavimas“ yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 80 dalyje. Kokia veikla yra siejama su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, yra plačiai išplėtota Lietuvos teismų praktikoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai ir kt.). „Atgrasymas nuo veiklos“ yra bendro pobūdžio formuluotė, kuri yra aiški ir suprantama, t. y. tokiais veiksmais siekiama, kad asmuo nevykdytų konkrečios veiklos. |
|
16. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17
|
1 |
|
|
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas, pripažinimo piktnaudžiavimu pagrindai bei pasekmės yra nustatyti CPK 95 straipsnyje, todėl SLAPP ieškiniai kaip viena iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis formų galėtų būti atskiroje nurodyto CPK straipsnio dalyje. Tačiau svarbu suprasti, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą gali nustatyti teismas tik civilinio proceso eigoje, nagrinėdamas civilinę bylą ar baigdamas nagrinėti civilinę bylą, teismo sprendime. Konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis naują rūšį - piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai – niekaip negalima pradinėje civilinio proceso stadijoje, teismui preliminariai įsitikinus, nes tokiu atveju yra pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į teisingą teismą, |
Nepritarti |
Žr. argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 5, Interneto žiniasklaidos asociacijos pastabos Nr. 3, Lietuvos advokatūros pastabos Nr. 1 įvertinimo. |
|
17. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17 |
1 |
|
|
Siūlomo CPK 951 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „atsakovas .....turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti prašymą teismui taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą“ yra perteklinė, nes pagal CPK įtvirtintas normas šalys privalo įrodyti visas nurodomas aplinkybes, sudarančias jo atsikirtimų pagrindą. |
Nepritarti |
Žr. argumentus dėl Lietuvos advokatūros pastabos Nr. 2 įvertinimo. |
|
18. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17
|
1 |
|
|
Siūlomo CPK 951 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią ieškovas yra įpareigojamas per 14 dienų pateikti „atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu“ akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisminei jurisprudencijai garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo bylose, pagal kurią šios kategorijos bylose įrodinėtinų juridinių faktų visuma yra keturi juridiniai faktai: 1) žinių paskleidimo faktas, 2) faktas, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, 3) faktas, kad paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) ir 4) faktas, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę. Pirmuosius tris juridinius faktus tokiose bylose įrodinėja ieškovas, o ketvirtąjį juridinį faktą įrodinėja atsakovas, nes CK 2.24 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje yra įtvirtinta viešai paskleistų duomenų, kilus ginčui, neatitikimo tikrovei prezumpcija[2]. |
Nepritarti |
Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nurodytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotos įrodinėjimo taisyklės skirtos bylos nagrinėjimui iš esmės. Tuo tarpu CPK siūloma įtvirtinti ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą ir nurodoma, kad būtent šioje (siauros apimties) procedūroje ieškovas turėtų tik tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, kad teismas galėtų įvertinti, ar nėra piktnaudžiavimo. Taigi nuostatos tarpusavyje suderinamos ir CPK siūlomos nuostatos nepaneigia CK nustatyto reguliavimo. |
|
19. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17
|
1 |
|
|
Toks ieškovo įpareigojimas, numatytas CPK 951 straipsnio 2 dalyje, yra perteklinis dar ir dėl to, kad sutinkamai su CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, ieškovas pagal bendras civilinio proceso taisykles privalo ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) bei įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to šio straipsnio 2 dalis nustato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. |
Pritarti iš dalies |
Projekte nurodoma, kad ieškovas turėtų pateikti atitinkamus įrodymus tik tada, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu. |
|
20. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17 |
|
|
|
Siūlomos pataisos apsunkins tokiose bylose ir atsakovų teises, nes jiems papildomai teks teikti teismui papildomą prašymą, samdytis teisininkus, o teismui palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis procesas prasidės iš naujo ir dar labiau užsitęs. Tokiu būdu bus pažeistas civilinio proceso ekonomiškumo principas. |
Nepritarti |
Ankstyvas preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimas ir, esant piktnaudžiavimui, ieškinio palikimas nenagrinėtu leis išvengti ilgo bylinėjimosi proceso. |
|
21. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17
|
|
|
|
Mano įsitikinimu, siekiant apginti asmens teisę skleisti informaciją, esant teisėtam ir pagrįstam visuomenės interesui tokią informaciją žinoti, galima būtų CPK įtvirtinti konkrečius civilinių bylų dėl garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo išnagrinėjimo terminus, nes būtent užsitęsę teisminiai procesai, kurie trunka daugybę metų, labiausiai išvargina civilinio proceso šalis ir reikalauja daug lėšų.. Pavyzdžiui, šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad „Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo (pabraukta - autorės), į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos“. Praktikoje ši teisės norma neveikia, nes ji nėra inkorporuota į CPK. |
Nepritarti |
Turėtų būti įvertintos priežastys, kodėl nesilaikoma nustatyto termino (jei nesilaikoma). Jei termino nesilaikoma dėl praktinių priežasčių (sudėtingos bylos ir pan.), manytina, kad termino įtvirtinimas tik kitame teisės akte nekeis esamos padėties. |
|
22. |
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Partnerystės profesorė advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė 2022-11-17 |
|
|
|
Taip pat siūlytina asmenims, kurie yra šalimis civiliniuose procesuose, kai yra nustatytas teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas ginčo informaciją žinoti, Lietuvos Respublikos garantuojamos valstybinės teisinės pagalbos įstatyme numatyti galimybę tokia pagalbą gauti.
|
Pritarti iš dalies |
Klausimas dėl galimybės gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atitinkamose bylose yra sprendžiamas šiuo metu Teisingumo ministerijai atliekant sisteminę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo peržiūrą. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Projekto autorių nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-01-02 |
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 ir 12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 ir 296 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-885. |
Pritarti |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Irena Haase, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė