PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3100

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.	12	3		Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančią tvarką informavimas apie medžių ir krūmų paskelbimą saugotinais želdiniais vykdomas raštu, tačiau toks informavimo būdas neužtikrina, jog saugotinais paskelbtų želdinių savininkai ir valdytojai tikrai gaus rašytinį pranešimą. Pasiūlymo tikslas: Saugotinais paskelbtų želdinių savininkų ir valdytojų informavimą vykdyti raštu siunčiant registruotus laiškus, tai pat vykdyti informavimą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Pasiūlymo esmė: Užtikrinti tinkamą savininkų ir valdytojų informavimą apie saugotinais paskelbtus želdinius. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, išskyrus augančius elektros tinklų proskynose, ir medžius ir (ar) krūmus, augančius vidutinės ir aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų ir kurie kelia pavojų elektros tinklams ir (ar)  kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kai elektros tinklus eksploatuojantis asmuo nustato, kad medžiai ir (ar) krūmai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos jau buvo pripažinti saugotinais, augantys elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų kelia pavojų elektros tinklams ir (ar)  kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, o savivaldybės vykdomoji institucija atsisako išduoti sutikimą šiuos saugotinus medžius ir (ar) krūmus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti, savivaldybės vykdomoji institucija atsako už reikalingų veiksmų ir priemonių esamam pavojui pašalinti vykdymą ir atlygina su tuo susijusius nuostolius. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba registruotais laiškais informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus, elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną. Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
2.	13	6		Argumentai: 13 straipsnio 6 dalyje šiuo metu numatomas 20 dienų terminas leidimo saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo sprendimo įsigaliojimui. Tai pat vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, taikomas draudimas kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams, nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. Vadovaujantis galiojančia tvarka valstybinės žemės valdytojams ir naudotojams norint atlikti želdynų ir želdinių tvarkymo bei priežiūros darbus sudaromos ribotos galimybės atlikti minėtus darbus esant tinkamoms klimatinėms sąlygoms. Pasiūlymo tikslas: Siūloma mažinti terminą nuo 20 dienų iki 10 dienų. Pasiūlymo esmė: Šiuo metu nustatytas terminas leidimo saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo sprendimo įsigaliojimui neužtikrina efektyvaus želdynų ir želdinių tvarkymo ir priežiūros proceso. Pagal galiojančioje tvarkoje taikomus terminus sprendimo įsigaliojimui sudaroma padidinta našta savivaldybių institucijoms, valstybinės žemės valdytojams ir naudotojams. Sumažinus šį terminą būtų sumažinta biurokratinė našta savivaldybėms, valstybinės žemės valdytojams ir naudotojams. Valstybės išteklių optimizavimas. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais atsižvelgusi į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, priima sprendimą išduoti leidimą ir numato leidimo įsigaliojimo terminą, kuris gali būti ne ankstesnis kaip po 20 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie priimtą sprendimą išduoti leidimą, nurodydama numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį bei numatomą leidimo įsigaliojimo dieną. Kartu su sprendimu dėl leidimo išdavimo savivaldybės interneto svetainėje paskelbiama želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada, kai šias išvadas šio įstatymo numatytais atvejais privaloma gauti ir įvertinti iki sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimo. Jeigu per nustatytą terminą savivaldybės vykdomoji institucija gavo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą rašytinį suinteresuotos visuomenės prašymą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytą gavo suinteresuotos visuomenės pranešimą apie jos iniciatyva užsakytą želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir tai patvirtinančius dokumentus, leidimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti. Gavusi želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas susipažįsta su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada ir priima sprendimą nekeisti leidimo, pakeisti leidimą arba panaikinti sprendimą dėl leidimo išdavimo ir jį kartu su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl leidimo išdavimo privaloma nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Leidimas galioja neterminuotai. Leidime numatyti saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradėti tik suėjus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui.“
3.	15	3		Argumentai: Želdynų įstatymo 15 straipsnyje numatyta pareiga visoms Lietuvos Respublikos savivaldybių institucijoms vykdyti želdynų ir želdinių inventorizavimą visoje savivaldybės teritorijoje, išskyrus miško žemėje augančius augalus, žemės ūkio paskirties žemėje auginamus žemės ūkio augalus ir apleistus žemės ūkio naudmenų plotus, apaugusius sumedėjusiais augalais, išskyrus juose augančius saugomus ir saugotinus želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimas visoje savivaldybės teritorijoje nepriklausomai nuo žemės, kurioje jis yra, nuosavybės formos, buvo numatytas dar 2007 m. priimtame Želdynų įstatyme. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį. Pasiūlymo tikslas: Sumažinti savivaldybių institucijoms tenkančią administracinę naštą. Efektyvinti želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos ,bei stebėsenos darbus. Optimizuoti valstybės išteklius . Pasiūlymo esmė: Vertinat, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas visoje savivaldybės teritorijoje nepriklausomai nuo žemės, kurioje jis yra, nuosavybės formos, buvo numatytas dar 2007 m. ir kad savivaldybių institucijoms, dėl lėšų trūkumo ir didelių inventorizavimo darbų apimčių, sudėtinga atlikti įstatyme numatytą pareigą – inventorizuoti želdynus ir želdinius visoje savivaldybės teritorijoje, siūloma pasiūlymu numatyti savivaldybių institucijoms pareigą atlikti želdynų ir želdinių inventorizavimą apie urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje esančius atskiruosius želdynus ir želdinius renkant  tik pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą). Esama situacija rodo kad per 17 metų savivaldybių institucijoms nepavyko įstatyme nurodytoje  apimtyje ir nurodytais kriterijais atlikti savivaldybių teritorijose esančių želdynų ir želdinių inventorizavimo. Inventorizavimo ataskaitų duomenys rodo, kad duomenys apie želdynų ir želdinių inventorizavimą yra fragmentiški, nenuoseklūs, neišsamūs. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą) apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius, urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje esančius viešuosius atskiruosius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis (be pagrindinių duomenų, surenkami duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones) apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras.
4.	15	5		Argumentai: Želdynų įstatymo 15 straipsnyje numatyta pareiga visoms Lietuvos Respublikos savivaldybių institucijoms vykdyti želdynų ir želdinių inventorizavimą visoje savivaldybės teritorijoje, išskyrus miško žemėje augančius augalus, žemės ūkio paskirties žemėje auginamus žemės ūkio augalus ir apleistus žemės ūkio naudmenų plotus, apaugusius sumedėjusiais augalais, išskyrus juose augančius saugomus ir saugotinus želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimas visoje savivaldybės teritorijoje nepriklausomai nuo žemės, kurioje jis yra, nuosavybės formos, buvo numatytas dar 2007 m. priimtame Želdynų įstatyme. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį. Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama pavestą funkciją – vykdo miškų inventorizavimą, taip pat kartu vykdo ir savaiminukų medžių inventorizavimą ir įtraukimą į miškų apskaitą. Įvykdžius inventorizaciją teritorijoje, surinktais duomenimis dalinasi su teritorijoje veikiančiomis savivaldybių institucijomis, Nacionalinės žemės tarnybos padaliniais. VĮ Žemės ūkio duomenų centras vykdo apleistų žemės plotų nustatymą bei apskaitą, teikia viešai prieinamą informaciją apie tokių plotų nustatymą. Darytina prielaida, kad savivaldybių institucijos, preliminarią informaciją apie želdynus ir želdinius savivaldybių teritorijose gali gauti iš kitų institucijų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką želdynų ir želdinių inventorizavimas priklausomai nuo teritorijos vykdomas 5 arba 10 metų intervalu, tai pat želdynų ir želdinių stebėsena, atsižvelgiant į želdynų ir želdinių stebėsenos programą, vykdoma 1,3,5 ir 10 metų intervalais. Savivaldybių institucijos, vykdydamos įstatymu pavestas funkcijas, vykdo atskirus viešuosius pirkimus želdynų ir želdinių inventorizavimui ir atskirai vykdo želdynų ir želdinių stebėsenos paslaugų viešuosius pirkimus. Pasiūlymo tikslas: Sumažinti savivaldybių institucijoms tenkančią administracinę naštą. Efektyvinti želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos, bei stebėsenos darbus. Optimizuoti valstybės išteklius. Išvengti darbų ir jiems skiriamų lėšų dubliavimo. Pasiūlymo esmė: Vertinat, kad savivaldybių institucijoms, dėl lėšų trūkumo ir didelių inventorizavimo darbų apimčių, sudėtinga atlikti įstatyme numatytą pareigą – inventorizuoti želdynus ir želdinius visoje savivaldybės teritorijoje, siūloma numatyti savivaldybių institucijoms pareigą atlikti želdynų ir želdinių inventorizavimą vieną kartą juos įtraukiant į savivaldybės duomenų bazę, vėliau surinktus duomenis apie savivaldybėje esančius želdynus ir želdinius savivaldybės duomenų bazėje reguliariai atnaujinti  vykdant šių želdynų ir želdinių stebėseną ir apskaitą, išduodant leidimus kirsti, įveisiant naujus želdynus ir želdinius. Kartu siūloma į savivaldybės duomenų bazes įtraukti duomenis apie želdynus ir želdinius naudojantis duomenimis iš kitų valstybės duomenų bazių. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas, želdynus ir želdinius įtraukiant į duomenų bazę vieną kartą, surenkant duomenis į savivaldybių koordinuojamas duomenų bazes. Tolesnis inventorizuotų duomenų tikslinimas vykdomas atliekant želdynų ir želdinių būklės stebėseną, ją vykdant reguliariai, siekiant, kad savivaldybių vykdomųjų institucijų tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius, urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje esančius viešuosius atskiruosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 5 metų. Inventorizavimui gali būti naudojami duomenys, kurie surenkami iš kitų valstybės renkamų duomenų informacinių sistemų.
5.	16			Argumentai: Žiūrėti 4 pasiūlymą. Pasiūlymo tikslas: Žiūrėti 4 pasiūlymą. Pasiūlymo esmė: Žiūrėti 4 pasiūlymą. Pasiūlymas: Papildyti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą, parengtą pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą. Savivaldybės, vykdydamos želdynų ir želdinių būklės stebėseną, kartu vertina ir atnaujina pasikeitusius duomenis apie inventorizuotus želdynus ir želdinius savivaldybės teritorijoje, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnyje, perskaičiuojant inventorizuotų želdynų ir želdinių amžių, indeksuojant nebeegzistuojančius ir naujai įveistus želdynus ir želdinius, bei kitus aktualius duomenis, reikalingus želdynų ir želdinių inventorizavimui ir stebėsenai. Stebėsenai gali būti naudojami duomenys, kurie surenkami iš kitų valstybės renkamų duomenų informacinių sistemų.

Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas