Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 425
STENOGRAMA
2024 m. spalio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, LRPF*). Pradedame popietinį spalio 17 dienos plenarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės, ar kaip?
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario Darijaus Beinoravičiaus priesaika
Gerbiami Seimo nariai, rugsėjo 26 dieną mes D. Beinoravičių paskyrėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad narys neprisiekė ir negali eiti pareigų. Prisiekęs narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje. Tad kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir D. Beinoravičių į prisaikdinimo procedūrą.
D. BEINORAVIČIUS. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Darijus Beinoravičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums darbuose.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audrių Juozapavičių Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4194(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, yra gautas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audrių Juozapavičių Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 51, rasta biuletenių – 51: galiojančių – 47, negaliojančių – 4. Už balsavo 46 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-4194(2) priimtas. (Gongas) Sveikiname tikriausiai, kaip suprantu. (Plojimai)
14.03 val.
Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Pranešėjas – ministras V. Šilinskas. Pateikimas.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, kolegos. Truputį noriu apžvelgti, ką mes turėjome ir apskritai per šią kadenciją, ir visų pirma jums padėkoti, nes, kaip žinote, yra lengva dalinti, yra sunku uždirbti, o su jūsų pagalba Lietuvos žmonėms uždirbti sekėsi visai gerai. Sėkmingai įveikėme ir COVID’o krizę, ir ukrainiečius sėkmingai integravome ir įdarbinome. Pamenu, kai specialistai važiavo tuo metu į Lietuvą, jie tikėjosi palapinių miestelio, o pamatė, kad Lietuvos žmonės juos priėmė, pamatė, kad Užimtumo tarnybos specialistai jau laukia registracijos centruose ir siūlo darbą. Dėl to mes visi susitelkę ir visi kartu dirbdami krizes įveikėme sėkmingiau, užimtumas buvo pasiekęs rekordinį skaičių, dirbančiųjų pajamos irgi augo rekordiškai – realūs atlyginimai po infliacijos augo sparčiausiai tarp EBPO valstybių.
Dabar, jei žiūrime į priekį, į 2025 metus, mes planuojame, kad „Sodros“ biudžetas, taip pat ir „Sodros“ pajamos augs 9 % daugiau, negu kad buvo šiemet, išlaidos taip pat didės 11,7 %. Tiesiog bazė yra žemesnė, todėl procentas yra didesnis, bet iš principo panašiai augs ir išlaidos, ir pajamos. Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis – apie 78 % – yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai – 12,7 %.
Per kadenciją pensijų augimas buvo rekordinis. Tai mes skaičiuojame nuo 2020 metų. Galite pamatyti faktą iki 2024 metų, esame įrašę kaip prognozę, tai yra siūlymą, kadangi pristatome 2025 metus, kaip bus ir pažiūrėjus 2025 metus, tai 78–80 % pensijų augimas per tą laikotarpį. Tikrai rekordinis Lietuvai ir Lietuvos sėkmė čia yra.
Gerėja ir pakeitimo norma. Tai reiškia, kad dėmesys pensijoms buvo didesnis. Ne tik dėl atlyginimo augimo, darbo užmokesčio augimo ir dirbančiųjų skaičiaus augimo didėjo pensijos, bet ir dėl to, kad pensijoms buvo skiriamas didesnis dėmesys.
Kaip minėjau, planuojamas teigiamas rezultatas. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 % santykiu su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 %. Primenu, kad tikslas, įstatymu nustatytas, yra pasiekti 100 % metinio biudžeto. Tai yra turėsime rezervą, kuris yra vienerių metų „Sodros“ biudžetas, tam, kad ateityje turėtume saugumo pagalvę ir nutikus krizėms galėtume išvengti sunkių pasekmių, tokių kaip brangiai skolintis ir panašiai. „Sodra“ tą pagalvę šiandien turi ir jinai saugo.
Nedarbo rūšies deficitas vienintelis buvo neigiamas, šiek tiek, nedaug, bet tai dengė pliusas kitų draudimo rūšių. Ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžeto taip pat yra pliusas. Kaip žinote, neseniai priėmėme įstatymo pakeitimą, kad bus plečiama aprėptis asmenų, kurie galės gauti išmokas iš šio biudžeto: tai yra ne tik asmenys, kurie atleidžiami dėl etatų mažinimo, bet ir asmenys, kurie netenka darbo įmonei bankrutavus. Jeigu buvo toje įmonėje išdirbę 5, 10 ar 20 metų, gaus ilgalaikio darbo išmoką.
Garantinio fondo biudžeto taip pat yra pliusas. Yra tam tikra galimybė iš jo panaudoti lėšų žmonėms, kurie neteko darbo bankrutavus įmonei, ne tik išmokoms, kurias įmonė liko skolinga, kas jau šiandien numatyta, bet Užimtumo įstatyme numatyta ir galimybė pasiūlyti priemones, tai yra pasiūlyti, tarkime, subsidiją ar perkvalifikavimą žmogui iš šito Garantinio fondo. Bet tam, kad šita nuostata būtų įgyvendinta, dar reikia susitarti Trišalėje taryboje su darbdaviais ir darbuotojais. Tai teoriškai nuostata yra, praktiškai dar reikia padirbėti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Paklausti jūsų nori šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, dvi paskutinės skaidrės, tiek dėl Ilgalaikio fondo, tiek dėl Garantinio. Jūs čia metinį rezultatą rašote ar suminį? Nes pernai buvo 120 mln. sukaupta, dabar matau tik 55. Kur ten visi kiti pinigai?
V. ŠILINSKAS. Tai čia gal, jeigu sakote… Ne, ne, jau bus kitais metais virš 200 bendras planuojamas kitų metų gale.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs aiškinamajame rašte teikiate, kad pensijų indeksavimo koeficientas – 10,6 ir kintamosios dalies, ir bendrosios. Taip pat teikiate, kad papildoma pensijos indeksavimo dalis galėtų būti… tai yra kintamajai daliai – papildomai. Ar nemanote, kad truputėlį mažiau skiriant Rezerviniam fondui buvo galima padidinti labiau ir stipriau, kad žmonės tai pajaustų? Tai būtų vienas klausimas.
Antras. Tikrai matome pensijų… tai yra Rezervinio fondo augimą. Suprantu jūsų tikslą vieniems metams, bet galbūt pirmas prioritetas – rūpintis žmonėmis. Ar nemanote, kad atsiranda galimybė vaiko priežiūros išmokų gavėjams taip pat tikėtis didesnių vaiko išmokų, nesistengiant taip uoliai didinti rezervo?
V. ŠILINSKAS. Siekiant padidinti išlaidas, reikėtų kitų metų biudžete rasti arba papildomų pajamų, arba kažkur sutaupymų, nes matėte, kad planuojamas 3 % deficitas. Tai reiškia, kad deficitas skaičiuojamas bendrai: ir „Sodros“, ir valstybės biudžeto. Tai jeigu mes dar didiname „Sodros“ išlaidas bet kam, ar vaiko priežiūrai, ar pensijoms, ar kažkam, reikia rasti, kur sutaupyti, nežinau, ar keliams, ar mokytojams, ar visur kitur, nes biudžetas dabar yra maksimaliai, ką leidžia Mastrichto kriterijus, suplanuotos išlaidos. Tik radus papildomų pajamų arba sutaupymų būtų galima didinti kažkokias išmokas, įskaitant ir „Sodros“.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Kukuraitis. Jo salėje nematau. Klausia K. Navickas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, vakar socialdemokratų atstovė, komentuodama šių metų, tiksliau, būsimų metų biudžetą, minėjo, kad bus peržiūrėtos ir padidintos pensininkų išmokos, pensininkams išmokos iš Rezervinio fondo. Tai iš tikrųjų gal to rezervo visai ir nereikia, nes jeigu, na, pažadų yra vis tiek iš partijos, kuri yra pasižymėjusi Rezervinio fondo išdalinimu, iš karto žada, kad jo nebus, tai gal jūs pakomentuokite, kam tas rezervas reikalingas? Kodėl mes užsispyrę jo laikomės, kai vis tiek visi aplinkui pažada jį ištranžyrinti? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Rezervas yra kaupiamas, turint omenyje išmoktas 2008–2009 metų pamokas, kuomet teko valstybei labai brangiai skolintis, kuomet teko ieškoti būdų mažinti netgi išmokas. Kad nekartotume tų pamokų, skaudžiai išmoktų, ir dar kartą neužliptume ant to grėblio, turime tą rezervą. Numatytas tikslas – vienerių metų, dar jisai nėra pasiektas, bet nuosekliai kaupiamas. Bet aš sakau, kad siekiant didinti išlaidas, įskaitant pensijoms, rezervas nesuteikia tos galimybės šiandien, nes mes esame biudžeto deficito limitą pasiekę. Turėtų ieškoti politikai kur nors kitur galimybių sutaupyti, tik tokiu atveju būtų galima daugiau išleisti kad ir iš to paties rezervo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti, kaip rezerve esantys pinigai yra investuojami, kokia yra grąža? Tai vienas aspektas.
Kitas dalykas. Ką darysite su Lietuvos banko siūlymu dėl II pakopos pensijų, galbūt kažką panašaus į „Sodrą“, valstybės administruojamą darinį, kursite ar kitus sprendimus priimsite, nes tas klausimas vis tiek iškils. Jis nesibaigia su jūsų kadencija, tad jį reikės vis dėlto spręsti. Ką jūs esate sumąstę ministerijoje? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Dėkoju. Džiaugiuosi iš tikrųjų, kad šioje kadencijoje mes ir pradėjome investuoti „Sodros“ rezervą, nes jis anksčiau nebuvo investuojamas ir, esant neigiamoms palūkanoms, netgi mažėdavo, nes kaštų buvo, tekdavo mokėti. Tą investavimą atlieka Finansų ministerija siekdama turėti einamųjų lėšų ir tam tikrą augimą turėti, bet išsaugoti.
Tai aš grubiai pristatysiu. Dabar konkrečių skaičių neatsimenu, bet taip imkime per pusę. Pusė yra investuojama į Europos Sąjungos valstybių obligacijas. Tarkime, į Prancūzijos, Vokietijos, patikimų valstybių, vertybinius popierius su mažesne grąža, negu būtų investicijos į akcijas, bet ir mažesne rizika. Kita pusė paprastai laikoma arba kaip trumpalaikiai indėliai, arba iš karto lėšos sąskaitoje, kad jeigu trumpalaikių pertrūkių būtų, tai turėtų iš karto „Sodra“ galimybių padengti tuos pertrūkius. O kita pusė, truputį daugiau uždirbanti, – didesniems pertrūkiams, kur irgi būtų galima padengti tuos vertybinius popierius pardavus.
Dėl II pakopos, taip, yra vienas iš pasiūlymų steigti valstybės valdomą fondą, fondų valdytoją. Tai diskutuotinas pasiūlymas. Mes turėjome įvairių diskusijų ir su Lietuvos banku. Sunku pasakyti, ar tai atsipirktų, ar ne valstybei ir Lietuvos žmonėms, nes turime dabar, rodos, apie šešis fondų valdytojus. Tai konkurencija yra, kad konkurenciją padidintų, mažai tikėtina, kad padarytų efektyviau valstybinis fondas ar pigiau negu privatūs, vėlgi sunku pasakyti.
Jeigu mes norime sutaupyti, tai galima tą jau dabar padaryti, nes teisės akte yra numatyta, kiek fondai gauna. Gauna 0,5 %, o didžiausius fondus valdantys 0,4 % turto vertės, tai yra maži skaičiai. Iki 2019 metų būdavo virš 1 %. III pakopos būdavo, yra vis dar 1 % ar 2 %. Tai II pakopa yra pigiausias investavimo instrumentas ir fondams yra nustatyta riba, kiek jie gali daugiausia pasiimti. Jie negali tos ribos peržengti ir ta riba yra žema.
Jeigu yra galimybė, Lietuvos bankas matytų, dar mažiau sumažinti, tai tikrai manau, kad tai yra vis dar Seimo narių valioje. Seimo nariai, matydami, kad kaštai yra, nežinau, dar mažesni ir augant galbūt aprėpčiai tie kaštai, masto ekonomiją pasiekus, galėtų būti mažesni, tai yra galimybė kaštus mažinti būtent reguliavimu, o ne steigiant kokį nors valstybinį fondą. Tai vienintelis valstybinio fondo pliusas, kurį matau, jeigu jisai būtų, jeigu yra žmonių, kurie nepasitiki privačiais fondais ir privačiu verslu, bet pasitikėtų valstybe. Reikia išsiaiškinti, kiek yra tokių žmonių, ar yra pakankamai didelis skaičius. Jeigu jų yra, tai nauda tokį fondą steigti, fondų valdytoją, tikrai būtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam teisės aktui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 23. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Papildomu siūloma skirti Audito komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti 2024 m. lapkričio 21 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
14.15 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4229 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4229. Pranešėjas – V. Šilinskas. Pateikimas. Prašau.
V. ŠILINSKAS. Skaidrių nerodo, ar ne?
PIRMININKAS. Ai, skaidrių nerodo. Kur skaidrės?
V. ŠILINSKAS. Ką tik buvo.
PIRMININKAS. Prašau.
V. ŠILINSKAS. Ačiū. Tai gana trumpas pristatymas yra. Matome, kad skaičiai yra gana pozityvūs, ne tokie dideli, kad kaip „Sodroje“ turime. Dalyvių skaičius mažesnis, bet jisai nuosekliai auga. Vidutinė išmoka anuiteto dabar, šiandien yra apie 65 eurus ir matome, kad jinai auga ir toliau augs, nes ateina žmonės, vis ilgiau laiko kaupę, vis didesnius atlyginimus gavę, ir ta išmoka natūraliai auga. Ilgalaikės prognozės rodo, kad pensijų anuitetai ateityje, jeigu sistema nesikeistų, gali lemti tiems žmonėms, kurie kaupia II pakopoje, iki trečdalio didesnius atlyginimus, negu kad yra šiandien. Be abejo, mes čia kalbame apie labai ilgus laikotarpius, o šiandien, kaip minėjau, yra 65 eurai, kitais metais, matome, būtų papildomi 67 eurai.
Ką man akcentuoja kolegos iš ministerijos? Turėkime omeny, kur vyksta diskusijos, kad pasitraukimas iš II pensijų pakopos kainuotų ir pačiai „Sodrai“, nes mažėjant anuitetą gaunančių asmenų skaičiui, jeigu jie vis ateitų, jų vis mažiau, tai administravimo kaštai nebepasidengtų, nes yra viskas sudėliota taip, kad vis dėlto masto ekonomija veikia ir kuo yra daugiau asmenų, nereikia samdyti daugiau žmonių, investuojančių į anuitetų fondus, ir taip kaštai padalinami visiems, yra pigiau.
Čia į skaidres yra sudėtos tiek prognozuojamos įplaukos, kurios bus 28 % didesnės, tiek laukiamos išlaidos, kurios bus 53 % didesnės. Bet kadangi skirtumas yra didelis, bazės yra skirtingos, tai čia tikrai nereikia išsigąsti, tie procentai ir turi skirtis. Kuo noriu pasidžiaugti? Pasižiūrėjau, kokia yra grąža, kur „Sodros“ žmonės investuoja šituos pinigus, tai nuo 2020 metų, tai yra nuo veiklos pradžios, yra 58,71. Manau, visai gera grąža ir žmonės sėkmingai investavo, papildomai dar uždirbo pensininkams papildomų pinigų iš jų pinigų. Ačiū. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl ką tik pristatyto teisės akto. Kas pritariate po pateikimo Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 55, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 18. Teisės aktui po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Papildomais siūloma skirti Audito ir Biudžeto ir finansų komitetus. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
14.18 val.
2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4231 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Pečkauskas. Pateikimas.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Vėlgi projektas turbūt yra nuosekliai gerėjantis. Pradedant kalbėti apie pajamas 2025 metams, matome, kad visas biudžetas turėtų sudaryti 3,94 mlrd. eurų. Tai augimas, palyginti su 2024 metų biudžetu, yra 13,8 % ir nominaliais skaičiais tai yra beveik 480 mln. eurų. Kaip ir įprastai, kaip ir turbūt tradiciškai, 70 % visų šitų lėšų bus skiriama ir numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, apie 18 % visų lėšų numatoma vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, įskaitant ortopedijos technines priemones, ir medicinos priemonių nuomai. Čia tokie turbūt esminiai dalykai. Matyt, paminėtina yra tai, kad pačios pajamos, turbūt ir fondas, augo iš visų trijų savo pagrindinių šaltinių, tai yra ir iš darbuotojų sumokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ir iš valstybės draudžiamų asmenų bei savarankiškai dirbančių darbuotojų įmokų.
Kalbėdamas apie išlaidas, paliesiu turbūt keturias pagrindines dedamąsias, kur matome pagrindinį lėšų skyrimą. Matyt, akcentuotina ir tai, kad nuosekliai, kaip ir pastaruosius trejus metus, išlaidas auginome pagal visus straipsnius. Natūralu, kad tikime, kad visos pagrindinės sveikatos sistemos sritys turi būti papildomai finansuojamos.
Kai kalbame apie sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms numatyta papildomi 353 mln. eurų, arba, kitaip sakant, 15 % augimas, ko tikimės žmonėms? Didindami šeimos gydytojų komandą, suteikdami šeimos gydytojams atlikti platesnį spektrą tyrimų bei peržiūrėdami kai kurių pagrindinių ambulatorinių paslaugų įkainius, tikimės geresnio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo arba, kitaip kalbant, geresnio eilių valdymo. Taip pat finansai keliauja į pirmines ambulatorines psichikos paslaugas teikiančių specialistų komandų plėtrą, kalbame apie onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų plėtrą, taip pat kai kurių specifinių stacionarinių paslaugų bazinių kainų didinimą, kai kalbame apie skubią mediciną, apie intensyviąją terapiją, kas, matyt, yra ašis stacionarinio gydymo mūsų sveikatos priežiūros įstaigose.
Kai kalbame apie vaistų kompensavimą, tai šioje eilutėje kalbame apie 77 mln. augimą, arba 12 %, tai natūralu, kad pagrindiniai finansai šiame straipsnyje keliauja jau dabar kompensuojamųjų vaistų išlaidoms dengti. Lietuvoje turime 1,2 mln. gyventojų, kurie vartoja kompensuojamuosius vaistus. Natūralu, kad tų vaistų skaičius yra augantis, receptų skaičius yra augantis. Ir tai natūralu, kad koreliuoja, matyt, ir su vienu iš tikslų, ko mes siekiame vystydami farmacijos politiką, kad kuo daugiau receptinių vaistų taptų kompensuojamieji receptiniai. Ir čia, matyt, galime pasidžiaugti, ką per šią kadenciją pavyko pasiekti, tai 78 % visų receptinių vaistų yra kompensuojami.
Kita dalis yra nauji vaistai. Taip pat norisi akcentuoti ir pasidžiaugti, kad vien šiais metais naujų, tarp jų ir inovatyvių, vaistų į kompensavimo sistemą įtraukėme 32. Tai yra vaistai ir onkologiniams pacientams, tai yra vaistai ir širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiesiems bei, be abejo, kitiems. Tai natūralu, kad jų finansavimas turės būti užtikrintas kitais metais. Natūralu, kad kitais metais taip pat tikimės įtraukti naujų būtinų, labai laukiamų vaistų.
Ką dar norėtųsi akcentuoti? Na, per ketverius metus gebėjome turbūt šešetą kartų padidinti lėšų sumą, skiriamą labai retoms būklėms gydyti, – nuo 5 mln. iki 29 mln., tikimės pasiekti 2025 metais. Tai tikrai yra svarbi žinutė socialiai jautriausioms asmenų grupėms mūsų šalyje.
Judame toliau. Kalbame apie sveikatos programas. Sveikatos programų kompensavimo srityje numatomas papildomas augimas 47 mln. arba, kitaip tariant, 23 %. Čia norėtųsi išskirti augantį finansų poreikį širdies ir kraujagyslių bei kai kurioms vėžio prevencinėms programoms, nes matome ir didėjantį sveikatos priežiūros specialistų, siekiančių įtraukti pacientus šioje srityje, veikimą, ir pačios visuomenės didėjantį aktyvumą. Dar taip pat norėtųsi akcentuoti tai, kad nuo sausio 1 dienos plečiame krūties vėžio prevencinės programos amžiaus ribas, kurios buvo nuo 50 iki 69 metų, dabar žengiame į naują aprėptį – nuo 45 iki 74 metų amžiaus moterys bus įtraukiamos į krūties vėžio prevencinės programos aprėptį.
Taip pat kalbame apie skiepijimą, kalbame apie tai, kad nuo erkinio encefalito pradėjome skiepyti rizikos grupių asmenis, taip pat bus pradėti skiepyti ir dvejų–septynerių metų amžiaus vaikai nuo gripo.
Paskutinis akcentas – valstybės deleguotų funkcijų vykdymas, po kuriuo slepiasi būtinoji medicinos pagalba. Kai kalbame apie Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, kuri buvo centralizuota nuo praėjusių metų, jos funkcijoms vykdyti finansavimas didėja 11 mln., nes kalbame apie naujų brigadų steigimą, kalbame apie apgyvendinimą naujų pastočių, kurių per šiuos pastaruosius metus buvo įsteigta 12 mūsų šalyje. Natūralu, kad dalis tų lėšų taip pat keliaus ir darbo užmokesčiui auginti.
Paskutinis aspektas. 2025 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas yra mažesnis, palyginus su tuo, kokį turėjome 2024 metais. Kalbame apie 625 mln. eurų, kas sudaro apie 16 % viso biudžeto. Matyt, reikėtų akcentuoti tai, kad, net jeigu krizės atveju nutrūktų Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos, šio rezervo sveikatos sistemai išsilaikyti užtektų tik 2 mėnesius. Tai tikrai manome, kad šis rezervas nėra niekaip per didelis, ir manome, kad jis, lyginant ir su kitų Europos šalių patirtimi, yra pakankamas.
Neabejoju, kad šis biudžetas yra nukreiptas į tai, ko mes strategiškai siekiame, tai yra mažinti prevencinėmis priemonėmis ir gydymo priemonėmis išvengiamą mirštamumą bei taip pat gerinti prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Kolegos, tikrai kviesčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori gana nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia O. Leiputė. Jos salėje nematau. A. Matulas, jo salėje irgi nematau. Tada D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Anksčiau mes šnekėdavome apie sveiko gyvenimo trukmės išlaikymą, išsaugojimą ir pratęsimą. Dabar jūs šnekate tik apie mirties išvengimą. Pirmoji dalis užmiršta. Apskritai jūs pranešime apie sveikatą mažai kalbėjote – vien tiktai apie ligas, jų diagnostiką ir gydymą. Tačiau vadiname Sveikatos draudimo fondu. Draudimas veikia tokiais principais, kad jeigu tu pažeidei draudimo taisykles, išmokų negauni.
Gal galite pasakyti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi jūsų šitas fondas? Jeigu žmogus, sakysime, sužalojo savo sveikatą būdamas girtas, sudaužė automobilį, nieko negaus. O sudaužęs sveikatą, vėl viską gausi, ir kuo daugiau tu gulėsi, tuo jums visiems bus geriau, nes ant šito laikosi. Prieš 32 metus buvo priimta Nacionalinė sveikatos koncepcija, vadovaujant jūsų valstybės valdovui, ir ten buvo trys drambliai sveikatos centre: diagnostika, pamokymas ir sąlygų skatinimas.
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ką tuo būdu numatote naujajame biudžete? Skatinti, mokyti? Nes apie tai nieko nešnekėjote. Kiek lėšų skirsite tikrai prevencijai?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Platus klausimas. Nežinau, nuo ko pradėti, bet, matyt, atkreipsiu dėmesį, kad sveiko gyvenimo trukmė vis dar turbūt išlieka strateginis siekis, kai kalbame apie rodiklius. Taip, galbūt aš jo šiandieną neminėjau, bet ir jūsų minimame strateginiame dokumente, ir mūsų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės, tvirtinamuose strateginiuose dokumentuose sveiko gyvenimo trukmė yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kurio yra siekiama kompleksinėmis priemonėmis, kurias jūs pats turbūt ir įvardijote. Tikrai nuo jų mes neatsitraukiame. Natūralu turbūt, prieš keletą mėnesių renginyje pristatant jūsų minimą dokumentą, kad jis kaip ir įgyvendintas, sveiko gyvenimo trukmė buvo labai pagerėjusi mūsų šalyje, lyginant su tuo, kai tas strateginis dokumentas buvo rengiamas.
Kalbant dabar apie prevenciją arba apie sveikatinimą, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes turime dvi skirtingas sistemas, ar ne? Visuomenės sveikatos politika ir visuomenės sveikatos sistema, kuri yra orientuota ir į sveikatinimą, ir labiau į prevenciją, sveiką gyvenseną, visuomenės aktyvinimą ir taip toliau, yra paremta veikla visuomenės sveikatos biurų, kurie veikia visose savivaldybėse. Turbūt jums yra puikiai žinoma, kad šių institucijų finansavimas keliauja iš valstybės biudžeto, o ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kitko, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimas yra labai aiškiai sureguliuotas ir reglamentuotas Sveikatos draudimo įstatyme, kuris tikrai jums irgi yra puikiai žinomas.
Tačiau, šalia to, Privalomojo sveikatos draudimo fondui kaip valstybės deleguota funkcija yra numatytas ir prevencinių programų vykdymas. Kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, kalbame apie vėžio prevenciją – bent keturios atskiros programos, kurių finansavimas taip pat ženkliai didėja 2025 metų biudžete. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad turbūt kalbame apie 65 mln. eurų, kurie keliauja būtent tam, kad mes galėtume anksčiau, gerokai anksčiau identifikuoti rizikos grupes, arba net kai kurias ligas, siekdami, kad gydymo priemonėmis išvengiamas mirštamumas būtų kiek įmanoma greičiau suvaldytas, kas ir yra mūsų pagrindinis strateginis tikslas.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Mane domina kelios sritys. Pirmoji sritis yra tie gydytojai, kurių trūksta valstybiniame sektoriuje ir pas kuriuos eilės trunka iki pusės metų. Kalbu apie širdies ir kraujagyslių specialistus, visus endoprotezavimo specialistus, net apie vaikų ortodontus, kai tiesiog pasiimti vietą ar taloną valstybiniame sektoriuje gali trukti nuo 3 iki 6 arba daugiau mėnesių. Ką planuojate daryti šioje srityje ir kaip atsispindi, vadinkime, jūsų veiksmai biudžete? Tai vienas klausimas.
O kitas klausimas yra apie rezervą, kuris, man atrodo, yra virš 600 mln. Kas suplanuota, kaip panaudoti efektyviai? Visada man kyla tas klausimas, kai mes suplanuojame didelį rezervą. Ar mes negalėtume, tarkime, tų pinigų skirti paslaugų, kurių trūksta, pasiūlai didinti, paslaugų prieinamumui didinti ar tų pačių medikų atlyginimams? Kaip planuojama panaudoti ir koks yra planas dėl rezervo?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū. Jums puikiai, matyt, žinoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, kai kalbame apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra mokamos gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas. O jau kaip gydymo įstaigos panaudoja tas lėšas, matyt, yra labiau jų atsakomybė, gydymo įstaigų vadovų. Čia tiesiogiai, matyt, su žmogiškųjų išteklių planavimu nėra susijęs šis biudžetas. Žmogiškųjų išteklių planavimo specialistai, apie ką jūs ir kalbate, yra šiek tiek atsietas klausimas. Mes kalbame apie studentų priėmimą, apie valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas, apie rezidentūros vietas ir kitas dedamąsias, kurios keliauja turbūt kaip bendras Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei mūsų projektas. Finansavimas keliauja iš valstybės biudžeto. Čia yra viena dedamoji.
Bet čia aš norėčiau turbūt nudžiuginti, nes Sveikatos apsaugos ministerija dar pavasarį patvirtino ilgalaikį žmogiškųjų išteklių vystymo planą. Jame kalbama apie pasiūlos didinimą, ką jūs ir minėjote, ir tolygesnio paskirstymo priemonių šalyje atsiradimą. Numatyta daugybė priemonių, kurios yra padengtos ir finansavimu. Kaip žinome, šiuo metu visos savivaldybės baigia pateikti investicinius projektus, būtent ir dėlioja priemones, kaip pas save pritraukti specialistų. Tarp tų priemonių yra ir studijų finansavimas, turint galimybę atidirbti tiek slaugos specialistams, tiek gydytojams. Bendra lėšų suma, padalinta savivaldybėms, yra 31 mln. eurų. Čia, matyt, yra šios Vyriausybės ir mūsų, Sveikatos apsaugos ministerijos, sisteminis požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą, siekiant kiek įmanoma geresnio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ateityje.
Dėl kokių nors specifinių specialybių, pavyzdžiui, dėl vaikų ortodontijos. Kaip jūs minėjote, tikrai yra toks Valstybinio užsakymo formavimo komitetas, kuris, planuodamas valstybės užsakymą dėl studentų arba rezidentų, į tas specifines taškines specialybes tikrai atsižvelgia. Tiek praėjusiais metais, tiek, neabejoju, ir kitais metais tų specifinių specialybių gydytojų bus užsakoma daugiau, kad tas problemas spręstume.
Kitas klausimas – rezervas. Aš jau minėjau savo pristatyme. Jeigu 2024 metais rezervas buvo šiek tiek virš 700 mln. eurų, kitais metais jį projektuojame 625 mln. eurų, tai natūralu, kad tas finansų judėjimas tikrai egzistuoja. Čia norėtųsi pastebėti tai, kad rezervas dažniausiai auga iš viršplaninių pajamų. Augant ekonomikai, didėja darbo užmokestis, didėja mokesčių surinkimas. Tos lėšos keliauja į rezervą, jeigu jos nėra panaudojamos. Per pastaruosius ketverius metus tokių viršplaninių lėšų mes turėjome virš 700 mln. Faktiškai toks pats skaičius lėšų buvo panaudotas iš rezervo būtent tiems dalykams, kuriuos jūs įvardinate. Tai sumokėti už virškvotines ambulatorines paslaugas, sumokėti už vaistus, sumokėti už kai kuriuos COVID-19 aspektus per sveikatos programas ir taip toliau. Vadinasi, buvo naudojama ten, kur yra būtina mūsų sistemoje, kad gerintume prieinamumą, kad gerintume paslaugų kokybę ir kitas dedamąsias. Darbo užmokesčiui tarp jų taip pat, nes mes su profesinėmis sąjungomis esame sutarę, kad nuo sausio 1 dienos darbo užmokestis yra didinamas. Tam, kad tą galėtume padaryti, nuo lapkričio mėnesio turime didinti įkainius. Vadinasi, lapkričio ir gruodžio mėnesių įkainiai gydymo įstaigoms dažniausiai yra dengiami iš rezervo, juos uždengiant planiniu lėšų augimu kitais metais.
PIRMININKAS. Ministre, aš suprantu, kad jūs daug žinote, bet gal šiek tiek glausčiau pavyktų, nes dar nemažai užsirašiusių klausti Seimo narių. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mes čia kalbame apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, bet yra ir kita problema, tai yra būtiniausių vaistų prieinamumas, ypač regionų gyventojams, tūkstančiams žmonių neprieinami būtiniausi vaistai. Mano klausimas būtų: kaip jūs matote šitos problemos sprendimą, jos mastą ir kaip tai atsispindi biudžete, kuris, be abejo, skirtas tam, kad padengtume tam tikras priemones, kurios užtikrintų tiek sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tiek būtiniausių vaistų prieinamumą gyventojams?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Galbūt ne visai šiame kontekste, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos yra skiriamos vaistams įsigyti nacionaliniu mastu. Jūs jau kalbate apie mažmeną, apie vaistinių atsiradimą kokiuose regionuose. Natūralu, kad Sveikatos apsaugos ministerijai tai rūpi, yra tam turbūt ir atskiros programos, ir netgi ministro turbūt reglamentuojama teisės aktais, kur yra skiriamas atskiras dėmesys regionams ir vaistų prieinamumui būtent tenai. Tai bet čia yra vienas failas. Kitas, matyt, failas yra ir tai, kad šiuo metu turbūt Seime yra įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiamas turbūt jau vienas iš tikslų yra išspręsti mobiliosiomis vaistinėmis regionuose gyvenančių žmonių prieinamumą prie vaistų. Tai, matyt, bus vienas iš diskusinių punktų, kuris galėtų padėti spręsti jūsų keliamą klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis klausia mano geras bičiulis ir bendravardis A. Kupčinskas. Gerbiamas Andriau, nebeklausi?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai čia netyčia paspaudžiau.
PIRMININKAS. Supratau. Tada, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ai, Antanas jau atsirado salėje. Antanai, jūsų eilė pradžioje buvo, ne pabaigoje, bet išskirtinėmis teisėmis, žinoma, tada A. Matulas – paskutinysis. Tuoj, tuoj, tuoj. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš užduosiu tą patį klausimą, kaip ir prieš tai finansų ministrei. Pagal kolektyvinę sutartį medikų atlyginimas susietas su minimaliosios algos didėjimu. Minimalioji alga, ačiū Dievui, didėja, ženkliai, smarkiai didėja. Paprastai paslaugos indeksuojamos taip, kad to didėjimo MMA nekompensuoja ir įstaigos iš savo resursų dengia dalį minimaliosios algos didėjimo sumos. Jau poliklinikos beveik visos pasiekė tokį rodiklį, kad maždaug 85–87 % nuo uždirbtų lėšų skiria atlyginimams, jau kai kurios ligoninės pasiekė 85 % rodiklį. Suprantu, kad poliklinika gal dar gali verstis, ligoninei, kai ji sumoka 85 %, teikti kokybiškų paslaugų už 15 %: maistas, vaistai, visos kitos, dar šildymas, neįmanoma. Ar šį kartą bandysite indeksuoti įkainį taip, kad visiškai padengtumėte MMA didėjimą, nes įstaigos nebeturi resursų? Matėte, komitete buvo pristatymas…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas Antanai, jūs piktnaudžiaujate.
A. MATULAS (TS-LKDF). …dalis įstaigų turi gerą biudžetą, dalis įstaigų…
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą, tikrai platus. Neleido man pirmininkas atsakyti.
PIRMININKAS. Glaustai, labai glaustai.
A. PEČKAUSKAS. Tai, matyt, reikėtų suprasti, kad kai mes skiriame lėšas koeficientams indeksuoti, mes ir kalbame apie tą sumą, kuri yra suderėta su profesinėmis sąjungomis, bet matome, kad gydymo įstaigos neretai pasirenka mokėti gerokai didesnius darbo užmokesčius. Jeigu mes sakome, kad rekomenduojame kelti darbo užmokestį 10 %, įstaigos pasirenka tai daryti 15, 17, 18 %. Tų pavyzdžių, matyt, yra įvairių ir čia reikėtų suprasti, kad gydymo įstaigų vadovai turbūt yra atsakingi tiesiogiai tiek už savo darbo užmokesčio tvarkų nustatymą, tiek ir už finansinio balanso situaciją, tą labai aiškiai reikėtų suprasti. Čia viena.
Antra, be abejo, 2025 metų biudžete mes dėliojame papildomai turbūt paslaugų plėtrai ir stacionarinėms paslaugoms. Pabrėšiu dar kartą, ką jau sakiau, tai skubi medicina, tai intensyvioji terapija, tai yra tos paslaugos, kurios, matome, tikrai negeneruoja tiek įkainio už paslaugas, kad net atsipirktų finansiškai gydymo įstaigoms. Tai šitą tikrai siekiame spręsti, manau, kad tikrai turėtų stacionarinės įstaigos susibalansuoti šiuo atveju.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas ministre. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. A. Matulas dar nori kalbėti už. Antanai, tai tą 30 sekundžių, kur viršijote, čia gal sutaupysite?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, nesutaupysiu. Tris posėdžius dar gal mane atkentėsite?
PIRMININKAS. Dar tris aš tikrai atkentėsiu, bet daugiau ne.
A. MATULAS (TS-LKDF). Po to mes abudu jau ką nors kita galėsime veikti. Žiūrėkite, kolegos, reaguodamas į prieš tai užduotus klausimus, noriu tikrai pasidžiaugti, kad per šitą kadenciją Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas išaugo mažiausiai 80 %. 2020 metais PSDF biudžetas buvo 2,3 mlrd., dabar – beveik 4 mlrd. Tie kritikai, kurie dabar aiškinate, kad neaugo, per mažai augo, labai greitai galimai galėsite padidinti, ženkliau padidinti PSDF biudžetą, tai, aišku, reikia daryti. Duok Dieve, kad kitai kadencijai po ketverių metų jūs padidintumėte tą biudžetą 30 %, gal 50 %, mes prieš jus nulenksime galvą, jeigu tiek sugebėsite. Todėl prašyčiau balsuoti už PSDF biudžetą, nors toliau augti biudžetas turėtų jau ne tik valstybės įmokų sąskaita, bet ir darbdavių sąskaita, galbūt ir tam tikrų priemokų sąskaita, papildomo draudimo sąskaita, nes mes neišnaudojame tos galimybės. Darbdaviai patys sako: duokite tam tikras lengvatas, įskaitykite mūsų lėšas, kurias mes skiriame savo darbuotojams sveikatinti, gal kaip pelno lengvatą daryti kokią nors ar ką nors. Taip daro kitos šalys.
Noriu paprieštarauti ministrui, kad neva įstaigos piktnaudžiauja ir padidina daugiau, negu reikia. Čia yra melas. Sveikatos ministerijai pavaldžios dvi ar trys įstaigos tai padarė. Jūs to nesuvaldėte. Nežinau nė vienos regiono ar rajono ligoninės, kurios pakeltų daugiau, negu rekomenduojama. Atvirkščiai, neįmanoma toliau kelti, daugiau padidinti, nes tiesiog, kaip sakiau, jau atlyginimų lėšos…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). …sudaro 85 %. Kokybiškų paslaugų teikti beveik neįmanoma. Labai prašau panaudojant dalį rezervo pakelti įkainį taip…
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Antanai. Išgirdome. Prašote palaikyti. Prašys nepalaikyti D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Jūs visi girdėjote ministro pristatymą, kuriame žodis „gydymas“ visą laiką buvo pateikiamas kaip sveikatinimas. Čia yra pati didžiausia afera, kurią naudoja patys didžiausi niekadėjai norėdami apgauti kitus. Kai mes tautai aiškiname, kad mes juos sveikatiname, tai reiškia, kad mes jus gydome, nes apie tikrą sveikatinimą čia nebuvo nė žodžio. Žiūrėkite, aš paminėjau 1992 metų Nacionalinę sveikatos koncepciją, kurioje buvo numatyta, ką daryti, – nieko iš to neliko.
Kitas dalykas. Kai mes kalbame apie tai, kad sveikatos biurai kažką dirba, tai sveikatos biurai gavo kruopas ir nė vieno uždavinio jie neturi, jokio nėra uždavinio. Kadangi nėra rimtų uždavinių, tai rimtą finansavimą gaila duoti. Jie taip pat yra skandinami ir niekas čia nesikeičia. Čia būtų galima ilgai kalbėti, bet aš tikrai noriu taupyti kolegų laiką. Negalima pritarti medikalizuotos visuomenės gydymui. Mes jau dabar penkis kartus viršijame Europos vidurkį širdies ligomis, šitas biudžetas leis ir toliau viršyti. Prevencinės programos tai yra ligų paieškos programa, kuriai po to pritaria visa farmacijos pramonė ir suranda vaistų bet kokiai ligai gydyti. Tarnavimas šitai sistemai tai yra pats didžiausias nusikaltimas. Priimdami šitą biudžetą mes tampame bendrininkais tautos susinimo ir sargdinimo toliau. Negaliu su tuo sutikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate pristatytam teisės aktui – už, kas nepritariate – kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 32. Sveikatos draudimo fondo biudžeto projektui po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Papildomais komitetais siūloma skirti Audito bei Biudžeto ir finansų komitetus. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną… Gerbiamas Andriau, jūs pirmas stovėjote, bet gal Ritai suteiksime? R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu patikslinti dėl protokolo, kad mano balsas – susilaikau.
PIRMININKAS. Gerai. Protokole jūsų balsas, kad susilaikėte. Ir A. Matulas per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Kepeni, likimo broli, jums irgi liko trys posėdžiai. Jūs nuolat užduodavote šitą klausimą premjerei Vyriausybės valandos metu, sveikatos ministrams, tą patį kartojate tautai, bet tauta nepatikėjo. Žinote, kodėl nepatikėjo? Todėl, kad jūs turėjote valdžią ketverius metus – nieko nepadarėte dėl prevencinių programų plėtros, tuo tarpu mes įtraukėme šeštą programą. Netgi profesorius A. Kirkutis išėjo iš jūsų frakcijos dėl to, kad, sakė, sveikatinimo prasme žmonėms šita koalicija nieko nepadarė. A. Veryga apribojo žmonių galimybę gauti vaistų – tik pigiausią vaistą, už kitą, antrą, sąraše turėjome primokėti. Tą ištaisėme per teismus, per Konstitucinį Teismą.
Nustokite kartoti tą patį, suraskite naujų argumentų. Tauta jumis nepatikėjo, o jūs toliau kartojate tą patį per tą patį. Jeigu nieko nepadarėte, apsimeskite kvailiu ir sugalvokite kitą klausimą, bet nekartokite to paties, kad strategija kažkur dingo. Yra ta strategija, kurios jūs visiškai nevykdėte.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Antanai. Jūs padarėte vieną klaidą – paminėjote D. Kepenio pavardę, todėl aš privalau jam suteikti žodį. Bet jeigu jis nepaminės niekieno pavardės, daugiau nesuteiksiu žodžio niekam. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, ponas Antanai. (Juokas salėje) Kai aš prieš kelias dienas turguje sutikau vieną žmogų, sako, žinai, už tave visiškai nebalsuosime, tau net nepavyko Seimo priversti mankštintis. Aną kadenciją mes jau šiek tiek skirdavome laiko čia tokiai mankštelei, bet dėka jūsų ir tų paminėtų kolegų, kuriuos jūs sugebėjote įtraukti į savo šaiką, na va taip viskas ir toliau tęsis. Sėkmės!
14.47 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2 ir 207 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4211, Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4212, Administracinių nusižengimų kodekso 1884 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4213 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Viskas, sakiau, niekam nebesuteiksiu. (Balsai salėje) Nebesuteiksiu, turiu tokią teisę. (Šurmulys salėje) Jau esame išklausę, tik turime apsispręsti balsuodami dėl 2-15 klausimų bloko. Čia buvo pateikimas. Balsuosime dėl visų kartu: 2-15.1, 2-15.2, 2-15.3 klausimų. Pristatė G. Skaistė. Azartinių lošimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji.
Kas pritariate įstatymų projektų blokui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – kaip nors kitaip. (Šurmulys salėje) Nutraukiame balsavimą. Nepakeitė – Privalomojo sveikatos draudimo rodė. Atsiprašome, pataisysime. Pasitaiko. Dar kartelį balsuojame dėl 2-15 klausimų bloko: 2-15.1, 2-15.2 ir 2-15.3 klausimų. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – kitaip.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 85, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymų projektų blokui pritarta.
Dėl pirmų dviejų – 2-15.1 ir 2-15.2 klausimų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2-15.3 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Visus tris teisės aktus siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
14.48 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4207, Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4208, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 8, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4209, Administracinių nusižengimų kodekso 314, 356, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4210 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4 klausimų blokas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4207 ir lydimieji. Į tribūną kviečiame S. Kairį, kultūros ministrą, glaustai pristatyti klausimų bloką.
S. KAIRYS. Labai ačiū. Sveiki, kolegos. Bandau trumpai, glaustai, nežinau, kiek man tai pavyks. Neminėsiu visų dalykų, kurie pakeliui jau buvo priimti kalbant apie naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją, kurią šiandien svarstote. Tai buvo įgyvendinta tiek institucinė reforma, tiek priimti kiti svarbūs sprendimai. Bet esminis dalykas, dėl ko reikia priimti šitą naują redakciją, yra tai, kad paveldo sistema išlieka paini, neaiški, tas po to lemia ir neskaidrumą, neefektyvumą, trukdo paveldo objektų turėtojams ryžtis ir vykdyti įvairiausius atnaujinimo, tvarkybos darbus. Per daugybę metų daug dalykų yra tikrai susipainioję ir šita nauja redakcija bando tuos dalykus išpainioti.
Galima irgi paminėti, kad egzistuoja skirtinga teismų praktika. Pavyzdžiui, Gedimino kalno atvejis, kai teismas pasisakė, kalbant būtent apie Gedimino kalno tvarkymą, kad statybos darbų leidimas tam objektui buvo nereikalingas. Tai išėjo taip, kad buvo prarasta 10 mln., kalbant apie Europos Sąjungos investicijas. Bet lygiai tas pats teismas per 2 savaites priima kitą sprendimą, pavyzdžiui, dėl Oskierkų rūmų tvarkymo, kuomet pasisako, kad buvo būtinas statybos leidimas, o situacija iš esmės yra ta pati.
Lygiai tas pats, atsimenate, Kaune, skandalas dėl Perkūno alėjos 11 – buvusi vila buvo nušluota nuo žemės paviršiaus. Tai čia turėjome pozityvių pasekmių, pakeitėme įstatymą, Seimas irgi nubalsavo dėl Statybos įstatymo, kad griovimo darbams reikalingas projektas. Galų gale valdytojui pritaikyta atsakomybė. O Druskininkuose vila, įrašyta, paskelbta valstybės saugoma, tiesiog dingo nuo žemės paviršiaus, ir tiek žinių.
Čia visa esmė yra tvarkybos ir statybos darbų reglamentavimas. Pavyzdžiui, jeigu tu tiesiog nugriauni pastatą, paveldo institucijos sako, jokio čia griovimo nėra, vykdomas restauravimas tiesiog atkuriant, bet tas nugriovimas, aišku, vyko tvarkybos darbais, kurie yra nuo trijų iki dešimt kartų brangesni už statybos darbus.
Ir tokių pavyzdžių yra daugybė. Dalis darbų būtent ir tampa savavališki, nes valdytojams, projektuotojams ir rangovams sunku suprasti, kokiems darbams koks konkretus leidimas yra reikalingas ir kokia institucija išduoda leidimus. Galiu paminėti, tarkime, ir šioje Seimo salėje dažnai yra klausiama, pavyzdžiui, apie dvarų situaciją. Tai 2014–2020 metų Europos Sąjungos investicinių fondų programoje buvo 15 objektų, 2021–2027 metų ES investicijų programoje buvo 12 dvarų projektų, kurie negavo finansavimo būtent dėl to, kad vėl buvo tas nesuderinamumas tarp tvarkybos ir statybos darbų.
Ką verta dar pažymėti, kad jeigu darbus daro privatus asmuo, privati įmonė, tai ji, be abejo, daug darbų susirašo į statybos darbus. Kai objekto savininkas yra valstybė ar savivaldybės, iš karto padaugėja tvarkybos darbų ir tai lemia žymiai didesnes sąmatas ir didesnius įkainius. Bet ta kritika, kad dabar ministerija kažką siūlo lengvinti ar liberalizuoti, yra visiškai nepagrįsta, nes čia yra esminis autentiškumo klausimas. Ir nereikia įsivaizduoti, kad yra daromos intervencijos, keičiamos vertingosios savybės, ir tai vadinti tvarkybos darbais, ir už tai mokėti nuo trijų iki dešimties kartų didesnius įkainius.
Taigi esminis dalykas – aiškiai atskiriama, kas yra tvarkybos darbai, tai yra tokios intervencijos, kurių tikslas išsaugoti paveldo objektą, nekeičiant jo išvaizdos, ir kas yra statybos darbai, tai yra objekto išvaizdą ir konstrukcinę schemą keičiančios intervencijos, ir tiems darbams bus reikalingas statybos leidimas. Beje, atsiranda nauja sąvoka – „prevencinės priežiūros darbai“, tai yra nedidelės apimties intervencijos. Mažas pavyzdys. Tarkime, paveldo objekte norite nusidažyti tvorą. Darbas vertas kelių šimtų eurų. Kad tam gautumėte leidimą, dabar reikėtų kelių tūkstančių eurų. Tai yra neadekvatu. Bet vėlgi pabrėšiu, kad atsakomybė ir paveldo priežiūra išlieka, tiesiog pats reglamentavimas keičiasi ir tampa paprastesnis.
Kitas labai svarbus dalykas – išgrynintos institucijų atsakomybės. Čia pastabą turi ir STT, šį įstatymą irgi yra įrašiusi į antikorupciniu požiūriu svarbių įstatymų sąrašą, nes negali būti tokia situacija, kai Kultūros paveldo departamentas pats išduoda sąlygas, pats derina projektus, pats prižiūri, kontroliuoja ir pats po to teismui skundžia savo išduotą ir suderintą leidimą. Taip negali būti. Tą administracinę naštą turi atlikti vieno langelio principu savivaldybės. Yra labai aišku, kur kreiptis, kur rašyti prašymą ir kur tą jau galutinį derinimą gauti. Bet, aišku, tai niekaip nepaneigia, kad Kultūros paveldo departamentas privalo prižiūrėti, kad įstatymas būtų vykdomas teisingai, ir imtis veiksmų, jeigu mato pažeidimų. Labai svarbu – visada paveldą lydi ta kritika, kad labai ilgos procedūros. Mūsų skaičiavimais, pagal procedūrų trukmę, jeigu šie įstatymo pakeitimai bus priimti, tai paprastu atveju procedūrų trukmė iki išduodant leidimą sutrumpėtų nuo 40 iki 20 darbo dienų, sudėtingais atvejais – nuo 121 darbo dienos iki 30 darbo dienų.
Maža pastaba – nuo lapkričio mėnesio įsigalioja pakeistas Statybos įstatymas ir jis visiškai nedera su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Tada nepriėmus šitos naujos redakcijos bus tikrai didelė problema, kalbant apie darbų suderinamumą ir dviejų sistemų persidengimą ir veiklą.
Aišku, bus atkreiptas dėmesys ir į didesnį visuomenės įtraukimą, nes vėlgi tvarkybos darbai, pasirodo, tiek kalbant apie tyrimus, apie viešinimą, turi kur kas mažiau viešinimo nei kad tie patys statybos darbai. Čia irgi yra labai svarbus momentas ir tai yra taisoma.
Ir, aišku, mūsų pareigos, kalbant apie UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus, tai irgi reikalingos sąvokos ir visi kiti dalykai yra atliepiami.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Ministre, noriu pastebėti, kad pristatomo įstatymo projektas yra gavęs svarbių visuomeninių organizacijų pastabų. Jas įstatymo projekto rengėjams – Kultūros ministerijai – ne kartą įteikė Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, asociacija „Istorinis miestas“ ir Kultūros paveldo ekspertų asociacija. Turiu informacijos, kad buvo prašoma atidžiai apsvarstyti tas pastabas, nes įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė tik į mažą teiktų jų dalį. Kodėl taip įvyko ir ar teisingai aš keliu klausimą?
S. KAIRYS. Gerbiamas Seimo nary, jūs, manau, esate truputėlį suklaidintas. Galėsiu pasidalinti, turiu visą prezentaciją skaidrėse, kur irgi parodome, kiek čia buvo derinimo, kiek užtruko tas visas derinimo etapas. Iš esmės viskas prasidėjo nuo tyrimų ir studijų, kalbant apie 2019 metus, ir štai šiandien mes galų gale atkeliavome į pateikimo stadiją. Bet esminis dalykas – ministerija jau tiek derino pastabų bendruose susirinkimuose, atskirai su kiekvienu. Jau, atrodo, sutari ir panašiai, ir kai galutinio rezultato tik žengi žingsnį į priekį, vėl tos pastabos atsiranda. Jeigu atkreipsite dėmesį, kad ir kokia būtų organizacija, tuos raštus ruošia kokie trys žmonės ir akivaizdu, kad jiems yra nepalankūs šitie pokyčiai. Akivaizdu, kad tai lemia ir tam tikras pajamas, verslo interesus ir kitus dalykus. Todėl siūlyčiau į tas pastabas žiūrėti kritiškai ir suprasti, kad esminiai dalykai kaip tik yra sistemos išskaidrinimas ir aiškios sąvokos, ir daugiau galimybių paveldo objektų turėtojams tiesiog rūpintis savo nuosavybe.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu pasveikinti, nes labai reikalingas dokumentas ir labai, matyt, prie jo ilgai ir sunkiai dirbta, ir įvairių nuomonių buvo, bet sugebėjo Kultūros ministerija suderinti šituos klausimus. Mano tiktai vienas klausimas gerbiamam ministrui dėl kultūros paveldo visų tų tvarkybos darbų, visų tvarkymo darbų finansavimo. Galbūt jau žinote, kad tai ne nauja idėja, bet dėl Kultūros paveldo fondo. Ar įmanoma tokį, galvojate, kurti, ar reikėtų politinės valios, ar vis dėlto galima finansavimą padidinti kitomis priemonėmis? Labai ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Tikrai jūs, dirbdamas Kultūros komitete, stebėjote plačiau visą procesą ir žinote visas tas peripetijas visų derinimų ir kitų dalykų. Kalbant apie finansavimą, paprastai kalbant, tai yra ta Valstybinė paveldotvarkos programa. Tai tiesiog ją reikėtų imti ir didinti dar finansavimą. Nuo kadencijos pradžios tas finansavimas yra padidintas daugiau nei dvigubai.
Atkreipsiu dėmesį, kalbant apie Europos Sąjungos lėšas, pažangos lėšas, ministerija stengiasi irgi visus šaukimus įvykdyti ir pakviesti paveldo objektų valdytojus teikti projektus. Ir tas yra irgi padaryta, ir tikrai paveldo srityje yra, manyčiau, dideli žingsniai į priekį. Na, ar tai gali būti fondas, tai čia visur gali būti, ir gynybos gali būti fondas, ir susisiekimo srityje gali būti fondas, na, turbūt paveldo irgi gali būti fondas. Bet pabrėšiu, priemonių šiandien egzistuoja įvairių – nuo tiesioginio finansavimo iki lengvatinių paskolų ir iki kitų modelių. Tiktai ko turbūt dažnai trūksta, tai tokio supratimo, kiek daug programų, ir kad ta informacija tiesiog būtų aiškesnė ir vienoje vietoje. Aš manau, kad čia dar reikėtų šiek tiek padirbėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Įstatymas labai reikalingas tam, kad sugrąžintų tikėjimą miesto centrais. Ir jūs, Simonai, savo ministravimo laikotarpiu prisidėjote prie išskirtinio dalyko, tai Kauno modernizmo paveldas tapo pripažintas UNESCO paveldu. Mano klausimas susijęs su Kauno senamiesčiu, Žaliakalniu. Ar jums žinoma šiandien projektų, kurie yra užstrigę Kauno mieste, jums, kaip kauniečiui, kurie galėtų išjudėti ir paveldas būtų atgaivintas naudojant būtent šito įstatymo pavyzdžiu. Mes žinome apie Perkūno alėjos nugriovimą, bet jūs, kaip kaunietis, puikiai pažįstantis Kauną, turbūt žinote dešimtis projektų, kurie be šio įstatymo negalėtų būti atnaujinti. Gal galėtumėte pasidalinti?
S. KAIRYS. Na, kalbant apie objektus, tai neišvengiamai Kauno centrinis paštas yra tas objektas, kuris yra esminis kalbant apie modernizmą, apie Kauną, ir džiaugiuosi, kad yra numatyta 16 mln. jo tvarkybai. Kaunas šiaip yra neblogai išjudėjęs į priekį tvarkydamas paveldą, bet šita redakcija tiesiog, aš manau, paskatins ne vieną, aš kalbu ypač apie privačius objektų turėtojus, kurie tikrai turi mažesnius objektus, bet charakteringus. Tas įstatymas leis turbūt nežiūrėti, kaip tiktai kažką pastatyti aukščiau ar kažkaip kitaip ieškoti, kad investicijų atsiperkamumas būtų didesnis, bet padės suvokti paveldą kaip pridėtinę vertę, stengtis išlaikyti autentiškumą ir iš to turėti naudą. Tai čia, manau, yra visa esmė.
O grįžtant prie klausimo dalies apie UNESCO, tie dalykai yra atliepti ir lygiagrečiai su įstatymu, kas yra įtvirtinta, esame, pavyzdžiui, pajudėję ir su tais vadinamaisiais valdymo planais. Kalbant apie UNESCO objektus, tai Kernavės valdymo planas yra baigtas, Vilniaus istorinio centro, Senamiesčio, valdymo planas irgi jau keliauja į Vilniaus miesto tarybą. Tai yra irgi labai sudėtingi procesai, daug pagalių buvo kaišoma į ratus, bet visgi tie projektai yra pajudėję į priekį. Negali būti taip, kad atšvenčiame 25 metus, kai Lietuvos objektai yra UNESCO, džiaugiamės visais privalumais, o apie pareigas kažkaip pamirštame. Ir, beje, dėl to turėjau rimtą grėsmę, Kauno modernizmas būtų visgi neįtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ministre, norint gauti statybos leidimą, yra daugybė derinimo procedūrų, ar ne? Ir aš bijau, kad po tokių pakeitimų, kuriuos jūs siūlote, prasidės tiesiogiai piktnaudžiavimas ir mes pamatysime miestų centruose, dvarų teritorijose ir taip toliau atstatomus pastatus. Jeigu aš teisingai suprantu, jeigu ne, jūs mane patikslinkite, šitas jūsų pakeitimas leidžia pradėti statybos darbus, jeigu nesikeičia užstatymo plotas, be statybos leidimo. Ar teisingai suprantu?
S. KAIRYS. Yra tam tikrų darbų, paprastesnių, paprastojo remonto arba prevencinės priežiūros, kur nebūtinas yra leidimas, bet vis tiek egzistuoja tvarkos. Tai bus jau nebe leidimo klausimas, o bus klausimas tiesiog ministro patvirtintos tvarkos, bet irgi yra apibrėžti rėmai ir tą priežiūrą vis tiek vykdys Kultūros paveldo departamentas. Mes visi esame suinteresuoti, kaip ir minėjau, kad nebūtų tokių situacijų, kad elementariai norėdamas perdažyti tvorą turi gauti leidimą, kuris kainuoja tūkstančius eurų. Dėl to ir stovi po to tie objektai tokie apiplyšę ir nekokios išvaizdos.
Bet akcentą reikėtų suprasti teisingai. Mes daugiau kalbame apie išgryninimą ir neapsimetinėjimą. Pavyzdžiui, yra situacijų, kad paveldo objektus yra įmanoma… Tarkime, vienus langus, kurie buvo seni, keičiame tiesiog į plastikinius, bet kažkodėl mes keičiame juos paveldo įkainiais, kurie yra nuo trijų iki dešimties, pabrėžiu, kartų brangesni. Ne veltui yra tie tvarkybos darbai brangesni, nes tu turi išsaugoti autentiškumą, tu turi žiūrėti, kokios medžiagos, koks ten būdas, nežinau, tinkavimo ir kitų dalykų. Bet jeigu tu tų dalykų nedarai, tai kodėl įkainis visgi yra nuo trijų iki dešimties kartų brangesnis? Tai yra tiesiog neskaidru, neaišku. Šiuo atveju įvyksta irgi tam tikras piktnaudžiavimas tuos darbus sudėliojant į skirtingas kategorijas. Čia yra visa statybos ir tvarkybos atskyrimo reikšmė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, mano klausimas buvo gana panašus į kolegės Ligitos, tai turbūt nekartosiu, bet ten tokių nerimo ženklų tikrai galima įžvelgti. Kiek tų saugiklių departamentas gebės apsaugoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama? Tiesiog jūs į dalį klausimų, aišku, atsakėte. Ačiū.
S. KAIRYS. Reikėtų dar atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas, ypač kalbant apie stebėseną, monitoringą, irgi sudaro sąlygas visuomenei aktyviau įsitraukti. Tai yra aiškiau apibrėžta.
Kitas dalykas. Lyginant su statybos darbais ir statybos reglamentavimu, pavyzdžiui, tvarkybos nei projektas, nei tyrimai (ir panašiai) išvis neturėjo tokio normalaus procedūros viešinimo, aprašymo, skirtingai nei, pavyzdžiui, statyba. Šiuo atveju kaip tik yra daug žingsnių žengta, kad to piktnaudžiavimo nebūtų.
Aš suprantu, kad kartais yra nuogąstaujama, kaip dabar sako: tai galutinį leidimą išduos savivaldybė, o savivaldybės ten, žinote, kažkaip gali nuspręsti savaip. Taip tikrai neturi atsitikti, nes KPD kaip ir turėjo prievolę vykdyti įstatymą ir prižiūrėti, kad nebūtų daromi dalykai pažeidžiant paveldo reikalavimus, taip ir turės. Tiesiog elgiantis sąžiningai ir objektyviai tikrai procedūra gerokai sutrumpės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau jūsų paklausti tokių dviejų klausimų: šitas įstatymo pakeitimas, jūsų nuomone, kiek padėtų sutaupyti tvarkybos laiko ir kiek maždaug pinigų, kaip jūs jaučiate, duotų tokį efektą laiko ir vertės, ir pinigų?
S. KAIRYS. Apie pinigus. Jau minėjau, kad pagrindinis dalykas yra tai, kad iš esmės visada mes traktuodavome, kad skirtumas tarp tvarkybos ir statybos darbų yra nuo trijų iki keturių kartų, bet prezidentūroje, kai vyko irgi toks dvarų forumas ir aš tą skaičių įvardinau, ir vėliau vyko pranešimai, dalijimasis patirtimi, ypač privačių dvarų savininkų, kaip jie vykdė darbus, tai sakė: ministras buvo tikrai neteisus. Skirtumas gali siekti net iki dešimties kartų. Čia irgi yra aiški žinia, kaip šitie dalykai yra daromi.
Gedimino kalno byla, aš net neabejoju, ir buvo pagrįsta tuo. Aš likau ir iki šiandien nesupratęs. Jeigu viešųjų pirkimų sąlygose yra parašyta, kad reikės ir tvarkybos, ir statybos leidimo, projektuotojas, kuris pasirašo sutartį, irgi turi prievolę ir labai aiškiai deda parašą, kad turės imti ir statybos, ir tvarkybos leidimą. Visais būdais jis neima statybos leidimo, rūpinasi tik tvarkyba ir ruošia vagą ateinančiam rangovui už žymiai didesnius įkainius atlikti darbus. Rezultatas – prarasta 10 mln. Europos Sąjungos pinigų. Kaip ir minėjau, po 12–15 objektų per vieną Europos Sąjungos finansinės perspektyvos periodą irgi praranda investicijas vien dėl to, kad yra reikalaujama statybos darbų CPVA, o dažniausiai šitų leidimų neturi.
O apie procedūras dar kartą pakartosiu, kad paprastais atvejais (mes skaičiuojame) trumpėja maždaug nuo 20 iki 40 darbo dienų, sudėtingais – nuo 30 iki 120 darbo dienų, bet čia irgi reikės atlikti naujus skaičiavimus, įsigaliojant naujam Statybos įstatymui. Tie skaičiukai šiek tiek gali keistis, bet esmė išliks ta pati.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Taip, gerbiamas ministre, suklaidinti galime būti visi, bet atsargumas gėdos nedaro. Taip teigiu, nes asmeniškai eidamas Neringos mero pareigas esu skausmingai susidūręs su teisminiais procesais dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Nukentėjo žmonės, kurie turėjo visus leidimus, turėjo visus patvirtinimus ir taip toliau, o vėliau griaunami jų pastatai, teisminiai procesai ir panašiai. Pajutau, kad tvarka Neringoje, esančioje UNESCO Pasaulio paveldo vietovių sąraše, turėjo spragų. Deja, procesai tęsiasi, o jų prielaidos nėra išspręstos. Manau, kad įstatymo projekte UNESCO pasaulio paveldo valdymui skirtas išskirtinis dėmesys, juolab kad įstatymo projektu pirmą kartą bus nustatomas UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos reglamentavimas. Minėtos visuomeninės organizacijos savo pastabose teigia, kad UNESCO pasaulio paveldo reguliavimo modelis nėra racionalus ir aiškus, neparemtas aktualiomis tarptautinėmis paveldosaugos nuostatomis. Tikiu, kad bus labai atsakingai apsvarstyta Kultūros komitete, bet esu įsitikinęs, kad reikėtų svarstyti ir Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymų projektų blokui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Darbotvarkės 2-16 klausimų blokas.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 66, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 12. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta.
Dėl darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2 ir 2-16.3 klausimų, įstatymų projektų, pagrindiniu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl darbotvarkės 2-16.4 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 2-16.1, 2-16.2 klausimų papildomu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta. Dėl 2-16.4 klausimo papildomu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti… Kada siūloma svarstyti? Turbūt kitoje kadencijoje. Susirinkęs naujas Seimas apsispręs, taip? Gerai, taip ir sutariame.
15.12 val.
Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917. Per šoninį mikrofoną E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. J. Jarutis per šoninį mikrofoną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Jau nebe.
PIRMININKAS. Tą patį norėjote? Buvo prašymas dėl pusės valandos pertraukos. Bendru sutarimu galime ar balsuojame? (Balsai salėje) Galime. Pusės valandos pertrauka dėl darbotvarkės 2-13 klausimo.
15.12 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091(2). Pranešėjas – K. Mažeika. Svarstymo tęsinys. Prašau, Kęstuti, pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą. (Balsai salėje) J. Jarutis per šoninį mikrofoną. Dėl šito? Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis tik norėčiau paklausti. Kodėl jūs peršokote į 2-13 klausimą, o dabar paskelbėte 2-11 klausimą?
PIRMININKAS. Prieš tai dar buvo 2-16 klausimas, nes ministras buvo prašęs, šiek tiek pakoregavome darbotvarkę. Niekam nebuvo kilę tų klausimų, tiesiog atsiprašome. Prašau, Kęstuti, pristatyti komiteto išvadą. Svarstymo tęsinys.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė išvadai bendru sutarimu. O dėl pasiūlymų dabar pastraipsniui, taip? Ne? Viskas?
PIRMININKAS. Ne, dėl pasiūlymų paskui. Tik komiteto išvada. Dalyvauti diskusijoje užsirašė K. Navickas. Gerbiamas Kęstuti, dalyvauti diskusijoje, kaip suprantu, užsirašėte. Dėl medžioklės. Prašau. (Balsas salėje) Žinoma, medžioklė visada svarbu.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena. Pirmiausia norėčiau padėkoti projekto rengėjams, kad atsižvelgė į kritines pastabas ir šiandien turime iš esmės priimtiną variantą. Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus.
Vienas. Keičiamame 10 straipsnyje dabartinė formuluotė iš tikrųjų yra geresnė, galima jai pritarti, tačiau 5 punkto formuluotė skamba taip, kad nuoma yra pratęsiama automatiškai. Aš kalbėjau su įstatymo rengėju J. Varkaliu, pažadėjo priėmimo stadijoje teikti pasiūlymą ir tai ištaisyti, nes bendras sutarimas yra, jeigu vis dėlto medžioklės ploto naudotojas mirė, kad jo paveldėjimo teisę turintys asmenys galėtų toliau gauti tą naudą iš nuomos. Iš esmės, man atrodo, kad jeigu tai sutvarkome, galime ir sutarti. Tačiau atsirado 11 straipsnis, kuris yra stipresnis. Vėlgi noriu atkreipti dėmesį, kad taip, kaip yra suformuluota, kad kai įstatymas įsigalioja, kad tada paveldėjimas yra galimas nuo įstatymo įsigaliojimo per 3 mėnesius. Ką jis reiškia? Tai jis suteikia galimybę, kad asmeniui, mirusiam prieš 20, 50 metų ir į tą pusę, nėra jokios ribos paveldėti šitą plotą. Man atrodo, kad jeigu mes sutarėme – aš žiūriu į abudu rengėjus – iš esmės ištaisyti šituos techninius dalykus, viskam kitam aš siūlau pritarti. Ačiū už tai, kad įstatymas buvo patvarkytas, bent jau taip, kad jį būtų galima priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kęstuti. Diskutuoti daugiau nenori niekas. Dėl pasiūlymų. Yra gautas J. Varkalio pasiūlymas, tačiau jis buvo gautas spalio 9 dieną, o spalio 1 dieną pradėtas svarstymas, todėl per priėmimą bus šitas pasiūlymas. Daugiau pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų po svarstymo už pasisako J. Varkalys. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju gerbiamam Kęstučiui už pastabas, išreikštas dėl šio įstatymo projekto. Taip pat viskas buvo išsamiai išdėstyta, pateikiant įstatymo projektą, mūsų kolegos K. Mažeikos. Žinoma, dėl to, ką reikėtų dar papildyti, be abejo, priėmimo stadijoje tokios galimybės išlieka. Nenoriu ilgai kalbėti ir trukdyti visų, ir reikšti dar kartą tų pačių įžvalgų. Tiesiog prašau visus palaikyti įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Už – S. Jovaiša, dar buvo už. Priėmimas. Ne? Atsiprašau, svarstymas. Balsuojame, kas pritariate po svarstymo Medžioklės įstatymo projekto pataisoms.
Balsavo 74: už – 61, prieš – 1, susilaikė 12. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
15.18 val.
Seimo savaitės (2024-11-04 – 2024-11-08) – 2024 m. lapkričio 5 d. (antradienio) ir 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma prašė, kad svarstytume rezervinį 1 klausimą – lapkričio 4 dieną prasidedančią posėdžių darbotvarkę. Tai labai glaustai, paklausysime ir tada bus dėl nekilnojamojo turto. Gerbiamas Jurgi, prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, vėl į Seimo salę susirinksime lapkričio 5 dieną. Nebent jūs vienas kito pasiilgtumėte anksčiau ir prašytumėte, kad Valdyba surengtų kokį neeilinį posėdį, bet kol kas to nėra numatyta. Lapkričio 5 dieną, antradienį, darbotvarkės projekte surašyti svarstymo stadijos projektai. Kažko ypatingo aš čia neišskirčiau. Gana daug tarptautinių sutarčių, tikiuosi, Užsienio reikalų komitetas, vadovaujamas energingojo E. Zingerio, viską čia mums spės pateikti. Toliau pačių įvairiausių sričių projektai. Ir po pietų – opozicinių Socialdemokratų, Regionų partijų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės jungtinė darbotvarkė pagal atitinkamas proporcijas. Posėdžio trukmė, kaip suprantate, priklausys jau nuo opozicinės darbotvarkės.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ketvirtadienį priėmimai, vėlgi patys įvairiausi projektai, kuriuos mes dabar šiuo metu nagrinėjome. Sakykime, kad ir čia ką tik diskutuotas Medžioklės įstatymo projektas, ir taip toliau. Vėlgi ko nors ypatingo aš neišskirčiau. Turbūt nerastumėte tokių projektų, kur sakytumėte, kad juos specialiai atidėjome į porinkiminį laikotarpį, kad prieš rinkimus kam nors neužkliūtų. Visi dalykiški, paprasti projektai, kuriuos, manau, gana darniai priimsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūsų paklausti nori A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmasis Pirmininko pavaduotojau, gal galėtumėte į antradienio arba ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti Odontologijos praktikos įstatymo projektą (nepamenu numerio, kur šiandien išėmėme), nes ten atsirado dar gana logiškas pasiūlymas? Todėl šiandien prašėme nesvarstyti. Ir tą Tabako kontrolės įstatymą reikia priimti, kur šiandien priėmėme, mano manymu, didžiulį absurdą – uždraudėme visiems trejus metus daryti bet kokias klaidas, va, bet toks jau yra parlamento apsisprendimas, tai reikėtų tą įstatymą priimti. Ir dar yra Alternatyviosios medicinos įstatymo projektas, bet aš irgi nepamenu numerio. Jums asmeniškai persiųsiu. Gal galite tuos tris projektus įtraukti į kurią nors dar darbotvarkę šioje sesijoje?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu sutartume, dedame į ketvirtadienio darbotvarkę, nes antradienio ji tokia sunkiai pildoma, po pietų opozicinė. O jūs ten pasistenkite dėl to odontologų įstatymo projekto ištaisančią pataisą iki priėmimo įregistruoti, o ne tik skųskitės, kad čia mes ne taip balsavome. Tai fiksuojame, kad tuos tris paminėtus projektus į ketvirtadienį įdedame.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Daugiau klausimų nėra. Ar galime konstatuoti, kad išklausėme kitos savaitės darbotvarkę? Labai dėkui. Bendru sutarimu.
15.22 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 242, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IV1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-4127(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4127(2). Kviečiame į tribūną M. Lingę. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui.
Dėl 2 straipsnio, kuriuo yra keičiamas 24 straipsnio tam tikras skirsnis, gauta Seimo nario V. Ąžuolo pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Gerbiamas Valiau, prašau pristatyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pataisos esmė labai paprasta. Šis Seimas jau išgelbėjo energetikoje buvusius klientus, kurie buvo įkalinti ir negalėjo išeiti be didelių baudų. Tai iš energetikos mes leidome žmonėms išeiti be jokių baudų, be jokių sankcijų ar kažkokių kitų dalykų, tą patį principą aš norėčiau pritaikyti ir šiame įstatyme. Tuo labiau kad čia yra kalbama tik apie nekilnojamojo turto paskolų turinčius asmenis, visų kitų tai neliečia, tik dėl nekilnojamojo turto. O dabar, deja, tas 24 punktas yra tarsi klumpės, kurių nesunešiojęs be baudų išeiti negalėsi. Tai siūlau jas panaikinti ir taip palengvinti dalią žmonėms, kurie nori išeiti ir gauti geresnes sąlygas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime konstatuoti, kad yra 29 Seimo nariai, kurie remia? (Balsai salėje: „Nėra.“) Ne. Pasitikrinkime tada tiksliau, kas palaikote V. Ąžuolo pataisą? Reikia 29 Seimo narių.
Balsavo 27, už – 24. Nėra 29 Seimo narių, kurie remtų šitą pasiūlymą, tad jo svarstyti toliau negalime. Tada dėl 3 straipsnio… 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu be V. Ąžuolo pataisos, dėl kurios nebuvo 29 Seimo narių? Galime, pritarta. Dėl 3, 4 bei 5 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėkui.
Dėl viso motyvai už – finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, šis įstatymas yra svarbus visoms jaunoms šeimoms, kurios yra paėmusios būsto paskolas ankstėlesniais laikotarpiais. Matome, kad situacija rinkoje yra pasikeitusi, maržos yra sumažėjusios ženkliai. Šiandien vidutinė marža yra per kelis punktus mažesnė, negu buvo prieš keletą metų, todėl dviem trečdaliams žmonių, kurie yra paėmę būsto paskolas, ilgalaikes paskolas, apsimoka jas refinansuoti. Iki šiol procesas būdavo brangus, nepatogus ir lėtas. Su šiuo įstatymo pakeitimu tikrai atrišame, atlaisviname rankas visiems, kurie norėtų iš naujo įvertinti sąlygas, kurias turi kredito įstaigose, kviečiu tą ir padaryti. Išties dviem trečdaliams tai būtų naudingiau, būtų sutaupyta ne tik tų lėšų, kurios yra sumokamos už patį procesą, jas apmokėtų kredito davėjas, žmogui būtų nemokama, bet kartu ir kiekvieną mėnesį bankui sumokamos lėšos būtų mažesnės. Procesas žmonėms taptų greitas, patogus ir, svarbiausia, nemokamas. Kviečiu pritarti.
O visus, kurie yra pasiėmę būsto paskolas blogesnėmis sąlygomis, negu šiandien dominuoja rinkoje, tiesiog kitų metų pradžioje kviečiu iš naujo įvertinti savo sąlygas ir pagalvoti apie tai, kad galbūt galima gauti ir geresnį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tai ir parodo apsimestinį gerumą. Energetikoje buvo leista be jokių sąlygų išeiti, be jokių klumpių, be nieko, šitame įstatyme jūs pridėjote klumpių tiek, kad tas žmogus net nenorėtų išeiti. Galės išeiti tik vieną kartą per dvejus metus, dažniau negalima. Kam naudinga? Bankams. Užstatą turės atnešti tokį pat, koks buvo pirminis. Pavyzdys: jeigu tu turėjai 200 tūkst. paskolą ir užstatą už 200 tūkst., tau liko 20 tūkst., vis tiek turėsi užstatą už 200 tūkst. atnešti. Visos tos sąlygos: dėl mokėjimo terminų negalėsi tartis, dėl kitokios sumos išdėstymo negalėsi tartis – visi tie suvaržymai tik apsunkina žmonėms išėjimą.
Dabar situacija išeina tokia: jeigu tu sutinki sumokėti baudas, tau suvaržymų nėra, tu esi laisvas – išeini, tariesi dėl užstato, dėl mokėjimo terminų, dėl visko, bet jeigu tu nori išeiti be baudų, tau suvaržymų krūva, kad negalėtumei lengvai pabėgti.
Tai visi tie, kurie balsuosite už šį projektą, kurie nepritarėte mano pasiūlymui, balsuosite už geležines klumpes, kad tie žmonės lengvai negalėtų pabėgti iš bankų spąstų. Na tai ir pamatysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke Andriau. Kolegos, kalbame apie refinansavimą supaprastinta tvarka. Kas yra refinansavimas? Tai tiesiog asmenys, kurie turi kreditus kredito įstaigose, galės apsidairę rinkoje derėtis dėl geresnių sąlygų. Supaprastinta tvarka derėtis be tam tikrų išlaidų, nes neretai 20–30 metų paskolą paėmusios jaunos šeimos ir kiti asmenys net nebuvo pratę, kad gali pakeisti kitą banką, kitą kredito įstaigą, eiti kovoti dėl geresnių sąlygų sau, o pradėjus tokias derybas tiesiog net ir su tuo banku, su kuriuo jau sudarė sutartį, persiderėti iš naujo.
Ši tvarka tikrai plečia konkurencinę aplinką ir, manau, leis sutaupyti tikrai nemažus resursus tiems asmenims, kurie turi banko paslaugų, turi kreditų. Todėl kviečiu pritarti, nes sudaromos sąlygos paprasčiau refinansuoti savo kreditus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Tai iš tiesų geras ir naudingas projektas. Manau, kad, priimant dėl mobiliojo ryšio operatorių, tokio laisvo perėjimo, tai buvo analogiškas pavyzdys, kai kiekvienas operatorius privalėjo perkelti numerį, buvo panaikinti tam tikri apribojimai pakeisti operatorių, tai gerokai pagyvino telekomunikacijų rinką.
Šitas sprendimas lygiai taip pat pagyvins ir tarp bankų, man atrodo, konkurenciją, gal netgi dažniau sulauksime skambučių dėl savo paskolų su siūlymais įvairių tarpusavyje konkuruojančių bankų, kas pigiau pasiūlys savo maržą mokėti už tas paskolas, kurias turite. Sveikinu, geras sprendimas. Gaila, kad tik kadencijos pabaigoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate 2-12 klausimui – įstatymo projektui Nr. XIVP-4127(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4127(2) priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4170ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4170. Pranešėja – viceministrė (kaip pavardė?) A. Vaiciukevičienė. Prašau. Atsiprašau, Vaiciukevičiūtė. Pateikimas.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Laba diena. Alternatyviųjų degalų įstatymo projektu inicijuoti keitimai atsižvelgiant į šių metų balandžio 13 dieną įsigaliojusį reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Jis pakeitė iki tol galiojusią direktyvą. Reglamente nustatyti privalomi nacionaliniai tikslai, pagal kuriuos Europos Sąjungos šalyse diegiama pakankama alternatyviųjų degalų infrastruktūra, skirta kelių transporto priemonėms, traukiniams, laivams ir oro uoste stovintiems orlaiviams. Taip pat nustatomos alternatyviųjų degalų infrastruktūros naudotojų informavimo, duomenų teikimo ir mokėjimo reikalavimų bendrosios techninės specifikacijos ir reikalavimai.
Galiojanti Alternatyviųjų degalų įstatymo redakcija neatitinka reglamento nuostatų, todėl būtinas skubus įstatymo keitimas, siekiant suderinti Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatas. Prašau Seimo narius pritarti Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia S. Gentvilas.
O posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Labai sveikinu projektą, išsamus projektas ir padidins pokytį. Bet aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų eiti radikaliau ir degalines, jų licencijų sąlygas susieti su prievole turėti alternatyviųjų degalų, taip sakant, elektromobilių įkrovimo tinklus? Nes kai mes diskutuojame apie dekarbonizaciją, didmeninės ir mažmeninės naftos prekybininkai yra pagrindiniai valstybės dekarbonizacijos oponentai kelių transporto srityje. Ar mes diskutuotume apie akcizą, ar apie kitus dalykus, mes matome degalinių savininkus, kurie nori dar vis pardavinėti daugiau degalų ir nežiūri į elektromobilių įkrovimą, biometano pasiūlą ir taip toliau.
Ar nemanytumėte, kad įstatyme turėtume iš principo įpareigoti degalinių, naftos degalų prekybininkus diegti infrastruktūrą ir tai susieti su jų licencija? Nes daugeliu atvejų Europoje didžiosios korporacijos yra įpareigotos parengti dekarbonizacijos planus, o mes matome, kad degalinių savininkai Lietuvoje iš principo nori išlaikyti senąjį naftos degalų prekybos modelį. Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už labai gerą pastebėjimą. Gal šiek tiek tokios informacijos, kad Lietuvoje Alternatyviųjų degalų įstatymas ir šiaip buvo itin ambicingas. Tačiau matome, kad reglamentas įpareigoja mus dar aiškiau ir apibrėžti, ir reglamentuoti būtent infrastruktūros plėtrą.
Ką pavyko padaryti per paskutinius ketverius metus, tai ne tik suplanuoti tinkamą infrastruktūros plėtrą, bet ir užtikrinti finansavimą. Todėl jeigu kalbame apie elektromobilių infrastruktūros tinklą, mes galime būti jau tikri pagal turimą finansavimą ir tempą, kuriuo yra infrastruktūra plėtojama, kad net nereikės laukti 2030 metų ir tikrai Lietuvoje kritinė infrastruktūra bus sukurta.
Kalbant apie jūsų pasiūlymą, kas dabar jau egzistuoja Alternatyviųjų degalų įstatyme, tai kiekvienoje rekonstruojamoje degalinėje privalo atsirasti įkrovimo stotelės ir panašiai. Tačiau aš visiškai pritarčiau, kad būtų galima judėti ir daug griežtesniu keliu, ir tikiuosi, kad svarstant komitete bus galima ir apie tai plačiau padiskutuoti. Dėkui.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū pranešėjai. Jūsų daugiau niekas nenori klausti.
Dėl balsavimo motyvų V. Ąžuolas – prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų su alternatyviaisiais degalais tokia įdomi situacija: teoriškai gražu, praktiškai graudu. Antros kartos yra tokie degalai, ten yra vadinama, jie išgaunami iš atliekų. Labai gražiai skamba, labai gražu. Bet, pavyzdžiui, ar jūs žinote, ministerija, žinoma, žino, daugelis žino, kaip jie atsiranda? Neva iš panaudoto palmių aliejaus, kur kepamos fri bulvytės, arba dar kažkas yra perdirbama ir tampa antros kartos degalais. Bet bėda ta, kad jie naudoti yra ant popieriaus. Didžioji dalis gauna popierius, kad tas palmių aliejus buvo panaudotas, tada jis atsiduria alternatyviuosiuose degaluose. Ir kas tuo džiaugiasi? Kas palmių aliejų gamina? Na, tikrai ne Europa.
Tai va, yra tokios situacijos, ir apsimetate, kad niekas to nežinote. O, pavyzdžiui, lenkai pasako iš karto: į tuos degalus deda, na, pavyzdys, į dyzeliną – rapsų, į benziną – kita, bet vietoje gaminant tą produktą ir iš jo pagamintą. O Lietuvoje, pasirodo, tas palmių aliejus, popieriuose pavirtęs naudotu, atsiduria antros kartos alternatyviuosiuose degaluose, ir mes taip remiame Europos ekonomiką palmių aliejumi. Na tai, aišku, skyles kamšykime, gražinkime, sakykime, kad mes stengėmės, bet nesprendėme pagrindinės bėdos. Kodėl lenkai tą išsprendė ir gali tą padaryti, o pas mus sakoma, pavyzdžiui, žiemą negalima rapsų aliejaus maišyti į kurą, neva tai yra blogai, o Norvegijoje galima, nors šaltis daug didesnis. Ne vien blusas gaudykime, bet ryklius sutvarkykime gal.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, kad delsiu laiką, bet kai kvailai šneka V. Ąžuolas, tai reikia įsiterpti. Būtent, Valiau Ąžuolai, mano iniciatyva buvo nuginčytas draudimas žiemą nenaudoti rapsų arba kito biodegalų aliejaus. Jūsų ministras K. Mažeika tuo metu ir Ž. Vaičiūnas, ir trijų ministrų įsakymas buvo nuginčytas mano kreipimusi į Vyriausiąjį administracinį teismą ir po jo pradėta maišyti ir žiemą 7 % Lietuvos ūkininkų produkcijos biodegalų į lietuvišką dyzeliną. Tai jūs stabdėte konkrečiai šitai ir mes iš opozicijos tada perėmėme.
O įstatymas yra puikus ir jisai šneka apie Lietuvos žemės ūkio biometano panaudojimą. Yra priverstinai numatoma įrengti infrastruktūrą ir uostuose, ir keliuose. Taigi čia yra gera žinia ir Lietuvos žemės ūkiui, kuris turi daug bioskaidraus pavidalo žaliavų ir galės gaminti biometaną ir pardavinėti transportui čia.
Bet aš atkreipiu dėmesį, kad degalinės turi iš esmės keisti verslo modelį. „Orlen“ degalinės Lenkijoje turi elektromobilių įkrovimo tinklą ir juo operuoja, o Lietuvoje, nors Lietuvoje yra penkis kartus daugiau elektromobilių negu Lenkijoje, „Orlen Lietuva“ degalinėse šito nerasi. Tai rodo irgi truputį ir įmonės strategiją, ir įstatymų švelnumą. Todėl, man atrodo, įstatymas galėtų būti dar ambicingesnis. Ir tikrai pasiliekame teisę teikti pasiūlymus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, visi pasisakė dėl šio įstatymo projekto. Taigi balsuojame dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4170.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 64, prieš – 0, susilaikė 11. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu dėl komiteto ir svarstymo datos.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4220 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-4220. Pranešėja J. Šiugždinienė. Pateikimo stadija.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Neseniai priėmėme Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimą, kuriuo yra formuojama centro taryba – kolegialus vykdomasis valdymo organas. Mes po diskusijų komisijoje teikiame tokios sudėties tyrimo centro tarybą ir prašome jūsų patvirtinti ir leisti sudaryti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybą. Tai yra gerbiamas T. Balkelis, deleguotas Lietuvos istorijos instituto; S. Černa, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos deleguotas atstovas; K. Kilinskas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotas atstovas; R. Krušinskas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguotas atstovas, M. Pečiulis, Lietuvos Respublikos Prezidento deleguotas atstovas; D. Sagaitienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguota atstovė; R. Staveckaitė-Notari, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro deleguota atstovė; A. Streikus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguotas atstovas; A. Terleckas, Seimo daugumos deleguotas atstovas; A. Vyšniūnas, Seimo mažumos deleguotas atstovas, ir I. Zimaitis, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguotas atstovas. Iš viso 11 narių ir jie yra deleguoti mano minėtų institucijų. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Taigi balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos sudarymo“ projekto Nr. XIVP-4220.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, dar kartą turiu pranešti, kad spalio 18 dieną, tai yra rytoj, Baltijos Asamblėjos sesija ir Baltijos Taryba posėdžiaus mūsų Seimo posėdžių salėje. Prašome palikti darbo vietas tvarkingas, be jokių savo asmeninių daiktų.
15.41 val.
Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kolegos, pertraukos dėl Tautinių mažumų įstatymo laikas praėjo. Į tribūną kviečiu komiteto pranešėją, komiteto pirmininką T. V. Raskevičių. Prašome, pirmininke. Pastraipsniui, nes beveik dėl kiekvieno straipsnio yra pasiūlymų. Prašome pristatyti. Tautinių mažumų įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio yra R. Tamašunienės ir Seimo nario Č. Olševskio pasiūlymas. Kolegos, prašom pristatyti pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mūsų pasiūlymo esmė, kad identiteto dalis yra ir religija. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijos Nr. 1134 dėl tautinių mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks tautinių mažumų apibrėžimas: „Tautinėmis mažumomis laikomos individualios, ypatingos grupės, gyvenančios šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis, kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis.“ Konvencija ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą.
Ir aš dabar gal iš karto pirmininkui noriu pasakyti, kad tie pasiūlymai yra dėl 1 straipsnio, taip pat dėl 2 straipsnio 2 dalies ir dėl 3 straipsnio 2 dalies. Jie yra susiję tarpusavyje. Jeigu mes pritartume, tai atsirastų šita labai svarbi nuostata, išskirianti, ji yra dedikuojama greičiausiai, ne greičiausiai, bet taip ir yra, istorinėms mažumoms – totoriams, karaimams, kitoms, kurios religiniu aspektu skiriasi nuo mūsų daugumos. Dėl to manau, kad šis argumentas yra svarbus, ir tikiuosi, kad kolegos atsižvelgs ir palaikys. Labai prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Kolegos, reikia 29 Seimo narių pritarimo, kad priėmimo stadijoje galėtume svarstyti šitą pasiūlymą. Balsuojame.
Užsiregistravo 15, balsavo 10: už – 4, prieš – 2, susilaikė 4. Nėra palaikančiųjų, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas. Taigi mes jo tiek dėl 1 straipsnio, tiek dėl 2 straipsnio, tiek dėl 3 straipsnio nesvarstysime. Bet mes turime pastraipsniui…
1 straipsniui priėmimo stadijoje galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašome komiteto… (Balsai salėje) Ai, prašote balsuoti dėl 1 straipsnio? Taip, gerai, kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio priėmimo stadijoje.
Užsiregistravo 59, balsavo 58: už – 53, prieš – 2, susilaikė 3. Pritarta, tai yra priėmimo stadijoje priimtas 1 straipsnis.
2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Dar yra Teisės departamento pastaba. Komiteto pirmininke, prašome informuoti apie komiteto sprendimą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl 2 straipsnio 5 dalies teikia pastabą, kuria siūlo iš įstatymo, nukreipiančio į kitus įstatymus, kuriuose yra vartojamos tam tikros sąvokos, išbraukti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, motyvuodamas tuo, kad įstatyme nėra vartojamos šiuose įstatymuose apibrėžtos sąvokos. Komitetas tokiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai pritarė.
PIRMININKAS. Aišku, aiški komiteto išvada. Tai 2 straipsniui galime pritarti su komiteto?.. (Balsai salėje) Koks pasiūlymas? Jūs pati sakėte, kad dėl 1 straipsnio. Dėl 2 straipsnio ir dėl 3 yra identiški pasiūlymai, ir nebuvo pritarta, kad jie būtų svarstomi. Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, aš kalbėjau apie religinį identitetą ir jis ne šito straipsnio dalyje. Čia yra… Mes kalbame (ir pristatė pirmininkas) dėl teisės aktų, kurie papildytų sąrašą tų teisės aktų, kurių sąvokos arba galimybės suteikiamos būtent kitų teisės aktų aprėptimi. Tai čia visai ne tas. Arba komiteto pirmininkas blogai pristatė, arba jūs blogai pristatėte.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš, jeigu galima, pakomentuosiu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiama kolege, tada pristatykite savo pasiūlymą dėl 2 straipsnio, o po to Seimas apsispręs, ar jį svarstysime, ar ne.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, todėl, kad tai, ką mes jau aptarėme, buvo 2 straipsnio 2 dalis (patikslinu) ir ten toliau 3 straipsnio 2 dalis apie religinį identitetą.
O dabar mes kalbame apie 2 straipsnio 5 dalį. Mes siūlome papildyti daugiau sąvokų, apibrėžtų kituose teisės aktuose, ir siūlome plėsti nurodytų įstatymų sąrašą. Be nurodytų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (čia jau ministrės pateiktas įstatymų sąrašas), Švietimo įstatymo (irgi buvo pateiktas), Valstybės tarnybos įstatymą ir Visuomenės informavimo įstatymą mes siūlome papildyti Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymu, – nes bendruomenės sudaromos tautinių mažumų ir būtent tautybės pagrindu; Asociacijų įstatymu, – nes yra juridiniai asmenys, jungiantys į klubus, sąjungas pagal interesus, bet jų skirtumas jungia juos ir pagal tautybę; ir Teisėkūros pagrindų įstatymu, – tai pagrindinis įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, jūs pristatote ne tą pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Nu bet tai jūs taip įvardinote! Aš pristatau, ką pasakė pirmininkas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš, kolegos, norėčiau pakomentuoti, truputėlį paaiškinti. Gerbiama ponia R. Tamašunienė ir Č. Olševskis teikė pasiūlymus tiek svarstymo stadijoje, tiek dabar teikia priėmimo stadijoje.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiama Rita, priėmimo stadijoje jūs pasiūlymo dėl nuorodų į kitus teisės aktus neteikėte. Buvo tik atitinkama Teisės departamento pastaba, dėl kurios Seimas jau apsisprendė. Dabar jums reikėtų pristatyti pasiūlymą dėl 2 straipsnio 2 dalies, kur yra įvardintas tautinės mažumos apibrėžimas. Čia jūs priėmimo stadijoje pasiūlymą esate pateikusi.
PIRMININKAS. Būtent aš tai ir norėjau pasakyti, tai yra 2 straipsnio 2 dalies, tai yra dėl teisinės mažumos sąvokos apibrėžimo, atsiprašau, dėl tautinės mažumos sąvokos apibrėžimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pateikiu tautinės mažumos sąvokos apibrėžimą.
PIRMININKAS. Bet jūs kalbėjote…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Atsižvelgiant į anksčiau išvardintus argumentus ir į tarptautinius dokumentus, kuriuose vartojamas tautinės mažumos apibrėžimas, siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą. Tautinė mažuma yra grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingos kitokios nei lietuvių tapatybės savybės – kultūra, kalba, papročiai, religija, kurias siekia išsaugoti, dalis.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, kadangi dėl 1 straipsnio irgi buvo dėl religijos, tai dėl jūsų antro pasiūlymo balsuoti teiksiu be žodžio „religija“.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, aš, žinokite, vykdau jūsų nurodymus. Ko jūs paprašote, aš tą ir pristatau.
PIRMININKAS. Gerai.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Nors aš planavau kitaip, bet dabar prašau viską pristatyti iš eilės, nes čia makalynė.
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Mes dabar apsispręsime, ar pritariame, kad būtų galima svarstyti. Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš matau, kad vyksta kažkokie pagudravimai ir panašiai. Apskritai siūlau išbraukti šitą klausimą iš šios darbotvarkės. (Balsai salėje) Jūs net nesusitarę, nepasiruošę, štai ir vyksta pingpongas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Deja, ne ta stadija, kai galime išbraukti. Mes galime daryti pertrauką geriausiu atveju, bet pertrauka jau buvo paimta, tame pačiame posėdyje antros pertraukos būti negali. Taigi dabar balsuojame dėl to, kad būtų svarstomas šis R. Tamašunienės pristatytas pasiūlymas.
Užsiregistravo 13, balsavo 11: už – 7, prieš – 1, susilaikė 3. Pasiūlymas nesurinko reikiamos balsų daugumos, tai yra 29. Nesvarstomas.
V. BAKAS (DFVL). Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Tai visam 2 straipsniui su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Straipsnis priimtas.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš grynai žmogaus teisių požiūriu noriu pasisakyti. Mes svarstome Tautinių mažumų įstatymo projektą. Rita, na, nenuginčysite, ji atstovauja tautinėms mažumoms. (Balsas salėje) Taip, aš suprantu. Bet tai yra pirmas įstatymas, kurį Lietuva svarsto, ir kaip taip gali būti, kad mes, svarstydami šitą projektą, neleidžiame tautinių mažumų atstovams pristatyti savo pasiūlymų ir jų nesvarstome? Na, gerbkime tautines mažumas, gerbkime savo kolegas, galų gale patys save. Skirkime laiko tam, kad apsvarstytume pasiūlymus, kuriuos pristato tautinių mažumų atstovai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pasakysiu, matyt, čia nėra geriausias argumentas kažkieno kilmei argumentuoti, kai mes svarstome įstatymo pataisas. Bet, mielas Vytautai, juk visos šitos pataisos svarstymo stadijoje jau buvo. Aš pavydžiu kai kuriems mūsų kolegoms atkaklumo bandyti daug kartų. Kartais būna, kad kai daug kartų bandai, tai ir pavyksta. Mes vis dėlto jau esame aptarę visas šias pataisas svarstymo stadijoje, tiesiog pataisų teikėja bando dar kartą. Na, gal nėra labai nuostabu, kad kolegos salėje dar kartą tuo pačiu klausimu apsispręsti nemato reikalo.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis. Bet, kolegos, jeigu Ministrė Pirmininkė gali bet kada pasakyti savo repliką, tai dabar tik dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu V. Bakui atsakyti, kad jeigu yra straipsnyje parašyta… Mes svarstome Tautinių mažumų įstatymą, o tautinė tapatybė siejama su religija. Kaip jums tai skamba? Religinė tapatybė ir tautinė tapatybė. Tai gali būti ir visai netikintis, ir kitos religijos, tikintis – lenkas ar koks nors ten karaimas ir panašiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi 2 straipsnis jau yra priimtas bendru sutarimu, – 3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba. Seimo narių pasiūlymo nebesvarstome, dėl jo jau buvo apsispręsta, nes tai yra papildymas tik vienu žodžiu „religiniam“. Taigi prašome komiteto pirmininką dėl Teisės departamento pastabos.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl 3 straipsnio 3 dalies, kurioje yra apibrėžiamas derinimo ir bendradarbiavimo principas taikant Tautinių mažumų įstatymą, teikia pastabą, kad reikėtų išbraukti imperatyvą – atlikti teisinį reguliavimą ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimą, nes toks imperatyvas kyla iš kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir yra perteklinis. Komitetas tokiai Teisės departamento pastabai taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto sprendimui? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Tada balsuojame, jeigu nepritariama. Balsuojame dėl viso straipsnio su Teisės departamento pastaba. Atsiprašau, motyvai. Prašom, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmininke, prašau jūsų atidžiau pirmininkauti, nes tikrai toks svarbus įstatymas, o išeina kažkokia košė malošė. Aš noriu pasakyti, kad Žmogaus teisių komitetas, papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau buvo pritarę, kad reikia papildyti ir nuoroda į Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, kuri yra ratifikuota be jokių išlygų ir tikrai mūsų teisės aktų hierarchijoje užima deramą – labai aukštą vietą. Vien dėl to, kad mes įrašysime, kad bus vertinamos, sprendžiant įvairias gyvenimiškas situacijas, susijusias su tautinių mažumų teisių apsauga, ir konvencijos nuostatos, konvencijos dvasia rekomendacijos, tai tikrai Tautinių mažumų įstatymas nuo to nenukentės, tuo labiau kad po svarstymo tai buvo pritarta. Komitete, mieli kolegos, jūs taip pat balsavote už tą nuostatą, dabar nežinau, kaip staiga Teisės departamentas atsibudo, nors prieš tai kažkodėl jam viskas tiko, ir parašė, kad jaučia perteklinę nuostatą. Aš labai prašau palikti tą nuorodą į konvenciją, kuri tikrai nesukelia jokių teisinių pasekmių, bet ja yra pastiprinamas įstatymas, kad ir šitas teisės aktas yra svarbus ir kad į jį bus atsižvelgiama kaip į garantiją, kad žmonės, kurie gins savo teises, galės taip pat tuo teisės aktu pasinaudoti gindami savo teises. Čia natūralu, kad jis turėtų išlikti. Aš labai prašau, nes jūs, mieli kolegos, visi kartu balsavote už tokią nuostatą po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei už išsakytą nuomonę. Dėl viso straipsnio turime apsispręsti. Dėl 3 straipsnio.
Užsiregistravo 61, balsavo 60: už – 56, prieš – 1, susilaikė 3. Kad straipsnį priimtume, pritarta.
4 straipsnis. Yra Seimo narės R. Tamašunienės ir Seimo nario Č. Olševskio pasiūlymas. Prašome pristatyti – 4 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš šį kartą paminėsiu kitą teisės aktą, kuris ne ką mažiau svarbus, man atrodo, mūsų valstybėje, tai yra kitą konvencijos straipsnį, kad šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos. Taip pat dvišalių Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje numatytos nuostatos, kad šalys susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią. Dėl to vadovaudamasi tais dviem svarbiais teisės aktais aš siūlau papildyti 4 straipsnio 4 dalį, kad draudžiama taikyti priemones, siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turime apsispręsti dėl svarstymo. Reikia 29 Seimo narių pritarimo. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 12, balsavo 10: už – 5, prieš – 1, susilaikė 4. Nesurinkta pakankamai balsų dėl šitos pataisos svarstymo. Turime… Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Turime apsispręsti dėl 4 straipsnio priėmimo. (Balsai salėje) Ne, negaliu siūlyti bendru sutarimu, nes buvo siūlymas. Balsuojame dėl viso straipsnio.
Užsiregistravo 57, balsavo 56: už – 55, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Priimta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom komiteto pirmininką pristatyti komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Įstatymo projekto svarstymo stadijoje komitete buvo pasiūlyta įstatymą papildyti 5 straipsniu, kuris apibrėžtų istorines tautines mažumas ir specifines joms įstatymu taikomas garantijas. Seimas šiam pasiūlymui pritaria. Tuo tarpu, remdamasis įvairiais motyvais, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo šį įstatymo straipsnį braukti, motyvuodamas tuo, kad istorinės tautinės mažumos patenka į bendrųjų tautinių mažumų apibrėžimą. Komitetas tokiai Teisės departamento pastabai nepritaria – siūlo palikti 5 straipsnį ir išskirti istorines tautines mažumas kaip reikalingas paminėti pačiame įstatyme, tačiau komitetas siūlo pritarti iš dalies, nes nepritaria išbraukimui, tačiau siūlo patikslinti tam tikras 5 straipsnio formuluotes, kad jos būtų visiškai suderintos su kitais įstatymo straipsniais.
PIRMININKAS. Mes turime apsispręsti. Yra R. Tamašunienės nuomonė dėl motyvų. Dėl viso straipsnio čia kalbėsite, nes mes turėsime balsuoti dėl straipsnio kartu su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė iš dalies? Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš dėl straipsnio.
PIRMININKAS. Taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Suprantate, kažkokia komiška situacija išėjo su Tautinių mažumų įstatymo svarstymu. Po svarstymo, atsižvelgus į kolegės D. Asanavičiūtės ir kitų Seimo narių pateiktus pasiūlymus, buvo įtrauktas skirsnis apie istorines tautines mažumas. Po svarstymo nė Teisės departamentas, dalyvavęs visuose svarstymuose ir klausymuose, neturėjo ypatingų pastabų. Mes pritarėme po svarstymo, o dabar atsibudęs Teisės departamentas jau ir istorines mažumas siūlo visai išbraukti iš įstatymo projekto. Na, čia jau šiek tiek užteko gal valios komiteto nariams palikti bent nuorodą, kad tokios istorinės mažumos Lietuvoje yra, bet tas variantas taip patobulintas, kad kuo mažiau liktų prasmės turėti tokį skirsnį. Kadangi bent paliko pavadinimą… Nors neliko tos prasmės ir tų teisių, kurias suteikė šios pataisos teikėjai, tai bent jau pavadinimą siūlau palikti ir balsuoti už komiteto nuomonę ir už istorines tautines mažumas, kurios turbūt taip pat stebi šio įstatymo svarstymą.
Aš noriu pasakyti, kad daugeliui kolegų vis dėlto ta sąžinė atsibunda, jie net nepaspaudžia jokio mygtuko, nes ir Lenkijos sutartis jau nebereikalinga, neatsižvelgiama nei į konvencijas ir deklaracijas, kad mes Lietuvoje labai laikomės tarptautinės teisės. Jau po truputį atsibunda sąžinė, todėl nusprendžia visai nebalsuoti. Tai, žmonės, kurie stebite, nenustebkite, kad ten viso labo trys balseliai, nes čia prabilo Seimo narių sąžinė ir požiūris į tautines mažumas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, bet mes čia balsuosime dėl viso straipsnio kartu su komiteto išvada. Balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo.
Užsiregistravo 57, balsavo 56: už – 54, prieš nėra, susilaikė 2.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom komiteto pirmininką pristatyti išvadą dėl šios pastabos. Komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Svarstymo stadijoje ir po to pritarus Seimui 6 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuoroda į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatą, nuoroda į konvenciją. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad šios konvencijos nuostatos taikymas nėra tiesioginis nacionalinėje teisėje, o yra realizuojamas per nacionalinius įstatymus. Įvertinęs teisinį tokių argumentų pagrindą, komitetas pritarė tokiai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Yra Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Dėl papildymo 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalimis. Prašom pristatyti pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Čia sistema taip, kad jeigu užsirašai kalbėti… Tuojau aš atsiversiu. Čia mes kalbame apie konvenciją.
PIRMININKAS. Čia yra dėl straipsnio papildymo naujomis 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalimis.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Čia yra esminis dalykas, ko siekia tautinė mažuma, atsiprašau – mažumos, ir ko pasigenda šiame įstatyme išvis, nes įstatymas ir turėjo reglamentuoti pagrindinius dalykus, tai yra tautinių mažumų kalbos vartojimą. Taip, kalbos vartojimą savivaldybių teritorijose. Ten, kur gyvena tautinės mažumos. Aš maniau, kad diskusija kils dėl to, kad mes siūlome, kad jeigu gyvena 10 % tautinių mažumų, tada būtų galima vartoti kalbą administracinėse viešosiose institucijose, topografiniuose, gatvių pavadinimuose. Bet pasirodo, kad šitas įstatymas visai neapims tautinių mažumų kalbos vartojimo. Jis išeina, kaip ir buvo pradžioje įvertinta, visiškai tuščias, deklaratyvus, apsiribojantis tik sąvoka, apibrėžiančia, kas yra tautinės mažumos Lietuvoje. Todėl mes siūlome papildyti 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalimis, kurios suteiktų galimybę tautinėms mažumoms, šalia valstybinės kalbos (jokiu būdu ne kitaip, šalia valstybinės lietuvių kalbos), vartoti kalbą kreipiantis į viešojo administravimo subjektus, gauti atsakymą, pateikti prašymą, taip pat užrašyti pavadinimus topografiniuose ženkluose kartu su valstybine kalba.
Taip pat kitas straipsnis dėl gatvių pavadinimo – rašyti šalia valstybinės kalbos. Ir apima… Straipsnių yra daug, aš ne kiekvieną punktą, aš visus kartu, todėl laiko aš paprašysiu šiek tiek daugiau. Ir būtent kalbos vartojimas. Turbūt paminėjau visus atvejus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš suprantu, kolegos, bet siūlymas yra nemažos apimties. Leiskime kantriai. Nedaug jau liko. Taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Jeigu aš skaityčiau, tai būtų tikrai daugiau. Tai aš prašau vis dėlto palikti galimybę vartoti kalbą ir šio įstatymo paskirtį, kuri yra nukreipta į tautinių mažumų teises, tai jos ir paskirtis buvo… Pagrindiniai dalykai yra kalbos vartojimas, tapatybės išsaugojimas, kultūra, tikėjimas ir švietimas. Tie visi dalykai turėjo būti šiame įstatyme. Ir jeigu mes dar taikome dvišalę Lenkijos ir Lietuvos sutartį, yra pariteto principas, nes Lenkija šią dalį yra reglamentavusi savo Tautinių mažumų įstatyme, o dvišalėje sutartyje Lietuva įsipareigojo daryti analogiškai tą patį.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitetas atkreipia dėmesį, kad valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis visų pirmiausia yra reglamentuojamas Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo apibrėžtimi. Todėl neįmanoma papildyti Tautinių mažumų įstatymo siūlomomis garantijomis nepakeitus Valstybinės kalbos įstatymo. Dėl šios priežasties komitetas siūlo pasiūlymų blokui nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, turime balsuoti dėl svarstymo. Ar svarstome šį pasiūlymą?
Užsiregistravo 19, balsavo 15: už – 9, prieš – 1, susilaikė 5. Nesurinkta pakankamai balsų, kad būtų galima svarstyti.
Turime balsuoti dėl viso straipsnio kartu su komiteto išvada dėl Teisės departamento pastabos. Balsuojame.
Užsiregistravo 49, balsavo 47: už – 45, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta.
7 straipsnis. Prašom pristatyti Teisės departamento pastabą ir išvadą dėl jos.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikia pastabą dėl 7 straipsnio 2 dalies. Pastabos esmė yra ta, kad, Teisės departamento vertinimu, nėra aiškus santykis tarp tautinės mažumos mokymo kalbos ir mokymosi tautinės mažumos kalba tarp Švietimo įstatymo ir Tautinių mažumų įstatymo. Šis neaiškumas kyla, nes Tautinių mažumų įstatymas nustato tam tikras papildomas garantijas tautinių mažumų kalboms, kurios yra Europos Sąjungos kalbos arba su tomis šalimis yra sudarytos dvišalės arba daugiašalės sutartys, o Švietimo įstatymo nuostatos kalba apie visų tautinių mažumų kalbas.
Komitetas tokio prieštaravimo neįžvelgia, mano, kad priimamas Tautinių mažumų įstatymas niekaip neblogina tautinių mažumų, kurių kalbos nėra ES kalbos arba su kuriomis nėra sudarytos dvišalės sutartys, padėties. Todėl komitetas siūlo šiai Teisės departamento pastabai nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, yra Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia… Paskui gal pasakysiu dėl departamento pastabos. Iš tiesų tai buvo garantija mokykloms, kurios turi įstatuose įrašytą mokomąją kalbą, ir papildomai garantija švietimo įstaigoms, lenkų tautinės mažumos kalba vykdančioms mokymą. Būtent Lietuvos–Lenkijos sutartis papildomą garantiją suteikė toms mokykloms būti. Tikrai Teisės departamento pastaba visai netinkama ir palikti taip, kaip buvo parašyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, buvo daugiau prasmės, negu Teisės departamentas yra pasiūlęs.
Mūsų pastaba ir pataisa dėl šito straipsnio, liečianti tautinių mažumų švietimą tautinių mažumų kalba, kad stiprintume valstybinę kalbą, mes kalbame apie tai, kas susideda iš dviejų dalių. Pirma yra stiprinti valstybinės kalbos mokymą ir, man atrodo, būdų galima tam surasti. Bet mes nesiūlome bloginti ir gimtosios kalbos mokymosi sąlygų, nes prasmė tautinių mažumų mokyklos – būtent išmokti gerai gimtąją kalbą. Ir čia nieko kito man nebelieka, tik apeliuoti į kolegų širdį ir pagalvoti apie tas lietuvių mokyklas, kurios išsibarsčiusios yra kitur, ir visai netoli, čia, už sienos, ir suprasti, kaip svarbu kitoje kalbinėje aplinkoje išmokti savo gimtąją kalbą. Dėl to šita nuostata tikrai yra labai gera, nes mes siekiame ir sustiprinti valstybinės kalbos mokymą, kas yra būtina kiekvienam piliečiui, bet ir nepabloginti tautinių mažumų kalbos tose mokyklose, nes ne tik per gimtąją kalbą, per kitus mokomuosius dalykus galima mokytis kalbos ir jos raiškos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitetas norėtų atkreipti dėmesį, kad valstybinės kalbos mokymas yra būtina sąlyga bet kurios tautinės mažumos atstovui integruotis į Lietuvos visuomenę, įstatymas niekaip neblogina galimybių mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos, tik, priešingai, sudeda tam tikrus saugiklius ir garantijas, kad toks švietimo procesas vyktų sklandžiai. Todėl manydamas, kad tokį imperatyvą įtvirtinti įstatyme būtų netikslinga, komitetas siūlo jam nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame, nes reikia pritarimo, ar galime toliau svarstyti šitą pasiūlymą.
Užsiregistravo 14: balsavo 12: už – 10, prieš nėra, susilaikė 2. Nepritarta, nepakankamai balsų.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto, man atrodo, pirma Seimas turi apsispręsti, ar svarstomas pasiūlymas, ir tik tada komitetas pristato komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. (Balsai salėje) Kolegos, nepritarta, nepakako balsų. Tai mes turime balsuoti už visą 7 straipsnį.
Dėl vedimo tvarkos per centrinį mikrofoną – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama premjerė eilinį kartą pademonstravo, kaip galima užkišti burnas visiems. Bet mes esame parlamente ir aš labai noriu pristatyti, bent jau pristatyti. Aš vienintelė balsuoju už savo pataisas, ir čia mes galime kalbėti apie didelę meilę tautinėms mažumoms, bet kai net pristatyti nesuteikia galimybės ir premjerė pasako, kad čia nereikia net kalbėti apie tai, tai aš labai prieštarauju. Aš vis dėlto J. Sabatauską, kaip posėdžio pirmininką, sakykime, į tokią galimybę pristatyti prašau atsižvelgti ir leisti pristatyti tas pastabas, kurias norėtų įgyvendinti šitame teisės akte kaip savo teisę tautinės mažumos.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pastabą. Aš ir leidžiu pristatyti ne tik jums, bet ir komiteto išvadą. Bet vis tiek mes turime vykdyti Statuto nustatytą normą, kad tam, kad toliau galėtume svarstyti ir balsuoti dėl tos pataisos, turime gauti Seimo pritarimą, priėmimo stadijoje tam reikia 29 balsų. Ar premjerė nori reaguoti į repliką? Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš noriu reaguoti į repliką, nes kolegė sako neteisybę. Aš tikrai neneigiu kolegės teisės pristatyti jos pataisas, bet ar svarstyti, tai yra pristatyti toliau komiteto išvadą, tai sprendžiama po to, kai Seimas apsisprendžia, o niekaip kitaip.
PIRMININKAS. Dar replikuoti ar dėl vedimo tvarkos? R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju už suteiktą žodį, gerbiamas pirmininke. Aš pritariu premjerei I. Šimonytei dėl to, kad praktikoje jau ne vieną kartą buvo, kad Seimas nusprendžia, ar pritarti, ar ne tą klausimą svarstyti. Tai čia nieko naujo nėra.
PIRMININKAS. Kolegos, kaip sakiau, turime balsuoti dėl viso straipsnio su Teisės departamento pastaba.
Užsiregistravo 48, balsavo 48: už – 46, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio dėl naujo 8 straipsnio. Aš taip supratau. Prašome.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai ačiū, pirmininke. Mes manome ir atskyrėme, nes buvo tokių kolegų pastabų, kad jeigu mes atskirtume vardo ir pavardės rašymą ir pateiktume kaip atskirą straipsnį, tai ir konservatorių kolegų buvo tokių pasisakymų net debatuose, kad jie tuomet balsuotų. Mes pasistengėme tai padaryti ir siūlome, kad vardo ir pavardės rašymas oficialiuose dokumentuose… Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas, pavardė jam pageidaujant Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, užrašyti kita nei lotyniška abėcėle, rašomi lotynų kalbos rašmenimis.
Teisingumo ministerija, kuri pateikė įstatymo projektą, turėjo išspręsti ir kitą, jau teisingumo klausimą, kuomet lyg ir suteikiama teisė tautinėms mažumoms rašyti vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose, bet ta teisė tapo selektyvi, nes tik viena grupė, kuri neturi diakritinių ženklų, tai padaryti gali, o kiti tuo tarpu nori, bet negali tokia teise pasinaudoti. Čia tikrai reikėtų įkelti nuostatą ir suderinti ateityje ir kitą įstatymo projektą. Bet mes norime papildyti būtent Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris apima visas tautinių mažumų teises.
PIRMININKAS. Kolegos, turime apsispręsti, ar šitas pasiūlymas būtų svarstomas.
Užsiregistravo 14, balsavo 12: už – 8, prieš – 2, susilaikė 2. Nėra pakankamo balsų skaičiaus, kad būtų toliau svarstomas toks pasiūlymas.
Turime grįžti truputėlį prie 7 straipsnio. Dar pabaigoje buvo Teisės departamento pasiūlymas, pastaba, dėl kurios komitetas turėjo pateikti išvadą, bet ta išvada nebuvo paskelbta. Prašome. Komiteto pirmininkas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Teisės departamentas teikia pastabą dėl 7 straipsnio 3 dalies. Įstatyme yra vartojama sąvoka „tautinių mažumų gimtosios kalbos“. Teisės departamentas siūlo atsisakyti žodžio „gimtosios“, nes tautinių mažumų kalba yra tautinių mažumų kalba. Komitetas šiai redakcinio pobūdžio pastabai siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti iš naujo straipsniui su Teisės departamento pastaba? Ne tik pirmąja, bet ir antrąja. Galime pritarti. Ačiū.
Taigi toliau 8 straipsnis. Irgi yra Teisės departamento pastaba. Prašome pristatyti.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). 8 straipsnyje yra apibrėžiamos tam tikros papildomos Bendrojo ugdymo tarybos funkcijos, kurios reglamentuotų švietimo procesus, susijusius su tautinių mažumų švietimu. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikė dėl to pastabą, esą reikėtų atitinkamai pildyti ir Švietimo įstatymą. Žmogaus teisių komitetas tokiai pastabai nepritarė, nes tiek Tautinių mažumų įstatymas, tiek Švietimo įstatymas yra vienodos galios teisės aktai – tarp jų teisės aktų hierarchijos nėra ir abudu gali būti taikomi lygiagrečiai.
PIRMININKAS. Kolegos, 8 straipsniui galime pritarti su komiteto išvada dėl Teisės departamento pastabos? Motyvus už nori išsakyti R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų ką tik girdėjome, kad negali būti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo šiame įstatyme, nes yra kitas įstatymas. Negali būti nuorodos į konvenciją, nes tai ne šito Tautinių mažumų įstatymo apimtis. Negali būti Bendruomenių įstatymo ir kitų įstatymų, nes visa tai yra kituose.
Bet štai Švietimo įstatymo netgi 8 straipsnio 2 dalis gali atsirasti Tautinių mažumų įstatyme! Jeigu mes tokie nuoseklūs, tai keistokai atrodo, bet, kita vertus, ta Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis yra vienintelė garantija ne tik lenkų, bet ir rusų, baltarusių mokykloms išlikti, nes įstatuose… Bet jeigu kas sugalvotų tą Švietimo įstatymo 2 dalį pakeisti, tai tokios teisės nebeliktų ir tikrai rusų ir baltarusių (o ateityje – ir ukrainiečių) mokyklos gal taps valstybinėmis mokyklomis, neteks tokios garantijos.
Dabar mes balsuokime tikrai už, kad paliktume tą mažytį kabliuką, tą Švietimo įstatymo dalelę. Suprantate, kažkokio įstatymo punktą įtraukiame į šitą įstatymą! Juokingiau nesugalvosi, aišku, bet geriau negu nieko.
Aš tikrai džiaugiuosi, kad Žmogaus teisių komitetas taip pat suprato kaip ir aš, kad, jeigu nebeliks ir šito, nebeliks nieko. Dabar bent kiek laiko mokyklos galės šiek tiek ramiau gyventi.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti straipsniui kartu su Teisės departamento… tai yra komiteto išvada dėl Teisės departamento pastabos? Nėra prieštaraujančių, pritarta.
9 straipsnis. (Balsai salėje) Yra Teisės departamento pastaba, prašau komiteto pirmininką pristatyti išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Teisės departamentas teikia redakcinio pobūdžio pastabą, tiesiog patikslinančią 9 straipsnio pavadinimą. Žmogaus teisių komitetas šiam redakcinio pobūdžio pasiūlymui taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų, tai galime pritarti komiteto išvadai dėl Teisės departamento pastabos? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta 10 straipsniui.
Dėl 11 straipsnio yra kolegų Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymas. Prašom pristatyti šį pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, šitas pasiūlymas ne mūsų sugalvotas ta prasme, kad tokios teisės mes nenumatėme savo Tautinių mažumų įstatyme, bet Teisingumo ministerija matė prasmę įrašyti, kad nedarytume neleistino poveikio tautinėms mažumoms apylinkėse, apygardose, kur gyvena tautinės mažumos.
Mes patiksliname tą nuostatą, pateiktą Teisingumo ministerijos, siekdami sudaryti ir VRK darbo grupę, į kurios sudėtį įeitų geografas, sociologas ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovas. Ten, kur 1/4 rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, o tai nustatyti mums padeda statistika, keičiant apylinkių ir apygardų ribas, atsižvelgiant į Rinkimų kodekso visas nuostatas, įvertinti būtent gyventojų sudėtį.
Šiuo atveju per šiuos rinkimus tikrai galėjo VRK pasielgti ir vienaip, ir kitaip formuodama apygardas, bet nei buvo atsižvelgta, nei buvo išgirstas tautinių mažumų balsas. Todėl mes siūlome, kad ateityje taip neatsitiktų ir vis dėlto būtų atsižvelgiama į tautinę sudėtį, vertinant rinkėjų galimybes turėti savo atstovus Seime.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl motyvų nuomonė prieš – A. Vyšniauskas. (Balsai salėje) Atsiprašau, turime balsuoti, ar yra 29 balsai.
Užsiregistravo 6, balsavo 6: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Nėra pakankamai balsų, kad būtų galima toliau svarstyti šitą siūlymą. Ir nuomonės dėl motyvų neliko. Balsuojame dėl viso 11 straipsnio priėmimo.
Užsiregistravo 49, balsavo 48: už – 46, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi pritarta 11 straipsniui.
Tautinių mažumų taryba – dėl 12 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pastabų ir pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Ačiū, pirmininke. Aš užsirašiau kalbėti už, bet nesu tikra dėl to, ar tas įstatymas tikrai yra geras. Tai yra bandymas sudėlioti visus teisės aktus, kurie kalba apie tautinių mažumų problemas, į vieną. Tikrai mes šiandien matome, kad mūsų įstatymas žadina ne aistras, o žiovulį. Ir dėl to man labai labai gaila. Mes matome, kad mūsų Seimo nariai, mūsų visuomenė nėra pasirengusi tam, kad spręstų tautinių mažumų problemas.
Iš tikro ne tokio įstatymo laukėme. Norėjome konkrečių nuostatų ir dėl lentelių, ir dėl pavardžių, ir dėl pagalbinės kalbos savivaldoje. Aš suprantu, kad šitas įstatymas yra kompromisinis. Nežinia, kas bus, jei jį priimsime. Tikrai. Ar jis ir liks toks pats, ar teiksis kita kadencija jį taisyti. Aš tikrai tikiuosi, kad kada nors pasieksime tokį demokratijos, pagarbos ir pasitikėjimo savo piliečiais lygį, kai galėsime traktuoti tautines mažumas taip, kaip jas traktuoja kitos Europos šalys.
Pabaigoje noriu pažymėti vieną svarbų dalyką. Mes turime strateginius partnerius – Lenkiją. Šis įstatymas niekaip neatspindi tų teisių, kurias turi lietuviai Lenkijoje. Čia irgi gali būti toks nelabai gražus dalykas mūsų strateginio partnerio atžvilgiu. Labai ačiū už šį svarstymą. Mes visi pamatėme, ko jūs mums linkite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ar mes, priimdami tokį jautrų Tautinių mažumų įstatymą paskutinį šio Seimo darbo mėnesį, elgiamės moraliai? Aš esu įsitikinęs, kad ne, elgiamės amoraliai, negarbingai ir nevalstybiškai. Mano įsitikinimu, šis įstatymas yra fragmentinis, ne stiprina Lietuvos valstybę, o griauna jos vientisumą, ne telkia Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas, o jas skaido. Įstatymas „nesėkmingai“ rengtas daugiau negu dešimt metų. Vos ne didžiausias jo pasiekimas – pateikta sąvokos „tautinė mažuma“ apibrėžtis, nors jos net nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis įstatymas yra perteklinis, nes visi tie dalykai aptarti kituose dokumentuose, tai yra Tautinių mažumų konvencijoje, sutartyse su užsienio valstybėmis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos net keturiuose straipsniuose. Šis įstatymas yra diskriminacinis. O svarbiausia, mano įsitikinimu, kad šitos dabartinės geopolitinės situacijos kontekste gali net kelti grėsmių Lietuvos valstybės saugumui ir jos teritoriniam vientisumui. Gerbiami kolegos, kviečiu negriauti nelengvai statytų, kurtų valstybės pamatų.
Noriu baigti darbą Seime ramia sąžine ir esu įsitikinęs, kad kitakalbiams, kitataučiams Lietuvoje jokių grėsmių nėra ir negali būti, nes jų teises gina mano paminėti įstatymai. Taigi kviečiu elgtis moraliai ir nepritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, mes turime progą susitarti ir priimti įstatymą, kuris numatytų, kad tautinės mažumos yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šiandien mes negalime atskirti migracijos politikos nuo tautinių mažumų politikos, dėl to ir mūsų finansavimas kartais keliauja tarp vienos eilutės, tarp kitos eilutės. Tautinės mažumos yra mūsų piliečiai. Tai neturi būti dvišalių santykių klausimas. Tai turi būti išimtinai nacionalinis klausimas. Todėl šis įstatymas ir pasako du dalykus: visų pirma, tai yra mūsų piliečiai ir valstybė nustato teises ir pareigas, ir laisves; antras svarbus dalykas, mes galime remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir mes galime turėti papildomą apsaugą, jeigu mes kalbame apie Europos Sąjungos kalbas. Tą įstatymas ir siūlo padaryti. Ne, įstatymas nekalba apie baltarusių arba kitų mokyklų uždarymą. Čia skleidžia viena partija šią dezinformaciją rinkimų metu. Mes nekalbame apie tokius pokyčius – mes kalbame apie tai, kad valstybė pasisako, kokios yra pareigos ir galimybės. Taip, yra tautinėms mažumoms taip pat ir pareigos, bet mes turime kaip valstybė pasakyti, kad valstybė finansuoja tautines mažumas, kad mes turime istorines tautines mažumas kaip karaimai ar totoriai, kurie sako: o kodėl atvažiavę asmenys čia kartais net mėgina perimti mūsų organizacijas?
Man atrodo, tai, ką gerbiamas Stasys minėjo, yra svarbu pasakyti. Mes turime atsigręžti į savo piliečius, pripažinti, taip, mes turime Konstitucijoje tautines bendrijas paminėtas, mes turime daug įstatymų, kur tautinės mažumos jau įvardintos, bet apibrėžti, kad tai yra piliečiai, o ne bet kas kita, yra labai svarbu. Ir tada kur kas lengviau bus vykdyti ir patiems politiką, kai suprasime, o kam mes ją taikome, kas iš tikrųjų gali pasinaudoti tautinių mažumų, pavyzdžiui, švietimo nuostatomis: ar tie, kurie yra piliečiai, ar tie, kurie turėtų gauti integracines programas, kurie visiškai nemoka valstybinės kalbos? Tai, esu tikra, labai svarbus žingsnis. Taip, įstatymas yra lakoniškas. Šiandien mes neturime jokio.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Seimo kadencijos pabaiga, dalis atsisveikiname vieni su kitais. Ši pabaiga yra liūdna, kad taip elgiamės su savo šalimi, valstybe, tėvyne, savo kalba. Vilniaus krašto istoriją visi gerai žinome. Per pastaruosius metus jau ne sykį žengtas žingsnis, Pandoros skrynia atsidarė, kai jau buvo įsūdytos trys svetimos raidės į pasus, ir šie žingsniai nesustoja. Kur tie teisės pažeidimai yra tautinėms mažumoms, aš iki šiol nerandu. Ir ieškoti tų priežasčių dėl kažkokio tikslo, kuris yra gana aiškus, kad yra brukama dvikalbystė Vilniaus krašte?! Taigi baltas erelis įskrido į Vilniaus kraštą ir atrodo, kad plačiais sparnais vis bando labiau uždengti Lietuvos padangės istoriją, kultūrą, visas tradicijas, visą mūsų tautą. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žinote, aš nekartosiu, kad čia yra istorinis įstatymo projektas. Galime visi dalyvauti kuriant valstybės istorinį momentą. Deja, mes girdime žmones, kurie sumenkina mūsų tautines mažumas, kurios gyvena šitoje valstybėje, kurios yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir kurių apsaugą šitas įstatymas garantuoja. Man dar taip pat labai gaila, kad šiandieną ryte buvo bandoma išbraukti šitą įstatymą iš darbotvarkės, tuo parodant šiaip tautinėms mažumoms, kad tai yra ne visai galbūt svarbu, arba taip parodant, kad, na, mes šitoje kadencijoje to nepadarėme. Bet noriu jums pasakyti, kad tautinėms bendruomenėms yra labai svarbu ir Tautinių mažumų departamentas tiesiogiai transliuoja šitą klausimą, norėdamas parodyti tautinėms bendruomenėms, kas iš Seimo narių palaiko, kas supranta Lietuvos įvairovę, o kas vis dėlto nori, kad to neatsitiktų. Tai, mielieji, aš matau, kad mūsų šiandiena trūksta ir, ko gero, mes neprieisime ir nešvęsime istorinio momento, bet vis viena dar šitoje kadencijoje aš tikrai raginu pabalsuoti ir palikti savo pavardes šitos kadencijos istorijoje.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, tikrai šiandieną buvo toks svarstymas, kad man… Aš prisiminiau ir va paieškojau B. Franklino minties: demokratija ne tada, kai du vilkai ir avelė balsuoja, ką suvalgys pietums, o laisvė yra tuomet, kai gerai apginkluota avelė – šiuo atveju argumentais ir poreikiu – keičia vilkų balsavimo rezultatus. Aš vis dėlto galvoju, kad kolegos tikrai norėjo, kad tas įstatymas būtų naudingas tautinėms mažumoms, kad jis būtų tas progresyvus dokumentas, kuris užtikrintų jų pagrindines teises, bet aš šiandien negaliu už jį balsuoti. Jau buvo jis svarstymo stadijos, tikrai pasiekė pažangą ir buvo šiek tiek pagerintas, bet iki priėmimo komitetas išbraukė pagrindines nuostatas ir dar labiau jį pablogino, ir jis dabar nesprendžia nieko. Jisai nesprendžia nieko, išskyrus sąvoką, kas yra tautinė mažuma.
Todėl man šiandien liūdna, kad laužomos tarptautinės sutartys, konvencija, kuri buvo, beje, ratifikuota be išlygų, pavyzdžiui, latviai – su išlygomis, mes be išlygų, laužoma dvišalė Lenkijos ir Lietuvos sutartis, yra nevykdoma Lietuvos. Gaila, kad šiandien LDK dvasia, kuri mus turėtų stiprinti šioje geopolitinėje situacijoje, Abiejų Tautų Konstitucijos dvasia šiandien tikrai neįvyko. Ir aš čia viena balsavau, viena kalbėjau, o kolegos nepalaikė. Todėl aš už šitą įstatymą balsuosiu prieš. Aš noriu šito įstatymo, aš noriu, kad jis atsirastų Lietuvos teisyne, bet aš balsuoju prieš, nes šitas įstatymas nesprendžia tautinių mažumų klausimų ir visiškai neužtikrina jų teisės į kalbą, švietimą, kultūros ir savo identiteto puoselėjimą.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pats įstatymas nesprendžia tautinių mažumų problemos, nes tautinių mažumų problemos šiandien yra socialinė atskirtis, ekonominė, kultūrinė atskirtis. Man labai keistai atrodo, kai šį kartą kolegos iš kairės įstatyme mato grėsmę nacionaliniam saugumui, ypač turint mintyje tai, kad, pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje (kalbu apie Visaginą) būtent valstiečiai ir žalieji tiek taryboje, tiek Seime atstovauja regionui, kuris yra gausus tautinių mažumų. Matyti grėsmę nacionaliniam saugumui, kai mes sprendžiame integracijos klausimą, aš manau, pavadinčiau tai, na, tam tikru spekuliavimu ir priešinimu.
Bet ką aš norėčiau pasiūlyti gerbiamiems kolegoms? Aš manau, kad kelias į integraciją – tai visų pirma spaudos rėmimas, įskaitant ir nacionaline kalba, tautinių mažumų apgyvendintuose regionuose, nes priešingu atveju skaitoma ir mums priešiškų valstybių spauda ir atsiranda problema informaciniame lauke. Antras aspektas yra pagalba mokytojams lietuviams, dėstantiems lietuvių kalba, jų motyvavimas, nes tautinių mažumų apgyvendintuose regionuose trūksta mokytojų, kurie galėtų dėstyti lietuvių kalba.
Ekonominiai dalykai. Aš vis dėlto manyčiau, kad šio įstatymo reikia parodant dėmesį, kad mes suprantame, jog tautinių mažumų integracija ir sugyvenimas yra labai svarbu, bet kartu kviesčiau ir šios, ir kitos kadencijos Seimą žengti labai konkrečius žingsnius mažinant informacinį, socialinį ir ekonominį tautinių mažumų regionų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Jau išsakė nuomones dėl balsavimo motyvų visi, kas norėjo išsakyti.
Taigi balsuojame dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIVP-3917(2) priėmimo. Ačiū, kolegos. Deja, priėmimo metu dalyvavo mažiau Seimo narių, negu Statuto 113 straipsnyje yra nustatyta, tai paliksime balsavimą vėlesniems laikams, galbūt, kaip kai kurie kolegos dėl motyvų kalbėjo, ir naujos kadencijos Seimui. Galbūt, galbūt. Nežinau. Priklausys nuo to, kaip aktyviai jūs dalyvausite.
Kolegos, prieš pabaigą norėčiau dar kartą paskelbti. Gerbiami Seimo nariai, spalio 18 dieną, tai yra rytoj, čia, mūsų Seimo posėdžių salėje, posėdžiaus Baltijos Asamblėjos sesija ir Baltijos Taryba. Prašome palikti savo darbo vietas tvarkingas, faktiškai be jokių savo daiktų, ar tai būtų darbotvarkės, ant popieriaus atspausdintos, ar bet kas kitas. Prašome palikti tuščias savo darbo vietas.
Taigi, kolegos, buvo paskutinis šios spalio 17 dienos, ketvirtadienio, popietinės darbotvarkės klausimas. Ačiū visiems už darbą. Gero vakaro. (Balsas salėje: „Registruojamės.“) Jau ką tik balsavome. (Gongas) Posėdis baigtas. (Balsas salėje: „O tie, kurie nebalsavo…“) Posėdis jau baigėsi. (Balsas salėje: „Nieko nebuvo!“) Jeigu jūs nedalyvavote posėdyje, tai ne mano problema.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.