|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
LRS kanceliarijos Teisės departamentas
2018-09-12
|
|
|
|
Atkreiptinas
dėmesys, kad Seime 2018 m. kovo 5 d. užregistruotas su teikiamu projektu
susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26,
28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1),
105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo
papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau –
projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra
pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės
departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo
prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67
straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete
išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme
nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo
projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos
klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio
nuostatas.
|
Spręsti
pagrindiniame komitete
|
|
|
2.
|
|
141
|
2
|
|
Atsižvelgiant į
tai, kad tam tikros įstatymo nuostatos projektuose Reg. Nr. XIIIP-1747 ir
XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų
Migracijos departamento valstybės
tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu:
„Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais
aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo
projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589
straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių
nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti
administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas
baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos
priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys
pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat
siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai
ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių
nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141
straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės
prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių
nusižengimų teiseną.
2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies
1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...>
patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal
turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145
straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad
vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga
teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo
nutartimi. <...>“).
3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra
valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo
sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti
specialiai apmokyti ir paruošti.
4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti
valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės
tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK
589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio
nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo
atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2
straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės
tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir
pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų
nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505
straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems
pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas
pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo
įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti
tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“
|
Pritarti
|
|
|
3.
|
|
|
|
|
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau –
Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas
įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti
patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais
galios įstatymo straipsnius.
|
Atsižvelgti
|
Rekomendacijų
88.2 papunktis „Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo
kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti
nenurodomi.“
|
|
4.
|
|
4
|
2
|
|
Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje
yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo
departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau
vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo
atsisakyti.
|
Nepritarti
|
Trupinys
išbrauktas vadovaujantis Rekomendacijų 6.1 papunkčiu, inter alia nustatančiu,
kad jei teisės akte institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais
„Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą
pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“
|
|
5.
|
|
4
4
|
4
5
|
|
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių
„<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“
siūlytina įrašyti žodį „dienos“.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po
žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos
gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“.
|
Pritarti
|
|
|
6.
|
|
41
|
|
|
Projekto 4
straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad
fizinis ar juridinis asmuo, „kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“
prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo
susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu
keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus
nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame
įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus,
„kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali,
neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų
asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui,
galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį
kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal
vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“.
Analogiška
pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį
„kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos
atšaukimo.
|
Spręsti
pagrindiniame komitete
|
Kadangi atsisakoma
kvietimo tvirtinimo migracijos tarnyboje procedūros (žr. keičiamo 21 str. 6
ir 9 d.), tai ir sąvokos, kuri įstatyme nėra vartojama, taip pat turi būti
atsisakyta. Įstatyme šiuo metu apibrėžtas kvietimas, kuris yra vienas iš
galimų (bet neprivalomų) pateikti dokumentų Šengeno vizai gauti. Pažymėtina,
kad Šengeno vizos išdavimą reglamentuoja Vizų kodeksas (tiesiogiai taikomas
reglamentas), susijusias procedūras detalizuoja užsienio reikalų ir vidaus
reikalų ministrų įsakymu tvirtinamas tvarkos aprašas, pagal kurį jau šiuo
metu kvietimas
(jeigu jis teikiamas kaip papildomas dokumentas), Šengeno vizą išduodančiai
vizų tarnybai užsienio valstybėje teikiamas elektroniniu būdu, kvietėjui
prisijungus prie elektroninių paslaugų informacinės sistemos (šiuo metu
numatytas jo tvirtinimas migracijos tarnyboje netikslingas ir perteklinis,
todėl jo ir siūloma atsisakyti).
Tuo tarpu UTPĮ projekto 4 str. nustatoma pareiga
nesiejama tik su Šengeno vizos išdavimu, bet apima ir atvejus, kai
užsieniečiui išduodama D viza ar leidimas gyventi, Toks bendrinis
išsireiškimas naudojamas įstatyme ir šiuo metu galiojančiame įstatyme (žr., 44(1)
str. 4 d., 46 str. 1 d. 4 p., 131 str.).
|
|
7.
|
|
19
|
1
|
12
|
Projekto 7
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina
nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno
informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis
Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių
„<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini
žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“.
|
Pritarti
|
|
|
8.
|
|
19
36
|
1
3
|
14
2
|
Projekto 7
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma
nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo
pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų)
<...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią
paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas
paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas
civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto 17 straipsnio 2 dalimi
dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti
galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą
pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo
133 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme nustatyto
baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11
punkto ir 16 dalies c papunkčio, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto c
papunkčio, kuriuose nurodytos „Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma.
Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei
jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei
galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją.
|
Pritarti
|
Siekiant aiškumo, patikslinti Projekto
7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktą:
„14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios
(kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės
išmokos dydis;“
|
|
9.
|
|
19
|
2
|
|
Projekto 7
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas
nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens,
pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai
siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos
galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo
įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės,
tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme
„atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų
kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo
aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis
aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį
reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė
tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių
aplinkybių grupes.
|
Pritarti
|
|
|
10.
|
|
19
|
2
|
|
Projekto 7
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad
nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę
fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad
nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų
nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas,
fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti
savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos
užsieniečiui atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų
patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai
asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos
atšaukimo.
|
Pritarti
|
|
|
11.
|
|
341
|
2
|
|
Projekto 16
straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje yra numatoma,
kad „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje
nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi
išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka
per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3
dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi
prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami
skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai
norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų
nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo
siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341
straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti.
|
Pritarti
|
Patikslinti Projekto 16 straipsniu
keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalį:
„2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais
atvejais, užsieniečio prašymu naujai įforminti leidimą
laikinai gyventi, prašymas išnagrinėjamas ir leidimas laikinai
gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu
nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“
|
|
12.
|
|
69
|
3
|
|
Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3
dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima
Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos
generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto
valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį,
pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo
69 straipsnio 3 dalyje.
|
Nepritarti
|
Vadovaujantis
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.
603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant
veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės
narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės
vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą,
nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos
institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti
duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas
Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT
sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra
(nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1) (toliau – Reglamentas), Vidaus
reikalų ministro 2015-02-06 įsakymu Nr. 1V-73 Lietuvos policijos
kriminalistinių tyrimų centras paskirtas nacionaline Eurodac sistemos
duomenų perdavimo įstaiga.
Pirštų atspaudai perduodami Lietuvos policijos
kriminalistinių tyrimų centrui (LPKTC), kad šis įvestų duomenis į EURODAC
duomenų bazę. Eurodac – ES elektroninė informacinė sistema, įsteigta
pagal Reglamentą. LPKTC, kaip nacionalinė Eurodac sistemos duomenų
perdavimo įstaiga, atsako už Eurodac sistemos funkcionavimą Lietuvos
Respublikoje ir teikia bei priima Reglamento 11 straipsnyje nurodytus
duomenis.
|
|
13.
|
|
114
|
1
|
|
Projekto 53 straipsniu siūloma pakeisti
įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad „Teisėsaugos
institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį
sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo
momento perduoda jį Valstybės sienos
apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą
sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali
tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti
5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo
pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento.
|
Spręsti
pagrindiniame komitete
|
Teisėsaugos institucija gali sulaikyti užsienietį
tik iki 48 valandų ir tai apimtų bendrą sulaikymą ir kitos teisėsaugos
institucijos, ir VSAT. Jeigu kita teisėsaugos institucija po 45 valandų
nustato, kad reikia sulaikyti ilgiau ir perduoda užsienietį VSAT, tai VSAT
lieka 3 val. visiems procesiniams veiksmams parengti dėl kreipimosi į teismą
ir kreiptis į teismą dėl sulaikymo ilgiau nei 48 val., kas yra neįmanoma.
Kaip tik dėl šios priežasties ir buvo nustatytas 5 val. terminas nuo
sulaikymo momento.
|
|
14.
|
|
115
|
3
|
|
Projekto 54
straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio
straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės
sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos
užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar
Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių
priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į
tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115
straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės
sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę
kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.
|
Nepritarti
|
Kadangi pagal UTPĮ projekto 114 straipsnio 1 dalį
sulaikyti užsienietį iki 48 val. turi teisę tik teisėsaugos
institucijos, tai ir teikimus dėl užsieniečių sulaikymo ilgesniam
laikotarpiui taip pat turėtų rengti teisėsaugos institucija (VSAT), nes
užsieniečių sulaikymas ilgesniam negu 48 val. laikotarpiui yra susijęs ne tik
su teikimų rengimu, bet ir su užsieniečių fiziniu pristatymu (konvojavimu) į
teismą, su jo transportavimu į sulaikymo vietą – užsieniečių registravimo
vietą, tuo tarpu MD negalėtų užtikrinti šių veiksmų atlikimo. Alternatyvos
yra susijusios ne tik su Migracijos departamentu, bet ir su LR piliečiu ar
teisėtai esančiu užsieniečiu. Taip pat UTPĮ 116 str. yra numatyta, kad su
teikimu į teismą kreipiasi tik VSAT.
|
|
15
|
|
141
|
1
|
|
Projekto 63
straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad
„Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių
neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su
užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“.
Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas:
nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos
tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar
savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei
finansiniai resursai.
|
Spręsti
pagrindiniame komitete
|
Neatlygintinas
duomenų (informacijos) gavimas būtinas vykdant užsieniečių atvykimo, buvimo
ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kurios tinkamas vykdymas yra susijęs
su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos
užtikrinimu. Todėl informacijos pateikimas MD neturėtų būti vertinamas kaip
nepagrįstas
valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinio
potencialo bei finansinių resursų naudojimas.
Migracijos departamentas,
nagrinėdamas kiekvieną prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo ar keitimo, turi
pareigą patikrinti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti
ar pakeisti leidimą gyventi pagrindų. Tikrinant šiuos pagrindus, Migracijos
departamentas turi surinkti nemažai informacijos, kurią tvarko kitos
institucijos ir subjektai.
|
|
16.
|
|
22
|
1
|
8
|
Teikiamo projekto
9 straipsniu įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu. Tačiau
atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080,
įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio
punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81
punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu,
kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris,
nerekomenduotina.“
|
Pritarti
|
|
|
17.
|
|
33
|
|
|
Remiantis
Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33
straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina.
|
Atsižvelgti
|
33 straipsnį išdėsčius nauja
redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių
dalių numeracija. Atsisakius 33 straipsnio dalių pernumeravimo reikėtų
peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 33 straipsnį
|
|
18.
|
|
36
|
3
|
|
Remiantis
Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo
įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina.
|
Atsižvelgti
|
36 straipsnio 3 dalį išdėsčius nauja
redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šios dalies punktų numeracija.
Atsisakius 36 straipsnio 3 dalies punktų pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir
kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 36 straipsnį.
|
|
19.
|
|
55
|
5
|
|
Teikiamo projekto
25 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3
dalį nerekomenduotina.
|
Atsižvelgti
|
55 straipsnį išdėsčius nauja
redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių
dalių numeracija. Atsisakius 55 straipsnio dalių pernumeravimo reikėtų
peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 55 straipsnį.
|
