LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11⁴ straipsniu įstatymO PROJEKTO XIVP-3015

2023-12-13 Nr. 108-P-56

                                                                                                                         Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, A .Kupčinskas, D. Labanavičius, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, P. Saudargas, L. Savickas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras J. Skačkauskas, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ generalinis direktorius M. Švaikauskas ir atstovai: A. Karnilavičius, R. Lipkevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23	1			1.    Teikiamo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnį 67^1dalimi ir įtvirtinti naują – stacionarios eismo priežiūros priemonės, sąvoką. Projektas diskutuotinas. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) bei projektu siūlomos sąvokos turinio matyti, jog siekiama apibrėžti stacionarius automatinius prietaisus, skirtus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimams fiksuoti. Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalį eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Svarstytina, ar projektu teikiama sąvoka ir ją įvardijantis terminas koreliuoja tarpusavyje, ar stacionarias priemones, tam tikrame kelio ruože fiksuojančias automobilių ir motorinių transporto priemonių KET pažeidimus, nėra tikslingiau apibrėžti kaip stacionariomis eismo kontrolės priemonėmis. Antra, pažymėtina, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžtas sąvokos „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“ turinys – „tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti“. Atsižvelgus į tai, kad tiek minėtame įstatyme, tiek projekte kalbama apie tą pačią sąvoką ir jos apibrėžtį, projekto nuostatos derintinos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Trečia, tam tikroje kelio atkarpoje įrengiamomis priemonėmis yra fiksuojami ne tik automobiliais, bet ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis daromi KET pažeidimai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šiuo aspektu teikiamas projektas neturėtų būti patikslintas. Ketvirta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67^1dalimi siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, jog projekto sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi suderinta sąvoka nėra paskelbta Terminų banke (http://terminai.vlkk.lt).	Pritarti iš dalies.	Sąvoka patikslinta pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą ir suderinta su Terminų komisija.
2	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23	2			2.    Projekto 2 straipsniu SEAKĮ siūloma papildyti nauju 11^4straipsniu, kurio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, kadangi šiame straipsnyje nėra reglamentuojamas stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimas.	Pritarti.	Pavadinimą išdėstyti taip: „11^4 straipsnis. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas ir naudojimas“.
3	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23	2	2		3.    Projekto 2 straipsniu SEAKĮ naujai pildomo 11^4straipsnio 2 dalies formuluotė „Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože“ stokoja teisino aiškumo. SEAKĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šiuo aspektu, iš siūlomos projekto formuluotės nėra aišku, kokių eismo dalyvių ir kokie konkretūs jų duomenys bus fiksuojami, kokiais kriterijais remiantis bus atrenkama dalis eismo dalyvių, kurių duomenys bus fiksuojami, taip pat nėra aišku, kam konkrečiai šie duomenys bus teikiami ir kas bei kokiu pagrindu juos vertins. Be to, siūloma projekto formuluotė nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo SEAKĮ 2 straipsnio 67^1 dalyje teikiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės sąvokos turiniu, kadangi ši priemonė apibrėžiama kaip automobilio greitį, vietą, laiką ir kitus duomenis fiksuojanti priemonė, o ne priemonė, fiksuojanti eismo dalyvių duomenis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamų analogiško turinio formuluočių.	Pritarti.	Nuostatos patikslintos  pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą.
4	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23	2	2		4.    Atsižvelgus į tai, kad viršijant nustatytą greitį kartu gali būti padaromi ir kiti KET pažeidimai, svarstytina, ar naujai pildomo SEAKĮ 11^4straipsnio 2 dalyje po formuluotės „dėl viršyto greičio“ neturėtų būti vartojamas antras jungtukas „ir“, jungtuką „ar“ įrašant skliaustuose. Be to, žodis „užkardymo“ keistinas žodžiu „prevencijos“.	Pritarti.	Nuostatos patikslintos  pagal LR Vyriausybės išvadoje išdėstytą pasiūlymą.
5	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				5.    Projektu siūloma SEAKĮ 11^4straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Pažymėtina, jog aptariama projekto nuostata stokoja teisinio aiškumo bei logiškumo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra laikoma veikimo atstumu, t. y. ar atstumas, nuo kurio fiksuojami eismo dalyvio duomenys, ar atstumas tarp kelio ruože statomų priemonių.	Pritarti.	Nuostatą patikslinti taip: „Greičio matuokliai privalo būti įrengti taip, jog jų veikimo atstumas tarp jų nebūtų didesnis nei 10 kilometrų.“
6	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				6.    Svarstytina, ar SEAKĮ 11^4straipsnio 3 dalyje nustatant maksimalų vidutinio greičio matavimo ruožų ir bendrą stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičių keliuose, neatsižvelgiant į kelio reikšmę bei ilgį, būtų pasiekiami įstatymo projektu siekiami tikslai – užtikrintas eismo saugumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio nuostatomis keliai atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę yra skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šioje dalyje vartojama kelio sąvoka neturėtų būti detalizuojama, konkrečiai nustatant, kokios reikšmės keliuose projekte nurodytos priemonės būtų įrengiamos.	Nepritarti.	Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
7	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				7.    Tikslintina projektu siūlomo SEAKĮ 11^4straipsnio 4 dalis ir vietoje „automagistralėse“, nurodant „magistraliniuose keliuose“, kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš valstybinės reikšmės kelių rūšių yra magistraliniai keliai.	Pritarti.
8	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				8.    Projektu siūlomo SEAKĮ 11^4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie  visus ar dalį  eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku, kodėl magistraliniuose keliuose įrengiant stacionarias eismo priežiūros priemones prioritetas būtų teikiamas kitoms saugumo priemonėms, kuriomis būtų galima užtikrinti eismo saugumą šiuose keliuose ir tik tuo atveju, kai tokios priemonės teigiamų rezultatų dėl saugumo šiuose keliuose neduotų, būtų įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Tuo tarpu prieš įrengiant tokias priemones kitos reikšmės keliuose jokių papildomų veiksmų dėl saugumo keliuose atlikti nereiktų. Antra, pažymėtina, jog iš teikiamo siūlymo sektų, jog magistralinių kelių ruožuose stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas užtruktų labai ilgą laiką, kadangi iš pradžių visais atvejais turėtų būti įgyvendintos kitos saugumo priemonės ir 4 metus turėtų būti stebima, ar dėl kitų priemonių įrengimo nesumažėjo autoįvykių skaičius, t. y. su priemonių įrengimo darbais trukmė galėtų sudaryti 5 ir daugiau metų. Svarstytina, ar tokių sąlygų nustatymas saugumo priemonėms įrengti yra objektyviai pagrįstas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje vartojama konstrukcija „priemonės gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma ši konstrukcija, t. y. neaišku, ar galimos situacijos, kai atitinkamos priemonės bus įrengtos, tačiau nebus eksploatuojamos. Siekiant teisinio aiškumo ir racionalaus valstybės finansinių išteklių naudojimo, manytina, jog esant priežasčių, kai tam tikros priemonės negali būti eksploatuojamos, jos net neturėtų būti įrengiamos, t. y. atitinkamos sąlygos turėtų būti įvertinamos prieš įrengiant priemones. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ką konkrečiai reiškia projekto formuluotė „autoįvykių skaičius per 4  metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo“ – ar autoįvykių skaičiaus sumažėjimas 1-3 autoįvykiais, kai per laikotarpį įvyksta 50 autoįvykių, jau reikštų, kad autoįvykių sumažėjo tiek, kad negalima įrengti stacionarių eismo priežiūros priemonių. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Penkta, siekiant teisinio aiškumo formuluotė „nuo priemonių įgyvendinimo“ tikslintina, kadangi priemonės ne įgyvendinamos, o įrengiamos ir pradedamos eksploatuoti.	Pritarti iš dalies.	Patikslinti 11^4straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:   „4. Magistraliniuose keliuose stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie  visus ar dalį  eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose magistralinių kelių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4  3 metus nuo šių priemonių įgyvendinimo įrengimo ženkliai nesumažėjo.“
9	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				9.    Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo SEAKĮ 11^4straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, jog prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo būtų atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės, užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisėms ir laisvėms nekiltų didelis pavojus. Siūlomas reglamentavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Iš teikiamo projekto nuostatų seka, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės bus įrengiamos KET pažeidimams fiksuoti, tokiu būdu užtikrinant saugų eismą keliuose, o tuo pačiu ir visuomenės saugumą. Be kita ko, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, svarstytinas siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas.	Pritarti.	Šios straipsnio dalies siūloma atsisakyti: „5. Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus.“
10	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				10.               Projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo. Pažymėtina, jog projektas stokoja nuostatų dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių, įrengtų iki projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, eksploatavimo. Iš projekto nuostatų yra neaišku, ar iki naujai siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo įrengtos stacionarios eismo priežiūros priemonės galės būti toliau eksploatuojamos, jeigu, pavyzdžiui, neatitiks projekte nustatytų reikalavimų dėl priemonių skaičiaus, atstumų ir pan. Projektas pildytinas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu projektu siūlomi reikalavimai būtų taikomi iki įstatymo įsigaliojimo įrengtoms priemonėms, projekte turėtų būti nustatytas pakankamas terminas pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui, t. y. identifikuoti priemones, neatitinkančias nustatytų reikalavimų, ir jas modifikuoti, išmontuoti ar priimti kitus reikalingus sprendimus. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas teisėkūros procedūras, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytas vėlesnis terminas.	Pritarti.	Įstatymo projektas papildytas 2023-09-21 Seimo narių grupės atitinkamu pasiūlymu.
11	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				11.               Atkreiptinas dėmesys, jog sklandžiam projekto nuostatų įgyvendinimui stacionarias eismo priežiūros priemones įrengiantiems ir eksploatuojantiems subjektams būtina iš anksto pasirengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarkos taikymui. Atsižvelgus į tai, manytina, jog aptariama tvarka turėtų būti patvirtina anksčiau negu paskutinę dieną iki įstatymo įsigaliojimo (projekto 3 straipsnio 2 dalis).	Pritarti.
12	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				12.               Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė dalyvauja formuojant saugaus eismo užtikrinimo keliuose politiką, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Pritarti.	Vyriausybės išvada, iš esmės teigiama, gauta.
13	LRS kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-23				13.               Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 13.1.         Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje kaip pertekliniai išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 13.2.         Projekto 1 straipsnis tikslintinas, kadangi įstatymo straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Dėl to stacionarių eismo priežiūros priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67^1 dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 66^1 dalyje. 13.3.         Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 13.4.         Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką“ įrašytina formuluotė „priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08				Dėl Lietuvos Respublikos  saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11^4 straipsniu įstatymo projekto  Nr. XIVP-3015  (toliau šame skirsnyje – Projektas) 1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Projekto nuostatos, nustatančios stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai, o taip atskirais atvejais sudarytų sąlygas galimai nepagrįstam ir (eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir jų įrengimui skirtų lėšų panaudojimui. Projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 11^4straipsnio 2 dalies nuostatos, kad: „2. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: 2.1.1. Pagal Projekto nuostatas vienas iš stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo pagrindų būtų „iš anksto identifikuota aukšta (pažeidimų, kuriuos užkardyti turėtų planuojamos įrengti priemonės) rizika“. Mūsų nuomone, minėta formuluotė yra itin abstraktaus pobūdžio, sudaranti galimybes minėtos formuluotės prasmę interpretuoti itin plačiai, kadangi, pavyzdžiui: „aukštos rizikos“ faktorius gali būti identifikuojamas / pagrindžiamas tiek tiesioginiais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui: faktiškai nustatyti konkrečių pažeidimų, įvykusių eismo įvykių, sužeistų ir / ar žuvusių asmenų skaičiai ir pan.), arba netiesioginiais (išvestinio pobūdžio) duomenimis (pavyzdžiui: kada atsižvelgiant į įvairius kriterijus, aspektus ar netiesiogines aplinkybes (eismo intensyvumą, avaringumo (ar kito pobūdžio) situaciją kituose tos pačios kategorijos keliuose ar pan.) daroma prielaida apie „aukštos rizikos“ egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta,  Projektu siūlomos nuostatos jas įgyvendinantiems asmenims suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ir kokiu būdu pagrįsti šios aplinkybės (kad egzistuoja aukšta pažeidimų rizika) konstatavimą. Šiuo atveju taip pat svarstytinas sprendimų dėl „aukštos rizikos“ priėmimo objektyvumo aspektas, kadangi neobjektyvus sprendimas dėl „aukštos rizikos“ lemtų nepagrįstą stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimą, o tai reikštų, kad jų įrengimui skirtos lėšos būtų panaudotos netikslingai (kadangi tikslas užtikrinti eismo saugumą galimai būtų neįgyvendintas).	Pritarti.	Konkrečių pasiūlymų nėra pateikta. Įstatymo projekto nuostatos patikslintos pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
2.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08				2.1.2. Pagal Projekto nuostatas stacionarios eismo priežiūros priemonės galėtų būti įrengiamos tik atvejais, kada nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. Specialiųjų tyrimų tarnyba vertinimu, minėta formuluotė taip pat gali būti traktuojama nevienareikšmiškai: ji gali būti suvokiama arba, kad įgyvendinus kitas infrastruktūros gerinimo priemones laukiamas (eismo saugumo požiūriu) efektas nepasiekiamas; arba, kad kitos infrastruktūros gerinimo priemonės neįgyvendinamos, nes iš anksto manoma ar daroma prielaida, kad jų efektas eismo saugumo gerinimo požiūriu nebus reikšmingas. Taigi, manytume, minėta Projekto nuostata ją įgyvendinantiems subjektams taip pat suteiktų diskrecinę teisę spręsti kaip ją interpretuoti. Taip pat minėtos nuostatos taikymas atskirais atvejais galėtų sudaryti sąlygas nepagrįstam (eismo saugumo požiūriu) stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui ir netikslingam lėšų panaudojimui.	Pritarti.	Konkrečių pasiūlymų nėra pateikta. Įstatymo projekto nuostatos patikslintos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
3.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08				2.1.3. Atkreipiame dėmesį, kad minėtose Projekto nuostatose skliaustuose pateikiama konkretinanti stacionarių eismo priežiūros priemonių nuostata (t. y. skliaustuose nurodoma formuluotė „vidutinio greičio matuokliai ir pan.“) savo turiniu yra siauresnė negu Projektu siūloma Įstatymo 2 straipsnio 671 dalis (t. y. formuluotė neapima vaizdo kamerų su duomenų perdavimo įranga). Dėl minėtos priežasties minėtų nuostatų taikymas gali būti siejamas arba tik su vidutinio greičio matuoklių įrengimu, arba ir su kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių, atitinkančių Įstatymo 2 straipsnio 67^1 dalies nuostatas. Siekiant išvengti dviprasmiškumų siūlytume apsvarstyti minėtų nuostatų tobulinimo tikslingumą. Ši pastaba taip pat aktuali ir Projektu siūlomoms Įstatymo 11^4 straipsnio 4 dalies nuostatoms.	Pritarti.	Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67^1 dalis patikslinta sąvoką „stacionari eismo priežiūros priemonė“ keičiant į sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“.
4.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-11-08				3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projekto nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi: a) Projekto nuostatos, nustatančios stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo kriterijus, gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai; b) Projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas nepagrįstam ir (eismo saugumo požiūriu) netikslingam stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimui bei tam skirtų lėšų panaudojimui.	Susipažinta.
5.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-08-30				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Susipažinta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai: Andrius Bagdonas Edita Rudelienė  Andrius Kupčinskas  Jonas Pinskus  Ričardas Juška  Lukas Savicka,  Saulius Skverneli,  Guoda Burokienė  Stasys Tumėnas  Domas Griškevičius  Eugenijus Sabutis  Valentinas Bukauskas  Artūras Skardžius  Vytautas Gapšys  Audrius Petrošius  Paulius Saudargas  Vytautas Juozapaitis Antanas Čepononis  Laurynas Kasčiūnas, 2023-09-21	3				Argumentai: Įstatymo projektu siekiama nustatyti stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo principus, kurių iki šiol nustatyta nebuvo. Siekiant užtikrinti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų eismo priežiūros priemonių atitiktį projekte numatytiems reikalavimas, būtina įvertinti jų atitiktį, iškilus poreikiui – pakeisti jų įrengimo vietas ar dalį priemonių išmontuoti. Šių darbų atlikimui reikalingas tam tikras pereinamasis laikotarpis, jog AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę atlikti šiuos darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlymu siūloma nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį AB automobilių kelių direkcija turėtų galimybę užtikrinti įstatymo projekte numatytų reikalavimų įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką.             3. AB automobilių kelių direkcija iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionarių eismo priežiūros vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje, AB automobilių kelių direkcija panaikina tiek vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek stacionarių eismo priežiūros priemonių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje. AB automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja automagistralėse įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, fiksuojančias, kaupiančias ir perduodančias duomenis apie visus ar dalį  eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), kurių įrengimas neatitinka įstatymo 11^4 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.“	Pritarti iš dalies.	3 straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalįis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ keičiama į sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“ atitinkamai  tikslintina 3 straipsnio 3 dalis: „3. Akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – „Lietuvos automobilių kelių direkcija“)   iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtus greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) greičio matuoklių skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija panaikina tiek vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek greičio matuoklių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras greičio matuoklių skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja magistraliniuose keliuose įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones, kurių įrengimas neatitinka šio įstatymo 11^4 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.“
2.	Seimo nariai: Mindaugas Skritulskas, Andrius Bagdonas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas, Andrius Mazuronis, Andrius. Viktoras Fiodorovas, 2023-12-05	2				Argumentai: Pagal Kelių eismo taisykles  kelio ženklai Nr. 636 žymi  Automatinė eismo kontrolę, t.y. kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, tačiau kuo tie abu ženklai skiriasi, nėra aišku. Pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas lyginant su eismo priežiūros priemone, kuri renka duomenis apie techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą ir pan., koreguoja vairuotojo elgesį, todėl siūloma, kad stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį,  ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, būtų ženklinamos skirtingais kelio ženklais. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 11^4 straipsniu  Papildyti įstatymą 11^4 straipsniu: „11^4 straipsnis. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimas ir naudojimas 1. Siekiant didinti eismo saugumą keliuose gali būti įrengiamos stacionarios eismo priežiūros priemonės. Stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. 3. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.), privalo būti įrengtos taip, jog jų veikimo atstumas nebūtų didesnis nei 10 kilometrų. Vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje. 4. Automagistralėse stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie  visus ar dalį  eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos ir eksploatuojamos tik tuose automagistralių ruožuose, kuriuose nėra kelio dangos savybių, galinčių turėti įtakos saugiam eismui kelyje, ir kuriuose, įgyvendinus kitas saugumo priemones (priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, sulėtėjimo juostos ir pan.), autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo. 5. Prieš priimant sprendimus dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti atliktas poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas ir numatytos priemonės užtikrinančios, jog fizinių asmenų teisės ir laisvėms nekiltų didelis pavojus.              6. Stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“	Pritarti iš dalies.	Pasiūlymo nuostatą patikslinti taip: „6. 5. Greičio matuoklis, stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį ir stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais. Greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja motorinės transporto priemonės greitį ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.“
3.	LR Vyriausybė, 2023-11-29					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11^4 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau  – Įstatymo projektas) tikslui – reglamentuoti stacionariųjų eismo priežiūros priemonių – stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo valstybinės reikšmės keliuose principus ir pagrindus, vietų, kur ketinama įrengti stacionariuosius greičio matuoklius, parinkimo kriterijus, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:	Pritarti.
4.	LR Vyriausybė, 2023-11-29	1				1.  Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 67^1 dalyje dėstoma sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 67^1 dalyje siūloma apibrėžti sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apimtų visus automatinius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, pažeidimus fiksuojančius prietaisus (vidutinius greičio matuoklius, momentinius greičio matuoklius, kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės sistemą, stebėjimo sistemą, kontroliuojančią privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) galiojimą, ir kt.), nors Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte akcentuojama vidutinio greičio matuoklių įrengimo problematika ir siūlomi jų įrengimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj sąvokos „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apibrėžti sąvoką „stacionarusis greičio matuoklis“ – nurodyti, kad tai yra techninė ir programinė įranga, nejudamai įtvirtinta keliuose, matuojanti momentinį motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greitį arba vidutinį važiavimo greitį. Terminas „stacionarusis greičio matuoklis“ apimtų tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius.	Pritarti.	Suderinus su Terminų komisija, įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „66^1. Stacionari eismo priežiūros priemonė Stacionarusis greičio matuoklis – techninė ir programinė įranga, nejudamai įtvirtinta keliuose (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), gebanti fiksuoti automobilio greitį, vietą, laiką, vaizdą ar kitus duomenis, šiuos duomenis perduoti, apdoroti, sugretinti su kitais duomenimis ir skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti matuojanti momentinį motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greitį arba vidutinį važiavimo greitį.“
5.	LR Vyriausybė, 2023-11-29	2	1, 2			2.  Sudarant vidutinio greičio matuoklių įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (svarbus veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę), eismo įvykių pasekmės (atitinkamame kelio ruože nukentėjusių eismo dalyvių skaičius liudija apie ruožo pavojingumą), nesaugus važiavimo greitis (tikėtina pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis, o leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą) ir lenkimo ribojimas kelio ruože (ruožuose, kuriuose yra draudžiama lenkti, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi leistino važiavimo greičio). Dažnai eismo įvykio priežastimi tampa nesaugūs lenkimai ir jų metu viršijamas leistinas važiavimo greitis. Būtina paminėti, kad vidutinio greičio matuokliai įrengiami avaringuose ruožuose, kuriuose užfiksuota skaudžiausių eismo įvykių, tuo atveju, kai atitinkame kelio ruože artimiausiu metu nenumatoma vykdyti kelio kapitalinio remonto, rekonstravimo darbų ar įrengti kitų alternatyvių eismo saugumą gerinančių priemonių. Sudarant momentinių greičio matuoklių įrengimo prioritetinę eilę valstybinės reikšmės kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: gyvenvietės tipas (dažnai leistinas važiavimo greitis viršijamas gyvenvietėse, kurias kerta valstybinės reikšmės keliai), teritorijos užstatymas (kai gyvenamosios teritorijos yra išsidėsčiusios abipus valstybinės reikšmės kelio, pažeidžiami eismo dalyviai dažniau kerta važiuojamąją dalį), eismo intensyvumas, formaliojo švietimo įstaigos (vyksta intensyvus pėsčiųjų (ypač vaikų) eismas), įskaitiniai eismo įvykiai, esamos greičio valdymo priemonės kelio ruože. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus ir galiojančią stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo gerąją praktiką, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad stacionarieji greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Stacionariuosius greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Be stacionariųjų greičio matuoklių vietų parinkimo ir įrengimo kriterijų, nurodytoje tvarkoje tikslinga reglamentuoti stacionariaisiais greičio matuokliais renkamų duomenų apsaugos ir tvarkymo principus. Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ar kita už eismo saugumo sritį atsakinga institucija.	Pritarti.	Įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Siekiant didinti eismo saugumą keliuose gali būti įrengiamosi stacionarios eismo priežiūros priemonės stacionarieji greičio matuokliai. Stacionarių eismo priežiūros priemonių Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo tvarką valstybinės reikšmės keliuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 2. Stacionarios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios, kaupiančios ir perduodančios duomenis apie visus ar dalį eismo dalyvių tam tikrame kelio ruože (vidutinio greičio matuokliai ir pan.) gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis. Stacionarieji greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Stacionariuosius greičio matuoklius valstybinės reikšmės keliuose įrengia kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarka, kurią nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
6	LR Vyriausybė, 2023-11-29					3.  Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 2–5 dalių dėl šių priežasčių: 3.1.    Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 2–5 dalyse nustatomos stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo sąlygos, kriterijai ir ribojimai, neatsižvelgiant į kelių suskirstymą pagal reikšmę (valstybinės, vietinės reikšmės), vietą (gyvenvietė, ne gyvenvietė), kelio ilgį, eismo intensyvumą, specifiką ar pavojingus kelio ruožus (avaringumą, juodąsias dėmes ir kt.). Įstatymo projekte siūlomi stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo ribojimai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, skaičiavimais ar eismo saugumo rekomendacijomis. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi pertekliniai ir nepagrįsti ribojimai už eismo saugumą tam tikrame kelyje atsakingų subjektų atžvilgiu, turės esminių neigiamų padarinių eismo saugumo situacijai šalies keliuose, nes mažės transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolės apimtis, vykdoma šiuolaikiškomis nuotolinėmis priemonėmis – stacionariaisiais greičio matuokliais, o policijos pajėgumai minėtą kontrolę vykdyti turimais nestacionariais matavimo prietaisais viso kelių tinklo mastu yra riboti. Kaip rodo praktika, kai transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė nepakankama, srautinis transporto priemonių greitis išauga. Greitis yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių eismo įvykių riziką, jų kilimą ir eismo įvykių sunkumą, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Kuo didesnis transporto priemonės greitis (kuo labiau viršijamas leistinas važiavimo greitis), tuo didesnė tikimybė vairuotojui patekti į eismo įvykį, sukėlusį sunkias pasekmes (OECD/ITF. Speed and Crash Risk, 2018). 3.2.    Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos eismo įvykio kilimo rizikos dėl leistino važiavimo greičio viršijimo yra valdomos kompleksiškai, t. y. parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius, iš kurių vienos svarbiausių yra eismo kontrolės sistemos (greičio matavimo sistemos). Pagal VšĮ Transporto kompetencijos agentūros atliktus tyrimus ir apskaičiuotus Lietuvos eismo saugos rodiklius 2022 m. automagistralėse leistiną važiavimo greitį viršijo apie 23 proc., o užmiesčio keliuose (išskyrus automagistrales) – apie 53 proc. vairuotojų. 2022 m. policijos duomenimis, net 45 proc. visų daromų KET pažeidimų šalyje sudarė nustatyto leistino važiavimo greičio pažeidimai. Leistino važiavimo greičio viršijimas – viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Net ir nedidelis leistino važiavimo greičio viršijimas ne tik padidina eismo įvykio tikimybę, bet ir lemia sunkesnes eismo įvykio pasekmes, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Policijos skelbiamais duomenimis, 2022 m. pagrindinė 48 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo eismo dalyviai, priežastis buvo saugaus važiavimo  greičio   nepasirinkimas  ar  leistino važiavimo greičio viršijimas. Todėl labai svarbu parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius atlikti detalią priežasčių analizę be išankstinių ribojimų, kuriuos siūloma įtvirtinti Įstatymo 11^4 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Sprendžiant eismo saugumo problemas, siekiant pakeisti eismo dalyvių elgesį ir pagerinti eismo saugumo rezultatus, eismo saugumo užtikrinimo ar kontrolės priemonės turi būti parenkamos ir taikomos pagal paskirtį konkrečiai problemai spręsti. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 2 ir 4 dalyse minimos kelio infrastruktūros gerinimo priemonės (aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai kelio dangos keitimas, priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, lėtėjimo juostos ir pan.) negali sumažinti pavojaus, kurį sukelia leistino važiavimo greičio viršijimas, ir užkardyti leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimų. Siekiant sumažinti leistiną važiavimo greitį viršijančių vairuotojų skaičių kelių ruože turi būti naudojamos ne Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimos infrastruktūros gerinimo priemonės, bet konkrečiam keliui tinkančios leistino važiavimo greičio viršijimo prevencijos priemonės.  3.3.    Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos. Statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per vienerius metus maždaug 8 kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų eismo dalyvių skaičius. Įrengtų vidutinio greičio matuoklių efektyvumas (vertinant jų naudojimą ankstyvoje stadijoje) mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičių leidžia daryti prielaidą, kad taikomos metodikos leido parinkti tinkamas vidutinio greičio matuoklių įrengimo vietas. Siūlomi nauji stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimai gerokai sumažins šių priemonių skaičių keliuose ir kelio savininkai neteks galimybės efektyviai, šiuolaikiškomis, moderniomis priemonėmis kovoti su leistino važiavimo greičio viršijimo pažeidimais, todėl siūlomas reglamentavimas nepriimtinas eismo saugumo požiūriu. Pažymėtina, kad ne visos greičio mažinimo priemonės (pavyzdžiui, greičio mažinimo kalneliai ar važiuojamosios dalies susiaurinimas) gali būti pritaikomos užmiesčio keliuose ir atvirkščiai – ne visi užmiesčio keliuose taikomi eismo saugumo gerinimo sprendimai gali būti pritaikomi miestų gatvėse.           3.4.    Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 2 dalies nuostatą, stacionarios eismo priežiūros priemonės „gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“, todėl kelio ruožuose, kuriuose nėra aukštos rizikos dėl viršyto greičio ir galimybių įrengti kitas priemones, leistino važiavimo greičio viršijimas būtų tam tikra prasme toleruotinas, o tai jau prieštarautų eismo saugumo užtikrinimo principui, įtvirtintam Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – „valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos“.   3.5.    Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos ribotų galimybę parinkti avaringus ruožus pagal eismo įvykių rizikos vertinimą, nes tokių ruožų ilgiai iš anksto nėra standartizuoti ir gali būti ilgesni kaip 10 km arba trumpesni kaip 1 km. Tokie ruožai parenkami atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi eismo intensyvumas, vidutinis važiavimo greitis, eismo organizavimo pobūdis ir kiti rodikliai. Lietuvoje kelių ilgis yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilometrų, todėl tam tikruose keliuose kontrolė gali tapti neproporcinga ir ji nebus vykdoma atsižvelgiant į kelio ruožo avaringumą. Pavyzdžiui, jei kelio ilgis 30 km, visas šis kelias galėtų būti kontroliuojamas vidutinio greičio matuokliais trijuose ruožuose po 10 km, o jei kelio ilgis 300 km, būtų galima kontroliuoti tik 3 ruožus po 10 km (10 proc. viso kelio). Įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalies reguliavimas nepriimtinas, nes dėl siūlomų ribojimų ilgesniuose keliuose greičio matavimo priemonės negalės būti įrengiamos ten, kur jų reikia, ir nebus užtikrinamas eismo saugumas. Vadovaujantis Įstatymo projekte siūlomais apribojimais, kurie neturi jokio aiškaus pagrindimo, reikėtų demontuoti didžiąją dalį šiuo metu jau įrengtų ir efektyviai veikiančių stacionarių eismo priežiūros priemonių, nes Įstatymo projekte nėra nurodyta, kad siūlomi ribojimai nebus taikomi jau įrengtiems stacionariesiems greičio matuokliams. Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukaupta greičio matuoklių naudojimo patirtis rodo, kad ilgesniuose kelio ruožuose įrengti vidutinio greičio matuokliai eismo saugos požiūriu tarnauja patikimai, o vairuotojai šiuose kelio ruožuose taip pat laikosi leistino važiavimo greičio kaip ir trumpesniuose vidutinio greičio matuoklių veikimo ruožuose. Todėl nei vidutinio greičio matuoklių veikimo atstumo apribojimas, nei kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių ribojimas niekaip nekoreliuoja su valstybės tikslais eismo saugos srityje, priešingai, dirbtinai būtų sunkinamas eismo priežiūros priemonių panaudojimas vietose, kur tokios priemonės būtų efektyviausios. 3.6.    Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamais ribojimais automagistralės yra išskiriamos iš kitų valstybinės reikšmės kelių tinklo. Įrengus vidutinio greičio matuoklius automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys, tuose ruožuose, kuriuose per penkerius metus buvo sužeisti 69 eismo dalyviai ir 7 žuvo, per pusantrų metų buvo sužeisti 4 eismo dalyviai. Ši patirtis aiškiai parodo, kad įrengiant vidutinio greičio matuoklius automagistralėse galima pagerinti eismo saugumą, nes vairuotojai rizikingą kelio ruožą įveikia būdami dėmesingesni. Be to, turima automagistralėse eismo intensyvumo įranga rodo, kad automagistralės ruožuose, kuriuose nėra stacionarių eismo priežiūros priemonių, vairuotojai linkę gerokai viršyti leistiną, ir taip jau didelį, važiavimo greitį. Tai ypač rizikinga didesnio avaringumo kelių ruožuose. Pavyzdžiui, eismo intensyvumo matuoklio, esančio automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda 190,7 km, š. m. liepos mėnesio duomenimis, net 26,5 tūkstančio (4 proc. srauto) vairuotojų rinkosi 160–190 km/val. Ši automagistralės A1 Vilnius–Klaipėda vieta patenka į ruožą, kuriame artimiausiu metu planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius ir kuris prioritetinėje eilėje užima 10 vietą iš 3881 vertinto homogeninio kelio ruožo valstybinės reikšmės kelių tinkle. Šiame ruože per vertinamą 4 metų periodą žuvo 4 ir sužeista 10 eismo dalyvių. Atsižvelgiant į tai, automagistralių išskyrimas iš viso valstybinės reikšmės kelių tinklo ir atskirų ribojimų nustatymas yra netikslingas ir netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje nurodytus kiekybinius stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ribojimus viename kelyje (gali būti įrengti ne daugiau kaip 3 vidutinio greičio matavimo ruožai ir ne daugiau kaip 5 stacionarieji greičio matuokliai), automagistralėje A1 Vilnius–Klaipėda stacionarieji greičio matuokliai, kurie spręstų nurodytą leistino važiavimo greičio viršijimo problemą, negalės būti įrengti, nes visame kelyje jau yra įrengti 5 stacionarieji greičio matuokliai.  3.7.    Pareiga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą duomenų valdytojui tiesiogiai kyla iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 35 straipsnio ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 25 straipsnio. Nurodytuose teisės aktų straipsniuose nustatyta, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas turi būti atliekamas visais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, visų pirma, naudojant naujas technologijas, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, žmogaus teisėms ir laisvėms gali kilti didelis pavojus. Naudojant greičio matuoklius atliekamas vaizdo stebėjimas viešosiose vietose savaime patenka į atvejus, kurie laikomi galinčiais sukelti didelį pavojų žmogaus teisėms ir laisvėms (pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnio 3 dalies c punktas), todėl pakartotinai nustatyti tą pačią pareigą ir nacionaliniuose teisės aktuose (Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 5 dalyje) nėra tikslinga ar suderinama su teisėkūros reikalavimais.	Nepritarti.	Nepritarti siūlymui atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio 2–5 dalių.  Šiose dalyse siūlomas reguliavimas yra viena iš įstatymo projekto esmių, tikslų ir uždavinių. Vienas iš įstatymo tikslų - paskatinti spręsti saugumą keliuose diegiant ne tik prevencines, bet realias saugumo priemones. Todėl greičio matuokliai turėtų būti statomi pavojinguose kelio ruožuose, kur dažnai vyksta žūtys keliuose. Daugiau nei 5 pavojingi kelio ruožai viename kelyje rodo, kad pats kelias yra pavojingas, keliantis pavojų ir jau reikalingos ne vien prevencinės priemonės, bet realios saugumo priemonės, pvz., žiedinės sankryžos, lėtėjimo juostos ar kt.
7.	LR Vyriausybė, 2023-11-29					4.       Atsižvelgiant į tai, kad siūloma atsisakyti didžiosios dalies Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio dalių, siūlytina nepildyti Įstatymo nauju 11^4 straipsniu, o pagal šio nutarimo 2 punktą patikslintą 11^4 straipsnio 1 dalį įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje – papildyti jį nauja dalimi.   Siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 1 d.), kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija spėtų parengti ir priimti stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką reglamentuojantį teisės aktą, o šias priemones įrengiantys subjektai pasirengtų taikyti jo reikalavimus keliuose. Taip pat siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką, ir atitinkamai nustatyti ankstesnį šio teisės akto priėmimo terminą, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų pakankamai laiko pasirengti jį taikyti.	Pritarti iš dalies.	Nepritarti siūlymui atsisakyti didžiosios dalies Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Įstatymo 11^4 straipsnio dalių, nepildyti Įstatymo nauju 11^4 straipsniu, o pagal šio nutarimo 2 punktą patikslintą 11^4 straipsnio 1 dalį įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje – papildyti jį nauja dalimi.   Pritarti siūlymui keisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą. Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 4 m. gruodžio 31 birželio  30 d. priima stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo tvarką.             3. Akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – „Lietuvos automobilių kelių direkcija“)   iki 2024 m. liepos 1 d. peržiūri nustatytus vidutinio greičio ruožus ir įrengtus stacionariuosius greičio matuoklius. Jeigu vidutinio greičio ruožų skaičius ir (ar) stacionariųjų greičio matuoklių vietų skaičius viršija maksimalius skaičius, nustatytus įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija panaikina tiek vidutinio greičio matavimo ruožų ir (ar) išmontuoja tiek stacionariųjų greičio matuoklių, kad vidutinio greičio ruožų skaičius ir bendras stacionariųjų greičio matuoklių vietų skaičius neviršytų maksimalių skaičių, nustatytų įstatymo 11^4 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat išmontuoja automagistralėse įrengtus stacionarias eismo priežiūros  priemones, kurių įrengimas neatitinka šio įstatymo 11^4 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2023-12-12					Pritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3015 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.	Pritarti iš dalies.	Siūloma pritarti ne visoms Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritartoms pastaboms ir pasiūlymams.
	Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2023-12-11					Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3015 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komisija pritarė.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Andrius Bagdonas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris