Projekto Nr. XIVP-2890(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MAISTO ĮSTATYMO NR. VIII-1608
2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 62 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1 20. Energinis
gėrimas – nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l
kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l
kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų
(gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto,
taurino ar kt.). Energiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių
medžiagų, amino rūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų.
2 12. Galutinis
vartotojas (toliau – vartotojas) – kaip apibrėžta Reglamento
(EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 18 dalyje.
3 26. Gyvūninio
maisto tvarkymo subjektai – maisto tvarkymo subjektai, kurie tvarko
gyvūninius produktus, kaip šie produktai apibrėžti 2004 m. balandžio 29 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio
konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 L
139, p. 55), 1 priedo 8.1 papunktyje.
4 13. Kokybė – maisto savybių visuma, tenkinanti
konkrečius vartotojo poreikius, kurių protingai galima tikėtis, bei atitinkanti
saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
5. Kūdikiams skirti maisto
produktai – kaip apibrėžta Reglamento (ES)
Nr. 609/2013
2 straipsnio 2 dalies f punkte.
6 1. Maistas
– kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų
bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos
tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras
(toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 2 straipsnyje.
7 2. Maistinės medžiagos – žmogaus organizmui
būtinos maisto sudėtinėsedamosios dalys (maiste esantys baltymai,
riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės ir kitos medžiagos bei
specialūs maisto papildai – vitaminai, mineralinės ir kitos medžiagos).
8 4. Maisto higiena – sąlygos ir priemonės,
užtikrinančios maisto saugą bei tvarkant maistą padedančios išsaugoti jo
tinkamumą žmonių mitybai.
9 23. Maisto
klastojimas – tyčiniai klaidinantys vartotoją ar kitą ūkio subjektą
veiksmai, atlikti siekiant ekonominės ar kitokios naudos, kai maisto sudėtyje
natūraliai esanti arba įprastai naudojama sudedamoji (sudedamosios) dalis
(dalys) pakeičiama (pakeičiamos) kita sudedamąja dalimi ar dalimis to
nenurodant ant pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose
dokumentuose ir (arba) maistą apibūdinanti informacija pašalinama ar klaidingai
arba užmaskuotai pateikiama ar pakeičiama ant maisto bet kokios rūšies pakuotės
ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose, ir (arba)
atliekami kitokie klaidinantys veiksmai, susiję su klaidinantys
dėl kitos maistui identifikuoti skirtos informacijos pateikimu.
10 7. Maisto priedai – į maistą
technologiniais tikslais jo tvarkymo metu dedamos medžiagos, kurios,
paprastai nėra laikomos nebūdamos maistu ar jo sudėtinėmisedamosiomis
dalimis, dedamos į maistą technologiniais tikslais jo tvarkymo metu ir
kurios pačios arba jų dalys tvarkymo proceso pabaigoje tampa arba tikėtina, kad
tampa, sudėtineedamąja maisto dalimi.
11 25. Maisto srities teisės aktai
– kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio
1 punkte.
12 5.
Maisto tvarkymas – bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar
atskiromis jo sudėtinėmisedamosiomis dalimis (įskaitant maisto
gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą,
paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos
maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.
13 8. Maisto tvarkymo subjektas
– ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia
reikšme, kaip šiji apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002.
14 6.
Maisto tvarkymo vieta – viešųjų ar privačių juridinių asmenų vieta
(įskaitant teritoriją, statinius ir transporto priemones), kurioje tvarkomas
maistas.
15. Minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas – kaip apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004, su visais pakeitimais 2 straipsnio 2 dalies r punkte.
16. Pardavėjas – maisto tvarkymo subjektas, pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis maistą galutiniam vartotojui.
17 22. Pašalinimas
iš rinkos – taikomos priemonės, kuriomisas taikydamas
maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų
gamintojas ir (ar) tiekėjas išima iš rinkos pateiktą (pateiktus) nesaugų
(nesaugius) ir nekontroliuojamą (nekontroliuojamus) maistą ar su maistu
besiliečiančius gaminius ir medžiagas, išskyrus maistą ar su maistu
besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas), kurį
(kuriuos) jau turi vartotojai.
18 17. Pateikimas į rinką – kaip
apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje.
19 18. Pirminė gamyba – kaip
apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 17 dalyje.
20. Perdirbti grūdiniai maisto produktai – kaip
apibrėžta Reglamento (ES)
Nr. 609/2013
2 straipsnio 2 dalies e punkte.
21. Pradinio maitinimo kūdikių mišiniai – kaip apibrėžta 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 su visais pakeitimais 2 straipsnio 2 dalies c punkte.
22 15. Rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema
– biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto
saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo
vietose savikontrolės tikslais.
23 11.
Sauga – šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo
tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis,
gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo
sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų
sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė, negu ta, kuri teisės
aktuose nustatyta kaip leidžiama ir bei laikoma atitinkančia
aukštą vartotojų apsaugos lygį.
24. Specialiosios medicininės paskirties maisto
produktai – kaip apibrėžta Reglamento (ES)
Nr. 609/2013 2 straipsnio 2 dalies g
punkte.
25 14. Specialios
mitybos maistas – maistas, kuris dėl savo ypatingos sudėties ar jo tvarkymo
ypatumų skiriasi nuo įprastinio maisto, skiriamas dėl ypatingos fizinės
ar fiziologinės būklės kylantiems mitybos poreikiams tenkinti ir atitinka
deklaruojamą specialią paskirtį. Jis ženklinamas ir pateikiamas į rinką tokiu
būdu, iš kurio matyti, kokiai vartotojų grupei jis skirtas.
26 24. Suklastotas maistas – maistas, ant kurio bet kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės,
etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose siekiant ekonominės ar kitokios
naudos tyčia klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista, pašalinta jį
apibūdinanti informacija ir (ar) kurio sudėtyje natūraliai esanti (esančios)
arba įprastai naudojama (naudojamos) sudedamoji (sudedamosios) dalis (dalys)
siekiant ekonominės ar kitokios naudos tyčia pakeista (pakeistos) kita
(kitomis) sudedamąja (sudedamosiomis) dalimi (dalimis) nenurodant to ant
pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose, taip
klaidinant vartotoją ar kitą ūkio subjektą dėl tikrosios maisto sudėties.
27 3. Su maistu
besiliečiantys gaminiai ir medžiagos – su maistu skirti liestis gaminiai
ir medžiagos, kuriems taikomas 2004 m. spalio 27 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių,
skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL
2004 L 338, p. 4), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188,
p. 14) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004).
28 9. Su maistu besiliečiančių
gaminių ir medžiagų gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą, gaminantis su
maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, kuriems taikomas Reglamentas (EB)
Nr. 1935/2004.
29 10. Su maistu besiliečiančių
gaminių ir medžiagų tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą, pateikiantis į
rinką su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, kuriems taikomas
Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004.
30 21. Susigrąžinimas –
priemonės, kurias taikant siekiama užtikrinti, kad būtų susigrąžintas nesaugus
maistas ar su maistu besiliečiantis gaminys ar medžiaga, kurį maisto tvarkymo
subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar)
tiekėjas pateikė vartotojui arba kurį vartotojas jau gali vartoti ar naudoti.
31 16.
Teršalas – atsitiktinai į maistą patekusi ar įdėta bet kokia cheminės ar
biologinės kilmės ne maisto medžiaga ar kitoks objektas, išskyrus maisto
priedus, atsiradusi tvarkymo metu arba dėl aplinkos užterštumo, galinti
pakenkti maisto saugai ar padaryti maistą netinkamą vartoti.
32. Tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai – kaip
apibrėžta Reglamento (ES)
Nr. 609/2013
2 straipsnio 2 dalies d punkte.
33. Viso paros raciono pakaitalas svoriui
kontroliuoti – kaip apibrėžta Reglamento (ES)
Nr. 609/2013 2 straipsnio 2 dalies h
punkte.
34 19. Šiame įstatyme sąvoka „valstybinė maisto kontrolė“ atitinka sąvoką
„oficiali kontrolė“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip šiji
apibrėžta 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma
siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos
ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą,
kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr.
999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr.
1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos
reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos
98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo
panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB)
Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB,
91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB,
(Oficialios kontrolės reglamento) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/625) (OL
2017 L 95, p. 1) 2 straipsnio 1 punkte.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi:
„5. Maistas, kuris pasibaigus minimaliam maisto produkto tinkamumo vartoti terminui, nurodytam žymoje „Geriausias iki...“ (toliau – pasibaigusio minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino maistas) yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti parduotas galutiniam vartotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose mažmeninės prekybos taisyklėse nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas rekomendacijas, išskyrus šio įstatymo 62 straipsnyje nurodytus atvejus. Už tokio maisto saugą ir kokybę šio įstatymo nustatyta tvarka atsako pardavėjas.“
3 straipsnis. Įstatymo papildymas 62 straipsniu
Papildyti Įstatymą 62 straipsniu:
„62 straipsnis. Pasibaigusio minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino maisto pardavimo ribojimas
1. Pardavėjui draudžiama, pasibaigus minimaliam maisto produkto tinkamumo vartoti terminui, parduoti galutiniam vartotojui šiuos maisto produktus:
1) maisto papildus;
2) pradinio maitinimo kūdikių mišinius ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinius, perdirbtus grūdinius maisto produktus ir kūdikiams skirtus maisto produktus, specialiosios medicininės paskirties maisto produktus, viso paros raciono pakaitalus svoriui kontroliuoti.
2. Draudžiama parduoti ar kitaip perduoti pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti termino maistą maisto tvarkymo subjektams, kurie vykdo veiklą viešojo maitinimo ir gamybos srityje, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.“
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2023 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas