AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. ix-1934 6 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Įstatymo projektą parengti paskatino gyventojų kreipimaisi, kai jie negali įsigyti sodininkų bendrijai priskirtos, tačiau jos nenaudojamos bendrojo naudojimo žemės. Kai kuriais atvejais bendrija tos žemės nėra įsiteisinusi, nes ji nereikalinga, tačiau yra ir tokių atvejų, kai sodininkų bendrija net neegzistuoja, nėra įsisteigusi. Panašių probleminių atvejų yra labai daug. Nepaisant ilgų konsultacijų su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, galiojančiuose įstatymuose nepavyko rasti teisinio pagrindo, leidžiančio šią žemę įsigyti kitiems asmenims, ne sodininkų bendrijai.
Beje, vienu konkrečiu atveju, kur nėra sodininkų bendrijos, valstybės institucijos potencialiems žemės pirkėjams problemą pasiūlė spręsti įsteigiant bendriją, kuri vėliau bendrojo naudojimo žemę galėtų perleisti bendrijos nariams. Toks siūlymas nėra nei teisingas, nei racionalus. Visų pirma, sodininkų bendrijos steigiamos dėl visai kitų motyvų, t. y. dėl siekio valdyti bendrą turtą, o ne dėl noro apeiti biurokratines kliūtis, su kuriomis susidurta norint įsigyti nenaudojamą žemę. Antra, neretai sodų teritorijos faktiškai yra tapusios gyvenamaisiais miesto kvartalais, ir gyventojai nemato poreikio ir neplanuoja steigti sodininkų bendriją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant, kad nenaudojami žemės sklypai turėtų šeimininką, nebūtų apleisti ir būtų tinkamai tvarkomi, ir yra parengtas šis įstatymo projektas.
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad mėgėjų sodų teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, kurios bendrija iš valstybės neišsiperka ir neišsinuomoja, nuo 2023 m. sausio 1 d. būtų priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Bendrojo naudojimo žemė, esanti mėgėjų sodų teritorijoje, kurioje bendrija nėra įsteigta, laisvos valstybinės žemės fondui būtų priskiriama nuo 2021 m. liepos 1 d.
Nenaudojamą žemę priskyrus laisvos valstybinės žemės fondui, ji būtų administruojama Nacionalinės žemės tarnybos ar kitų valstybinės žemės patikėtinių, ją būtų siekiama išnaudoti racionaliai, ją būtų galima perleisti nuosavybei, išnuomoti ar perduoti kitaip naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Algirdas Butkevičius.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. (...)“
Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja, kaip administruoti žemę, kuri kaip bendrojo naudojimo žemė yra priskirta sodininkų bendrijai, tačiau jos neišpirkta ir neišnuomota.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4770, kuriuo siūloma individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui suteiktus, bet neišpirktus ir neišnuomotus žemės sklypus nuo 2023 metų leisti įsigyti kitiems asmenims aukciono būdu. Pažymėtina, kad šiuo projektu sprendžiamas tik individualaus naudojimo sklypų klausimas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, sumažės apleistų, bešeimininkių žemės sklypų sodų teritorijose.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tose sodų teritorijose, kur bendrijos yra įsisteigusios, jos turės pakankamą 2 metų pereinamąjį laikotarpį įsigyti arba išsinuomoti priskirtą bendrojo naudojimo žemę. Ten, kur bendrijų nėra, bendrojo naudojimo žemė greičiau pereis į laisvos valstybinės žemės fondą ir galės būti racionaliai panaudojama.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projektas poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kitų teisės aktų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymams nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. Gali padidėti laisvos valstybinės žemės fondo administravimo išlaidos, tačiau tai atsvers valstybės gautos pajamos už parduotą ar išnuomotą žemę.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus specialistais.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Sodininkų bendrija, bendrojo naudojimo žemė, laisvos valstybinės žemės fondas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Neteikiama.
Teikia
Seimo narys Algirdas Butkevičius