LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-371
5, 10, 11, 13, 15 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 4, 18, 24 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 241 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. I-678 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SEIMO NUTARIMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 1999 M. BIRŽELIO 10 D. NUTARIMO NR. 1223 „DĖL VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 4, 18, 24 ir 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymų projektus (toliau – Derinimo projektas, VTEK projektas, o abu kartu –įstatymų projektai) rengti paskatino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) rengiantis įgyvendinti naujos redakcijos įstatymus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (toliau – VVSK) pateikti argumentai apie būtinybę patikslinti tam tikras įstatymų nuostatas. Į Komitetą taip pat kreipėsi Krašto apsaugos ministerija, įžvelgdama riziką nacionaliniam saugumui viešai skelbiant profesinės karo tarnybos karių privačių interesų deklaracijas. Komitete taip pat gautas Lietuvos banko kreipimasis, kuriame keliamas klausimas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko nusišalinimo ir jam nusišalinus Lietuvos banke priimamų sprendimų derinimo su Valdybos pirmininką į pareigas skiriančiu subjektu procedūrų ir siūlymas specialiame Lietuvos banko įstatyme reglamentuoti Lietuvos banko valdybos nusišalinimo procedūras.
Projektų tikslas – užtikrinti sklandų VTEK ir Derinimo įstatymų taikymą šiais aspektais: įstatymo lygmeniu išsamiai reglamentuoti asmenų teises ir pareigas pateikiant skundą VTEK, patikslinti viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą ir užtikrinti tarnybos paslapčių apsaugą, numatyti, kad įgyvendindama įgaliojimus informaciją VTEK gauna neatlygintinai, patikslinti įstaigų vadovų nusišalinimo ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų pareigos deklaruoti tvarką.
VTEK kreipėsi į Komitetą dėl Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 1223 patvirtintų VTEK nuostatų panaikinimo. Būtinybė panaikinti VTEK nuostatus grindžiamas šiais argumentais: VTEK veiklos teisiniai pagrindai yra aiškiai įtvirtinti VTEK įstatyme, o VTEK įstatyme darbo reglamentas įvardijamas kaip vienintelis VTEK veiklą detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas.
2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai
3.1. Derinimo įstatymo:
* 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „6. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios.“
* 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešinamos visos deklaracijos, išskyrus asmenų, kurių duomenys yra įslaptinti ir kurie vykdo žvalgybą ar kontržvalgybą.
* 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, nusišalinti neprivalo, jei teisę spręsti šiuos klausimus jam viešai paskelbtu sprendimu yra suteikęs jį į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas. 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nusišalinus institucijos ar įstaigos vadovui institucijoje ar įstaigoje priimami sprendimai turi būti suderinti su institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas skiriančiu subjektu. 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad išankstinės rekomendacijos teikiamos remiantis deklaracijomis ir asmens prašymu. 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pareigą nušalinti deklaruojantį asmenį nuo pareigų turi vadovas ar skiriantis subjektas, jei deklaruojančio asmens tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels interesų konfliktą. 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kokiems viešojo sektoriaus subjektams specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. Šioje straipsnio dalyje tarp subjektų nėra nurodyti Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai.
* 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apribojimas gauti dovanas netaikomas dėl pagal tarptautinį protokolą ar reprezentacijos tikslais gautomis dovanomis, kai jų vertė neviršija 150 eurų vertės arba naudojantis paslaugomis tarnybiniais tikslais.
* 15 straipsnyje numatyta, kad asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti juridiniame asmenyje, su kurio veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus buvo tiesiogiai susijusios jo tarnybinės pareigos arba dėl kurio rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.
* 23 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu laikomas šio įstatymo nuostatos pažeidimas dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą.
3.2. VTEK įstatymo:
* 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nenuosekliai reglamentuojami asmens duomenų tvarkymo ir viešinimo VTEK darbotvarkėse ar atskiruose pranešimuose spaudai pagrindas ir tvarka. 4 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad skelbiami asmens, dėl kurio VTEK atlieka ar atliko veiksmus, vardas, pavardė, VTEK veiksmų pagrindas, dalykas ir priimtas sprendimas.
* 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta VTEK teisė gauti iš institucijų ir įstaigų, kitų juridinių asmenų, įskaitant Lietuvos banką, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius bankus, finansų ar kredito įstaigas, visą reikiamą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus, taip pat naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis, įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis, ir informacija, reikalingais VTEK įgaliojimams vykdyti.
* 24 straipsnyje reglamentuota tyrimo institucijose ir įstaigose atlikimo tvarka ir priimtų sprendimų apskundimo VTEK, kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo institucijai, terminas ir tvarka.
* 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad VTEK sprendimai ir atskirosios nuomonės prevencijos tikslais skelbiami viešai 1 metus laiko. 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotai skelbiami nuasmeninti VTEK sprendimai. 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad VTEK sprendimai skelbiami laikantis valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės, banko ir kitų įstatymų saugomų paslapčių ar konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 3 ir 4 dalyje nereglamentuoti atskirųjų nuomonių skelbimo veiksmai.
3.3. Lietuvos banko įstatymo 15 straipsnyje reglamentuojami Lietuvos banko valdybos narių balsavimo teisės apribojimo teisiniai santykiai. „Jei Lietuvos banko valdybos posėdyje sprendžiamas klausimas susijęs su valdybos nario privačiais interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, valdybos narys apie tai raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą.“
3.4. Šiuo metu galioja Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ su pakeitimais ir papildymais. Paskutinis VTEK nuostatų pakeitimas padarytas 2003 metais. 2008 m. liepos 1 d. Seimas priėmė specialų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą Nr. X-1666, kuriuo nustatė Komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą. Minėtojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu. Komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. KS-31 buvo patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamentas, kuris, vadovaujantis aktualiais teisės aktų pakeitimais, nuolat papildomas ir atnaujinamas (paskutinis pakeitimas atliktas Komisijos 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. KS-106). Nuostatai nuo 2003 metų atnaujinami nebuvo, todėl juose numatytas teisinis reguliavimas yra nebeaktualus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Derinimo projektas:
* 5 straipsnio 6 dalyje siūloma aiškiai numatyti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys prieš dalyvaudami pirkimų procedūrose pateikia arba patikslina privačių interesų deklaracijas, jose nurodydami savo viešųjų pirkimų procedūrose atliekamas pareigas ir kitus deklaruotinus duomenis. VTEK iki šiol formuodama įstatymo taikymo praktiką nurodo, kad nedeklaravus pareigų viešuosiuose pirkimuose visuomenei nėra atskleidžiami duomenys, jog konkretus asmuo dalyvauja vykdant pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Šiuo metu apie 50 VTEK sprendimų dėl šios įstatymo nuostatos pažeidimo yra apskųsta administraciniams teismams. Taigi, pakeitus įstatymą, bus pašalintas galiojančio įstatymo neaiškumas, kuomet asmenys, pateikę deklaracijas ir jose nenurodę (nepatikslinę) duomenų apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, teigdavo pažodžiui skaitant įstatymo nuostatos nepažeidžiantys.
* 10 straipsnio 1 dalyje siūloma patikslinti, kad profesinės karo tarnybos karių privačių interesų deklaracijų duomenys nėra vieši. Priėmus siūlomą pakeitimą privalomosios karo tarnybos kariai bei jų artimieji būtų apsaugoti nuo galimos neigiamos trečiųjų priešiškų valstybių įtakos ir kartu išvengta galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
* 11 straipsnio 2 dalyje patikslinamas subjektas, kuriam deklaruojantis asmuo turi pareikšti apie nusišalinimą, t. y. be institucijos ar įstaigos vadovo ir jo įgalioto asmens, numatomas ir kitas į pareigas skiriantis ar priimantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija, kurios narys deklaruojantysis yra. Priėmus siūlomą pakeitimą, atsižvelgiant į skirtingų deklaruojančių subjektų skyrimo ypatumus įstatyme bus numatytas išsamus subjektų, kuriems teikiamas nusišalinimas, sąrašas.
* 11 straipsnio 4 dalyje atskirai nustatomos institucijos ir įstaigos vadovo nusišalinimo taisyklės. Jei specialūs įstatymai nenumato kitaip, aiškiai numatoma, kad 11 straipsnyje numatytas teises ir pareigas institucijos ar įstaigos vadovas įgyvendina jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui. Nustatoma, kad pareiga institucijos ir įstaigos vadovui nusišalinti netaikoma jam sprendžiant einamuosius vidaus administravimo klausimus dėl savęs (atostogų, komandiruočių ir kt.). Tuo pačiu numatoma, kad duomenys apie institucijos ir įstaigos vadovo nusišalinimus skelbiami viešai institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Šiomis nuostatomis kuriama skaidrumu grįsta pasitikėjimo institucijų ir įstaigų vadovais praktika. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, įpareigojančios vadovui nusišalinus įstaigoje priimamus sprendimus suderinti su vadovą į pareigas priimančiu ar skiriančiu subjektu, nes ji sukuria papildomą administracinę naštą ir nedera su kompetencijų atskyrimo principu. 11 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad rašytinės išankstinės rekomendacijos teikiamos įvertinus ir Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenis. 11 straipsnio 6 dalyje patikslinama vadovo pareiga nušalinti asmenį nuo dalyvavimo atliekant tarnybines pareigas, jei asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą. Priėmus pasiūlymą institucijos ar įstaigos vadovo pareiga nušalinti atsiras jau esant interesų konflikto regimybei. 11 straipsnio 7 dalis papildoma Lietuvos banko valdybos pirmininko, jo pavaduotojų ir narių pareigybėmis, kadangi šie Lietuvos banko tarnautojai nepatenka į šioje straipsnio dalyje išvardytas deklaruojančių viešojo sektoriaus subjektų grupes, kurių veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti numatyti kiti viešųjų interesų užtikrinimo būdai.
*13 straipsnio 2 dalyje patikslinamos sąvokos – vietoj „valstybinėje tarnyboje dirbančio“ į „deklaruojančio“ (straipsnis bus taikomas platesniam viešajame sektoriuje dirbančių asmenų ratui).
*15 Siekiant proporcingo apribojimų įsidarbinti taikymo, siūloma nustatyti, kad „atšalimo“ laikotarpis būtų taikomas tik įsidarbinant į privačius juridinius asmenis. Siūloma patikslinti, kad draudimas įsidarbinti galiotų tik į tuos privačius juridinius asmenis, dėl kurių per paskutinius vienus darbo valstybinėje tarnyboje metus asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus priežiūros, kontrolės, lėšų skyrimo ar turto klausimais.
* 23 straipsnio 7 dalies 3 punkte patikslinama sąvoka vietoj „valstybinėje tarnyboje dirbantis“ į „deklaruojantis“ (straipsnis bus taikomas platesniam viešajame sektoriuje dirbančių asmenų ratui).
4.2. VTEK projektas:
* 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijas, tikslinamas asmens duomenų tvarkymo ir viešinimo VTEK darbotvarkėse ar atskiruose pranešimuose spaudai pagrindas ir tvarka. Siūloma vienoje dalyje aiškiai įvardinti duomenų tvarkymo tikslus ir skelbiamų duomenų kategorijas. Straipsnio 4 dalyje siūlome numatyti, kad skelbiamas ne tik asmens vardas ir pavardė, bet ir asmens darbovietė, einamos ar eitos pareigos, taip pat VTEK posėdžio, kuriame buvo priimtas atitinkamas sprendimas, data.
* 18 straipsnyje siūloma numatyti, kad visa informacija, kurią turi teisę gauti VTEK savo įgaliojimams vykdyti, yra teikiama neatlygintinai. Šiuo pakeitimu bus užtikrinta, kad valstybės informaciniuose ištekliuose kaupiama ir kitų subjektų valdoma informacija ir duomenys VTEK įgaliojimams įgyvendinti bus teikiami nemokamai. Toks patikslinimas reikalingas, nes dalį informacijos įgaliojimams vykdyti turėtų teikti ir privatūs juridiniai asmenys, kuriems netaikomas Valstybės informacinių išteklių įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas.
* 24 straipsnyje siūloma reglamentuoti tik tyrimo atlikimą institucijoje ar įstaigoje. Institucijose ir įstaigose priimtų sprendimų apskundimo VTEK tvarką siūloma išskirti į naują 241 straipsnį. Siekiant išvengti dviejų rūšių tyrimų institucijose ir įstaigose atlikimo, 24 straipsnio 1 dalyje numatomas tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo tvarkos prioritetas prieš tyrimo pagal šį įstatymą tvarką. 24 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, suteikiančia teisę institucijose ir įstaigose prieš tyrimo pradėjimą teikti raginimus deklaruoti privačius interesus, rinkti papildomus dokumentus ar informaciją reikšmingus tyrimo pradėjimui, paprašyti patikslinti pranešimą. VTEK prašymu siekiant aiškumo teisės taikytojams šioje straipsnio dalyje pateikiama nuoroda ir į 22 (tyrimo senatis) ir 23 (VTEK sprendimas nepradėti tyrimo) įstatymo straipsnius. 24 straipsnio 3 dalyje papildomai numatoma, kad atlikus tarnybinio ar darbo pareigų pažeidimo tyrimą institucijoje ar įstaigoje, informacija apie nustatytą Derinimo įstatymo pažeidimą apskaitos tikslais yra pateikiama VTEK. 24 straipsnio 4 dalyje nuo 1 iki 3 mėnesių pailginamas terminas VTEK pradėti tyrimą savo iniciatyva. Terminas pailginamas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas, turi teisę institucijos ir įstaigos sprendimą per 1 mėnesį skųsti VTEK. Asmeniui šia teise nepasinaudojus, įstatyme numatoma teisė VTEK kilus abejonių ar tinkamai buvo pritaikytas Derinimo įstatymas, per tris mėnesius nuo sprendimo ir medžiagos VTEK gavimo, pačiai pradėti ir atlikti tyrimą.
* 241 straipsnyje siūloma išsamiau reglamentuoti institucijų ir įstaigų priimtų sprendimų apskundimo VTEK tvarką. Dalis nuostatų perkeliama iš 24 straipsnio, papildomai reglamentuojami skundo VTEK turinio ir formos reikalavimai, skundo trūkumų pašalinimo tvarka, skundo padavimo tvarka, skundo padavimo termino atnaujinimo tvarka, skundo priėmimo tvarka, atsisakymo priimti skundą pagrindai, pasirengimo nagrinėti skundą veiksmai, šalių neatvykimo į posėdį pasekmės, ginčo šalių teisės, sprendimo turinio reikalavimai ir priimto sprendimo išsiuntimo ginčo šalims terminai.
* 31 straipsnis. Įvertinus tai, kad VTEK sprendimas sustabdyti atliekamą tyrimą priimamas Komisijos posėdyje protokoliniu sprendimu, t. y. atskiras sprendimas nepriimamas, siūloma atitinkamai patikslinti 31 straipsnio 2 dalį. Informacija apie tyrimo sustabdymą ir sustabdymo pagrindą yra skelbiama viešai VTEK interneto svetainėje VTEK atliekamų tyrimų sąraše prie konkretaus tyrimo. Taip pat siūloma numatyti, kad šiurkščių pažeidimų atvejais sprendimai ir atskirosios nuomonės būtų skelbiami viešai 3 metus (tiek, kiek galioja pažeidimas). 31 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ir nuasmenintos atskirosios nuomonės būtų viešinamos neterminuotai.
4.3. Lietuvos banko įstatymo 15 straipsnyje, sistemiškai atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 ir 7 dalis, siūloma numatyti specialų Lietuvos banko valdybos pirmininko, jo pavaduotojų ir valdybos narių nusišalinimo teisinį reguliavimą. Įstatymo projekte siūlome įtvirtinti nusišalinimo procedūras Lietuvos banko valdybos viduje: Valdybos pirmininkas raštu nusišalina valdybai, o pirmininko pavaduotojas ir nariai – valdybos pirmininkui. Lietuvos banko įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad apie Lietuvos banko vadybos pirmininko nusišalinimus ar nušalinimus informuojama VTEK ir į pareigas skiriantis subjektas. Šis specialus, lyginant su Derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje Komiteto siūloma nustatyti institucijų ir įstaigų vadovų nusišalinimo viešinimo tvarka, teisinis reguliavimas siūlomas nustatyti įvertinus Lietuvos banko priimamų sprendimų specifiką ir svarstomos informacijos neviešą pobūdį.
4.4. Dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.
Siūloma panaikinti minėtą Seimo nutarimą, nes VTEK įstatymą jau nuo 2009 metų faktiškai detalizuoja VTEK darbo reglamentas. Panaikinus Seimo nutarimą, bus užtikrintas teisėkūros reikalavimas nedubliuoti teisinių santykių reguliavimo skirtinguose teisės aktuose.
5. Galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Kriminogeninei situacijai ir korupcijai tiesioginės įtakos neturės.
7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Teisės aktų priimti nereikės.
9. Ar Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Nutarimo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama.
10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintą Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvadosNegauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Nusišalinimas“, „profesinės karo tarnybos kariai“, „apskundimas VTEK“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
_____________________
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu
komiteto pirmininkė Guoda Burokienė