Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 307

STENOGRAMA

 

2023 m. rugsėjo 26 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS

 

 

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Svei­ki su­grį­žę, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me rug­sė­jo 26 die­nos va­ka­ri­nį Sei­mo ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 63 Sei­mo na­riai.

 

14.01 val.

Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis

Ap­lin­kos mi­nist­ro Si­mo­no Gent­vi­lo pra­ne­ši­mas apie Aplinkos ministerijos aktualijas

 

Pir­mas po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Į tri­bū­ną kvie­čia­me ap­lin­kos mi­nist­rą S. Gent­vi­lą. Ti­ki­mės, ta jū­sų bū­se­na ne­su­si­ju­si su in­ten­sy­vė­jan­čia kon­ku­ren­ci­ja po­li­ti­nia­me se­zo­ne. Pra­šom, mi­nist­re.

S. GENTVILAS (LSF). La­ba die­na, gar­būs…

PIRMININKAS. Mi­nist­re, gal jūs no­ri­te pri­sės­ti į Vy­riau­sy­bės lo­žę? Bus pa­to­giau.

S. GENTVILAS (LSF). Ne, ne, vis­kas ge­rai.

PIRMININKAS. Na, kaip pa­sa­ky­si­te.

S. GENTVILAS (LSF). Ma­lo­nu ne­sė­dė­ti. Gar­būs Sei­mo na­riai, tę­sia­me Vy­riau­sy­bės na­rių tra­di­ci­ją pri­sta­ty­ti ak­tu­a­li­jas. Šiuo at­ve­ju no­rė­tu­me iš­skir­ti dvi Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ak­tu­a­li­jas, tai yra re­no­va­ci­jos ir že­mė­tvarkos ak­tu­a­li­jas. Jos tur­būt jums kaip vien­man­da­ti­nin­kams ar­ba Sei­mo na­riams, su­si­tin­kan­tiems su vie­tos gy­ven­to­jais, ak­tu­a­liau­sios. Bet mie­lai at­sa­ky­siu per li­ku­sį lai­ką ir į ki­tus iš­ki­lu­sius klau­si­mus, ar tai bū­tų gam­to­sau­gos, ar ki­ti ko­mu­na­li­niai klau­si­mai.

Vi­sų pir­ma apie re­no­va­ci­ją. Daug kas kei­čia­si šia­me pro­ce­se. Mes gal kar­tais sa­ve pla­ka­me, kad lė­tai ar dar kaip nors vyks­ta re­no­va­ci­jos pro­ce­sas, bet iš es­mės rei­kė­tų pa­dė­ko­ti dau­ge­liui bu­vu­sių vy­riau­sy­bių, nes Lie­tu­va jau yra re­no­va­vu­si 10 % ša­lies dau­gia­bu­čių iš 40 tūkst. Tai yra vie­na iš ge­riau­siai vei­kian­čių vals­ty­bi­nių pro­gra­mų, čia vals­ty­bė da­ly­vau­ja ir su sub­si­di­ja, ir su ad­mi­nist­ra­vi­mu. Ta­čiau no­ras pa­grei­tin­ti re­no­va­ci­ją, mes tu­ri­me re­no­vuo­ti dau­giau pa­sta­tų, rei­ka­lau­ja, kad mes per­žiū­rė­tu­me pa­tį mo­de­lį.

Mū­sų dar­bo jė­ga yra pa­bran­gu­si, sta­ty­bi­nin­kų dar­bo kaš­tai iš­au­gę tiek, kad pa­tys re­no­va­ci­jos pro­jek­tai ir vie­šie­ji pir­ki­mai ne­įvyks­ta. Ki­ta ver­tus, už­da­rius sie­nas su Ry­tų kai­my­nais, ne­be­tu­ri­me tiek dar­bo jė­gos, to­dėl rei­kia iš es­mės per­mąs­ty­ti re­no­va­ci­ją. Rei­kia pa­si­žiū­rė­ti, kaip mes ža­liau tą da­ro­me ir kaip mes ga­li­me grei­čiau pa­da­ry­ti pa­tį pro­ce­są, kad vi­du­ti­nė re­no­va­ci­ja truk­tų ne tre­jus me­tus, bet dve­jus me­tus. No­rė­čiau pri­sta­ty­ti po­ky­čius, su­si­ju­sius su sky­di­ne re­no­va­ci­ja, ir tam su­telk­tus fi­nan­si­nius iš­tek­lius.

Kaip mi­nė­jau, šian­die­ni­nė re­no­va­ci­ja yra iš es­mės grįs­ta ant pa­sto­lių sto­vin­čių sta­ty­bi­nin­kų at­lie­kamais dar­bais. Jau da­bar yra pa­skelb­ta kvie­ti­mų vi­sai re­no­va­ci­jai per­ei­ti – ir pro­jek­tuo­ti, ir sta­ty­bi­nėms me­džia­goms ga­min­ti, ir pa­tiems na­mams at­nau­jin­ti – prie va­di­na­mo­sios sky­di­nės re­no­va­ci­jos. Nuo­trau­ko­je ma­to­te, kaip kor­pu­sas kaip le­go de­ta­lė yra pa­ga­min­tas ga­myk­lo­je, at­ve­ža­mas ir pri­kli­juo­ja­mas prie pa­sta­to. Taip at­ro­dys ne­ma­ža dau­gu­ma re­no­vuo­ja­mų pa­sta­tų, tu­rin­čių pa­kan­ka­mai erd­vės sun­kia­jai tech­ni­kai pri­va­žiuo­ti. Tuo bū­du mes ga­lė­si­me re­no­va­ci­ją at­lik­ti ir žie­mos me­tu. Tuo bū­du mes iš­veng­si­me klai­dų sta­ty­bų aikš­te­lė­je, nes pa­tys ga­mi­niai bus jau pa­ga­min­ti ga­myk­li­niuo­se san­dė­liuo­se, ir tai su­ma­žins po­rei­kį dar­buo­to­jų, ku­rie sto­vi at­vi­ra­me ore ant pa­sto­lių. Kad tai įvyk­tų, jau da­bar yra pa­skelb­ti še­šių pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tai. Pi­lo­ti­niams pro­jek­tams – trims švie­ti­mo pa­sta­tams, trims gy­ve­na­mie­siems pa­sta­tams ir vie­nam ad­mi­nist­ra­ci­niam Tur­to ban­ko pa­sta­tui – yra su­teik­ta 10 mln. eu­rų pa­ra­ma. Di­de­lis in­ten­sy­vu­mas, kad mes iš­si­ban­dy­tu­me klai­das ar­ba ga­li­my­bes. Taip pat įvai­rioms įmo­nėms, ku­rios dau­giau­sia gal ga­mi­na kar­ka­si­nius na­mus, yra da­bar pa­leis­tas kvie­ti­mas pri­si­tai­ky­ti sa­vo ga­my­bą to­kiems kor­pu­sams ga­min­ti. Į tai ga­li pre­ten­duo­ti dau­gu­ma Lie­tu­vos sta­ty­bi­nės pro­duk­ci­jos – kar­ka­si­nių na­mų, mo­du­li­nių na­mų – ga­my­bos įmo­nių ir at­ei­ty­je pra­dė­ti ga­min­ti tiek re­no­va­ci­jos pro­jek­tams, tiek nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tams. Kad pa­klau­sa at­si­ras­tų, ly­gia­gre­čiai mes pa­lei­džia­me 200 mln. eu­rų pa­ra­mą dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jai. Ir tai yra ži­nu­tė, kad nuo šiol pro­jek­tuo­to­jai, ad­mi­nist­ra­to­riai pra­dė­tų gal­vo­ti tik­tai apie pro­jek­tus, ku­rie yra su­si­ję su sky­di­ne re­no­va­ci­ja.

Ši­tie po­ky­čiai leis mums pa­kel­ti da­bar­ti­nį už­bai­gia­mų na­mų, patvirtina­mų baig­tų pa­sta­tų skai­čių 2025 me­tais iki tūks­tan­čio dau­gia­bu­čių na­mų. Dėl to­kio skai­čiaus na­mų ir pro­jek­tų mes esa­me pa­lei­dę kvie­ti­mus. Jau ne­bė­ra fi­nan­suo­ja­ma C ener­ge­ti­nė kla­sė, B kla­sė yra ir­gi iš­ei­nan­ti kaip ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo kla­sė, o fo­ku­suo­ja­mės į A kla­sę. No­ri­me tik­rai pa­drą­sin­ti A ener­ge­ti­nės kla­sės pro­jek­tuo­to­jus. Są­ma­tos tik­rai nė­ra di­de­lės, gal tik­tai de­šim­ta­da­liu ski­ria­si, bet iš es­mės už­prog­ra­muo­ja ir žy­miai ge­res­nes ven­ti­lia­vi­mo są­ly­gas, nes įei­na ir vė­di­ni­mo, ir re­ku­pe­ra­ci­jos sis­te­mos, ir są­nau­dos tik­rai yra ma­žes­nės, to­dėl, na, su da­bar­ti­niais pi­ni­gais, da­bar­ti­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis mes su­ge­bė­si­me už dve­jų me­tų jau baig­ti be­veik tūks­tan­tį dau­gia­bu­čių. Kaip tai fi­nan­suo­si­me? Par­la­men­te daž­nai šne­ka­ma apie Eu­ro­pos RRF fon­do prie­mo­nę, tai iš jos esa­me re­no­va­ci­jos įvai­riems seg­men­tams ska­tin­ti ga­vę 300 mln. eu­rų, pa­pildo­mai Mo­der­ni­za­vi­mo fon­do, na­cio­na­li­nio biu­dže­to ir pri­va­čių lė­šų prie­dai. Renovacijos nau­jo­vės, kad pa­grei­tin­tume pa­tį pro­ce­są, kad tiks­liau su­si­pla­nuo­tume, nu­mes­tume ir­gi daug de­ri­ni­mo su APVA ir vals­ty­be. Dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­riams, sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nin­kams, bu­tų ūkiams nuo šių me­tų pra­si­de­da fi­nan­sa­vi­mas, ne kon­kre­tus pro­cen­tas, o kom­pen­sa­ci­ja už kvad­ra­ti­nį met­rą re­no­vuo­to pa­sta­to ir pa­kel­tos ener­ge­ti­nės kla­sės. Tas fik­suo­tas įkai­nis jau yra la­bai bū­din­gas sau­lės mo­du­liams įreng­ti, kaip ži­no­me, už ins­ta­liuo­tą ki­lo­vat­va­lan­dę… ki­lo­va­tą ga­lios yra mo­ka­mas fik­suo­tas įkai­nis ši­lu­mos siur­blio, tai ly­giai taip pat re­no­va­ci­ja, nuo šiol per­ei­na­me prie fik­suo­to įkai­nio už re­no­vuo­tą kvad­ra­ti­nį met­rą, pa­kel­tą ener­ge­ti­nę kla­sę ir skir­tin­go ti­po, dy­džio na­muo­se.

Nau­jo­vė yra ne tik tai, kad re­no­vuo­ja­me ki­taip, bet ir pra­de­da­me re­no­vuo­ti me­džia­go­mis, ku­rios yra or­ga­ni­nės kil­mės. Prieš 2 sa­vai­tes Ak­me­nė­je ati­da­ry­ta „Va­ka­rų me­die­nos gru­pės“ di­de­lių kor­pu­sų su­rin­ki­mo ga­myk­la lei­džia mū­sų kar­ka­si­nin­kams, sky­di­nin­kams, įvai­rioms ga­my­bos įmo­nėms pa­tiek­ti rin­kai ne­ma­žą kie­kį or­ga­ni­nių me­džia­gų, taip mes spren­džia­me ne­ma­žai ki­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, kaip kli­ma­to kai­tos įsi­pa­rei­go­ji­mai, nes už­ra­ki­na­me me­die­no­je su­kaup­tas an­glies mo­le­ku­les žy­miai ilgaamžiškes­niuo­se pro­duk­tuo­se. Bet su ši­ta re­no­va­ci­ja, ku­ri bus ir­gi į or­ga­ni­ką orien­tuo­ta, mes per­ei­na­me į nau­ją eta­pą, tai yra me­di­nės sta­ty­bos su­grą­ži­ni­mas į nau­ją sta­ty­bą. Kai­rė­je ma­to­te urė­di­jos pi­lo­ti­nį pro­jek­tą, tai ne­tru­kus pra­si­dės ran­ga ir sta­ty­ba Vie­vy­je, 300 dar­buo­to­jų bus sta­to­ma cen­tri­nė būs­ti­nė iš es­mės tik­tai me­di­nės sta­ty­bos. Vy­riau­sy­bė ką tik yra pri­ėmu­si nu­ta­ri­mus, ku­rie įpa­rei­go­ja vals­ty­bės už­sa­ko­mais pi­ni­gais pro­jek­tuo­ti pa­sta­tus bent iš 50 % or­ga­ni­nių sta­ty­bos me­džia­gų. Džiu­gu, kad penk­ta­die­nį Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas pa­kei­tė gais­ri­nius rei­ka­la­vi­mus ir žy­miai aukš­tes­ni, žy­miai di­des­ni pa­sta­tai nuo šiol bus ga­li­mi sta­ty­ti me­di­nės kon­struk­ci­jos.

Ant­ro­ji te­ma, ku­rią no­rė­čiau ak­tu­a­li­zuo­ti ir pri­sta­ty­ti, tai yra Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos per­tvar­ka ar­ba iš es­mės Že­mės įsta­ty­mo po­ky­čiai. Tai yra ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri, švel­niai ta­riant, ne­pa­tei­sin­da­vo vi­suo­me­nės lū­kes­čių ga­na stip­riai ir il­gai už­si­tę­su­siomis že­mės grą­ži­ni­mo pa­slau­go­mis tiek sa­vi­val­dai, tiek ver­slui, tiek gy­ven­to­jams. To­dėl ryž­tas yra re­for­muo­ti, re­or­ga­ni­zuo­ti Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą taip, kad nuo ki­tų me­tų ji­nai jau bū­tų vi­sa­ver­tė ins­ti­tu­ci­ja ir teik­tų daug ge­res­nes pa­slau­gas.

Kaip tai įvyks? Nuo sau­sio mė­ne­sio sa­vi­val­dy­bėms mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ati­teks 120 tūkst. hek­ta­rų vals­ty­bi­nės že­mės. Šian­dien Vals­ty­bi­nis že­mės fon­das yra apie 1 mln. hek­ta­rų. Tai leis sa­vi­val­dy­bėms pri­ar­tin­ti spren­di­mus prie gy­ven­to­jo, prie ver­slo ar­ba prie sa­vo vals­ty­bi­nių pro­jek­tų. Tai leis su­trum­pin­ti pro­ce­dū­ras ir da­ry­ti jas ra­cio­na­les­nes, o kar­tu ir efe­k­ty­ves­nes.

No­rė­čiau pa­de­monst­ruo­ti ke­le­tą pa­vyz­džių. Vi­sų pir­ma, sa­vi­val­dy­bės yra at­sa­kin­gos už ben­druo­sius, spe­cia­liuo­sius pla­nus. Sa­vi­val­dy­bių me­rai, ar­chi­tek­tai ir ta­ry­bos su­gal­vo­ja mies­to plėt­ros vi­zi­ją. Ji nu­gu­la į es­mi­nius do­ku­men­tus, bet įran­kiai, ku­rių rei­kė­da­vo sa­vi­val­dy­bėms, tai yra že­mės val­dy­mas, bū­da­vo Na­cio­na­li­nė­je že­mės tar­ny­bo­je. Jei­gu sa­vi­val­dy­bė su­pla­nuo­da­vo aikš­te­lę dau­gia­bu­čio kie­me, vis­gi rei­kė­da­vo at­si­klaus­ti vals­ty­bės, ar ga­li­ma tai da­ry­ti. Šiuo at­ve­ju ne­be­rei­kės tų da­ly­kų da­ry­ti, nes pa­ti sa­vi­val­da tam­pa va­ka­rie­tiš­ka ir pa­ti sa­vęs ne­be­tu­rės at­si­klaus­ti. Pro­ce­sai ge­ro­kai pa­grei­tės, o kar­tu ir ne­be­tu­rė­si­me to­kių pa­da­ry­tų klai­dų, ku­rias mes ma­to­me žie­di­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se – rė­ži­niai ke­lių met­rų plo­čio ir ke­lių šim­tų met­rų il­gio skly­pai, ku­rie su­jau­kia vi­są mū­sų prie­mies­čių ar­ba mies­tų dar­nią plėt­rą.

Ant­ra­sis pa­vyz­dys. Nau­ju įsta­ty­mu sau­sio 1 die­ną mes su­tei­kia­me ga­li­my­bę skly­pus for­muo­ti prie pa­sta­tų, ku­rie se­niai se­niai bu­vo ap­leis­ti ir taip bu­vo už­ma­ri­nuo­tos di­de­lės te­ri­to­ri­jos. Tai bu­vu­sios gal po so­viet­me­čio žlu­gu­sios di­de­lės in­dust­ri­nės įmo­nės, prie ku­rių ne­bu­vo ga­li­ma for­muo­ti skly­pų ir pa­keis­ti jų pa­skir­ties. Tik­rai po sau­sio 1 die­nos nau­jų že­mės nuo­mos su­tar­čių su­da­ry­mas leis at­gai­vin­ti dau­ge­lį Lie­tu­vos mies­tų ap­leis­tų pra­mo­ni­nių te­ri­to­ri­jų. Mies­tams per­da­vus že­mę, mies­tai ga­lės pla­nuo­ti sa­vo re­no­va­ci­ją kaip kvar­ta­li­nę re­no­va­ci­ją, nes tu­rės įran­kį iš kar­to pla­nuo­ti so­cia­li­nę in­fra­struk­tū­rą, neat­si­klau­siant vals­ty­bės, ką da­ry­ti kon­kre­čia­me kie­me ar­ba dar kaž­kur.

Su­stip­ri­nę van­dent­var­kos įmo­nes nau­ju įsta­ty­mu pra­ei­tą lap­kri­tį, mes da­vė­me šan­są sa­vi­val­dy­bių van­dent­var­ki­nin­kams in­ves­tuo­ti ir skai­čiuo­ti in­ves­ti­ci­jas dau­gia­bu­čiuo­se. To­dėl stip­rios sa­vi­val­dy­bės bus įga­lios re­no­vuo­ti kvar­ta­lais, nes anks­čiau gal­vo­ta, kad iš Vil­niaus ko­ri­do­rių bus įma­no­ma su­pla­nuo­ti kvar­ta­li­nę re­no­va­ci­ją. Tai iš es­mės bu­vo ne­tei­sin­ga, nes tik sti­p­riai įga­lin­ta sa­vi­val­da ga­li gal­vo­ti apie sa­vo te­ri­to­ri­ją ir pla­nuo­ti.

Sa­vi­val­da su tei­sė­mis gau­na ir pa­rei­gas. Sa­vi­val­dy­bės daž­nai ne­ga­lė­da­vo tvar­ky­ti vals­ty­bi­nės že­mės, ne­ga­lė­da­vo nu­sta­ty­ti ter­šė­jų, ge­ne­ruo­ti. Šiuo at­ve­ju mies­tų te­ri­to­ri­jos bus pri­žiū­ri­mos pa­čių sa­vi­val­dy­bių, nes sa­vi­val­dy­bės tam­pa at­sa­kin­gos. To­kios ne­jau­kios is­to­ri­jos kaip Kau­no Ne­mu­no tar­ša abi­pus Ne­mu­no, kai Kau­no sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­ki­nė­jo, kad tai yra ne mū­sų tar­ša ir mes ne­im­si­me ir ne­tvar­ky­si­me, nors ir su vals­ty­bės pi­ni­gais, bus pra­ei­tis, nes pa­ti sa­vi­val­dy­bė at­sa­kin­ga už vals­ty­bi­nę že­mę, pa­ti bus įga­lin­ta ir tvar­ky­ti, ir su­si­tvar­ky­ti te­ri­to­ri­jas.

Ko­kią tai nau­dą at­neš mies­tams ir gy­ven­to­jams, kar­tu ir ver­slams? Vi­sų pir­ma, daug daug ap­leis­tų mies­to te­ri­to­ri­jų bus ga­li­ma at­nau­jin­ti. Taip mes su­ma­žin­si­me plėt­rą į prie­mies­čius, iš­nau­do­si­me esa­mą in­fra­struk­tū­rą tiek gat­vių tin­klo, ap­švie­ti­mo tin­klo, vie­šo­jo trans­por­to tin­klo, van­dent­var­ką, ši­lu­mos tie­ki­mą tau­py­da­mi prie­mies­čių plėt­rai, nes kol kas da­bar prie­mies­čių plėt­ra to­kia įga­lin­ta dėl to, kad sun­ku kar­tais iš­si­plės­ti mies­te ar­ba re­ge­ne­ruo­ti te­ri­to­ri­jas. Mes tik­rai su­tau­py­si­me sa­vi­val­dy­bių lė­šų.

Šian­dien net 50 % mies­tų že­mės yra ne­su­for­muo­ta. Vadinasi, fak­tiš­kai sa­vi­val­dy­bės rū­pi­na­si to­mis te­ri­to­ri­jo­mis, už jas ne­gau­na pa­ja­mų, daž­niau­siai že­mės nuo­mos mo­kes­čio, ar­ba ne­pri­va­ti­zuo­ja. Nau­jas įsta­ty­mas lei­džia tai pa­da­ry­ti. Ir tai leis­tų ir­gi pri­va­čia­me ver­sle iš­ju­din­ti maž­daug, įvai­riais skai­čia­vi­mais, mi­li­jar­di­nes su­pla­nuo­tas in­ves­ti­ci­jas dėl to, kad jos yra tie­siog ne­įga­lin­tos, nes pa­sta­tai ne­ga­li bū­ti re­konst­ruo­ti ar per­sta­ty­ti be skly­po.

Pa­bai­gai pas­ku­ti­nė skaid­rė. Nuo sau­sio 1 die­nos, kas su­si­ję su mies­tais, mies­te­liais, gy­ven­to­jams ir ver­slui rei­kia kreip­tis jau ne­be į Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą. Že­mės nu­oma, že­mės pa­nau­da, ser­vi­tu­tų nu­sta­ty­mai mies­tuo­se, su­ti­ki­mai sta­ty­boms, de­ri­ni­mai bus at­lie­ka­mi sa­vi­val­dy­bė­se. Sa­vi­val­dy­bės pa­keis Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą. Kar­tu Sta­ty­bos ins­pek­ci­ja pe­ri­ma kon­tro­lę iš Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos ir jai ga­li­ma teik­ti skun­dus dėl ne­le­ga­liai už­im­tos vals­ty­bi­nės že­mės, už­tver­to ser­vi­tu­to ar ki­tų iki tol at­lie­ka­mų že­mės nau­do­ji­mo kon­tro­lės funk­ci­jų, ku­rias at­lik­da­vo Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba.

Tiek ak­tu­a­li­jų šio­mis dviem te­mo­mis. Mie­lai at­sa­ky­siu į klau­si­mus šio­mis te­mo­mis ir kito­mis.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas mi­nist­re. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri ga­na ne­ma­žai Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia L. Girs­kie­nė. Jos sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da klau­sia D. Ke­pe­nis iš tos pa­čios frak­ci­jos. Ger­bia­mas Dai­niau, pra­šom.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, pas­ku­ti­niu lai­ku miš­kas ta­po ty­ru, ku­ria­me me­džio­to­jai še­ria ir taip dirb­ti­nai dau­gi­na gy­vū­nus, o po to pra­mo­gau­ja juos nai­kin­da­mi. Se­lek­ci­niai klau­si­mai nu­ei­na į an­trą pla­ną ir me­džiok­lė pra­ran­da tik­rą­ją sa­vo pa­skir­tį. Šiaip pa­grin­di­nis me­džio­to­jų tiks­las tu­rė­tų bū­ti gy­vu­lių se­lek­ci­ja, o da­bar tai ta­po pra­mo­ga juos dirb­ti­nai dau­gi­nant ir po to žu­dant. Ten­den­ci­ja yra to­kia, kad gy­vū­nai yra pa­lie­ka­mi ne­ly­gio­mis są­ly­go­mis. Gin­klai to­bu­lė­ja, tam­pa vis ga­lin­ges­ni, o da­bar dar bus, ko ge­ro, ir su nak­ti­niais tai­kik­liais. Ar ne lai­kas grįž­ti prie pa­grin­di­nės me­džio­to­jų mi­si­jos – gy­vū­nų se­lek­ci­jos – ir per­ei­ti prie pe­ri­odi­nės me­džio­to­jų ates­ta­ci­jos? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Dai­niau, jūs, ro­dos, esa­te Vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­jo­je, bet jū­sų klau­si­mas vi­siš­kai ne­de­rin­tas, man at­ro­do, su jū­sų ben­druo­me­ne. Tai net ne­ži­nau, iš ku­rios pu­sės pra­dė­ti. Vi­sų pir­ma, me­džio­to­jai ne žu­do, bet me­džio­ja, vi­sų an­tra, me­džio­to­jai tik­rai at­lie­ka ates­ta­ci­ją ir sau­gos kur­sus kas pen­ke­rius me­tus iš­ei­na.

Taip, me­džiok­lė yra gar­bin­gas už­si­ė­mi­mas, bet me­džio­to­jų bū­re­liai tu­ri įpa­rei­go­ji­mą ir už­si­im­ti gy­vū­nų re­gu­lia­vi­mu. Per pas­ta­rą­jį laik­me­tį iš tik­rų­jų gy­vū­nų gau­sa, kai ku­rių ka­no­pi­nių gy­vū­nų, stip­riai pa­di­dė­jo. Tar­ki­me, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos li­cen­ci­juo­ja­mų brie­džių ar­ba tau­rių­jų el­nių šiuo me­tu iš­me­džio­ja­ma yra tik treč­da­lis, dėl to skun­džia­si ir ūki­nin­kai, skun­džia­si ir miš­ki­nin­kai. To­dėl tik­rai no­rė­tų­si di­des­nio me­džio­to­jų en­tu­ziaz­mo, kal­bant ne apie af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro su­val­dy­mą, bet bū­tent ir apie ki­tų ka­no­pi­nių gy­vū­nų, nes kon­flik­tų tu­ri­me ir iš ūki­nin­kų, ir iš miš­ki­nin­kų.

Bet tik­rai jū­sų pa­si­sa­ky­mo tie skam­būs žo­džiai, kad me­džio­to­jai ko­kia nors ne­tei­sin­ga veik­la už­si­i­ma, pa­si­tik­rin­ki­te su ger­bia­mu J. Ja­ru­čiu ar ki­tais me­džio­to­jais sa­vo frak­ci­jo­je, man at­ro­do, gau­si­te ge­res­nius at­sa­ky­mus už ma­no.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas mi­nist­re. Klau­sia me­džio­to­jas K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mi­nist­re, iš tie­sų svar­bu yra tai, ką jūs čia pri­sta­tė­te, ir be­to­nas, ir sky­di­nė re­no­va­ci­ja, bet štai va­sa­ros vi­du­ry­je at­si­ti­ko su vie­nu sky­du Pil­vės už­tvan­ko­je ir re­ak­ci­ja iš tie­sų la­bai liū­di­na. Vis dėl­to ma­tė­si ir jū­sų tar­ny­bų… Ko­dėl taip at­si­tin­ka? Vis dėl­to Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­me yra prie­vo­lė ak­ty­viai re­a­guo­ti, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias ir ne­bū­tų pa­da­ry­ta di­de­lė ža­la, ypač gam­tai ir gy­va­jai gam­tai šiuo at­ve­ju. Ir ko­kie tie ak­ty­vūs veiks­mai, ži­nant, kad Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba ne­tu­ri pa­jė­gu­mų? Kur tie eks­per­tai, ga­li­my­bė nu­si­pirk­ti pa­slau­gas, įtrauk­ti ben­druo­me­nę ir vi­sa ki­ta, kad bū­tų iš­gel­bė­ti tie tūks­tan­čiai žu­vų?

Toks vaiz­das, kad vis­kas įvyks­ta po lai­ko. Čia kal­bu ir apie gais­rą po plas­ti­ko at­lie­kų, gais­rą po pa­vo­jin­gų at­lie­kų… Šiuo at­ve­ju po už­tvan­kos su­griu­vi­mo pra­ėjus be­veik pu­sei me­tų da­bar ban­do­ma su­ras­ti kal­tus. Ko­dėl taip vyks­ta? Ko­dėl žmo­nės, skam­bi­nę tar­ny­boms, su­lau­kia to­kių pa­reiš­ki­mų…

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. MAŽEIKA (DFVL). …skam­bin­da­mi 112, kad tai yra ne jų rei­ka­las, kad jie ne po­li­ci­ja, ne gais­rų ge­si­ni­mas. Ko­kia čia yra pro­ble­ma ir ko­kių žings­nių ruo­šia­tės im­tis, kad taip ne­at­si­tik­tų at­ei­ty­je? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pa­lies­ti va­ka­rykš­tę te­mą. Lie­tu­vo­je už­tvan­kų yra la­bai daug ir dau­gu­ma jų yra kri­ti­nės būk­lės, nes sa­vi­nin­kai, tarp jų ir vals­ty­bė, ir sa­vi­val­dy­bės, ne­si­rū­pi­na. Šiuo at­ve­ju tai bu­vo pri­va­tus tven­ki­nys, val­do­mas UAB „Kar­pis“. Prieš pus­an­trų me­tų, tai yra per­nai me­tų ko­vo 16 die­ną, Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­bė, tas pats me­ras, ku­ris čia gar­siai va­kar šau­kė, jau prieš pus­an­trų me­tų ži­no­jo, kad už­tvan­ka yra ava­ri­nės būk­lės, ir pus­an­trų me­tų įmo­nė su sa­vi­val­dy­be de­ri­no ava­ri­nės būk­lės re­mon­to pro­jek­tą. Su sa­vi­val­dy­be. Ga­liau­siai už­tvan­ka griu­vo ir pra­dė­jo sek­ti. Mū­sų ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ir bau­dė, ir nuo rug­pjū­čio mė­ne­sio įpa­rei­go­jo įmo­nę su­si­tvar­ky­ti, bet kai jau pra­dė­jo van­duo sek­ti la­bai stip­riai, tai bu­vo įpa­rei­go­ji­mas pa­lai­ky­ti ly­gį, se­kin­ti bent po 20 cen­ti­met­rų per die­ną, kad ne­bū­tų per di­de­lio nuo­kry­čio. Ir ga­liau­siai, kai įmo­nė ne­įdė­jo pa­kan­ka­mai pa­stan­gų, rug­pjū­čio 23 die­ną bu­vo kreip­ta­si į Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bą, ši tą pa­čią die­ną at­sa­kė, kad ne­tu­ri­me ir ne­pa­dė­si­me. Čia yra įstai­ga, pri­klau­san­ti ne mū­sų mi­nis­te­ri­jai, tai aš ne­si­i­mu ver­tin­ti. Bet jei­gu da­bar klau­si­mas, kas kal­tas? Vi­sa­da kal­tas yra tas, kas už­si­i­ma ta veik­la. Vi­sų pir­ma tai ūki­nės veik­los vyk­dy­to­jas, šiuo at­ve­ju kal­tas tven­ki­nio sa­vi­nin­kas, at­lie­kų tvar­ky­mo įmo­nė­je – tai at­lie­kų tvar­ky­mo įmo­nė. Vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kon­tro­liuo­ja ir mes tik­rai ga­li­me do­ku­men­tuo­ti, kad tai bu­vo iš anks­to ži­no­ma, prieš pus­an­trų me­tų nu­sta­ty­ta ava­ri­nė būk­lė, ne­re­mon­tuo­ta, per­spė­ta ir taip to­liau.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ma­no klau­si­mas dėl su­in­ten­sy­vė­ju­sio miš­kų kir­ti­mo, nes šiuo me­tu ma­to­me, kad dau­ge­lis da­li­na­si ir so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, ir aš pats bu­vau gry­bau­ti, ma­čiau, kad tik­rai in­ten­sy­viau vyks­ta tas kir­ti­mas. Gal jūs tu­ri­te duo­me­nų, su kuo tai su­si­ję? Ar čia at­ėjo lai­kas tam miš­kui? Ar tai dėl kaž­ko­kių nu­džiū­vu­sių me­džių, ken­kė­jų? Kaip jūs ga­li­te tai pa­ko­men­tuo­ti? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Ne­ži­nau. Tuo­se miš­kuo­se, kur gry­bau­ju, ne­vyks­ta kir­ti­mas. Tai da­bar tas su­in­ten­sy­vė­ji­mas, kas čia? (Bal­sai sa­lė­je: „Re­zer­va­tuo­se!“) Ne, ne re­zer­va­tuo­se. Bet aš la­bai per­spė­ju dėl to, kad so­cia­li­nė me­di­ja nė­ra pa­ti­ki­mas šal­ti­nis. Apie tai kal­ba dau­ge­lis žur­na­lis­tų, nes vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės at­sa­ko ir sa­vo li­cen­ci­jo­mis, ir žur­na­lis­tai tu­ri at­sa­ko­my­bę. Kas sklei­džia­ma so­cia­li­nė­je me­di­jo­je, pa­tik­rin­ti nie­kas ne­ga­li. Va­do­vau­tis kaip Sei­mo na­riams so­cia­li­nių me­di­jų ži­nu­tė­mis yra ne­at­sa­kin­ga. Miš­kų kir­ti­mas vyks­ta pa­gal miš­kų kir­ti­mo nor­mą vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­se. Pri­va­čiuo­se miš­kuo­se kir­ti­mas tik­rai yra ap­sto­jęs, nes me­die­nos kai­nos yra kri­tu­sios treč­da­liu. Kai kur yra at­lie­ka­mas sa­ni­ta­ri­nis miš­kų kir­ti­mas, nes ma­to­te, į Vil­nių lei­džian­tis lėk­tu­vu ma­to­si vi­sas džiū­nan­tis Pa­vil­nių re­gio­ni­nis par­kas, Ig­na­li­na ir ki­ti re­gio­nai. Dėl šil­tų žie­mų, sau­sų va­sa­rų spyg­liuo­čiai ne­be­ga­li ap­si­gin­ti ir ma­siš­kai džiū­na, nes pa­ra­zi­tų kar­tos di­dė­ja. Yra ir purš­ki­mas vyk­do­mas, kai kur kir­ti­mas, tai tik­rai yra vyk­do­ma ir apie tai yra in­for­muo­ja­ma. Bet aš tik­rai ne­su­tin­ku. Jei­gu tu­ri­te ki­tą sta­tis­ti­ką ar­ba ne­le­ga­lų kir­ti­mą… Ne­le­ga­lių kir­ti­mų la­bai, la­bai, la­bai ma­žai pa­si­tai­ko, tai yra iš­skir­ti­niai at­ve­jai, kai kir­ti­mas vyk­do­mas ne­le­ga­liai. O kad so­cia­li­nė me­di­ja ban­do per­teik­ti, kad čia, Lie­tu­vo­je, vyks­ta cha­o­sas, tai tik­rai pa­nei­giu tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, mi­nist­re. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, ma­no klau­si­mas, be abe­jo, su nau­ja sri­ti­mi, ku­ri da­bar yra Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ko­or­di­na­vi­mo sri­tis, tai že­mė­tvarkos klau­si­mai. No­riu jū­sų ir ver­ti­ni­mo, bet ti­kiuo­si ir pro­ak­ty­vaus veiks­mo, kal­bant apie že­mės grą­ži­ni­mą Vil­niaus mies­te. Pir­miau­sia Vil­niaus mies­tas dar prieš ku­rį lai­ką įver­ti­no vi­są tu­ri­mą sa­vo lais­vą že­mės fon­dą, įver­ti­no sa­vo mies­to po­rei­kius ir plėt­ros po­rei­kius, tam tik­ras te­ri­to­ri­jas, ne­už­im­tas vals­ty­bi­nes že­mes, pa­skel­bė, kad čia bus grą­ži­na­mi skly­pai. Nau­jų 13 te­ri­to­ri­jų yra su­pro­jek­tuo­ta, pa­tvir­tin­ta ir vis dar yra Vil­niaus mies­te. Mū­sų ta­ry­bos na­riams pa­si­tei­ra­vus, ka­da mies­tas per­duos Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai, me­ras at­sa­kė – nie­ka­da. Tai bu­vo pa­skelb­ta žmo­nėms vie­šai apie tas te­ri­to­ri­jas Vil­niu­je. Žmo­nės, pre­ten­den­tai, ku­rie ti­ki­si, kad kar­tu su tei­sė­kū­ri­niais po­ky­čiais jie ga­lės pa­si­rink­ti ir tas pa­si­rin­ki­mas bus re­a­lus…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …bet mies­tas da­bar vėl įva­ro mus į to­kią si­tu­a­ci­ją, kuo­met ir lai­ko ne­tu­ri­me dau­giau, ir vis dėl­to rei­kia mums pa­dir­bė­ti, kad taip ne­at­si­tik­tų, kad žmo­nės ne­ga­lė­tų ir ne­tu­rė­tų iš ko pa­si­rink­ti, kaip kad bu­vo, tar­ki­me, Kau­ne.

S. GENTVILAS (LSF). Kau­ne gal at­virkš­čiai bu­vo. At­si­ra­do skly­pai ta­da, kai at­si­ra­do kaž­koks įga­lio­ti­nis. Tai čia tar­ny­bos te­gul dir­ba sa­vo dar­bą. Bet la­bai keis­ta, kai taip spar­čiai pa­da­ry­ta ir su įga­lio­ti­niais Vil­niu­je.

La­bai at­sa­kin­gai, ger­bia­ma Ri­ta, pa­sa­ky­siu, va­kar bu­vo­me su­si­ti­kę su Vil­niaus me­ru V. Ben­kuns­ku, tai Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė per­duos pa­kan­ka­mai skly­pų šį ru­de­nį ir pa­kan­ka­mai skly­pų gy­ven­to­jų nuo­sa­vy­bės grą­ži­ni­mui žie­mos pe­ri­odu, ir įvyks du su­si­rin­ki­mai, tai lap­kri­tį ir ga­li­mai va­sa­rį. Va­sa­rį mes pla­nuo­ja­me at­si­skai­ty­ti su vi­sais gy­ven­to­jais dėl pa­kan­ka­mai skly­pų ar­ba pa­kan­ka­mai plo­to. Taip, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė tu­ri kai ku­riuos skly­pus, ku­riuos šian­dien yra su­for­ma­vu­si mies­to cen­tri­nė­je da­ly­je, ir tur­būt per­si­gal­vos ir ne­pa­teiks jų, mes ne­ga­li­me jų įpa­rei­go­ti.

Bet ži­nu­tė bus gy­ven­to­jams, vil­nie­čiams, ir iš es­mės vals­ty­bės gar­bės rei­ka­las, kad res­ti­tu­ci­ja Vil­niu­je, že­mės grą­ži­ni­mas, že­mės re­for­ma bus už­baig­ta ko­vo, ba­lan­džio mė­ne­sį. Bus su vi­sais gy­ven­to­jais at­si­skai­ty­ta. Ar jie ims? Jų va­lia, ar jie ims skly­pus, ar jie ims kom­pen­sa­ci­ją miš­ku, ar jie ims kom­pen­sa­ci­ją pi­ni­gais, bet vals­ty­bė ir Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė bus pa­da­riu­si ir mes bū­si­me pa­da­rę vi­sus na­mų dar­bus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, mi­nist­re. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui už ga­li­my­bę pa­klaus­ti po­no mi­nist­ro S. Gent­vi­lo.

Iš pra­džių prieš klau­si­mą no­riu re­pli­kuo­ti, ko­dėl mėgs­ta­te tik gir­tis? Sa­ko­te, 10 % dau­gia­bu­čių per 15 me­tų re­no­vuo­ta, net ma­žiau nei 1 %, tai čia 10 % tu­rė­tų bū­ti per me­tus ir tai de­šim­ties me­tų rei­kė­tų. Aš ne­ma­tau čia pro­gos jums gir­tis, čia rei­kia at­gai­lau­ti. Kaip ir sa­kė kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus M. Va­raš­ka, jei­gu jau rei­kės Pre­zi­den­tui už­si­im­ti šiais dar­bais, tai kam mi­nist­ras rei­ka­lin­gas? Jums klau­si­mas dėl skly­pų for­ma­vi­mo. Sa­ko­te, ne­su­for­muo­ti skly­pai ir vis­ką per­lei­džia­te sa­vi­val­dy­bėms. O ar kre­di­tus duo­si­te sa­vi­val­dy­bėms il­ga­lai­kius, trum­pa­lai­kius, kad jos tai su­si­tvar­ky­tų?

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Ne sa­ve pa­gir­siu, bet jū­sų šlo­vin­gą Dar­bo par­ti­ją. Ten bu­vo toks ge­rai at­me­na­mas mi­nist­ras V. Ma­zu­ro­nis. Jo pa­stan­go­mis, jo ko­man­dos pa­stan­go­mis re­no­va­ci­ja tik­rai pa­ju­dė­jo, bet 10 % ša­lies na­mų re­no­vuo­ti kas­met – tiek ne­už­teks nei sta­ty­bi­nių me­džia­gų, nei sunk­ve­ži­mių, nei sta­ty­bi­nin­kų ran­kų, tai ne­re­a­lu. O sa­vi­val­dy­bės, ga­vu­sios že­mę, tik­rai tu­rės ga­li­my­bę for­muo­ti. Kaip sa­kiau šian­dien, at­si­ver­ski­te re­gia.lt, pa­si­žiū­rė­ki­te, Žvė­ry­ne tur­būt ket­vir­ta­da­lis že­mės skly­pų ne­su­for­muo­ta ap­link na­mus, ką jau kal­bė­ti apie ki­tus. Jei­gu net Vil­niu­je tai ne­pa­da­ry­ta, tai fak­tiš­kai yra že­mė nau­do­ja­ma, sa­vi­val­dy­bė ją pri­žiū­ri, ji­nai, sa­ky­ki­me, nau­do­ja­ma be tei­sės nau­do­ti. Man at­ro­do, sa­vi­val­da tik­rai ga­li su­si­tvar­ky­ti, o gy­ven­to­jai ir ap­si­tver­ti, ir aikš­te­les įsi­reng­ti. Tai nau­jos ga­li­my­bės sa­vi­val­dai per­si­tar­ti su gy­ven­to­jais, kur yra jų nuo­sa­vy­bės ri­bos.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, mi­nist­re. Ir pas­ku­ti­nis la­bai glaus­tą klau­si­mą klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, da­bar sa­vi­val­dy­bės in­ven­to­ri­zuo­ja ke­lius ir iš tik­rų­jų de­ri­ni­mas la­bai su­dė­tin­gas, rei­kia re­gist­ruo­tais laiš­kais. Ar ne­ma­no­te su­gal­vo­ti ko­kią pa­pras­tes­nę sis­te­mą? Kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės ap­skai­čia­vo, rei­kia 0,5 mln. eu­rų tam, kad in­for­muo­tų gy­ven­to­jus. Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). La­bai ge­ras klau­si­mas. Jei­gu no­ri­te, Sei­mo na­riai, tap­ti eko­lo­giš­kes­ni, nu­ei­ki­te į pus­la­pį epri­sta­ty­mas.lt, už­si­re­gist­ruo­ki­te ir tu­rė­ki­te e. pri­sta­ty­mo elek­tro­ni­nę dė­žu­tę. Jus aki­mirks­niu pa­sieks in­for­ma­ci­ja. Be re­gist­ruo­tų laiš­kų, su­tau­py­si­te ir po­pie­riaus, ir lai­ko, ir ži­no­si­te vi­są ak­tu­a­lią in­for­ma­ci­ją, tai aš ga­ran­tuo­ju. Mes esa­me apskai­čia­vę, kad bu­vo iki 10 % ša­lies gy­ven­to­jų, tu­rin­čių e. pri­sta­ty­mo dė­žu­tes. 90 % yra ne­pa­to­gu dėl to, kad jie emig­ra­vę, gy­ve­na ne ten, kur de­kla­ra­vę, ir taip to­liau. Tai pa­ra­gin­ki­te ir sa­vo sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jus, ir ki­tus nau­do­tis ta Re­gist­rų cen­tro su­kur­ta pa­slau­ga.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, mi­nist­re. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. La­bai jums dė­ko­ju. Lin­ki­me grei­čiau pa­sveik­ti.

 

14.30 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Ly­ros Ja­ku­le­vi­čie­nės, Ge­di­mi­no Sa­ga­čio ir Edi­tos Žio­bie­nės kan­di­da­tū­rų siū­ly­mui į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3070 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Ly­ros Ja­ku­le­vi­čie­nės, Ge­di­mi­no Sa­ga­čio ir Edi­tos Žio­bie­nės kan­di­da­tū­rų siū­ly­mui į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3070. Pra­ne­šė­ja – Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, leis­ki­te pri­sta­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Lyros Ja­ku­le­vi­čie­nės, Gedimino Sa­ga­čio ir Editos Žio­bie­nės kan­di­da­tū­rų siū­ly­mui į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus“ pro­jek­tą. Kan­di­da­tai bu­vo at­rink­ti pa­gal pa­tvir­tin­tą at­ran­kos pro­ce­dū­rą, jie bu­vo pa­tvir­tin­ti kaip tin­kan­tys ir ati­tin­kan­tys vi­sus rei­ka­la­vi­mus. To­liau Vy­riau­sy­bė jau ati­tin­ka­mai pa­tei­kė ši­tas tris kan­di­da­tū­ras su­de­rin­ti su Pre­zi­den­tu ir, Pre­zi­den­tui pri­ta­rus, yra tei­kia­ma Sei­mui. Jei­gu Sei­mas pri­tar­tų, tuo­met jau Vy­riau­sy­bė ga­lė­tų pri­im­ti ga­lu­ti­nį spren­di­mą ir pa­teik­ti ši­tą spren­di­mą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mui. Tai aš nė kiek ne­abe­jo­ju, kad kiek­vie­nas iš kan­di­da­tų pri­sis­ta­tys pats ir ga­lės at­sa­ky­ti į klau­si­mus taip, kaip įpras­tai bū­na to­kio tei­ki­mo me­tu. Ko­kios nors pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos pri­dur­ti tur­būt dau­giau ne­tu­rė­čiau. La­bai ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke. Į tri­bū­ną kvie­čia­me pri­sis­ta­ty­ti L. Ja­ku­le­vi­čie­nę.

L. JAKULEVIČIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti. Sa­vo pri­sis­ta­ty­me no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti tris pa­grin­di­nius da­ly­kus, ku­rie, man at­ro­do, yra svar­būs pre­ten­duo­jant į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas.

Pir­mas da­ly­kas, ku­rį no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, yra tai, kad dau­giau kaip 25 me­tus dir­bu žmo­gaus tei­sių sri­ty­je. Pra­dė­jau dirb­ti ši­to­je sri­ty­je, kuo­met Lie­tu­vo­je dar tik kū­rė­si žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­jos, te­ko pri­si­dė­ti prie kai ku­rių iš jų kū­ri­mo­si, prie kai ku­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų stei­gi­mo­si ir per šį il­gą lai­ko­tar­pį su­kau­piau dau­giau ne­gu 20 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties ši­to­je sri­ty­je. Ma­no pa­tir­tis tik­rai yra la­bai įvai­ri, ne vien tik­tai su vie­na ko­kia nors žmo­gaus tei­sių sri­ti­mi, bet su įvai­rio­mis. Iš es­mės dviem kryp­ti­mis dir­bau per vi­są ši­tą lai­ko­tar­pį – aka­de­mi­nė veik­la, tai yra įvai­rūs ty­ri­mai žmo­gaus tei­sių sri­ty­je, dės­ty­mas, mo­ky­mai, įskai­tant ir mo­ky­mus tei­sė­jams, ir, be abe­jo, ana­li­zė vi­sų teis­mo spren­di­mų, įskai­tant ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo. Pa­ra­le­liai vi­suo­met dir­bau su la­bai kon­kre­čiais klau­si­mais: su at­ski­rų so­cia­li­nių gru­pių žmo­gaus tei­sių pa­dė­ti­mi, te­ko kon­sul­tuo­ti ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, ir pa­čius as­me­nis ir, kaip mi­nė­jau, pri­si­dė­ti prie kai ku­rių or­ga­ni­za­ci­jų žmo­gaus tei­sių stei­gi­mo Lie­tu­vo­je, jų stip­ri­ni­mo, pa­vyz­džiui, net prie ne­mo­ka­mos tei­si­nės pa­gal­bos at­si­ra­di­mo Lie­tu­vo­je mo­de­lio ir taip pat įvai­rių nuo­mo­nių tei­ki­mo tiek vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms, tiek ir teis­mams. Tai­gi ši­ta pa­tir­tis per dau­gy­bę me­tų man lei­do iš tik­rų­jų ge­rai su­si­pa­žin­ti su įvai­rio­mis žmo­gaus tei­sių sri­ti­mis ir sa­vo ži­nias, sa­vo pa­tir­tį gi­lin­ti.

Ant­ras as­pek­tas, ku­rį no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, ma­nau, tik­rai tu­riu gana uni­ka­lią pa­tir­tį, ku­ri vėl­gi rei­ka­lin­ga bū­nant Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­ju, tai yra ma­no tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis. Te­ko ne tik eks­per­tau­ti, bet ir dar­buo­tis dau­giau kaip 15 me­tų Jung­ti­nių Tau­tų skir­tin­go­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, taip pat šiuo me­tu dirb­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­grin­di­nių tei­sių agen­tū­ros val­dy­mo or­ga­nuo­se ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je prieš ne­to­le­ran­ci­ją ir ra­siz­mą. Ši tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis tik­rai lei­do man su­pras­ti, pa­ma­ty­ti tuos iš­šū­kius, su ku­riais su­si­du­ria skir­tin­gos vals­ty­bės. Vis­gi teis­mas nag­ri­nė­ja ne vie­nos vals­ty­bės, o skir­tin­gų Eu­ro­pos vals­ty­bių žmo­gaus tei­sių pro­ble­mas, gin­čus. Ta pa­tir­tis vėl­gi, ma­nau, yra la­bai nau­din­ga, nes man lei­do ma­ty­ti vals­ty­bių ras­tus spren­di­mus, kaip su­ba­lan­suo­ti in­di­vi­do, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės in­te­re­sus.

Tre­čias as­pek­tas, ku­ris man pa­čiai tur­būt yra la­bai svar­bus ir ku­rį no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, tai vėl­gi 25 me­tai pro­fe­si­nės veik­los, as­me­ni­nio lai­ko, skir­to žmo­gaus tei­sių sri­čiai, tur­būt ne šiaip. Ne­su at­si­tik­ti­nė kan­di­da­tė, čia du kar­tus jau bu­vau at­rink­ta pre­ten­duo­ti į šį teis­mą, bet esu šio­je veik­lo­je tiek daug me­tų nuo­sek­liai dirb­da­ma bū­tent dėl to, kad tik­rai ti­kiu žmo­gaus oru­mo už­tik­ri­ni­mo svar­ba kiek­vie­nai vi­suo­me­nei. Ti­kiu, kad ga­li­ma su­ras­ti tą pu­siau­svy­rą tarp in­di­vi­do, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės in­te­re­sų.

Taip pat per tą lai­ko­tar­pį, be abe­jo, su­si­for­ma­vo ma­no ver­ty­bi­nės nuo­sta­tos ir tam tik­ras prin­ci­pin­gu­mas, vis­gi rei­ka­lin­gas tam, kad ne for­ma­liai, o re­a­liai spręs­tu­me žmo­gaus tei­sių klau­si­mus įvai­rio­se vals­ty­bė­se.

Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti. Jei­gu bus klau­si­mų, tik­rai bū­siu dė­kin­ga ir pa­si­ren­gu­si į juos at­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. Iš­klau­sy­si­me vi­sų tri­jų kan­di­da­tų ir tuo­met per­ei­si­me prie klau­si­mų ir at­sa­ky­mų. Pra­šom grįž­ti į sa­vo vie­tą.

Da­bar į tri­bū­ną kvie­čia­me pri­sis­ta­ty­ti G. Sa­ga­tį.

G. SAGATYS. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ačiū už ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti. Be­veik prieš de­šimt me­tų šio­je sa­lė­je man bu­vo pa­ti­kė­ta tik­riau­siai vie­na svar­biau­sių ma­no gy­ve­ni­mo mi­si­jų, tai yra vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos var­du. Ti­kiuo­si, kad per šiuos de­šimt me­tų pa­vy­ko už­si­tar­nau­ti tiek Lie­tu­vos tei­si­nin­kų ben­druo­me­nės, tiek ko­le­gų tei­sė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą. Iš­ties tai ro­do ma­no sky­ri­mas Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos na­riu, ma­no de­le­ga­vi­mas į Tarp­tau­ti­nį Ha­gos tei­sė­jų tin­klą, o man kol kas svar­biau­sias ir šir­džiai mie­liau­sias tei­sė­jų ben­druo­me­nės įver­ti­ni­mas yra ma­no iš­rin­ki­mas Tei­sė­jų aso­cia­ci­jos, jun­gian­čios vi­sų ju­ris­dik­ci­jų vi­sų gran­džių, pa­ko­pų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų tei­sė­jus, pir­mi­nin­ku.

Jei­gu vals­ty­bės kū­ri­mą rei­kė­tų pri­ly­gin­ti na­mo sta­ty­bai, aš tei­sė­jo dar­bą pri­ly­gin­čiau ap­dai­li­nin­ko pro­fe­si­jai, kai tu ne­ga­li nu­spręs­ti dėl sie­nų aukš­čio, ne­ga­li nu­spręs­ti dėl mū­ro su­dė­ties, bet nuo ta­vo dar­bo tik­rai la­bai pri­klau­so, kaip jau­sis šia­me na­me gy­ve­nan­tis žmo­gus.

Dirb­da­mas ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me aš tu­rė­jau pri­si­im­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę per kon­kre­čius spren­di­mus tiek už tarp­tau­ti­nių žmo­gaus tei­sių stan­dar­tų die­gi­mą Lie­tu­vos tei­si­nė­je sis­te­mo­je, tiek už na­cio­na­li­nių žmo­gaus tei­sių stan­dar­tų kū­ri­mą. Bė­gant me­tams ir kau­pian­tis pa­tir­čiai, ma­tau pras­mę pa­čiam kur­ti tarp­tau­ti­nius žmo­gaus tei­sių stan­dar­tus. Štai to­dėl aš esu čia, prieš jus, šio­je gar­bin­go­je tri­bū­no­je, kaip vie­nas iš tri­jų kan­di­da­tų į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus. Da­ly­vau­ju at­ran­ko­je, nes ma­tau di­de­lę Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jo dar­bo pras­mę ir jau­čiuo­si šiam dar­bui pa­si­ruo­šęs.

Trum­pai apie pras­mę. Man, kaip tei­si­nin­kui, tur­būt nie­ko nė­ra svar­biau, kaip už­tik­rin­ti žmo­gui ga­li­my­bę jaus­tis oriam ir sau­giam, pra­de­dant nuo pri­va­čios erd­vės, bai­giant su­vo­ki­mu, kad vals­ty­bė be rei­ka­lo ne­si­kiš į ta­vo tei­ses ir in­te­re­sus, o jei­gu kas nors tai pa­da­rys, ta­ve ap­gins nuo to be­si­ki­šan­čio­jo. Šian­dien, ne pa­slap­tis, Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jai, pa­rem­tai žmo­gaus tei­sė­mis, tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pu, de­mo­kra­tija, iš tie­sų ky­la daug grės­mių, ir aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad nuo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jų iš­min­ties la­bai pri­klau­sys Eu­ro­pos žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ir vi­sas mū­sų kon­ti­nen­to sau­gu­mas. Tai­gi tai yra pras­mė, dėl ku­rios aš kan­di­da­tuo­ju, da­ly­vau­ju ši­to­je at­ran­ko­je, no­rė­da­mas pats įneš­ti sa­vo in­dė­lį į Eu­ro­pos tei­si­nės ar­chi­tek­tū­ros kū­ri­mą.

Da­bar apie pa­si­ruo­ši­mą. Ma­nau, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jas pri­va­lo bū­ti, pir­ma, kom­pe­ten­tin­gas, tai yra sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las. An­tra, tu­rė­ti ne­abe­jo­ti­ną, ne­gin­či­ja­mą re­pu­ta­ci­ją vals­ty­bė­je na­rė­je, ku­ri jį ski­ria, čia yra ma­žų ma­žiau­sia. Tre­čia, tu­rė­ti su­vo­ki­mą apie tarp­tau­ti­nius san­ty­kius ir di­plo­ma­ti­ją. Ma­nau, kad aš ši­tuos tris kri­te­ri­jus ati­tin­ku. Nuo pat stu­di­jų bai­gi­mo, pra­de­dant ma­no moks­li­niu dar­bu uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, ty­ri­nė­jau Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mą tiek tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu, tiek na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, ty­ri­nė­jau, kaip ji vei­kia vi­so­se žmo­nių gy­ve­ni­mo sri­ty­se, o kon­kre­čiau­siai ir tiks­liau­siai – bū­tent šei­mi­nio gy­ve­ni­mo sri­ty­je. Kaip uni­ver­si­te­to lek­to­rius ir jau kaip prak­ti­kuo­jan­tis tei­sė­jas, prieš tai ad­vo­ka­tas, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jas, da­ly­va­vau kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo mo­ky­muo­se pats kel­da­mas ki­tų pro­fe­sio­na­lų kva­li­fi­ka­ci­ją tiek Lie­tu­vo­je, tiek ir už­sie­ny­je. Iš tie­sų di­džiuo­juo­si bū­da­mas pri­pa­žin­tas Eu­ro­pos tei­si­nin­kų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo ins­ti­tu­ci­jų, to­kių kaip Eu­ro­pos tei­sės aka­de­mi­ja Vo­kie­ti­jo­je, Eu­ro­pos teis­mi­nis tin­klas, bu­vau Eu­ro­pos Są­jun­gos TAIEX pro­gra­mos aso­ci­juo­tu lek­to­riu­mi, taip pat Eu­ro­pos Ta­ry­bos žmo­gaus tei­sių pro­gra­mos HELP lek­to­riu­mi. Tai­gi, da­ly­vau­ju tei­si­nin­kų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo mo­ky­muo­se tiek už­sie­ny­je, tiek Lie­tu­vo­je.

Ma­nau, jei­gu bū­čiau pa­skir­tas į ši­tas pa­rei­gas, aš to­liau vyk­dy­čiau tą pa­čią iš es­mės mi­si­ją, tai yra tar­nau­čiau žmo­gui, žmo­gaus oru­mui, žmo­gaus ap­sau­gai, o pa­grin­di­nis prin­ci­pas, ku­rio ma­ne, kaip tei­sė­ją, kaip jau­ną tei­sė­ją, iš­mo­kė vy­res­ni ko­le­gos, yra toks: pa­gar­ba įsta­ty­mui ir jaut­ru­mas at­ve­jui. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė dėl ve­di­mo tvar­kos. Ne jū­sų, jūs ga­li­te į sa­vo vie­tą ei­ti. La­bai dė­kui.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi kan­di­da­tai, kaip sim­bo­liš­ka, mes da­bar su­si­pa­žįs­ta­me su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kan­di­da­tais į Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą, o pas mus sa­lė­je sve­čiuo­ja­si žmo­gus, ku­ris ga­lė­tų la­bai daug pa­sa­ky­ti tuo klau­si­mu – gar­sus Sa­kart­ve­lo tei­si­nin­kas, pa­grin­di­nio opo­zi­ci­nio te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „Mta­va­ri“ įkū­rė­jas, il­ga­me­tis va­do­vas N. Gva­ra­mi­ja. Jis, de­ja, me­tus pra­lei­do ne kur ki­tur, o Sa­kart­ve­lo ka­lė­ji­me ir da­bar yra lais­vas, mes jį svei­ki­na­me. Kar­tu yra jo nuo­sta­bio­ji žmo­na S. Li­lu­aš­vi­li, ku­ri įdė­jo la­bai daug pa­stan­gų, kad jis bū­tų lais­vė­je. Cong­ra­tu­la­tions and all the best to all your na­tion and per­so­nal­ly to you. Thank you. (Svei­ki­na­me ir vi­so ko ge­riau­sio vi­sai jū­sų tau­tai ir as­me­niš­kai jums. Ačiū.) (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Į tri­bū­ną kvie­čia­me tre­čią kan­di­da­tę E. Žio­bie­nę. Pra­šom.

E. ŽIOBIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jū­sų dė­ka vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rė esu jau be­veik 14 me­tų. Jū­sų ir jū­sų ko­le­gų dė­ka, pa­si­ti­kė­ji­mu ėjau ne tik vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­riaus pa­rei­gas, bet taip pat ir ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus pa­rei­gas, aka­de­mi­nės eti­kos ir pro­ce­dū­rų kon­tro­lie­riaus pa­rei­gas. Iš es­mės žmo­gaus tei­sių sri­ty­je tur­būt dir­bau vi­są sa­vo pro­fe­si­nį gy­ve­ni­mą, tiek aka­de­mi­nė­je sri­ty­je – dau­giau nei 20 me­tų dės­tau kon­sti­tu­ci­nę tei­sę. Anks­čiau dės­čiau žmo­gaus tei­sių kur­są, ku­ris vė­liau tie­siog iš­ny­ko iš pro­gra­mų. Taip pat ne­ma­žai me­tų dir­bau su Eu­ro­pos Ta­ry­ba – vie­na­me ko­mi­te­te apie de­šimt me­tų, taip pat po­rą me­tų vai­ko tei­sių sri­ty­je, at­ski­ra­me ko­mi­te­te.

Ma­nau, kad tu­riu tam tik­rų ži­nių ir ge­bė­ji­mų dirb­ti ir ko­man­do­je, ir at­ski­rai pri­im­ti spren­di­mus įvai­riais žmo­gaus tei­sių klau­si­mais. Ma­nau, kad pa­tir­tis vai­ko tei­sių sri­ty­je yra tam tik­ra spe­ci­fi­nė ta pras­me, kad ji yra la­bai jaut­ri, bet kar­tu su­tei­kia ir vys­to tam tik­rus ge­bė­ji­mus, kai žmo­gus tu­ri pri­im­ti spren­di­mus jaut­riais, su­dė­tin­gais ir skir­tin­gų gru­pių in­te­re­sų su­de­ri­ni­mo klau­si­mais. Tai yra iš tik­rų­jų ga­na su­dė­tin­gas dar­bas ir, ma­nau, su­tei­kęs tam tik­rų tik­rai stip­rių ge­bė­ji­mų bū­tent žmo­gaus tei­sių sri­ty­je.

Tau­py­da­ma jū­sų lai­ką ir su­pras­da­ma, kad esa­me tik­rai pa­žįs­ta­mi, ir ne­ma­žai me­tų, pa­si­steng­siu tie­siog pa­sa­ky­ti tik ke­lis es­mi­nius da­ly­kus. Ma­nau, kad su ma­no gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mu tik­rai esa­te ge­rai su­si­pa­ži­nę per dau­ge­lį me­tų, taip pat ir su po­žiū­riu.

Tie­siog pa­sa­ky­siu, ma­nau, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas yra la­bai svar­bus Lie­tu­vai, kaip ir vi­soms ki­toms Eu­ro­pos Ta­ry­bos na­rėms, dėl sa­vo for­muo­ja­mos prak­ti­kos. Sa­vo dar­be, nors ir ko­kias pa­rei­gas ei­čiau, iš tik­rų­jų be Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mų ne­ga­lė­čiau iš­gy­ven­ti, nes tais spren­di­mais ten­ka va­do­vau­tis vi­siš­kai vi­soms mū­sų ins­ti­tu­ci­joms, to­dėl, aiš­ku, ir pa­ties Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo svar­ba, ir tei­sė­jų pa­si­rin­ki­mo svar­ba ir­gi yra la­bai svar­bi mums vi­siems. Ačiū už jū­sų dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma Edi­ta. Ger­bia­mi ko­le­gos, per­ei­na­me prie klau­si­mų ir at­sa­ky­mų. Ar ga­li­me su­tar­ti, kad klau­sia­me 15 mi­nu­čių, tu­rė­da­mi ome­ny­je, kad dar bus dis­ku­si­jos ir su­si­ti­ki­mai frak­ci­jo­se? Ga­li­me? La­bai dė­kui, su­tar­ta.

Pir­ma­sis klau­sia T. To­mi­li­nas. Jo ne­ma­tau sa­lė­je. (Bal­sas sa­lė­je: „Pra­lei­džia­me.“) Ta­da klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius. Tik prieš klaus­da­mas pa­sa­ky­ki­te, kam ad­re­suo­ja­te klau­si­mą.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju kan­di­da­tams už pri­sis­ta­ty­mą. Tik­rai pa­si­rin­ko­te kan­di­da­tuo­ti į la­bai įdo­mią ir daug iš­šū­kių ke­lian­čią po­zi­ci­ją, to­dėl vi­siems jums lin­kiu sėk­mės. Klau­si­mą ad­re­suo­ju vi­siems kan­di­da­tams, ga­li­te pa­si­rin­k­ti, ku­ris at­sa­ky­si­te, ar­ba ga­li­te at­sa­ky­ti vi­si.

O ma­no klau­si­mas bū­tų apie Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mų įta­ką na­cio­na­li­niams tei­sė­kū­ros pro­ce­sams. Kar­tais Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pri­ima tam tik­rus spren­di­mus dėl klau­si­mų, ku­rie mū­sų vi­suo­me­nė­je su­ke­lia tam tik­rą kon­tro­ver­si­ją, ir ta­da įsta­ty­mų lei­dė­jai, tie­są sa­kant, nė­ra lin­kę at­si­žvelg­ti į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo su­for­mu­luo­tą prak­ti­ką. Pa­vyz­džiui, pra­ei­tą sa­vai­tę mes Sei­me bal­sa­vo­me dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo „Ro­mu­vos“ re­li­gi­nei ben­dri­jai. Kai ku­rie Sei­mo na­riai to­kį pa­siū­ly­mą va­di­no smul­kiu po­li­ti­niu chu­li­ga­niz­mu. Kaip jūs ver­tin­tu­mė­te to­kią si­tu­a­ci­ją? Ir kaip, ko­kių žings­nių rei­kia im­tis, kad EŽTT su­for­mu­luo­ti stan­dar­tai tap­tų tam tik­ru kel­ro­džiu ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riams pri­imant ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus? Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui už to­kį pa­pras­tą klau­si­mą. Ne­ži­nau, ku­ris no­rė­tų at­sa­ky­ti pir­mas? Ar nė vie­nas ne­no­ri­te at­sa­ky­ti?

E. ŽIOBIENĖ. Iš tik­rų­jų, ka­dan­gi ko­le­gos ty­li, tai… Mes vi­si la­bai aiš­kiai su­pran­ta­me, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mai yra šal­ti­nis mū­sų tei­sei, vi­sai ben­drai tei­si­nei sis­te­mai. Ki­tas da­ly­kas, tur­būt bū­da­mi Eu­ro­pos Ta­ry­bos na­riai ir ra­ti­fi­ka­vę kon­ven­ci­ją, pri­pa­ži­nę Teis­mo kom­pe­ten­ci­ją, ne­ga­li­me ti­kė­tis, kad vals­ty­bė ne­gerbs Teis­mo spren­di­mų ir jų ne­įgy­ven­dins.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Gal pa­pil­dy­si­te? Pra­šom.

L. JAKULEVIČIENĖ. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų pa­lie­tė­te la­bai su­dė­tin­gą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo įgy­ven­di­ni­mo pro­ble­ma­ti­ką. Iš tie­sų Teis­mas su­si­du­ria su tik­rai rim­to­mis Teis­mo spren­di­mų įgy­ven­di­ni­mo pro­ble­mo­mis kai ku­rio­se vals­ty­bė­se.

Tai, ką jūs mi­nė­jo­te, tur­būt re­fe­ruo­ja į tas si­tu­a­ci­jas, kad vis dėl­to Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­ja nu­sta­to tam tik­rus mi­ni­ma­lius stan­dar­tus. Teis­mas, pri­im­da­mas spren­di­mus, iš tik­rų­jų va­do­vau­ja­si ke­liais prin­ci­pais. Vie­nas iš tų prin­ci­pų, kad vis dėl­to už kon­ven­ci­jos nor­mų įgy­ven­di­ni­mą pir­miau­sia yra at­sa­kin­ga pa­ti vals­ty­bė ir pa­ti vals­ty­bė spren­džia, ko­kiu bū­du tas nor­mas įgy­ven­di­na. Teis­mas tik pri­žiū­ri, ar tas įgy­ven­di­ni­mas de­ra su kon­ven­ci­ja. Tai tas sub­si­dia­ru­mo prin­ci­pas.

Ant­ras da­ly­kas, kad vals­ty­bei yra pa­lik­ta tam tik­ra dis­kre­ci­jos lais­vė tam tik­ro­se sri­ty­se, kur, kaip Teis­mas va­di­na, nė­ra va­di­na­mo­jo eu­ro­pi­nio kon­sen­su­so. Ir mes iš tik­rų­jų ma­to­me, dėl ku­rių spren­di­mų tas eu­ro­pi­nis kon­sen­su­sas yra. Teis­mas pa­si­sa­ko itin griež­tai ir pa­lie­ka la­bai ma­žą erd­vę vals­ty­bei veik­ti to­je sri­ty­je ir su­de­rin­ti sa­vo tei­sę ir prak­ti­ką su kon­ven­ci­jos rei­ka­la­vi­mais. Ir to­se sri­ty­se, kur to eu­ro­pi­nio kon­sen­su­so nė­ra, daž­niau­siai tai yra to­kie la­bai jaut­rūs vi­suo­me­nei klau­si­mai, ten Teis­mas tik­rai pa­si­sa­ko ne taip griež­tai.

Iš tik­rų­jų kal­bant apie spren­di­mą, ku­rį jūs mi­nė­jo­te, re­li­gi­jos lais­vės įgy­ven­di­ni­mą, at­ro­dy­tų, dėl pa­čios re­li­gi­jos lais­vės tik­rai abe­jo­nių nė­ra ir kon­sen­su­sas yra, bet kaip tą pa­da­ry­ti ir kaip ne­disk­ri­mi­nuo­jant už­tik­rin­ti vi­sų skir­tin­gų re­li­gi­nių ben­drijų ap­sau­gą, tai ir yra di­džiau­sias tur­būt iš­šū­kis vals­ty­bei. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad, aiš­ku, Teis­mo spren­di­mai yra pri­va­lo­mi, bet tie bū­dai, kaip juos įgy­ven­din­ti, vėl­gi skir­tin­go­se vals­ty­bė­se ke­lia skir­tin­go ti­po klau­si­mų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui.

G. SAGATYS. Na, ačiū ko­le­gėms, kad pri­den­gė ma­ne, pir­mos im­da­mo­si at­sa­ko­my­bės ir ini­cia­ty­vos at­sa­ky­ti iš tik­rų­jų. Teis­mas, tu­riu ome­ny­je Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą kaip tarp­tau­ti­nę teis­mi­nę ins­ti­tu­ci­ją, pa­da­rė sa­vo dar­bą. Teis­mo pri­im­tų spren­di­mų vyk­dy­mas yra val­s­ty­bės vi­daus rei­ka­las ir šių spren­di­mų vyk­dy­mo prie­žiū­ra iš es­mės yra po­li­ti­nis pro­ce­sas. Tą rei­kia su­vok­ti. Ir ta­me po­li­ti­nia­me pro­ce­se iš tik­rų­jų Lie­tu­va, na, šian­dien ne­pa­sa­ky­čiau, kad iš­si­ski­ria la­bai ne­ga­ty­viai, bet tu­ri tik­rai pro­ble­mų, vyk­dy­da­ma svar­bius žmo­gaus tei­sių sri­ties spren­di­mus.

Jū­sų klau­si­mas – kaip ver­ti­na­te? Grįž­tu prie la­bai tie­sio­gi­nio klau­si­mo. Be abe­jo­nės, kai vals­ty­bė pri­si­i­ma tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, vė­liau ji ne­ga­li pa­tei­sin­ti na­cio­na­li­ne tei­se ar na­cio­na­li­nė­mis pro­ce­dū­ro­mis jų ne­vyk­dy­mo. Čia yra ben­dras prin­ci­pas. Ką su tuo da­ry­ti, ko­kio nors re­cep­to tik­riau­siai pa­gal Eu­ro­pos Ta­ry­bos ar na­cio­na­li­nius rė­mus mes ne­tu­ri­me, bet Teis­mas tu­ri. Kal­bu apie vyk­dy­mo pro­ce­są, nu­ma­ty­tą pa­gal Eu­ro­pos Ta­ry­bos rė­mus. Yra ati­tin­ka­mų prie­mo­nių tam pro­ce­sui pa­ska­tin­ti. Tai yra vi­sų pir­ma, aiš­ku, po­li­ti­nės prie­mo­nės. Jei­gu jų ne­pa­kan­ka, tai yra vals­ty­bės vi­sų pir­ma mo­ra­li­nė at­sa­ko­my­bė už to Teis­mo spren­di­mo ne­vyk­dy­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. No­riu pa­klaus­ti E. Žio­bie­nę. Na, tik­rai ži­no­me jus kaip darbš­čią ir pa­rei­gin­gą ins­ti­tu­ci­jos va­do­vę. Ko ge­ro, to­kia pat at­sa­kin­ga lik­si­te ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. Ta­čiau štai jūs pa­lie­ka­te pos­tą ypa­tin­gu me­tu, kaip nie­ka­da eks­po­nen­ti­ne tvar­ka plin­ta Lie­tu­vo­je tarp moks­lei­vių psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos. Tai yra jau tra­giš­ka si­tu­a­ci­ja. Ko­kias re­ko­men­da­ci­jas, ko­kį tes­ta­mentą jūs pa­lie­ka­te bū­si­mai sa­vo ins­ti­tu­ci­jos va­do­vei ir ko­kios prie­žas­tys tai nu­lė­mė? Jū­sų ko­le­ga mi­nė­jo, kad ne­rei­kė­tų leis­ti vals­ty­bei kiš­tis į žmo­nių gy­ve­ni­mą, bet, ko ge­ro, taip ir at­si­ti­ko, kad vals­ty­bė per ma­žai ski­ria dė­me­sio ši­tai pro­ble­mai. Pa­me­nate ma­no pas­ku­ti­nį klau­si­mą kon­kre­čiai apie Kre­tin­gą, ten žmo­nės jau pa­tys pirš­tais ro­do, kas pla­ti­na nar­ko­ti­kus. Kaip jums pa­vy­ko tą si­tu­a­ci­ją su­val­dy­ti? Ko pa­lin­kė­si­te sa­vo bū­si­miems ko­le­goms? Ačiū.

E. ŽIOBIENĖ. Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, aš ne­pa­lie­ku pos­to, vyk­dau sa­vo pa­rei­gas ir jas vyk­dy­siu. Šiuo at­ve­ju jūs svars­to­te tik­tai tri­jų kan­di­da­tų pa­tei­ki­mą, bet juk ne­aiš­ku, ką Eu­ro­pos Ta­ry­ba pa­si­rinks iš tų kan­di­da­tų. Tai aš tik­rai vyk­dau sa­vo pa­rei­gas ir jas vyk­dy­siu iki pas­ku­ti­nės mi­nu­tės, iki ta­da, ka­da bus nu­spręs­ta ki­taip.

Bet iš tik­rų­jų tei­sin­gai ke­lia­te klau­si­mą. Iš tik­rų­jų šian­dien tik­rai yra la­bai su­dė­tin­ga si­tu­a­ci­ja, ir ma­nau, kad es­mi­nis mo­men­tas, ku­rį, ypač sa­vi­val­dos lyg­me­niu, rei­kia spręs­ti, tai yra pa­slau­gų sek­to­riaus nef­rag­men­tiš­ku­mas, koks jis yra da­bar frag­men­tuo­tas, la­biau jį su­lie­ti ir ypač svei­ka­tos, so­cia­li­nę, psi­cho­lo­gi­jos, tai yra psi­cho­lo­gų, ir švie­ti­mo pa­gal­bą teik­ti kar­tu tais at­ve­jais, kai mes kal­ba­me apie pa­aug­lius, ku­rie lin­kę pir­miau­sia ban­dy­ti, ta­da jau var­to­ti, ar­ba kai jie jau tu­ri pri­klau­so­my­bės klau­si­mų. Šian­dien me­di­kai lau­kia mo­ty­vuo­to pa­cien­to ir jo mo­ty­vuo­to ne­tu­rė­da­mi ne­su­tei­kia pa­slau­gų. So­cia­li­niai dar­buo­to­jai ti­ki­si, kad me­di­kai iš­spręs pri­klau­so­my­bės klau­si­mą. Ne­iš­spręs tol, kol ne­bus ben­dro są­ly­čio ir ben­dro dar­bo kar­tu. Čia tur­būt yra aki­vaiz­du. Ki­tas da­ly­kas – dėl kiek­vie­no in­di­vi­du­a­laus at­ve­jo. Ne­ga­liu iš Sei­mo tri­bū­nos to ko­men­tuo­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. J. Varž­ga­lio po­sė­džių sa­lė­je ne­ma­tau. To­dėl pas­ku­ti­nis klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui. Ma­no klau­si­mas bus G. Sa­ga­čiui, bet vi­sų pir­ma no­riu pa­at­gai­lau­ti E. Žio­bie­nei, kad prieš dau­giau kaip 12 me­tų aš ne­bal­sa­vau už jus, kai bu­vo vai­ko tei­sių kon­tro­lie­riaus sky­ri­mas, ir ne­ti­kė­jau, kad jums pa­si­seks ir kad jūs su­si­tvar­ky­si­te su sa­vo dar­bu, bet ma­tau, kad vis dėl­to gau­da­ma kaž­ko­kias pa­ski­ras pa­sta­bas jūs tvar­ko­tės, jūs šau­nuo­lė. O klau­si­mas G. Sa­ga­čiui.

Jūs čia daug mums pri­kal­bė­jo­te, čia aš ne­se­niai klau­siau­si J. Bai­de­no kal­bos Jung­ti­nė­se Tau­to­se, tai kai kas su jū­sų su­tam­pa. Jūs čia kal­bė­jo­te, kad oriam, sau­giam ir kad vals­ty­bė ne­si­kiš, va­di­na­si, jūs prieš vals­ty­bę, kaip ir vi­siems li­be­ra­lams, anar­chis­tams, jums vals­ty­bės ne­rei­kia, jums tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pas. Tai ži­nau, kaip per­ka­ma ta tei­sė, pas­kui sa­ko – vir­še­ny­bė. Per pa­rei­gą įgau­ni tei­sę.

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Tai jums ir klau­si­mas. Ma­to­te, ne­duo­da net klau­si­mo nor­ma­liai už­duo­ti, kad su­ži­no­čiau tie­są iš jū­sų. Kaip ta­da bal­suo­ti, jei­gu tie­sos ne­ži­no­si? Kas ma­ne ap­sau­gos nuo psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro ir kan­čių pa­ken­čiant egois­ti­nius iš­si­šo­ki­mus?

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Ge­di­mi­nai, kaip su­pran­tu, klau­si­mas jums bu­vo ad­re­suo­tas.

G. SAGATYS. Na, ačiū už klau­si­mą. Jis yra fi­lo­so­fi­nis – ap­sau­go­ti žmo­gų. Pir­miau­sia žmo­gus pats tu­ri sau­go­tis. Be abe­jo­nės, jei­gu žmo­gus pats ne­si­sau­go, nie­kas jo ir ne­ap­sau­gos. Bet jū­sų klau­si­mo po­teks­tę aš su­pra­tau. Jū­sų ke­lia­mas idė­jas, sa­ky­ki­me taip, kri­ti­ką man aš esu gir­dė­jęs ir ži­nau, ir aš pui­kiai su­pran­tu, taip, yra rim­ta vi­suo­me­nės da­lis, ku­ri ma­no bū­tent taip, ir jūs rep­re­zen­tuo­ja­te ši­tą vi­suo­me­nės da­lį. Vi­sa pa­gar­ba jums už tai, nes tik per de­ba­tus, tik per to­kių klau­si­mų kė­li­mą ga­li­ma ras­ti kon­sen­su­są. Be abe­jo­nės, ko­kį nors re­cep­tą, kas ap­sau­gos kon­kre­čiu at­ve­ju žmo­gų, da­bar tur­būt iš ši­tos tri­bū­nos jums var­gu ar pa­sa­ky­siu, bet prin­ci­pas, ką aš ir mi­nė­jau sa­vo kal­bo­je, kad žmo­gus, kad ir koks jis bū­tų, tu­ri tei­sę į ap­sau­gą tiek tais at­ve­jais, kai pri­va­tus as­muo kė­si­na­si į to žmo­gaus in­te­re­sus ir tei­ses, tiek ta­da, kai vals­ty­bė kė­si­na­si. Aš šiuo at­ve­ju ne­ma­tau skir­tu­mo tarp ši­tų dvie­jų kė­si­ni­mų­si. Tie­siog vals­ty­bė pir­mu at­ve­ju tu­ri pa­rei­gą už­tik­rin­ti gy­ny­bą to žmo­gaus. Ant­ruo­ju at­ve­ju ji vi­sų pir­ma tu­ri ne­si­kė­sin­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi kan­di­da­tai, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Po pa­tei­ki­mo dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo nė­ra bal­suo­ja­ma. Gra­fi­kas su­si­ti­ki­mų su frak­ci­jo­mis bus su­de­rin­tas su frak­ci­jų se­niū­nais. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu ski­ria­mas Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mu – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tas bus svars­to­mas spa­lio 26 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.01 val.

Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. XII-311 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. XII-311 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083. Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­ja – už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­rė J. Ne­liup­šie­nė.

J. NELIUPŠIENĖ. Svei­ki. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­nita­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma, kad lė­šos, gau­tos iš su­mo­kė­tų bau­dų, pa­skir­tų už tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mais nu­sta­ty­tų ri­bo­ja­mų­jų prie­mo­nių pa­žei­di­mus, taip pat už Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 1231 straips­ny­je įtvir­tin­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos ar Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 515 straips­ny­je įtvir­tin­to ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo pa­da­ry­mą, ir lė­šos, gau­tos už nu­ro­dy­tus pa­žei­di­mus pa­sky­rus po­vei­kio prie­mo­nę – tur­to kon­fis­ka­vi­mą, pa­tek­tų į Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo fon­dą per Lie­tu­vos Res­pub­li­kos biu­dže­tą ir bū­tų nau­do­ja­mos su Uk­rai­nos at­sta­ty­mu ir at­kū­ri­mu su­si­ju­sioms dvi­ša­lėms ir dau­gia­ša­lėms pa­ra­mos vys­ty­mui­si prie­mo­nėms įgy­ven­din­ti.

Šio įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tos bū­tų tai­ko­mos de­šimt me­tų nuo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo. To­kiu bū­du sie­kia­ma, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ka vie­nin­gai pri­si­dė­tų prie Uk­rai­nos at­sta­ty­mo ir pa­de­monst­ruo­tų tvir­tą nuo­sta­tą teik­ti Uk­rai­nai pa­ra­mą Ru­si­jos ag­re­si­jos aki­vaiz­do­je. Lie­tu­va sa­va­ran­kiš­kai, ne­lauk­da­ma ES ar tarp­tau­ti­niu ly­giu pri­ima­mų spren­di­mų, jau da­bar im­tų­si na­cio­na­li­nių prie­mo­nių, ku­rios iš es­mės ne­pri­eš­ta­rau­tų ir pa­pil­dy­tų bū­si­mų ES tarp­tau­ti­nių spren­dimų tu­ri­nį pri­si­de­dant prie Uk­rai­nos at­sta­ty­mo. To­kios na­cio­na­li­nės prie­mo­nės ki­toms ES vals­ty­bėms na­rėms ar pa­čiai ES ga­lė­tų bū­ti sek­ti­nas pa­vyz­dys da­lį vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mų, gau­tų iš su­mo­kė­tų bau­dų, taip pat iš pri­tai­ky­tos po­vei­kio prie­mo­nės – tur­to kon­fis­ka­vi­mo gau­tų lė­šų skir­ti Uk­rai­nai at­sta­tyti ir at­ku­rti.

Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­je pa­teik­tos pa­sta­bos ir pa­siū­ly­mai dėl įsta­ty­mo pro­jek­to bus ap­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mo ko­mi­te­tuo­se me­tu. Įsta­ty­mo pro­jek­tas pri­rei­kus bus ati­tin­ka­mai pa­ko­re­guo­tas sie­kiant ras­ti ge­riau­sią spren­di­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, vi­ce­mi­nist­re. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri vie­nas Sei­mo na­rys. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, jūs pui­kiai su­pran­ta­te, kad iš bau­dų biu­dže­te ne­pla­nuo­ja­ma jo­kia ei­lu­tė. Tai yra ne­prog­no­zuo­ja­mos pa­ja­mos. Jos ga­li nuo nu­lio iki be­ga­ly­bės bū­ti ap­skai­to­mos, o pa­ra­ma Uk­rai­nai tur­būt tu­ri bū­ti prog­no­zuo­ja­ma ir pla­nuo­ja­ma. Kaip da­bar su­sie­ti du ne­su­sie­ja­mus da­ly­kus – ne­nu­spė­ja­mą su­rink­tų bau­dų dy­dį ir pla­nuo­ja­mą pa­ra­mos me­cha­niz­mą ir dy­dį? Kas čia per bur­tai? Pa­aiš­kin­ki­te man.

J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Nė­ra jo­kių bur­tų. Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo fon­do yra ski­ria­mos biu­dže­to asig­na­vi­mo lė­šos, ku­rios yra tos pa­sto­vio­sios, kaip jūs sa­ko­te, lė­šos ir jos yra prog­no­zuo­ja­mos. Kiek­vie­nais me­tais mes su­pla­nuo­ja­me ki­tų me­tų biu­dže­tą. Ši­tos lė­šos bū­tų kaip pa­pil­do­mos lė­šos, nes, ži­no­me, po­rei­kiai yra mil­ži­niš­ki. Vien da­bar pri­skai­čiuo­ja­ma 700 mlrd. Aiš­ku, mū­sų pa­ra­ma bus ne­di­de­lė iš tų bau­dų, bet min­tis yra su­for­muo­ti pa­vyz­dį ir prak­ti­ką, gal­būt net­gi pre­ce­den­tą, kad ir ki­tos ša­lys, ku­rios kai ku­riais at­ve­jais skun­džia­si, kad nė­ra tei­si­nių bū­dų, kaip už­tik­rin­ti, kad sank­ci­jų pa­žei­dė­jai ar ap­skri­tai ru­siš­kas tur­tas pri­si­dė­tų prie Uk­rai­nos at­sta­ty­mo, tai čia yra vie­nas iš ne­di­de­lių žings­ne­lių, kaip tai pa­da­ry­ti. Jei­gu yra pa­žei­džia­mos sank­ci­jos, iš jų su­ren­ka­mos bau­dos ar tur­tas yra kon­fis­kuo­ja­mi už san­kci­jų pa­žei­di­mą, vi­sos su tuo su­si­ju­sios lė­šos ei­tų ir­gi į Uk­rai­nos at­sta­ty­mo fon­dą, ne­nu­brau­kiant biu­dže­ti­nių asig­na­vi­mų, kas yra la­bai prog­no­zuo­ja­ma.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, vi­ce­mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Už įsta­ty­mo pro­jek­tą ne­no­ri kal­bė­ti nie­kas. Prieš – V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Aš ne­iš­gir­dau į A. Skar­džiaus klau­si­mą kon­kre­taus at­sa­ky­mo, kad jūs bū­tu­mė­te at­sa­kiu­si, nes iš tie­sų gy­ven­ti iš bau­dų… Da­bar vie­ną nu­bau­džia, pas­kui tą bau­dą anu­liuos ir tos, kaip sa­kant, plau­kė­jan­čios lė­šos… Jūs, taip sa­kant, ne­įti­ki­no­te. Aš ne­ži­nau, kaip A. Skar­džių – ar įti­ki­no­te, bet ma­nęs ne­įti­ki­no­te, nes jis, Ar­tū­ras, tai yra A. Skar­džius, la­bai ge­rą klau­si­mą už­da­vė, fun­da­men­ta­lų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Iš­gir­do­me vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to tam nu­ma­ty­tu dar­bo­tvarkėje me­tu, tai, pa­na­šu, bus šiek tiek anks­čiau. La­bai ačiū, vi­ce­mi­nist­re.

 

15.06 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-69 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3110 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nis 2.3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-69 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, čia tre­čias nu­ta­ri­mo pro­jek­tas dėl mū­sų nau­jo­jo ko­le­gos dar­bo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. Kaip ži­no­te, kiek­vie­nas ko­mi­te­to na­rys tu­ri pa­va­duo­to­jus, tai šiuo nu­ta­ri­mo pro­jek­tu ir siū­lo­ma M. Ska­ma­ra­ko pa­va­duo­to­ju ko­mi­te­te skir­ti D. Ša­ka­lie­nę.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Jur­gi. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tie­siog la­bai no­rė­jau pa­si­džiaug­ti, kad So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja, tu­rin­ti to­kias už­sie­nio po­li­ti­kos tra­di­ci­jas, grįž­ta į ši­tą ko­mi­te­tą ir mes su­kur­si­me dar di­des­nę už­sie­nio po­li­ti­kos vie­ny­bę. Džiau­giuo­si.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, ger­bia­mas Žy­gi. Čia, su­pra­tau, dėl mo­ty­vų la­biau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ma­nau, kad iš tie­sų nau­jam Sei­mo na­riui bus nau­din­ga bū­tent jū­sų ko­mi­te­te dar­buo­tis, nes už­sie­nio rei­ka­lų sri­tis da­bar iš­skir­ti­nės svar­bos, o ko­mi­te­te yra la­bai daug pa­ty­ru­sių na­rių, tai tik­rai bus ga­li­ma nau­jam na­riui pa­si­mo­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, ger­bia­mas Jur­gi. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių da­ly­vau­ti Sei­mo na­rių.

Mo­ty­vai po svars­ty­mo, po pa­tei­ki­mo. Po svars­ty­mo, at­si­pra­šau, dėl nu­ta­ri­mo pro­jek­to nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ga­li­me po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ga­li­me. La­bai dė­ko­ju.

Pri­ėmi­mas. Vie­nas straips­nis. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tas iš vie­no straips­nio. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti tam vie­nam straips­niui? Ga­li­me? La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų dėl vi­so. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti Sei­mo na­rių. Bal­sa­vi­mas dėl nu­ta­ri­mo pro­jek­to dar­bo­tvarkėje bal­suo­ti skir­tu lai­ku.

 

15.08 val.

Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straips­nių ir II sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-1942 13, 15, 16 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2984 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2984. Pra­ne­šė­jas – A. Ma­tu­las. Pa­tei­ki­mas. Ger­bia­mas An­ta­nai, pa­tei­ki­nė­si­te? Gal ap­si­gal­vo­jo­te?

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas jau per­spė­jo, kad aš trum­pai kal­bė­čiau. No­riu pri­min­ti, kad ne­se­niai bu­vo pri­im­tas Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mas, ku­rio es­mė bu­vo įtei­sin­ti pa­cien­tų prie­mo­kų už kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus den­gi­mą vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis vi­siems as­me­nims, ku­rie per ka­len­do­ri­nius me­tus įsi­gy­da­mi kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus iš­lei­džia di­des­nę ne­gu 3 vi­du­ti­nių me­ti­nių prie­mo­kų dy­džio su­mą. Bet Li­go­nių ka­sa iš­stu­di­ja­vu­si pa­ma­tė, kad rei­kia dar tiks­lin­ti ir per­kel­ti kai ku­rias są­vo­kas, kai ku­rias įtei­sin­ti, kad PSDF lė­šas bū­tų ga­li­ma nau­do­ti ir spe­cia­lios pa­skir­ties mais­to pro­duk­tams. Žo­džiu, čia yra pa­tiks­lin­tas, dar pa­pil­dy­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį pa­ren­gė Li­go­nių ka­sa. Kaip mi­nė­jau, ši­to įsta­ty­mo kai ku­rios nuo­sta­tos įsi­ga­lio­jo, bet kai ku­rios įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos. To­dėl la­bai pra­šy­čiau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas An­ta­nai. Jū­sų nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Taip pat nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti Sei­mo na­rių. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to šiek tiek vė­liau, dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

15.10 val.

Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIVP-1280 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3082 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIVP-1280 19 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3082. Pra­ne­šė­jas – D. Griš­ke­vi­čius. Pa­tei­ki­mas.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­tau, nė­ra už­si­ra­šiu­sių, sa­ky­čiau, toks ga­na tech­ni­nio po­bū­džio klau­si­mas. Kaip ži­no­te, Lie­tu­vo­je kre­di­to įstai­gos yra dau­giau nei ban­kai, tai yra ir kre­di­to uni­jos. Tam tik­ruo­se mū­sų įsta­ty­muo­se, kon­kre­čiai kal­bant, Rin­ki­mų ko­dek­se ir Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­me, kai ku­rios nuo­sta­tos kar­tais iš­si­ski­ria, to­dėl yra pa­siū­ly­mas su­vie­no­din­ti, už­tik­rin­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą. Taip pat, kaip mi­nė­jau, da­bar vie­na­me įsta­ty­me yra iš­plės­tos ga­li­my­bės gau­ti pa­sko­lą vie­nam ar ki­tam veiks­mui, o Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­me vis dar li­ku­si, sa­ky­čiau, ap­ri­bo­jan­ti są­ly­ga, kad pa­sko­lą po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ga­li­ma gau­ti tik iš ban­ko. Tie­siog yra siū­lo­ma iš­plės­ti šią ga­li­my­bę, bū­tent su­vie­no­din­ti su Rin­ki­mų ko­dek­se esan­čio­mis nuo­sta­to­mis, kad po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos, siek­da­mos gau­ti pa­sko­lą sa­vo veik­lai vyk­dy­ti, ga­lė­tų kreip­tis ir į kre­di­to uni­jas. Tiek trum­pai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Do­mai. Kol jūs pri­sta­tė­te, at­si­ra­do du Sei­mo na­riai, no­rin­tys jū­sų pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš tie­siog no­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti, ar jūs esa­te su­si­žiū­rė­jęs ir ki­tus įsta­ty­mus? Jau pri­sta­ty­mo me­tu mi­nė­jo­te, kad Rin­ki­mų ko­dek­se yra įra­šy­tas pla­tes­nis ter­mi­nas. Ar da­bar šiuo pa­kei­ti­mu, Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu, bū­tų jau vi­siš­kai at­ver­tas ke­lias? Esa­te tuo tik­ras, taip?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju ko­le­gai už klau­si­mą. Tei­sy­bės dė­lei, aiš­ku, rei­kia pa­mi­nė­ti, kad Tei­sės de­par­ta­men­tas yra pa­tei­kęs ke­le­tą sa­vo pa­ste­bė­ji­mų, pa­mąs­ty­mų, kur jie gal­vo­ja, kad gal­būt ir­gi dar rei­kia pa­tiks­lin­ti tam tik­ras ki­tas nuo­sta­tas. Aš ma­nau, jei­gu šia­me eta­pe bū­tų pri­tar­ta, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te tas vi­sų nuo­sta­tų su­vie­no­di­ni­mas ga­lė­tų įvyk­ti, kad, kaip sa­ko­te, at­ei­ty­je ne­rei­kė­tų grįž­ti ir vėl su­vie­no­din­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti. Aš la­bai už šią nuo­sta­tą, pats ne kar­tą gal­vo­jau tą re­gist­ruo­ti, bet at­si­ras­da­vo pro­ble­ma – kad kre­di­to uni­jo­je pa­im­tu­mei pa­sko­lą, tu tu­ri bū­ti jos da­li­nin­ku. Kaip iš­eis, kai po­li­ti­nė par­ti­ja, tar­ki­me, jū­sų par­ti­ja, taps ko­kios nors kre­di­to uni­jos da­li­nin­ke? Čia iš­ei­na to­kia vie­šų­jų ir vi­so­kiau­sių pri­va­čių in­te­re­sų ir pa­na­šiai… Aš ne­ra­dau šios pro­ble­mos spren­di­mo. Ar jūs jį ra­do­te, ar dar tu­rė­si­me pa­ieš­ko­ti ben­drai?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už klau­si­mą. Aš vis dėl­to lin­kęs pa­si­ti­kė­ti mū­sų ko­le­go­mis, dir­ban­čiais Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te. Idė­ja aiš­ki, iš­kel­ta. Kaip ir pa­mi­nė­jo­te, yra įvai­rių tei­si­nin­kų pa­mąs­ty­mų. Vie­nu ar ki­tu at­ve­ju gal­būt bū­tų ga­li­ma to­kį su­vie­no­di­ni­mą da­ry­ti. Bet aš ti­kiu, kad mū­sų pa­grin­di­nis už­da­vi­nys šian­dien yra tą klau­si­mą at­neš­ti į ko­mi­te­tą, kad bū­tų ras­ti vi­si at­sa­ky­mai ir su­vie­no­di­ni­mai. Bet ku­riuo at­ve­ju tur­būt ir­gi nė­ra vi­siš­kai tei­sin­ga, kad vie­na­me įsta­ty­me yra iš­plės­ta nor­ma, o Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­me aiš­kiai api­brėž­ta ir su­siau­rin­ta tik­tai iki ban­kų. Juo la­biau ne pa­slap­tis, kad vy­rau­ja, na, vie­ša pa­s­lap­tis, pa­va­din­ki­me taip, ban­kai ap­skri­tai ga­na ri­zi­kin­gai žiū­ri į po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas dėl ga­li­mų įvai­riau­sių in­ter­pre­ta­ci­jų, kad ga­li bū­ti su­vo­kia­ma kaip ko­kia nors pa­ra­ma ar pa­na­šiai, po to ne­va kas nors at­si­dė­kos. Tie­siog daž­nu at­ve­ju su po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis net ne­no­ri tu­rė­ti nie­ko ben­dro. To­dėl net ta įsta­ty­mi­nė nuo­sta­ta, kad da­bar ga­li par­ti­jos kreip­tis ir gau­ti pa­sko­lą sa­vo veik­lai vyk­dy­ti, re­a­ly­bė­je iš es­mės yra ne­įgy­ven­di­na­ma, nes ban­kai pa­pras­čiau­siai to ne­da­ro.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Do­mai. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju. Iš tik­rų­jų min­tis yra la­bai tei­sin­ga ir pro­ble­ma at­skleis­ta vi­siš­kai tiks­liai. Iš ban­kų ga­li­ma pra­šy­ti gau­ti pa­sko­lą po­li­ti­nei par­ti­jai, ta­čiau fak­tiš­kai tur­būt la­bai su­dė­tin­gai tu tą pa­sko­lą gau­si ar­ba są­ly­gos bus to­kios, kad tu gal ir pats ne­be­no­rė­si. To­dėl iš­plės­ti, kad ir iš kre­di­to uni­jų bū­tų ga­li­ma tų pa­sko­lų pra­šy­ti, yra tei­sin­ga, ta­čiau bi­jau, kad daž­nu at­ve­ju ga­li iš­ei­ti tas pats re­zul­ta­tas – tos pa­sko­los vis tiek ne­gau­si pra­šy­da­mas. To­dėl tik­rai pri­tar­da­mas šiam pro­jek­tui esu pa­si­ren­gęs per­žiū­rė­ti se­nes­nius teik­tus pro­jek­tus ir žiū­rė­ti, kad to­kias pa­sko­las ga­lė­tų iš­duo­ti Lie­tu­vos ban­kas.

Lie­tu­vos ban­kas tam tik­rais at­ve­jais ga­lė­da­vo iš­duo­ti sa­vo dar­buo­to­jams pa­sko­las, kad ne­bū­tų vie­šųjų ir pri­va­čių in­te­re­sų, tai yra to­kia prak­ti­ka anks­čiau yra tai­ky­ta. To­dėl nu­sta­čius tam tik­ras ri­bas ir li­mi­tus nuo gau­na­mų do­ta­ci­jų ir įver­ti­nus tam tik­rus ri­zi­kos as­pek­tus, aš ma­nau, ga­lė­tų bū­ti čia įtrauk­tos ne tik kre­di­to uni­jos, bet ir Lie­tu­vos ban­kas kaip spe­ci­fi­nis sub­jek­tas, iš­duo­dan­tis pa­sko­las la­bai spe­ci­fi­niams sub­jek­tams – po­li­ti­nėms par­ti­joms, kad jos ga­lė­tų už­tik­rin­tai vyk­dy­ti sa­vo veik­lą ir tu­rė­tų apy­var­ti­nių lė­šų tam tik­ru lai­ko­tar­piu. To­dėl pri­ta­riu pa­siū­ly­mui ir pro­jek­tui, bet ma­nau, kad dis­ku­si­jas rei­kė­tų iš­plės­ti pla­čiau ir pro­ble­mą iš­spręs­ti iš es­mės.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­dėl da­bar rei­kė­jo čia keis­ti įsta­ty­mą ir ko­dėl no­ri­me, kad po­li­ti­nes par­ti­jas fi­nan­suo­tų, kre­di­tuo­tų ne­be Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ban­kai, o kre­di­to įstai­gos? Ma­tyt, to­dėl, kad prieš rin­ki­mus kai ku­rioms po­li­ti­nėms par­ti­joms rei­kės fi­nan­sa­vi­mo ir ban­kai, ma­ty­da­mi per­spek­ty­vas tų po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ne­bū­ti­nai su­tiks ri­zi­kuo­ti sa­vo ka­pi­ta­lu ir fi­nan­suos to­kias po­li­ti­nes par­ti­jas. To­dėl ga­li at­si­ras­ti koks Vik­to­ras, Zbig­ne­vas, An­ta­nas iš po­li­ti­nės par­ti­jos, ku­ris su­kurs kre­di­to uni­ją, įsteigs ją, na ir to­kią po­li­ti­nę kam­pa­ni­ją fi­nan­suos per kre­di­tus, kad lai­mė­tų ta po­li­ti­nė kam­pa­ni­ja ne­bū­ti­nai vi­siš­kai skaid­riai ir aiš­kiai. Ne vel­tui par­ti­jas lei­džia­ma kre­di­tuo­ti, jų po­li­ti­nes kam­pa­ni­jas, im­ti pa­sko­las tik­tai iš ban­kų, nes yra tam tik­ra prie­žiū­ra ir skaid­ru­mas už­tik­ri­na­mas. Dėl to aš tik­rai abe­jo­ju, ar ver­tė­tų da­bar, ar­tė­jant net trims po­li­ti­nėms kam­pa­ni­joms, kei­s­ti šį po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš­klau­sė­me vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­tas var­das, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­tas var­das, tai no­riu ko­le­gai pa­tiks­lin­ti, kad kre­di­to uni­jos nei Vik­to­ras, nei Zbig­ne­vas, nei kas nors ki­tas įsteig­ti ne­ga­li taip pa­pras­tai. Kre­di­to uni­joms tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas fak­tiš­kai tai­ko­mas ly­giai toks pat kaip ban­kams. Bet jei­gu jūs ak­ty­viai, o, kiek su­pran­tu, ak­ty­viai da­ly­vau­da­vo­te vi­so­kių rin­ki­mų ar or­ga­ni­za­vi­mo, ar kon­tro­lės veiks­muo­se, tu­rė­tu­mė­te su­pras­ti, kad esant da­bar­ti­nėms tai­syk­lėms ban­kai par­ti­jų fi­nan­suo­ti ne­no­ri. Ne ne­ga­li, bet ne­no­ri. To­dėl ko­le­gos tei­kia­mas pa­siū­ly­mas iš tik­rų­jų yra la­bai lo­giš­kas, nau­din­gas. Tai, ką jūs kal­ba­te, sko­linti, fi­nan­suo­ti… Kad ir kaip pa­žiū­rė­tu­me į ši­tą klau­si­mą, jis rei­ka­lin­gas ir tik­rai ko­kios nors ri­zi­kos ne­at­ve­ria. To­dėl tik­rai siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­klau­sė­me vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to vi­siš­kai ne­tru­kus.

 

15.18 val.

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092. Pra­ne­šė­jas – A. Bag­do­nas. Pa­tei­ki­mas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau jums Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio siū­lo­mus pa­kei­ti­mus. Reng­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­ska­ti­no ku­ror­ti­niuo­se mies­tuo­se su­si­da­riu­si au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų trū­ku­mo pro­ble­ma. Va­sa­ros se­zo­no me­tu, kai į Lie­tu­vos ku­ror­tus at­vyks­ta gy­ven­to­jų ne tik iš vi­sos Lie­tu­vos, bet ir ki­tų pa­sau­lio ša­lių, tiek gy­ven­to­jams, tiek mies­to sve­čiams fi­ziš­kai ne­pa­kan­ka vie­tų sa­vo au­to­mo­bi­liams pa­si­sta­ty­ti gy­ven­vie­tė­se, ša­lia esan­čių dau­gia­bu­čių. Tad pa­grin­di­nis šio įsta­ty­mo tiks­las, kad ku­ror­tams bū­tų leis­ta jau skir­tas KPPP lė­šas nau­do­ti įreng­ti to­kioms aikš­te­lėms, ku­rios yra ati­to­lu­sios nuo pa­čios gy­ven­vie­tės ar mies­to, tam, kad mies­tai ne­bū­tų už­kimš­ti au­to­mo­bi­lių, tam, kad vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, ku­rie no­ri pa­bėg­ti nuo mies­to šur­mu­lio, ga­lė­tų pa­to­giai il­sė­tis Lie­tu­vos ku­ror­tuo­se. Tad yra siū­ly­mas keis­ti įsta­ty­mo pro­jek­to 13 straips­nį ir pa­pil­dy­ti pa­tį įsta­ty­mą 9 punk­tu įra­šant: KPPP lė­šas nau­do­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lėms ir sau­gyk­loms įreng­ti ku­ror­ti­niuo­se mies­tuo­se.

Te­ko ben­drau­ti su ne vie­nu iš jū­sų ir nu­ra­min­ti, kad Lie­tu­vos ku­ror­tai ne­pre­ten­duo­ja nė į vie­ną pa­pil­do­mą eu­rą. Pa­grin­di­nis įsta­ty­mo tiks­las bū­tų, kad sa­vi­val­dy­bėms pa­čioms bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė re­mon­tuo­ti gat­vę, tvar­ky­ti ša­li­gat­vį, įreng­ti prie dau­gia­bu­čio sto­vė­ji­mo aikš­telę, bet bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė iš tų pa­čių jau skir­tų lė­šų įreng­ti ir šiek tiek ato­kiau esan­čią auto­mo­bi­lių sta­ty­mo aikš­te­lę, vie­no ly­gio ar dvie­jų ly­gių, tam, kad au­to­mo­bi­liai, su­va­žiuo­jan­tys į Lie­tu­vos ku­ror­tus, ypač va­sa­ros se­zo­no me­tu, bū­tų pa­to­giai pa­sta­ty­ti.

Kvie­čiu už­duo­ti klau­si­mus ir, ži­no­ma, į juos mie­lai at­sa­ky­siu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri ga­na daug Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia E. Ru­de­lie­nė. Jos sa­lė­je ne­ma­tau. Ki­tas klau­sian­ty­sis – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, ar iš tik­rų­jų įsta­ty­me pa­ra­šy­ta, kad iš tų lė­šų, ku­rios skir­tos (iš KPPP lė­šų) sa­vi­val­dy­bei, nes to ne­si­ma­to? Ar ne­bus taip, kad vis dėl­to bus ban­do­ma bels­tis pas­kui į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos du­ris, kad vis dėl­to bū­tų di­di­na­mos ei­lu­tės, jei­gu taip, ne­va ku­ror­tų ypa­tin­ga si­tu­a­ci­ja, ypa­tin­ga te­ri­to­ri­ja? Na, ji­nai ypa­tin­ga tiems, ku­rie gal­būt ga­li įpirk­ti kai ku­rio­mis kai­no­mis jū­sų ku­ror­tuo­se kai ku­riuo­se. Dau­ge­liui žmo­nių la­biau rū­pi tur­būt ke­liai, vieš­ke­liai, žvyr­ke­liai, ku­rie ve­da iš vie­no mies­to į ki­tą ar­ba, tar­ki­me, iki ūkio ir taip to­liau. Ačiū.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Bet tik­rai no­riu nu­ra­min­ti, kad nė­ra pre­ten­duo­ja­ma nė į vie­ną pa­pil­do­mą eu­rą. Tie­siog yra no­ras leis­ti, kaip ir ki­toms sa­vi­val­dy­bėms. Kaip sa­kė­te, vie­ni no­ri žvyr­ke­lius su­tvar­ky­ti, ki­ti no­ri pės­čių­jų ta­kus su­tvar­ky­ti. Šiuo at­ve­ju Lie­tu­vos ku­ror­tuo­se pro­ble­ma­ti­ka yra šiek tiek ki­to­kia, nes į juos su­va­žiuo­ja ga­na daug au­to­mo­bi­lių, ir vie­tos sa­vi­val­dos klau­si­mas bū­tų, ar ji no­ri su­tvar­ky­ti gat­vę, ar ji no­ri su­tvar­ky­ti ša­li­gat­vį, o gal­būt įreng­ti dvi­ra­čių ta­ką, bet jei­gu ma­nys vie­tos sa­vi­val­dos lyg­me­niu, kad la­biau rei­kė­tų įreng­ti aikš­te­lę ir pa­čiuo­se ku­ror­tuo­se: Pa­lan­go­je, Ne­rin­go­je, Birš­to­ne, Drus­ki­nin­kuo­se, dėl to va­ži­nė­tų ma­žiau au­to­mo­bi­lių ir vi­si pės­ti, dvi­ra­čiu ar ki­ta trans­por­to prie­mo­ne, eko­lo­giš­kes­ne ap­lin­kai, nau­do­tų­si, man at­ro­do, nuo to iš­loš vi­si. Juo­lab kad, sa­kiau, jo­kios pre­ten­zi­jos nė į vie­ną pa­pil­do­mą eu­rą nė­ra. Kiek yra iš pro­gra­mos skir­ta pi­ni­gų, to­mis lė­šo­mis ir ga­lė­tų ku­ror­tai dis­po­nuo­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Jo sa­lė­je ir­gi ne­si­ma­to. A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, o ko­kie vis dėl­to fi­nan­si­niai kaš­tai bū­tų įgy­ven­di­nus jū­sų siū­lo­mas nuo­sta­tas?

A. BAGDONAS (LSF). Fi­nan­si­niai kaš­tai tur­būt pri­klau­sy­tų nuo Lie­tu­vos ku­ror­tų, ko jie siek­tų. Jei kal­bė­tu­me apie Pa­lan­gą, Ne­rin­gą, man at­ro­do, to­kia aikš­te­lė, jei­gu kal­bė­tu­me apie dvie­jų ly­gių aikš­te­lės įren­gi­mą, ga­lė­tų kai­nuo­ti ir iki 5 mln. eu­rų, bet jos ne­bū­ti­na įreng­ti iš kar­to. Jei­gu mies­tas, pla­nuo­da­mas sa­vo vie­šo­sios in­fra­struk­tū­ros tvar­ky­mą, nu­spręs­tų to­kią aikš­te­lę įreng­ti, tai ne per me­tus, ne per dve­jus, tie­siog to­kia ga­li­my­bė at­si­ras­tų sa­vi­val­dai, kad ji to­mis jau gau­to­mis lė­šo­mis, ku­rias gau­na vi­sos sa­vi­val­dy­bės, ga­lė­tų šiek tiek pla­čiau dis­po­nuo­ti. Jei­gu ma­tys, pri­ori­te­tas bus ne ­ku­rios nors gat­vės su­tvar­ky­mas, o to­kios aikš­te­lės įren­gi­mas, kad žmo­nės dau­giau pės­čio­mis vaikš­čio­tų ir vi­si su­va­žia­vę iš Lie­tu­vos, ypač did­mies­čių žmo­nės, no­ri tie­siog pail­sė­ti nuo kamš­čių, au­to­mo­bi­lių, nuo iš­me­ta­mo dvi­de­gi­nio, tai, man at­ro­do, tas po­il­sis bus ko­ky­biš­kes­nis. Bet pa­čius spren­di­mus pri­im­tų sa­vi­val­dy­bės – ne mes. Mes ne­nu­ma­ty­tu­me nė vie­no pa­pil­do­mo eu­ro. Ir ko­kią kryp­tį pa­si­rink­tų sa­vi­val­dy­bės, taip pat ne mes pri­im­tu­me spren­di­mą. Mes tie­siog at­ver­tu­me jiems ga­li­my­bes.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, įren­gus šią aikš­te­lę, ji­nai ne­bus ne­mo­ka­ma, už ją pa­sta­čius au­to­mo­bi­lį bus ir­gi ren­ka­mi mo­kes­čiai. Ar ne­ma­no­te, kad iš tų pa­čių pi­ni­gų, ku­riuos su­si­rinks sa­vi­val­dy­bė iš pa­pil­do­mų pa­ja­mų, bū­tų ga­li­ma ir nu­ma­ty­ti tą plėt­rą? Ir da­bar, man at­ro­do, ly­giai taip pat ima mo­kes­tį įva­žia­vus į ku­ror­tą, ly­giai taip pat ir­gi už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą. Tru­pu­tė­lį jūs pa­da­ro­te iš­skir­ti­nes są­ly­gas kon­kre­čiai ku­ror­tiniams mies­tams, o ki­tos sa­vi­val­dy­bės to ne­ga­lės pa­nau­do­ti. Ar ne­ma­to­te to skir­tu­mo? Ki­tas da­ly­kas, mo­kes­tis yra ima­mas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma ko­le­ge, už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad jo­kio iš­skir­ti­nu­mo šiuo at­ve­ju Lie­tu­vos ku­ror­tams aš ne­siū­lau. Kaip ir vi­soms ki­toms 60 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių yra pa­skirs­to­mas fi­nan­sa­vi­mas per Ke­lių re­mon­to pro­gra­mą. Aš tie­siog no­riu pra­plės­ti ku­ror­tams ga­li­my­bes įreng­ti ir par­ka­vi­mo vie­tas, nes fi­ziš­kai au­to­mo­bi­liai ne­tel­pa ir ku­ror­tų plės­ti ne­lei­džia reg­la­men­ta­vi­mo do­ku­men­tai, de­ta­lie­ji pla­nai. Did­mies­čiuo­se si­tu­a­ci­ja yra kiek ki­to­kia. Au­to­mo­bi­lius žmo­nės la­biau no­ri par­kuo­ti prie sa­vo na­mo, kad jiems bū­tų pa­to­gu gy­ven­ti, prie dau­gia­bu­čio, o ku­ror­tuo­se, ka­dan­gi su­va­žiuo­ja į juos žmo­nės ne tik iš vi­sos Lie­tu­vos, bet ir iš vi­so pa­sau­lio, tie­siog fi­ziš­kai jų nė­ra kur dė­ti, jei­gu taip pa­pras­tai… Tie mies­tai yra už­kem­ša­mi au­to­mo­bi­liais. Tą pro­ble­mą mes siū­lo­me spręs­ti ne­ski­riant nė vie­no pa­pil­do­mo eu­ro, tie­siog lei­džiant nau­do­ti jau pa­skirs­ty­tas lė­šas.

Dėl mo­ka­ma ar ne­mo­ka­ma, čia bū­tų sa­vi­val­dy­bės ap­si­spren­di­mo klau­si­mas, bet aš ma­nau, kad sim­bo­li­nis mo­kes­tis to­kio­je aikš­te­lė­je ga­lė­tų bū­ti, nes ad­mi­nist­ra­vi­mo kaš­tai vis tiek yra. Jei­gu kal­bė­tu­me apie ku­ror­tus, tai vie­nuo­se ku­ror­tuo­se yra pa­gal­vės mo­kes­tis, jei­gu kal­bė­tu­me apie Ne­rin­gą, tai yra vie­ti­nės rin­klia­vos mo­kes­tis, bet jie nė­ra nie­kaip su­si­ję su par­kavi­mu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui.

Ger­bia­mas Bag­do­nų An­driau, jūs pui­kiai iš­dės­tė­te, pui­kiai pa­pa­sa­ko­jo­te. Tai­gi, aš ma­nau, ge­ras pa­siū­ly­mas, ge­ras jū­sų su­mąs­ty­mas, to­dėl ne­be­tu­riu klau­si­mų ir sėk­mės jums.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pra­links­mi­no Val­de­ma­ras. No­rė­jau pa­klaus­ti dėl Drus­ki­nin­kų ir Birš­to­no mies­tų. Aš su­pran­tu, Ne­rin­go­je yra ta pro­ble­ma, Ni­do­je. Ar yra ko­kių nors ži­nių dėl šio jū­sų pro­jek­to, kiek kal­bė­ta su to­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, ką jos apie tai gal­vo­ja? Ačiū.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų aš la­biau orien­ta­vau­si į Lie­tu­vos pa­jū­rio ku­ror­tus, bet tai nė­ra jo­kia prie­vo­lė. Tai yra tie­siog pra­ple­čia­ma ga­li­my­bė. Jei­gu Drus­ki­nin­kai ar Birš­to­nas at­ei­ty­je su­si­dur­tų su to­kia pro­ble­ma, tai vie­tos sa­vi­val­da ir ga­lė­tų ap­si­spręs­ti, ar ap­skri­tai jiems to­kios aikš­te­lės rei­kia, o gal­būt jiems ne­rei­kia ir jie ne­tu­ri tos pro­ble­mos. Bet ka­dan­gi mes kal­ba­me apie Lie­tu­vos tu­ris­tus, apie tuos žmo­nes, ku­rie no­ri šiek tiek pail­sė­ti nuo did­mies­čių šur­mu­lio, nuo au­to­mo­bi­lių spūs­čių, tai Lie­tu­vos pa­jū­ris ypač su­si­du­ria su šia pro­ble­ma.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš no­riu, ko­le­ga, iš tik­rų­jų pa­sa­ky­ti, kad pa­lai­ky­čiau to­kią idė­ją, bet la­bai abe­jo­ju, ar ji pa­si­tei­sins, nes Klai­pė­do­je mes tu­ri­me tas va­di­na­mą­sias „Park & Ri­de“ aikš­te­les. Jos, tiks­liau, vie­na yra nuo­lat tuš­čia. Pa­pras­čiau­siai žmo­nėms nė­ra su­si­for­ma­vę to­kie įgū­džiai. Kaip jūs ma­no­te, kaip įti­kin­si­te žmo­nes pa­lik­ti sa­vo au­to­mo­bi­lius ir ke­liau­ti į po­il­sio vie­tą vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu ar ko­kio­mis nors al­ter­na­ty­vio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis?

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Aš no­rė­čiau tik pri­min­ti, kad Klai­pė­da nė­ra Lie­tu­vos ku­ror­tas ir pro­ble­ma­ti­ka ten yra ki­to­kia.

Apie pa­čią ten­den­ci­ją ar žmo­nių no­rą įva­žiuo­ti iš es­mės į mie­ga­mą­jį, man at­ro­do, mes tą nuo­mo­nę ir tu­rė­tu­me keis­ti, nes jei­gu mes no­ri­me ko­ky­biš­ko po­il­sio, Lie­tu­vos ku­ror­tuo­se rei­kė­tų au­to­mo­bi­lius pa­si­sta­ty­ti, ar il­si­tės sa­vai­tę, ar dvi, vaikš­čio­ti pės­čio­mis, kvė­puo­ti gry­nu oru, ei­ti prie jū­ros, mau­dy­tis ir to­kiu bū­du at­gau­ti tas jė­gas, ku­rias per 9 mė­ne­sius dirb­da­mi mes tie­siog iš­švais­to­me.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ir pas­ku­ti­nė dar klau­sia, jos ne­bu­vo pa­sė­džių sa­lė­je, kai bu­vo ei­lė, E. Ru­de­lie­nė.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, kad su­tei­kė­te ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ačiū ko­le­gai už pri­sta­ty­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ma­nau, tik­rai jis rei­ka­lin­gas ir ypač lau­kia­mas ku­ror­ti­nė­se te­ri­to­ri­jo­se, bet no­riu pa­klaus­ti. Ar ne­ma­no­te, kad jį rei­kė­tų šiek tiek pra­plės­ti ir įtrauk­ti ne tik ku­ror­tus, bet ir ku­ror­ti­nes te­ri­to­ri­jas? Dar pa­pil­do­mai bū­tų pen­kios sa­vival­dy­bės, nes ir tuo­se mies­tuo­se mes tik­rai su­si­du­ria­me su par­ka­vi­mo pro­ble­mo­mis, ir tai su­teik­tų sa­vi­val­dy­bėms pa­pil­do­mų ga­li­my­bių. Ma­nau, kad tik­rai teik­siu pa­siū­ly­mą dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, bet ką jūs apie tai ma­no­te? Ačiū.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma ko­le­ge, už klau­si­mą. Kaip il­ga­me­tei Tra­kų me­rei no­riu at­sa­ky­ti, kad jū­sų pa­sta­ba yra vi­siš­kai tei­sin­ga. Jei­gu po pa­tei­ki­mo, ger­bia­mi ko­le­gos, jūs pri­tar­si­te ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­ris ne­kai­nuos nė vie­no pa­pil­do­mo cen­to, tai aš ma­nau, kad šis siū­ly­mas yra lo­giš­kas, aš tik­rai jį pa­lai­ky­čiau ir pats pa­si­ra­šy­čiau, nes ir Tra­kai su­si­du­ria su ta pa­čia pro­ble­ma­ti­ka. Jei­gu mes no­ri­me sa­vait­ga­lį at­va­žiuo­ti į Tra­kus, mes ma­to­me, kiek yra pri­va­žia­vę au­to­mo­bi­lių, ir jų tie­siog fi­ziš­kai taip pat nė­ra kur par­kuo­ti. Tad leis­ki­me sa­vi­val­dai pa­čiai nu­spręs­ti, kur jie iš Ke­lių pro­gra­mos gau­na­mas lė­šas nau­dos. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­si­sa­ko J. Ur­ba­na­vi­čius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, sa­ky­čiau, tik­rai ra­cio­na­lus siū­ly­mas. Na, toks kaip ir pa­vyz­dys, su ko­le­go­mis Sei­mo na­riais šne­kė­jo­me, su An­ta­nu, su ki­tais, sa­ky­ki­me, iš Ke­lių di­rek­ci­jos gau­na fi­nan­sa­vi­mą ke­liams tvar­ky­ti, bet ša­li­mais yra aikš­te­lė, ku­rią rei­kė­tų su­tvar­ky­ti. Lė­šų tik­rai ne­ple­čia­ma, už tas pa­čias lė­šas bū­tų su­tvar­ko­ma ir aikš­te­lė. O da­bar prie­šin­gu at­ve­ju sa­vi­val­dy­bė tu­ri ei­ti į sa­vo biu­dže­tą, ieš­ko­ti lė­šų tam, kad su­jung­tų du pro­jek­tus ir pas­kui tie­siog tęs­tų dar­bus. Aš ma­nau, kiek gaus, tiek gaus ta sa­vi­val­dy­bė, bet ji, na, su­si­tvar­ky­tų dar ir sa­vo aikš­te­lę. Siū­ly­čiau tik­rai pri­tar­ti. Pui­kus pa­siū­ly­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko P. Gra­žu­lis. Pet­ro sa­lė­je nė­ra. Ta­da iš­klau­sė­me vi­sų pa­si­sa­ky­mų dėl mo­ty­vų. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to vi­siš­kai ne­tru­kus.

 

15.32 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 46 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2975 (pa­tei­ki­mas)

 

Ir pas­ku­ti­nis šios die­nos dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 46 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2975. Pra­ne­šė­jas – V. Fio­do­ro­vas. Pa­tei­ki­mas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, šios ka­den­ci­jos Sei­me la­bai daug kal­ba­me apie žmo­gaus tei­ses, tai šį kar­tą apie vie­ną iš jų – apie tei­sę tė­vams jaus­tis sau­giems, kai jų vai­kai iš­ei­na į mo­kyk­lą.

Jau ne sy­kį vie­šo­jo­je erd­vė­je gar­siai nu­skam­bė­jo is­to­ri­jos, kai mo­ki­niai, pa­var­to­ję nar­ko­ti­nių me­džia­gų, ap­skri­tai ne­aiš­kių me­džia­gų, rū­ka­lų ir ki­tų da­ly­kų, tie­siai iš mo­kyk­lų yra iš­ve­ža­mi į li­go­ni­nes. Pas­ku­ti­nis toks tra­giš­kas įvy­kis nu­ti­ko čia tur­būt pra­ėju­sią die­ną ar prieš ke­lias die­nas, kaip įta­ria­ma, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų pa­var­to­jęs mo­ki­nys mi­rė. Net vie­nos sa­vi­val­dy­bės me­ras pa­ra­gi­no leis­ti lais­viau tik­rin­ti moks­lei­vius dėl nar­ko­ti­kų mo­kyk­lo­se. Šiuos ra­gi­ni­mus nuo­lat gir­di­me ir iš pe­da­go­gų, ir iš tė­vų, iš po­li­ci­jos at­sto­vų, to­dėl tu­ri­me ieš­ko­ti iš­ei­čių iš ši­tos di­dė­jan­čios pro­ble­mos.

Tei­kia­me Švie­ti­mo įsta­ty­mo 46 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, nu­sta­tan­tį mo­ki­nio pa­rei­gas, ir nuo­sta­tą, kad mo­ki­nys mo­kyk­los vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­se nu­sta­ty­ta tvar­ka ar­ba po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui pa­rei­ka­la­vus pri­va­lo pa­ro­dy­ti daik­tus, sie­kiant pa­tik­rin­ti, ar į mo­kyk­lą ne­įne­ša­mos drau­džia­mos me­džia­gos, ga­mi­niai ar ki­ti drau­džia­mi reik­me­nys. Lei­di­mas tik­rin­ti vai­kų daik­tus spin­te­lė­se ne­tu­rė­tų bū­ti mo­kyk­lų no­ras ar ne­no­ras, o vals­ty­bės at­sa­ko­my­bės klau­si­mas, nes vals­ty­bė tu­ri už­tik­rin­ti sau­gią ap­lin­ką mū­sų mo­ki­niams. O tiems, ku­rie net ir šian­dien sa­kys, kad vis­ko vi­siš­kai už­ten­ka ir kuo pui­kiau­siai tvar­ko­ma­si, no­riu per­skai­ty­ti ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jo, jis tai pa­sa­kė mū­sų frak­ci­jos po­sė­dy­je, ci­ta­tą: „Pro­ce­sas ne­tu­ri bū­ti toks su­dė­tin­gas, kad no­rint pa­tik­rin­ti vai­ką pen­kios ins­ti­tu­ci­jos tu­ri pra­leis­ti die­ną mo­kyk­lo­je. Su­tin­ku, kad ši prie­mo­nė vi­siš­kai pro­ble­mos ne­iš­spręs, ta­čiau tu­ri­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad ri­zi­ka bū­tų kuo mi­ni­ma­les­nė. Jei­gu mo­ki­nys ži­nos, kad mo­kyk­lo­je jį kar­tu su ki­tais mo­ki­niais bet ku­rį ry­tą ga­li pa­tik­rin­ti, ne­ma­nau, kad tai ne­su­veiks ir jis ne­pra­dės gal­vo­ti, kad ši te­ri­to­ri­ja yra ta­bu ir ten nie­ko drau­džia­mo ne­ga­li at­si­ras­ti. Ap­lin­ka vi­siems be­si­mo­kan­tiems to­je mo­kyk­lo­je bū­tų sau­ges­nė.“ Ra­gi­nu ko­le­gas pa­lai­ky­ti pa­siū­ly­mą ir tik­rai pa­da­ry­ti vis­ką, kad mo­kyk­los ne­tap­tų šių drau­džia­mų prie­mo­nių sau­go­ji­mo vie­ta. Ačiū.

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Jū­sų už­si­ra­šė pa­klaus­ti sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si T. V. Ras­ke­vi­čius.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų, ger­bia­mas ko­le­ga, mes su­pran­ta­me, di­džiu­lė pro­ble­ma. Di­džiu­lė pro­ble­ma, mo­kyk­lo­se pa­si­da­rė ne­sau­gu, nes ga­li bet kas įei­ti į mo­kyk­lą. Ži­no­me, kad mes ne­tu­ri­me kor­te­lių, ne vi­so­se mo­kyk­lose už­tik­rin­tas sau­gu­mas pa­tek­ti į mo­kyk­lą. Šian­dien bet kas ga­li pa­tek­ti, jei­gu nė­ra bu­dė­to­jo, ku­ris tie­siog pa­rei­ka­lau­tų, kas at­ei­na.

Ma­no klau­si­mas. Jūs įsta­ty­me ra­šo­te, tik­tai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui pa­rei­ka­la­vus, o jei­gu, sa­ky­si­me, įta­ria kla­sės va­do­vas ir ma­to, kad kaž­kas ga­li bū­ti kaž­kur ki­še­nė­se ir taip to­liau, ar ne­gal­vo­jo­te, kad ga­li ir pe­da­go­gas? Ir ki­tas da­ly­kas, ar ne­ma­no­te, kad, pa­si­ra­šius su­tar­tį su tė­vais, to­je su­tar­ty­je ga­lė­tų bū­ti įkel­tas ši­tas klau­si­mas, bū­tent ga­li­my­bė pa­tik­rin­ti vai­ko kup­ri­nę, jei­gu yra ga­li­mai įne­ša­mos ne­aiš­kios nar­ko­ti­nės me­džia­gos ar rū­ka­lai?

V. FIODOROVAS (DPF). Opo­nuo­jantys šiam pa­siū­ly­mui vi­są lai­ką sa­kys, kad jau ir da­bar su­tar­ty­se, jei­gu to no­ri mo­kyk­la, vi­sa tai yra įtrauk­ta. Bet mes kal­ba­me apie tai, kad pri­va­lo­mai kiek­vie­no­je su­tar­ty­je ar­ba ap­skri­tai vi­sų mo­kyk­lų vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­se ši­tas punk­tas at­si­ras­tų. Ži­no­ma, tai tu­ri da­ry­ti žmo­nės ar­ba ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už tai. Ne­ga­li bet kas bet ko­kių įta­ri­mų ve­damas pra­dė­ti tik­rin­ti daik­tus. Tu­ri bū­ti įta­ri­mai, tu­ri bū­ti at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos, tu­ri bū­ti su­da­ry­ta kaž­ko­kia ko­mi­si­ja – vi­sas tas da­ly­kas tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas, kad ne­at­si­ras­tų kaž­ko­kia sa­vi­va­lė. Bet ko­kiu at­ve­ju tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta vi­sos Lie­tu­vos mas­tu, o ne tik­tai tų mo­kyk­lų, ku­rios gal­būt ma­to pro­ble­mą. Gal­būt ki­tos mo­kyk­los ne­ma­to. Tai tu­ri bū­ti ap­skri­tai vi­so­je Lie­tu­vo­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius. Ruo­šia­si M. Da­nie­lė.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dė­ko­ju. Klau­si­mas ger­bia­mam pra­ne­šė­jui. Jūs pri­sta­ty­da­mas klau­si­mą jį po­zi­cio­na­vo­te kaip vai­kų tė­vų žmo­gaus tei­sių klau­si­mą, tei­sę jaus­tis sau­giems. O kaip apie pa­čius vai­kus ir jau­nus žmo­nes, ku­rie mo­ko­si mo­kyk­lo­je? Gal pir­ma klau­si­mo da­lis bū­tų apie tai, kaip jūs as­me­niš­kai, pa­vyz­džiui, jaus­tu­mė­tės bū­da­mas ku­ria­me nors pre­ky­bos cen­tre, kai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai vi­sus pir­kė­jus gul­do ant že­mės ir kra­to jų ki­še­nes, esą kaž­kas gal­būt kaž­ką pa­ė­mė ir įsi­dė­jo į ki­še­nę.

Jūs pui­kiai ži­no­te, kad kal­bant apie psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų pre­ven­ci­ją svar­bios yra min­kš­to­sios ir kie­to­sios prie­mo­nės. Minkš­to­sios prie­mo­nės – tai pre­ven­ci­jos pro­gra­mos, pa­si­ti­kė­ji­mo tarp ben­druo­me­nės na­rių di­di­ni­mas. O kie­to­sios prie­mo­nės, kaip vai­kų pju­dy­mas šu­ni­mis, tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos tik ta­da, kai yra aiš­ki in­for­ma­ci­ja apie ga­li­mai vyk­do­mą nu­si­kals­ta­mą vei­ką.

Tai ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Ar ne­ma­no­te, kad, užuot su­lei­dus po­li­ci­nin­kus su šu­ni­mis į mo­kyk­lą, rei­kė­tų po­li­ci­jos re­sur­sus nu­kreip­ti iš tik­rų­jų ten, kur rei­kia, tai yra į pla­ti­ni­mo tin­klus ir kar­te­lius, ku­rie ir mai­ti­na jau­nus žmo­nes psi­cho­ak­ty­vio­mis nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis? Ačiū.

V. FIODOROVAS (DPF). Aš no­rė­čiau, kad jūs taip kal­bė­da­mas apie žmo­gaus tei­ses ban­dy­tu­mė­te ir vi­so­se ki­to­se vie­to­se hi­per­bo­li­zuo­ti vi­są si­tu­a­ci­ją. Nie­kas ne­kal­ba apie tai, kad rei­kė­tų su­gul­dy­ti ant že­mės, da­ry­ti nuo­la­ti­nius pa­tik­ri­ni­mus ir vi­sa ki­ta. Bet pa­kar­to­siu tai, ką sa­kiau sa­vo pri­sta­ty­me. Jei­gu vai­kai, juo la­biau kad tai yra po­li­ci­jos at­sto­vų pa­sa­ky­ta, ži­nos, kad tai ga­li bū­ti pa­da­ry­ta, gal­būt mo­kyk­los ne­taps tų drau­džia­mų prie­mo­nių sau­go­ji­mo vie­ta.

O kal­bant apie tai, kaip aš po­zi­cio­na­vau sa­vo pri­sta­ty­mą, pra­džio­je pra­dė­jau apie tė­vus, bet pa­bai­giau vai­kais, jei­gu vis­ko klau­sė­tės. Nes nor­ma­lu, aš, kaip vai­kų tė­vas, no­rė­čiau tik­rai jaus­tis ra­mus, kad ma­no vai­kas, iš­ėjęs į mo­kyk­lą, mo­kyk­lo­je pra­leis­da­mas di­dži­ą­ją da­lį lai­ko, tik­rai ne­gaus to, kas yra drau­džia­ma.

Kal­bant apie minkš­tą­sias ir kie­tą­sias prie­mo­nes, aš su­tin­ku, gi nie­kas ne­sa­ko, kad ši­ta prie­mo­nė yra vie­toj vi­sų ki­tų. Bet šian­dien aki­vaiz­du, kad pro­ble­ma di­dė­ja, o apie tai kal­ba­me tik­tai da­bar. Ir aki­vaiz­du, kad tų prie­mo­nių, ku­rios iki šiol bu­vo tai­ko­mos, tik­rai trūks­ta. Tai pra­dė­ki­me kal­bė­ti apie tai gar­siai, pra­dė­ki­me spręs­ti, ieš­ko­ti va­rian­tų ir, ži­no­te, nu­sta­ty­ti ga­li­my­bes ar­ba prie­vo­lę įtrauk­ti tai į vi­daus tai­syk­les, juo la­biau kad ir jū­sų mi­nist­rė, at­ėju­si pas mus į frak­ci­jos po­sė­dį, sa­ko, pa­žiū­rė­ki­te, vis­kas yra ge­rai, su­tar­ty­se tai yra. Iš tos pu­sės ne­ma­to pro­ble­mos, kad į su­tar­tis jau yra įtrauk­tas klau­si­mas. Tai pa­da­ry­ki­me, kad tas klau­si­mas bū­tų vi­so­se su­tar­ty­se, ne tik­tai tų mo­kyk­lų, ku­rios tą pro­ble­mą ma­to.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Da­nie­lė. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

M. DANIELĖ (LF). La­bai ačiū. Ko­le­gos, aš jau tre­jus me­tus ši­to­je sa­lė­je kal­bu apie nar­ko­ti­kų po­li­ti­ką, apie tai, kad ji Lie­tu­vo­je yra ne­pro­por­cin­ga ir net­gi ža­lin­ga. Tai dar kar­tą grįž­tu: Jung­ti­nės Tau­tos sa­ko, kad bau­džia­mie­ji įsta­ty­mai, ku­rie yra su­si­ję su ne­di­de­lio kie­kio tu­rė­ji­mu be tiks­lo pla­tin­ti, ne­su­ke­lia to re­zul­ta­to, ku­rio mes ti­ki­mės, tai yra ne­su­ma­ži­na var­to­ji­mo, o ža­lą di­di­na. Tai aš no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad šian­dien mes su­si­du­ria­me su ža­la. Ši­tos mir­tys ir ši­tie da­ly­kai yra su­si­ję su ža­la. Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas ne­su­ma­ži­na var­to­ji­mo pa­pli­ti­mo, jis to­liau au­ga. Ji­sai di­di­na ri­zi­ką, kad jū­sų vai­kas, jei­gu jis ap­si­nuo­dys, bus tie­siog pa­lik­tas grio­vy­je, o ki­ti vai­kai pa­si­ša­lins, bi­jo­da­mi bau­džia­ko. Tai da­bar į mo­kyk­lą ne­no­rin­tys ei­ti vai­kai su­si­durs su daik­tų kra­ty­mais ir su mo­ky­to­jų kon­flik­tais. Kas bus tie tik­rin­to­jai? Kaip mo­ky­to­jai re­a­guo­ja į ši­tą nau­ją už­duo­tį jiems? Ir dar kar­tą ta­da: kaip mes, ko­dėl mums ne­už­ten­ka to, kad mo­kyk­los nu­si­sta­to tai­syk­les…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

M. DANIELĖ (LF). …vi­daus tai­syk­les, ku­rios ir api­brė­žia tai, kad ne­ga­li­mų daik­tų ne­šio­tis į mo­kyk­lą ne­ga­li­ma?

V. FIODOROVAS (DPF). Pa­­kar­to­siu, ką jau pa­sa­kiau tris kar­tus: ne vi­sos mo­kyk­los tai nu­si­sta­čiu­sios, nes kai ku­rie žiū­ri į šią pro­ble­mą kaip ne į pro­ble­mą ar­ba ne­ma­to tos pro­ble­mos. Bet aki­vaiz­du, kad dau­gė­ja at­ve­jų, dėl to rei­kia spręs­ti, ma­tyt, ir tai pa­da­ry­ti vi­sos Lie­tu­vos mas­tu.

Kal­bant apie tai, ką jūs pa­sa­kė­te sa­vo klau­si­mo pir­mo­je da­ly­je apie bau­džia­muo­sius da­ly­kus. Ši­tas įsta­ty­mas apie tai ne­kal­ba. Ga­li­ma vėl­gi su­tirš­tin­ti spal­vas, sa­ky­ti, kad čia kra­tys mo­ki­nius ir vi­sa ki­ta. Jei­gu da­bar jau kai ku­rių mo­kyk­lų vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­se tai yra nu­sta­ty­ta ir jūs ne­ma­to­te jo­kių pro­ble­mų, tai ko­dėl jūs ma­ty­si­te pro­ble­mas, jei­gu šios tai­syk­lės at­si­ras vi­sų Lie­tu­vos mo­kyk­lų ben­dro­se tai­syk­lė­se? Tai rei­kia pa­da­ry­ti, kad veik­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je, ir su­da­ry­ti ga­li­my­bes. Kai vai­kas ne kur nors grio­vy­je gu­li, bet at­ėjęs į mo­kyk­lą pra­ran­da są­mo­nę, už­rū­kęs ne­aiš­kios prie­mo­nės, iš­ve­ža­mas į li­go­ni­nę, at­ei­na tė­vai ir su po­li­ci­jos at­sto­vais lau­kia vi­są die­ną, kol ati­da­rys kaž­ko­kio mo­ki­nio spin­te­lę, ir ten ran­da di­de­lį kie­kį drau­džia­mų me­džia­gų. Bet pra­lei­džia vi­są die­ną. Ir kai kal­ba jū­sų ko­le­ga apie po­li­ci­jos re­sur­sų nau­do­ji­mą ir vi­sa ki­ta, tai šiek tiek pa­spręs­tų ir tai rei­kia tik­rai spręs­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, tur­būt skai­tė­te tam tik­ras Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das, kad vis dėl­to po­li­ci­ja ir taip ga­li pa­tik­rin­ti pa­gal Po­li­ci­jos įsta­ty­mo 21 straips­nį, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ga­li pa­rei­ka­lau­ti ir rei­ka­la­vi­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi. O šiaip klau­si­mas dėl kon­sti­tu­ci­nių rei­ka­lų. Vėl­gi Tei­sės de­par­ta­men­tas ra­šo, kad tiks­liai bū­tų nu­ro­dy­ta, kas ga­lė­tų tik­rin­ti, nes tai su­si­ję vis dėl­to su tam tik­ro­mis tei­sė­mis. Ar ne­ma­no­te, kad įsta­ty­muo­se tu­rė­tų bū­ti api­brėž­ta, ko ir rei­ka­lau­ja Tei­sės de­par­ta­men­tas, kad gal­būt ad­mi­nist­ra­ci­ja ar kaž­kas? Ga­li bū­ti vis­ko, ži­no­te, tė­vų ko­mi­te­tas ar ki­ti ga­li bū­ti nu­ro­dy­ti, ir po to si­tu­a­ci­ja ga­li bū­ti tik­rai ne­val­do­ma. Kai kas ga­li no­rė­ti su­ras­ti kie­no nors daik­tuo­se ką nors drau­džia­mo vien to­dėl, kad no­ri su­ras­ti. Ačiū.

V. FIODOROVAS (DPF). Aš su­tin­ku su ju­mis dėl tiks­li­ni­mo ir vi­sa ki­ta. Čia yra kiek­vie­no Sei­mo na­rio ga­li­my­bės teik­ti pa­siū­ly­mus, jei­gu ši­tas įsta­ty­mas, ti­kiuo­si, per­eis pa­tei­ki­mo sta­di­ją. Tik­rai bū­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti ir tai su­tvar­ky­ti taip, kaip kiek­vie­nam ar­ba di­džia­jai da­liai Sei­mo tai at­ro­do. Tai rei­kia tik­rai pa­da­ry­ti.

Dėl ga­li­my­bės tik­rin­ti – ži­no­ma, jei­gu ten vyks­ta iki­teis­mi­niai ty­ri­mai ir ki­ti da­ly­kai. Bet rei­kia pre­ven­ciš­kai pa­da­ry­ti to­kią prie­mo­nę, kad vai­kas, bet ka­da at­ėjęs į mo­kyk­lą, ži­no­tų, kad ga­li bū­ti pa­tik­ri­na­mas, ir to­dėl ne­at­si­neš­tų drau­džia­mų me­džia­gų į mo­kyk­lą, ne­už­ra­kin­tų pri­va­čio­je spin­te­lė­je, ku­rią nuo­mo­ja tė­vai, ir mo­kyk­la jos net ne­ga­li ati­da­ry­ti. Mo­kyk­la ne­tap­tų drau­džia­mų prie­mo­nių sau­gyk­la. Mes tai tu­ri­me pa­da­ry­ti, to­dėl šian­dien tei­kia­me ši­tą pa­siū­ly­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, da­bar la­bai svar­bu grei­tas re­a­ga­vi­mas, nes ga­li… Kiek­vie­nas ne­su­re­a­guo­tas at­ve­jis, tai yra, na, kaip ir šiuo at­ve­ju – vai­ko gy­vy­bė. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų da­bar trūks­ta, ypač di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų su­telk­ti ir ki­tas ins­ti­tu­ci­jas ar­ba jas at­gai­vin­ti? Pa­vyz­džiui, bu­vo ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų ins­pek­to­riai, ku­rie tu­rė­jo stip­res­nius įga­lio­ji­mus, nes da­bar ben­druo­me­ni­niai po­li­ci­jos at­sto­vai to­kių griež­tes­nių įga­lio­ji­mų ne­tu­ri. Sa­vi­val­dy­bių vie­šo­sios tvar­kos pa­rei­gū­nai tai su­stip­rin­tų, nes po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­spės re­a­guo­ti į vi­sus to­kius at­ve­jus. Ačiū.

V. FIODOROVAS (DPF). Na, ma­tyt, klai­da bu­vo pa­da­ry­ti to­kią po­li­ci­jos re­for­mą, to­dėl mes tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją. Bet mes ne­ga­li­me sa­ky­ti, ži­no­te, ne­tei­ki­te įsta­ty­mo dėl ko­kio nors di­des­nio sau­gu­mo, nes ne­tu­ri­me po­li­ci­jos. Tai gal pa­da­ry­ki­me taip, kad sau­gu­mą mes už­tik­rin­tu­me. Tai yra vals­ty­bės iš es­mės pa­grin­di­nis tiks­las – už­tik­rin­ti gy­ven­to­jų sau­gu­mą. Su­da­ry­ki­me tam są­ly­gas, kad vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios bū­tų įtrauk­tos, tu­rė­tų tin­ka­mus re­sur­sus. Čia, ma­tyt, es­mi­nis da­ly­kas. O for­ma, ar tai bus vie­no­kių, ar ki­to­kių da­ly­kų, yra ki­tas klau­si­mas. Bet čia, ma­tyt, su­si­ję ir su įsta­ty­mu, ku­rį pa­tei­kė mi­nist­rė pra­ėju­sią sa­vai­tę. Reik­tų prie jo grįž­ti ir ta­da kal­bė­tis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si.

V. FIODOROVAS (DPF). La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai. Už kal­ba T. To­mi­li­nas. Pra­šau.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai džiau­giuo­si ko­le­gų iš Dar­bo par­ti­jos ini­cia­ty­va. Kaip ma­to­me ži­niask­lai­do­je, fak­tiš­kai kas­dien tra­giš­ki įvy­kiai mo­kyk­lo­se, prie mo­kyk­lų, įvy­kiai, su­si­ję su moks­lei­viais, jau­ni­mu. Jie svai­gi­na­si ir pa­ten­ka į si­tu­a­ci­jas, kai skys­tas ta­ba­kas bū­na var­to­ja­mas kar­tu su įvai­rio­mis nuo­din­go­mis me­džia­go­mis. Aš vi­sai ne­se­niai klau­siau švie­ti­mo mi­nist­ro, koks gi pla­nas dėl mū­sų vai­kų sau­gu­mo mo­kyk­lo­se. La­bai nuo­šir­džiai nau­jas mi­nist­ras pa­sa­kė, kad pla­no nė­ra. Na, ne­ži­nau, ar mes ga­li­me sau leis­ti ne­tu­rė­ti pla­no? Aš tik­rai ir prem­je­rės klau­siau, ku­ri čia mi­nist­rė ar mi­nist­ras yra šios pro­ble­mos spren­di­mo ko­or­di­na­to­rius vals­ty­bės mas­tu. Ir­gi ne­ga­vau jo­kio kon­kre­taus at­sa­ky­mo. Na, be­lie­ka opo­zi­ci­jai im­tis šio la­bai svar­baus klau­si­mo spren­di­mo. La­bai ti­kiuo­si, kad bus ben­dras Sei­mo pa­lai­ky­mas. Mes tik­rai ga­li­me su­tar­ti įvai­riais klau­si­mais, daž­nai su­ta­ria­me, ne­rei­kia to ypa­tin­go kon­flik­to, ta­čiau vi­si su­pran­ta­me, kad pro­ble­ma mil­ži­niš­ka ir rei­kia di­des­nio su­tel­ki­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Pra­de­da­me bal­sa­vi­mo lai­ką. Kvie­čiu už­im­ti vie­tas. Ap­si­spręs­ki­me ir bal­suo­ki­me dėl ką tik pa­teik­to 2-13 klau­si­mo – įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2975. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas.

Bal­sa­vo 118: už – 94, prieš – 7, su­si­lai­kė 17. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu?

M. Da­nie­lė. Pra­šau.

M. DANIELĖ (LF). Pri­klau­so­my­bių ko­mi­si­ją pra­šau įtrauk­ti kaip pa­pil­do­mą.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me tuo­met pri­tar­ti, kad Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis ir Pri­klau­so­my­bių ko­mi­si­ja kaip pa­pil­do­ma svars­tys? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

15.48 val.

Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. XII-311 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Tuo­met tu­ri­me ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti dėl jau ap­svars­ty­tų klau­si­mų. Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083. Tai bu­vo pa­tei­ki­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 120: už – 120, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 26 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui.

 

15.49 val.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 16 ir 22 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2955 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas 2-7 klau­si­mas – Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2955. Taip pat bu­vo pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 121: už – 119, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 26 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.50 val.

Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straips­nių ir II sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-1942 13, 15, 16 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2984 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ja­me dėl 2-8 klau­si­mo – Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2984.

Bal­sa­vo 123: už – 107, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 16. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 14 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.50 val.

Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIVP-1280 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3082 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ki­me dėl 2-11 klau­si­mo – Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3082. Tai bu­vo pa­tei­ki­mas.

Bal­sa­vo 121: už – 107, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 14. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­te. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – spa­lio 31 die­na.

Pra­šau. V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, kaip pa­grin­di­nį siū­lo­me TTK. Ačiū.

PIRMININKĖ. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pa­grin­di­nis, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas pa­pil­do­mas. Ar ga­li­me pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui? Prieš­ta­rau­jan­čių ne­ma­tau, ne­gir­džiu. Pri­tar­ta.

 

15.52 val.

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 118: už – 102, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 16. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.53 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2759(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­kar­to­ki­me 1-17.1 klau­si­mą – Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2759. Bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je)

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

Bal­sa­vo 71, už – 71. Švie­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas) (Plo­ji­mai)

15.53 val.

Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-450 33 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2761(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

Dar­bo­tvarkės 1-17.2 klau­si­mas – Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2761. Bal­suo­ja­me. Taip pat pri­ėmi­mas.

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

Bal­sa­vo 71, už – 71. Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas) Už­si­re­gist­ra­vo 72. Ačiū.

15.54 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-69 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3110 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

Dar tu­ri­me pa­bal­suo­ti dėl re­zer­vi­nio 2.3 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to. Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

Bal­sa­vo 117: už – 115, prieš – 1, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Fi­nan­sų mi­nist­rė G. Skais­tė no­rė­tų re­pli­kuo­ti. Pra­šom.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­jau pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos dėl to įsta­ty­mo dėl aikš­te­lių fi­nan­sa­vi­mo.

PIRMININKĖ. Dėl Ke­lių prie­žiū­ros įsta­ty­mo?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū.

PIRMININKĖ. Yra pra­šy­mas dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš es­mės, kaip ir mi­nė­jau, įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­rei­kia nė vie­no pa­pil­do­mo cen­to. Su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru jau yra ap­kal­bė­tas ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas ir aš ma­nau, kad ji­sai tik­rai pri­tar­tų, bet vil­kin­ti taip, kaip jūs pus­an­trų me­tų vil­ki­no­te PVM įsta­ty­mą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst., na, nė­ra tik­rai pras­mės. Leis­ki­te par­la­men­tui dirb­ti sa­vo dar­bą. Ne­pra­šy­ki­me pa­pil­do­mų Vy­riau­sy­bės iš­va­dų ją ap­krau­da­mi dėl pa­pras­to, ele­men­ta­raus įsta­ty­mo pro­jek­to.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, nu­skam­bė­jo pa­siū­ly­mas dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Tai­gi tu­ri­me ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi: kas pri­ta­ria­te dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 112: už – 48, prieš – 42, su­si­lai­kė 22. Ne­pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­si bal­sa­vi­mai bai­gė­si. Tai­gi ačiū vi­siems už po­sė­dį ir po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.