Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 307
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Sveiki sugrįžę, gerbiami kolegos. Pradedame rugsėjo 26 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Aplinkos ministro Simono Gentvilo pranešimas apie Aplinkos ministerijos aktualijas
Pirmas popietinės darbotvarkės klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Į tribūną kviečiame aplinkos ministrą S. Gentvilą. Tikimės, ta jūsų būsena nesusijusi su intensyvėjančia konkurencija politiniame sezone. Prašom, ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, garbūs…
PIRMININKAS. Ministre, gal jūs norite prisėsti į Vyriausybės ložę? Bus patogiau.
S. GENTVILAS (LSF). Ne, ne, viskas gerai.
PIRMININKAS. Na, kaip pasakysite.
S. GENTVILAS (LSF). Malonu nesėdėti. Garbūs Seimo nariai, tęsiame Vyriausybės narių tradiciją pristatyti aktualijas. Šiuo atveju norėtume išskirti dvi Aplinkos ministerijos aktualijas, tai yra renovacijos ir žemėtvarkos aktualijas. Jos turbūt jums kaip vienmandatininkams arba Seimo nariams, susitinkantiems su vietos gyventojais, aktualiausios. Bet mielai atsakysiu per likusį laiką ir į kitus iškilusius klausimus, ar tai būtų gamtosaugos, ar kiti komunaliniai klausimai.
Visų pirma apie renovaciją. Daug kas keičiasi šiame procese. Mes gal kartais save plakame, kad lėtai ar dar kaip nors vyksta renovacijos procesas, bet iš esmės reikėtų padėkoti daugeliui buvusių vyriausybių, nes Lietuva jau yra renovavusi 10 % šalies daugiabučių iš 40 tūkst. Tai yra viena iš geriausiai veikiančių valstybinių programų, čia valstybė dalyvauja ir su subsidija, ir su administravimu. Tačiau noras pagreitinti renovaciją, mes turime renovuoti daugiau pastatų, reikalauja, kad mes peržiūrėtume patį modelį.
Mūsų darbo jėga yra pabrangusi, statybininkų darbo kaštai išaugę tiek, kad patys renovacijos projektai ir viešieji pirkimai neįvyksta. Kita vertus, uždarius sienas su Rytų kaimynais, nebeturime tiek darbo jėgos, todėl reikia iš esmės permąstyti renovaciją. Reikia pasižiūrėti, kaip mes žaliau tą darome ir kaip mes galime greičiau padaryti patį procesą, kad vidutinė renovacija truktų ne trejus metus, bet dvejus metus. Norėčiau pristatyti pokyčius, susijusius su skydine renovacija, ir tam sutelktus finansinius išteklius.
Kaip minėjau, šiandieninė renovacija yra iš esmės grįsta ant pastolių stovinčių statybininkų atliekamais darbais. Jau dabar yra paskelbta kvietimų visai renovacijai pereiti – ir projektuoti, ir statybinėms medžiagoms gaminti, ir patiems namams atnaujinti – prie vadinamosios skydinės renovacijos. Nuotraukoje matote, kaip korpusas kaip lego detalė yra pagamintas gamykloje, atvežamas ir priklijuojamas prie pastato. Taip atrodys nemaža dauguma renovuojamų pastatų, turinčių pakankamai erdvės sunkiajai technikai privažiuoti. Tuo būdu mes galėsime renovaciją atlikti ir žiemos metu. Tuo būdu mes išvengsime klaidų statybų aikštelėje, nes patys gaminiai bus jau pagaminti gamykliniuose sandėliuose, ir tai sumažins poreikį darbuotojų, kurie stovi atvirame ore ant pastolių. Kad tai įvyktų, jau dabar yra paskelbti šešių pastatų atnaujinimo projektai. Pilotiniams projektams – trims švietimo pastatams, trims gyvenamiesiems pastatams ir vienam administraciniam Turto banko pastatui – yra suteikta 10 mln. eurų parama. Didelis intensyvumas, kad mes išsibandytume klaidas arba galimybes. Taip pat įvairioms įmonėms, kurios daugiausia gal gamina karkasinius namus, yra dabar paleistas kvietimas prisitaikyti savo gamybą tokiems korpusams gaminti. Į tai gali pretenduoti dauguma Lietuvos statybinės produkcijos – karkasinių namų, modulinių namų – gamybos įmonių ir ateityje pradėti gaminti tiek renovacijos projektams, tiek naujos statybos projektams. Kad paklausa atsirastų, lygiagrečiai mes paleidžiame 200 mln. eurų paramą daugiabučių namų renovacijai. Ir tai yra žinutė, kad nuo šiol projektuotojai, administratoriai pradėtų galvoti tiktai apie projektus, kurie yra susiję su skydine renovacija.
Šitie pokyčiai leis mums pakelti dabartinį užbaigiamų namų, patvirtinamų baigtų pastatų skaičių 2025 metais iki tūkstančio daugiabučių namų. Dėl tokio skaičiaus namų ir projektų mes esame paleidę kvietimus. Jau nebėra finansuojama C energetinė klasė, B klasė yra irgi išeinanti kaip energetinio efektyvumo klasė, o fokusuojamės į A klasę. Norime tikrai padrąsinti A energetinės klasės projektuotojus. Sąmatos tikrai nėra didelės, gal tiktai dešimtadaliu skiriasi, bet iš esmės užprogramuoja ir žymiai geresnes ventiliavimo sąlygas, nes įeina ir vėdinimo, ir rekuperacijos sistemos, ir sąnaudos tikrai yra mažesnės, todėl, na, su dabartiniais pinigais, dabartinėmis technologijomis mes sugebėsime už dvejų metų jau baigti beveik tūkstantį daugiabučių. Kaip tai finansuosime? Parlamente dažnai šnekama apie Europos RRF fondo priemonę, tai iš jos esame renovacijos įvairiems segmentams skatinti gavę 300 mln. eurų, papildomai Modernizavimo fondo, nacionalinio biudžeto ir privačių lėšų priedai. Renovacijos naujovės, kad pagreitintume patį procesą, kad tiksliau susiplanuotume, numestume irgi daug derinimo su APVA ir valstybe. Daugiabučių administratoriams, savivaldybių komunalininkams, butų ūkiams nuo šių metų prasideda finansavimas, ne konkretus procentas, o kompensacija už kvadratinį metrą renovuoto pastato ir pakeltos energetinės klasės. Tas fiksuotas įkainis jau yra labai būdingas saulės moduliams įrengti, kaip žinome, už instaliuotą kilovatvalandę… kilovatą galios yra mokamas fiksuotas įkainis šilumos siurblio, tai lygiai taip pat renovacija, nuo šiol pereiname prie fiksuoto įkainio už renovuotą kvadratinį metrą, pakeltą energetinę klasę ir skirtingo tipo, dydžio namuose.
Naujovė yra ne tik tai, kad renovuojame kitaip, bet ir pradedame renovuoti medžiagomis, kurios yra organinės kilmės. Prieš 2 savaites Akmenėje atidaryta „Vakarų medienos grupės“ didelių korpusų surinkimo gamykla leidžia mūsų karkasininkams, skydininkams, įvairioms gamybos įmonėms patiekti rinkai nemažą kiekį organinių medžiagų, taip mes sprendžiame nemažai kitų įsipareigojimų, kaip klimato kaitos įsipareigojimai, nes užrakiname medienoje sukauptas anglies molekules žymiai ilgaamžiškesniuose produktuose. Bet su šita renovacija, kuri bus irgi į organiką orientuota, mes pereiname į naują etapą, tai yra medinės statybos sugrąžinimas į naują statybą. Kairėje matote urėdijos pilotinį projektą, tai netrukus prasidės ranga ir statyba Vievyje, 300 darbuotojų bus statoma centrinė būstinė iš esmės tiktai medinės statybos. Vyriausybė ką tik yra priėmusi nutarimus, kurie įpareigoja valstybės užsakomais pinigais projektuoti pastatus bent iš 50 % organinių statybos medžiagų. Džiugu, kad penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pakeitė gaisrinius reikalavimus ir žymiai aukštesni, žymiai didesni pastatai nuo šiol bus galimi statyti medinės konstrukcijos.
Antroji tema, kurią norėčiau aktualizuoti ir pristatyti, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos pertvarka arba iš esmės Žemės įstatymo pokyčiai. Tai yra institucija, kuri, švelniai tariant, nepateisindavo visuomenės lūkesčių gana stipriai ir ilgai užsitęsusiomis žemės grąžinimo paslaugomis tiek savivaldai, tiek verslui, tiek gyventojams. Todėl ryžtas yra reformuoti, reorganizuoti Nacionalinę žemės tarnybą taip, kad nuo kitų metų jinai jau būtų visavertė institucija ir teiktų daug geresnes paslaugas.
Kaip tai įvyks? Nuo sausio mėnesio savivaldybėms miestuose, miesteliuose atiteks 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės. Šiandien Valstybinis žemės fondas yra apie 1 mln. hektarų. Tai leis savivaldybėms priartinti sprendimus prie gyventojo, prie verslo arba prie savo valstybinių projektų. Tai leis sutrumpinti procedūras ir daryti jas racionalesnes, o kartu ir efektyvesnes.
Norėčiau pademonstruoti keletą pavyzdžių. Visų pirma, savivaldybės yra atsakingos už bendruosius, specialiuosius planus. Savivaldybių merai, architektai ir tarybos sugalvoja miesto plėtros viziją. Ji nugula į esminius dokumentus, bet įrankiai, kurių reikėdavo savivaldybėms, tai yra žemės valdymas, būdavo Nacionalinėje žemės tarnyboje. Jeigu savivaldybė suplanuodavo aikštelę daugiabučio kieme, visgi reikėdavo atsiklausti valstybės, ar galima tai daryti. Šiuo atveju nebereikės tų dalykų daryti, nes pati savivalda tampa vakarietiška ir pati savęs nebeturės atsiklausti. Procesai gerokai pagreitės, o kartu ir nebeturėsime tokių padarytų klaidų, kurias mes matome žiedinėse savivaldybėse – rėžiniai kelių metrų pločio ir kelių šimtų metrų ilgio sklypai, kurie sujaukia visą mūsų priemiesčių arba miestų darnią plėtrą.
Antrasis pavyzdys. Nauju įstatymu sausio 1 dieną mes suteikiame galimybę sklypus formuoti prie pastatų, kurie seniai seniai buvo apleisti ir taip buvo užmarinuotos didelės teritorijos. Tai buvusios gal po sovietmečio žlugusios didelės industrinės įmonės, prie kurių nebuvo galima formuoti sklypų ir pakeisti jų paskirties. Tikrai po sausio 1 dienos naujų žemės nuomos sutarčių sudarymas leis atgaivinti daugelį Lietuvos miestų apleistų pramoninių teritorijų. Miestams perdavus žemę, miestai galės planuoti savo renovaciją kaip kvartalinę renovaciją, nes turės įrankį iš karto planuoti socialinę infrastruktūrą, neatsiklausiant valstybės, ką daryti konkrečiame kieme arba dar kažkur.
Sustiprinę vandentvarkos įmones nauju įstatymu praeitą lapkritį, mes davėme šansą savivaldybių vandentvarkininkams investuoti ir skaičiuoti investicijas daugiabučiuose. Todėl stiprios savivaldybės bus įgalios renovuoti kvartalais, nes anksčiau galvota, kad iš Vilniaus koridorių bus įmanoma suplanuoti kvartalinę renovaciją. Tai iš esmės buvo neteisinga, nes tik stipriai įgalinta savivalda gali galvoti apie savo teritoriją ir planuoti.
Savivalda su teisėmis gauna ir pareigas. Savivaldybės dažnai negalėdavo tvarkyti valstybinės žemės, negalėdavo nustatyti teršėjų, generuoti. Šiuo atveju miestų teritorijos bus prižiūrimos pačių savivaldybių, nes savivaldybės tampa atsakingos. Tokios nejaukios istorijos kaip Kauno Nemuno tarša abipus Nemuno, kai Kauno savivaldybė atsisakinėjo, kad tai yra ne mūsų tarša ir mes neimsime ir netvarkysime, nors ir su valstybės pinigais, bus praeitis, nes pati savivaldybė atsakinga už valstybinę žemę, pati bus įgalinta ir tvarkyti, ir susitvarkyti teritorijas.
Kokią tai naudą atneš miestams ir gyventojams, kartu ir verslams? Visų pirma, daug daug apleistų miesto teritorijų bus galima atnaujinti. Taip mes sumažinsime plėtrą į priemiesčius, išnaudosime esamą infrastruktūrą tiek gatvių tinklo, apšvietimo tinklo, viešojo transporto tinklo, vandentvarką, šilumos tiekimą taupydami priemiesčių plėtrai, nes kol kas dabar priemiesčių plėtra tokia įgalinta dėl to, kad sunku kartais išsiplėsti mieste arba regeneruoti teritorijas. Mes tikrai sutaupysime savivaldybių lėšų.
Šiandien net 50 % miestų žemės yra nesuformuota. Vadinasi, faktiškai savivaldybės rūpinasi tomis teritorijomis, už jas negauna pajamų, dažniausiai žemės nuomos mokesčio, arba neprivatizuoja. Naujas įstatymas leidžia tai padaryti. Ir tai leistų irgi privačiame versle išjudinti maždaug, įvairiais skaičiavimais, milijardines suplanuotas investicijas dėl to, kad jos yra tiesiog neįgalintos, nes pastatai negali būti rekonstruoti ar perstatyti be sklypo.
Pabaigai paskutinė skaidrė. Nuo sausio 1 dienos, kas susiję su miestais, miesteliais, gyventojams ir verslui reikia kreiptis jau nebe į Nacionalinę žemės tarnybą. Žemės nuoma, žemės panauda, servitutų nustatymai miestuose, sutikimai statyboms, derinimai bus atliekami savivaldybėse. Savivaldybės pakeis Nacionalinę žemės tarnybą. Kartu Statybos inspekcija perima kontrolę iš Nacionalinės žemės tarnybos ir jai galima teikti skundus dėl nelegaliai užimtos valstybinės žemės, užtverto servituto ar kitų iki tol atliekamų žemės naudojimo kontrolės funkcijų, kurias atlikdavo Nacionalinė žemės tarnyba.
Tiek aktualijų šiomis dviem temomis. Mielai atsakysiu į klausimus šiomis temomis ir kitomis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų paklausti nori gana nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia L. Girskienė. Jos salėje nematau. Tada klausia D. Kepenis iš tos pačios frakcijos. Gerbiamas Dainiau, prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, paskutiniu laiku miškas tapo tyru, kuriame medžiotojai šeria ir taip dirbtinai daugina gyvūnus, o po to pramogauja juos naikindami. Selekciniai klausimai nueina į antrą planą ir medžioklė praranda tikrąją savo paskirtį. Šiaip pagrindinis medžiotojų tikslas turėtų būti gyvulių selekcija, o dabar tai tapo pramoga juos dirbtinai dauginant ir po to žudant. Tendencija yra tokia, kad gyvūnai yra paliekami nelygiomis sąlygomis. Ginklai tobulėja, tampa vis galingesni, o dabar dar bus, ko gero, ir su naktiniais taikikliais. Ar ne laikas grįžti prie pagrindinės medžiotojų misijos – gyvūnų selekcijos – ir pereiti prie periodinės medžiotojų atestacijos? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Dainiau, jūs, rodos, esate Valstiečių ir žaliųjų partijoje, bet jūsų klausimas visiškai nederintas, man atrodo, su jūsų bendruomene. Tai net nežinau, iš kurios pusės pradėti. Visų pirma, medžiotojai ne žudo, bet medžioja, visų antra, medžiotojai tikrai atlieka atestaciją ir saugos kursus kas penkerius metus išeina.
Taip, medžioklė yra garbingas užsiėmimas, bet medžiotojų būreliai turi įpareigojimą ir užsiimti gyvūnų reguliavimu. Per pastarąjį laikmetį iš tikrųjų gyvūnų gausa, kai kurių kanopinių gyvūnų, stipriai padidėjo. Tarkime, Aplinkos ministerijos licencijuojamų briedžių arba tauriųjų elnių šiuo metu išmedžiojama yra tik trečdalis, dėl to skundžiasi ir ūkininkai, skundžiasi ir miškininkai. Todėl tikrai norėtųsi didesnio medžiotojų entuziazmo, kalbant ne apie afrikinio kiaulių maro suvaldymą, bet būtent ir apie kitų kanopinių gyvūnų, nes konfliktų turime ir iš ūkininkų, ir iš miškininkų.
Bet tikrai jūsų pasisakymo tie skambūs žodžiai, kad medžiotojai kokia nors neteisinga veikla užsiima, pasitikrinkite su gerbiamu J. Jaručiu ar kitais medžiotojais savo frakcijoje, man atrodo, gausite geresnius atsakymus už mano.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Klausia medžiotojas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, iš tiesų svarbu yra tai, ką jūs čia pristatėte, ir betonas, ir skydinė renovacija, bet štai vasaros viduryje atsitiko su vienu skydu Pilvės užtvankoje ir reakcija iš tiesų labai liūdina. Vis dėlto matėsi ir jūsų tarnybų… Kodėl taip atsitinka? Vis dėlto Aplinkos apsaugos įstatyme yra prievolė aktyviai reaguoti, kad būtų užkirstas kelias ir nebūtų padaryta didelė žala, ypač gamtai ir gyvajai gamtai šiuo atveju. Ir kokie tie aktyvūs veiksmai, žinant, kad Žuvininkystės tarnyba neturi pajėgumų? Kur tie ekspertai, galimybė nusipirkti paslaugas, įtraukti bendruomenę ir visa kita, kad būtų išgelbėti tie tūkstančiai žuvų?
Toks vaizdas, kad viskas įvyksta po laiko. Čia kalbu ir apie gaisrą po plastiko atliekų, gaisrą po pavojingų atliekų… Šiuo atveju po užtvankos sugriuvimo praėjus beveik pusei metų dabar bandoma surasti kaltus. Kodėl taip vyksta? Kodėl žmonės, skambinę tarnyboms, sulaukia tokių pareiškimų…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …skambindami 112, kad tai yra ne jų reikalas, kad jie ne policija, ne gaisrų gesinimas. Kokia čia yra problema ir kokių žingsnių ruošiatės imtis, kad taip neatsitiktų ateityje? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paliesti vakarykštę temą. Lietuvoje užtvankų yra labai daug ir dauguma jų yra kritinės būklės, nes savininkai, tarp jų ir valstybė, ir savivaldybės, nesirūpina. Šiuo atveju tai buvo privatus tvenkinys, valdomas UAB „Karpis“. Prieš pusantrų metų, tai yra pernai metų kovo 16 dieną, Kazlų Rūdos savivaldybė, tas pats meras, kuris čia garsiai vakar šaukė, jau prieš pusantrų metų žinojo, kad užtvanka yra avarinės būklės, ir pusantrų metų įmonė su savivaldybe derino avarinės būklės remonto projektą. Su savivaldybe. Galiausiai užtvanka griuvo ir pradėjo sekti. Mūsų aplinkosaugininkai ir baudė, ir nuo rugpjūčio mėnesio įpareigojo įmonę susitvarkyti, bet kai jau pradėjo vanduo sekti labai stipriai, tai buvo įpareigojimas palaikyti lygį, sekinti bent po 20 centimetrų per dieną, kad nebūtų per didelio nuokryčio. Ir galiausiai, kai įmonė neįdėjo pakankamai pastangų, rugpjūčio 23 dieną buvo kreiptasi į Žuvininkystės tarnybą, ši tą pačią dieną atsakė, kad neturime ir nepadėsime. Čia yra įstaiga, priklausanti ne mūsų ministerijai, tai aš nesiimu vertinti. Bet jeigu dabar klausimas, kas kaltas? Visada kaltas yra tas, kas užsiima ta veikla. Visų pirma tai ūkinės veiklos vykdytojas, šiuo atveju kaltas tvenkinio savininkas, atliekų tvarkymo įmonėje – tai atliekų tvarkymo įmonė. Valstybinės institucijos kontroliuoja ir mes tikrai galime dokumentuoti, kad tai buvo iš anksto žinoma, prieš pusantrų metų nustatyta avarinė būklė, neremontuota, perspėta ir taip toliau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas dėl suintensyvėjusio miškų kirtimo, nes šiuo metu matome, kad daugelis dalinasi ir socialiniuose tinkluose, ir aš pats buvau grybauti, mačiau, kad tikrai intensyviau vyksta tas kirtimas. Gal jūs turite duomenų, su kuo tai susiję? Ar čia atėjo laikas tam miškui? Ar tai dėl kažkokių nudžiūvusių medžių, kenkėjų? Kaip jūs galite tai pakomentuoti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Nežinau. Tuose miškuose, kur grybauju, nevyksta kirtimas. Tai dabar tas suintensyvėjimas, kas čia? (Balsai salėje: „Rezervatuose!“) Ne, ne rezervatuose. Bet aš labai perspėju dėl to, kad socialinė medija nėra patikimas šaltinis. Apie tai kalba daugelis žurnalistų, nes visuomenės informavimo priemonės atsako ir savo licencijomis, ir žurnalistai turi atsakomybę. Kas skleidžiama socialinėje medijoje, patikrinti niekas negali. Vadovautis kaip Seimo nariams socialinių medijų žinutėmis yra neatsakinga. Miškų kirtimas vyksta pagal miškų kirtimo normą valstybiniuose miškuose. Privačiuose miškuose kirtimas tikrai yra apstojęs, nes medienos kainos yra kritusios trečdaliu. Kai kur yra atliekamas sanitarinis miškų kirtimas, nes matote, į Vilnių leidžiantis lėktuvu matosi visas džiūnantis Pavilnių regioninis parkas, Ignalina ir kiti regionai. Dėl šiltų žiemų, sausų vasarų spygliuočiai nebegali apsiginti ir masiškai džiūna, nes parazitų kartos didėja. Yra ir purškimas vykdomas, kai kur kirtimas, tai tikrai yra vykdoma ir apie tai yra informuojama. Bet aš tikrai nesutinku. Jeigu turite kitą statistiką arba nelegalų kirtimą… Nelegalių kirtimų labai, labai, labai mažai pasitaiko, tai yra išskirtiniai atvejai, kai kirtimas vykdomas nelegaliai. O kad socialinė medija bando perteikti, kad čia, Lietuvoje, vyksta chaosas, tai tikrai paneigiu tą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas ministre, mano klausimas, be abejo, su nauja sritimi, kuri dabar yra Aplinkos ministerijos koordinavimo sritis, tai žemėtvarkos klausimai. Noriu jūsų ir vertinimo, bet tikiuosi ir proaktyvaus veiksmo, kalbant apie žemės grąžinimą Vilniaus mieste. Pirmiausia Vilniaus miestas dar prieš kurį laiką įvertino visą turimą savo laisvą žemės fondą, įvertino savo miesto poreikius ir plėtros poreikius, tam tikras teritorijas, neužimtas valstybines žemes, paskelbė, kad čia bus grąžinami sklypai. Naujų 13 teritorijų yra suprojektuota, patvirtinta ir vis dar yra Vilniaus mieste. Mūsų tarybos nariams pasiteiravus, kada miestas perduos Nacionalinei žemės tarnybai, meras atsakė – niekada. Tai buvo paskelbta žmonėms viešai apie tas teritorijas Vilniuje. Žmonės, pretendentai, kurie tikisi, kad kartu su teisėkūriniais pokyčiais jie galės pasirinkti ir tas pasirinkimas bus realus…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …bet miestas dabar vėl įvaro mus į tokią situaciją, kuomet ir laiko neturime daugiau, ir vis dėlto reikia mums padirbėti, kad taip neatsitiktų, kad žmonės negalėtų ir neturėtų iš ko pasirinkti, kaip kad buvo, tarkime, Kaune.
S. GENTVILAS (LSF). Kaune gal atvirkščiai buvo. Atsirado sklypai tada, kai atsirado kažkoks įgaliotinis. Tai čia tarnybos tegul dirba savo darbą. Bet labai keista, kai taip sparčiai padaryta ir su įgaliotiniais Vilniuje.
Labai atsakingai, gerbiama Rita, pasakysiu, vakar buvome susitikę su Vilniaus meru V. Benkunsku, tai Vilniaus savivaldybė perduos pakankamai sklypų šį rudenį ir pakankamai sklypų gyventojų nuosavybės grąžinimui žiemos periodu, ir įvyks du susirinkimai, tai lapkritį ir galimai vasarį. Vasarį mes planuojame atsiskaityti su visais gyventojais dėl pakankamai sklypų arba pakankamai ploto. Taip, Vilniaus savivaldybė turi kai kuriuos sklypus, kuriuos šiandien yra suformavusi miesto centrinėje dalyje, ir turbūt persigalvos ir nepateiks jų, mes negalime jų įpareigoti.
Bet žinutė bus gyventojams, vilniečiams, ir iš esmės valstybės garbės reikalas, kad restitucija Vilniuje, žemės grąžinimas, žemės reforma bus užbaigta kovo, balandžio mėnesį. Bus su visais gyventojais atsiskaityta. Ar jie ims? Jų valia, ar jie ims sklypus, ar jie ims kompensaciją mišku, ar jie ims kompensaciją pinigais, bet valstybė ir Vilniaus savivaldybė bus padariusi ir mes būsime padarę visus namų darbus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui A. Mazuroniui už galimybę paklausti pono ministro S. Gentvilo.
Iš pradžių prieš klausimą noriu replikuoti, kodėl mėgstate tik girtis? Sakote, 10 % daugiabučių per 15 metų renovuota, net mažiau nei 1 %, tai čia 10 % turėtų būti per metus ir tai dešimties metų reikėtų. Aš nematau čia progos jums girtis, čia reikia atgailauti. Kaip ir sakė kandidatas į prezidentus M. Varaška, jeigu jau reikės Prezidentui užsiimti šiais darbais, tai kam ministras reikalingas? Jums klausimas dėl sklypų formavimo. Sakote, nesuformuoti sklypai ir viską perleidžiate savivaldybėms. O ar kreditus duosite savivaldybėms ilgalaikius, trumpalaikius, kad jos tai susitvarkytų?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Ne save pagirsiu, bet jūsų šlovingą Darbo partiją. Ten buvo toks gerai atmenamas ministras V. Mazuronis. Jo pastangomis, jo komandos pastangomis renovacija tikrai pajudėjo, bet 10 % šalies namų renovuoti kasmet – tiek neužteks nei statybinių medžiagų, nei sunkvežimių, nei statybininkų rankų, tai nerealu. O savivaldybės, gavusios žemę, tikrai turės galimybę formuoti. Kaip sakiau šiandien, atsiverskite regia.lt, pasižiūrėkite, Žvėryne turbūt ketvirtadalis žemės sklypų nesuformuota aplink namus, ką jau kalbėti apie kitus. Jeigu net Vilniuje tai nepadaryta, tai faktiškai yra žemė naudojama, savivaldybė ją prižiūri, jinai, sakykime, naudojama be teisės naudoti. Man atrodo, savivalda tikrai gali susitvarkyti, o gyventojai ir apsitverti, ir aikšteles įsirengti. Tai naujos galimybės savivaldai persitarti su gyventojais, kur yra jų nuosavybės ribos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Ir paskutinis labai glaustą klausimą klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, dabar savivaldybės inventorizuoja kelius ir iš tikrųjų derinimas labai sudėtingas, reikia registruotais laiškais. Ar nemanote sugalvoti kokią paprastesnę sistemą? Kai kurios savivaldybės apskaičiavo, reikia 0,5 mln. eurų tam, kad informuotų gyventojus. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Labai geras klausimas. Jeigu norite, Seimo nariai, tapti ekologiškesni, nueikite į puslapį epristatymas.lt, užsiregistruokite ir turėkite e. pristatymo elektroninę dėžutę. Jus akimirksniu pasieks informacija. Be registruotų laiškų, sutaupysite ir popieriaus, ir laiko, ir žinosite visą aktualią informaciją, tai aš garantuoju. Mes esame apskaičiavę, kad buvo iki 10 % šalies gyventojų, turinčių e. pristatymo dėžutes. 90 % yra nepatogu dėl to, kad jie emigravę, gyvena ne ten, kur deklaravę, ir taip toliau. Tai paraginkite ir savo savivaldybės gyventojus, ir kitus naudotis ta Registrų centro sukurta paslauga.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, ministre. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Labai jums dėkoju. Linkime greičiau pasveikti.
14.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lyros Jakulevičienės, Gedimino Sagačio ir Editos Žiobienės kandidatūrų siūlymui į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3070 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lyros Jakulevičienės, Gedimino Sagačio ir Editos Žiobienės kandidatūrų siūlymui į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3070. Pranešėja – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lyros Jakulevičienės, Gedimino Sagačio ir Editos Žiobienės kandidatūrų siūlymui į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus“ projektą. Kandidatai buvo atrinkti pagal patvirtintą atrankos procedūrą, jie buvo patvirtinti kaip tinkantys ir atitinkantys visus reikalavimus. Toliau Vyriausybė jau atitinkamai pateikė šitas tris kandidatūras suderinti su Prezidentu ir, Prezidentui pritarus, yra teikiama Seimui. Jeigu Seimas pritartų, tuomet jau Vyriausybė galėtų priimti galutinį sprendimą ir pateikti šitą sprendimą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Tai aš nė kiek neabejoju, kad kiekvienas iš kandidatų prisistatys pats ir galės atsakyti į klausimus taip, kaip įprastai būna tokio teikimo metu. Kokios nors papildomos informacijos pridurti turbūt daugiau neturėčiau. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, Ministre Pirmininke. Į tribūną kviečiame prisistatyti L. Jakulevičienę.
L. JAKULEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju už galimybę prisistatyti. Savo prisistatyme norėčiau akcentuoti tris pagrindinius dalykus, kurie, man atrodo, yra svarbūs pretenduojant į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigas.
Pirmas dalykas, kurį norėčiau akcentuoti, yra tai, kad daugiau kaip 25 metus dirbu žmogaus teisių srityje. Pradėjau dirbti šitoje srityje, kuomet Lietuvoje dar tik kūrėsi žmogaus teisių institucijos, teko prisidėti prie kai kurių iš jų kūrimosi, prie kai kurių nevyriausybinių organizacijų steigimosi ir per šį ilgą laikotarpį sukaupiau daugiau negu 20 metų teisinio darbo patirties šitoje srityje. Mano patirtis tikrai yra labai įvairi, ne vien tiktai su viena kokia nors žmogaus teisių sritimi, bet su įvairiomis. Iš esmės dviem kryptimis dirbau per visą šitą laikotarpį – akademinė veikla, tai yra įvairūs tyrimai žmogaus teisių srityje, dėstymas, mokymai, įskaitant ir mokymus teisėjams, ir, be abejo, analizė visų teismo sprendimų, įskaitant ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Paraleliai visuomet dirbau su labai konkrečiais klausimais: su atskirų socialinių grupių žmogaus teisių padėtimi, teko konsultuoti ir valstybės institucijas, ir pačius asmenis ir, kaip minėjau, prisidėti prie kai kurių organizacijų žmogaus teisių steigimo Lietuvoje, jų stiprinimo, pavyzdžiui, net prie nemokamos teisinės pagalbos atsiradimo Lietuvoje modelio ir taip pat įvairių nuomonių teikimo tiek valstybės institucijoms, tiek ir teismams. Taigi šita patirtis per daugybę metų man leido iš tikrųjų gerai susipažinti su įvairiomis žmogaus teisių sritimis ir savo žinias, savo patirtį gilinti.
Antras aspektas, kurį norėčiau akcentuoti, manau, tikrai turiu gana unikalią patirtį, kuri vėlgi reikalinga būnant Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, tai yra mano tarptautinė patirtis. Teko ne tik ekspertauti, bet ir darbuotis daugiau kaip 15 metų Jungtinių Tautų skirtingose organizacijose, taip pat šiuo metu dirbti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros valdymo organuose ir Europos Komisijoje prieš netoleranciją ir rasizmą. Ši tarptautinė patirtis tikrai leido man suprasti, pamatyti tuos iššūkius, su kuriais susiduria skirtingos valstybės. Visgi teismas nagrinėja ne vienos valstybės, o skirtingų Europos valstybių žmogaus teisių problemas, ginčus. Ta patirtis vėlgi, manau, yra labai naudinga, nes man leido matyti valstybių rastus sprendimus, kaip subalansuoti individo, visuomenės ir valstybės interesus.
Trečias aspektas, kuris man pačiai turbūt yra labai svarbus ir kurį norėčiau akcentuoti, tai vėlgi 25 metai profesinės veiklos, asmeninio laiko, skirto žmogaus teisių sričiai, turbūt ne šiaip. Nesu atsitiktinė kandidatė, čia du kartus jau buvau atrinkta pretenduoti į šį teismą, bet esu šioje veikloje tiek daug metų nuosekliai dirbdama būtent dėl to, kad tikrai tikiu žmogaus orumo užtikrinimo svarba kiekvienai visuomenei. Tikiu, kad galima surasti tą pusiausvyrą tarp individo, visuomenės ir valstybės interesų.
Taip pat per tą laikotarpį, be abejo, susiformavo mano vertybinės nuostatos ir tam tikras principingumas, visgi reikalingas tam, kad ne formaliai, o realiai spręstume žmogaus teisių klausimus įvairiose valstybėse.
Dėkoju už galimybę prisistatyti. Jeigu bus klausimų, tikrai būsiu dėkinga ir pasirengusi į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kandidate. Išklausysime visų trijų kandidatų ir tuomet pereisime prie klausimų ir atsakymų. Prašom grįžti į savo vietą.
Dabar į tribūną kviečiame prisistatyti G. Sagatį.
G. SAGATYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ačiū už galimybę prisistatyti. Beveik prieš dešimt metų šioje salėje man buvo patikėta tikriausiai viena svarbiausių mano gyvenimo misijų, tai yra vykdyti teisingumą Lietuvos Respublikos vardu. Tikiuosi, kad per šiuos dešimt metų pavyko užsitarnauti tiek Lietuvos teisininkų bendruomenės, tiek kolegų teisėjų pasitikėjimą. Išties tai rodo mano skyrimas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariu, mano delegavimas į Tarptautinį Hagos teisėjų tinklą, o man kol kas svarbiausias ir širdžiai mieliausias teisėjų bendruomenės įvertinimas yra mano išrinkimas Teisėjų asociacijos, jungiančios visų jurisdikcijų visų grandžių, pakopų Lietuvos Respublikos teismų teisėjus, pirmininku.
Jeigu valstybės kūrimą reikėtų prilyginti namo statybai, aš teisėjo darbą prilyginčiau apdailininko profesijai, kai tu negali nuspręsti dėl sienų aukščio, negali nuspręsti dėl mūro sudėties, bet nuo tavo darbo tikrai labai priklauso, kaip jausis šiame name gyvenantis žmogus.
Dirbdamas kasacinės instancijos teisme aš turėjau prisiimti asmeninę atsakomybę per konkrečius sprendimus tiek už tarptautinių žmogaus teisių standartų diegimą Lietuvos teisinėje sistemoje, tiek už nacionalinių žmogaus teisių standartų kūrimą. Bėgant metams ir kaupiantis patirčiai, matau prasmę pačiam kurti tarptautinius žmogaus teisių standartus. Štai todėl aš esu čia, prieš jus, šioje garbingoje tribūnoje, kaip vienas iš trijų kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. Dalyvauju atrankoje, nes matau didelę Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo darbo prasmę ir jaučiuosi šiam darbui pasiruošęs.
Trumpai apie prasmę. Man, kaip teisininkui, turbūt nieko nėra svarbiau, kaip užtikrinti žmogui galimybę jaustis oriam ir saugiam, pradedant nuo privačios erdvės, baigiant suvokimu, kad valstybė be reikalo nesikiš į tavo teises ir interesus, o jeigu kas nors tai padarys, tave apgins nuo to besikišančiojo. Šiandien, ne paslaptis, Vakarų civilizacijai, paremtai žmogaus teisėmis, teisės viršenybės principu, demokratija, iš tiesų kyla daug grėsmių, ir aš esu įsitikinęs, kad nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų išminties labai priklausys Europos žmonių gyvenimo kokybė ir visas mūsų kontinento saugumas. Taigi tai yra prasmė, dėl kurios aš kandidatuoju, dalyvauju šitoje atrankoje, norėdamas pats įnešti savo indėlį į Europos teisinės architektūros kūrimą.
Dabar apie pasiruošimą. Manau, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas privalo būti, pirma, kompetentingas, tai yra savo srities profesionalas. Antra, turėti neabejotiną, neginčijamą reputaciją valstybėje narėje, kuri jį skiria, čia yra mažų mažiausia. Trečia, turėti suvokimą apie tarptautinius santykius ir diplomatiją. Manau, kad aš šituos tris kriterijus atitinku. Nuo pat studijų baigimo, pradedant mano moksliniu darbu universiteto Teisės fakultete, tyrinėjau Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimą tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, tyrinėjau, kaip ji veikia visose žmonių gyvenimo srityse, o konkrečiausiai ir tiksliausiai – būtent šeiminio gyvenimo srityje. Kaip universiteto lektorius ir jau kaip praktikuojantis teisėjas, prieš tai advokatas, Seimo kanceliarijos darbuotojas, dalyvavau kvalifikacijos kėlimo mokymuose pats keldamas kitų profesionalų kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Iš tiesų didžiuojuosi būdamas pripažintas Europos teisininkų kvalifikacijos kėlimo institucijų, tokių kaip Europos teisės akademija Vokietijoje, Europos teisminis tinklas, buvau Europos Sąjungos TAIEX programos asocijuotu lektoriumi, taip pat Europos Tarybos žmogaus teisių programos HELP lektoriumi. Taigi, dalyvauju teisininkų kvalifikacijos kėlimo mokymuose tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Manau, jeigu būčiau paskirtas į šitas pareigas, aš toliau vykdyčiau tą pačią iš esmės misiją, tai yra tarnaučiau žmogui, žmogaus orumui, žmogaus apsaugai, o pagrindinis principas, kurio mane, kaip teisėją, kaip jauną teisėją, išmokė vyresni kolegos, yra toks: pagarba įstatymui ir jautrumas atvejui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kandidate. Per šoninį mikrofoną V. Aleknaitė-Abramikienė dėl vedimo tvarkos. Ne jūsų, jūs galite į savo vietą eiti. Labai dėkui.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiami kandidatai, kaip simboliška, mes dabar susipažįstame su Lietuvos Respublikos kandidatais į Žmogaus Teisių Teismą, o pas mus salėje svečiuojasi žmogus, kuris galėtų labai daug pasakyti tuo klausimu – garsus Sakartvelo teisininkas, pagrindinio opozicinio televizijos kanalo „Mtavari“ įkūrėjas, ilgametis vadovas N. Gvaramija. Jis, deja, metus praleido ne kur kitur, o Sakartvelo kalėjime ir dabar yra laisvas, mes jį sveikiname. Kartu yra jo nuostabioji žmona S. Liluašvili, kuri įdėjo labai daug pastangų, kad jis būtų laisvėje. Congratulations and all the best to all your nation and personally to you. Thank you. (Sveikiname ir viso ko geriausio visai jūsų tautai ir asmeniškai jums. Ačiū.) (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame trečią kandidatę E. Žiobienę. Prašom.
E. ŽIOBIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jūsų dėka vaiko teisių apsaugos kontrolierė esu jau beveik 14 metų. Jūsų ir jūsų kolegų dėka, pasitikėjimu ėjau ne tik vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas, bet taip pat ir lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Iš esmės žmogaus teisių srityje turbūt dirbau visą savo profesinį gyvenimą, tiek akademinėje srityje – daugiau nei 20 metų dėstau konstitucinę teisę. Anksčiau dėsčiau žmogaus teisių kursą, kuris vėliau tiesiog išnyko iš programų. Taip pat nemažai metų dirbau su Europos Taryba – viename komitete apie dešimt metų, taip pat porą metų vaiko teisių srityje, atskirame komitete.
Manau, kad turiu tam tikrų žinių ir gebėjimų dirbti ir komandoje, ir atskirai priimti sprendimus įvairiais žmogaus teisių klausimais. Manau, kad patirtis vaiko teisių srityje yra tam tikra specifinė ta prasme, kad ji yra labai jautri, bet kartu suteikia ir vysto tam tikrus gebėjimus, kai žmogus turi priimti sprendimus jautriais, sudėtingais ir skirtingų grupių interesų suderinimo klausimais. Tai yra iš tikrųjų gana sudėtingas darbas ir, manau, suteikęs tam tikrų tikrai stiprių gebėjimų būtent žmogaus teisių srityje.
Taupydama jūsų laiką ir suprasdama, kad esame tikrai pažįstami, ir nemažai metų, pasistengsiu tiesiog pasakyti tik kelis esminius dalykus. Manau, kad su mano gyvenimo aprašymu tikrai esate gerai susipažinę per daugelį metų, taip pat ir su požiūriu.
Tiesiog pasakysiu, manau, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra labai svarbus Lietuvai, kaip ir visoms kitoms Europos Tarybos narėms, dėl savo formuojamos praktikos. Savo darbe, nors ir kokias pareigas eičiau, iš tikrųjų be Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų negalėčiau išgyventi, nes tais sprendimais tenka vadovautis visiškai visoms mūsų institucijoms, todėl, aišku, ir paties Europos Žmogaus Teisių Teismo svarba, ir teisėjų pasirinkimo svarba irgi yra labai svarbi mums visiems. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Edita. Gerbiami kolegos, pereiname prie klausimų ir atsakymų. Ar galime sutarti, kad klausiame 15 minučių, turėdami omenyje, kad dar bus diskusijos ir susitikimai frakcijose? Galime? Labai dėkui, sutarta.
Pirmasis klausia T. Tomilinas. Jo nematau salėje. (Balsas salėje: „Praleidžiame.“) Tada klausia T. V. Raskevičius. Tik prieš klausdamas pasakykite, kam adresuojate klausimą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju kandidatams už prisistatymą. Tikrai pasirinkote kandidatuoti į labai įdomią ir daug iššūkių keliančią poziciją, todėl visiems jums linkiu sėkmės. Klausimą adresuoju visiems kandidatams, galite pasirinkti, kuris atsakysite, arba galite atsakyti visi.
O mano klausimas būtų apie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įtaką nacionaliniams teisėkūros procesams. Kartais Europos Žmogaus Teisių Teismas priima tam tikrus sprendimus dėl klausimų, kurie mūsų visuomenėje sukelia tam tikrą kontroversiją, ir tada įstatymų leidėjai, tiesą sakant, nėra linkę atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotą praktiką. Pavyzdžiui, praeitą savaitę mes Seime balsavome dėl valstybės pripažinimo suteikimo „Romuvos“ religinei bendrijai. Kai kurie Seimo nariai tokį pasiūlymą vadino smulkiu politiniu chuliganizmu. Kaip jūs vertintumėte tokią situaciją? Ir kaip, kokių žingsnių reikia imtis, kad EŽTT suformuluoti standartai taptų tam tikru kelrodžiu ir Lietuvos Respublikos Seimo nariams priimant atitinkamus įstatymus? Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui už tokį paprastą klausimą. Nežinau, kuris norėtų atsakyti pirmas? Ar nė vienas nenorite atsakyti?
E. ŽIOBIENĖ. Iš tikrųjų, kadangi kolegos tyli, tai… Mes visi labai aiškiai suprantame, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai yra šaltinis mūsų teisei, visai bendrai teisinei sistemai. Kitas dalykas, turbūt būdami Europos Tarybos nariai ir ratifikavę konvenciją, pripažinę Teismo kompetenciją, negalime tikėtis, kad valstybė negerbs Teismo sprendimų ir jų neįgyvendins.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gal papildysite? Prašom.
L. JAKULEVIČIENĖ. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Iš tikrųjų palietėte labai sudėtingą Europos Žmogaus Teisių Teismo įgyvendinimo problematiką. Iš tiesų Teismas susiduria su tikrai rimtomis Teismo sprendimų įgyvendinimo problemomis kai kuriose valstybėse.
Tai, ką jūs minėjote, turbūt referuoja į tas situacijas, kad vis dėlto Europos žmogaus teisių konvencija nustato tam tikrus minimalius standartus. Teismas, priimdamas sprendimus, iš tikrųjų vadovaujasi keliais principais. Vienas iš tų principų, kad vis dėlto už konvencijos normų įgyvendinimą pirmiausia yra atsakinga pati valstybė ir pati valstybė sprendžia, kokiu būdu tas normas įgyvendina. Teismas tik prižiūri, ar tas įgyvendinimas dera su konvencija. Tai tas subsidiarumo principas.
Antras dalykas, kad valstybei yra palikta tam tikra diskrecijos laisvė tam tikrose srityse, kur, kaip Teismas vadina, nėra vadinamojo europinio konsensuso. Ir mes iš tikrųjų matome, dėl kurių sprendimų tas europinis konsensusas yra. Teismas pasisako itin griežtai ir palieka labai mažą erdvę valstybei veikti toje srityje ir suderinti savo teisę ir praktiką su konvencijos reikalavimais. Ir tose srityse, kur to europinio konsensuso nėra, dažniausiai tai yra tokie labai jautrūs visuomenei klausimai, ten Teismas tikrai pasisako ne taip griežtai.
Iš tikrųjų kalbant apie sprendimą, kurį jūs minėjote, religijos laisvės įgyvendinimą, atrodytų, dėl pačios religijos laisvės tikrai abejonių nėra ir konsensusas yra, bet kaip tą padaryti ir kaip nediskriminuojant užtikrinti visų skirtingų religinių bendrijų apsaugą, tai ir yra didžiausias turbūt iššūkis valstybei. Reikia pasakyti, kad, aišku, Teismo sprendimai yra privalomi, bet tie būdai, kaip juos įgyvendinti, vėlgi skirtingose valstybėse kelia skirtingo tipo klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
G. SAGATYS. Na, ačiū kolegėms, kad pridengė mane, pirmos imdamosi atsakomybės ir iniciatyvos atsakyti iš tikrųjų. Teismas, turiu omenyje Europos Žmogaus Teisių Teismą kaip tarptautinę teisminę instituciją, padarė savo darbą. Teismo priimtų sprendimų vykdymas yra valstybės vidaus reikalas ir šių sprendimų vykdymo priežiūra iš esmės yra politinis procesas. Tą reikia suvokti. Ir tame politiniame procese iš tikrųjų Lietuva, na, šiandien nepasakyčiau, kad išsiskiria labai negatyviai, bet turi tikrai problemų, vykdydama svarbius žmogaus teisių srities sprendimus.
Jūsų klausimas – kaip vertinate? Grįžtu prie labai tiesioginio klausimo. Be abejonės, kai valstybė prisiima tarptautinius įsipareigojimus, vėliau ji negali pateisinti nacionaline teise ar nacionalinėmis procedūromis jų nevykdymo. Čia yra bendras principas. Ką su tuo daryti, kokio nors recepto tikriausiai pagal Europos Tarybos ar nacionalinius rėmus mes neturime, bet Teismas turi. Kalbu apie vykdymo procesą, numatytą pagal Europos Tarybos rėmus. Yra atitinkamų priemonių tam procesui paskatinti. Tai yra visų pirma, aišku, politinės priemonės. Jeigu jų nepakanka, tai yra valstybės visų pirma moralinė atsakomybė už to Teismo sprendimo nevykdymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti E. Žiobienę. Na, tikrai žinome jus kaip darbščią ir pareigingą institucijos vadovę. Ko gero, tokia pat atsakinga liksite ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tačiau štai jūs paliekate postą ypatingu metu, kaip niekada eksponentine tvarka plinta Lietuvoje tarp moksleivių psichotropinės medžiagos. Tai yra jau tragiška situacija. Kokias rekomendacijas, kokį testamentą jūs paliekate būsimai savo institucijos vadovei ir kokios priežastys tai nulėmė? Jūsų kolega minėjo, kad nereikėtų leisti valstybei kištis į žmonių gyvenimą, bet, ko gero, taip ir atsitiko, kad valstybė per mažai skiria dėmesio šitai problemai. Pamenate mano paskutinį klausimą konkrečiai apie Kretingą, ten žmonės jau patys pirštais rodo, kas platina narkotikus. Kaip jums pavyko tą situaciją suvaldyti? Ko palinkėsite savo būsimiems kolegoms? Ačiū.
E. ŽIOBIENĖ. Gerbiamas Seimo nary, aš nepalieku posto, vykdau savo pareigas ir jas vykdysiu. Šiuo atveju jūs svarstote tiktai trijų kandidatų pateikimą, bet juk neaišku, ką Europos Taryba pasirinks iš tų kandidatų. Tai aš tikrai vykdau savo pareigas ir jas vykdysiu iki paskutinės minutės, iki tada, kada bus nuspręsta kitaip.
Bet iš tikrųjų teisingai keliate klausimą. Iš tikrųjų šiandien tikrai yra labai sudėtinga situacija, ir manau, kad esminis momentas, kurį, ypač savivaldos lygmeniu, reikia spręsti, tai yra paslaugų sektoriaus nefragmentiškumas, koks jis yra dabar fragmentuotas, labiau jį sulieti ir ypač sveikatos, socialinę, psichologijos, tai yra psichologų, ir švietimo pagalbą teikti kartu tais atvejais, kai mes kalbame apie paauglius, kurie linkę pirmiausia bandyti, tada jau vartoti, arba kai jie jau turi priklausomybės klausimų. Šiandien medikai laukia motyvuoto paciento ir jo motyvuoto neturėdami nesuteikia paslaugų. Socialiniai darbuotojai tikisi, kad medikai išspręs priklausomybės klausimą. Neišspręs tol, kol nebus bendro sąlyčio ir bendro darbo kartu. Čia turbūt yra akivaizdu. Kitas dalykas – dėl kiekvieno individualaus atvejo. Negaliu iš Seimo tribūnos to komentuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kandidate. J. Varžgalio posėdžių salėje nematau. Todėl paskutinis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui A. Mazuroniui. Mano klausimas bus G. Sagačiui, bet visų pirma noriu paatgailauti E. Žiobienei, kad prieš daugiau kaip 12 metų aš nebalsavau už jus, kai buvo vaiko teisių kontrolieriaus skyrimas, ir netikėjau, kad jums pasiseks ir kad jūs susitvarkysite su savo darbu, bet matau, kad vis dėlto gaudama kažkokias paskiras pastabas jūs tvarkotės, jūs šaunuolė. O klausimas G. Sagačiui.
Jūs čia daug mums prikalbėjote, čia aš neseniai klausiausi J. Baideno kalbos Jungtinėse Tautose, tai kai kas su jūsų sutampa. Jūs čia kalbėjote, kad oriam, saugiam ir kad valstybė nesikiš, vadinasi, jūs prieš valstybę, kaip ir visiems liberalams, anarchistams, jums valstybės nereikia, jums teisės viršenybės principas. Tai žinau, kaip perkama ta teisė, paskui sako – viršenybė. Per pareigą įgauni teisę.
PIRMININKAS. Laikas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Tai jums ir klausimas. Matote, neduoda net klausimo normaliai užduoti, kad sužinočiau tiesą iš jūsų. Kaip tada balsuoti, jeigu tiesos nežinosi? Kas mane apsaugos nuo psichologinio teroro ir kančių pakenčiant egoistinius išsišokimus?
PIRMININKAS. Gerbiamas Gediminai, kaip suprantu, klausimas jums buvo adresuotas.
G. SAGATYS. Na, ačiū už klausimą. Jis yra filosofinis – apsaugoti žmogų. Pirmiausia žmogus pats turi saugotis. Be abejonės, jeigu žmogus pats nesisaugo, niekas jo ir neapsaugos. Bet jūsų klausimo potekstę aš supratau. Jūsų keliamas idėjas, sakykime taip, kritiką man aš esu girdėjęs ir žinau, ir aš puikiai suprantu, taip, yra rimta visuomenės dalis, kuri mano būtent taip, ir jūs reprezentuojate šitą visuomenės dalį. Visa pagarba jums už tai, nes tik per debatus, tik per tokių klausimų kėlimą galima rasti konsensusą. Be abejonės, kokį nors receptą, kas apsaugos konkrečiu atveju žmogų, dabar turbūt iš šitos tribūnos jums vargu ar pasakysiu, bet principas, ką aš ir minėjau savo kalboje, kad žmogus, kad ir koks jis būtų, turi teisę į apsaugą tiek tais atvejais, kai privatus asmuo kėsinasi į to žmogaus interesus ir teises, tiek tada, kai valstybė kėsinasi. Aš šiuo atveju nematau skirtumo tarp šitų dviejų kėsinimųsi. Tiesiog valstybė pirmu atveju turi pareigą užtikrinti gynybą to žmogaus. Antruoju atveju ji visų pirma turi nesikėsinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kandidatai, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo dėl Seimo nutarimo nėra balsuojama. Grafikas susitikimų su frakcijomis bus suderintas su frakcijų seniūnais. Pagrindiniu komitetu skiriamas Europos reikalų komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo nutarimo projektas bus svarstomas spalio 26 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.01 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3083 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3083. Pateikimas. Pranešėja – užsienio reikalų viceministrė J. Neliupšienė.
J. NELIUPŠIENĖ. Sveiki. Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektu siūloma, kad lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos ar Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, ir lėšos, gautos už nurodytus pažeidimus paskyrus poveikio priemonę – turto konfiskavimą, patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą per Lietuvos Respublikos biudžetą ir būtų naudojamos su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu susijusioms dvišalėms ir daugiašalėms paramos vystymuisi priemonėms įgyvendinti.
Šio įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos dešimt metų nuo įstatymo įsigaliojimo. Tokiu būdu siekiama, kad Lietuvos Respublika vieningai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo ir pademonstruotų tvirtą nuostatą teikti Ukrainai paramą Rusijos agresijos akivaizdoje. Lietuva savarankiškai, nelaukdama ES ar tarptautiniu lygiu priimamų sprendimų, jau dabar imtųsi nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES tarptautinių sprendimų turinį prisidedant prie Ukrainos atstatymo. Tokios nacionalinės priemonės kitoms ES valstybėms narėms ar pačiai ES galėtų būti sektinas pavyzdys dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, taip pat iš pritaikytos poveikio priemonės – turto konfiskavimo gautų lėšų skirti Ukrainai atstatyti ir atkurti.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymo projekto bus aptarti įstatymo projekto svarstymo Seimo komitetuose metu. Įstatymo projektas prireikus bus atitinkamai pakoreguotas siekiant rasti geriausią sprendimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs puikiai suprantate, kad iš baudų biudžete neplanuojama jokia eilutė. Tai yra neprognozuojamos pajamos. Jos gali nuo nulio iki begalybės būti apskaitomos, o parama Ukrainai turbūt turi būti prognozuojama ir planuojama. Kaip dabar susieti du nesusiejamus dalykus – nenuspėjamą surinktų baudų dydį ir planuojamą paramos mechanizmą ir dydį? Kas čia per burtai? Paaiškinkite man.
J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klausimą. Nėra jokių burtų. Vystomojo bendradarbiavimo fondo yra skiriamos biudžeto asignavimo lėšos, kurios yra tos pastoviosios, kaip jūs sakote, lėšos ir jos yra prognozuojamos. Kiekvienais metais mes suplanuojame kitų metų biudžetą. Šitos lėšos būtų kaip papildomos lėšos, nes, žinome, poreikiai yra milžiniški. Vien dabar priskaičiuojama 700 mlrd. Aišku, mūsų parama bus nedidelė iš tų baudų, bet mintis yra suformuoti pavyzdį ir praktiką, galbūt netgi precedentą, kad ir kitos šalys, kurios kai kuriais atvejais skundžiasi, kad nėra teisinių būdų, kaip užtikrinti, kad sankcijų pažeidėjai ar apskritai rusiškas turtas prisidėtų prie Ukrainos atstatymo, tai čia yra vienas iš nedidelių žingsnelių, kaip tai padaryti. Jeigu yra pažeidžiamos sankcijos, iš jų surenkamos baudos ar turtas yra konfiskuojami už sankcijų pažeidimą, visos su tuo susijusios lėšos eitų irgi į Ukrainos atstatymo fondą, nenubraukiant biudžetinių asignavimų, kas yra labai prognozuojama.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, viceministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už įstatymo projektą nenori kalbėti niekas. Prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš neišgirdau į A. Skardžiaus klausimą konkretaus atsakymo, kad jūs būtumėte atsakiusi, nes iš tiesų gyventi iš baudų… Dabar vieną nubaudžia, paskui tą baudą anuliuos ir tos, kaip sakant, plaukėjančios lėšos… Jūs, taip sakant, neįtikinote. Aš nežinau, kaip A. Skardžių – ar įtikinote, bet manęs neįtikinote, nes jis, Artūras, tai yra A. Skardžius, labai gerą klausimą uždavė, fundamentalų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išgirdome visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu, tai, panašu, bus šiek tiek anksčiau. Labai ačiū, viceministre.
15.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3110 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 2.3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia trečias nutarimo projektas dėl mūsų naujojo kolegos darbo Užsienio reikalų komitete. Kaip žinote, kiekvienas komiteto narys turi pavaduotojus, tai šiuo nutarimo projektu ir siūloma M. Skamarako pavaduotoju komitete skirti D. Šakalienę.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūsų paklausti nori Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tiesiog labai norėjau pasidžiaugti, kad Socialdemokratų partija, turinti tokias užsienio politikos tradicijas, grįžta į šitą komitetą ir mes sukursime dar didesnę užsienio politikos vienybę. Džiaugiuosi.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas Žygi. Čia, supratau, dėl motyvų labiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad iš tiesų naujam Seimo nariui bus naudinga būtent jūsų komitete darbuotis, nes užsienio reikalų sritis dabar išskirtinės svarbos, o komitete yra labai daug patyrusių narių, tai tikrai bus galima naujam nariui pasimokyti.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas Jurgi. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po pateikimo nutarimo projektui pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkoju, pritarta. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių.
Motyvai po svarstymo, po pateikimo. Po svarstymo, atsiprašau, dėl nutarimo projekto nėra norinčių kalbėti. Galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai dėkoju.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nutarimo projektas iš vieno straipsnio. Galime bendru sutarimu pritarti tam vienam straipsniui? Galime? Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl nutarimo projekto darbotvarkėje balsuoti skirtu laiku.
15.08 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1942 13, 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984. Pranešėjas – A. Matulas. Pateikimas. Gerbiamas Antanai, pateikinėsite? Gal apsigalvojote?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pirmasis pavaduotojas jau perspėjo, kad aš trumpai kalbėčiau. Noriu priminti, kad neseniai buvo priimtas Sveikatos draudimo įstatymas, kurio esmė buvo įteisinti pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistus dengimą valstybės biudžeto lėšomis visiems asmenims, kurie per kalendorinius metus įsigydami kompensuojamuosius vaistus išleidžia didesnę negu 3 vidutinių metinių priemokų dydžio sumą. Bet Ligonių kasa išstudijavusi pamatė, kad reikia dar tikslinti ir perkelti kai kurias sąvokas, kai kurias įteisinti, kad PSDF lėšas būtų galima naudoti ir specialios paskirties maisto produktams. Žodžiu, čia yra patikslintas, dar papildytas įstatymo projektas, kurį parengė Ligonių kasa. Kaip minėjau, šito įstatymo kai kurios nuostatos įsigaliojo, bet kai kurios įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Todėl labai prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai. Jūsų niekas nenori paklausti. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto šiek tiek vėliau, darbotvarkėje numatytu laiku.
15.10 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3082 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3082. Pranešėjas – D. Griškevičius. Pateikimas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Matau, nėra užsirašiusių, sakyčiau, toks gana techninio pobūdžio klausimas. Kaip žinote, Lietuvoje kredito įstaigos yra daugiau nei bankai, tai yra ir kredito unijos. Tam tikruose mūsų įstatymuose, konkrečiai kalbant, Rinkimų kodekse ir Politinių organizacijų įstatyme, kai kurios nuostatos kartais išsiskiria, todėl yra pasiūlymas suvienodinti, užtikrinti konkurencingumą. Taip pat, kaip minėjau, dabar viename įstatyme yra išplėstos galimybės gauti paskolą vienam ar kitam veiksmui, o Politinių organizacijų įstatyme vis dar likusi, sakyčiau, apribojanti sąlyga, kad paskolą politinėms organizacijoms galima gauti tik iš banko. Tiesiog yra siūloma išplėsti šią galimybę, būtent suvienodinti su Rinkimų kodekse esančiomis nuostatomis, kad politinės organizacijos, siekdamos gauti paskolą savo veiklai vykdyti, galėtų kreiptis ir į kredito unijas. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Domai. Kol jūs pristatėte, atsirado du Seimo nariai, norintys jūsų paklausti. Pirmasis klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš tiesiog norėjau pasitikslinti, ar jūs esate susižiūrėjęs ir kitus įstatymus? Jau pristatymo metu minėjote, kad Rinkimų kodekse yra įrašytas platesnis terminas. Ar dabar šiuo pakeitimu, Politinių organizacijų įstatymo pakeitimu, būtų jau visiškai atvertas kelias? Esate tuo tikras, taip?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju kolegai už klausimą. Teisybės dėlei, aišku, reikia paminėti, kad Teisės departamentas yra pateikęs keletą savo pastebėjimų, pamąstymų, kur jie galvoja, kad galbūt irgi dar reikia patikslinti tam tikras kitas nuostatas. Aš manau, jeigu šiame etape būtų pritarta, Teisės ir teisėtvarkos komitete tas visų nuostatų suvienodinimas galėtų įvykti, kad, kaip sakote, ateityje nereikėtų grįžti ir vėl suvienodinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau pasitikslinti. Aš labai už šią nuostatą, pats ne kartą galvojau tą registruoti, bet atsirasdavo problema – kad kredito unijoje paimtumei paskolą, tu turi būti jos dalininku. Kaip išeis, kai politinė partija, tarkime, jūsų partija, taps kokios nors kredito unijos dalininke? Čia išeina tokia viešųjų ir visokiausių privačių interesų ir panašiai… Aš neradau šios problemos sprendimo. Ar jūs jį radote, ar dar turėsime paieškoti bendrai?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už klausimą. Aš vis dėlto linkęs pasitikėti mūsų kolegomis, dirbančiais Teisės ir teisėtvarkos komitete. Idėja aiški, iškelta. Kaip ir paminėjote, yra įvairių teisininkų pamąstymų. Vienu ar kitu atveju galbūt būtų galima tokį suvienodinimą daryti. Bet aš tikiu, kad mūsų pagrindinis uždavinys šiandien yra tą klausimą atnešti į komitetą, kad būtų rasti visi atsakymai ir suvienodinimai. Bet kuriuo atveju turbūt irgi nėra visiškai teisinga, kad viename įstatyme yra išplėsta norma, o Politinių organizacijų įstatyme aiškiai apibrėžta ir susiaurinta tiktai iki bankų. Juo labiau ne paslaptis, kad vyrauja, na, vieša paslaptis, pavadinkime taip, bankai apskritai gana rizikingai žiūri į politines organizacijas dėl galimų įvairiausių interpretacijų, kad gali būti suvokiama kaip kokia nors parama ar panašiai, po to neva kas nors atsidėkos. Tiesiog dažnu atveju su politinėmis partijomis net nenori turėti nieko bendro. Todėl net ta įstatyminė nuostata, kad dabar gali partijos kreiptis ir gauti paskolą savo veiklai vykdyti, realybėje iš esmės yra neįgyvendinama, nes bankai paprasčiausiai to nedaro.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Domai. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų mintis yra labai teisinga ir problema atskleista visiškai tiksliai. Iš bankų galima prašyti gauti paskolą politinei partijai, tačiau faktiškai turbūt labai sudėtingai tu tą paskolą gausi arba sąlygos bus tokios, kad tu gal ir pats nebenorėsi. Todėl išplėsti, kad ir iš kredito unijų būtų galima tų paskolų prašyti, yra teisinga, tačiau bijau, kad dažnu atveju gali išeiti tas pats rezultatas – tos paskolos vis tiek negausi prašydamas. Todėl tikrai pritardamas šiam projektui esu pasirengęs peržiūrėti senesnius teiktus projektus ir žiūrėti, kad tokias paskolas galėtų išduoti Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas tam tikrais atvejais galėdavo išduoti savo darbuotojams paskolas, kad nebūtų viešųjų ir privačių interesų, tai yra tokia praktika anksčiau yra taikyta. Todėl nustačius tam tikras ribas ir limitus nuo gaunamų dotacijų ir įvertinus tam tikrus rizikos aspektus, aš manau, galėtų būti čia įtrauktos ne tik kredito unijos, bet ir Lietuvos bankas kaip specifinis subjektas, išduodantis paskolas labai specifiniams subjektams – politinėms partijoms, kad jos galėtų užtikrintai vykdyti savo veiklą ir turėtų apyvartinių lėšų tam tikru laikotarpiu. Todėl pritariu pasiūlymui ir projektui, bet manau, kad diskusijas reikėtų išplėsti plačiau ir problemą išspręsti iš esmės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kodėl dabar reikėjo čia keisti įstatymą ir kodėl norime, kad politines partijas finansuotų, kredituotų nebe Lietuvoje veikiantys bankai, o kredito įstaigos? Matyt, todėl, kad prieš rinkimus kai kurioms politinėms partijoms reikės finansavimo ir bankai, matydami perspektyvas tų politinių organizacijų, nebūtinai sutiks rizikuoti savo kapitalu ir finansuos tokias politines partijas. Todėl gali atsirasti koks Viktoras, Zbignevas, Antanas iš politinės partijos, kuris sukurs kredito uniją, įsteigs ją, na ir tokią politinę kampaniją finansuos per kreditus, kad laimėtų ta politinė kampanija nebūtinai visiškai skaidriai ir aiškiai. Ne veltui partijas leidžiama kredituoti, jų politines kampanijas, imti paskolas tiktai iš bankų, nes yra tam tikra priežiūra ir skaidrumas užtikrinamas. Dėl to aš tikrai abejoju, ar vertėtų dabar, artėjant net trims politinėms kampanijoms, keisti šį politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Kadangi buvo paminėtas vardas, per šoninį mikrofoną V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi buvo paminėtas vardas, tai noriu kolegai patikslinti, kad kredito unijos nei Viktoras, nei Zbignevas, nei kas nors kitas įsteigti negali taip paprastai. Kredito unijoms teisinis reguliavimas faktiškai taikomas lygiai toks pat kaip bankams. Bet jeigu jūs aktyviai, o, kiek suprantu, aktyviai dalyvaudavote visokių rinkimų ar organizavimo, ar kontrolės veiksmuose, turėtumėte suprasti, kad esant dabartinėms taisyklėms bankai partijų finansuoti nenori. Ne negali, bet nenori. Todėl kolegos teikiamas pasiūlymas iš tikrųjų yra labai logiškas, naudingas. Tai, ką jūs kalbate, skolinti, finansuoti… Kad ir kaip pažiūrėtume į šitą klausimą, jis reikalingas ir tikrai kokios nors rizikos neatveria. Todėl tikrai siūlyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus.
15.18 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3092 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3092. Pranešėjas – A. Bagdonas. Pateikimas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pristatau jums Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio siūlomus pakeitimus. Rengti įstatymo projektą paskatino kurortiniuose miestuose susidariusi automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema. Vasaros sezono metu, kai į Lietuvos kurortus atvyksta gyventojų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių, tiek gyventojams, tiek miesto svečiams fiziškai nepakanka vietų savo automobiliams pasistatyti gyvenvietėse, šalia esančių daugiabučių. Tad pagrindinis šio įstatymo tikslas, kad kurortams būtų leista jau skirtas KPPP lėšas naudoti įrengti tokioms aikštelėms, kurios yra atitolusios nuo pačios gyvenvietės ar miesto, tam, kad miestai nebūtų užkimšti automobilių, tam, kad visi Lietuvos gyventojai, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio, galėtų patogiai ilsėtis Lietuvos kurortuose. Tad yra siūlymas keisti įstatymo projekto 13 straipsnį ir papildyti patį įstatymą 9 punktu įrašant: KPPP lėšas naudoti automobilių stovėjimo aikštelėms ir saugykloms įrengti kurortiniuose miestuose.
Teko bendrauti su ne vienu iš jūsų ir nuraminti, kad Lietuvos kurortai nepretenduoja nė į vieną papildomą eurą. Pagrindinis įstatymo tikslas būtų, kad savivaldybėms pačioms būtų suteikta galimybė remontuoti gatvę, tvarkyti šaligatvį, įrengti prie daugiabučio stovėjimo aikštelę, bet būtų sudaryta galimybė iš tų pačių jau skirtų lėšų įrengti ir šiek tiek atokiau esančią automobilių statymo aikštelę, vieno lygio ar dviejų lygių, tam, kad automobiliai, suvažiuojantys į Lietuvos kurortus, ypač vasaros sezono metu, būtų patogiai pastatyti.
Kviečiu užduoti klausimus ir, žinoma, į juos mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori gana daug Seimo narių. Pirmoji klausia E. Rudelienė. Jos salėje nematau. Kitas klausiantysis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar iš tikrųjų įstatyme parašyta, kad iš tų lėšų, kurios skirtos (iš KPPP lėšų) savivaldybei, nes to nesimato? Ar nebus taip, kad vis dėlto bus bandoma belstis paskui į Susisiekimo ministerijos duris, kad vis dėlto būtų didinamos eilutės, jeigu taip, neva kurortų ypatinga situacija, ypatinga teritorija? Na, jinai ypatinga tiems, kurie galbūt gali įpirkti kai kuriomis kainomis jūsų kurortuose kai kuriuose. Daugeliui žmonių labiau rūpi turbūt keliai, vieškeliai, žvyrkeliai, kurie veda iš vieno miesto į kitą arba, tarkime, iki ūkio ir taip toliau. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Bet tikrai noriu nuraminti, kad nėra pretenduojama nė į vieną papildomą eurą. Tiesiog yra noras leisti, kaip ir kitoms savivaldybėms. Kaip sakėte, vieni nori žvyrkelius sutvarkyti, kiti nori pėsčiųjų takus sutvarkyti. Šiuo atveju Lietuvos kurortuose problematika yra šiek tiek kitokia, nes į juos suvažiuoja gana daug automobilių, ir vietos savivaldos klausimas būtų, ar ji nori sutvarkyti gatvę, ar ji nori sutvarkyti šaligatvį, o galbūt įrengti dviračių taką, bet jeigu manys vietos savivaldos lygmeniu, kad labiau reikėtų įrengti aikštelę ir pačiuose kurortuose: Palangoje, Neringoje, Birštone, Druskininkuose, dėl to važinėtų mažiau automobilių ir visi pėsti, dviračiu ar kita transporto priemone, ekologiškesne aplinkai, naudotųsi, man atrodo, nuo to išloš visi. Juolab kad, sakiau, jokios pretenzijos nė į vieną papildomą eurą nėra. Kiek yra iš programos skirta pinigų, tomis lėšomis ir galėtų kurortai disponuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia P. Gražulis. Jo salėje irgi nesimato. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, o kokie vis dėlto finansiniai kaštai būtų įgyvendinus jūsų siūlomas nuostatas?
A. BAGDONAS (LSF). Finansiniai kaštai turbūt priklausytų nuo Lietuvos kurortų, ko jie siektų. Jei kalbėtume apie Palangą, Neringą, man atrodo, tokia aikštelė, jeigu kalbėtume apie dviejų lygių aikštelės įrengimą, galėtų kainuoti ir iki 5 mln. eurų, bet jos nebūtina įrengti iš karto. Jeigu miestas, planuodamas savo viešosios infrastruktūros tvarkymą, nuspręstų tokią aikštelę įrengti, tai ne per metus, ne per dvejus, tiesiog tokia galimybė atsirastų savivaldai, kad ji tomis jau gautomis lėšomis, kurias gauna visos savivaldybės, galėtų šiek tiek plačiau disponuoti. Jeigu matys, prioritetas bus ne kurios nors gatvės sutvarkymas, o tokios aikštelės įrengimas, kad žmonės daugiau pėsčiomis vaikščiotų ir visi suvažiavę iš Lietuvos, ypač didmiesčių žmonės, nori tiesiog pailsėti nuo kamščių, automobilių, nuo išmetamo dvideginio, tai, man atrodo, tas poilsis bus kokybiškesnis. Bet pačius sprendimus priimtų savivaldybės – ne mes. Mes nenumatytume nė vieno papildomo euro. Ir kokią kryptį pasirinktų savivaldybės, taip pat ne mes priimtume sprendimą. Mes tiesiog atvertume jiems galimybes.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, įrengus šią aikštelę, jinai nebus nemokama, už ją pastačius automobilį bus irgi renkami mokesčiai. Ar nemanote, kad iš tų pačių pinigų, kuriuos susirinks savivaldybė iš papildomų pajamų, būtų galima ir numatyti tą plėtrą? Ir dabar, man atrodo, lygiai taip pat ima mokestį įvažiavus į kurortą, lygiai taip pat irgi už mašinų stovėjimą. Truputėlį jūs padarote išskirtines sąlygas konkrečiai kurortiniams miestams, o kitos savivaldybės to negalės panaudoti. Ar nematote to skirtumo? Kitas dalykas, mokestis yra imamas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Aš manau, kad jokio išskirtinumo šiuo atveju Lietuvos kurortams aš nesiūlau. Kaip ir visoms kitoms 60 Lietuvos savivaldybių yra paskirstomas finansavimas per Kelių remonto programą. Aš tiesiog noriu praplėsti kurortams galimybes įrengti ir parkavimo vietas, nes fiziškai automobiliai netelpa ir kurortų plėsti neleidžia reglamentavimo dokumentai, detalieji planai. Didmiesčiuose situacija yra kiek kitokia. Automobilius žmonės labiau nori parkuoti prie savo namo, kad jiems būtų patogu gyventi, prie daugiabučio, o kurortuose, kadangi suvažiuoja į juos žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio, tiesiog fiziškai jų nėra kur dėti, jeigu taip paprastai… Tie miestai yra užkemšami automobiliais. Tą problemą mes siūlome spręsti neskiriant nė vieno papildomo euro, tiesiog leidžiant naudoti jau paskirstytas lėšas.
Dėl mokama ar nemokama, čia būtų savivaldybės apsisprendimo klausimas, bet aš manau, kad simbolinis mokestis tokioje aikštelėje galėtų būti, nes administravimo kaštai vis tiek yra. Jeigu kalbėtume apie kurortus, tai vienuose kurortuose yra pagalvės mokestis, jeigu kalbėtume apie Neringą, tai yra vietinės rinkliavos mokestis, bet jie nėra niekaip susiję su parkavimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū pirmininkui A. Mazuroniui.
Gerbiamas Bagdonų Andriau, jūs puikiai išdėstėte, puikiai papasakojote. Taigi, aš manau, geras pasiūlymas, geras jūsų sumąstymas, todėl nebeturiu klausimų ir sėkmės jums.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pralinksmino Valdemaras. Norėjau paklausti dėl Druskininkų ir Birštono miestų. Aš suprantu, Neringoje yra ta problema, Nidoje. Ar yra kokių nors žinių dėl šio jūsų projekto, kiek kalbėta su tomis savivaldybėmis, ką jos apie tai galvoja? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų aš labiau orientavausi į Lietuvos pajūrio kurortus, bet tai nėra jokia prievolė. Tai yra tiesiog praplečiama galimybė. Jeigu Druskininkai ar Birštonas ateityje susidurtų su tokia problema, tai vietos savivalda ir galėtų apsispręsti, ar apskritai jiems tokios aikštelės reikia, o galbūt jiems nereikia ir jie neturi tos problemos. Bet kadangi mes kalbame apie Lietuvos turistus, apie tuos žmones, kurie nori šiek tiek pailsėti nuo didmiesčių šurmulio, nuo automobilių spūsčių, tai Lietuvos pajūris ypač susiduria su šia problema.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu, kolega, iš tikrųjų pasakyti, kad palaikyčiau tokią idėją, bet labai abejoju, ar ji pasiteisins, nes Klaipėdoje mes turime tas vadinamąsias „Park & Ride“ aikšteles. Jos, tiksliau, viena yra nuolat tuščia. Paprasčiausiai žmonėms nėra susiformavę tokie įgūdžiai. Kaip jūs manote, kaip įtikinsite žmones palikti savo automobilius ir keliauti į poilsio vietą visuomeniniu transportu ar kokiomis nors alternatyviomis transporto priemonėmis?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Aš norėčiau tik priminti, kad Klaipėda nėra Lietuvos kurortas ir problematika ten yra kitokia.
Apie pačią tendenciją ar žmonių norą įvažiuoti iš esmės į miegamąjį, man atrodo, mes tą nuomonę ir turėtume keisti, nes jeigu mes norime kokybiško poilsio, Lietuvos kurortuose reikėtų automobilius pasistatyti, ar ilsitės savaitę, ar dvi, vaikščioti pėsčiomis, kvėpuoti grynu oru, eiti prie jūros, maudytis ir tokiu būdu atgauti tas jėgas, kurias per 9 mėnesius dirbdami mes tiesiog iššvaistome.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė dar klausia, jos nebuvo pasėdžių salėje, kai buvo eilė, E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad suteikėte galimybę paklausti. Ačiū kolegai už pristatytą įstatymo projektą. Manau, tikrai jis reikalingas ir ypač laukiamas kurortinėse teritorijose, bet noriu paklausti. Ar nemanote, kad jį reikėtų šiek tiek praplėsti ir įtraukti ne tik kurortus, bet ir kurortines teritorijas? Dar papildomai būtų penkios savivaldybės, nes ir tuose miestuose mes tikrai susiduriame su parkavimo problemomis, ir tai suteiktų savivaldybėms papildomų galimybių. Manau, kad tikrai teiksiu pasiūlymą dėl šio įstatymo projekto, bet ką jūs apie tai manote? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Kaip ilgametei Trakų merei noriu atsakyti, kad jūsų pastaba yra visiškai teisinga. Jeigu po pateikimo, gerbiami kolegos, jūs pritarsite šitam įstatymo projektui, kuris nekainuos nė vieno papildomo cento, tai aš manau, kad šis siūlymas yra logiškas, aš tikrai jį palaikyčiau ir pats pasirašyčiau, nes ir Trakai susiduria su ta pačia problematika. Jeigu mes norime savaitgalį atvažiuoti į Trakus, mes matome, kiek yra privažiavę automobilių, ir jų tiesiog fiziškai taip pat nėra kur parkuoti. Tad leiskime savivaldai pačiai nuspręsti, kur jie iš Kelių programos gaunamas lėšas naudos. Kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už įstatymo projektą pasisako J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, sakyčiau, tikrai racionalus siūlymas. Na, toks kaip ir pavyzdys, su kolegomis Seimo nariais šnekėjome, su Antanu, su kitais, sakykime, iš Kelių direkcijos gauna finansavimą keliams tvarkyti, bet šalimais yra aikštelė, kurią reikėtų sutvarkyti. Lėšų tikrai neplečiama, už tas pačias lėšas būtų sutvarkoma ir aikštelė. O dabar priešingu atveju savivaldybė turi eiti į savo biudžetą, ieškoti lėšų tam, kad sujungtų du projektus ir paskui tiesiog tęstų darbus. Aš manau, kiek gaus, tiek gaus ta savivaldybė, bet ji, na, susitvarkytų dar ir savo aikštelę. Siūlyčiau tikrai pritarti. Puikus pasiūlymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako P. Gražulis. Petro salėje nėra. Tada išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus.
15.32 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 46 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2975 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-13 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 46 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2975. Pranešėjas – V. Fiodorovas. Pateikimas. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šios kadencijos Seime labai daug kalbame apie žmogaus teises, tai šį kartą apie vieną iš jų – apie teisę tėvams jaustis saugiems, kai jų vaikai išeina į mokyklą.
Jau ne sykį viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjo istorijos, kai mokiniai, pavartoję narkotinių medžiagų, apskritai neaiškių medžiagų, rūkalų ir kitų dalykų, tiesiai iš mokyklų yra išvežami į ligonines. Paskutinis toks tragiškas įvykis nutiko čia turbūt praėjusią dieną ar prieš kelias dienas, kaip įtariama, psichotropinių medžiagų pavartojęs mokinys mirė. Net vienos savivaldybės meras paragino leisti laisviau tikrinti moksleivius dėl narkotikų mokyklose. Šiuos raginimus nuolat girdime ir iš pedagogų, ir iš tėvų, iš policijos atstovų, todėl turime ieškoti išeičių iš šitos didėjančios problemos.
Teikiame Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies pakeitimo projektą, nustatantį mokinio pareigas, ir nuostatą, kad mokinys mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba policijos pareigūnui pareikalavus privalo parodyti daiktus, siekiant patikrinti, ar į mokyklą neįnešamos draudžiamos medžiagos, gaminiai ar kiti draudžiami reikmenys. Leidimas tikrinti vaikų daiktus spintelėse neturėtų būti mokyklų noras ar nenoras, o valstybės atsakomybės klausimas, nes valstybė turi užtikrinti saugią aplinką mūsų mokiniams. O tiems, kurie net ir šiandien sakys, kad visko visiškai užtenka ir kuo puikiausiai tvarkomasi, noriu perskaityti generalinio komisaro pavaduotojo, jis tai pasakė mūsų frakcijos posėdyje, citatą: „Procesas neturi būti toks sudėtingas, kad norint patikrinti vaiką penkios institucijos turi praleisti dieną mokykloje. Sutinku, kad ši priemonė visiškai problemos neišspręs, tačiau turime padaryti viską, kad rizika būtų kuo minimalesnė. Jeigu mokinys žinos, kad mokykloje jį kartu su kitais mokiniais bet kurį rytą gali patikrinti, nemanau, kad tai nesuveiks ir jis nepradės galvoti, kad ši teritorija yra tabu ir ten nieko draudžiamo negali atsirasti. Aplinka visiems besimokantiems toje mokykloje būtų saugesnė.“ Raginu kolegas palaikyti pasiūlymą ir tikrai padaryti viską, kad mokyklos netaptų šių draudžiamų priemonių saugojimo vieta. Ačiū.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju už pristatymą. Jūsų užsirašė paklausti septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Ruošiasi T. V. Raskevičius.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, mes suprantame, didžiulė problema. Didžiulė problema, mokyklose pasidarė nesaugu, nes gali bet kas įeiti į mokyklą. Žinome, kad mes neturime kortelių, ne visose mokyklose užtikrintas saugumas patekti į mokyklą. Šiandien bet kas gali patekti, jeigu nėra budėtojo, kuris tiesiog pareikalautų, kas ateina.
Mano klausimas. Jūs įstatyme rašote, tiktai policijos pareigūnui pareikalavus, o jeigu, sakysime, įtaria klasės vadovas ir mato, kad kažkas gali būti kažkur kišenėse ir taip toliau, ar negalvojote, kad gali ir pedagogas? Ir kitas dalykas, ar nemanote, kad, pasirašius sutartį su tėvais, toje sutartyje galėtų būti įkeltas šitas klausimas, būtent galimybė patikrinti vaiko kuprinę, jeigu yra galimai įnešamos neaiškios narkotinės medžiagos ar rūkalai?
V. FIODOROVAS (DPF). Oponuojantys šiam pasiūlymui visą laiką sakys, kad jau ir dabar sutartyse, jeigu to nori mokykla, visa tai yra įtraukta. Bet mes kalbame apie tai, kad privalomai kiekvienoje sutartyje arba apskritai visų mokyklų vidaus tvarkos taisyklėse šitas punktas atsirastų. Žinoma, tai turi daryti žmonės arba institucijos, atsakingos už tai. Negali bet kas bet kokių įtarimų vedamas pradėti tikrinti daiktus. Turi būti įtarimai, turi būti atsakingos institucijos, turi būti sudaryta kažkokia komisija – visas tas dalykas turi būti padarytas, kad neatsirastų kažkokia savivalė. Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta visos Lietuvos mastu, o ne tiktai tų mokyklų, kurios galbūt mato problemą. Galbūt kitos mokyklos nemato. Tai turi būti apskritai visoje Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. V. Raskevičius. Ruošiasi M. Danielė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju. Klausimas gerbiamam pranešėjui. Jūs pristatydamas klausimą jį pozicionavote kaip vaikų tėvų žmogaus teisių klausimą, teisę jaustis saugiems. O kaip apie pačius vaikus ir jaunus žmones, kurie mokosi mokykloje? Gal pirma klausimo dalis būtų apie tai, kaip jūs asmeniškai, pavyzdžiui, jaustumėtės būdamas kuriame nors prekybos centre, kai policijos pareigūnai visus pirkėjus guldo ant žemės ir krato jų kišenes, esą kažkas galbūt kažką paėmė ir įsidėjo į kišenę.
Jūs puikiai žinote, kad kalbant apie psichoaktyvių medžiagų prevenciją svarbios yra minkštosios ir kietosios priemonės. Minkštosios priemonės – tai prevencijos programos, pasitikėjimo tarp bendruomenės narių didinimas. O kietosios priemonės, kaip vaikų pjudymas šunimis, turėtų būti taikomos tik tada, kai yra aiški informacija apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką.
Tai mano klausimas būtų toks. Ar nemanote, kad, užuot suleidus policininkus su šunimis į mokyklą, reikėtų policijos resursus nukreipti iš tikrųjų ten, kur reikia, tai yra į platinimo tinklus ir kartelius, kurie ir maitina jaunus žmones psichoaktyviomis narkotinėmis medžiagomis? Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Aš norėčiau, kad jūs taip kalbėdamas apie žmogaus teises bandytumėte ir visose kitose vietose hiperbolizuoti visą situaciją. Niekas nekalba apie tai, kad reikėtų suguldyti ant žemės, daryti nuolatinius patikrinimus ir visa kita. Bet pakartosiu tai, ką sakiau savo pristatyme. Jeigu vaikai, juo labiau kad tai yra policijos atstovų pasakyta, žinos, kad tai gali būti padaryta, galbūt mokyklos netaps tų draudžiamų priemonių saugojimo vieta.
O kalbant apie tai, kaip aš pozicionavau savo pristatymą, pradžioje pradėjau apie tėvus, bet pabaigiau vaikais, jeigu visko klausėtės. Nes normalu, aš, kaip vaikų tėvas, norėčiau tikrai jaustis ramus, kad mano vaikas, išėjęs į mokyklą, mokykloje praleisdamas didžiąją dalį laiko, tikrai negaus to, kas yra draudžiama.
Kalbant apie minkštąsias ir kietąsias priemones, aš sutinku, gi niekas nesako, kad šita priemonė yra vietoj visų kitų. Bet šiandien akivaizdu, kad problema didėja, o apie tai kalbame tiktai dabar. Ir akivaizdu, kad tų priemonių, kurios iki šiol buvo taikomos, tikrai trūksta. Tai pradėkime kalbėti apie tai garsiai, pradėkime spręsti, ieškoti variantų ir, žinote, nustatyti galimybes arba prievolę įtraukti tai į vidaus taisykles, juo labiau kad ir jūsų ministrė, atėjusi pas mus į frakcijos posėdį, sako, pažiūrėkite, viskas yra gerai, sutartyse tai yra. Iš tos pusės nemato problemos, kad į sutartis jau yra įtrauktas klausimas. Tai padarykime, kad tas klausimas būtų visose sutartyse, ne tiktai tų mokyklų, kurios tą problemą mato.
PIRMININKĖ. Klausia M. Danielė. Ruošiasi E. Pupinis.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Kolegos, aš jau trejus metus šitoje salėje kalbu apie narkotikų politiką, apie tai, kad ji Lietuvoje yra neproporcinga ir netgi žalinga. Tai dar kartą grįžtu: Jungtinės Tautos sako, kad baudžiamieji įstatymai, kurie yra susiję su nedidelio kiekio turėjimu be tikslo platinti, nesukelia to rezultato, kurio mes tikimės, tai yra nesumažina vartojimo, o žalą didina. Tai aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien mes susiduriame su žala. Šitos mirtys ir šitie dalykai yra susiję su žala. Baudžiamasis kodeksas nesumažina vartojimo paplitimo, jis toliau auga. Jisai didina riziką, kad jūsų vaikas, jeigu jis apsinuodys, bus tiesiog paliktas griovyje, o kiti vaikai pasišalins, bijodami baudžiako. Tai dabar į mokyklą nenorintys eiti vaikai susidurs su daiktų kratymais ir su mokytojų konfliktais. Kas bus tie tikrintojai? Kaip mokytojai reaguoja į šitą naują užduotį jiems? Ir dar kartą tada: kaip mes, kodėl mums neužtenka to, kad mokyklos nusistato taisykles…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. DANIELĖ (LF). …vidaus taisykles, kurios ir apibrėžia tai, kad negalimų daiktų nešiotis į mokyklą negalima?
V. FIODOROVAS (DPF). Pakartosiu, ką jau pasakiau tris kartus: ne visos mokyklos tai nusistačiusios, nes kai kurie žiūri į šią problemą kaip ne į problemą arba nemato tos problemos. Bet akivaizdu, kad daugėja atvejų, dėl to reikia spręsti, matyt, ir tai padaryti visos Lietuvos mastu.
Kalbant apie tai, ką jūs pasakėte savo klausimo pirmoje dalyje apie baudžiamuosius dalykus. Šitas įstatymas apie tai nekalba. Galima vėlgi sutirštinti spalvas, sakyti, kad čia kratys mokinius ir visa kita. Jeigu dabar jau kai kurių mokyklų vidaus tvarkos taisyklėse tai yra nustatyta ir jūs nematote jokių problemų, tai kodėl jūs matysite problemas, jeigu šios taisyklės atsiras visų Lietuvos mokyklų bendrose taisyklėse? Tai reikia padaryti, kad veiktų visoje Lietuvoje, ir sudaryti galimybes. Kai vaikas ne kur nors griovyje guli, bet atėjęs į mokyklą praranda sąmonę, užrūkęs neaiškios priemonės, išvežamas į ligoninę, ateina tėvai ir su policijos atstovais laukia visą dieną, kol atidarys kažkokio mokinio spintelę, ir ten randa didelį kiekį draudžiamų medžiagų. Bet praleidžia visą dieną. Ir kai kalba jūsų kolega apie policijos resursų naudojimą ir visa kita, tai šiek tiek paspręstų ir tai reikia tikrai spręsti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt skaitėte tam tikras Teisės departamento išvadas, kad vis dėlto policija ir taip gali patikrinti pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, policijos pareigūnai gali pareikalauti ir reikalavimai turi būti vykdomi. O šiaip klausimas dėl konstitucinių reikalų. Vėlgi Teisės departamentas rašo, kad tiksliai būtų nurodyta, kas galėtų tikrinti, nes tai susiję vis dėlto su tam tikromis teisėmis. Ar nemanote, kad įstatymuose turėtų būti apibrėžta, ko ir reikalauja Teisės departamentas, kad galbūt administracija ar kažkas? Gali būti visko, žinote, tėvų komitetas ar kiti gali būti nurodyti, ir po to situacija gali būti tikrai nevaldoma. Kai kas gali norėti surasti kieno nors daiktuose ką nors draudžiamo vien todėl, kad nori surasti. Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Aš sutinku su jumis dėl tikslinimo ir visa kita. Čia yra kiekvieno Seimo nario galimybės teikti pasiūlymus, jeigu šitas įstatymas, tikiuosi, pereis pateikimo stadiją. Tikrai būtų galima diskutuoti ir tai sutvarkyti taip, kaip kiekvienam arba didžiajai daliai Seimo tai atrodo. Tai reikia tikrai padaryti.
Dėl galimybės tikrinti – žinoma, jeigu ten vyksta ikiteisminiai tyrimai ir kiti dalykai. Bet reikia prevenciškai padaryti tokią priemonę, kad vaikas, bet kada atėjęs į mokyklą, žinotų, kad gali būti patikrinamas, ir todėl neatsineštų draudžiamų medžiagų į mokyklą, neužrakintų privačioje spintelėje, kurią nuomoja tėvai, ir mokykla jos net negali atidaryti. Mokykla netaptų draudžiamų priemonių saugykla. Mes tai turime padaryti, todėl šiandien teikiame šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, dabar labai svarbu greitas reagavimas, nes gali… Kiekvienas nesureaguotas atvejis, tai yra, na, kaip ir šiuo atveju – vaiko gyvybė. Policijos pareigūnų dabar trūksta, ypač didžiuosiuose miestuose. Ar nemanote, kad reikėtų sutelkti ir kitas institucijas arba jas atgaivinti? Pavyzdžiui, buvo nepilnamečių reikalų inspektoriai, kurie turėjo stipresnius įgaliojimus, nes dabar bendruomeniniai policijos atstovai tokių griežtesnių įgaliojimų neturi. Savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai tai sustiprintų, nes policijos pareigūnai nespės reaguoti į visus tokius atvejus. Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Na, matyt, klaida buvo padaryti tokią policijos reformą, todėl mes turime tokią situaciją. Bet mes negalime sakyti, žinote, neteikite įstatymo dėl kokio nors didesnio saugumo, nes neturime policijos. Tai gal padarykime taip, kad saugumą mes užtikrintume. Tai yra valstybės iš esmės pagrindinis tikslas – užtikrinti gyventojų saugumą. Sudarykime tam sąlygas, kad visos institucijos, kurios būtų įtrauktos, turėtų tinkamus resursus. Čia, matyt, esminis dalykas. O forma, ar tai bus vienokių, ar kitokių dalykų, yra kitas klausimas. Bet čia, matyt, susiję ir su įstatymu, kurį pateikė ministrė praėjusią savaitę. Reiktų prie jo grįžti ir tada kalbėtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi.
V. FIODOROVAS (DPF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi kolegų iš Darbo partijos iniciatyva. Kaip matome žiniasklaidoje, faktiškai kasdien tragiški įvykiai mokyklose, prie mokyklų, įvykiai, susiję su moksleiviais, jaunimu. Jie svaiginasi ir patenka į situacijas, kai skystas tabakas būna vartojamas kartu su įvairiomis nuodingomis medžiagomis. Aš visai neseniai klausiau švietimo ministro, koks gi planas dėl mūsų vaikų saugumo mokyklose. Labai nuoširdžiai naujas ministras pasakė, kad plano nėra. Na, nežinau, ar mes galime sau leisti neturėti plano? Aš tikrai ir premjerės klausiau, kuri čia ministrė ar ministras yra šios problemos sprendimo koordinatorius valstybės mastu. Irgi negavau jokio konkretaus atsakymo. Na, belieka opozicijai imtis šio labai svarbaus klausimo sprendimo. Labai tikiuosi, kad bus bendras Seimo palaikymas. Mes tikrai galime sutarti įvairiais klausimais, dažnai sutariame, nereikia to ypatingo konflikto, tačiau visi suprantame, kad problema milžiniška ir reikia didesnio sutelkimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Pradedame balsavimo laiką. Kviečiu užimti vietas. Apsispręskime ir balsuokime dėl ką tik pateikto 2-13 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2975. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Darbotvarkės 2-13 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimas.
Balsavo 118: už – 94, prieš – 7, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
M. Danielė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Priklausomybių komisiją prašau įtraukti kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Ar galime tuomet pritarti, kad Švietimo ir mokslo komitetas kaip pagrindinis ir Priklausomybių komisija kaip papildoma svarstys? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
15.48 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3083 (pateikimo tęsinys)
Tuomet turime apsispręsti ir balsuoti dėl jau apsvarstytų klausimų. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3083. Tai buvo pateikimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 120, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 26 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
15.49 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2955 (pateikimo tęsinys)
Kitas 2-7 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2955. Taip pat buvo pateikimas. Balsuojame.
Balsavo 121: už – 119, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 26 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
15.50 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1942 13, 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl 2-8 klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2984.
Balsavo 123: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.50 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIVP-1280 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3082 (pateikimo tęsinys)
Balsuokime dėl 2-11 klausimo – Politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3082. Tai buvo pateikimas.
Balsavo 121: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Siūloma svarstymo data – spalio 31 diena.
Prašau. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Pirmininke, kaip pagrindinį siūlome TTK. Ačiū.
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Prieštaraujančių nematau, negirdžiu. Pritarta.
15.52 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3092 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3092. Balsuojame.
Balsavo 118: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
15.53 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2759(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, pakartokime 1-17.1 klausimą – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2759. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71, už – 71. Švietimo įstatymas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
15.53 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17.2 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2761. Balsuojame. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71, už – 71. Profesinio mokymo įstatymas priimtas. (Gongas) Užsiregistravo 72. Ačiū.
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3110 (priėmimo tęsinys)
Dar turime pabalsuoti dėl rezervinio 2.3 klausimo – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo pakeitimo projekto. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 115, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Finansų ministrė G. Skaistė norėtų replikuoti. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau paprašyti Vyriausybės išvados dėl to įstatymo dėl aikštelių finansavimo.
PIRMININKĖ. Dėl Kelių priežiūros įstatymo?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū.
PIRMININKĖ. Yra prašymas dėl Vyriausybės išvados. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš esmės, kaip ir minėjau, įstatymo projektui nereikia nė vieno papildomo cento. Su susisiekimo ministru jau yra apkalbėtas šitas įstatymo projektas ir aš manau, kad jisai tikrai pritartų, bet vilkinti taip, kaip jūs pusantrų metų vilkinote PVM įstatymą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst., na, nėra tikrai prasmės. Leiskite parlamentui dirbti savo darbą. Neprašykime papildomų Vyriausybės išvadų ją apkraudami dėl paprasto, elementaraus įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nuskambėjo pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados. Taigi turime apsispręsti balsuodami: kas pritariate dėl Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 48, prieš – 42, susilaikė 22. Nepritarta.
Gerbiami kolegos, visi balsavimai baigėsi. Taigi ačiū visiems už posėdį ir posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.