Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024

Stenogramų leidiniai 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 307

STENOGRAMA

 

2023 m. rugsėjo 26 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas
A. MAZURONIS

 


 

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Svei­ki su­grį­žę, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me rug­sė­jo 26 die­nos va­ka­ri­nį Sei­mo ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 63 Sei­mo na­riai.

 

14.01 val.

Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis

Ap­lin­kos mi­nist­ro Si­mo­no Gent­vi­lo pra­ne­ši­mas apie Aplinkos ministerijos aktualijas

 

Pir­mas po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Į tri­bū­ną kvie­čia­me ap­lin­kos mi­nist­rą S. Gent­vi­lą. Ti­ki­mės, ta jū­sų bū­se­na ne­su­si­ju­si su in­ten­sy­vė­jan­čia kon­ku­ren­ci­ja po­li­ti­nia­me se­zo­ne. Pra­šom, mi­nist­re.

S. GENTVILAS (LSF). La­ba die­na, gar­būs…

PIRMININKAS. Mi­nist­re, gal jūs no­ri­te pri­sės­ti į Vy­riau­sy­bės lo­žę? Bus pa­to­giau.

S. GENTVILAS (LSF). Ne, ne, vis­kas ge­rai.

PIRMININKAS. Na, kaip pa­sa­ky­si­te.

S. GENTVILAS (LSF). Ma­lo­nu ne­sė­dė­ti. Gar­būs Sei­mo na­riai, tę­sia­me Vy­riau­sy­bės na­rių tra­di­ci­ją pri­sta­ty­ti ak­tu­a­li­jas. Šiuo at­ve­ju no­rė­tu­me iš­skir­ti dvi Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ak­tu­a­li­jas, tai yra re­no­va­ci­jos ir že­mė­tvarkos ak­tu­a­li­jas. Jos tur­būt jums kaip vien­man­da­ti­nin­kams ar­ba Sei­mo na­riams, su­si­tin­kan­tiems su vie­tos gy­ven­to­jais, ak­tu­a­liau­sios. Bet mie­lai at­sa­ky­siu per li­ku­sį lai­ką ir į ki­tus iš­ki­lu­sius klau­si­mus, ar tai bū­tų gam­to­sau­gos, ar ki­ti ko­mu­na­li­niai klau­si­mai.

Vi­sų pir­ma apie re­no­va­ci­ją. Daug kas kei­čia­si šia­me pro­ce­se. Mes gal kar­tais sa­ve pla­ka­me, kad lė­tai ar dar kaip nors vyks­ta re­no­va­ci­jos pro­ce­sas, bet iš es­mės rei­kė­tų pa­dė­ko­ti dau­ge­liui bu­vu­sių vy­riau­sy­bių, nes Lie­tu­va jau yra re­no­va­vu­si 10 % ša­lies dau­gia­bu­čių iš 40 tūkst. Tai yra vie­na iš ge­riau­siai vei­kian­čių vals­ty­bi­nių pro­gra­mų, čia vals­ty­bė da­ly­vau­ja ir su sub­si­di­ja, ir su ad­mi­nist­ra­vi­mu. Ta­čiau no­ras pa­grei­tin­ti re­no­va­ci­ją, mes tu­ri­me re­no­vuo­ti dau­giau pa­sta­tų, rei­ka­lau­ja, kad mes per­žiū­rė­tu­me pa­tį mo­de­lį.

Mū­sų dar­bo jė­ga yra pa­bran­gu­si, sta­ty­bi­nin­kų dar­bo kaš­tai iš­au­gę tiek, kad pa­tys re­no­va­ci­jos pro­jek­tai ir vie­šie­ji pir­ki­mai ne­įvyks­ta. Ki­ta ver­tus, už­da­rius sie­nas su Ry­tų kai­my­nais, ne­be­tu­ri­me tiek dar­bo jė­gos, to­dėl rei­kia iš es­mės per­mąs­ty­ti re­no­va­ci­ją. Rei­kia pa­si­žiū­rė­ti, kaip mes ža­liau tą da­ro­me ir kaip mes ga­li­me grei­čiau pa­da­ry­ti pa­tį pro­ce­są, kad vi­du­ti­nė re­no­va­ci­ja truk­tų ne tre­jus me­tus, bet dve­jus me­tus. No­rė­čiau pri­sta­ty­ti po­ky­čius, su­si­ju­sius su sky­di­ne re­no­va­ci­ja, ir tam su­telk­tus fi­nan­si­nius iš­tek­lius.

Kaip mi­nė­jau, šian­die­ni­nė re­no­va­ci­ja yra iš es­mės grįs­ta ant pa­sto­lių sto­vin­čių sta­ty­bi­nin­kų at­lie­kamais dar­bais. Jau da­bar yra pa­skelb­ta kvie­ti­mų vi­sai re­no­va­ci­jai per­ei­ti – ir pro­jek­tuo­ti, ir sta­ty­bi­nėms me­džia­goms ga­min­ti, ir pa­tiems na­mams at­nau­jin­ti – prie va­di­na­mo­sios sky­di­nės re­no­va­ci­jos. Nuo­trau­ko­je ma­to­te, kaip kor­pu­sas kaip le­go de­ta­lė yra pa­ga­min­tas ga­myk­lo­je, at­ve­ža­mas ir pri­kli­juo­ja­mas prie pa­sta­to. Taip at­ro­dys ne­ma­ža dau­gu­ma re­no­vuo­ja­mų pa­sta­tų, tu­rin­čių pa­kan­ka­mai erd­vės sun­kia­jai tech­ni­kai pri­va­žiuo­ti. Tuo bū­du mes ga­lė­si­me re­no­va­ci­ją at­lik­ti ir žie­mos me­tu. Tuo bū­du mes iš­veng­si­me klai­dų sta­ty­bų aikš­te­lė­je, nes pa­tys ga­mi­niai bus jau pa­ga­min­ti ga­myk­li­niuo­se san­dė­liuo­se, ir tai su­ma­žins po­rei­kį dar­buo­to­jų, ku­rie sto­vi at­vi­ra­me ore ant pa­sto­lių. Kad tai įvyk­tų, jau da­bar yra pa­skelb­ti še­šių pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tai. Pi­lo­ti­niams pro­jek­tams – trims švie­ti­mo pa­sta­tams, trims gy­ve­na­mie­siems pa­sta­tams ir vie­nam ad­mi­nist­ra­ci­niam Tur­to ban­ko pa­sta­tui – yra su­teik­ta 10 mln. eu­rų pa­ra­ma. Di­de­lis in­ten­sy­vu­mas, kad mes iš­si­ban­dy­tu­me klai­das ar­ba ga­li­my­bes. Taip pat įvai­rioms įmo­nėms, ku­rios dau­giau­sia gal ga­mi­na kar­ka­si­nius na­mus, yra da­bar pa­leis­tas kvie­ti­mas pri­si­tai­ky­ti sa­vo ga­my­bą to­kiems kor­pu­sams ga­min­ti. Į tai ga­li pre­ten­duo­ti dau­gu­ma Lie­tu­vos sta­ty­bi­nės pro­duk­ci­jos – kar­ka­si­nių na­mų, mo­du­li­nių na­mų – ga­my­bos įmo­nių ir at­ei­ty­je pra­dė­ti ga­min­ti tiek re­no­va­ci­jos pro­jek­tams, tiek nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tams. Kad pa­klau­sa at­si­ras­tų, ly­gia­gre­čiai mes pa­lei­džia­me 200 mln. eu­rų pa­ra­mą dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jai. Ir tai yra ži­nu­tė, kad nuo šiol pro­jek­tuo­to­jai, ad­mi­nist­ra­to­riai pra­dė­tų gal­vo­ti tik­tai apie pro­jek­tus, ku­rie yra su­si­ję su sky­di­ne re­no­va­ci­ja.

Ši­tie po­ky­čiai leis mums pa­kel­ti da­bar­ti­nį už­bai­gia­mų na­mų, patvirtina­mų baig­tų pa­sta­tų skai­čių 2025 me­tais iki tūks­tan­čio dau­gia­bu­čių na­mų. Dėl to­kio skai­čiaus na­mų ir pro­jek­tų mes esa­me pa­lei­dę kvie­ti­mus. Jau ne­bė­ra fi­nan­suo­ja­ma C ener­ge­ti­nė kla­sė, B kla­sė yra ir­gi iš­ei­nan­ti kaip ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo kla­sė, o fo­ku­suo­ja­mės į A kla­sę. No­ri­me tik­rai pa­drą­sin­ti A ener­ge­ti­nės kla­sės pro­jek­tuo­to­jus. Są­ma­tos tik­rai nė­ra di­de­lės, gal tik­tai de­šim­ta­da­liu ski­ria­si, bet iš es­mės už­prog­ra­muo­ja ir žy­miai ge­res­nes ven­ti­lia­vi­mo są­ly­gas, nes įei­na ir vė­di­ni­mo, ir re­ku­pe­ra­ci­jos sis­te­mos, ir są­nau­dos tik­rai yra ma­žes­nės, to­dėl, na, su da­bar­ti­niais pi­ni­gais, da­bar­ti­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis mes su­ge­bė­si­me už dve­jų me­tų jau baig­ti be­veik tūks­tan­tį dau­gia­bu­čių. Kaip tai fi­nan­suo­si­me? Par­la­men­te daž­nai šne­ka­ma apie Eu­ro­pos RRF fon­do prie­mo­nę, tai iš jos esa­me re­no­va­ci­jos įvai­riems seg­men­tams ska­tin­ti ga­vę 300 mln. eu­rų, pa­pildo­mai Mo­der­ni­za­vi­mo fon­do, na­cio­na­li­nio biu­dže­to ir pri­va­čių lė­šų prie­dai. Renovacijos nau­jo­vės, kad pa­grei­tin­tume pa­tį pro­ce­są, kad tiks­liau su­si­pla­nuo­tume, nu­mes­tume ir­gi daug de­ri­ni­mo su APVA ir vals­ty­be. Dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­riams, sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nin­kams, bu­tų ūkiams nuo šių me­tų pra­si­de­da fi­nan­sa­vi­mas, ne kon­kre­tus pro­cen­tas, o kom­pen­sa­ci­ja už kvad­ra­ti­nį met­rą re­no­vuo­to pa­sta­to ir pa­kel­tos ener­ge­ti­nės kla­sės. Tas fik­suo­tas įkai­nis jau yra la­bai bū­din­gas sau­lės mo­du­liams įreng­ti, kaip ži­no­me, už ins­ta­liuo­tą ki­lo­vat­va­lan­dę… ki­lo­va­tą ga­lios yra mo­ka­mas fik­suo­tas įkai­nis ši­lu­mos siur­blio, tai ly­giai taip pat re­no­va­ci­ja, nuo šiol per­ei­na­me prie fik­suo­to įkai­nio už re­no­vuo­tą kvad­ra­ti­nį met­rą, pa­kel­tą ener­ge­ti­nę kla­sę ir skir­tin­go ti­po, dy­džio na­muo­se.

Nau­jo­vė yra ne tik tai, kad re­no­vuo­ja­me ki­taip, bet ir pra­de­da­me re­no­vuo­ti me­džia­go­mis, ku­rios yra or­ga­ni­nės kil­mės. Prieš 2 sa­vai­tes Ak­me­nė­je ati­da­ry­ta „Va­ka­rų me­die­nos gru­pės“ di­de­lių kor­pu­sų su­rin­ki­mo ga­myk­la lei­džia mū­sų kar­ka­si­nin­kams, sky­di­nin­kams, įvai­rioms ga­my­bos įmo­nėms pa­tiek­ti rin­kai ne­ma­žą kie­kį or­ga­ni­nių me­džia­gų, taip mes spren­džia­me ne­ma­žai ki­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, kaip kli­ma­to kai­tos įsi­pa­rei­go­ji­mai, nes už­ra­ki­na­me me­die­no­je su­kaup­tas an­glies mo­le­ku­les žy­miai ilgaamžiškes­niuo­se pro­duk­tuo­se. Bet su ši­ta re­no­va­ci­ja, ku­ri bus ir­gi į or­ga­ni­ką orien­tuo­ta, mes per­ei­na­me į nau­ją eta­pą, tai yra me­di­nės sta­ty­bos su­grą­ži­ni­mas į nau­ją sta­ty­bą. Kai­rė­je ma­to­te urė­di­jos pi­lo­ti­nį pro­jek­tą, tai ne­tru­kus pra­si­dės ran­ga ir sta­ty­ba Vie­vy­je, 300 dar­buo­to­jų bus sta­to­ma cen­tri­nė būs­ti­nė iš es­mės tik­tai me­di­nės sta­ty­bos. Vy­riau­sy­bė ką tik yra pri­ėmu­si nu­ta­ri­mus, ku­rie įpa­rei­go­ja vals­ty­bės už­sa­ko­mais pi­ni­gais pro­jek­tuo­ti pa­sta­tus bent iš 50 % or­ga­ni­nių sta­ty­bos me­džia­gų. Džiu­gu, kad penk­ta­die­nį Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas pa­kei­tė gais­ri­nius rei­ka­la­vi­mus ir žy­miai aukš­tes­ni, žy­miai di­des­ni pa­sta­tai nuo šiol bus ga­li­mi sta­ty­ti me­di­nės kon­struk­ci­jos.

Ant­ro­ji te­ma, ku­rią no­rė­čiau ak­tu­a­li­zuo­ti ir pri­sta­ty­ti, tai yra Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos per­tvar­ka ar­ba iš es­mės Že­mės įsta­ty­mo po­ky­čiai. Tai yra ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri, švel­niai ta­riant, ne­pa­tei­sin­da­vo vi­suo­me­nės lū­kes­čių ga­na stip­riai ir il­gai už­si­tę­su­siomis že­mės grą­ži­ni­mo pa­slau­go­mis tiek sa­vi­val­dai, tiek ver­slui, tiek gy­ven­to­jams. To­dėl ryž­tas yra re­for­muo­ti, re­or­ga­ni­zuo­ti Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą taip, kad nuo ki­tų me­tų ji­nai jau bū­tų vi­sa­ver­tė ins­ti­tu­ci­ja ir teik­tų daug ge­res­nes pa­slau­gas.

Kaip tai įvyks? Nuo sau­sio mė­ne­sio sa­vi­val­dy­bėms mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ati­teks 120 tūkst. hek­ta­rų vals­ty­bi­nės že­mės. Šian­dien Vals­ty­bi­nis že­mės fon­das yra apie 1 mln. hek­ta­rų. Tai leis sa­vi­val­dy­bėms pri­ar­tin­ti spren­di­mus prie gy­ven­to­jo, prie ver­slo ar­ba prie sa­vo vals­ty­bi­nių pro­jek­tų. Tai leis su­trum­pin­ti pro­ce­dū­ras ir da­ry­ti jas ra­cio­na­les­nes, o kar­tu ir efe­k­ty­ves­nes.

No­rė­čiau pa­de­monst­ruo­ti ke­le­tą pa­vyz­džių. Vi­sų pir­ma, sa­vi­val­dy­bės yra at­sa­kin­gos už ben­druo­sius, spe­cia­liuo­sius pla­nus. Sa­vi­val­dy­bių me­rai, ar­chi­tek­tai ir ta­ry­bos su­gal­vo­ja mies­to plėt­ros vi­zi­ją. Ji nu­gu­la į es­mi­nius do­ku­men­tus, bet įran­kiai, ku­rių rei­kė­da­vo sa­vi­val­dy­bėms, tai yra že­mės val­dy­mas, bū­da­vo Na­cio­na­li­nė­je že­mės tar­ny­bo­je. Jei­gu sa­vi­val­dy­bė su­pla­nuo­da­vo aikš­te­lę dau­gia­bu­čio kie­me, vis­gi rei­kė­da­vo at­si­klaus­ti vals­ty­bės, ar ga­li­ma tai da­ry­ti. Šiuo at­ve­ju ne­be­rei­kės tų da­ly­kų da­ry­ti, nes pa­ti sa­vi­val­da tam­pa va­ka­rie­tiš­ka ir pa­ti sa­vęs ne­be­tu­rės at­si­klaus­ti. Pro­ce­sai ge­ro­kai pa­grei­tės, o kar­tu ir ne­be­tu­rė­si­me to­kių pa­da­ry­tų klai­dų, ku­rias mes ma­to­me žie­di­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se – rė­ži­niai ke­lių met­rų plo­čio ir ke­lių šim­tų met­rų il­gio skly­pai, ku­rie su­jau­kia vi­są mū­sų prie­mies­čių ar­ba mies­tų dar­nią plėt­rą.

Ant­ra­sis pa­vyz­dys. Nau­ju įsta­ty­mu sau­sio 1 die­ną mes su­tei­kia­me ga­li­my­bę skly­pus for­muo­ti prie pa­sta­tų, ku­rie se­niai se­niai bu­vo ap­leis­ti ir taip bu­vo už­ma­ri­nuo­tos di­de­lės te­ri­to­ri­jos. Tai bu­vu­sios gal po so­viet­me­čio žlu­gu­sios di­de­lės in­dust­ri­nės įmo­nės, prie ku­rių ne­bu­vo ga­li­ma for­muo­ti skly­pų ir pa­keis­ti jų pa­skir­ties. Tik­rai po sau­sio 1 die­nos nau­jų že­mės nuo­mos su­tar­čių su­da­ry­mas leis at­gai­vin­ti dau­ge­lį Lie­tu­vos mies­tų ap­leis­tų pra­mo­ni­nių te­ri­to­ri­jų. Mies­tams per­da­vus že­mę, mies­tai ga­lės pla­nuo­ti sa­vo re­no­va­ci­ją kaip kvar­ta­li­nę re­no­va­ci­ją, nes tu­rės įran­kį iš kar­to pla­nuo­ti so­cia­li­nę in­fra­struk­tū­rą, neat­si­klau­siant vals­ty­bės, ką da­ry­ti kon­kre­čia­me kie­me ar­ba dar kaž­kur.

Su­stip­ri­nę van­dent­var­kos įmo­nes nau­ju įsta­ty­mu pra­ei­tą lap­kri­tį, mes da­vė­me šan­są sa­vi­val­dy­bių van­dent­var­ki­nin­kams in­ves­tuo­ti ir skai­čiuo­ti in­ves­ti­ci­jas dau­gia­bu­čiuo­se. To­dėl stip­rios sa­vi­val­dy­bės bus įga­lios re­no­vuo­ti kvar­ta­lais, nes anks­čiau gal­vo­ta, kad iš Vil­niaus ko­ri­do­rių bus įma­no­ma su­pla­nuo­ti kvar­ta­li­nę re­no­va­ci­ją. Tai iš es­mės bu­vo ne­tei­sin­ga, nes tik sti­p­riai įga­lin­ta sa­vi­val­da ga­li gal­vo­ti apie sa­vo te­ri­to­ri­ją ir pla­nuo­ti.

Sa­vi­val­da su tei­sė­mis gau­na ir pa­rei­gas. Sa­vi­val­dy­bės daž­nai ne­ga­lė­da­vo tvar­ky­ti vals­ty­bi­nės že­mės, ne­ga­lė­da­vo nu­sta­ty­ti ter­šė­jų, ge­ne­ruo­ti. Šiuo at­ve­ju mies­tų te­ri­to­ri­jos bus pri­žiū­ri­mos pa­čių sa­vi­val­dy­bių, nes sa­vi­val­dy­bės tam­pa at­sa­kin­gos. To­kios ne­jau­kios is­to­ri­jos kaip Kau­no Ne­mu­no tar­ša abi­pus Ne­mu­no, kai Kau­no sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­ki­nė­jo, kad tai yra ne mū­sų tar­ša ir mes ne­im­si­me ir ne­tvar­ky­si­me, nors ir su vals­ty­bės pi­ni­gais, bus pra­ei­tis, nes pa­ti sa­vi­val­dy­bė at­sa­kin­ga už vals­ty­bi­nę že­mę, pa­ti bus įga­lin­ta ir tvar­ky­ti, ir su­si­tvar­ky­ti te­ri­to­ri­jas.

Ko­kią tai nau­dą at­neš mies­tams ir gy­ven­to­jams, kar­tu ir ver­slams? Vi­sų pir­ma, daug daug ap­leis­tų mies­to te­ri­to­ri­jų bus ga­li­ma at­nau­jin­ti. Taip mes su­ma­žin­si­me plėt­rą į prie­mies­čius, iš­nau­do­si­me esa­mą in­fra­struk­tū­rą tiek gat­vių tin­klo, ap­švie­ti­mo tin­klo, vie­šo­jo trans­por­to tin­klo, van­dent­var­ką, ši­lu­mos tie­ki­mą tau­py­da­mi prie­mies­čių plėt­rai, nes kol kas da­bar prie­mies­čių plėt­ra to­kia įga­lin­ta dėl to, kad sun­ku kar­tais iš­si­plės­ti mies­te ar­ba re­ge­ne­ruo­ti te­ri­to­ri­jas. Mes tik­rai su­tau­py­si­me sa­vi­val­dy­bių lė­šų.

Šian­dien net 50 % mies­tų že­mės yra ne­su­for­muo­ta. Vadinasi, fak­tiš­kai sa­vi­val­dy­bės rū­pi­na­si to­mis te­ri­to­ri­jo­mis, už jas ne­gau­na pa­ja­mų, daž­niau­siai že­mės nuo­mos mo­kes­čio, ar­ba ne­pri­va­ti­zuo­ja. Nau­jas įsta­ty­mas lei­džia tai pa­da­ry­ti. Ir tai leis­tų ir­gi pri­va­čia­me ver­sle iš­ju­din­ti maž­daug, įvai­riais skai­čia­vi­mais, mi­li­jar­di­nes su­pla­nuo­tas in­ves­ti­ci­jas dėl to, kad jos yra tie­siog ne­įga­lin­tos, nes pa­sta­tai ne­ga­li bū­ti re­konst­ruo­ti ar per­sta­ty­ti be skly­po.

Pa­bai­gai pas­ku­ti­nė skaid­rė. Nuo sau­sio 1 die­nos, kas su­si­ję su mies­tais, mies­te­liais, gy­ven­to­jams ir ver­slui rei­kia kreip­tis jau ne­be į Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą. Že­mės nu­oma, že­mės pa­nau­da, ser­vi­tu­tų nu­sta­ty­mai mies­tuo­se, su­ti­ki­mai sta­ty­boms, de­ri­ni­mai bus at­lie­ka­mi sa­vi­val­dy­bė­se. Sa­vi­val­dy­bės pa­keis Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą. Kar­tu Sta­ty­bos ins­pek­ci­ja pe­ri­ma kon­tro­lę iš Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos ir jai ga­li­ma teik­ti skun­dus dėl ne­le­ga­liai už­im­tos vals­ty­bi­nės že­mės, už­tver­to ser­vi­tu­to ar ki­tų iki tol at­lie­ka­mų že­mės nau­do­ji­mo kon­tro­lės funk­ci­jų, ku­rias at­lik­da­vo Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba.

Tiek ak­tu­a­li­jų šio­mis dviem te­mo­mis. Mie­lai at­sa­ky­siu į klau­si­mus šio­mis te­mo­mis ir kito­mis.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas mi­nist­re. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri ga­na ne­ma­žai Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia L. Girs­kie­nė. Jos sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da klau­sia D. Ke­pe­nis iš tos pa­čios frak­ci­jos. Ger­bia­mas Dai­niau, pra­šom.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, pas­ku­ti­niu lai­ku miš­kas ta­po ty­ru, ku­ria­me me­džio­to­jai še­ria ir taip dirb­ti­nai dau­gi­na gy­vū­nus, o po to pra­mo­gau­ja juos nai­kin­da­mi. Se­lek­ci­niai klau­si­mai nu­ei­na į an­trą pla­ną ir me­džiok­lė pra­ran­da tik­rą­ją sa­vo pa­skir­tį. Šiaip pa­grin­di­nis me­džio­to­jų tiks­las tu­rė­tų bū­ti gy­vu­lių se­lek­ci­ja, o da­bar tai ta­po pra­mo­ga juos dirb­ti­nai dau­gi­nant ir po to žu­dant. Ten­den­ci­ja yra to­kia, kad gy­vū­nai yra pa­lie­ka­mi ne­ly­gio­mis są­ly­go­mis. Gin­klai to­bu­lė­ja, tam­pa vis ga­lin­ges­ni, o da­bar dar bus, ko ge­ro, ir su nak­ti­niais tai­kik­liais. Ar ne lai­kas grįž­ti prie pa­grin­di­nės me­džio­to­jų mi­si­jos – gy­vū­nų se­lek­ci­jos – ir per­ei­ti prie pe­ri­odi­nės me­džio­to­jų ates­ta­ci­jos? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Dai­niau, jūs, ro­dos, esa­te Vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­jo­je, bet jū­sų klau­si­mas vi­siš­kai ne­de­rin­tas, man at­ro­do, su jū­sų ben­druo­me­ne. Tai net ne­ži­nau, iš ku­rios pu­sės pra­dė­ti. Vi­sų pir­ma, me­džio­to­jai ne žu­do, bet me­džio­ja, vi­sų an­tra, me­džio­to­jai tik­rai at­lie­ka ates­ta­ci­ją ir sau­gos kur­sus kas pen­ke­rius me­tus iš­ei­na.

Taip, me­džiok­lė yra gar­bin­gas už­si­ė­mi­mas, bet me­džio­to­jų bū­re­liai tu­ri įpa­rei­go­ji­mą ir už­si­im­ti gy­vū­nų re­gu­lia­vi­mu. Per pas­ta­rą­jį laik­me­tį iš tik­rų­jų gy­vū­nų gau­sa, kai ku­rių ka­no­pi­nių gy­vū­nų, stip­riai pa­di­dė­jo. Tar­ki­me, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos li­cen­ci­juo­ja­mų brie­džių ar­ba tau­rių­jų el­nių šiuo me­tu iš­me­džio­ja­ma yra tik treč­da­lis, dėl to skun­džia­si ir ūki­nin­kai, skun­džia­si ir miš­ki­nin­kai. To­dėl tik­rai no­rė­tų­si di­des­nio me­džio­to­jų en­tu­ziaz­mo, kal­bant ne apie af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro su­val­dy­mą, bet bū­tent ir apie ki­tų ka­no­pi­nių gy­vū­nų, nes kon­flik­tų tu­ri­me ir iš ūki­nin­kų, ir iš miš­ki­nin­kų.

Bet tik­rai jū­sų pa­si­sa­ky­mo tie skam­būs žo­džiai, kad me­džio­to­jai ko­kia nors ne­tei­sin­ga veik­la už­si­i­ma, pa­si­tik­rin­ki­te su ger­bia­mu J. Ja­ru­čiu ar ki­tais me­džio­to­jais sa­vo frak­ci­jo­je, man at­ro­do, gau­si­te ge­res­nius at­sa­ky­mus už ma­no.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas mi­nist­re. Klau­sia me­džio­to­jas K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mi­nist­re, iš tie­sų svar­bu yra tai, ką jūs čia pri­sta­tė­te, ir be­to­nas, ir sky­di­nė re­no­va­ci­ja, bet štai va­sa­ros vi­du­ry­je at­si­ti­ko su vie­nu sky­du Pil­vės už­tvan­ko­je ir re­ak­ci­ja iš tie­sų la­bai liū­di­na. Vis dėl­to ma­tė­si ir jū­sų tar­ny­bų… Ko­dėl taip at­si­tin­ka? Vis dėl­to Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­me yra prie­vo­lė ak­ty­viai re­a­guo­ti, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias ir ne­bū­tų pa­da­ry­ta di­de­lė ža­la, ypač gam­tai ir gy­va­jai gam­tai šiuo at­ve­ju. Ir ko­kie tie ak­ty­vūs veiks­mai, ži­nant, kad Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba ne­tu­ri pa­jė­gu­mų? Kur tie eks­per­tai, ga­li­my­bė nu­si­pirk­ti pa­slau­gas, įtrauk­ti ben­druo­me­nę ir vi­sa ki­ta, kad bū­tų iš­gel­bė­ti tie tūks­tan­čiai žu­vų?

Toks vaiz­das, kad vis­kas įvyks­ta po lai­ko. Čia kal­bu ir apie gais­rą po plas­ti­ko at­lie­kų, gais­rą po pa­vo­jin­gų at­lie­kų… Šiuo at­ve­ju po už­tvan­kos su­griu­vi­mo pra­ėjus be­veik pu­sei me­tų da­bar ban­do­ma su­ras­ti kal­tus. Ko­dėl taip vyks­ta? Ko­dėl žmo­nės, skam­bi­nę tar­ny­boms, su­lau­kia to­kių pa­reiš­ki­mų…

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. MAŽEIKA (DFVL). …skam­bin­da­mi 112, kad tai yra ne jų rei­ka­las, kad jie ne po­li­ci­ja, ne gais­rų ge­si­ni­mas. Ko­kia čia yra pro­ble­ma ir ko­kių žings­nių ruo­šia­tės im­tis, kad taip ne­at­si­tik­tų at­ei­ty­je? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pa­lies­ti va­ka­rykš­tę te­mą. Lie­tu­vo­je už­tvan­kų yra la­bai daug ir dau­gu­ma jų yra kri­ti­nės būk­lės, nes sa­vi­nin­kai, tarp jų ir vals­ty­bė, ir sa­vi­val­dy­bės, ne­si­rū­pi­na. Šiuo at­ve­ju tai bu­vo pri­va­tus tven­ki­nys, val­do­mas UAB „Kar­pis“. Prieš pus­an­trų me­tų, tai yra per­nai me­tų ko­vo 16 die­ną, Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­bė, tas pats me­ras, ku­ris čia gar­siai va­kar šau­kė, jau prieš pus­an­trų me­tų ži­no­jo, kad už­tvan­ka yra ava­ri­nės būk­lės, ir pus­an­trų me­tų įmo­nė su sa­vi­val­dy­be de­ri­no ava­ri­nės būk­lės re­mon­to pro­jek­tą. Su sa­vi­val­dy­be. Ga­liau­siai už­tvan­ka griu­vo ir pra­dė­jo sek­ti. Mū­sų ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ir bau­dė, ir nuo rug­pjū­čio mė­ne­sio įpa­rei­go­jo įmo­nę su­si­tvar­ky­ti, bet kai jau pra­dė­jo van­duo sek­ti la­bai stip­riai, tai bu­vo įpa­rei­go­ji­mas pa­lai­ky­ti ly­gį, se­kin­ti bent po 20 cen­ti­met­rų per die­ną, kad ne­bū­tų per di­de­lio nuo­kry­čio. Ir ga­liau­siai, kai įmo­nė ne­įdė­jo pa­kan­ka­mai pa­stan­gų, rug­pjū­čio 23 die­ną bu­vo kreip­ta­si į Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bą, ši tą pa­čią die­ną at­sa­kė, kad ne­tu­ri­me ir ne­pa­dė­si­me. Čia yra įstai­ga, pri­klau­san­ti ne mū­sų mi­nis­te­ri­jai, tai aš ne­si­i­mu ver­tin­ti. Bet jei­gu da­bar klau­si­mas, kas kal­tas? Vi­sa­da kal­tas yra tas, kas už­si­i­ma ta veik­la. Vi­sų pir­ma tai ūki­nės veik­los vyk­dy­to­jas, šiuo at­ve­ju kal­tas tven­ki­nio sa­vi­nin­kas, at­lie­kų tvar­ky­mo įmo­nė­je – tai at­lie­kų tvar­ky­mo įmo­nė. Vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kon­tro­liuo­ja ir mes tik­rai ga­li­me do­ku­men­tuo­ti, kad tai bu­vo iš anks­to ži­no­ma, prieš pus­an­trų me­tų nu­sta­ty­ta ava­ri­nė būk­lė, ne­re­mon­tuo­ta, per­spė­ta ir taip to­liau.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ma­no klau­si­mas dėl su­in­ten­sy­vė­ju­sio miš­kų kir­ti­mo, nes šiuo me­tu ma­to­me, kad dau­ge­lis da­li­na­si ir so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, ir aš pats bu­vau gry­bau­ti, ma­čiau, kad tik­rai in­ten­sy­viau vyks­ta tas kir­ti­mas. Gal jūs tu­ri­te duo­me­nų, su kuo tai su­si­ję? Ar čia at­ėjo lai­kas tam miš­kui? Ar tai dėl kaž­ko­kių nu­džiū­vu­sių me­džių, ken­kė­jų? Kaip jūs ga­li­te tai pa­ko­men­tuo­ti? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Ne­ži­nau. Tuo­se miš­kuo­se, kur gry­bau­ju, ne­vyks­ta kir­ti­mas. Tai da­bar tas su­in­ten­sy­vė­ji­mas, kas čia? (Bal­sai sa­lė­je: „Re­zer­va­tuo­se!“) Ne, ne re­zer­va­tuo­se. Bet aš la­bai per­spė­ju dėl to, kad so­cia­li­nė me­di­ja nė­ra pa­ti­ki­mas šal­ti­nis. Apie tai kal­ba dau­ge­lis žur­na­lis­tų, nes vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės at­sa­ko ir sa­vo li­cen­ci­jo­mis, ir žur­na­lis­tai tu­ri at­sa­ko­my­bę. Kas sklei­džia­ma so­cia­li­nė­je me­di­jo­je, pa­tik­rin­ti nie­kas ne­ga­li. Va­do­vau­tis kaip Sei­mo na­riams so­cia­li­nių me­di­jų ži­nu­tė­mis yra ne­at­sa­kin­ga. Miš­kų kir­ti­mas vyks­ta pa­gal miš­kų kir­ti­mo nor­mą vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­se. Pri­va­čiuo­se miš­kuo­se kir­ti­mas tik­rai yra ap­sto­jęs, nes me­die­nos kai­nos yra kri­tu­sios treč­da­liu. Kai kur yra at­lie­ka­mas sa­ni­ta­ri­nis miš­kų kir­ti­mas, nes ma­to­te, į Vil­nių lei­džian­tis lėk­tu­vu ma­to­si vi­sas džiū­nan­tis Pa­vil­nių re­gio­ni­nis par­kas, Ig­na­li­na ir ki­ti re­gio­nai. Dėl šil­tų žie­mų, sau­sų va­sa­rų spyg­liuo­čiai ne­be­ga­li ap­si­gin­ti ir ma­siš­kai džiū­na, nes pa­ra­zi­tų kar­tos di­dė­ja. Yra ir purš­ki­mas vyk­do­mas, kai kur kir­ti­mas, tai tik­rai yra vyk­do­ma ir apie tai yra in­for­muo­ja­ma. Bet aš tik­rai ne­su­tin­ku. Jei­gu tu­ri­te ki­tą sta­tis­ti­ką ar­ba ne­le­ga­lų kir­ti­mą… Ne­le­ga­lių kir­ti­mų la­bai, la­bai, la­bai ma­žai pa­si­tai­ko, tai yra iš­skir­ti­niai at­ve­jai, kai kir­ti­mas vyk­do­mas ne­le­ga­liai. O kad so­cia­li­nė me­di­ja ban­do per­teik­ti, kad čia, Lie­tu­vo­je, vyks­ta cha­o­sas, tai tik­rai pa­nei­giu tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, mi­nist­re. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, ma­no klau­si­mas, be abe­jo, su nau­ja sri­ti­mi, ku­ri da­bar yra Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ko­or­di­na­vi­mo sri­tis, tai že­mė­tvarkos klau­si­mai. No­riu jū­sų ir ver­ti­ni­mo, bet ti­kiuo­si ir pro­ak­ty­vaus veiks­mo, kal­bant apie že­mės grą­ži­ni­mą Vil­niaus mies­te. Pir­miau­sia Vil­niaus mies­tas dar prieš ku­rį lai­ką įver­ti­no vi­są tu­ri­mą sa­vo lais­vą že­mės fon­dą, įver­ti­no sa­vo mies­to po­rei­kius ir plėt­ros po­rei­kius, tam tik­ras te­ri­to­ri­jas, ne­už­im­tas vals­ty­bi­nes že­mes, pa­skel­bė, kad čia bus grą­ži­na­mi skly­pai. Nau­jų 13 te­ri­to­ri­jų yra su­pro­jek­tuo­ta, pa­tvir­tin­ta ir vis dar yra Vil­niaus mies­te. Mū­sų ta­ry­bos na­riams pa­si­tei­ra­vus, ka­da mies­tas per­duos Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai, me­ras at­sa­kė – nie­ka­da. Tai bu­vo pa­skelb­ta žmo­nėms vie­šai apie tas te­ri­to­ri­jas Vil­niu­je. Žmo­nės, pre­ten­den­tai, ku­rie ti­ki­si, kad kar­tu su tei­sė­kū­ri­niais po­ky­čiais jie ga­lės pa­si­rink­ti ir tas pa­si­rin­ki­mas bus re­a­lus…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …bet mies­tas da­bar vėl įva­ro mus į to­kią si­tu­a­ci­ją, kuo­met ir lai­ko ne­tu­ri­me dau­giau, ir vis dėl­to rei­kia mums pa­dir­bė­ti, kad taip ne­at­si­tik­tų, kad žmo­nės ne­ga­lė­tų ir ne­tu­rė­tų iš ko pa­si­rink­ti, kaip kad bu­vo, tar­ki­me, Kau­ne.

S. GENTVILAS (LSF). Kau­ne gal at­virkš­čiai bu­vo. At­si­ra­do skly­pai ta­da, kai at­si­ra­do kaž­koks įga­lio­ti­nis. Tai čia tar­ny­bos te­gul dir­ba sa­vo dar­bą. Bet la­bai keis­ta, kai taip spar­čiai pa­da­ry­ta ir su įga­lio­ti­niais Vil­niu­je.

La­bai at­sa­kin­gai, ger­bia­ma Ri­ta, pa­sa­ky­siu, va­kar bu­vo­me su­si­ti­kę su Vil­niaus me­ru V. Ben­kuns­ku, tai Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė per­duos pa­kan­ka­mai skly­pų šį ru­de­nį ir pa­kan­ka­mai skly­pų gy­ven­to­jų nuo­sa­vy­bės grą­ži­ni­mui žie­mos pe­ri­odu, ir įvyks du su­si­rin­ki­mai, tai lap­kri­tį ir ga­li­mai va­sa­rį. Va­sa­rį mes pla­nuo­ja­me at­si­skai­ty­ti su vi­sais gy­ven­to­jais dėl pa­kan­ka­mai skly­pų ar­ba pa­kan­ka­mai plo­to. Taip, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė tu­ri kai ku­riuos skly­pus, ku­riuos šian­dien yra su­for­ma­vu­si mies­to cen­tri­nė­je da­ly­je, ir tur­būt per­si­gal­vos ir ne­pa­teiks jų, mes ne­ga­li­me jų įpa­rei­go­ti.

Bet ži­nu­tė bus gy­ven­to­jams, vil­nie­čiams, ir iš es­mės vals­ty­bės gar­bės rei­ka­las, kad res­ti­tu­ci­ja Vil­niu­je, že­mės grą­ži­ni­mas, že­mės re­for­ma bus už­baig­ta ko­vo, ba­lan­džio mė­ne­sį. Bus su vi­sais gy­ven­to­jais at­si­skai­ty­ta. Ar jie ims? Jų va­lia, ar jie ims skly­pus, ar jie ims kom­pen­sa­ci­ją miš­ku, ar jie ims kom­pen­sa­ci­ją pi­ni­gais, bet vals­ty­bė ir Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė bus pa­da­riu­si ir mes bū­si­me pa­da­rę vi­sus na­mų dar­bus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, mi­nist­re. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui už ga­li­my­bę pa­klaus­ti po­no mi­nist­ro S. Gent­vi­lo.

Iš pra­džių prieš klau­si­mą no­riu re­pli­kuo­ti, ko­dėl mėgs­ta­te tik gir­tis? Sa­ko­te, 10 % dau­gia­bu­čių per 15 me­tų re­no­vuo­ta, net ma­žiau nei 1 %, tai čia 10 % tu­rė­tų bū­ti per me­tus ir tai de­šim­ties me­tų rei­kė­tų. Aš ne­ma­tau čia pro­gos jums gir­tis, čia rei­kia at­gai­lau­ti. Kaip ir sa­kė kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus M. Va­raš­ka, jei­gu jau rei­kės Pre­zi­den­tui už­si­im­ti šiais dar­bais, tai kam mi­nist­ras rei­ka­lin­gas? Jums klau­si­mas dėl skly­pų for­ma­vi­mo. Sa­ko­te, ne­su­for­muo­ti skly­pai ir vis­ką per­lei­džia­te sa­vi­val­dy­bėms. O ar kre­di­tus duo­si­te sa­vi­val­dy­bėms il­ga­lai­kius, trum­pa­lai­kius, kad jos tai su­si­tvar­ky­tų?

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Ne sa­ve pa­gir­siu, bet jū­sų šlo­vin­gą Dar­bo par­ti­ją. Ten bu­vo toks ge­rai at­me­na­mas mi­nist­ras V. Ma­zu­ro­nis. Jo pa­stan­go­mis, jo ko­man­dos pa­stan­go­mis re­no­va­ci­ja tik­rai pa­ju­dė­jo, bet 10 % ša­lies na­mų re­no­vuo­ti kas­met – tiek ne­už­teks nei sta­ty­bi­nių me­džia­gų, nei sunk­ve­ži­mių, nei sta­ty­bi­nin­kų ran­kų, tai ne­re­a­lu. O sa­vi­val­dy­bės, ga­vu­sios že­mę, tik­rai tu­rės ga­li­my­bę for­muo­ti. Kaip sa­kiau šian­dien, at­si­ver­ski­te re­gia.lt, pa­si­žiū­rė­ki­te, Žvė­ry­ne tur­būt ket­vir­ta­da­lis že­mės skly­pų ne­su­for­muo­ta ap­link na­mus, ką jau kal­bė­ti apie ki­tus. Jei­gu net Vil­niu­je tai ne­pa­da­ry­ta, tai fak­tiš­kai yra že­mė nau­do­ja­ma, sa­vi­val­dy­bė ją pri­žiū­ri, ji­nai, sa­ky­ki­me, nau­do­ja­ma be tei­sės nau­do­ti. Man at­ro­do, sa­vi­val­da tik­rai ga­li su­si­tvar­ky­ti, o gy­ven­to­jai ir ap­si­tver­ti, ir aikš­te­les įsi­reng­ti. Tai nau­jos ga­li­my­bės sa­vi­val­dai per­si­tar­ti su gy­ven­to­jais, kur yra jų nuo­sa­vy­bės ri­bos.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, mi­nist­re. Ir pas­ku­ti­nis la­bai glaus­tą klau­si­mą klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, da­bar sa­vi­val­dy­bės in­ven­to­ri­zuo­ja ke­lius ir iš tik­rų­jų de­ri­ni­mas la­bai su­dė­tin­gas, rei­kia re­gist­ruo­tais laiš­kais. Ar ne­ma­no­te su­gal­vo­ti ko­kią pa­pras­tes­nę sis­te­mą? Kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės ap­skai­čia­vo, rei­kia 0,5 mln. eu­rų tam, kad in­for­muo­tų gy­ven­to­jus. Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). La­bai ge­ras klau­si­mas. Jei­gu no­ri­te, Sei­mo na­riai, tap­ti eko­lo­giš­kes­ni, nu­ei­ki­te į pus­la­pį epri­sta­ty­mas.lt, už­si­re­gist­ruo­ki­te ir tu­rė­ki­te e. pri­sta­ty­mo elek­tro­ni­nę dė­žu­tę. Jus aki­mirks­niu pa­sieks in­for­ma­ci­ja. Be re­gist­ruo­tų laiš­kų, su­tau­py­si­te ir po­pie­riaus, ir lai­ko, ir ži­no­si­te vi­są ak­tu­a­lią in­for­ma­ci­ją, tai aš ga­ran­tuo­ju. Mes esa­me apskai­čia­vę, kad bu­vo iki 10 % ša­lies gy­ven­to­jų, tu­rin­čių e. pri­sta­ty­mo dė­žu­tes. 90 % yra ne­pa­to­gu dėl to, kad jie emig­ra­vę, gy­ve­na ne ten, kur de­kla­ra­vę, ir taip to­liau. Tai pa­ra­gin­ki­te ir sa­vo sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jus, ir ki­tus nau­do­tis ta Re­gist­rų cen­tro su­kur­ta pa­slau­ga.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, mi­nist­re. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. La­bai jums dė­ko­ju. Lin­ki­me grei­čiau pa­sveik­ti.

 

14.30 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Ly­ros Ja­ku­le­vi­čie­nės, Ge­di­mi­no Sa­ga­čio ir Edi­tos Žio­bie­nės kan­di­da­tū­rų siū­ly­mui į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3070 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Ly­ros Ja­ku­le­vi­čie­nės, Ge­di­mi­no Sa­ga­čio ir Edi­tos Žio­bie­nės kan­di­da­tū­rų siū­ly­mui į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3070. Pra­ne­šė­ja – Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, leis­ki­te pri­sta­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Lyros Ja­ku­le­vi­čie­nės, Gedimino Sa­ga­čio ir Editos Žio­bie­nės kan­di­da­tū­rų siū­ly­mui į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus“ pro­jek­tą. Kan­di­da­tai bu­vo at­rink­ti pa­gal pa­tvir­tin­tą at­ran­kos pro­ce­dū­rą, jie bu­vo pa­tvir­tin­ti kaip tin­kan­tys ir ati­tin­kan­tys vi­sus rei­ka­la­vi­mus. To­liau Vy­riau­sy­bė jau ati­tin­ka­mai pa­tei­kė ši­tas tris kan­di­da­tū­ras su­de­rin­ti su Pre­zi­den­tu ir, Pre­zi­den­tui pri­ta­rus, yra tei­kia­ma Sei­mui. Jei­gu Sei­mas pri­tar­tų, tuo­met jau Vy­riau­sy­bė ga­lė­tų pri­im­ti ga­lu­ti­nį spren­di­mą ir pa­teik­ti ši­tą spren­di­mą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mui. Tai aš nė kiek ne­abe­jo­ju, kad kiek­vie­nas iš kan­di­da­tų pri­sis­ta­tys pats ir ga­lės at­sa­ky­ti į klau­si­mus taip, kaip įpras­tai bū­na to­kio tei­ki­mo me­tu. Ko­kios nors pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos pri­dur­ti tur­būt dau­giau ne­tu­rė­čiau. La­bai ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke. Į tri­bū­ną kvie­čia­me pri­sis­ta­ty­ti L. Ja­ku­le­vi­čie­nę.

L. JAKULEVIČIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti. Sa­vo pri­sis­ta­ty­me no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti tris pa­grin­di­nius da­ly­kus, ku­rie, man at­ro­do, yra svar­būs pre­ten­duo­jant į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas.

Pir­mas da­ly­kas, ku­rį no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, yra tai, kad dau­giau kaip 25 me­tus dir­bu žmo­gaus tei­sių sri­ty­je. Pra­dė­jau dirb­ti ši­to­je sri­ty­je, kuo­met Lie­tu­vo­je dar tik kū­rė­si žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­jos, te­ko pri­si­dė­ti prie kai ku­rių iš jų kū­ri­mo­si, prie kai ku­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų stei­gi­mo­si ir per šį il­gą lai­ko­tar­pį su­kau­piau dau­giau ne­gu 20 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties ši­to­je sri­ty­je. Ma­no pa­tir­tis tik­rai yra la­bai įvai­ri, ne vien tik­tai su vie­na ko­kia nors žmo­gaus tei­sių sri­ti­mi, bet su įvai­rio­mis. Iš es­mės dviem kryp­ti­mis dir­bau per vi­są ši­tą lai­ko­tar­pį – aka­de­mi­nė veik­la, tai yra įvai­rūs ty­ri­mai žmo­gaus tei­sių sri­ty­je, dės­ty­mas, mo­ky­mai, įskai­tant ir mo­ky­mus tei­sė­jams, ir, be abe­jo, ana­li­zė vi­sų teis­mo spren­di­mų, įskai­tant ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo. Pa­ra­le­liai vi­suo­met dir­bau su la­bai kon­kre­čiais klau­si­mais: su at­ski­rų so­cia­li­nių gru­pių žmo­gaus tei­sių pa­dė­ti­mi, te­ko kon­sul­tuo­ti ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, ir pa­čius as­me­nis ir, kaip mi­nė­jau, pri­si­dė­ti prie kai ku­rių or­ga­ni­za­ci­jų žmo­gaus tei­sių stei­gi­mo Lie­tu­vo­je, jų stip­ri­ni­mo, pa­vyz­džiui, net prie ne­mo­ka­mos tei­si­nės pa­gal­bos at­si­ra­di­mo Lie­tu­vo­je mo­de­lio ir taip pat įvai­rių nuo­mo­nių tei­ki­mo tiek vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms, tiek ir teis­mams. Tai­gi ši­ta pa­tir­tis per dau­gy­bę me­tų man lei­do iš tik­rų­jų ge­rai su­si­pa­žin­ti su įvai­rio­mis žmo­gaus tei­sių sri­ti­mis ir sa­vo ži­nias, sa­vo pa­tir­tį gi­lin­ti.

Ant­ras as­pek­tas, ku­rį no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, ma­nau, tik­rai tu­riu gana uni­ka­lią pa­tir­tį, ku­ri vėl­gi rei­ka­lin­ga bū­nant Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­ju, tai yra ma­no tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis. Te­ko ne tik eks­per­tau­ti, bet ir dar­buo­tis dau­giau kaip 15 me­tų Jung­ti­nių Tau­tų skir­tin­go­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, taip pat šiuo me­tu dirb­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­grin­di­nių tei­sių agen­tū­ros val­dy­mo or­ga­nuo­se ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je prieš ne­to­le­ran­ci­ją ir ra­siz­mą. Ši tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis tik­rai lei­do man su­pras­ti, pa­ma­ty­ti tuos iš­šū­kius, su ku­riais su­si­du­ria skir­tin­gos vals­ty­bės. Vis­gi teis­mas nag­ri­nė­ja ne vie­nos vals­ty­bės, o skir­tin­gų Eu­ro­pos vals­ty­bių žmo­gaus tei­sių pro­ble­mas, gin­čus. Ta pa­tir­tis vėl­gi, ma­nau, yra la­bai nau­din­ga, nes man lei­do ma­ty­ti vals­ty­bių ras­tus spren­di­mus, kaip su­ba­lan­suo­ti in­di­vi­do, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės in­te­re­sus.

Tre­čias as­pek­tas, ku­ris man pa­čiai tur­būt yra la­bai svar­bus ir ku­rį no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, tai vėl­gi 25 me­tai pro­fe­si­nės veik­los, as­me­ni­nio lai­ko, skir­to žmo­gaus tei­sių sri­čiai, tur­būt ne šiaip. Ne­su at­si­tik­ti­nė kan­di­da­tė, čia du kar­tus jau bu­vau at­rink­ta pre­ten­duo­ti į šį teis­mą, bet esu šio­je veik­lo­je tiek daug me­tų nuo­sek­liai dirb­da­ma bū­tent dėl to, kad tik­rai ti­kiu žmo­gaus oru­mo už­tik­ri­ni­mo svar­ba kiek­vie­nai vi­suo­me­nei. Ti­kiu, kad ga­li­ma su­ras­ti tą pu­siau­svy­rą tarp in­di­vi­do, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės in­te­re­sų.

Taip pat per tą lai­ko­tar­pį, be abe­jo, su­si­for­ma­vo ma­no ver­ty­bi­nės nuo­sta­tos ir tam tik­ras prin­ci­pin­gu­mas, vis­gi rei­ka­lin­gas tam, kad ne for­ma­liai, o re­a­liai spręs­tu­me žmo­gaus tei­sių klau­si­mus įvai­rio­se vals­ty­bė­se.

Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti. Jei­gu bus klau­si­mų, tik­rai bū­siu dė­kin­ga ir pa­si­ren­gu­si į juos at­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. Iš­klau­sy­si­me vi­sų tri­jų kan­di­da­tų ir tuo­met per­ei­si­me prie klau­si­mų ir at­sa­ky­mų. Pra­šom grįž­ti į sa­vo vie­tą.

Da­bar į tri­bū­ną kvie­čia­me pri­sis­ta­ty­ti G. Sa­ga­tį.

G. SAGATYS. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ačiū už ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti. Be­veik prieš de­šimt me­tų šio­je sa­lė­je man bu­vo pa­ti­kė­ta tik­riau­siai vie­na svar­biau­sių ma­no gy­ve­ni­mo mi­si­jų, tai yra vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos var­du. Ti­kiuo­si, kad per šiuos de­šimt me­tų pa­vy­ko už­si­tar­nau­ti tiek Lie­tu­vos tei­si­nin­kų ben­druo­me­nės, tiek ko­le­gų tei­sė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą. Iš­ties tai ro­do ma­no sky­ri­mas Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos na­riu, ma­no de­le­ga­vi­mas į Tarp­tau­ti­nį Ha­gos tei­sė­jų tin­klą, o man kol kas svar­biau­sias ir šir­džiai mie­liau­sias tei­sė­jų ben­druo­me­nės įver­ti­ni­mas yra ma­no iš­rin­ki­mas Tei­sė­jų aso­cia­ci­jos, jun­gian­čios vi­sų ju­ris­dik­ci­jų vi­sų gran­džių, pa­ko­pų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų tei­sė­jus, pir­mi­nin­ku.

Jei­gu vals­ty­bės kū­ri­mą rei­kė­tų pri­ly­gin­ti na­mo sta­ty­bai, aš tei­sė­jo dar­bą pri­ly­gin­čiau ap­dai­li­nin­ko pro­fe­si­jai, kai tu ne­ga­li nu­spręs­ti dėl sie­nų aukš­čio, ne­ga­li nu­spręs­ti dėl mū­ro su­dė­ties, bet nuo ta­vo dar­bo tik­rai la­bai pri­klau­so, kaip jau­sis šia­me na­me gy­ve­nan­tis žmo­gus.

Dirb­da­mas ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me aš tu­rė­jau pri­si­im­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę per kon­kre­čius spren­di­mus tiek už tarp­tau­ti­nių žmo­gaus tei­sių stan­dar­tų die­gi­mą Lie­tu­vos tei­si­nė­je sis­te­mo­je, tiek už na­cio­na­li­nių žmo­gaus tei­sių stan­dar­tų kū­ri­mą. Bė­gant me­tams ir kau­pian­tis pa­tir­čiai, ma­tau pras­mę pa­čiam kur­ti tarp­tau­ti­nius žmo­gaus tei­sių stan­dar­tus. Štai to­dėl aš esu čia, prieš jus, šio­je gar­bin­go­je tri­bū­no­je, kaip vie­nas iš tri­jų kan­di­da­tų į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jus. Da­ly­vau­ju at­ran­ko­je, nes ma­tau di­de­lę Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jo dar­bo pras­mę ir jau­čiuo­si šiam dar­bui pa­si­ruo­šęs.

Trum­pai apie pras­mę. Man, kaip tei­si­nin­kui, tur­būt nie­ko nė­ra svar­biau, kaip už­tik­rin­ti žmo­gui ga­li­my­bę jaus­tis oriam ir sau­giam, pra­de­dant nuo pri­va­čios erd­vės, bai­giant su­vo­ki­mu, kad vals­ty­bė be rei­ka­lo ne­si­kiš į ta­vo tei­ses ir in­te­re­sus, o jei­gu kas nors tai pa­da­rys, ta­ve ap­gins nuo to be­si­ki­šan­čio­jo. Šian­dien, ne pa­slap­tis, Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jai, pa­rem­tai žmo­gaus tei­sė­mis, tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pu, de­mo­kra­tija, iš tie­sų ky­la daug grės­mių, ir aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad nuo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jų iš­min­ties la­bai pri­klau­sys Eu­ro­pos žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ir vi­sas mū­sų kon­ti­nen­to sau­gu­mas. Tai­gi tai yra pras­mė, dėl ku­rios aš kan­di­da­tuo­ju, da­ly­vau­ju ši­to­je at­ran­ko­je, no­rė­da­mas pats įneš­ti sa­vo in­dė­lį į Eu­ro­pos tei­si­nės ar­chi­tek­tū­ros kū­ri­mą.

Da­bar apie pa­si­ruo­ši­mą. Ma­nau, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jas pri­va­lo bū­ti, pir­ma, kom­pe­ten­tin­gas, tai yra sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las. An­tra, tu­rė­ti ne­abe­jo­ti­ną, ne­gin­či­ja­mą re­pu­ta­ci­ją vals­ty­bė­je na­rė­je, ku­ri jį ski­ria, čia yra ma­žų ma­žiau­sia. Tre­čia, tu­rė­ti su­vo­ki­mą apie tarp­tau­ti­nius san­ty­kius ir di­plo­ma­ti­ją. Ma­nau, kad aš ši­tuos tris kri­te­ri­jus ati­tin­ku. Nuo pat stu­di­jų bai­gi­mo, pra­de­dant ma­no moks­li­niu dar­bu uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, ty­ri­nė­jau Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mą tiek tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu, tiek na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, ty­ri­nė­jau, kaip ji vei­kia vi­so­se žmo­nių gy­ve­ni­mo sri­ty­se, o kon­kre­čiau­siai ir tiks­liau­siai – bū­tent šei­mi­nio gy­ve­ni­mo sri­ty­je. Kaip uni­ver­si­te­to lek­to­rius ir jau kaip prak­ti­kuo­jan­tis tei­sė­jas, prieš tai ad­vo­ka­tas, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jas, da­ly­va­vau kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo mo­ky­muo­se pats kel­da­mas ki­tų pro­fe­sio­na­lų kva­li­fi­ka­ci­ją tiek Lie­tu­vo­je, tiek ir už­sie­ny­je. Iš tie­sų di­džiuo­juo­si bū­da­mas pri­pa­žin­tas Eu­ro­pos tei­si­nin­kų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo ins­ti­tu­ci­jų, to­kių kaip Eu­ro­pos tei­sės aka­de­mi­ja Vo­kie­ti­jo­je, Eu­ro­pos teis­mi­nis tin­klas, bu­vau Eu­ro­pos Są­jun­gos TAIEX pro­gra­mos aso­ci­juo­tu lek­to­riu­mi, taip pat Eu­ro­pos Ta­ry­bos žmo­gaus tei­sių pro­gra­mos HELP lek­to­riu­mi. Tai­gi, da­ly­vau­ju tei­si­nin­kų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo mo­ky­muo­se tiek už­sie­ny­je, tiek Lie­tu­vo­je.

Ma­nau, jei­gu bū­čiau pa­skir­tas į ši­tas pa­rei­gas, aš to­liau vyk­dy­čiau tą pa­čią iš es­mės mi­si­ją, tai yra tar­nau­čiau žmo­gui, žmo­gaus oru­mui, žmo­gaus ap­sau­gai, o pa­grin­di­nis prin­ci­pas, ku­rio ma­ne, kaip tei­sė­ją, kaip jau­ną tei­sė­ją, iš­mo­kė vy­res­ni ko­le­gos, yra toks: pa­gar­ba įsta­ty­mui ir jaut­ru­mas at­ve­jui. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas kan­di­da­te. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė dėl ve­di­mo tvar­kos. Ne jū­sų, jūs ga­li­te į sa­vo vie­tą ei­ti. La­bai dė­kui.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi kan­di­da­tai, kaip sim­bo­liš­ka, mes da­bar su­si­pa­žįs­ta­me su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kan­di­da­tais į Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą, o pas mus sa­lė­je sve­čiuo­ja­si žmo­gus, ku­ris ga­lė­tų la­bai daug pa­sa­ky­ti tuo klau­si­mu – gar­sus Sa­kart­ve­lo tei­si­nin­kas, pa­grin­di­nio opo­zi­ci­nio te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „Mta­va­ri“ įkū­rė­jas, il­ga­me­tis va­do­vas N. Gva­ra­mi­ja. Jis, de­ja, me­tus pra­lei­do ne kur ki­tur, o Sa­kart­ve­lo ka­lė­ji­me ir da­bar yra lais­vas, mes jį svei­ki­na­me. Kar­tu yra jo nuo­sta­bio­ji žmo­na S. Li­lu­aš­vi­li, ku­ri įdė­jo la­bai daug pa­stan­gų, kad jis bū­tų lais­vė­je. Cong­ra­tu­la­tions and all the best to all your na­tion and per­so­nal­ly to you. Thank you. (Svei­ki­na­me ir vi­so ko ge­riau­sio vi­sai jū­sų tau­tai ir as­me­niš­kai jums. Ačiū.) (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Į tri­bū­ną kvie­čia­me tre­čią kan­di­da­tę E. Žio­bie­nę. Pra­šom.

E. ŽIOBIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jū­sų dė­ka vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rė esu jau be­veik 14 me­tų. Jū­sų ir jū­sų ko­le­gų dė­ka, pa­si­ti­kė­ji­mu ėjau ne tik vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­riaus pa­rei­gas, bet taip pat ir ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus pa­rei­gas, aka­de­mi­nės eti­kos ir pro­ce­dū­rų kon­tro­lie­riaus pa­rei­gas. Iš es­mės žmo­gaus tei­sių sri­ty­je tur­būt dir­bau vi­są sa­vo pro­fe­si­nį gy­ve­ni­mą, tiek aka­de­mi­nė­je sri­ty­je – dau­giau nei 20 me­tų dės­tau kon­sti­tu­ci­nę tei­sę. Anks­čiau dės­čiau žmo­gaus tei­sių kur­są, ku­ris vė­liau tie­siog iš­ny­ko iš pro­gra­mų. Taip pat ne­ma­žai me­tų dir­bau su Eu­ro­pos Ta­ry­ba – vie­na­me ko­mi­te­te apie de­šimt me­tų, taip pat po­rą me­tų vai­ko tei­sių sri­ty­je, at­ski­ra­me ko­mi­te­te.

Ma­nau, kad tu­riu tam tik­rų ži­nių ir ge­bė­ji­mų dirb­ti ir ko­man­do­je, ir at­ski­rai pri­im­ti spren­di­mus įvai­riais žmo­gaus tei­sių klau­si­mais. Ma­nau, kad pa­tir­tis vai­ko tei­sių sri­ty­je yra tam tik­ra spe­ci­fi­nė ta pras­me, kad ji yra la­bai jaut­ri, bet kar­tu su­tei­kia ir vys­to tam tik­rus ge­bė­ji­mus, kai žmo­gus tu­ri pri­im­ti spren­di­mus jaut­riais, su­dė­tin­gais ir skir­tin­gų gru­pių in­te­re­sų su­de­ri­ni­mo klau­si­mais. Tai yra iš tik­rų­jų ga­na su­dė­tin­gas dar­bas ir, ma­nau, su­tei­kęs tam tik­rų tik­rai stip­rių ge­bė­ji­mų bū­tent žmo­gaus tei­sių sri­ty­je.

Tau­py­da­ma jū­sų lai­ką ir su­pras­da­ma, kad esa­me tik­rai pa­žįs­ta­mi, ir ne­ma­žai me­tų, pa­si­steng­siu tie­siog pa­sa­ky­ti tik ke­lis es­mi­nius da­ly­kus. Ma­nau, kad su ma­no gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mu tik­rai esa­te ge­rai su­si­pa­ži­nę per dau­ge­lį me­tų, taip pat ir su po­žiū­riu.

Tie­siog pa­sa­ky­siu, ma­nau, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas yra la­bai svar­bus Lie­tu­vai, kaip ir vi­soms ki­toms Eu­ro­pos Ta­ry­bos na­rėms, dėl sa­vo for­muo­ja­mos prak­ti­kos. Sa­vo dar­be, nors ir ko­kias pa­rei­gas ei­čiau, iš tik­rų­jų be Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mų ne­ga­lė­čiau iš­gy­ven­ti, nes tais spren­di­mais ten­ka va­do­vau­tis vi­siš­kai vi­soms mū­sų ins­ti­tu­ci­joms, to­dėl, aiš­ku, ir pa­ties Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo svar­ba, ir tei­sė­jų pa­si­rin­ki­mo svar­ba ir­gi yra la­bai svar­bi mums vi­siems. Ačiū už jū­sų dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma Edi­ta. Ger­bia­mi ko­le­gos, per­ei­na­me prie klau­si­mų ir at­sa­ky­mų. Ar ga­li­me su­tar­ti, kad klau­sia­me 15 mi­nu­čių, tu­rė­da­mi ome­ny­je, kad dar bus dis­ku­si­jos ir su­si­ti­ki­mai frak­ci­jo­se? Ga­li­me? La­bai dė­kui, su­tar­ta.

Pir­ma­sis klau­sia T. To­mi­li­nas. Jo ne­ma­tau sa­lė­je. (Bal­sas sa­lė­je: „Pra­lei­džia­me.“) Ta­da klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius. Tik prieš klaus­da­mas pa­sa­ky­ki­te, kam ad­re­suo­ja­te klau­si­mą.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju kan­di­da­tams už pri­sis­ta­ty­mą. Tik­rai pa­si­rin­ko­te kan­di­da­tuo­ti į la­bai įdo­mią ir daug iš­šū­kių ke­lian­čią po­zi­ci­ją, to­dėl vi­siems jums lin­kiu sėk­mės. Klau­si­mą ad­re­suo­ju vi­siems kan­di­da­tams, ga­li­te pa­si­rin­k­ti, ku­ris at­sa­ky­si­te, ar­ba ga­li­te at­sa­ky­ti vi­si.

O ma­no klau­si­mas bū­tų apie Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mų įta­ką na­cio­na­li­niams tei­sė­kū­ros pro­ce­sams. Kar­tais Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pri­ima tam tik­rus spren­di­mus dėl klau­si­mų, ku­rie mū­sų vi­suo­me­nė­je su­ke­lia tam tik­rą kon­tro­ver­si­ją, ir ta­da įsta­ty­mų lei­dė­jai, tie­są sa­kant, nė­ra lin­kę at­si­žvelg­ti į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo su­for­mu­luo­tą prak­ti­ką. Pa­vyz­džiui, pra­ei­tą sa­vai­tę mes Sei­me bal­sa­vo­me dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo „Ro­mu­vos“ re­li­gi­nei ben­dri­jai. Kai ku­rie Sei­mo na­riai to­kį pa­siū­ly­mą va­di­no smul­kiu po­li­ti­niu chu­li­ga­niz­mu. Kaip jūs ver­tin­tu­mė­te to­kią si­tu­a­ci­ją? Ir kaip, ko­kių žings­nių rei­kia im­tis, kad EŽTT su­for­mu­luo­ti stan­dar­tai tap­tų tam tik­ru kel­ro­džiu ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riams pri­imant ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus? Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui už to­kį pa­pras­tą klau­si­mą. Ne­ži­nau, ku­ris no­rė­tų at­sa­ky­ti pir­mas? Ar nė vie­nas ne­no­ri­te at­sa­ky­ti?

E. ŽIOBIENĖ. Iš tik­rų­jų, ka­dan­gi ko­le­gos ty­li, tai… Mes vi­si la­bai aiš­kiai su­pran­ta­me, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mai yra šal­ti­nis mū­sų tei­sei, vi­sai ben­drai tei­si­nei sis­te­mai. Ki­tas da­ly­kas, tur­būt bū­da­mi Eu­ro­pos Ta­ry­bos na­riai ir ra­ti­fi­ka­vę kon­ven­ci­ją, pri­pa­ži­nę Teis­mo kom­pe­ten­ci­ją, ne­ga­li­me ti­kė­tis, kad vals­ty­bė ne­gerbs Teis­mo spren­di­mų ir jų ne­įgy­ven­dins.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Gal pa­pil­dy­si­te? Pra­šom.

L. JAKULEVIČIENĖ. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų pa­lie­tė­te la­bai su­dė­tin­gą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo įgy­ven­di­ni­mo pro­ble­ma­ti­ką. Iš tie­sų Teis­mas su­si­du­ria su tik­rai rim­to­mis Teis­mo spren­di­mų įgy­ven­di­ni­mo pro­ble­mo­mis kai ku­rio­se vals­ty­bė­se.

Tai, ką jūs mi­nė­jo­te, tur­būt re­fe­ruo­ja į tas si­tu­a­ci­jas, kad vis dėl­to Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­ja nu­sta­to tam tik­rus mi­ni­ma­lius stan­dar­tus. Teis­mas, pri­im­da­mas spren­di­mus, iš tik­rų­jų va­do­vau­ja­si ke­liais prin­ci­pais. Vie­nas iš tų prin­ci­pų, kad vis dėl­to už kon­ven­ci­jos nor­mų įgy­ven­di­ni­mą pir­miau­sia yra at­sa­kin­ga pa­ti vals­ty­bė ir pa­ti vals­ty­bė spren­džia, ko­kiu bū­du tas nor­mas įgy­ven­di­na. Teis­mas tik pri­žiū­ri, ar tas įgy­ven­di­ni­mas de­ra su kon­ven­ci­ja. Tai tas sub­si­dia­ru­mo prin­ci­pas.

Ant­ras da­ly­kas, kad vals­ty­bei yra pa­lik­ta tam tik­ra dis­kre­ci­jos lais­vė tam tik­ro­se sri­ty­se, kur, kaip Teis­mas va­di­na, nė­ra va­di­na­mo­jo eu­ro­pi­nio kon­sen­su­so. Ir mes iš tik­rų­jų ma­to­me, dėl ku­rių spren­di­mų tas eu­ro­pi­nis kon­sen­su­sas yra. Teis­mas pa­si­sa­ko itin griež­tai ir pa­lie­ka la­bai ma­žą erd­vę vals­ty­bei veik­ti to­je sri­ty­je ir su­de­rin­ti sa­vo tei­sę ir prak­ti­ką su kon­ven­ci­jos rei­ka­la­vi­mais. Ir to­se sri­ty­se, kur to eu­ro­pi­nio kon­sen­su­so nė­ra, daž­niau­siai tai yra to­kie la­bai jaut­rūs vi­suo­me­nei klau­si­mai, ten Teis­mas tik­rai pa­si­sa­ko ne taip griež­tai.

Iš tik­rų­jų kal­bant apie spren­di­mą, ku­rį jūs mi­nė­jo­te, re­li­gi­jos lais­vės įgy­ven­di­ni­mą, at­ro­dy­tų, dėl pa­čios re­li­gi­jos lais­vės tik­rai abe­jo­nių nė­ra ir kon­sen­su­sas yra, bet kaip tą pa­da­ry­ti ir kaip ne­disk­ri­mi­nuo­jant už­tik­rin­ti vi­sų skir­tin­gų re­li­gi­nių ben­drijų ap­sau­gą, tai ir yra di­džiau­sias tur­būt iš­šū­kis vals­ty­bei. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad, aiš­ku, Teis­mo spren­di­mai yra pri­va­lo­mi, bet tie bū­dai, kaip juos įgy­ven­din­ti, vėl­gi skir­tin­go­se vals­ty­bė­se ke­lia skir­tin­go ti­po klau­si­mų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui.

G. SAGATYS. Na, ačiū ko­le­gėms, kad pri­den­gė ma­ne, pir­mos im­da­mo­si at­sa­ko­my­bės ir ini­cia­ty­vos at­sa­ky­ti iš tik­rų­jų. Teis­mas, tu­riu ome­ny­je Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą kaip tarp­tau­ti­nę teis­mi­nę ins­ti­tu­ci­ją, pa­da­rė sa­vo dar­bą. Teis­mo pri­im­tų spren­di­mų vyk­dy­mas yra val­s­ty­bės vi­daus rei­ka­las ir šių spren­di­mų vyk­dy­mo prie­žiū­ra iš es­mės yra po­li­ti­nis pro­ce­sas. Tą rei­kia su­vok­ti. Ir ta­me po­li­ti­nia­me pro­ce­se iš tik­rų­jų Lie­tu­va, na, šian­dien ne­pa­sa­ky­čiau, kad iš­si­ski­ria la­bai ne­ga­ty­viai, bet tu­ri tik­rai pro­ble­mų, vyk­dy­da­ma svar­bius žmo­gaus tei­sių sri­ties spren­di­mus.

Jū­sų klau­si­mas – kaip ver­ti­na­te? Grįž­tu prie la­bai tie­sio­gi­nio klau­si­mo. Be abe­jo­nės, kai vals­ty­bė pri­si­i­ma tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, vė­liau ji ne­ga­li pa­tei­sin­ti na­cio­na­li­ne tei­se ar na­cio­na­li­nė­mis pro­ce­dū­ro­mis jų ne­vyk­dy­mo. Čia yra ben­dras prin­ci­pas. Ką su tuo da­ry­ti, ko­kio nors re­cep­to tik­riau­siai pa­gal Eu­ro­pos Ta­ry­bos ar na­cio­na­li­nius rė­mus mes ne­tu­ri­me, bet Teis­mas tu­ri. Kal­bu apie vyk­dy­mo pro­ce­są, nu­ma­ty­tą pa­gal Eu­ro­pos Ta­ry­bos rė­mus. Yra ati­tin­ka­mų prie­mo­nių tam pro­ce­sui pa­ska­tin­ti. Tai yra vi­sų pir­ma, aiš­ku, po­li­ti­nės prie­mo­nės. Jei­gu jų ne­pa­kan­ka, tai yra vals­ty­bės vi­sų pir­ma mo­ra­li­nė at­sa­ko­my­bė už to Teis­mo spren­di­mo ne­vyk­dy­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. No­riu pa­klaus­ti E. Žio­bie­nę. Na, tik­rai ži­no­me jus kaip darbš­čią ir pa­rei­gin­gą ins­ti­tu­ci­jos va­do­vę. Ko ge­ro, to­kia pat at­sa­kin­ga lik­si­te ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. Ta­čiau štai jūs pa­lie­ka­te pos­tą ypa­tin­gu me­tu, kaip nie­ka­da eks­po­nen­ti­ne tvar­ka plin­ta Lie­tu­vo­je tarp moks­lei­vių psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos. Tai yra jau tra­giš­ka si­tu­a­ci­ja. Ko­kias re­ko­men­da­ci­jas, ko­kį tes­ta­mentą jūs pa­lie­ka­te bū­si­mai sa­vo ins­ti­tu­ci­jos va­do­vei ir ko­kios prie­žas­tys tai nu­lė­mė? Jū­sų ko­le­ga mi­nė­jo, kad ne­rei­kė­tų leis­ti vals­ty­bei kiš­tis į žmo­nių gy­ve­ni­mą, bet, ko ge­ro, taip ir at­si­ti­ko, kad vals­ty­bė per ma­žai ski­ria dė­me­sio ši­tai pro­ble­mai. Pa­me­nate ma­no pas­ku­ti­nį klau­si­mą kon­kre­čiai apie Kre­tin­gą, ten žmo­nės jau pa­tys pirš­tais ro­do, kas pla­ti­na nar­ko­ti­kus. Kaip jums pa­vy­ko tą si­tu­a­ci­ją su­val­dy­ti? Ko pa­lin­kė­si­te sa­vo bū­si­miems ko­le­goms? Ačiū.

E. ŽIOBIENĖ. Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, aš ne­pa­lie­ku pos­to, vyk­dau sa­vo pa­rei­gas ir jas vyk­dy­siu. Šiuo at­ve­ju jūs svars­to­te tik­tai tri­jų kan­di­da­tų pa­tei­ki­mą, bet juk ne­aiš­ku, ką Eu­ro­pos Ta­ry­ba pa­si­rinks iš tų kan­di­da­tų. Tai aš tik­rai vyk­dau sa­vo pa­rei­gas ir jas vyk­dy­siu iki pas­ku­ti­nės mi­nu­tės, iki ta­da, ka­da bus nu­spręs­ta ki­taip.

Bet iš tik­rų­jų tei­sin­gai ke­lia­te klau­si­mą. Iš tik­rų­jų šian­dien tik­rai yra la­bai su­dė­tin­ga si­tu­a­ci­ja, ir ma­nau, kad es­mi­nis mo­men­tas, ku­rį, ypač sa­vi­val­dos lyg­me­niu, rei­kia spręs­ti, tai yra pa­slau­gų sek­to­riaus nef­rag­men­tiš­ku­mas, koks jis yra da­bar frag­men­tuo­tas, la­biau jį su­lie­ti ir ypač svei­ka­tos, so­cia­li­nę, psi­cho­lo­gi­jos, tai yra psi­cho­lo­gų, ir švie­ti­mo pa­gal­bą teik­ti kar­tu tais at­ve­jais, kai mes kal­ba­me apie pa­aug­lius, ku­rie lin­kę pir­miau­sia ban­dy­ti, ta­da jau var­to­ti, ar­ba kai jie jau tu­ri pri­klau­so­my­bės klau­si­mų. Šian­dien me­di­kai lau­kia mo­ty­vuo­to pa­cien­to ir jo mo­ty­vuo­to ne­tu­rė­da­mi ne­su­tei­kia pa­slau­gų. So­cia­li­niai dar­buo­to­jai ti­ki­si, kad me­di­kai iš­spręs pri­klau­so­my­bės klau­si­mą. Ne­iš­spręs tol, kol ne­bus ben­dro są­ly­čio ir ben­dro dar­bo kar­tu. Čia tur­būt yra aki­vaiz­du. Ki­tas da­ly­kas – dėl kiek­vie­no in­di­vi­du­a­laus at­ve­jo. Ne­ga­liu iš Sei­mo tri­bū­nos to ko­men­tuo­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma kan­di­da­te. J. Varž­ga­lio po­sė­džių sa­lė­je ne­ma­tau. To­dėl pas­ku­ti­nis klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui. Ma­no klau­si­mas bus G. Sa­ga­čiui, bet vi­sų pir­ma no­riu pa­at­gai­lau­ti E. Žio­bie­nei, kad prieš dau­giau kaip 12 me­tų aš ne­bal­sa­vau už jus, kai bu­vo vai­ko tei­sių kon­tro­lie­riaus sky­ri­mas, ir ne­ti­kė­jau, kad jums pa­si­seks ir kad jūs su­si­tvar­ky­si­te su sa­vo dar­bu, bet ma­tau, kad vis dėl­to gau­da­ma kaž­ko­kias pa­ski­ras pa­sta­bas jūs tvar­ko­tės, jūs šau­nuo­lė. O klau­si­mas G. Sa­ga­čiui.

Jūs čia daug mums pri­kal­bė­jo­te, čia aš ne­se­niai klau­siau­si J. Bai­de­no kal­bos Jung­ti­nė­se Tau­to­se, tai kai kas su jū­sų su­tam­pa. Jūs čia kal­bė­jo­te, kad oriam, sau­giam ir kad vals­ty­bė ne­si­kiš, va­di­na­si, jūs prieš vals­ty­bę, kaip ir vi­siems li­be­ra­lams, anar­chis­tams, jums vals­ty­bės ne­rei­kia, jums tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pas. Tai ži­nau, kaip per­ka­ma ta tei­sė, pas­kui sa­ko – vir­še­ny­bė. Per pa­rei­gą įgau­ni tei­sę.

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Tai jums ir klau­si­mas. Ma­to­te, ne­duo­da net klau­si­mo nor­ma­liai už­duo­ti, kad su­ži­no­čiau tie­są iš jū­sų. Kaip ta­da bal­suo­ti, jei­gu tie­sos ne­ži­no­si? Kas ma­ne ap­sau­gos nuo psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro ir kan­čių pa­ken­čiant egois­ti­nius iš­si­šo­ki­mus?

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Ge­di­mi­nai, kaip su­pran­tu, klau­si­mas jums bu­vo ad­re­suo­tas.

G. SAGATYS. Na, ačiū už klau­si­mą. Jis yra fi­lo­so­fi­nis – ap­sau­go­ti žmo­gų. Pir­miau­sia žmo­gus pats tu­ri sau­go­tis. Be abe­jo­nės, jei­gu žmo­gus pats ne­si­sau­go, nie­kas jo ir ne­ap­sau­gos. Bet jū­sų klau­si­mo po­teks­tę aš su­pra­tau. Jū­sų ke­lia­mas idė­jas, sa­ky­ki­me taip, kri­ti­ką man aš esu gir­dė­jęs ir ži­nau, ir aš pui­kiai su­pran­tu, taip, yra rim­ta vi­suo­me­nės da­lis, ku­ri ma­no bū­tent taip, ir jūs rep­re­zen­tuo­ja­te ši­tą vi­suo­me­nės da­lį. Vi­sa pa­gar­ba jums už tai, nes tik per de­ba­tus, tik per to­kių klau­si­mų kė­li­mą ga­li­ma ras­ti kon­sen­su­są. Be abe­jo­nės, ko­kį nors re­cep­tą, kas ap­sau­gos kon­kre­čiu at­ve­ju žmo­gų, da­bar tur­būt iš ši­tos tri­bū­nos jums var­gu ar pa­sa­ky­siu, bet prin­ci­pas, ką aš ir mi­nė­jau sa­vo kal­bo­je, kad žmo­gus, kad ir koks jis bū­tų, tu­ri tei­sę į ap­sau­gą tiek tais at­ve­jais, kai pri­va­tus as­muo kė­si­na­si į to žmo­gaus in­te­re­sus ir tei­ses, tiek ta­da, kai vals­ty­bė kė­si­na­si. Aš šiuo at­ve­ju ne­ma­tau skir­tu­mo tarp ši­tų dvie­jų kė­si­ni­mų­si. Tie­siog vals­ty­bė pir­mu at­ve­ju tu­ri pa­rei­gą už­tik­rin­ti gy­ny­bą to žmo­gaus. Ant­ruo­ju at­ve­ju ji vi­sų pir­ma tu­ri ne­si­kė­sin­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi kan­di­da­tai, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Po pa­tei­ki­mo dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo nė­ra bal­suo­ja­ma. Gra­fi­kas su­si­ti­ki­mų su frak­ci­jo­mis bus su­de­rin­tas su frak­ci­jų se­niū­nais. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu ski­ria­mas Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mu – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tas bus svars­to­mas spa­lio 26 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.01 val.

Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. XII-311 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. XII-311 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083. Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­ja – už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­rė J. Ne­liup­šie­nė.

J. NELIUPŠIENĖ. Svei­ki. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­nita­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma, kad lė­šos, gau­tos iš su­mo­kė­tų bau­dų, pa­skir­tų už tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mais nu­sta­ty­tų ri­bo­ja­mų­jų prie­mo­nių pa­žei­di­mus, taip pat už Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 1231 straips­ny­je įtvir­tin­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos ar Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 515 straips­ny­je įtvir­tin­to ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo pa­da­ry­mą, ir lė­šos, gau­tos už nu­ro­dy­tus pa­žei­di­mus pa­sky­rus po­vei­kio prie­mo­nę – tur­to kon­fis­ka­vi­mą, pa­tek­tų į Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo fon­dą per Lie­tu­vos Res­pub­li­kos biu­dže­tą ir bū­tų nau­do­ja­mos su Uk­rai­nos at­sta­ty­mu ir at­kū­ri­mu su­si­ju­sioms dvi­ša­lėms ir dau­gia­ša­lėms pa­ra­mos vys­ty­mui­si prie­mo­nėms įgy­ven­din­ti.

Šio įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tos bū­tų tai­ko­mos de­šimt me­tų nuo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo. To­kiu bū­du sie­kia­ma, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ka vie­nin­gai pri­si­dė­tų prie Uk­rai­nos at­sta­ty­mo ir pa­de­monst­ruo­tų tvir­tą nuo­sta­tą teik­ti Uk­rai­nai pa­ra­mą Ru­si­jos ag­re­si­jos aki­vaiz­do­je. Lie­tu­va sa­va­ran­kiš­kai, ne­lauk­da­ma ES ar tarp­tau­ti­niu ly­giu pri­ima­mų spren­di­mų, jau da­bar im­tų­si na­cio­na­li­nių prie­mo­nių, ku­rios iš es­mės ne­pri­eš­ta­rau­tų ir pa­pil­dy­tų bū­si­mų ES tarp­tau­ti­nių spren­dimų tu­ri­nį pri­si­de­dant prie Uk­rai­nos at­sta­ty­mo. To­kios na­cio­na­li­nės prie­mo­nės ki­toms ES vals­ty­bėms na­rėms ar pa­čiai ES ga­lė­tų bū­ti sek­ti­nas pa­vyz­dys da­lį vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mų, gau­tų iš su­mo­kė­tų bau­dų, taip pat iš pri­tai­ky­tos po­vei­kio prie­mo­nės – tur­to kon­fis­ka­vi­mo gau­tų lė­šų skir­ti Uk­rai­nai at­sta­tyti ir at­ku­rti.

Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­je pa­teik­tos pa­sta­bos ir pa­siū­ly­mai dėl įsta­ty­mo pro­jek­to bus ap­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mo ko­mi­te­tuo­se me­tu. Įsta­ty­mo pro­jek­tas pri­rei­kus bus ati­tin­ka­mai pa­ko­re­guo­tas sie­kiant ras­ti ge­riau­sią spren­di­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, vi­ce­mi­nist­re. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri vie­nas Sei­mo na­rys. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, jūs pui­kiai su­pran­ta­te, kad iš bau­dų biu­dže­te ne­pla­nuo­ja­ma jo­kia ei­lu­tė. Tai yra ne­prog­no­zuo­ja­mos pa­ja­mos. Jos ga­li nuo nu­lio iki be­ga­ly­bės bū­ti ap­skai­to­mos, o pa­ra­ma Uk­rai­nai tur­būt tu­ri bū­ti prog­no­zuo­ja­ma ir pla­nuo­ja­ma. Kaip da­bar su­sie­ti du ne­su­sie­ja­mus da­ly­kus – ne­nu­spė­ja­mą su­rink­tų bau­dų dy­dį ir pla­nuo­ja­mą pa­ra­mos me­cha­niz­mą ir dy­dį? Kas čia per bur­tai? Pa­aiš­kin­ki­te man.

J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Nė­ra jo­kių bur­tų. Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo fon­do yra ski­ria­mos biu­dže­to asig­na­vi­mo lė­šos, ku­rios yra tos pa­sto­vio­sios, kaip jūs sa­ko­te, lė­šos ir jos yra prog­no­zuo­ja­mos. Kiek­vie­nais me­tais mes su­pla­nuo­ja­me ki­tų me­tų biu­dže­tą. Ši­tos lė­šos bū­tų kaip pa­pil­do­mos lė­šos, nes, ži­no­me, po­rei­kiai yra mil­ži­niš­ki. Vien da­bar pri­skai­čiuo­ja­ma 700 mlrd. Aiš­ku, mū­sų pa­ra­ma bus ne­di­de­lė iš tų bau­dų, bet min­tis yra su­for­muo­ti pa­vyz­dį ir prak­ti­ką, gal­būt net­gi pre­ce­den­tą, kad ir ki­tos ša­lys, ku­rios kai ku­riais at­ve­jais skun­džia­si, kad nė­ra tei­si­nių bū­dų, kaip už­tik­rin­ti, kad sank­ci­jų pa­žei­dė­jai ar ap­skri­tai ru­siš­kas tur­tas pri­si­dė­tų prie Uk­rai­nos at­sta­ty­mo, tai čia yra vie­nas iš ne­di­de­lių žings­ne­lių, kaip tai pa­da­ry­ti. Jei­gu yra pa­žei­džia­mos sank­ci­jos, iš jų su­ren­ka­mos bau­dos ar tur­tas yra kon­fis­kuo­ja­mi už san­kci­jų pa­žei­di­mą, vi­sos su tuo su­si­ju­sios lė­šos ei­tų ir­gi į Uk­rai­nos at­sta­ty­mo fon­dą, ne­nu­brau­kiant biu­dže­ti­nių asig­na­vi­mų, kas yra la­bai prog­no­zuo­ja­ma.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, vi­ce­mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Už įsta­ty­mo pro­jek­tą ne­no­ri kal­bė­ti nie­kas. Prieš – V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Aš ne­iš­gir­dau į A. Skar­džiaus klau­si­mą kon­kre­taus at­sa­ky­mo, kad jūs bū­tu­mė­te at­sa­kiu­si, nes iš tie­sų gy­ven­ti iš bau­dų… Da­bar vie­ną nu­bau­džia, pas­kui tą bau­dą anu­liuos ir tos, kaip sa­kant, plau­kė­jan­čios lė­šos… Jūs, taip sa­kant, ne­įti­ki­no­te. Aš ne­ži­nau, kaip A. Skar­džių – ar įti­ki­no­te, bet ma­nęs ne­įti­ki­no­te, nes jis, Ar­tū­ras, tai yra A. Skar­džius, la­bai ge­rą klau­si­mą už­da­vė, fun­da­men­ta­lų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Iš­gir­do­me vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to tam nu­ma­ty­tu dar­bo­tvarkėje me­tu, tai, pa­na­šu, bus šiek tiek anks­čiau. La­bai ačiū, vi­ce­mi­nist­re.

 

15.06 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-69 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3110 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nis 2.3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-69 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, čia tre­čias nu­ta­ri­mo pro­jek­tas dėl mū­sų nau­jo­jo ko­le­gos dar­bo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. Kaip ži­no­te, kiek­vie­nas ko­mi­te­to na­rys tu­ri pa­va­duo­to­jus, tai šiuo nu­ta­ri­mo pro­jek­tu ir siū­lo­ma M. Ska­ma­ra­ko pa­va­duo­to­ju ko­mi­te­te skir­ti D. Ša­ka­lie­nę.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Jur­gi. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tie­siog la­bai no­rė­jau pa­si­džiaug­ti, kad So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja, tu­rin­ti to­kias už­sie­nio po­li­ti­kos tra­di­ci­jas, grįž­ta į ši­tą ko­mi­te­tą ir mes su­kur­si­me dar di­des­nę už­sie­nio po­li­ti­kos vie­ny­bę. Džiau­giuo­si.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, ger­bia­mas Žy­gi. Čia, su­pra­tau, dėl mo­ty­vų la­biau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ma­nau, kad iš tie­sų nau­jam Sei­mo na­riui bus nau­din­ga bū­tent jū­sų ko­mi­te­te dar­buo­tis, nes už­sie­nio rei­ka­lų sri­tis da­bar iš­skir­ti­nės svar­bos, o ko­mi­te­te yra la­bai daug pa­ty­ru­sių na­rių, tai tik­rai bus ga­li­ma nau­jam na­riui pa­si­mo­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju, ger­bia­mas Jur­gi. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių da­ly­vau­ti Sei­mo na­rių.

Mo­ty­vai po svars­ty­mo, po pa­tei­ki­mo. Po svars­ty­mo, at­si­pra­šau, dėl nu­ta­ri­mo pro­jek­to nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ga­li­me po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ga­li­me. La­bai dė­ko­ju.

Pri­ėmi­mas. Vie­nas straips­nis. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tas iš vie­no straips­nio. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti tam vie­nam straips­niui? Ga­li­me? La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų dėl vi­so. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti Sei­mo na­rių. Bal­sa­vi­mas dėl nu­ta­ri­mo pro­jek­to dar­bo­tvarkėje bal­suo­ti skir­tu lai­ku.

 

15.08 val.

Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straips­nių ir II sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-1942 13, 15, 16 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2984 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2984. Pra­ne­šė­jas – A. Ma­tu­las. Pa­tei­ki­mas. Ger­bia­mas An­ta­nai, pa­tei­ki­nė­si­te? Gal ap­si­gal­vo­jo­te?

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas jau per­spė­jo, kad aš trum­pai kal­bė­čiau. No­riu pri­min­ti, kad ne­se­niai bu­vo pri­im­tas Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mas, ku­rio es­mė bu­vo įtei­sin­ti pa­cien­tų prie­mo­kų už kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus den­gi­mą vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis vi­siems as­me­nims, ku­rie per ka­len­do­ri­nius me­tus įsi­gy­da­mi kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus iš­lei­džia di­des­nę ne­gu 3 vi­du­ti­nių me­ti­nių prie­mo­kų dy­džio su­mą. Bet Li­go­nių ka­sa iš­stu­di­ja­vu­si pa­ma­tė, kad rei­kia dar tiks­lin­ti ir per­kel­ti kai ku­rias są­vo­kas, kai ku­rias įtei­sin­ti, kad PSDF lė­šas bū­tų ga­li­ma nau­do­ti ir spe­cia­lios pa­skir­ties mais­to pro­duk­tams. Žo­džiu, čia yra pa­tiks­lin­tas, dar pa­pil­dy­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį pa­ren­gė Li­go­nių ka­sa. Kaip mi­nė­jau, ši­to įsta­ty­mo kai ku­rios nuo­sta­tos įsi­ga­lio­jo, bet kai ku­rios įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos. To­dėl la­bai pra­šy­čiau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas An­ta­nai. Jū­sų nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Taip pat nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti Sei­mo na­rių. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to šiek tiek vė­liau, dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

15.10 val.

Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIVP-1280 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3082 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIVP-1280 19 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3082. Pra­ne­šė­jas – D. Griš­ke­vi­čius. Pa­tei­ki­mas.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­tau, nė­ra už­si­ra­šiu­sių, sa­ky­čiau, toks ga­na tech­ni­nio po­bū­džio klau­si­mas. Kaip ži­no­te, Lie­tu­vo­je kre­di­to įstai­gos yra dau­giau nei ban­kai, tai yra ir kre­di­to uni­jos. Tam tik­ruo­se mū­sų įsta­ty­muo­se, kon­kre­čiai kal­bant, Rin­ki­mų ko­dek­se ir Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­me, kai ku­rios nuo­sta­tos kar­tais iš­si­ski­ria, to­dėl yra pa­siū­ly­mas su­vie­no­din­ti, už­tik­rin­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą. Taip pat, kaip mi­nė­jau, da­bar vie­na­me įsta­ty­me yra iš­plės­tos ga­li­my­bės gau­ti pa­sko­lą vie­nam ar ki­tam veiks­mui, o Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­me vis dar li­ku­si, sa­ky­čiau, ap­ri­bo­jan­ti są­ly­ga, kad pa­sko­lą po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ga­li­ma gau­ti tik iš ban­ko. Tie­siog yra siū­lo­ma iš­plės­ti šią ga­li­my­bę, bū­tent su­vie­no­din­ti su Rin­ki­mų ko­dek­se esan­čio­mis nuo­sta­to­mis, kad po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos, siek­da­mos gau­ti pa­sko­lą sa­vo veik­lai vyk­dy­ti, ga­lė­tų kreip­tis ir į kre­di­to uni­jas. Tiek trum­pai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Do­mai. Kol jūs pri­sta­tė­te, at­si­ra­do du Sei­mo na­riai, no­rin­tys jū­sų pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš tie­siog no­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti, ar jūs esa­te su­si­žiū­rė­jęs ir ki­tus įsta­ty­mus? Jau pri­sta­ty­mo me­tu mi­nė­jo­te, kad Rin­ki­mų ko­dek­se yra įra­šy­tas pla­tes­nis ter­mi­nas. Ar da­bar šiuo pa­kei­ti­mu, Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu, bū­tų jau vi­siš­kai at­ver­tas ke­lias? Esa­te tuo tik­ras, taip?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju ko­le­gai už klau­si­mą. Tei­sy­bės dė­lei, aiš­ku, rei­kia pa­mi­nė­ti, kad Tei­sės de­par­ta­men­tas yra pa­tei­kęs ke­le­tą sa­vo pa­ste­bė­ji­mų, pa­mąs­ty­mų, kur jie gal­vo­ja, kad gal­būt ir­gi dar rei­kia pa­tiks­lin­ti tam tik­ras ki­tas nuo­sta­tas. Aš ma­nau, jei­gu šia­me eta­pe bū­tų pri­tar­ta, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te tas vi­sų nuo­sta­tų su­vie­no­di­ni­mas ga­lė­tų įvyk­ti, kad, kaip sa­ko­te, at­ei­ty­je ne­rei­kė­tų grįž­ti ir vėl su­vie­no­din­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti. Aš la­bai už šią nuo­sta­tą, pats ne kar­tą gal­vo­jau tą re­gist­ruo­ti, bet at­si­ras­da­vo pro­ble­ma – kad kre­di­to uni­jo­je pa­im­tu­mei pa­sko­lą, tu tu­ri bū­ti jos da­li­nin­ku. Kaip iš­eis, kai po­li­ti­nė par­ti­ja, tar­ki­me, jū­sų par­ti­ja, taps ko­kios nors kre­di­to uni­jos da­li­nin­ke? Čia iš­ei­na to­kia vie­šų­jų ir vi­so­kiau­sių pri­va­čių in­te­re­sų ir pa­na­šiai… Aš ne­ra­dau šios pro­ble­mos spren­di­mo. Ar jūs jį ra­do­te, ar dar tu­rė­si­me pa­ieš­ko­ti ben­drai?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už klau­si­mą. Aš vis dėl­to lin­kęs pa­si­ti­kė­ti mū­sų ko­le­go­mis, dir­ban­čiais Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te. Idė­ja aiš­ki, iš­kel­ta. Kaip ir pa­mi­nė­jo­te, yra įvai­rių tei­si­nin­kų pa­mąs­ty­mų. Vie­nu ar ki­tu at­ve­ju gal­būt bū­tų ga­li­ma to­kį su­vie­no­di­ni­mą da­ry­ti. Bet aš ti­kiu, kad mū­sų pa­grin­di­nis už­da­vi­nys šian­dien yra tą klau­si­mą at­neš­ti į ko­mi­te­tą, kad bū­tų ras­ti vi­si at­sa­ky­mai ir su­vie­no­di­ni­mai. Bet ku­riuo at­ve­ju tur­būt ir­gi nė­ra vi­siš­kai tei­sin­ga, kad vie­na­me įsta­ty­me yra iš­plės­ta nor­ma, o Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­me aiš­kiai api­brėž­ta ir su­siau­rin­ta tik­tai iki ban­kų. Juo la­biau ne pa­slap­tis, kad vy­rau­ja, na, vie­ša pa­s­lap­tis, pa­va­din­ki­me taip, ban­kai ap­skri­tai ga­na ri­zi­kin­gai žiū­ri į po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas dėl ga­li­mų įvai­riau­sių in­ter­pre­ta­ci­jų, kad ga­li bū­ti su­vo­kia­ma kaip ko­kia nors pa­ra­ma ar pa­na­šiai, po to ne­va kas nors at­si­dė­kos. Tie­siog daž­nu at­ve­ju su po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis net ne­no­ri tu­rė­ti nie­ko ben­dro. To­dėl net ta įsta­ty­mi­nė nuo­sta­ta, kad da­bar ga­li par­ti­jos kreip­tis ir gau­ti pa­sko­lą sa­vo veik­lai vyk­dy­ti, re­a­ly­bė­je iš es­mės yra ne­įgy­ven­di­na­ma, nes ban­kai pa­pras­čiau­siai to ne­da­ro.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Do­mai. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju. Iš tik­rų­jų min­tis yra la­bai tei­sin­ga ir pro­ble­ma at­skleis­ta vi­siš­kai tiks­liai. Iš ban­kų ga­li­ma pra­šy­ti gau­ti pa­sko­lą po­li­ti­nei par­ti­jai, ta­čiau fak­tiš­kai tur­būt la­bai su­dė­tin­gai tu tą pa­sko­lą gau­si ar­ba są­ly­gos bus to­kios, kad tu gal ir pats ne­be­no­rė­si. To­dėl iš­plės­ti, kad ir iš kre­di­to uni­jų bū­tų ga­li­ma tų pa­sko­lų pra­šy­ti, yra tei­sin­ga, ta­čiau bi­jau, kad daž­nu at­ve­ju ga­li iš­ei­ti tas pats re­zul­ta­tas – tos pa­sko­los vis tiek ne­gau­si pra­šy­da­mas. To­dėl tik­rai pri­tar­da­mas šiam pro­jek­tui esu pa­si­ren­gęs per­žiū­rė­ti se­nes­nius teik­tus pro­jek­tus ir žiū­rė­ti, kad to­kias pa­sko­las ga­lė­tų iš­duo­ti Lie­tu­vos ban­kas.

Lie­tu­vos ban­kas tam tik­rais at­ve­jais ga­lė­da­vo iš­duo­ti sa­vo dar­buo­to­jams pa­sko­las, kad ne­bū­tų vie­šųjų ir pri­va­čių in­te­re­sų, tai yra to­kia prak­ti­ka anks­čiau yra tai­ky­ta. To­dėl nu­sta­čius tam tik­ras ri­bas ir li­mi­tus nuo gau­na­mų do­ta­ci­jų ir įver­ti­nus tam tik­rus ri­zi­kos as­pek­tus, aš ma­nau, ga­lė­tų bū­ti čia įtrauk­tos ne tik kre­di­to uni­jos, bet ir Lie­tu­vos ban­kas kaip spe­ci­fi­nis sub­jek­tas, iš­duo­dan­tis pa­sko­las la­bai spe­ci­fi­niams sub­jek­tams – po­li­ti­nėms par­ti­joms, kad jos ga­lė­tų už­tik­rin­tai vyk­dy­ti sa­vo veik­lą ir tu­rė­tų apy­var­ti­nių lė­šų tam tik­ru lai­ko­tar­piu. To­dėl pri­ta­riu pa­siū­ly­mui ir pro­jek­tui, bet ma­nau, kad dis­ku­si­jas rei­kė­tų iš­plės­ti pla­čiau ir pro­ble­mą iš­spręs­ti iš es­mės.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­dėl da­bar rei­kė­jo čia keis­ti įsta­ty­mą ir ko­dėl no­ri­me, kad po­li­ti­nes par­ti­jas fi­nan­suo­tų, kre­di­tuo­tų ne­be Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ban­kai, o kre­di­to įstai­gos? Ma­tyt, to­dėl, kad prieš rin­ki­mus kai ku­rioms po­li­ti­nėms par­ti­joms rei­kės fi­nan­sa­vi­mo ir ban­kai, ma­ty­da­mi per­spek­ty­vas tų po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ne­bū­ti­nai su­tiks ri­zi­kuo­ti sa­vo ka­pi­ta­lu ir fi­nan­suos to­kias po­li­ti­nes par­ti­jas. To­dėl ga­li at­si­ras­ti koks Vik­to­ras, Zbig­ne­vas, An­ta­nas iš po­li­ti­nės par­ti­jos, ku­ris su­kurs kre­di­to uni­ją, įsteigs ją, na ir to­kią po­li­ti­nę kam­pa­ni­ją fi­nan­suos per kre­di­tus, kad lai­mė­tų ta po­li­ti­nė kam­pa­ni­ja ne­bū­ti­nai vi­siš­kai skaid­riai ir aiš­kiai. Ne vel­tui par­ti­jas lei­džia­ma kre­di­tuo­ti, jų po­li­ti­nes kam­pa­ni­jas, im­ti pa­sko­las tik­tai iš ban­kų, nes yra tam tik­ra prie­žiū­ra ir skaid­ru­mas už­tik­ri­na­mas. Dėl to aš tik­rai abe­jo­ju, ar ver­tė­tų da­bar, ar­tė­jant net trims po­li­ti­nėms kam­pa­ni­joms, kei­s­ti šį po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš­klau­sė­me vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­tas var­das, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­tas var­das, tai no­riu ko­le­gai pa­tiks­lin­ti, kad kre­di­to uni­jos nei Vik­to­ras, nei Zbig­ne­vas, nei kas nors ki­tas įsteig­ti ne­ga­li taip pa­pras­tai. Kre­di­to uni­joms tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas fak­tiš­kai tai­ko­mas ly­giai toks pat kaip ban­kams. Bet jei­gu jūs ak­ty­viai, o, kiek su­pran­tu, ak­ty­viai da­ly­vau­da­vo­te vi­so­kių rin­ki­mų ar or­ga­ni­za­vi­mo, ar kon­tro­lės veiks­muo­se, tu­rė­tu­mė­te su­pras­ti, kad esant da­bar­ti­nėms tai­syk­lėms ban­kai par­ti­jų fi­nan­suo­ti ne­no­ri. Ne ne­ga­li, bet ne­no­ri. To­dėl ko­le­gos tei­kia­mas pa­siū­ly­mas iš tik­rų­jų yra la­bai lo­giš­kas, nau­din­gas. Tai, ką jūs kal­ba­te, sko­linti, fi­nan­suo­ti… Kad ir kaip pa­žiū­rė­tu­me į ši­tą klau­si­mą, jis rei­ka­lin­gas ir tik­rai ko­kios nors ri­zi­kos ne­at­ve­ria. To­dėl tik­rai siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­klau­sė­me vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to vi­siš­kai ne­tru­kus.

 

15.18 val.

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092. Pra­ne­šė­jas – A. Bag­do­nas. Pa­tei­ki­mas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau jums Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio siū­lo­mus pa­kei­ti­mus. Reng­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­ska­ti­no ku­ror­ti­niuo­se mies­tuo­se su­si­da­riu­si au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų trū­ku­mo pro­ble­ma. Va­sa­ros se­zo­no me­tu, kai į Lie­tu­vos ku­ror­tus at­vyks­ta gy­ven­to­jų ne tik iš vi­sos Lie­tu­vos, bet ir ki­tų pa­sau­lio ša­lių, tiek gy­ven­to­jams, tiek mies­to sve­čiams fi­ziš­kai ne­pa­kan­ka vie­tų sa­vo au­to­mo­bi­liams pa­si­sta­ty­ti gy­ven­vie­tė­se, ša­lia esan­čių dau­gia­bu­čių. Tad pa­grin­di­nis šio įsta­ty­mo tiks­las, kad ku­ror­tams bū­tų leis­ta jau skir­tas KPPP lė­šas nau­do­ti įreng­ti to­kioms aikš­te­lėms, ku­rios yra ati­to­lu­sios nuo pa­čios gy­ven­vie­tės ar mies­to, tam, kad mies­tai ne­bū­tų už­kimš­ti au­to­mo­bi­lių, tam, kad vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, ku­rie no­ri pa­bėg­ti nuo mies­to šur­mu­lio, ga­lė­tų pa­to­giai il­sė­tis Lie­tu­vos ku­ror­tuo­se. Tad yra siū­ly­mas keis­ti įsta­ty­mo pro­jek­to 13 straips­nį ir pa­pil­dy­ti pa­tį įsta­ty­mą 9 punk­tu įra­šant: KPPP lė­šas nau­do­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lėms ir sau­gyk­loms įreng­ti ku­ror­ti­niuo­se mies­tuo­se.

Te­ko ben­drau­ti su ne vie­nu iš jū­sų ir nu­ra­min­ti, kad Lie­tu­vos ku­ror­tai ne­pre­ten­duo­ja nė į vie­ną pa­pil­do­mą eu­rą. Pa­grin­di­nis įsta­ty­mo tiks­las bū­tų, kad sa­vi­val­dy­bėms pa­čioms bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė re­mon­tuo­ti gat­vę, tvar­ky­ti ša­li­gat­vį, įreng­ti prie dau­gia­bu­čio sto­vė­ji­mo aikš­telę, bet bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė iš tų pa­čių jau skir­tų lė­šų įreng­ti ir šiek tiek ato­kiau esan­čią auto­mo­bi­lių sta­ty­mo aikš­te­lę, vie­no ly­gio ar dvie­jų ly­gių, tam, kad au­to­mo­bi­liai, su­va­žiuo­jan­tys į Lie­tu­vos ku­ror­tus, ypač va­sa­ros se­zo­no me­tu, bū­tų pa­to­giai pa­sta­ty­ti.

Kvie­čiu už­duo­ti klau­si­mus ir, ži­no­ma, į juos mie­lai at­sa­ky­siu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri ga­na daug Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia E. Ru­de­lie­nė. Jos sa­lė­je ne­ma­tau. Ki­tas klau­sian­ty­sis – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, ar iš tik­rų­jų įsta­ty­me pa­ra­šy­ta, kad iš tų lė­šų, ku­rios skir­tos (iš KPPP lė­šų) sa­vi­val­dy­bei, nes to ne­si­ma­to? Ar ne­bus taip, kad vis dėl­to bus ban­do­ma bels­tis pas­kui į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos du­ris, kad vis dėl­to bū­tų di­di­na­mos ei­lu­tės, jei­gu taip, ne­va ku­ror­tų ypa­tin­ga si­tu­a­ci­ja, ypa­tin­ga te­ri­to­ri­ja? Na, ji­nai ypa­tin­ga tiems, ku­rie gal­būt ga­li įpirk­ti kai ku­rio­mis kai­no­mis jū­sų ku­ror­tuo­se kai ku­riuo­se. Dau­ge­liui žmo­nių la­biau rū­pi tur­būt ke­liai, vieš­ke­liai, žvyr­ke­liai, ku­rie ve­da iš vie­no mies­to į ki­tą ar­ba, tar­ki­me, iki ūkio ir taip to­liau. Ačiū.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Bet tik­rai no­riu nu­ra­min­ti, kad nė­ra pre­ten­duo­ja­ma nė į vie­ną pa­pil­do­mą eu­rą. Tie­siog yra no­ras leis­ti, kaip ir ki­toms sa­vi­val­dy­bėms. Kaip sa­kė­te, vie­ni no­ri žvyr­ke­lius su­tvar­ky­ti, ki­ti no­ri pės­čių­jų ta­kus su­tvar­ky­ti. Šiuo at­ve­ju Lie­tu­vos ku­ror­tuo­se pro­ble­ma­ti­ka yra šiek tiek ki­to­kia, nes į juos su­va­žiuo­ja ga­na daug au­to­mo­bi­lių, ir vie­tos sa­vi­val­dos klau­si­mas bū­tų, ar ji no­ri su­tvar­ky­ti gat­vę, ar ji no­ri su­tvar­ky­ti ša­li­gat­vį, o gal­būt įreng­ti dvi­ra­čių ta­ką, bet jei­gu ma­nys vie­tos sa­vi­val­dos lyg­me­niu, kad la­biau rei­kė­tų įreng­ti aikš­te­lę ir pa­čiuo­se ku­ror­tuo­se: Pa­lan­go­je, Ne­rin­go­je, Birš­to­ne, Drus­ki­nin­kuo­se, dėl to va­ži­nė­tų ma­žiau au­to­mo­bi­lių ir vi­si pės­ti, dvi­ra­čiu ar ki­ta trans­por­to prie­mo­ne, eko­lo­giš­kes­ne ap­lin­kai, nau­do­tų­si, man at­ro­do, nuo to iš­loš vi­si. Juo­lab kad, sa­kiau, jo­kios pre­ten­zi­jos nė į vie­ną pa­pil­do­mą eu­rą nė­ra. Kiek yra iš pro­gra­mos skir­ta pi­ni­gų, to­mis lė­šo­mis ir ga­lė­tų ku­ror­tai dis­po­nuo­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Jo sa­lė­je ir­gi ne­si­ma­to. A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, o ko­kie vis dėl­to fi­nan­si­niai kaš­tai bū­tų įgy­ven­di­nus jū­sų siū­lo­mas nuo­sta­tas?

A. BAGDONAS (LSF). Fi­nan­si­niai kaš­tai tur­būt pri­klau­sy­tų nuo Lie­tu­vos ku­ror­tų, ko jie siek­tų. Jei kal­bė­tu­me apie Pa­lan­gą, Ne­rin­gą, man at­ro­do, to­kia aikš­te­lė, jei­gu kal­bė­tu­me apie dvie­jų ly­gių aikš­te­lės įren­gi­mą, ga­lė­tų kai­nuo­ti ir iki 5 mln. eu­rų, bet jos ne­bū­ti­na įreng­ti iš kar­to. Jei­gu mies­tas, pla­nuo­da­mas sa­vo vie­šo­sios in­fra­struk­tū­ros tvar­ky­mą, nu­spręs­tų to­kią aikš­te­lę įreng­ti, tai ne per me­tus, ne per dve­jus, tie­siog to­kia ga­li­my­bė at­si­ras­tų sa­vi­val­dai, kad ji to­mis jau gau­to­mis lė­šo­mis, ku­rias gau­na vi­sos sa­vi­val­dy­bės, ga­lė­tų šiek tiek pla­čiau dis­po­nuo­ti. Jei­gu ma­tys, pri­ori­te­tas bus ne ­ku­rios nors gat­vės su­tvar­ky­mas, o to­kios aikš­te­lės įren­gi­mas, kad žmo­nės dau­giau pės­čio­mis vaikš­čio­tų ir vi­si su­va­žia­vę iš Lie­tu­vos, ypač did­mies­čių žmo­nės, no­ri tie­siog pail­sė­ti nuo kamš­čių, au­to­mo­bi­lių, nuo iš­me­ta­mo dvi­de­gi­nio, tai, man at­ro­do, tas po­il­sis bus ko­ky­biš­kes­nis. Bet pa­čius spren­di­mus pri­im­tų sa­vi­val­dy­bės – ne mes. Mes ne­nu­ma­ty­tu­me nė vie­no pa­pil­do­mo eu­ro. Ir ko­kią kryp­tį pa­si­rink­tų sa­vi­val­dy­bės, taip pat ne mes pri­im­tu­me spren­di­mą. Mes tie­siog at­ver­tu­me jiems ga­li­my­bes.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, įren­gus šią aikš­te­lę, ji­nai ne­bus ne­mo­ka­ma, už ją pa­sta­čius au­to­mo­bi­lį bus ir­gi ren­ka­mi mo­kes­čiai. Ar ne­ma­no­te, kad iš tų pa­čių pi­ni­gų, ku­riuos su­si­rinks sa­vi­val­dy­bė iš pa­pil­do­mų pa­ja­mų, bū­tų ga­li­ma ir nu­ma­ty­ti tą plėt­rą? Ir da­bar, man at­ro­do, ly­giai taip pat ima mo­kes­tį įva­žia­vus į ku­ror­tą, ly­giai taip pat ir­gi už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą. Tru­pu­tė­lį jūs pa­da­ro­te iš­skir­ti­nes są­ly­gas kon­kre­čiai ku­ror­tiniams mies­tams, o ki­tos sa­vi­val­dy­bės to ne­ga­lės pa­nau­do­ti. Ar ne­ma­to­te to skir­tu­mo? Ki­tas da­ly­kas, mo­kes­tis yra ima­mas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma ko­le­ge, už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad jo­kio iš­skir­ti­nu­mo šiuo at­ve­ju Lie­tu­vos ku­ror­tams aš ne­siū­lau. Kaip ir vi­soms ki­toms 60 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių yra pa­skirs­to­mas fi­nan­sa­vi­mas per Ke­lių re­mon­to pro­gra­mą. Aš tie­siog no­riu pra­plės­ti ku­ror­tams ga­li­my­bes įreng­ti ir par­ka­vi­mo vie­tas, nes fi­ziš­kai au­to­mo­bi­liai ne­tel­pa ir ku­ror­tų plės­ti ne­lei­džia reg­la­men­ta­vi­mo do­ku­men­tai, de­ta­lie­ji pla­nai. Did­mies­čiuo­se si­tu­a­ci­ja yra kiek ki­to­kia. Au­to­mo­bi­lius žmo­nės la­biau no­ri par­kuo­ti prie sa­vo na­mo, kad jiems bū­tų pa­to­gu gy­ven­ti, prie dau­gia­bu­čio, o ku­ror­tuo­se, ka­dan­gi su­va­žiuo­ja į juos žmo­nės ne tik iš vi­sos Lie­tu­vos, bet ir iš vi­so pa­sau­lio, tie­siog fi­ziš­kai jų nė­ra kur dė­ti, jei­gu taip pa­pras­tai… Tie mies­tai yra už­kem­ša­mi au­to­mo­bi­liais. Tą pro­ble­mą mes siū­lo­me spręs­ti ne­ski­riant nė vie­no pa­pil­do­mo eu­ro, tie­siog lei­džiant nau­do­ti jau pa­skirs­ty­tas lė­šas.

Dėl mo­ka­ma ar ne­mo­ka­ma, čia bū­tų sa­vi­val­dy­bės ap­si­spren­di­mo klau­si­mas, bet aš ma­nau, kad sim­bo­li­nis mo­kes­tis to­kio­je aikš­te­lė­je ga­lė­tų bū­ti, nes ad­mi­nist­ra­vi­mo kaš­tai vis tiek yra. Jei­gu kal­bė­tu­me apie ku­ror­tus, tai vie­nuo­se ku­ror­tuo­se yra pa­gal­vės mo­kes­tis, jei­gu kal­bė­tu­me apie Ne­rin­gą, tai yra vie­ti­nės rin­klia­vos mo­kes­tis, bet jie nė­ra nie­kaip su­si­ję su par­kavi­mu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui.

Ger­bia­mas Bag­do­nų An­driau, jūs pui­kiai iš­dės­tė­te, pui­kiai pa­pa­sa­ko­jo­te. Tai­gi, aš ma­nau, ge­ras pa­siū­ly­mas, ge­ras jū­sų su­mąs­ty­mas, to­dėl ne­be­tu­riu klau­si­mų ir sėk­mės jums.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pra­links­mi­no Val­de­ma­ras. No­rė­jau pa­klaus­ti dėl Drus­ki­nin­kų ir Birš­to­no mies­tų. Aš su­pran­tu, Ne­rin­go­je yra ta pro­ble­ma, Ni­do­je. Ar yra ko­kių nors ži­nių dėl šio jū­sų pro­jek­to, kiek kal­bė­ta su to­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, ką jos apie tai gal­vo­ja? Ačiū.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų aš la­biau orien­ta­vau­si į Lie­tu­vos pa­jū­rio ku­ror­tus, bet tai nė­ra jo­kia prie­vo­lė. Tai yra tie­siog pra­ple­čia­ma ga­li­my­bė. Jei­gu Drus­ki­nin­kai ar Birš­to­nas at­ei­ty­je su­si­dur­tų su to­kia pro­ble­ma, tai vie­tos sa­vi­val­da ir ga­lė­tų ap­si­spręs­ti, ar ap­skri­tai jiems to­kios aikš­te­lės rei­kia, o gal­būt jiems ne­rei­kia ir jie ne­tu­ri tos pro­ble­mos. Bet ka­dan­gi mes kal­ba­me apie Lie­tu­vos tu­ris­tus, apie tuos žmo­nes, ku­rie no­ri šiek tiek pail­sė­ti nuo did­mies­čių šur­mu­lio, nuo au­to­mo­bi­lių spūs­čių, tai Lie­tu­vos pa­jū­ris ypač su­si­du­ria su šia pro­ble­ma.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš no­riu, ko­le­ga, iš tik­rų­jų pa­sa­ky­ti, kad pa­lai­ky­čiau to­kią idė­ją, bet la­bai abe­jo­ju, ar ji pa­si­tei­sins, nes Klai­pė­do­je mes tu­ri­me tas va­di­na­mą­sias „Park & Ri­de“ aikš­te­les. Jos, tiks­liau, vie­na yra nuo­lat tuš­čia. Pa­pras­čiau­siai žmo­nėms nė­ra su­si­for­ma­vę to­kie įgū­džiai. Kaip jūs ma­no­te, kaip įti­kin­si­te žmo­nes pa­lik­ti sa­vo au­to­mo­bi­lius ir ke­liau­ti į po­il­sio vie­tą vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu ar ko­kio­mis nors al­ter­na­ty­vio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis?

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Aš no­rė­čiau tik pri­min­ti, kad Klai­pė­da nė­ra Lie­tu­vos ku­ror­tas ir pro­ble­ma­ti­ka ten yra ki­to­kia.

Apie pa­čią ten­den­ci­ją ar žmo­nių no­rą įva­žiuo­ti iš es­mės į mie­ga­mą­jį, man at­ro­do, mes tą nuo­mo­nę ir tu­rė­tu­me keis­ti, nes jei­gu mes no­ri­me ko­ky­biš­ko po­il­sio, Lie­tu­vos ku­ror­tuo­se rei­kė­tų au­to­mo­bi­lius pa­si­sta­ty­ti, ar il­si­tės sa­vai­tę, ar dvi, vaikš­čio­ti pės­čio­mis, kvė­puo­ti gry­nu oru, ei­ti prie jū­ros, mau­dy­tis ir to­kiu bū­du at­gau­ti tas jė­gas, ku­rias per 9 mė­ne­sius dirb­da­mi mes tie­siog iš­švais­to­me.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ir pas­ku­ti­nė dar klau­sia, jos ne­bu­vo pa­sė­džių sa­lė­je, kai bu­vo ei­lė, E. Ru­de­lie­nė.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, kad su­tei­kė­te ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ačiū ko­le­gai už pri­sta­ty­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ma­nau, tik­rai jis rei­ka­lin­gas ir ypač lau­kia­mas ku­ror­ti­nė­se te­ri­to­ri­jo­se, bet no­riu pa­klaus­ti. Ar ne­ma­no­te, kad jį rei­kė­tų šiek tiek pra­plės­ti ir įtrauk­ti ne tik ku­ror­tus, bet ir ku­ror­ti­nes te­ri­to­ri­jas? Dar pa­pil­do­mai bū­tų pen­kios sa­vival­dy­bės, nes ir tuo­se mies­tuo­se mes tik­rai su­si­du­ria­me su par­ka­vi­mo pro­ble­mo­mis, ir tai su­teik­tų sa­vi­val­dy­bėms pa­pil­do­mų ga­li­my­bių. Ma­nau, kad tik­rai teik­siu pa­siū­ly­mą dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, bet ką jūs apie tai ma­no­te? Ačiū.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma ko­le­ge, už klau­si­mą. Kaip il­ga­me­tei Tra­kų me­rei no­riu at­sa­ky­ti, kad jū­sų pa­sta­ba yra vi­siš­kai tei­sin­ga. Jei­gu po pa­tei­ki­mo, ger­bia­mi ko­le­gos, jūs pri­tar­si­te ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­ris ne­kai­nuos nė vie­no pa­pil­do­mo cen­to, tai aš ma­nau, kad šis siū­ly­mas yra lo­giš­kas, aš tik­rai jį pa­lai­ky­čiau ir pats pa­si­ra­šy­čiau, nes ir Tra­kai su­si­du­ria su ta pa­čia pro­ble­ma­ti­ka. Jei­gu mes no­ri­me sa­vait­ga­lį at­va­žiuo­ti į Tra­kus, mes ma­to­me, kiek yra pri­va­žia­vę au­to­mo­bi­lių, ir jų tie­siog fi­ziš­kai taip pat nė­ra kur par­kuo­ti. Tad leis­ki­me sa­vi­val­dai pa­čiai nu­spręs­ti, kur jie iš Ke­lių pro­gra­mos gau­na­mas lė­šas nau­dos. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­si­sa­ko J. Ur­ba­na­vi­čius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, sa­ky­čiau, tik­rai ra­cio­na­lus siū­ly­mas. Na, toks kaip ir pa­vyz­dys, su ko­le­go­mis Sei­mo na­riais šne­kė­jo­me, su An­ta­nu, su ki­tais, sa­ky­ki­me, iš Ke­lių di­rek­ci­jos gau­na fi­nan­sa­vi­mą ke­liams tvar­ky­ti, bet ša­li­mais yra aikš­te­lė, ku­rią rei­kė­tų su­tvar­ky­ti. Lė­šų tik­rai ne­ple­čia­ma, už tas pa­čias lė­šas bū­tų su­tvar­ko­ma ir aikš­te­lė. O da­bar prie­šin­gu at­ve­ju sa­vi­val­dy­bė tu­ri ei­ti į sa­vo biu­dže­tą, ieš­ko­ti lė­šų tam, kad su­jung­tų du pro­jek­tus ir pas­kui tie­siog tęs­tų dar­bus. Aš ma­nau, kiek gaus, tiek gaus ta sa­vi­val­dy­bė, bet ji, na, su­si­tvar­ky­tų dar ir sa­vo aikš­te­lę. Siū­ly­čiau tik­rai pri­tar­ti. Pui­kus pa­siū­ly­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko P. Gra­žu­lis. Pet­ro sa­lė­je nė­ra. Ta­da iš­klau­sė­me vi­sų pa­si­sa­ky­mų dėl mo­ty­vų. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to vi­siš­kai ne­tru­kus.

 

15.32 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 46 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2975 (pa­tei­ki­mas)

 

Ir pas­ku­ti­nis šios die­nos dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 46 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2975. Pra­ne­šė­jas – V. Fio­do­ro­vas. Pa­tei­ki­mas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, šios ka­den­ci­jos Sei­me la­bai daug kal­ba­me apie žmo­gaus tei­ses, tai šį kar­tą apie vie­ną iš jų – apie tei­sę tė­vams jaus­tis sau­giems, kai jų vai­kai iš­ei­na į mo­kyk­lą.

Jau ne sy­kį vie­šo­jo­je erd­vė­je gar­siai nu­skam­bė­jo is­to­ri­jos, kai mo­ki­niai, pa­var­to­ję nar­ko­ti­nių me­džia­gų, ap­skri­tai ne­aiš­kių me­džia­gų, rū­ka­lų ir ki­tų da­ly­kų, tie­siai iš mo­kyk­lų yra iš­ve­ža­mi į li­go­ni­nes. Pas­ku­ti­nis toks tra­giš­kas įvy­kis nu­ti­ko čia tur­būt pra­ėju­sią die­ną ar prieš ke­lias die­nas, kaip įta­ria­ma, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų pa­var­to­jęs mo­ki­nys mi­rė. Net vie­nos sa­vi­val­dy­bės me­ras pa­ra­gi­no leis­ti lais­viau tik­rin­ti moks­lei­vius dėl nar­ko­ti­kų mo­kyk­lo­se. Šiuos ra­gi­ni­mus nuo­lat gir­di­me ir iš pe­da­go­gų, ir iš tė­vų, iš po­li­ci­jos at­sto­vų, to­dėl tu­ri­me ieš­ko­ti iš­ei­čių iš ši­tos di­dė­jan­čios pro­ble­mos.

Tei­kia­me Švie­ti­mo įsta­ty­mo 46 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, nu­sta­tan­tį mo­ki­nio pa­rei­gas, ir nuo­sta­tą, kad mo­ki­nys mo­kyk­los vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­se nu­sta­ty­ta tvar­ka ar­ba po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui pa­rei­ka­la­vus pri­va­lo pa­ro­dy­ti daik­tus, sie­kiant pa­tik­rin­ti, ar į mo­kyk­lą ne­įne­ša­mos drau­džia­mos me­džia­gos, ga­mi­niai ar ki­ti drau­džia­mi reik­me­nys. Lei­di­mas tik­rin­ti vai­kų daik­tus spin­te­lė­se ne­tu­rė­tų bū­ti mo­kyk­lų no­ras ar ne­no­ras, o vals­ty­bės at­sa­ko­my­bės klau­si­mas, nes vals­ty­bė tu­ri už­tik­rin­ti sau­gią ap­lin­ką mū­sų mo­ki­niams. O tiems, ku­rie net ir šian­dien sa­kys, kad vis­ko vi­siš­kai už­ten­ka ir kuo pui­kiau­siai tvar­ko­ma­si, no­riu per­skai­ty­ti ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jo, jis tai pa­sa­kė mū­sų frak­ci­jos po­sė­dy­je, ci­ta­tą: „Pro­ce­sas ne­tu­ri bū­ti toks su­dė­tin­gas, kad no­rint pa­tik­rin­ti vai­ką pen­kios ins­ti­tu­ci­jos tu­ri pra­leis­ti die­ną mo­kyk­lo­je. Su­tin­ku, kad ši prie­mo­nė vi­siš­kai pro­ble­mos ne­iš­spręs, ta­čiau tu­ri­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad ri­zi­ka bū­tų kuo mi­ni­ma­les­nė. Jei­gu mo­ki­nys ži­nos, kad mo­kyk­lo­je jį kar­tu su ki­tais mo­ki­niais bet ku­rį ry­tą ga­li pa­tik­rin­ti, ne­ma­nau, kad tai ne­su­veiks ir jis ne­pra­dės gal­vo­ti, kad ši te­ri­to­ri­ja yra ta­bu ir ten nie­ko drau­džia­mo ne­ga­li at­si­ras­ti. Ap­lin­ka vi­siems be­si­mo­kan­tiems to­je mo­kyk­lo­je bū­tų sau­ges­nė.“ Ra­gi­nu ko­le­gas pa­lai­ky­ti pa­siū­ly­mą ir tik­rai pa­da­ry­ti vis­ką, kad mo­kyk­los ne­tap­tų šių drau­džia­mų prie­mo­nių sau­go­ji­mo vie­ta. Ačiū.

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Jū­sų už­si­ra­šė pa­klaus­ti sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si T. V. Ras­ke­vi­čius.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų, ger­bia­mas ko­le­ga, mes su­pran­ta­me, di­džiu­lė pro­ble­ma. Di­džiu­lė pro­ble­ma, mo­kyk­lo­se pa­si­da­rė ne­sau­gu, nes ga­li bet kas įei­ti į mo­kyk­lą. Ži­no­me, kad mes ne­tu­ri­me kor­te­lių, ne vi­so­se mo­kyk­lose už­tik­rin­tas sau­gu­mas pa­tek­ti į mo­kyk­lą. Šian­dien bet kas ga­li pa­tek­ti, jei­gu nė­ra bu­dė­to­jo, ku­ris tie­siog pa­rei­ka­lau­tų, kas at­ei­na.

Ma­no klau­si­mas. Jūs įsta­ty­me ra­šo­te, tik­tai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui pa­rei­ka­la­vus, o jei­gu, sa­ky­si­me, įta­ria kla­sės va­do­vas ir ma­to, kad kaž­kas ga­li bū­ti kaž­kur ki­še­nė­se ir taip to­liau, ar ne­gal­vo­jo­te, kad ga­li ir pe­da­go­gas? Ir ki­tas da­ly­kas, ar ne­ma­no­te, kad, pa­si­ra­šius su­tar­tį su tė­vais, to­je su­tar­ty­je ga­lė­tų bū­ti įkel­tas ši­tas klau­si­mas, bū­tent ga­li­my­bė pa­tik­rin­ti vai­ko kup­ri­nę, jei­gu yra ga­li­mai įne­ša­mos ne­aiš­kios nar­ko­ti­nės me­džia­gos ar rū­ka­lai?

V. FIODOROVAS (DPF). Opo­nuo­jantys šiam pa­siū­ly­mui vi­są lai­ką sa­kys, kad jau ir da­bar su­tar­ty­se, jei­gu to no­ri mo­kyk­la, vi­sa tai yra įtrauk­ta. Bet mes kal­ba­me apie tai, kad pri­va­lo­mai kiek­vie­no­je su­tar­ty­je ar­ba ap­skri­tai vi­sų mo­kyk­lų vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­se ši­tas punk­tas at­si­ras­tų. Ži­no­ma, tai tu­ri da­ry­ti žmo­nės ar­ba ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už tai. Ne­ga­li bet kas bet ko­kių įta­ri­mų ve­damas pra­dė­ti tik­rin­ti daik­tus. Tu­ri bū­ti įta­ri­mai, tu­ri bū­ti at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos, tu­ri bū­ti su­da­ry­ta kaž­ko­kia ko­mi­si­ja – vi­sas tas da­ly­kas tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas, kad ne­at­si­ras­tų kaž­ko­kia sa­vi­va­lė. Bet ko­kiu at­ve­ju tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta vi­sos Lie­tu­vos mas­tu, o ne tik­tai tų mo­kyk­lų, ku­rios gal­būt ma­to pro­ble­mą. Gal­būt ki­tos mo­kyk­los ne­ma­to. Tai tu­ri bū­ti ap­skri­tai vi­so­je Lie­tu­vo­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius. Ruo­šia­si M. Da­nie­lė.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dė­ko­ju. Klau­si­mas ger­bia­mam pra­ne­šė­jui. Jūs pri­sta­ty­da­mas klau­si­mą jį po­zi­cio­na­vo­te kaip vai­kų tė­vų žmo­gaus tei­sių klau­si­mą, tei­sę jaus­tis sau­giems. O kaip apie pa­čius vai­kus ir jau­nus žmo­nes, ku­rie mo­ko­si mo­kyk­lo­je? Gal pir­ma klau­si­mo da­lis bū­tų apie tai, kaip jūs as­me­niš­kai, pa­vyz­džiui, jaus­tu­mė­tės bū­da­mas ku­ria­me nors pre­ky­bos cen­tre, kai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai vi­sus pir­kė­jus gul­do ant že­mės ir kra­to jų ki­še­nes, esą kaž­kas gal­būt kaž­ką pa­ė­mė ir įsi­dė­jo į ki­še­nę.

Jūs pui­kiai ži­no­te, kad kal­bant apie psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų pre­ven­ci­ją svar­bios yra min­kš­to­sios ir kie­to­sios prie­mo­nės. Minkš­to­sios prie­mo­nės – tai pre­ven­ci­jos pro­gra­mos, pa­si­ti­kė­ji­mo tarp ben­druo­me­nės na­rių di­di­ni­mas. O kie­to­sios prie­mo­nės, kaip vai­kų pju­dy­mas šu­ni­mis, tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos tik ta­da, kai yra aiš­ki in­for­ma­ci­ja apie ga­li­mai vyk­do­mą nu­si­kals­ta­mą vei­ką.

Tai ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Ar ne­ma­no­te, kad, užuot su­lei­dus po­li­ci­nin­kus su šu­ni­mis į mo­kyk­lą, rei­kė­tų po­li­ci­jos re­sur­sus nu­kreip­ti iš tik­rų­jų ten, kur rei­kia, tai yra į pla­ti­ni­mo tin­klus ir kar­te­lius, ku­rie ir mai­ti­na jau­nus žmo­nes psi­cho­ak­ty­vio­mis nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis? Ačiū.

V. FIODOROVAS (DPF). Aš no­rė­čiau, kad jūs taip kal­bė­da­mas apie žmo­gaus tei­ses ban­dy­tu­mė­te ir vi­so­se ki­to­se vie­to­se hi­per­bo­li­zuo­ti vi­są si­tu­a­ci­ją. Nie­kas ne­kal­ba apie tai, kad rei­kė­tų su­gul­dy­ti ant že­mės, da­ry­ti nuo­la­ti­nius pa­tik­ri­ni­mus ir vi­sa ki­ta. Bet pa­kar­to­siu tai, ką sa­kiau sa­vo pri­sta­ty­me. Jei­gu vai­kai, juo la­biau kad tai yra po­li­ci­jos at­sto­vų pa­sa­ky­ta, ži­nos, kad tai ga­li bū­ti pa­da­ry­ta, gal­būt mo­kyk­los ne­taps tų drau­džia­mų prie­mo­nių sau­go­ji­mo vie­ta.

O kal­bant apie tai, kaip aš po­zi­cio­na­vau sa­vo pri­sta­ty­mą, pra­džio­je pra­dė­jau apie tė­vus, bet pa­bai­giau vai­kais, jei­gu vis­ko klau­sė­tės. Nes nor­ma­lu, aš, kaip vai­kų tė­vas, no­rė­čiau tik­rai jaus­tis ra­mus, kad ma­no vai­kas, iš­ėjęs į mo­kyk­lą, mo­kyk­lo­je pra­leis­da­mas di­dži­ą­ją da­lį lai­ko, tik­rai ne­gaus to, kas yra drau­džia­ma.

Kal­bant apie minkš­tą­sias ir kie­tą­sias prie­mo­nes, aš su­tin­ku, gi nie­kas ne­sa­ko, kad ši­ta prie­mo­nė yra vie­toj vi­sų ki­tų. Bet šian­dien aki­vaiz­du, kad pro­ble­ma di­dė­ja, o apie tai kal­ba­me tik­tai da­bar. Ir aki­vaiz­du, kad tų prie­mo­nių, ku­rios iki šiol bu­vo tai­ko­mos, tik­rai trūks­ta. Tai pra­dė­ki­me kal­bė­ti apie tai gar­siai, pra­dė­ki­me spręs­ti, ieš­ko­ti va­rian­tų ir, ži­no­te, nu­sta­ty­ti ga­li­my­bes ar­ba prie­vo­lę įtrauk­ti tai į vi­daus tai­syk­les, juo la­biau kad ir jū­sų mi­nist­rė, at­ėju­si pas mus į frak­ci­jos po­sė­dį, sa­ko, pa­žiū­rė­ki­te, vis­kas yra ge­rai, su­tar­ty­se tai yra. Iš tos pu­sės ne­ma­to pro­ble­mos, kad į su­tar­tis jau yra įtrauk­tas klau­si­mas. Tai pa­da­ry­ki­me, kad tas klau­si­mas bū­tų vi­so­se su­tar­ty­se, ne tik­tai tų mo­kyk­lų, ku­rios tą pro­ble­mą ma­to.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Da­nie­lė. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

M. DANIELĖ (LF). La­bai ačiū. Ko­le­gos, aš jau tre­jus me­tus ši­to­je sa­lė­je kal­bu apie nar­ko­ti­kų po­li­ti­ką, apie tai, kad ji Lie­tu­vo­je yra ne­pro­por­cin­ga ir net­gi ža­lin­ga. Tai dar kar­tą grįž­tu: Jung­ti­nės Tau­tos sa­ko, kad bau­džia­mie­ji įsta­ty­mai, ku­rie yra su­si­ję su ne­di­de­lio kie­kio tu­rė­ji­mu be tiks­lo pla­tin­ti, ne­su­ke­lia to re­zul­ta­to, ku­rio mes ti­ki­mės, tai yra ne­su­ma­ži­na var­to­ji­mo, o ža­lą di­di­na. Tai aš no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad šian­dien mes su­si­du­ria­me su ža­la. Ši­tos mir­tys ir ši­tie da­ly­kai yra su­si­ję su ža­la. Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas ne­su­ma­ži­na var­to­ji­mo pa­pli­ti­mo, jis to­liau au­ga. Ji­sai di­di­na ri­zi­ką, kad jū­sų vai­kas, jei­gu jis ap­si­nuo­dys, bus tie­siog pa­lik­tas grio­vy­je, o ki­ti vai­kai pa­si­ša­lins, bi­jo­da­mi bau­džia­ko. Tai da­bar į mo­kyk­lą ne­no­rin­tys ei­ti vai­kai su­si­durs su daik­tų kra­ty­mais ir su mo­ky­to­jų kon­flik­tais. Kas bus tie tik­rin­to­jai? Kaip mo­ky­to­jai re­a­guo­ja į ši­tą nau­ją už­duo­tį jiems? Ir dar kar­tą ta­da: kaip mes, ko­dėl mums ne­už­ten­ka to, kad mo­kyk­los nu­si­sta­to tai­syk­les…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

M. DANIELĖ (LF). …vi­daus tai­syk­les, ku­rios ir api­brė­žia tai, kad ne­ga­li­mų daik­tų ne­šio­tis į mo­kyk­lą ne­ga­li­ma?

V. FIODOROVAS (DPF). Pa­­kar­to­siu, ką jau pa­sa­kiau tris kar­tus: ne vi­sos mo­kyk­los tai nu­si­sta­čiu­sios, nes kai ku­rie žiū­ri į šią pro­ble­mą kaip ne į pro­ble­mą ar­ba ne­ma­to tos pro­ble­mos. Bet aki­vaiz­du, kad dau­gė­ja at­ve­jų, dėl to rei­kia spręs­ti, ma­tyt, ir tai pa­da­ry­ti vi­sos Lie­tu­vos mas­tu.

Kal­bant apie tai, ką jūs pa­sa­kė­te sa­vo klau­si­mo pir­mo­je da­ly­je apie bau­džia­muo­sius da­ly­kus. Ši­tas įsta­ty­mas apie tai ne­kal­ba. Ga­li­ma vėl­gi su­tirš­tin­ti spal­vas, sa­ky­ti, kad čia kra­tys mo­ki­nius ir vi­sa ki­ta. Jei­gu da­bar jau kai ku­rių mo­kyk­lų vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­se tai yra nu­sta­ty­ta ir jūs ne­ma­to­te jo­kių pro­ble­mų, tai ko­dėl jūs ma­ty­si­te pro­ble­mas, jei­gu šios tai­syk­lės at­si­ras vi­sų Lie­tu­vos mo­kyk­lų ben­dro­se tai­syk­lė­se? Tai rei­kia pa­da­ry­ti, kad veik­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je, ir su­da­ry­ti ga­li­my­bes. Kai vai­kas ne kur nors grio­vy­je gu­li, bet at­ėjęs į mo­kyk­lą pra­ran­da są­mo­nę, už­rū­kęs ne­aiš­kios prie­mo­nės, iš­ve­ža­mas į li­go­ni­nę, at­ei­na tė­vai ir su po­li­ci­jos at­sto­vais lau­kia vi­są die­ną, kol ati­da­rys kaž­ko­kio mo­ki­nio spin­te­lę, ir ten ran­da di­de­lį kie­kį drau­džia­mų me­džia­gų. Bet pra­lei­džia vi­są die­ną. Ir kai kal­ba jū­sų ko­le­ga apie po­li­ci­jos re­sur­sų nau­do­ji­mą ir vi­sa ki­ta, tai šiek tiek pa­spręs­tų ir tai rei­kia tik­rai spręs­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, tur­būt skai­tė­te tam tik­ras Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das, kad vis dėl­to po­li­ci­ja ir taip ga­li pa­tik­rin­ti pa­gal Po­li­ci­jos įsta­ty­mo 21 straips­nį, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ga­li pa­rei­ka­lau­ti ir rei­ka­la­vi­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi. O šiaip klau­si­mas dėl kon­sti­tu­ci­nių rei­ka­lų. Vėl­gi Tei­sės de­par­ta­men­tas ra­šo, kad tiks­liai bū­tų nu­ro­dy­ta, kas ga­lė­tų tik­rin­ti, nes tai su­si­ję vis dėl­to su tam tik­ro­mis tei­sė­mis. Ar ne­ma­no­te, kad įsta­ty­muo­se tu­rė­tų bū­ti api­brėž­ta, ko ir rei­ka­lau­ja Tei­sės de­par­ta­men­tas, kad gal­būt ad­mi­nist­ra­ci­ja ar kaž­kas? Ga­li bū­ti vis­ko, ži­no­te, tė­vų ko­mi­te­tas ar ki­ti ga­li bū­ti nu­ro­dy­ti, ir po to si­tu­a­ci­ja ga­li bū­ti tik­rai ne­val­do­ma. Kai kas ga­li no­rė­ti su­ras­ti kie­no nors daik­tuo­se ką nors drau­džia­mo vien to­dėl, kad no­ri su­ras­ti. Ačiū.

V. FIODOROVAS (DPF). Aš su­tin­ku su ju­mis dėl tiks­li­ni­mo ir vi­sa ki­ta. Čia yra kiek­vie­no Sei­mo na­rio ga­li­my­bės teik­ti pa­siū­ly­mus, jei­gu ši­tas įsta­ty­mas, ti­kiuo­si, per­eis pa­tei­ki­mo sta­di­ją. Tik­rai bū­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti ir tai su­tvar­ky­ti taip, kaip kiek­vie­nam ar­ba di­džia­jai da­liai Sei­mo tai at­ro­do. Tai rei­kia tik­rai pa­da­ry­ti.

Dėl ga­li­my­bės tik­rin­ti – ži­no­ma, jei­gu ten vyks­ta iki­teis­mi­niai ty­ri­mai ir ki­ti da­ly­kai. Bet rei­kia pre­ven­ciš­kai pa­da­ry­ti to­kią prie­mo­nę, kad vai­kas, bet ka­da at­ėjęs į mo­kyk­lą, ži­no­tų, kad ga­li bū­ti pa­tik­ri­na­mas, ir to­dėl ne­at­si­neš­tų drau­džia­mų me­džia­gų į mo­kyk­lą, ne­už­ra­kin­tų pri­va­čio­je spin­te­lė­je, ku­rią nuo­mo­ja tė­vai, ir mo­kyk­la jos net ne­ga­li ati­da­ry­ti. Mo­kyk­la ne­tap­tų drau­džia­mų prie­mo­nių sau­gyk­la. Mes tai tu­ri­me pa­da­ry­ti, to­dėl šian­dien tei­kia­me ši­tą pa­siū­ly­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, da­bar la­bai svar­bu grei­tas re­a­ga­vi­mas, nes ga­li… Kiek­vie­nas ne­su­re­a­guo­tas at­ve­jis, tai yra, na, kaip ir šiuo at­ve­ju – vai­ko gy­vy­bė. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų da­bar trūks­ta, ypač di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų su­telk­ti ir ki­tas ins­ti­tu­ci­jas ar­ba jas at­gai­vin­ti? Pa­vyz­džiui, bu­vo ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų ins­pek­to­riai, ku­rie tu­rė­jo stip­res­nius įga­lio­ji­mus, nes da­bar ben­druo­me­ni­niai po­li­ci­jos at­sto­vai to­kių griež­tes­nių įga­lio­ji­mų ne­tu­ri. Sa­vi­val­dy­bių vie­šo­sios tvar­kos pa­rei­gū­nai tai su­stip­rin­tų, nes po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­spės re­a­guo­ti į vi­sus to­kius at­ve­jus. Ačiū.

V. FIODOROVAS (DPF). Na, ma­tyt, klai­da bu­vo pa­da­ry­ti to­kią po­li­ci­jos re­for­mą, to­dėl mes tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją. Bet mes ne­ga­li­me sa­ky­ti, ži­no­te, ne­tei­ki­te įsta­ty­mo dėl ko­kio nors di­des­nio sau­gu­mo, nes ne­tu­ri­me po­li­ci­jos. Tai gal pa­da­ry­ki­me taip, kad sau­gu­mą mes už­tik­rin­tu­me. Tai yra vals­ty­bės iš es­mės pa­grin­di­nis tiks­las – už­tik­rin­ti gy­ven­to­jų sau­gu­mą. Su­da­ry­ki­me tam są­ly­gas, kad vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios bū­tų įtrauk­tos, tu­rė­tų tin­ka­mus re­sur­sus. Čia, ma­tyt, es­mi­nis da­ly­kas. O for­ma, ar tai bus vie­no­kių, ar ki­to­kių da­ly­kų, yra ki­tas klau­si­mas. Bet čia, ma­tyt, su­si­ję ir su įsta­ty­mu, ku­rį pa­tei­kė mi­nist­rė pra­ėju­sią sa­vai­tę. Reik­tų prie jo grįž­ti ir ta­da kal­bė­tis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si.

V. FIODOROVAS (DPF). La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai. Už kal­ba T. To­mi­li­nas. Pra­šau.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai džiau­giuo­si ko­le­gų iš Dar­bo par­ti­jos ini­cia­ty­va. Kaip ma­to­me ži­niask­lai­do­je, fak­tiš­kai kas­dien tra­giš­ki įvy­kiai mo­kyk­lo­se, prie mo­kyk­lų, įvy­kiai, su­si­ję su moks­lei­viais, jau­ni­mu. Jie svai­gi­na­si ir pa­ten­ka į si­tu­a­ci­jas, kai skys­tas ta­ba­kas bū­na var­to­ja­mas kar­tu su įvai­rio­mis nuo­din­go­mis me­džia­go­mis. Aš vi­sai ne­se­niai klau­siau švie­ti­mo mi­nist­ro, koks gi pla­nas dėl mū­sų vai­kų sau­gu­mo mo­kyk­lo­se. La­bai nuo­šir­džiai nau­jas mi­nist­ras pa­sa­kė, kad pla­no nė­ra. Na, ne­ži­nau, ar mes ga­li­me sau leis­ti ne­tu­rė­ti pla­no? Aš tik­rai ir prem­je­rės klau­siau, ku­ri čia mi­nist­rė ar mi­nist­ras yra šios pro­ble­mos spren­di­mo ko­or­di­na­to­rius vals­ty­bės mas­tu. Ir­gi ne­ga­vau jo­kio kon­kre­taus at­sa­ky­mo. Na, be­lie­ka opo­zi­ci­jai im­tis šio la­bai svar­baus klau­si­mo spren­di­mo. La­bai ti­kiuo­si, kad bus ben­dras Sei­mo pa­lai­ky­mas. Mes tik­rai ga­li­me su­tar­ti įvai­riais klau­si­mais, daž­nai su­ta­ria­me, ne­rei­kia to ypa­tin­go kon­flik­to, ta­čiau vi­si su­pran­ta­me, kad pro­ble­ma mil­ži­niš­ka ir rei­kia di­des­nio su­tel­ki­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Pra­de­da­me bal­sa­vi­mo lai­ką. Kvie­čiu už­im­ti vie­tas. Ap­si­spręs­ki­me ir bal­suo­ki­me dėl ką tik pa­teik­to 2-13 klau­si­mo – įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2975. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas.

Bal­sa­vo 118: už – 94, prieš – 7, su­si­lai­kė 17. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu?

M. Da­nie­lė. Pra­šau.

M. DANIELĖ (LF). Pri­klau­so­my­bių ko­mi­si­ją pra­šau įtrauk­ti kaip pa­pil­do­mą.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me tuo­met pri­tar­ti, kad Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis ir Pri­klau­so­my­bių ko­mi­si­ja kaip pa­pil­do­ma svars­tys? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

15.48 val.

Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. XII-311 7 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Tuo­met tu­ri­me ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti dėl jau ap­svars­ty­tų klau­si­mų. Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3083. Tai bu­vo pa­tei­ki­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 120: už – 120, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 26 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui.

 

15.49 val.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 16 ir 22 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2955 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas 2-7 klau­si­mas – Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2955. Taip pat bu­vo pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 121: už – 119, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 26 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.50 val.

Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straips­nių ir II sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-1942 13, 15, 16 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2984 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ja­me dėl 2-8 klau­si­mo – Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2984.

Bal­sa­vo 123: už – 107, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 16. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 14 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.50 val.

Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIVP-1280 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3082 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ki­me dėl 2-11 klau­si­mo – Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3082. Tai bu­vo pa­tei­ki­mas.

Bal­sa­vo 121: už – 107, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 14. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­te. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – spa­lio 31 die­na.

Pra­šau. V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, kaip pa­grin­di­nį siū­lo­me TTK. Ačiū.

PIRMININKĖ. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pa­grin­di­nis, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas pa­pil­do­mas. Ar ga­li­me pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui? Prieš­ta­rau­jan­čių ne­ma­tau, ne­gir­džiu. Pri­tar­ta.

 

15.52 val.

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3092. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 118: už – 102, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 16. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.53 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2759(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­kar­to­ki­me 1-17.1 klau­si­mą – Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2759. Bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je)

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

Bal­sa­vo 71, už – 71. Švie­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas) (Plo­ji­mai)

15.53 val.

Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-450 33 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2761(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

Dar­bo­tvarkės 1-17.2 klau­si­mas – Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2761. Bal­suo­ja­me. Taip pat pri­ėmi­mas.

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

Bal­sa­vo 71, už – 71. Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas) Už­si­re­gist­ra­vo 72. Ačiū.

15.54 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-69 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų na­rių pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3110 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

Dar tu­ri­me pa­bal­suo­ti dėl re­zer­vi­nio 2.3 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 10 d. nu­ta­ri­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to. Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

Bal­sa­vo 117: už – 115, prieš – 1, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Fi­nan­sų mi­nist­rė G. Skais­tė no­rė­tų re­pli­kuo­ti. Pra­šom.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­jau pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos dėl to įsta­ty­mo dėl aikš­te­lių fi­nan­sa­vi­mo.

PIRMININKĖ. Dėl Ke­lių prie­žiū­ros įsta­ty­mo?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū.

PIRMININKĖ. Yra pra­šy­mas dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš es­mės, kaip ir mi­nė­jau, įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­rei­kia nė vie­no pa­pil­do­mo cen­to. Su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru jau yra ap­kal­bė­tas ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas ir aš ma­nau, kad ji­sai tik­rai pri­tar­tų, bet vil­kin­ti taip, kaip jūs pus­an­trų me­tų vil­ki­no­te PVM įsta­ty­mą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst., na, nė­ra tik­rai pras­mės. Leis­ki­te par­la­men­tui dirb­ti sa­vo dar­bą. Ne­pra­šy­ki­me pa­pil­do­mų Vy­riau­sy­bės iš­va­dų ją ap­krau­da­mi dėl pa­pras­to, ele­men­ta­raus įsta­ty­mo pro­jek­to.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, nu­skam­bė­jo pa­siū­ly­mas dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Tai­gi tu­ri­me ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi: kas pri­ta­ria­te dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 112: už – 48, prieš – 42, su­si­lai­kė 22. Ne­pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­si bal­sa­vi­mai bai­gė­si. Tai­gi ačiū vi­siems už po­sė­dį ir po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas)



* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.