AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalimi, valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.
Gavęs Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ prašymą, Seimo Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl išvados dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Pagal Teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 25 d. pateiktą išvadą dėl šios religinės bendrijos pripažinimo (žr. 1 priedas), patvirtinta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.
Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl valstybės pripažinimo bažnyčioms ir religinėms organizacijoms bei Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatytus religinių bendrijų teisinius santykius ir teises.
Projektu siekiama palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą, suteikti platesnes galimybes šiai religinei bendrijai toliau puoselėti lietuviškas tradicijas, dalyvauti dialoge tarp religinių bendrijų ir bendruomenių, skatinti Lietuvos žmones pažinti savo šaknis, puoselėti senąjį kultūrinį palikimą, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį Lietuvių Tautos tapatumui, mitologijai, folklorui.
2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projekto pirminis siūlytojas – Lietuvos religinės bendruomenės „Romuva“ vadovė Inija Trinkūnienė, projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Valerijus Simulikas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Pažymėtina, kad valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, įvardytos Įstatymo 5 straipsnyje, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.24 straipsnis). Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos. Remiantis Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos išvadas, Romuvos veikla svarbi praturtinat Lietuvos žmonių kultūrinį gyvenimą, įtraukiant visuomenę į prasmingą laisvalaikio praleidimą, skatinant senųjų tradicijų pažinimą. Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas kels didesnį visuomenės susidomėjimą šios bendrijos veikla, ir tai suteiks šiai bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, tapatumo savivoką, skatinti jų užimtumą, puoselėti darnius santykius visuomenėje, ugdyti meilę ir pagarbą gamtai, puoselėti bendražmogiškas vertybes (darna visuomenėje ir pagarba gamtai – esminės šios bendrijos deklaruojamos vertybės). Tikimasi, kad valstybės pripažinimas gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu – unikaliu folkloru ir mitologija.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto nutarimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
8. Kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus teikiamą projektą galiojančių teisės aktų keisti nereikės.
9. Ar nutarimo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra pateikiamos sąvokos ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Nutarimo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu nutarimui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Nutarimui įgyvendinti papildomų teisės aktų parengti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks nutarimui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms taikoma žemės mokesčio lengvata (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai yra privalomai valstybės lėšomis draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Siūlyti Seimo valdybai kreiptis į Vyriausybę su prašymu pateikti skaičiavimus dėl lėšų poreikio įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;
Teisingumo ministerijos išvada (2017-12-29 Nr. (8.3.44 E) 7R-9547), parengta įvertinus mokslininkų ir ekspertų nuomones, straipsnius, kurioje konstatuota, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Religinė bendrija, valstybės pripažinimo suteikimas, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Iniciatoriai papildomų paaiškinimų nepateikia.
PRIEDAI: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. išvada ,,Dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Teikia
Seimo Pirmininkas
Teikia
Seimo nariai
Valerijus Simulik
Kęstutis Smirnovas
Juozas Olekas
Algirdas Sysas
Julius Sabatauskas
Raminta Popovienė
Zenonas Streikus
Emanuelis Zingeris
Robertas Šarknickas
Levutė Staniuvienė
Vida Ačienė
Guoda Burokienė
Petras Nevulis
Alfredas Stasys Nausėda
Kęstutis Mažeika
Dainius Kepenis
Algimantas Kirkutis
Mindaugas Puidokas
Juozas Rimkus
Lauras Stacevičius
Gediminas Vasiliauskas
Aušra Papirtienė
Naglis Puteikis