LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 257
STENOGRAMA
2019 m. vasario 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. vasario 12 d. posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, noriu truputį jūsų dėmesio ir informuoju, kad vasario 5 dieną mirė buvęs Seimo narys, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas M. Visakavičius. Kviečiu pagerbti.
Tylos minutė
Dėkoju. Tačiau gyvenimas yra gyvenimas, jis eina ir turime ir kitokių informacijų. Su malonumu visų mūsų vardu leiskite pasveikinti Seimo narį Z. Jedinskį su gražiu jubiliejumi. (Plojimai)
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF*). Gerbiami kolegos, galbūt nebus daugiau tokios progos pakalbėti iš šitos tribūnos ne apie įstatymus.
Kai man sukako 30 metų, aš tada pagalvojau, koks esu senas. Dabar aš šitaip negalvoju. Kai man sukako 40 metų, pagalvojau, kad šitame gyvenime aš jau pažinau visas gudrybes, esu labai protingas. Šiandien aš šitaip negalvoju. Kai man sukako 50, pagalvojau, kad jau dabar su sąžine gyvenu gerai, viskas man gerai. Dabar šitaip negalvoju. Ką aš galvoju šiandien? Aišku, praeis šiek tiek laiko, galbūt bus proga pakalbėti.
O šiaip, gerbiami kolegos, ačiū jums už sveikinimus, vokelio čia nėra. (Lenkiškai sako: „Dvidešimt eurų taip pat.“) (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasidžiaukime ir kitų šventėmis. R. Šalaševičiūtė taip pat turėjo malonumą švęsti. Pasveikinkime ir ją su šiokiu tokiu tarpiniu jubiliejumi. (Plojimai)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Labai ačiū už sveikinimus, esu dėkinga visiems už tokį gražų bendravimą, bendradarbiavimą. Manau, tai mums tikrai padeda pasiekti gerų rezultatų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ir A. Kirkutis taip pat turėjo tokią šventę, bet nematau jo salėje. Pasveikinsime jį artimiausiu metu. Nematote niekas jo?
10.06 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, pranešu, kad Prezidentė grąžino įstatymą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448. Jis yra įrašytas į darbotvarkę po pietų.
Gerbiami kolegos, turiu informuoti, kad pagal Referendumo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. sausio 10 d. posėdyje įregistravo 18 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui paskelbti. Iniciatyvinė grupė referendumui paskelbti teikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. vasario 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Seniūnų sueiga balsavo ir apsisprendė, kad turi būti balsuojama salėje dėl dviejų projektų, kad būtų įtraukti į darbotvarkę. Vienas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1703. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų įtraukta į darbotvarkę?
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 42, prieš – 31, susilaikė 20 Seimo narių. Pasiūlymas į darbotvarkę neįtrauktas.
Toliau kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-3180. Teikėjas E. Gentvilas taip pat prašo, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę. Prašome balsuoti ir apsispręsti, ar turi būti įtrauktas šis nutarimas.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 33, prieš – 31, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Daugiau dėl darbotvarkės pasiūlymų Seimo narių nematau. Siūlau pritarti darbotvarkei bendru sutarimu. Pritarta.
10.11 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2393(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2393. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Priėmimas. Rimante Šalaševičiūte, laukiame jūsų tribūnoje.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Nauja jo ir kitų straipsnių redakcija. 1 straipsnis yra „Įstatymo paskirtis ir taikymas“. Pasiūlymų dėl jo nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Bendru sutarimu. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. 9 straipsnis. Bendru sutarimu. 10 straipsnis. Bendru sutarimu. 11 straipsnis. Bendru sutarimu. 12 straipsnis. Bendru sutarimu. 13 straipsnis. Bendru sutarimu. 14 straipsnis. Bendru sutarimu. 15 straipsnis. Bendru sutarimu.
16 straipsnis. Bendru sutarimu. Atsiprašau, yra Teisės departamento pasiūlymas 17 puslapyje. Prašau pakomentuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė Teisės departamento siūlymui ir patikslino redakciją pagal Teisės departamento siūlymą.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 16 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
20 straipsniui nepritariame. Dėl 20 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pasiūlymas yra analogiškas tam, už kurį ką tik balsavome. Komitetas Teisės departamento siūlymui pritarė ir pataisė redakciją.
PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento pasiūlymų nebalsuojame. Jiems tiesiog pritarė komitetas. Tada 20 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento pasiūlymu.
21 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 22 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 23 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 24 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
25 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos… Ne, atsiprašau, Seimo narių A. Palionio, R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, mūsų pasiūlymas yra iš šito straipsnio išbraukti „gali būti“. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti… „gali būti“ išbraukėme. Tiesiog paliekame „sprendimu parduodamas“, kad savivaldybės neinterpretuotų savo nuožiūra ir vykdytų bendras įstatymo nuostatas. Komiteto nuomonė – pritarti Seimo nario A. Palionio ir mano siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas. Manome, kad 29 pritariančius Seimo narius turime. Ačiū, pritariame. Komiteto nuomonę jūs jau pasakėte. Su tokiu pritarimu šiam komiteto pasiūlymui mes galime pritarti ir visam pasiūlymui. Tada su tokiu pritarimu galime pritarti visam 25 straipsniui. Ačiū, pritarta.
26 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 27 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 28 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 29 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų, pritariame bendru sutarimu. 30 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 31 straipsnis. Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ir visam 1 straipsniui su nauja redakcija pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
Ačiū pranešėjai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymu praplečiamos tam tikros galimybės ir kitiems pasinaudoti būstu, palengvina sprendimus pačioms savivaldybėms, atriša rankas, tai nėra dideli pakeitimai, bet iš principo yra tik vienas klausimas, ar tai išplėstai tvarkai atsiras daugiau pinigų? Jeigu tų pinigų būtų, turbūt prieštaravimų išvis nebūtų, nes tai yra gera priemonė, bet tas rezervas visą laiką lieka. Jeigu mes paliksime tą patį pinigų kiekį, kaip dabar numatyta, išplėtę galimybes, mes dar labiau padidinsime konkurenciją ir ta priemonė nebus tokia efektyvi. Bet iš principo pataisoms aš pritariu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš dalį motyvų išsakiau jau praeitą kartą, kai buvo įstatymo svarstymas, tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad, dar be kitų pakeitimų, 20 % yra išplečiamos ribos, kai žmogus galės pretenduoti į socialinį būstą, taip pat į būsto nuomos kompensaciją ir į paramą būstui įsigyti. Tiesiog žmogus galės užsidirbti 20 % daugiau ir vis dar galės pretenduoti į valstybės paramą socialiniam būstui, būsto nuomai ir paramai būstui įsigyti.
Noriu pasakyti labai konkrečių pavyzdžių, kai žmogus, uždirbantis gerokai daugiau nei minimalų atlyginimą, gali pretenduoti į socialinį būstą. Pavyzdžiui, žmogus, gaunantis į rankas 467 eurus, tai yra ant popieriaus senąja tvarka būtų apie 600–700 eurų, gali pretenduoti į socialinį būstą iš savivaldybės.
Taip pat, jeigu žmogus uždirba 630 eurų į rankas, tai būtų apie 1 tūkst. eurų turbūt senąja tvarka, gali pretenduoti, kad jam savivaldybė kompensuotų dalį būsto nuomos. Jeigu žmogus uždirba į rankas 1 tūkst. 77 eurus, apie 1 tūkst. 500 eurų ant popieriaus, gali pretenduoti į tai, kad jam valstybė kompensuotų dalį būsto pirkimo. Man atrodo, kad toks ribų išplėtimas yra per platus, ir žmogus, uždirbantis apie 600 eurų, tikrai galėtų išsinuomoti būstą pats ir nepretenduoti į socialinį būstą, kurį jam duoda savivaldybė.
Man atrodo, kad tas lėšas mes galėtume nukreipti tikslingiau. Priėmę šį įstatymą, mes tiesiog pailgintume socialinio būsto eiles, ir problema nebūtų išspręsta, kaip sakė ir Rimas, jeigu nebus daugiau pinigų, tai vis tiek tos eilės bus tik didesnės.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Daugiau Seimo nariai dėl nuomonių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2393) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2394(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2394. (Balsai salėje) Pranešėja – taip pat R. Šalaševičiūtė, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Nuomonės už, prieš? Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2394) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, gautas Seimo nario N. Puteikio prašymas dėl išėjimo iš Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių: „Prašau manęs nebelaikyti Lietuvos Respublikos Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu.“ Pasirašo N. Puteikis. (Balsai salėje)
10.20 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2418(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2418. Pranešėjas – Seimo narys J. Rimkus. Kviečiu į tribūną, yra pasiūlymų.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas, prašau pristatyti pasiūlymą.
J. RIMKUS (LVŽSF). Siekiant nediskriminuoti asmenų, kuriems…
PIRMININKAS. Juozai Rimkau… Prašau R. Šalaševičiūtę pristatyti pasiūlymą. Jūs pasakysite komiteto nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, pasiūlymas yra toks: siekiant nediskriminuoti asmenų, kuriems nuo 2019 m. sausio 1 d., vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, bus nustatyti du nuolatinės priežiūros poreikių lygiai, tikslinga atsisakyti diferencijavimo pagal nuolatinės priežiūros pagalbos lygius, kadangi visi asmenys, kuriems bus nustatytas šis poreikis, bus nesavarankiški ir jiems bus reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. Tokiu būdu bus išvengta diskriminacinių nuostatų šiuos asmenis prižiūrinčių asmenų atžvilgiu. Asmenų, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis, yra apie 57 tūkst., iš jų vaikų – apie 9 tūkst., darbingo amžiaus asmenų – 12,5 tūkst., senatvės pensijos amžiaus sukakusių asmenų – apie 35,8 tūkst. Atsižvelgiant į tai, kad draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bus tik nesukakę senatvės pensijos amžiaus pirmiau minėtų asmenų tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, kurie šiuos asmenis nuolat prižiūrės namuose, tokių asmenų nebus daug. Lėšų nereikės ypatingai daug, todėl iš įstatymo projekto yra išbraukiamos konkrečios datos, kurios buvo nurodytos, ir šitaip mes atsisakome diskriminacijos. Siūlau pritarti. Komitetas taip pat pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime 29, neabejoju, ir galime šią pataisą svarstyti. Komiteto nuomonę jūs jau pasakėte, bet komitetui atstovaujantis Seimo narys J. Rimkus taip pat turėtų.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarti ir daugiau jokių komentarų. Su tokiu pritarimu mes galime pritarti šiam pasiūlymui ir galime pritarti bendru sutarimu visam 1 straipsniui. Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pakomentuoti Seimo narį J. Rimkų. Juozai Rimkau!
J. RIMKUS (LVŽSF). Siūlyta tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą normų įsigaliojimą, nes šio įstatymo 1 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ yra perteklinė. Be to, galima preziumuoti, kad čia norėta nustatyti ne įstatymo 1 straipsnio, o įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ankstesnį įsigaliojimą, todėl dalies turinys tikslintinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagarsinkite komiteto pasiūlymą.
J. RIMKUS (LVŽSF). Pasiūlymas – šio įstatymo 1 straipsnį reikia išbraukti ir įrašyti „šis įstatymas“.
PIRMININKAS. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
J. RIMKUS (LVŽSF). Taip, sausio 1 dieną.
PIRMININKĖ. Ačiū. Su tokiu Teisės departamento pritarimu ir jo pasiūlymui pritarę galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2418) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamas Pirmininke, replika po balsavimo. Ne po šio, o po N. Puteikio pareiškimo. Aš noriu pasakyti, kai N. Puteikis išėjo iš frakcijos, daugelis profesorių, politologų sakė, kad tai yra konservatorių ir Landsbergio projektas. Niekaip nesupratau. Atsiprašau už tą nesupratimą. Sako, ateis momentas, kai jis iššaus. Ir šiandien iššovė. Nagli, tik šiandien supratau, labai vėlai, kad tu esi konservatorių ir Landsbergio projektas. Ką darysi. Grįžti ten, iš kur išėjai. (Balsai salėje)
10.26 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo straipsniais ir straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034(2). Svarstymas.
Gerbiami kolegos, prašyčiau dėmesio ir norėčiau siūlyti apsibrėžti diskusijos laiką. Siūloma valanda diskutuoti. Ar sutinkate? Jeigu bus trumpiau, kaip J. Razma sako, ar yra norinčių, tai tada ir neišnaudosime tos valandos.
Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Kviečiu. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė du pateiktus projektus, tai yra Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, parengtą projektą ir Seimo nario R. Karbauskio projektą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai yra tokie: pritarti komiteto patobulintam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3034(2) (projektas Nr. XIIIP-3034 sujungtas su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3135) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Seimo narė A. Širinskienė perskaitys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. A. Širinskienę kviečiu į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektus: tiek projektą Nr. XIIIP-3135, tiek projektą Nr. XIIIP-3034. Pritarė šių projektų esmei ir pagrindiniam komitetui siūlė projektus sujungti dėl projekto Nr. XIIIP-3135. Balsavome santykiu: 6 – už, 1 – prieš ir 2 susilaikė.
Dėl projekto Nr. XIIIP-3034 balsavimas buvo taip pat panašus: už – 6, prieš – 2 ir susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvada – A. Navickas. Prašome į tribūną.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas svarstė du kartus, turbūt kaip ir visi. Pirmąjį projektą, kuris tapo pagrindu, mes priėmėme, iš esmės nutarėme pritarti ir siūlome atsižvelgti į Teisės departamento ir E. Žiobienės pastabas. Vis dėlto Žmogaus teisių komitetas buvo nusprendęs nesvarstyti R. Karbauskio pastabų dėl projekto dėl to, kad, mūsų įsitikinimu, tai sukelia tik didesnę sumaištį, nes mes nematėme galimybių šiuos du projektus sujungti. Kaip suprantu, kiti komitetai matė, tai čia jau turbūt vadovausimės tais sprendimais. O šiaip mes bendru sutarimu pritarėme L. Kukuraičio projektui, o kitą projektą, balsavus 6 už, prieš 1, nutarėme atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar J. Džiugelis yra salėje? J. Rimkus. Prašom. Neįgaliųjų teisių komisija.
J. RIMKUS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, kaip papildoma komisija, 2019 m. vasario 5 d. svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusija. Kviečiu diskutuoti Seimo narį R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome iš tikrųjų labai svarbų įstatymą, sukėlusį labai daug emocijų ir diskusijų mūsų visuomenėje. Tikrai tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis darė ne vienus klausymus, komitetas darė klausymus, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas darė atskirus klausymus. Kaip tik tai liudija, kad tas klausimas iš tikro yra labai svarbus. Svarstant komitete buvo ieškoma kompromisų ir dėl daugelio vietų kompromisai buvo rasti. Bet aš norėčiau pasakyti pagrindinius vykstančius prieštaravimus ir apskritai, kokios nuostatos išsigrynino. Susikerta du požiūriai.
Vienas požiūris yra tas, kad yra manoma, kad valstybė turi teisę gana plačiai intervencijai į vaikų auklėjimą ir pateikti savo supratimą, kaip juos auklėti, taip, kaip supranta pareigūnai, valstybė žino geriau kaip plačiąja prasme auklėti savo vaikus.
Ir kitas požiūris, kuriam atstovauju aš. Manydamas, kad šeima vis dėlto yra mūsų valstybės pagrindas ir liks juo visą laiką, matydamas, kad 98 % šeimų tikrai susitvarko su savo problemomis, aš linkęs labiau tikėti šeimomis ir daryti poveikį intervencijai iš valstybės pusės kuo mažesnį. Todėl iš esmės bet kokie neapibrėžtumai arba skirtingi traktavimai, arba pagreitinti mechanizmai neturėtų atsirasti šiame įstatyme. Beje, lygiai taip pat laikausi tos pačios nuostatos, kad vaikas yra neatskiriama šeimos dalis ir negali būti diskutuojama už jos konteksto. Nebent išskirtinis atvejis, kai susidaro kokia force majeure situacija, tada mes įsikišame su savo turimais instrumentais. Todėl visas įstatymas turi būti pagalbos įstatymas, nes tai yra mūsų tikslas, kad vaikų nebūtų perskirstymo sistemoje, bet ne jų atsirastų…
Deja, tie požiūriai yra skirtingi. Vaikus globojančios organizacijos, daugelis tarnybų, (…) bendruomenė atstovauja kitam požiūriui. Pagal savo supratimą, savo pasaulėžiūrą jie norėtų, kad būtų taip tvarkomos mūsų šeimos ir taip auklėjami vaikai. Čia yra turbūt tokie baziniai išsiskyrimai. Paskui, jau konkrečiai diskutuojant dėl įvairių įstatymų, atsiranda tokių neapibrėžtumų arba tokių nesutarimų.
Aš pradėsiu galbūt nuo to, iš tikrųjų ačiū, vis dėlto pavyko pasiekti, nuostatą suderinti su dauguma komiteto narių, kad psichologinis smurtas ir neturtas yra atskirtas. Psichologiniu smurtu nebus laikomos pastabos vaikui auklėjimo proceso metu, kas dabar įstatyme faktiškai, pažodžiui traktuojant, taip gali būti suprasta ir kai kurių yra suprantama. Neturtas nebus nepriežiūra ta prasme, jeigu tėvai stengiasi dėl vaikų, viską padaro, bet jie neturi pakankamai pajamų ir neatitinka tam tikrų standartų.
Išlieka dar viena esminė nuostata, dėl kurios nerastas iki galo sutarimas ir šiandien mes balsuosime, tai dėl saugumo sąvokos tuo atveju (pabrėžiu – tik tuo atveju), kai ekstra ateina tarnybos ir reikia paimti vaikus iš pavojingos vaiko gyvybei ir sveikatai aplinkos. Saugumo sąvoka niekur neapibrėžta ir tai yra subjektyvus traktavimas. Čia, mano galva, yra gana pavojinga, ir dauguma tėvų organizacijų, kurios irgi palaiko, ir ekspertai, šeimų, tėvų organizacijos palaiko būtent šitą poziciją, kad iš principo tuo atveju subjektyvių traktavimų negali būti. Kitais atvejais, kai jau vyksta dialogas, galima psichologinį ar fizinį smurtą… saugumo sąvokas įvesti, bet čia yra principinis dalykas.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad tai yra dabartinis kompromisas, keletas žingsnelių į priekį nuo to, kur mes buvome, bet tikrai dar neišsprendžia visų problemų ir dar turėsime nemažai padiskutuoti, kad mūsų žmonės būtų ramūs, kad valstybė nekuria sistemos kovai su tėvais ir šeimomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės M. Navickienė. Frakcijos vardu jums – iki septynių minučių.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymas, kurį mes šiandien svarstome, yra ypatingos svarbos. Noriu priminti, kaip mes atsidūrėme ten, kur šiandien esame, kodėl apskritai buvo sugrįžta prie šio įstatymo svarstymo, kodėl buvo registruotos pataisos. Apie tai kalbėjau jau ir anksčiau, apie tai kalbėjo daugelis mūsų frakcijos narių – mes susidūrėme su nekokybišku Vaiko teisių apsaugos įstatymo įgyvendinimu. Ir čia yra keli dalykai.
Pirmas dalykas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos negebėjimas užtikrinti, kad šito įstatymo finansavimas turėtų galimybę užtikrinti paslaugas visoms šeimoms, turėtų galimybę užtikrinti kompetencijas tų žmonių, kurie užsiima vaiko teisių apsauga, kad visas mechanizmas, kurį galėjo leisti įstatymo formuluotės, būtų nukreiptas į pagalbos šeimai mechanizmus, o ne represines priemones. Ir tai nebuvo padaryta ne todėl, kad įstatymas to neleido, o todėl, kad pristigo kompetencijų, politinės valios pakovoti už biudžetą ir už projekto įgyvendinimą.
Mes visi suprantame, kad vaikas yra mūsų ateities pilietis, ir visi – tėvai, mes patys mokomės savo vaikus auginti kiekvieną dieną vis labiau ir labiau laisvus piliečius, nesusaistytus su savo kokiais nors prietarais ar negebėjimu susitvarkyti su krizinėmis situacijomis. Ir mes einame į priekį.
Aš manau, kad šiandieną, kas yra iš tiesų neleistina ir neatleistina, kad mes vis dar matome labai daug noro politikuoti temomis, kurios yra per jautrios, ypač kai mes kalbame apie vaiko teises. Šiandieną matome, kad kai kurie politikai kraunasi politinius bonusus priešindami saugią vaiko aplinką su jo aplinka šeimoje, šeimos gerovę ir vaiko saugumą. Tai yra neleistina, nes vaikas turi būti saugus absoliučiai visose aplinkose, kuriose jis būna, ne tik savo šeimoje, su tėvais, įtėviais, globėjais, tačiau ir ugdymo įstaigose: mokyklose, darželiuose, taip pat ir gatvėse. Visur vaikas turi būti saugus, apie tai ir kalba šitas įstatymas. Ir viską suvesti į tai, kad arba vaikas saugus, arba šeimoms kyla grėsmė, yra labai neatsakingi politiniai debatai.
Manau, kad jau daugelį metų einame geru keliu, vaiko saugumą užtikrinančiu keliu – tiek įstatymais, tiek patys, kaip tėvai, augdami ir mokydamiesi kitaip ugdyti savo vaikus. Šiandien komitete dėl šio įstatymo tobulinimo sutarėme dėl daugelio dalykų. Aš manau, kad mes esame gerame kelyje. Kai paslaugų poreikis atsiranda kaip prioritetas vietoj grėsmių lygių, kai laikinoji priežiūra keičia vaiko paėmimą – tie kompromisai ir buvusios klaidos, buvusių klaidų taisymas duoda rezultatų. Kaip ir minėjau, kaip didelė grėsmė išlieka pavienių politikų noras pelnyti paviršutinius politinius bonusus, užuot kalbėjus, kad mūsų šalies bendras tikslas yra, kad visi vaikai augtų saugūs, nepatirtų jokios smurto formos, ir tai mes galime pasiekti.
Sistema turi veikti ne prieš tėvus, o su tėvais, ir tėvai turi patikėti, kad institucijos, kurios vykdo vaiko teisių apsaugą, užtikrins, kad taip ir būtų, kad nebijotų kreiptis pagalbos, kad nepritrūktų psichologinių konsultacijų, kad būtų užtikrinama, kad pagal kiekvieną krizės lygį, kuris ištinka šeimoje, žmonės gali atsiremti į institucijas, o ne būti sukaustyti baimės.
Kaip to pasiekti? Per užtikrinimą, kad įstatymų projektai yra įgyvendinami tinkamai, ir čia nereikia dangstytis sąvokomis, dangstytis politinėmis sąvokomis, reikia kalbėti apie tai, kaip mes visi galime kontroliuoti, kad šį kartą su dabartinėmis formuluotėmis, kurios bus priimtos ir pasiektos kaip kompromisas arba balsavimo būdu, būtų įgyvendinami tinkamai.
Ar aš matau šiandien politinę lyderystę, kad galėčiau jaustis rami? Ne, nematau. Ar aš matau norą iš ministro užtikrinti tinkamą finansavimą šiam projektui įgyvendinti? Ne, nematau. Ar nėra galimybės, kad net ir priėmę šitą įstatymo projektą mes pamatysime, kad jo įgyvendinimas baigiasi fiasko? Taip, matau tokią galimybę. Ir lygiai taip pat matau iššūkį, kad mes visi kolegos Seime užtikrintume ne politikuodami, o darydami politinę šio įstatymo projekto įgyvendinimo kontrolę pasiektume rezultatų, kad mes atkurtume tą pasitikėjimą tarp visuomenės ir institucijų. Ir čia jau kalbama ne apie pavienes sąvokas. Čia kalbama apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę, kalbėjimą ne to, ką nori girdėti visuomenė, atliepti ir nuraminti, maskuojant, kaip aš sakau, pudruojant nosį, kai reikėtų iš esmės daryti dirbtinį kvėpavimą, bet siekiant to, kad vaikai nepatirtų Lietuvoje jokios smurto formos ir būtų saugūs. Mes visi savo šeimose linkime savo vaikams saugumo, būti atsargiems, būti saugiems. Aš manau, kad kiekvienas Lietuvos vaikas to nusipelnė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, Vaiko teisių apsaugos įstatymas dėl mūsų politinių ambicijų ir aistrų ne kartą buvo pervadintas vaikų mušimo, vaikų nemušimo, galų gale jis tapo vaikų atėmimo įstatymu. Mūsų politinėse batalijose vaikų smurto tema kai kam tampa politinio piaro dalimi. Mes čia, Seime, esame pasiskirstę į kelias stovyklas. Vieni mano, kad vaiko saugumu geriausiai gali pasirūpinti valstybė ir jos paskirtas globėjas, kiti mano, kad valstybės prievarta vardan vaiko saugumo turi tapti ne taisykle, o išimtimi. Mes visi pripažįstame, kad smurtas prieš vaiką mūsų valstybėje yra didžiausia gėda mums visiems. Bet kodėl į šią problemą žiūrime tik per siaurą savo interesų taikiklį? Kodėl iki šiol mes neturime išsamių studijų, kurios apibrėžtų tos problemos gilumines priežastis? Iki šiol niekas nerenka ir nesistemina, ir neanalizuoja informacijos apie aplinką, kuri yra nesaugiausia vaikui. Ar daugiau prieš vaiką smurtaujama biologinėse šeimose, kurios grįstos santuoka, ar tik bendru sugyvenimu, mes nežinome.
Anuomet teko kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir paklausti, ar ji neveda tokios statistikos, nes būtent ten pradedami ikiteisminiai tyrimai artimoje aplinkoje. Deja, tokios informacijos nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje nėra. Jeigu mes patys nežinome, kokia saugiausia aplinka yra vaikui, tai kaip mes jį galime ginti nuo smurto? Kodėl Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkams rūpi, kaip jaučiasi vaikai, atskirti nuo tėvų, prie Meksikos sienos? Jiems rūpi, kaip jaučiasi nelegalių migrantų vaikai. Kodėl Lietuvoje nei valstybinės institucijos, nei mokslo bendruomenės, nei vyriausybinės organizacijos neinicijavo tokių tyrimų dėl prievartinių veiksmų Lietuvos vaikų atžvilgiu? Norėtųsi, kad galų gale mes išvaduotume vaikus nuo pačių savų siaurų interesų, kad mes į tą problemą pradėtume žiūrėti grynai iš vaiko pusės, nes, man atrodo, mes galime priimti daug sąvokų, daug įstatymo pataisų, bet jeigu mūsų valstybėje vyraus arba nusikalstamas institucinis abejingumas, arba nusikalstamas institucijų veiklumas, mes šitos problemos neišspręsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbės D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą esminių principų, kuriais remdamiesi mes turime priimti sprendimus, kurie būtų geriausi Lietuvos vaikams ir Lietuvos šeimoms. Aš manau, kad visi vieningai galime sutarti, jog nekvestionuotina, kad geriausia vieta vaikui augti yra šeima, – rūpestinga, mylinti, užtikrinanti visapusišką vaiko saugumą. Lygiai taip pat vaikas yra žmogus, turintis prigimtines teises, kurios neturi, negali būti pažeidžiamos jokiomis aplinkybėmis ir jokių asmenų, nepriklausomai nuo to, kokiais ryšiais šie asmenys susiję su vaiku.
Labai norėčiau, kad nebūtų vartojamos demagogiškos sąvokos, kai yra bandoma pasakyti, jog uždraudimas smurto prieš vaiką kažkokiu būdu padaro nusikaltėliais, potencialiais nusikaltėliais visas Lietuvos šeimas. Taip nėra. Lygiai taip pat kaip Baudžiamasis kodeksas nepadaro potencialiais nusikaltėliais visų Lietuvos žmonių, bet mes aiškiai ir nedviprasmiškai pasakome, kokios veikos yra draudžiamos, neleidžiamos, darančios žalą visuomenės saugumui, viešajam interesui ir taip toliau. Lygiai taip pat ir čia, šiame įstatyme, po labai ilgų ir sunkių derybų, diskusijų, klausymų, svarstymų buvo sutarta, kokie veiksmai draudžiami prieš vaiką, kokios yra smurto formos, kas yra tas smurtas, kodėl jis turi būti uždraustas.
Ir lygiai taip pat šiame įstatyme įtvirtinome valstybės prievolę, pareigą padėti šeimoms, suteikti joms reikalingą pagalbą savarankiškai pasirūpinti savo vaikais ir užtikrinti visus jų interesus, poreikius, įskaitant ir bazinį vaiko poreikį, – saugumą. Teko būti stažuotėje, komandiruotėje Suomijoje, kur netgi kalbant apie švietimo sistemą labai aiškiai buvo atkreiptas dėmesys, kad ir vaiko pažymiai tiesiogiai priklauso nuo saugumo, kad jeigu vaikas yra nesaugioje aplinkoje, negalime tikėtis jo gerų pasiekimų, negalime tikėtis, kad jis įgyvendins savo gebėjimus, kad jis bus kūrybiškas, kad jisai kažko pasieks šiame gyvenime. Lygiai taip pat tai eina per visas kitas sritis.
Aš labai norėčiau, kad, svarstydami šias pataisas, mes atkreiptume dėmesį į jų objektyvius argumentus ir į faktus ir atsiribotume nuo emocijų, nuo sąmokslo teorijų, kurių per pastaruosius kelis mėnesius mes iš tiesų turėjome apsčiai. Aš, atsidūrusi tam tikra prasme smaigalyje dalies tų sąmokslo teorijų, galiu savo kailiu tą, ką patyriau, patvirtinti, kad iš tiesų yra baisu, kai užuot kalbėjus apie tai, kad negalima supriešinti vaiko interesų ir šeimos interesų, nes kiekviena normali, mylinti, rūpestinga šeima nori, kad jos vaikas būtų saugus, todėl neprieštarauja vienas kitam pagalbos šeimoms teikimas ir vaiko saugumo užtikrinimas, šalia to, kažkodėl teko išklausyti šmeižtą, kad aš tariamai gavau piniginės naudos iš užsienio valstybės – Norvegijos Karalystės, kad tariamai prastumčiau įstatymą, už kurį balsavo, išskyrus A. Maldeikienę, vieningai visas Seimas, nes mes turėjome politinės valios pasakyti, kad užtenka vaikų šeimose nužudymų, nes tai nesuderinama su mūsų valstybės vertybėmis, su mūsų visų vertybėmis.
Man labai gaila matyti, kad šalia to, kad mes neturime nė vieno įrodyto atvejo, kad vaikai buvo atimti be pagrindo, kad vaikai buvo pagrobti ar kad vaikai buvo kažkur parduoti, mes turime kitus faktus, kad 2018 metai buvo vieninteliai metai Lietuvos istorijoje, kai šeimose nebuvo nužudytas nė vienas vaikas. Kai 2017 metų tiek vasario mėnesį, tiek rugsėjo mėnesį mes pademonstravome politinę vienybę ir pasakėme, kad vaikas turi būti saugus visose aplinkose ir visomis aplinkybėmis ir kad mes turime suteikti pagalbą ten, kur ji yra būtina, visuomenė gavo šitą žinutę ir 2018 metais visos vaikų gyvybės buvo išsaugotos.
Po šitų kelių mėnesių draskymosi, panikos kėlimo, neatsakingo kai kurių politikų panikos skleidimo, sąmokslo teorijų skleidimo, melo iš šmeižto mes pradėjome 2019 metus turėdami vieną mažylį, ištiktą komos, ir vieną mažylį, jau nužudytą. Pasibaigė gyvybių išsaugojimo laikotarpis. Aš nežinau, ar kai kurie asmenys prisiims asmeninę atsakomybę už tai, ką jie savo rankomis padarė, bet mes tikrai turėtume savo rankomis neleisti daryti toliau kitų tokių nusikaltimų. Todėl labai prašyčiau balsuojant už pataisas ir pasiūlymus (kai kurie iš jų yra iš tiesų kompromisiniai) pirmiausia atsižvelgti į tai, kad mūsų visų interesas, kad kiekvienas vaikas galėtų saugiai ir laimingai augti šeimoje, kuri juo saugiai ir tinkamai rūpinasi.
Beje, paskutinis trumpas komentaras, jei dar spėju. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Civiliniame kodekse saugumo sąvoka yra plačiai vartojama ir niekam iki šiol nekėlė jokių abejonių. Net, noriu patikslinti, dviejuose konkrečiuose Civilinio kodekso straipsniuose, kuriuose būtent kalbama apie vaiką, apie laikinosios globos ir rūpybos nustatymą, apie kitus vaiko poreikius, yra minimas vaiko saugumas be jokių papildomų apibrėžimų. Taigi neišradinėkime dviračio ten, kur jo nereikia.
Dar kartą jūsų prašau: nesupriešinkime vaiko ir šeimos ir pagalvokime apie tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į saugią, laimingą vaikystę šeimoje.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį V. Rinkevičių.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo projektu vaiko teisės srityje turbūt žengsime žingsnį į priekį, tačiau šeima ir vaikai yra neatskiriami dalykai ir vien kalbėti apie vaiko teises, nekalbant apie šeimą, turbūt irgi negalima. Todėl nekalbėsiu bendromis frazėmis, o noriu konkrečiais faktais.
Praėjusių metų lapkričio 1-ąją – per Visų Šventųjų dieną į vieną jauną šeimą atvažiavo policija su vaiko teisėmis, areštavo šeimos tėvą, išvežė į areštinę, uždarė dviem paroms pagal gautą anoniminį skundą, skambutį, kad vaikas yra skriaudžiamas šeimoje. Jūs suprantate, ką reiškia laisvės atėmimas dviem paroms. Tai turbūt didžiulė trauma ir šeimai, tuo labiau kad šeima labai mylinti vaikus, visiškai nevartojanti alkoholio ir, na, gal tik tiek, kad turėjo gal ne konfliktą, o nepasitenkinimą iš kitų šeimų, kurios vartojo alkoholį, bet ta šeima su jomis nesusidėjo ir kartu nebaliavojo ir taip toliau. Grįžus po dviejų parų iš areštinės tėvui kelis mėnesius apribojamos teisės bendrauti su vaikais, ateina ir Kalėdos, visos šventės. Kreipiausi į ministrą L. Kukuraitį, į prokuratūrą, į kitus paaiškinti faktais, kodėl, už ką ir kaip. Man įdomu, kad ministras buvo irgi kažkaip tam abejingas. Jeigu taip patį ministrą dviem paroms uždarytų, jeigu gautų kažkas ar policija skundą, kad jo šeimoje yra skriaudžiami vaikai, tai išėjęs po dviejų parų, aš manau, jis kitaip kalbėtų. Šiuo atveju, aišku, jeigu eilinis kaimo gyventojas, tai jam gal ir ne taip įdomu, kas ten vyko. Po to šeima kreipėsi į teismą, buvo panaikinti visi apribojimai, panaikinti bet kokie kaltinimai, pasirodė, kad skambutis buvo neteisingas, kaip čia pasakyti, jis buvo visiškai… na, negalima dabar įrodyti, kad tai buvo kerštas, bet buvo pateikta visiškai neteisinga ir klaidinga informacija. Šeima gyvena ir dabar nežinioje, baimėje, nes nežino, sako, mes nežinome, kada vėl gali taip atsitikti iš naujo ir mane, tėvą, gali dviem paroms uždaryti, jokios apsaugos nėra. Labai gaila, kad ir šiuo projektu mes tos problemos nesprendžiame. Mes kalbame apie vaikus, bet apie šeimą ne. Įsivaizduokite šeimos situaciją, kai mylintis tėvas atskiriamas nuo vaikų, neleidžiama kelis mėnesius susitikti su savo vaikais. Tokio gyvenimo iš tikrųjų nelinkėčiau niekam iš jūsų, nei sau, nei niekam tokio gyvenimo ir tokių įvykių. Labai norėtųsi, kad čia būtų į tai atsižvelgta, nes kol kas nematau, kad būtų apsauga nuo tokių anoniminių melagingų pranešimų ir nuo sankcijų tėvams pagal tuos pranešimus. Todėl prieš balsuojant už šį projektą dar reikės pagalvoti.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Gražulį. Jo nėra. Kviečiu Seimo narį M. Puidoką.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, aš esu tvirtai įsitikinęs, kad Lietuvos Respublika yra ta valstybė, kuri geba pasirūpinti savo šeimomis, ta valstybė, kuri geba pasirūpinti savo vaikais. Mes matome tokį pavyzdį visiškai netoliese, Lenkijoje, kur yra tikrai vertybinis stuburas ginti šeimas, ginti savo mažuosius piliečius tiek vidaus politikoje, tiek ir užsienio politikoje, kai reikia priimti stiprius, svarbius ir vertybinius sprendimus. Pritariu kolegai R. J. Dagiui, tai aiškus vertybinis pasirinkimas. Esu įsitikinęs, jog kiekvienos politikos ašis turi būti pilietis, trumpai tariant, kiekvienas sprendimas yra vertas dėmesio tik tuo atveju, jei jis duoda daugiau naudos nei žalos visuomenei ir piliečiui. Būtent iš tokios perspektyvos vertinau vaiko teisių apsaugos reformą. Proporcingumo arba protingumo kriterijai, kurie yra visoje mūsų teisinėje sistemoje, reikalingi ir čia. Jie būtent ir reiškia tai, ką aš ką tik įvardijau. Paimti vaikus, priimant atsakingus sprendimus, iš narkomanų šeimų, kai gresia pavojus jų gyvybei, bet nepaimti vaikų iš gerų šeimų už menamus nusižengimus yra sprendinys, kurio šiandien ieškome mes visi.
Subūriau ekspertų darbo grupę dėl įstatymo pataisų ir jų parengtų pataisų pagrindu buvo registruotas Seimo nario R. Karbauskio pataisų projektas. Šiame projekte esančios pataisos yra geros, reikalingos ir nuoseklios. Būtent šis projektas ir jame esančios pataisos turėjo būti bazinės, bet Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo nueita kiek kitu keliu. Aš su savimi turiu lentelę, nes kaip mokslininkas visą laiką mėgdavau atlikti lyginamąją analizę. Čia yra Laisvos visuomenės instituto atlikta lyginamoji analizė. Joje matome palygintus tris projektus: Seimo nario R. Karbauskio, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir jungtinį projektą, kur buvo sujungti du projektai per svarstymus komitete. Ir ką gi mes matome?
Netgi jungtiniame projekte iš 19 svarbių pataisų, apsaugančių šeimą ir vaikus, visiškai įgyvendintos yra vos šešios pataisos. Aš perskaitysiu trumpai pagrindines: neteisėtas vaiko paėmimas yra psichologinis smurtas (R. Karbauskio pataisose taip, abiejuose kituose pataisų projektuose ne); vaiko interesai apima gyvenimą šeimoje ir giminystės ryšius (R. Karbauskio projekte taip, Socialinių reikalų ir darbo komiteto ne); pareiga informuoti tėvus apie vaiką, kad renkama informacija (R. Karbauskio projekte taip, abiejuose kituose projektuose ne); nesant pavojaus ikimokyklinukas gali pabūti vienas (R. Karbauskio projekte taip, abiejuose kituose projektuose ne); priverstinis nelygiavertis tėvų bendradarbiavimas su pareigūnais (R. Karbauskio projekte ne, abiejuose kituose projektuose, net galutiniame projekte irgi ne, bet ministerijos projekte taip); perteklinis šeimos vertinimas, kai vaikas yra nesaugioje aplinkoje, kuri yra kita nei jo gyvenamoji vieta (R. Karbauskio projekte ne, abiejuose likusiuose projektuose taip); proporcingumo principas vaiko paėmimo atveju, apie kurį aš čia daug kalbėjau (R. Karbauskio projekte proporcingumo principas yra, bet jungtiniame projekte tik iš dalies, o ministerijos projekte jo nėra visai); yra aiškus baigtinis vaiko paėmimo iš šeimos pagrindų sąrašas (R. Karbauskio projekte taip, abiejuose likusiuose projektuose ne); galima skubiai paimti vaiką iš šeimos, kai kyla pavojus saugumui, nors nekyla pavojaus gyvybei ar sveikatai (abiejuose projektuose taip, R. Karbauskio projekte ne).
Aš manau, pateikiau labai daug pavyzdžių, kurie rodo, kad tas projektas, kuris yra nuoseklus, kuris nepadaro iš mūsų sprendimų prieštaravimų mišrainės, ir turėtų šiandien būti priimtas. Kviečiu Seimą atsižvelgti į visuomenės balsą ir balsuoti ne už jungtinį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, bet būtent už pilną, už nuoseklų, kuris suteikia šeimoms ir vaikams saugumą, kuris sprendžia esmines problemas, kuris nuramina aistras visuomenėje, nes tos aistros (taip, teisi ir opozicija) kilo tiek dėl visų šitų trūkumų poįstatyminiuose aktuose, tiek dėl…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …įstatyme paliktų erdvių interpretacijoms, bet taip pat kilo ir dėl kompetencijų stokos, ir dėl to, kad sistemoje…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …trūko 500 darbuotojų. Taigi dar sykį kviečiu kolegas būti atsakingus ir nuraminti visuomenėje kilusias aistras savo sprendimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, diskutuojame labai jautrų, svarbų klausimą. Grįždamas šiek tiek į istoriją, priminsiu, kad mes pradėjome svarstyti šituos įstatymus ir dabar galiojantį po didelių, tragiškų netekčių, kai šeimose buvo nužudyti mažamečiai vaikai.
Išgirdę ir kolegų pasisakymuose tam tikrus atvejus, kada iš šeimų buvo paimti lyg ir neteisėtai ar be pagrindo vaikai ar izoliuoti tėvai, mes turime kitą problemą – valstybės per didelį kišimąsi į šeimą. Todėl šiandien svarstome komiteto parengtą, kaip suprantame, tam tikra prasme kompromisinį variantą, variantą, kai mes girdime šeimų balsą, tačiau girdime ir žinome vaiko balsą. Čia kolegos kalbėjo apie kiekvieną Lietuvos pilietį, apie kiekvieną nuo gimimo, nuo mažo vaiko, mažo piliečio, kuris taip pat turi tas pačias teises, kaip ir suaugęs, subrendęs ar gal kiek ir sentelėjęs. Todėl mes turime kalbėti ne apie kažkokį linčo, violetinį ar politikų teismą, bet mūsų požiūrio fiksavimą į vaiko galimybę augti saugiai.
Vienintelė turbūt ta riba, apie kurią mes diskutuojame ir kalbame, ir galbūt kiek nors nesutariame, yra vaiko saugumas, bet, kaip kolegė apibrėžė, paminėjo, kad Civiliniame kodekse saugumo sąvoka jau yra apibrėžta. Jau mes turėtume kalbėti apie tai, kad galbūt, kai mes kalbame: valstybė ar šeima? – mes stovime šeimos pusėje, bet kai mums reikia pasirinkti, šeima ar vaiko gyvybė, aš, nors ir būdamas daugiavaikės šeimos tėvas, nors ir auginu visą būrį anūkų, vis dėlto turiu sutikti, kad mes turime būti vaiko pusėje. Ir kokia skaudi bebūtų ta klaida mūsų vaiko teisių… ar policijos, ar kitų, kurie ateina į pagalbą šeimai ir vaikui, turbūt vis dėlto yra geriau nukentėti suaugusiam šeimos nariui (tai šiek tiek persiduoda psichologiškai ir vaikams), bet neprarasti vaiko. Vaiko gyvybė, vaiko saugumas turėtų būti didžiausia vertybė.
Taigi aš dar kartą sakau, kad sutinku, gerbiamasis Viktorai, su pačiu, kad taip skaudu, taip neteisinga, jeigu neteisėtai izoliuotas vaikas ar tėvas, bet dar skaudžiau ir dar baisiau, kai mes šiek tiek ne į tą pusę – ir prarandame vaiko gyvybę. Todėl kviečiu tam sutarimui, kuris, kaip suprantu, pats komitete nedirbu, Socialinių reikalų ir darbo komitete… Priimkime tas dabar sutartas pataisas ir nerodykime vėl, kuris čia politiškai galingesnis, kad balsavimu, vienu ar kitu balsu perlaušime.
Geriau susitelkime kartu dėl įstatymo įgyvendinimo, nes tie pavyzdžiai, apie kuriuos jūs dabar kalbėjote ir pateikėte, ir patys minėjote: ministro nepasirengimas, ministro tarnybų nepriežiūra, finansavimo neskyrimas, pakankamų mokymų nebuvimas… Tik priėmę įstatymą mes keletą kartų buvome į Socialdemokratų frakciją pasikvietę ministrą. Mes kalbėjome ir apie psichologų pasirengimą dalyvauti ir būti. Apie Vaiko teisių tarnybos žmonių parengimą ir subūrimą. Čia yra įgyvendinimo dalykai, kuriuos mes žymiai daugiau prižiūrėdami turėtume padaryti tokius, kad jie nebūtų neprofesionalūs, neteisingi, neatsižvelgiantys į šeimų vertybes ir jų pageidavimus.
Todėl aš kviečiu dar kartą bandyti surasti kompromisą ir pritarti šitam jungtiniam projektui, ir prisiimti atsakomybę prižiūrėti dėl tinkamo įstatymų įgyvendinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu R. Šalaševičiūtę atgal į tribūną. Svarstysime projektą.
Gerbiami kolegos, gal galime sutarti iš karto, kad dešimties pritariančių, kad būtų svarstomos pataisos, turime? (Balsai salėje) Ačiū.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotojas R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamoji komiteto pirmininke, dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl šio klausimo diskutuosime kitoje vietoje, šioje vietoje, kur parašyta, kadangi taip suredaguota, aš pritariu tam nepritarimui, nes kitaip komitetas suredagavo visą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas nepritarė, ir jūs sutinkate su tuo.
Taip pat yra gautas R. Šarknicko pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. R. Šarknickas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, aš sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka su komiteto pozicija. R. Karbauskis teikia pasiūlymą dėl sąvokos „smurtas prieš vaiką“. Komiteto pozicija yra pritarti, įrašant „fiziniam ir psichiniam saugumui“. Norinčių kalbėti nėra.
Taip pat yra smurtas prieš vaiką, taip pat ta pati sąvoka, kurią komitetas suredagavo. Ar galime tą pasiūlymą priimti? Galime.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gal galiu aš, pirmininke, paaiškinti?
PIRMININKĖ. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tiesiog išvadų rengėjai ir komitetas apsisprendė visais atvejais prie sąvokų, kur yra saugumas, pridėti Seimo nario R. Karbauskio siūlymą „fizinis ar psichinis saugumas“ ir toliau per visus straipsnius bus įtvirtinta ta pati nuostata. Tokia komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sutariame bendru sutarimu. R. J. Dagys – vaiko laikinoji priežiūra. R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom, kolega. 13 sąvoka.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pasiūlymo esmė yra ta, kad vietoj sąvokos „vaikui saugi aplinka“, kadangi to saugumo supratimas, priešingai, negu kolegos kalba, nėra niekur apibrėžta sąvoka ir ji vartojama kaip žodinė sąvoka… Šiuo atveju mes kalbame apie teisines procedūras, susijusias su vaiko paėmimu. Vaiko paėmimas yra trauma. Mes manome, kad vaiko raidos… vietoj to siūlyti vartoti sąvoką „vaiko raidos svarbiausiųjų poreikių tenkinimas“, kad tai būtų aiški sąvoka, apie ką mes kalbame. Tokia buvo pasiūlymo esmė. Komitetas tam nepritarė, nuomonės išsiskyrė, siūlau už tai balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė todėl (komiteto argumentai), kad pasiūlymu yra išplečiamos vaiko laikinosios priežiūros funkcijos. Kadangi šiuo atveju tėvų teisės nėra ribojamos, tad tėvams lieka pareiga patiems užtikrinti svarbiausius vaiko raidos poreikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti dėl pasiūlymo nėra. Balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) R. J. Dagio (R. Šalaševičiūtė: „…grupės narių.“) ir grupės kitų Seimo narių. (R. Šalaševičiūtė: „Taip.“) Balsuojame už R. J. Dagio ir grupės Seimo narių pasiūlymą į sąvoką „Vaiko laikinoji priežiūra“, siūlančią vaiko raidos svarbiausiųjų poreikių tenkinimą, įrašyti žodžius išbraukiant „vaikui saugią aplinką“.
Balsavo 85 Seimo nariai: už pasiūlymą 16, prieš – 30, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
R. J. Dagio pasiūlymas pakeisti 1 straipsnio 6 dalį. Kolega minėjo, kad atsiima šitą pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Širinskienės pasiūlymas dėl 1 straipsnio 4 dalies. Kolegė atsiėmė jau komiteto posėdžio metu. Dėkojame. 1 straipsnį aptarėme.
2 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas papildyti nauju 3 straipsniu. Kolega, norite komentuoti ar sutinkate su komiteto?..
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Komiteto pirmininkė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies, kadangi buvo patikslinta šita sąvoka, mes taip ir apsisprendėme, ir Seimo narys su tuo sutinka.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, pritariame iš dalies komiteto pozicijai. R. Šarknickas – pakeisti projekto 2 straipsnį. Komitetas siūlė pritarti iš dalies. R. Šarknickas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, pritariu.
PIRMININKĖ. Sutinka. Komiteto pirmininke, norite komentuoti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Nenoriu, nes pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti iš dalies?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime pritarti. Seimo nariai D. Šakalienė ir A. Sysas pateikė pasiūlymą, kuris įregistruotas vasario 11 dieną, pagal Statutą svarstyti negalime, svarstysime tik priėmimo stadijoje, nes nepraėjo 48 valandos.
Kitas pasiūlymas. Seimo narys R. J. Dagys – pakeisti 3 straipsnio 4 punktą. Sąvoka „nepriežiūra“, komitetas pritarė iš dalies.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš principo sutinku su redakcija iš dalies.
PIRMININKĖ. Sutinka su redakcija iš dalies. Dėkoju. 2 straipsnį aptarėme.
3 straipsnis. Seimo narys R. J. Dagys ir grupė jo kolegų pateikė pasiūlymą papildyti nauju 1 straipsniu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, buvo pasiūlymas, kad šis įstatymas turėtų visas vykdomas… Atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra pagrindas ir nedalomas vienetas, vaiko teisė augti biologinėje šeimoje. Bet komitetas suredagavo kitaip ir tai redakcijai aš šiuo metu..
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šita redakcija atsirado principuose…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šioje stadijoje tikrai pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas apsisprendė ir mes balsavome už tai, kad nuostata dėl vaiko prioriteto gyventi šeimoje atsirado kaip principas, todėl buvo toks mūsų komiteto sprendimas. Seimo narys sutiko.
PIRMININKĖ. Teikėjas sutinka su komiteto pozicija ir neprašo balsuoti. Gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų buvau užsirašęs kalbėti dėl 3 straipsnio, bet suprantu, kad komitetas pritarė iš dalies, balsavimo nėra, todėl ir pasisakymų nelabai gali būti. Galbūt palauksiu savo…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Pritariame šiam pasiūlymui, kad komitetas pritarė iš dalies.
Seimo narys R. Šarknickas teikė pasiūlymą pakeisti projekto 4 straipsnį.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritariu.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas sutinka su komiteto pozicija pritarti iš dalies žodžių „bei emocinius ir socialinius ryšius“ įrašymui. Taip, gerbiamoji pirmininke?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, bet pritarta iš dalies todėl, kad Seimo nario R. Šarknicko konkretus siūlymas buvo ne visai ten, kur priklauso. Posėdžio metu mes apsisprendėme tai perkelti į straipsnio kitą punktą ir išdėstyti truputį kita redakcija. Su tuo Seimo narys sutinka.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime tam pritarti? Pritariame.
Seimo narys R. J. Dagys ir jo kolegos siūlė papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu. Gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas atsižvelgė kitaip suredagavęs kitoje vietoje, aš pritariu tai redakcijai.
PIRMININKĖ. Seimo narys sutinka. Galime pritarti komiteto pasiūlymui pritarti iš dalies.
4 straipsnis – R. Šarknicko pasiūlymas. Jis nebuvo svarstytas komiteto metu, nes pirmininkė jau paaiškino, kad yra įrašytas į kitą straipsnį. Tam galime pritarti? Pritariame.
5, 6, 7 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 8 straipsnio papildyti projektą nauju 17 straipsniu yra R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Kolegos, mano pasiūlymas yra dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų, tam tikrų apribojimų priimant juos į darbą, kad tai būtų nepriekaištinga reputacija. Komiteto pritarimas iš dalies yra siejamas su Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, papildytu mano siūlymu. Prašau pritarti, nes iš tikrųjų neramino kvalifikacija kai kurių, dirbančių su vaikais, ir ne tik Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, bet ir kitur. Toks pakeitimas, papildymas įstatymo yra reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi komitetas iš dalies pritarė, teikėja sutinka, galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. 8 straipsnį suderinome.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Siūlyta tikslinti, sujungti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš gal patikslinsiu, kodėl mes pritarėme Vyriausybės siūlymui iš dalies. Iš tikrųjų tos nuostatos, kurios nurodomos, ne visos turėtų atsirasti straipsnyje, nes įstatyme mes negalime visko suredaguoti ir sudėlioti. Sutarta, kad dalis Vyriausybės pasiūlymų turėtų atsirasti įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose, kuriuos, jei sėkmingai priimsime įstatymą, ministerija jau rengia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime tam pritarti. Tai 9 straipsnis.
10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta.
11 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas dėl 11 straipsnio. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, kad mes patikslintume, kokiomis priemonėmis… kada vaikas tikrai paimamas iš tėvų. Aš sutinku su ta redakcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Karbauskis teikė pasiūlymą dėl šio straipsnio (mes apie tai jau kalbėjome) – „fiziniam ir psichologiniam saugumui“.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). „Psichiniam“ – pataisau.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji komiteto pirmininke, prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, toliau čia mes matome ir R. J. Dagio pasiūlymus. Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymui pritarta. Kaip minėjau, „fiziniam ar psichiniam saugumui“.
O R. J. Dagio pritarta iš dalies, nes buvo įrašyta „ir“, tiesiog keistina žodeliu „ar“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime tam pritarti, pritardami R. Karbauskio pasiūlymui ir iš dalies R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo pasiūlymams, nes jie analogiški, tik pakeisdami žodelius „ir“, „ar“. Galime pritarti. Dėkoju.
12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 13 straipsnis. Nėra. 14 straipsnis. M. Navickienės pasiūlymas, ji jį atsiėmė, jo nesvarstome. Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas, reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl sąvokos…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). „Psichiniam ar fiziniam saugumui“, tas pats, pirmininke.
PIRMININKĖ. Tas pats. Komitetas pritarė, galime tam pritarti. Taip pat jo pasiūlymas dėl 2 dalies, ta pati sąvoka „fiziniam ir psichiniam saugumui“.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Analogiškas.
PIRMININKĖ. Taip pat pritarta. Dėl kitos straipsnio dalies R. Karbauskio pasiūlymas –taip pat „fiziniam ir psichiniam saugumui“. Taip pat komitetas pritaria. Tam galime pritarti. Dabar, kolegos, Seimo narė M. Navickienė, R. J. Dagys, G. Skaistė siūlė pakeisti, nauja redakcija išdėstyti 5 straipsnio 3 dalį. M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiame atkreipti dėmesį į tai, kad įvykdžius policijos reformą neliko nepilnamečių vaikų inspektorių, kurie turėtų kvalifikaciją dirbti būtent su vaikais, su nepilnamečiais įvykio vietoje. Tiek ekspertai pabrėžia, kad ta kvalifikacija yra reikalinga, tiek pastarojo laiko mums nerimą sukėlę įvykiai, kur tikrai žiauriai buvo nužudyti vaikai, ir kiti dalykai, kai vyksta šeimoje konfliktai su smurto apraiškomis ir policijai tenka reaguoti, kai atvyksta policininkas, kuris turi kompetenciją dirbti tik su suaugusiais. Manome, kad tikrai yra didelis trūkumas, kviečiame grįžti prie to, kad kompetencija darbo su nepilnamečiais turi būti. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šitą siūlymą mes teikiame įsigalioti nuo 2020 m. sausio 1 d., tai yra kad būtų laiko parengti tinkamos kvalifikacijos specialistus. Kviečiu palaikyti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininkė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies. Mes tiesiog suredagavome truputį tiksliau ir ne iš esmės pasiūlymui pritarėme, o iš dalies, bet tai redakcijai, kuri buvo teikta, ir kviečiame pritarti.
PIRMININKĖ. Noriu atsiklausti M. Navickienės. Ar jūs sutinkate su komiteto pozicija pritarti iš dalies? Pritarta iš dalies ir mes kartu su jumis galime tam pritarti.
R. J. Dagys siūlė pakeisti projekto 5 straipsnį ir išdėstyti taip, tai yra reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi mūsų redakcija beveik ištisai priimta, ta prasme sutampa su projektu, tai tikrai daugiau negu iš dalies galima. Pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tam pačiam pritaria ir komiteto pirmininkė, kad suderinta ir pritarta iš dalies. Mes, gerbiamieji kolegos, galime tam pritarti. Seimo narys R. Karbauskis teikė pasiūlymą, jam komitetas pritarė iš dalies, tą sąvoką mes jau aptarėme, neprašau. Tačiau vis dėlto norėčiau, kad komiteto pirmininkė komiteto pasiūlymą perskaitytų Seimo nariams.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto pasiūlymas būtų tokios redakcijos: „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus…“, mes „būtinąjį reikalingumą“ siūlome pakeisti į „būtinybę“, kadangi iš tikrųjų toliau bus ir Seimo narių A. Syso, D. Šakalienės pasiūlymas, kuriam kaip komitetas pritarėme. Todėl tiesiog atlikome paprastą redakciją – „būtinąjį reikalingumą“ pakeitėme į „būtinybę“. Siūlau pritarti, nes taip yra teisiškai geriau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norinčių… R. J. Dagys nori dėl šito kalbėti? Ne. Galime pritarti šiai formuluotei? Galime ir pritariame komiteto formuluotei.
Seimo nariai R. J. Dagys, S. Šedbaras, P. Saudargas teikė pasiūlymą pakeisti projekto 36 straipsnio 4 dalį – išbraukti žodį „saugumui“. Gerbiamas Rimantas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes ateiname prie vienų esminių dalykų. Čia buvo daug kalbama, kad sąvoka „saugumas“ yra kodekse vartojama, bet ji niekaip nėra apibrėžta, tai yra daugiau suvokimo klausimas, kas yra saugumas. Tai gali būti labai plati sąvoka, skirtingai traktuojama nuo nacionalinio iki kitokio saugumo ir neaišku, kuo pareigūnas vadovausis, kaip jis tą saugumą suvokia, iš aplinkos ar dar kokių kitų dalykų. Tai subjektyvus faktorius. Kalbame apie tą atvejį ir tą procedūrą, kai ateina žmonės, gavę signalą, ir turi priimti sprendimą, paimti vaiką ar ne, netyrinėję daug jokio atvejo. Tiesiog mato ir turi spręsti, ar yra pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai.
Kiek mes diskutavome su visais ekspertais, faktiškai kokių nors kitokių apibrėžimų šiuo klausimu arba kokių nors atvejų, kad netilptų į pavojų sveikatai ir gyvybei, nėra, bent jau nebuvo pasakyta. Bet tokios neapibrėžtos sąvokos nurodymas prie pagrindų, pateisinančių valstybės institucijų intervenciją į šeimą, sukuria prielaidas valstybės institucijų neadekvačiai, neproporcingai intervencijai ir šeimoms nesaugumo jausmą.
Jeigu mes paliksime šeimoms nesaugumo jausmą, tai tada nori nenori nuteiksime jas prieš valstybę. Mes siekiame šituo įstatymu, kad žmonės matytų, kad yra pagalbos įstatymas, o ne grėsmių jiems įstatymas, subjektyviai pareigūnų traktuojamas. Todėl siūlau šitoje vietoje saugumo neaiškios sąvokos atsisakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė. Komitetas buvo apsisprendęs pritarti Seimo nario R. Karbauskio siūlymui įrašyti „fizinis ar psichinis saugumas“ ten, kur yra nuostata „saugumas“. Todėl komitetas, laikydamasis savo principinės pozicijos, dėl ko buvo susitarta, ir nepritarė Seimo narių R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už R. J. Dagio ir kolegų pasiūlymą nori kalbėti A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai šiandien nemažai kolegų pasakė tas abejones ir nuoskaudas ne dėl vaikų, o dėl tėvelių. Ir tikrai mes nenorėtume, kad būtų atskiriami vaikai arba vaikų saugumas ir tėvelių nesaugumas, arba tėvelių saugumas ir vaikų nesaugumas. Jeigu vaikams saugumą mes lyg ir galėtume užtikrinti, bet išeina, kad tėvai nebūtų tokie jau saugūs, tarkim, dėl vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų galbūt kokios nekompetencijos arba įvairių interpretavimų.
Tai yra, manau, esminiai dalykai ir užtektų, kad nebūtų vis dėlto čia saugumo sąvokos, kad būtų kuo mažiau interpretacijų, kad tie tėvai, kurie dorai, sąžiningai augina vaikus, jeigu kartais kas nors atsitinka ar reikia garsiau šūktelti ant vaiko ir vėl kas nors išgirsta, ir praneša, nepakliūtų į tokią keblią situaciją. Užtenka, yra pavojus gyvybei arba sveikatai, to tikrai pakanka, o saugumas tikrai sukelia tam tikrų abejonių ir įvairių interpretacijų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas, nes negalėjo užsirašyti dėl ankstesnio. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Noriu pabrėžti, kad saugumas yra pamatinis vaiko poreikis ir pirmiausia yra esminė sąlyga, kad vaikas galėtų augti, mokytis, kurti socialinius santykius. Vaiko teisių apsaugos įstatymas, kuris atmeta šio poreikio užtikrinimą, niekaip negina vaiko teisės į saugią vaikystę.
Kalbos, jog tai yra abstrakti ir nauja sąvoka, yra netiesa. Civiliniame kodekse yra labai aiškiai įtvirtinta, kad vaiko globos, rūpybos tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų jaustis saugiai, galėtų tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Taigi išbraukdami šią sąvoką mes einame prieš vaiko interesus, todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami už R. J. Dagio ir kolegų pasiūlymą. Siūlymas buvo išbraukti žodį „saugumui“. Komitetas nepritarė, pritarė R. Karbauskio siūlymui įrašyti „fizinis ir psichinis saugumas“. Vyksta balsavimas dėl R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo pasiūlymo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 26, prieš – 25, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nariai D. Šakalienė, A. Sysas teikia pasiūlymą, tačiau nepraėjusios 48 valandos, bet, kaip jau minėjo pirmininkė, iš dalies sąvokos yra suderintos. Bet jeigu priimant reikės ką nors daryti, kolege, sutarsite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mūsų pritarimas, pirmininke, yra iš dalies todėl, kad mes pritarėme sąvokai.
PIRMININKĖ. Deja, 48 valandos nepraėjo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 15 straipsnis. R. Karbauskio pasiūlymas. Ta pati sąvoka „fiziniam ir psichiniam saugumui“. Tai jau esame aptarę ir komitetas tam pritarė.
R. J. Dagys, S. Šedbaras, P. Saudargas teikia analogišką pasiūlymą, tik žodeliai „ir“, o mes jau aptarėme ir pritarėme sprendimui „fiziniam ar psichiniam saugumui“, todėl komitetas pritarė iš dalies ir, manau, sutarsime visi, kad lieka jau mūsų aptartoji sąvoka. Galime tam pritarti? Pritariame. 16 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 17 straipsnis. R. Šarknicko pasiūlymas. Nutarta nesvarstyti, ir kolega su tuo sutinka, atsiima. 17 straipsnį aptarėme. 18 straipsnis. R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mano siūlymas yra papildyti 36 straipsnio 4 straipsnį, tai yra nauja 2 dalimi. Kitas dalis atitinkamai pernumeruoti, o būtent siūlomą dalį, mano nuomone, reikėtų išdėstyti taip: „Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaikų emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jų atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, gali būti organizuojama ir tais atvejais, kai vaiko tėvai ar jų atstovai pagal įstatymą negyvena su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių: dėl gydymo, tėvų laikino išvykimo ir panašiai.“ Iš tikrųjų yra tokių atvejų, kai labai serga ar mama, ar tėtis, kuris vienas prižiūri vaiką, ir objektyviai jis negali prižiūrėti vaiko ligos metu ar, tarkim, išvykęs į komandiruotę užsienyje, tokiu atveju tikslinga būtų nustatyti vaikui laikinąją priežiūrą.
Komitetas pritarė iš dalies – papildėme komiteto nuostatą, kad tai gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nėra nustatytas apsaugos vaikui poreikis, tai yra susiję su tuo, kad nereikėtų mokėti vaikams įstatymo tvarka numatytų išmokų. Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius nustatoma be išmokų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime tam pritarti? Komitetas pritarė iš dalies. Pritariame.
R. J. Dagys ir kolegos pateikė pasiūlymą dėl vaiko laikinąją priežiūrą apibrėžiančio straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Ar kolega sutinka?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Sutinka. Seimo narys R. Karbauskis, taip pat ta pati sąvoka, komitetas tam pritaria. Galime pritarti? Galime. R. J. Dagio ir kolegų pasiūlymas dėl fizinio ir psichinio saugumo, mes taip pat jau esame sutarę, kaip tą sąvoką vartojame. Galime tam pritarti? Galime.
19 straipsnis. R. Karbauskio pasiūlymas. Jį jau esame aptarę, ir tam komitetas pritarė. Seimo narių R. J. Dagio, S. Šedbaro ir P. Saudargo pasiūlymas. Taip pat esame aptarę dėl šios sąvokos, todėl nesvarstome.
Seimo narys R. Šarknickas teikia pasiūlymą. R. Šarknickas – prašom, norite kalbėti? (Balsai salėje) Jūs sutinkate su komiteto pozicija nepritarti jūsų pasiūlymui? Sutinka ir atsiima.
Daugiau pasiūlymų dėl šio straipsnio nebuvo gauta. Galime tam straipsniui pritarti? Galime pritarti komiteto redakcijai.
20 straipsnis. M. Puidoko pasiūlymas. Mindaugai Puidokai, norite kalbėti? Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš kviesčiau palaikyti siūlymą, nes, kalbant apie atvejo vadybos procesą, seniūnų įtraukimas į šį procesą ir galimybė įtraukti bendruomenės atstovus tikrai padarytų jį žymiai atsakingesnį, žymiai humaniškesnį, nes seniūnijos ir seniūnai, ir pačios bendruomenės daugiausia žino apie pačias šeimas ir gali pateikti labai vertingos informacijos, ir padėti priimti vertingus sprendimus, kurie iš tiesų leistų atsakingai, įvertinus situaciją, priimti vieną ar kitą sprendimą dėl pagalbos šeimoms ir dėl to, ar vaikas turi būti paimtas iš šeimos, ar ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė ir argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies todėl, kad, komiteto narių nuomone, priversti dalyvauti vietos bendruomenės atstovą, jam nesant, seniūną, mes, vadovaudamiesi kitais teisės aktais, tikrai negalime. Mes tiesiog įrašėme, kad gali dalyvauti. Be abejo, poįstatyminiuose aktuose turi atsirasti tam tikros nuostatos, kad seniūnas, bendruomenės atstovai žinotų ir būtų informuoti apie tokius atvejus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar, Mindaugai Puidokai, reikalaujate balsuoti, kad būtų nepritarta iš dalies, o tokia sąvoka, kokią jūs siūlėte?.. Minutę, tuoj įjungsime. Ar jūs reikalaujate?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gal per šoninį, gerai. Ačiū, posėdžio pirmininkei. Mano manymu, tiksliausia formuluotė buvo ta, kuri buvo pasiūlyta Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir jeigu yra galimybė, aš norėčiau, kad už tokią formuluotę būtų balsuojama, nes jie numatė, kad seniūnijos atstovas, seniūnas dalyvautų privaloma tvarka, o bendruomenės atstovas tada, kai yra toje vietovėje bendruomenė.
PIRMININKĖ. Jūs reikalaujate balsuoti, kad būtų taip, kaip jūs rašėte. O jūs siūlėte „posėdyje privalo dalyvauti vietos bendruomenės atstovas, jo nesant, seniūnas (taip pat) gali dalyvauti“.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gali dalyvauti.
PIRMININKĖ. M. Puidoko pasiūlymas. Motyvų niekas nenori išsakyti. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė iš dalies. Balsuojantys už M. Puidoko pasiūlymą pritariate ir nepritariate komiteto suredaguotai kitokiai formuluotei. Kas balsuoja už M. Puidoko pasiūlymą, tie balsuoja už, kas balsuoja kitaip… (Šurmulys salėje) Ar visi supratote? Nesupratote. Kad dalyvautų ir seniūnas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Privalomai.
PIRMININKĖ. Dar kartą, kad būtų viskas aišku. Seimo narys M. Puidokas… Pirmininke, gal tada jūs pakomentuokite?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Seimo narys M. Puidokas siūlo, kad posėdžiuose dalyvautų vietos bendruomenės atstovas ir seniūnas privalomai. Komiteto nuomone, vietos bendruomenės atstovas turi dalyvauti privalomai, o seniūnas gali dalyvauti.
PIRMININKĖ. Štai dabar balsuojame. Jeigu pritariate M. Puidoko pasiūlymui, tai išgirdote pirmą formuluotę, jeigu pritariate komiteto pasiūlymui, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už pasiūlymą 15, prieš – 29, susilaikė 44. Lieka komiteto, iš dalies pritarta pasiūlymui ir pateikta formuluotė.
R. Karbauskis dėl straipsnio „Atvejo vadyba“ teikė pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. R. Karbauskis – „fiziniam ir psichiniam“. Ir komitetas, prašysiu pirmininkės, pateikė pasiūlymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, komitetas pritarė iš dalies. Komitetas siūlo tokią redakciją: „Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus galimam vaiko teisių pažeidimo pagrįstumui ir (ar) nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai bei vaiko apsaugos poreikius. Atvejo vadybininkas gali būti paskiriamas ir tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu. Paskirtas atvejo vadybininkas…“
PIRMININKĖ. Tekstą toliau matome, nes čia nekeitėte. Tam galime pritarti. Pritarėme. Antrasis jūsų pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Antrasis pasiūlymas. Komitetas nubalsavo, kad iš šito straipsnio būtų išbraukta… „realus ir tiesioginis“ būtų išbraukta tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, paliekant tik realų pavojų. Atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje nesukeliant realaus pavojaus. Čia išbraukiama taip pat, kaip buvo pateikta, „tiesioginio“, būtent nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei. Iš esmės išbraukiamas žodis „tiesioginis pavojus“.
PIRMININKĖ. Aš noriu atsiklausti pataisos teikėjo R. Karbauskio, ar jūs sutinkate su komiteto pateiktu pasiūlymu? Sutinkate ir nereikalaujate balsuoti. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, galime sutikti, galime tam pritarti? R. J. Dagys nori kalbėti prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien komitetas atsitraukė nuo to kompromisinio siūlymo, nes tiesioginis pavojus buvo atsiradęs siekiant kompromiso tarp įvairių straipsnių, kai kuriuose naudojome, kai kuriuose ne. Dabar gerbiamas R. Karbauskis savo siūlyme to nesiūlė, komitetas grįžo prie šios sąvokos ir pataisė, nediskutuodamas apie visumą.
Jeigu mes siekiame kompromiso, taip elgtis nederėtų, todėl aš nepritariu šitos dalies pataisymui taip, kaip jis dabar padarytas. Reikia žiūrėti visumą, nes tada tas kompromisas, kur mes sakėme, kad vienoje vietoje taikome tiesioginį, kitoje vietoje netaikome, tai buvo teisiniai argumentai, teisiniai motyvai ir dabar mes paimame dalį kompromiso, čia vietoje nusprendžiame, kad jo nebesilaikome. Aš manau, ši pataisa tikrai reikalauja didesnių diskusijų. Man atrodo, svarstymo stadijoje mes rasime sprendimą, bet dabar siūlau jai nepritarti, nes tai yra tiesiog mūsų visų susitarimų vienas iš elementų. Mes išmušame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą komiteto ir R. Karbauskio – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai keista už tai kalbėti, bet iš principo aš tiesiog noriu pasakyti kolegoms, kad nereikia klaidinti ir nėra čia tas pats. R. Karbauskio siūlymas ir mūsų visų, komitete suderinome, kalba apie tai, kad vaikas būtų paimamas skubiu būdu tik tada, kai yra realus ir tiesioginis pavojus. Šis straipsnis kalba ne apie vaiko paėmimą, tačiau apie vaiko sugrąžinimą. Kalba apie vaiko sugrąžinimą, kai jis buvo paimtas ne tik skubiu būdu, bet ir normalia tvarka. Tai reiškia, kad jis galėjo būti paimtas tik tuomet, kai buvo nustatytas realus, bet netiesioginis pavojus. O šis straipsnis sako, kad jis galėtų būti sugrąžintas tik tada, kai nėra tiesioginio pavojaus.
Iš tikrųjų išeina tokia situacija, kad vaikas gali būti ir paimtas, kai yra realus pavojus, ir sugrąžintas lygiai tą pačią minutę, nes to tiesioginio pavojaus nėra nustatyta. Tai visiškai prieštarauja logikai ir, mano nuomone, tai visiškai neprieštarauja tam dalykui, kad paimant vaiką skubiu būdu būtų ir realus, ir tiesioginis pavojus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. R. Karbauskis – per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi mes nusprendėme skubos, priimant šį įstatymą, netaikyti, jis bus priimamas kovo mėnesį, mes turėsime tikrai pakankamai laiko įvertinti visas aplinkybes ir visus ginčus. Tam pakankamai laiko iki kovo mėnesio, kad dabar, priėmę sprendimą, nelaikytume jo galutiniu, o tiesiog diskutuotume papildomai klausimus. Tikrai būtų bėda, jei mes ketvirtadienį priimtume įstatymą. Bet dabar bėdos nėra. Todėl aš siūlau neįsitempti. Išklausysime visas visuomenės grupes ir komitetas, ir Seimo nariai turėsime pakankamai laiko pasirengti priėmimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet mes dėl šio apibrėžimo, dėl to pasiūlymo dar turime balsuoti ir tik po balsavimo galėsime toliau priimti.
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Galima sutikti su R. Karbauskio tokiu neskubiu tempu – apmąstykime, apgalvokime. Aš tik noriu priminti, kad šis sesijos pratęsimas vasario 12 ir 14 dienomis yra padarytas būtent dėl šito įstatymo projekto. Ką mes čia darome, kodėl rinkomės, kai buvo galima kovo 12 ir 14 dienomis priiminėti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Rinkomės, nes atliekame labai svarbų darbą. Komitetas dirbo, o Seimas dabar svarsto labai rimtus pasiūlymus.
Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos argumentai taip pat išgirsti. Balsuojame už Seimo nario R. Karbauskio ir komiteto šiuo atveju pasiūlymą, dėl kurio motyvai buvo išsakyti ir nuomonės išsiskyrė. Balsuojantys už balsuojate už komiteto redakciją.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta komiteto redakcijai.
Seimo nariai R. J. Dagys, S. Šedbaras, P. Saudargas teikia pasiūlymą, dėl jo jau esame balsavę ir apsisprendę. Pritarta iš dalies, nebalsuojame. Seimo nariai D. Šakalienė ir A. Sysas… Nepraėjusios valandos, bet jau aptarėme pritardami komiteto pasiūlymui. Galime tam pritarti? Pritariame.
21 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 22 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 23 straipsnis. R. Šalaševičiūtės redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, tik redakcinio.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Galime tam pritarti? Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaba, komitetas jai nepritarė. Gal tada trumpa informacija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes pritarėme projekto 21 straipsnio 3 dalimi siūlomam įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimui išbraukti žodį „saugumui“, tačiau tobulinti šį punktą atsižvelgiant į įstatymo 2 straipsnio 13 dalį – vietoj žodžių „kyla pavojus vaiko saugumui ar sveikatai“ įrašyti žodžius „vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje“. Dėl tos priežasties Vyriausybės siūlymui buvo nepritarta. Pasiūlyta kita formuluotė, kuri yra projekto 23 straipsnyje, šiuo metu galiojančio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Galime tam pritarti? Pritariame. Ir 23 straipsniui taip pat pritariame.
24 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 25 straipsnis. R. Karbauskio pasiūlymas, dėl jo jau esame apsisprendę, dėl šios sąvokos. Taip pat yra R. J. Dagio pasiūlymas, mes taip pat jau esame apsisprendę. Todėl nesiūlome balsuoti. 25 straipsnį suredagavome ir turime jį tokį, kokį komitetas parengė.
26 ir 27 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl 27 straipsnio yra, gerbiama pirmininke, pritarėme iš dalies. Čia yra kitoks įsigaliojimas.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, taip, taip, taip, 27 iš dalies. Visos komiteto išvados ir mes jas išgirdome. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aptarėme visus pasiūlymus. Motyvai už, prieš po svarstymo. R. J. Dagys – už įstatymo projektą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi išgirdau iš gerbiamo R. Karbauskio, kad mes tikrai neforsuosime to priėmimo, tai būtų galima šioje stadijoje tikrai tam projektui pritarti. Galiu pasakyti, kad dėl sąvokos „saugumo“ reikia ieškoti sprendimo, nes tai yra esminis tėvų, visų tėvų organizacijų prieštaravimo punktas, jie jaučiasi dėl to nesaugūs. Mes tos problemos dar neišsprendėme ir reikia tada šią vietą tikslinti, ieškoti tokio sutarimo, kad žmonėms būtų aišku, kad tas įstatymas bus ne subjektyviai traktuojamas kokio nors nesuprantamo saugumo sumetimais, kurio nė vienas žmogus negalėjo apibrėžti, ką jis turi omeny. Apibrėžimai taip išplečia sąvokos „saugumas“ vartojimą, kad pavojus gyvybei ir sveikatai lieka antrame fone. Bet kadangi procesas juda į priekį ir daug sutarimų yra rasta, tikrai dar padirbėję visą mėnesį mes rasime tas vietas, turbūt reikės pakoreguoti kai kuriuos straipsnius, kuriuose, komitetas matė, jau yra galimų prieštaravimų, reikalingi tikslinimo po mūsų visų balsavimų, kompromisų priėmimo ir taip toliau. Bet judame į priekį, man atrodo, turime vilties, kad galbūt pavyks tai padaryti, nors kol kas spragų yra. Aš siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Motyvai prieš – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, vis dėlto aš nepalaikysiu šio įstatymo dėl vienos fundamentalios, tiesą sakant, priežasties. Lietuvos politikoje įsivyravo tokia pavojinga tendencija, kada politikai mato tiktai teisės akto rašymo dalį, bet nemato teisės akto įgyvendinimo dalies.
Dabartinio reguliavimo, kuris buvo priimtas čia, Seime, prieš metus konsensuso principu, absoliučiai pakanka tam, kad ministerija, ministras ir savivaldybės adekvačiai įgyvendintų vaiko teisių apsaugą ir apsaugotų vaikus nuo smurto. Taip, tam reikia lėšų, taip, tam reikia kompetencijos, reikia tėvams suteikti pagalbą, na, ir taip, tam reikia sveiko proto. Bet vien įstatymus kaitaliodami, diskutuodami dėl detalių, mes grįšime ir grįšime visą laiką atgal, jeigu nekreipsime dėmesio į tai, kaip teisės aktai yra įgyvendinami.
Taigi, kolegos, aš manau, kad ir dabartinis reguliavimas yra visiškai pakankamas ir mūsų dėmesys, ministerijos dėmesys, savivaldybių dėmesys turi būti nukreiptas į veikiančios sistemos įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Po svarstymo balsuojame dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš – 2, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kokį mes įstatymą priėmėme. Mes šiandien balsavome dėl psichologinio smurto įteisinimo prieš vaikus. Psichologinis smurtas bus galimas vertinant vaikų gebėjimus. Dabar įsivaizduokite, kaip užaugs vaikas, kurio gebėjimus vertino tėvai nuolatos tyčiodamiesi iš jo, šaukdami ant jo, rėkdami ant jo ir dar neaišku, kokius dalykus darydami. Tai tas vaikas užaugęs galės tyčiotis iš savo kolegų, galės tyčiotis iš savo bendradarbių, galės tyčiotis iš savo kaimynų, galės rėkti ir šaukti čia, Seimo salėje. Man atrodo, kad tikslas yra ne vaiko gebėjimai, bet kad vaikas užaugtų laimingas ir visų pirma sveikas žmogus.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš kviečiu labai rimtai susimąstyti iki įstatymo priėmimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – replika po balsavimo.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, balsavau už dėl to, kad šis projektas yra geresnis negu dabar galiojančio įstatymo redakcija, bet tikrai labai liūdna, kad tie geri ir puikūs siūlymai, kurie buvo Seimo nario R. Karbauskio projekte, buvo atmesti, o jisai pats, kaip tas, kuris prisiėmė lyderystę nešti šią vėliavą, visiškai negynė tų siūlymų ir net per balsavimą susilaikė dėl savo paties projekto siūlymų. Iš tikrųjų tenka pritarti šitoje vietoje išsakytai opozicijos kritikai, kad mes susirinkome į šią sesiją ne tiktai tam, kad svarstytume, bet kad ir priimtume šias svarbias pataisas nuoseklias, neiškraipytas, kaip ir buvo pono R. Karbauskio siūlytame projekte.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Skaistė. Prašau. Replika po balsavimo.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog dėl protokolo, kad netyčia paspaudžiau mygtuką „prieš“, norėjau paspausti mygtuką „susilaikau“. Tiesiog manau, kad reikia ieškoti…
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė susilaiko.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Susilaikau. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tiesiog norėjau patikslinti kolegą M. Majauską, kad nebūtų skleidžiama kažkokia netiesa, nes būtent tas atvejis, kuris kalba, kaip turėtų būti pasakomos pastabos, ten ir įdėta, atsirado žodis „tinkamai“, kad turėtų būti pastabos padarytos. Bet aš stebiuosi – žmonės, kurie turi savo vaikų, kurie galvoja, kad už pastabų darymą vaikui valstybė turi daryti intervenciją ir atimti vaikus, – kas turi galvoje darytis, aš nesuprantu.
11.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3035(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dirbame toliau ir svarstome lydimuosius teisės aktus. Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3035(2).
Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą Nr. XIIIP-3035 ir šiam projektui pritarė bendru sutarimu, tai yra komiteto patobulintai įstatymo projekto versijai pritarė bendru sutarimu: už – 9.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šalaševičiūtė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas iš esmės pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3035, pasiūlė pagrindiniam komitetui jį sujungti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3136 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nesinaudojau proga kalbėti dėl pagrindinio įstatymo, bet pasisakysiu dėl šio. Pastaruoju metu sau daug kartų užduodu klausimą, ar buvo galima patobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą be susipriešinimo, ir aš vienareikšmiškai atsakau, kad taip, buvo galima, nes šioje salėje nėra žmonių, kurie prieštarautų tobulesnei sistemai, nes sukūrėme sistemą, kad nedelsiant grąžinamas vaikas pasikeitus aplinkybėms. Mes pritarėme, tikriausiai pritarsime, pagrindiniam žodiniam procesui teisme. Mes sukūrėme šeimos galimybę inicijuoti atvejo vadybą. Dar kartą įtvirtinome šeimą kaip vertybę keletą kartų įstatyme.
Atsirado realus ir tiesioginis pavojus imant vaiką skubiai, bet aš manau, kad visi tie pakeitimai galėjo atsirasti ir be susipriešinimo. Ir šitas įstatymas, kurį mes dabar aptarinėjame, –būtent to tinkamo ir korektiško kompromiso pavyzdys, nes pirminis pasiūlymas buvo vaiko teisių tarnybą prilyginti specialiajai tarnybai – taip pat kaip ir greitajai ar policijai, atgrasyti žmones nuo kreipimosi. Bet gerai, kad komitetuose buvo pataisyta, ir mes dabar turime normalią sistemą, kai yra už žinomai melagingą pranešimą baudžiama, bet nėra prilyginimo prie specialiųjų tarnybų.
Aš labai dėkoju Seimui, visiems komitetams, kurie girdėjo, ką kalba vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nes jos argumentai buvo išsakomi korektiškai, tyliai, argumentuotai, ir mes šiandien turime gana kokybiškus projektus, suderintus interesus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas. M. Majausko nėra, bet balsuoti teks. Balsuojame. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 62, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
11.59 val.
Civilinio proceso kodekso 336, 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3036(2) (svarstymas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Civilinio proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-3036(2). Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu A. Širinskienę, komiteto pirmininkę, perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šį projektą svarstėme Teisės ir teisėtvarkos komitete, įvertinome teismų, teisėjų nuomones ir patobulintai redakcijai pritarėme taip pat bendru sutarimu – aštuoniais balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šalaševičiūtę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomu komitetu, kaip ir Žmogaus teisių komitetas, ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3036 patobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, jį sujungti su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3137 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Žmogaus teisių komitetas – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom, jūsų komiteto išvada.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį klausimą ir priėmė sprendimą… Atsiprašau, ne tą išvadą turiu.
PIRMININKĖ. Minutėlę, tuoj.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą projektą atmesti. Sprendimas priimtas penkiems balsavus už ir vienam balsavus prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Neįgaliųjų teisių komisija, J. Rimkus perskaitys šio komisijos išvadą. Prašom.
J. RIMKUS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, kaip papildoma komisija, 2019 m. vasario 5 d. svarstė įstatymo projektą. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nebuvo paskirta papildomų komitetų. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu A. Širinskienę. Gerbiamoji pirmininke, yra Vyriausybės pateiktas pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Labai prašome – išgirsti komiteto pasiūlymą ir jūsų komentarą dėl 3 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju mes pritarėme iš dalies ir patobulinome bendradarbiaudami su aukščiausiais teismais bei kitais teisėjais. Siūlome tokią formuluotę, kad bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ar priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti. Mes savo tolesniais pasiūlymais konstruojame tokį mechanizmą, kad pradedamas žodinis procesas, teismas, jeigu jis turi pakankamai įrodymų, gali pereiti į rašytinį, bet bylos šalys bet kuriame etape vėliau turi teisę vėl prašyti žodinio proceso, jeigu jos mano, kad taip gali geriau atstovauti savo teisėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų komiteto pasiūlymo paaiškinimą. Tam galime pritarti? Pritariame. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3036(2), tai yra sujungti Nr. XIIIP-3036 ir Nr. XIIIP-3137 – Civilinio proceso kodekso įstatymo projektas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo lydimieji.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
12.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3136 (svarstymas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3136. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Pranešėja – komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas tobulino ankstesnį projektą ir pritardamas šio projekto tikslui vis dėlto kaip pagrindinį pasirinko tą projektą, kuriam Seimas yra pritaręs. O šiam projektui mes nepritariame ir siūlome atmesti.
O tą nuostatą, kad yra skiriamos bausmės už žinomai melagingus pranešimus, mes integravome į tą projektą, kuriam jau yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, kad pritariame komiteto nuomonei atmesti minėtą įstatymo projektą. Dėkoju, atmesta.
12.06 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3138(2) (svarstymas)
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3138(2). Kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė ir šitam lydimajam teisės aktui, kuris užtikrina valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šeimoms, iš kurių yra paimamas vaikas. Pritardami mes balsavome taip pat bendru sutarimu, tai yra 7 balsais, tuo metu buvusiais komitete, už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę, jau, matau, ateina, R. Šalaševičiūtę. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138 patobulinti, atsižvelgiant į dėl projekto pateiktas Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų tarybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pastabas ir pasiūlymus. Komitetas juos išnagrinėjo ir tiems pasiūlymams pritarė. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Čmilytę-Nielsen. Žmogaus teisių komiteto išvadą prašom perskaityti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė projektą Nr. XIIIP-3138. Komiteto sprendimas – projektą atmesti. Už balsavo 5, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu komiteto pirmininkę. Oi, atsiprašau, aš praleidau dar vieną komitetą, komisiją šiuo atveju. Neįgaliųjų teisių komisija. J. Rimkus. Prašom, kolega, perskaityti.
J. RIMKUS (LVŽSF). Neįgaliųjų teisių komisija, kaip papildoma komisija, 2019 m. vasario 5 d. svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-3138. Komisijos sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę, nes dėl 1 ir 3 straipsnių yra gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymai. Komitetas pritarė iš dalies, bet labai prašysime jūsų komiteto argumentų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės pasiūlymus ir apsvarstęs, įvertinęs projekto rengėjų tikslus, pritarė pasiūlymams iš dalies. Dėl pirmojo pasiūlymo formuluodami 1 straipsnį mes siūlome, kad vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ir kiti atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą, galėtų turėti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Komitetas tiesiog atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko tėvai, kurių valdžia apribojama, tai yra daroma mažesnė intervencija į tėvų teises ir interesus, ir dabar jau turi valstybės garantuojamą pagalbą. Natūralu, kad paėmimo atveju, kur yra kur kas didesnė intervencija į šeimos teises, advokatas taip pat būtų garantuojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl 3 straipsnio?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 3 straipsnio mes nepritariame Vyriausybės nuomonei tiesiog sakydami, kad bylos dėl tėvų valdžios apribojimo ar jos panaikinimo yra nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka, o bylos dėl leidimo paimti vaiką yra nagrinėjamos supaprastinta proceso tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Pritariame. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
12.12 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, yra gauta informacija. Gautas Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pareiškimas, kuriame rašoma: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos reglamento 3 straipsnio 3.6 punktu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija informuoja, kad 2019 m. vasario 12 d. frakcijos posėdyje Seimo narys M. Puidokas pašalintas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių.“ Pridedamas protokolas su balsavimo rezultatais: už – 38, prieš – 3, susilaikė 2.
12.13 val.
Civilinio kodekso 3.2541 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3212 (pateikimas)
Tęsiame darbą toliau. Civilinio kodekso 3.2541 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3212. Pateikimas. Kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes ką tik priėmėme sprendimą, kad bylos dėl tėvų teisių apribojimo, dėl vaikų paėmimo vyktų žodinio proceso būdu, kad tik retais atvejais bus galimas rašytinis procesas, jeigu šalys dėl to neprieštarauja. Vėlgi apsisprendėme atitinkamai ilginti ir pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo laikotarpį, kadangi atsiranda žodinis procesas, kadangi atsiranda valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi atsiranda privalomas dalyvavimas gynėjo, advokato, kuris padės šeimoms tokiose bylose. Dėl tų priežasčių tiesiog susiklosto tokios aplinkybės, kad ne visada kompetentingos institucijos, kurios paima vaiką kritiniais atvejais iš šeimos, spės per tris dienas ir parengti dokumentus teismui, ir kreiptis į jį, ir kartu informuoti tėvus apie tai, kokie yra priimti sprendimai, kad jie turi teisę į advokatą, ir atitinkamai informuoti tas institucijas, kurios atsakingos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimą. Tai dėl šitos priežasties tiek tariantis su teismų atstovais, tiek tariantis ir su vaiko apsaugą užtikrinančiomis institucijomis buvo priimtas sprendimas komiteto klausymų metu, kad reikėtų daryti Civilinio kodekso 3.254 straipsnio pakeitimus. Ir iš bendros taisyklės, kad kreipiamasi per tris darbo dienas, išimtiniais atvejais, kai yra objektyvios priežastys, objektyvios aplinkybės, leisti kreiptis per penkias darbo dienas, suteikiant galimybę institucijoms laiku įvykdyti savo pareigas tais išimtiniais atvejais, kada objektyviai jos nespėja per tris darbo dienas. Taigi siūlau pritarti po pateikimo ir vėliau svarstysime komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama kolege, jūsų niekas nenori paklausti. Išsamiai pristatėte. Po pateikimo norinčių išsakyti motyvus nėra. Gal galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Siūloma paskirti pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėkoju. Pritariame.
12.16 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17 straipsnių, trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3208 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas – Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3208. Pateikimas. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas yra siūlomas šių Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių: mano, R. J. Dagio, R. Baškienės, T. Tomilino, A. Syso. Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti teisinį pagrindą vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu jį laikinai prižiūrinčiam asmeniui skirti ir mokėti vaiko laikinosios priežiūros išmoką. Juo yra įteisinama nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko laikinosios priežiūros išmoka ir nustatomos vaiko laikinosios priežiūros išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos ir tvarka.
Šiuo metu yra numatyta, Išmokų vaikams įstatyme numatytas teisinis pagrindas vaiko globėjui už vaiką, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka globa, rūpyba nustatyta šeimoje, šeimynoje ar globos centre, mokėti keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – 152 eurų globos, rūpybos išmokos tikslinį priedą. Finansinė parama laikinai prižiūrinčiam vaiką asmeniui, nustačius apsaugos vaikui poreikį, nenumatyta. Kadangi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme mes numatome laikinąją vaiko priežiūrą ir tam reikalingos giminaičiams, kurie prižiūrės, lėšos, ir yra siūlomas Išmokų vaikams įstatymo 3, 16, 17 straipsnių, trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas.
Aš manau, kad, kolegos, iš tikrųjų reikia pritarti, nes priešingu atveju, kai vaikas bus laikinojoje priežiūroje, bus tam tikrų, sakykim, nesklandumų, nes kai kada reikia ir finansiškai padėti tiems globėjams, kurie laikinai prižiūri vaiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. Ruošiasi R. Tamašunienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Nors jau mačiau registruotas tam tikras pataisas, tai iš tikrųjų…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, yra pasiūlymas įregistruotas, kolegos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …pasiūlymai, bet ta suma nėra didelė. Gal aš ko nors nesuprantu, bet, tarkim, kur yra šeimynos, ten gaunamos už vaiką kur kas solidesnės išmokos, ten susidaro didesnė suma – apie 304 eurus už kiekvieną vaiką, o čia siūloma kur kas mažesnė. Nemanau, kad čia atsakomybė yra mažesnė. Ir apskritai, kiek girdėjau, pasiūla tų laikinų globėjų taip pat nėra didelė. Ar nereikėtų vis dėlto didinti tų sumų ir kokios čia sumos susidaro iš viso? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Kolega, čia nėra laikinoji globa, čia yra laikinoji priežiūra, ir preziumuojama, na, mėnuo, kiek šeima turi ten pasitempti, pažiūrėti kitaip į savo pareigas ir vaiką. Kadangi tai nėra prilyginama laikinajai globai, todėl ir ta suma yra numatyta tokia konkreti, būtent 152 eurai.
Yra įregistruotas pasiūlymas. Apie jį kalbėsime vėliau. Seimo nario R. Karbauskio siūlymas – aišku, didesnė, šešių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį, bet tai yra kaip pasiūlymas. Mūsų pateiktame projekte yra keturios BSI.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, kiek tai sąveikauja su budinčiais globotojais, nes dabar mes turime budinčius globotojus, neseniai atsirado tokia paslauga, ir jie uždirba vieno mėnesinio dydžio atlyginimą, su globos centru turi tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Ir netgi nesant vaikų, jie uždirba vieno mėnesinio atlyginimo dydžio sumą. Jeigu vaikų būtų daugiau, tuomet atlyginimas jiems gali kiek nors pakilti. Šiuo metu jūs reglamentuojate BSI dydį ir taip pat tokiai trumpai, sakykim, priežiūrai, laikinai globai. Aš noriu paklausti, ar mes čia nepadarysime…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne globai, priežiūrai.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …nesupriešinsime tų žmonių, kurie jau pasiryžę tapti budinčiais globotojais, su tais, kuriems bus įteikiama laikinoji priežiūra. Jie taip pat atlieka tą trumpą funkciją, kai reikia labai trumpam palikti vaikus… Apie laikiną globą aš kalbu.
Ir dar kitas dalykas, kurį aš…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tada tiek to, atsakykite į tą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama Rita, vėlgi tiesioginės sąsajos su budinčiais globėjais nėra, nes, žinome, yra įstatyminės nuostatos, kad vaikas dėl laikinosios priežiūros pirmiausia turi atsirasti pas giminaičius, artimus giminaičius, tolimesnius giminaičius, pas asmenis, kurie susiję emociniais ryšiais ir kurie nori priimti, ir pažiūrėti tą vaiką laikinai. Tai laikinoji priežiūra. Todėl, aš manau, gyvenime išimtiniais atvejais gali taip atsitikti, kai neatsiras artimų giminaičių, asmenų, kurie susiję emociniais ryšiais su tuo vaiku ir šeima, galbūt ir teks pasinaudoti budinčių globėjų pareiga, bet tada budintys globėjai bus kaip budintys globėjai ir jiems išmokėjimas bus kitas.
Aš jau minėjau, kai pristačiau savo pasiūlymą dėl laikinosios priežiūros – esant tėvų sunkiam susirgimui ar išvykus į užsienį. Būtent ir yra įrašyta ta apsauga, susijusi su šiuo įstatymu, kai mes numatome, kada yra mokami pinigai – ne visais atvejais pinigai turi būti mokami, kai bus vykdoma laikinoji priežiūra.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Papasakosiu…
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į klausimus, o kurių nepavyko išsiaiškinti, aš manau, komiteto posėdžio metu taip pat bus galima tai padaryti.
Motyvai. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo atveju dar kartą norėtųsi padėkoti visiems aktyviems klausymų dėl vaiko teisių sistemos dalyviams, nes iš tikrųjų diskutuojant, dirbant kartu, neieškant to pigaus populiarumo buvo rastas sprendimas dėl laikinosios priežiūros instituto sustiprinimo.
Aš tik atkreipiu dėmesį, kad mes kuriame naują laikinosios priežiūros institutą, vadinasi, mėnuo yra ta riba, 30 dienų, kai vaikas nebus paimamas iš šeimos, bet bus apgyvendinamas galbūt kartu su artimiausiu giminaičiu: ar su močiute, ar su seneliu, kartu su tėvais. Čia atsiranda intensyvus darbas su šeima, tai yra kursai, psichologai ir taip toliau. Ir mes iš esmės tai darome be nuostolių šeimai, nes mūsų kas antra šeima tikriausiai kasdien galvoja dėl darbo ir dėl pajamų, dėl to ta bet kokia intervencija iš tikrųjų yra finansiškai sudėtinga.
Kita vertus, čia nėra nuostolio ir savivaldybėms, nes išmoka vaikui mokama iš valstybės biudžeto ir šiuo atveju labai sąžininga, kad mes, centralizavę vaiko teisių sistemą, nebereikalaujame savivaldos apmokėti tų atsirandančių išlaidų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti Išmokų vaikams įstatymo projektui? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomo nėra numatyta. Negirdžiu ir jūsų pasiūlymų. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame, kad pritartume pavasario sesijai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. J. Oleko prašymu, balsuojame, kad būtent šis komitetas ir kad būtų svarstoma pavasario sesijoje.
Po pateikimo pritariame bendru sutarimu Išmokų vaikams įstatymo projektui.
O dabar patvirtiname, kad pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ir pavasario sesija, vienbalsiai pasisakė, tam pritarė 69 Seimo nariai. Dėkoju.
12.25 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 8, 15, 16, 161, 19, 191, 22, 23, 241, 25, 26, 28, 31, 32, 34, 341, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2918(2), Administracinių nusižengimų kodekso 328, 329 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2920(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2921(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2924(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2928(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2929(2), Šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2, 3, 10, 101, 11, 12, 15, 18, 20, 21, 22, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2932(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2933(2), Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2935(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas. Kviečiu pranešėją V. Poderį. Ekonomikos komiteto išvada dėl Energetikos įstatymo projekto ir prašysiu – tuo pačiu jūs galėsite pristatyti ir lydimuosius įstatymų projektus.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, gerbiama pirmininke, mieli kolegos, dėl Energetikos įstatymo sprendimas yra toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Jūsų komitetas taip pat svarstė įstatymų projektus Nr. XIIIP-2920, Nr. XIIIP-2921, Nr. XIIIP-2924, Nr. XIIIP-2928, Nr. XIIIP-2929, Nr. XIIIP-2932, Nr. XIIIP-2933 ir Nr. XIIIP-2935 – Administracinių nusižengimų, Elektros energijos, Gamtinių dujų, Valstybės politikų, Piniginės socialinės paramos, Šilumos ūkio, Vartotojų teisių, Energijos vartojimo. Šie teisės aktai yra susiję su jūsų ką tik pristatytais.
V. PODERYS (LVŽSF). Tikrai taip. Pirmininke, dabar visus perskaityti?
PIRMININKĖ. Taip, pristatykite.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėl Elektros energetikos įstatymo – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėl Gamtinių dujų įstatymo – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų įstatymo – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Dėl Šilumos ūkio įstatymo – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Ir paskutinis Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu, pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Po to mes aptarsime gautus pasiūlymus, o dabar kviečiu papildomo komiteto pranešėją A. Dumbravą. Prašom perskaityti dėl pagrindinio Energetikos įstatymo ir galbūt kartu galėsite ir dėl lydimųjų, nes jums buvo paskirti Valstybės politikų ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymai.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šiuos klausimus kaip papildomas komitetas ir visais tais klausimais, kuriuos jūs paminėjote, būtent dėl Energetikos įstatymo, dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo bei dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo priėmė tokį sprendimą, jis yra vienas dėl visų, labai panašus: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir šiuos komiteto pasiūlymus, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl visų jų turėjo savo siūlymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar dėl vieno lydimojo teisės akto – Administracinių nusižengimų kodekso pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nematau pirmininkės. Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas. Gal, gerbiamasis kolega Laurai, galite? L. Stacevičius. Perskaitykite komiteto išvadą ir būsime išgirdę dėl visų lydimųjų.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė gruodžio 13 dieną ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 11.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. R. Budbergytė, maloniai kviečiu diskutuoti dėl įstatymų projektų.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti mūsų visų dėmesį į dvi labai svarbias nuostatas, kurias nori įteisinti Energetikos įstatyme projekto rengėjai.
Taigi pareigūnams, kurie dirba Valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje, taryboje, siūloma nustatyti algos dydį siejant su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, padauginus jį iš koeficiento 4. Tai yra pareigūnus, dirbančius toje taryboje, paimti iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbo apmokėjimo bendros sistemos atseit labai kilniu tikslu – siekiant mokėti didesnes algas ir pritraukti, kad ateitų iš rinkos profesionalų dirbti į tarybą. Visa tai būtų labai gražu, jei mes negalėtume po tokių siūlymų įžvelgti ir tam tikros rizikos, kuri jau kuris laikas yra atsiradusi mūsų viešajame sektoriuje, kalbant apie netolygumą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemoje, fragmentiškumą, apie atotrūkį tarp pareigybių, koeficientų ir kitus dalykus, kurie sukūrė situaciją, kai šiandien dirba sukurta darbo grupė parengti ilgalaikę strategiją, kaip reikia tvariai finansuoti pareigūnus ir tarnautojus, ir iš tiesų kai mes leidžiame padaryti net ir tai, kad ne tik profesionalai tokiu atveju galės ateiti ir dirbti gaudami geras algas, bet taip pat ir savi profesionalai. Todėl aš negalėčiau pritarti ir siūlyčiau ir jums pagalvoti apie tai, ar tai reikia daryti. Taip pat ši išimtis suponuoja ir asmenų nelygybės principą, kai už panašų darbą valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai gaus skirtingas algas.
Kitas dalykas, ydingas šiame įstatyme, yra siūlymas įteisinti ir kitą valstybės šitos komisijos… Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pareigūnų, narių privilegiją kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu, kad iš valstybės biudžeto bus planuojama apmokėti padarytą žalą tik tokiu atveju, jei ta žala už neteisėtus veiksmus, sprendimus bus padaryta tik dėl jų kaltės. O bendras principas yra, kad valstybė iš savo biudžeto lėšų apmoka neteisėtais veiksmais padarytų visų valstybės tarnautojų ir pareigūnų žalą, visai nekalbant apie tai, ar yra kaltė, ar nėra kaltės.
Taigi dėl šių dviejų nuostatų, kurios pažeidžia, mano manymu (tai labai aiškiai savo pastabose išsakė ir Teisės departamentas), asmenų lygiateisiškumo… ir tuo galimai taip pat įsiterpė į mūsų konstitucinę dvasią neteisingai, aš manau, kad mes turime labai rimtai pagalvoti, ar galime ir ar turime teisę eiti tokiu keliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Imbrasą. Prašom, kolega.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, pirmininke. Aš atėjau čia kalbėti ne dėl to, kad pasakyčiau, kad nepritarsiu šitam projektui. Iš principo, matyt, pritarsiu. Bet aš matau, kad reorganizuojant šitos komisijos darbą, išplečiant jos funkcijas, tai yra prijungiant Energetikos inspekciją prie Kainų komisijos, tos institucijos darbas bus dar atsakingesnis valstybei, piliečiams. Faktiškai visų Lietuvos piliečių gyvenimo kokybė priklauso nuo tos komisijos darbo ir jos teisingų ir atsakingų sprendimų.
Ką sakė kolegė dėl atlyginimų? Matyt, būtų galima diskutuoti dėl atlyginimų dydžio, bet šioje institucijoje turėtų dirbti daug labiau kompetentingesni pareigūnai, negu dirbo šioje, ypač Energetikos kontrolės komisijoje, iki šiol.
Aš leisiu sau, jeigu dar turiu šiek tiek laiko, prisiminti praeitų kokių dešimties metų šios komisijos darbo rezultatus, nes sausio mėnesį keisime šios institucijos vadovybę. Tiesa, Prezidentą išrinksime anksčiau, gal Prezidentas ir anksčiau pateiks, bet kadencija baigsis tik sausio mėnesį.
2010 metų pradžioje Kainų komisija tvirtino šilumos kainas Vilniaus miestui ir mes trys visuomenininkai, aš su dviem aukščiausio lygio energetikos specialistais, pateikėme Kainų komisijos pirmininkei D. Korsakaitei skaičiavimus ir įrodymus, kad kainos yra nesvietiškai išpūstos. Per metus tai sudarytų apie 20 mln. eurų, o per penkerius metus, nes Kainų komisija tvirtinama penkeriems metams, sudarytų 100 mln. eurų pagal apgaulingai pateiktus duomenis. Atsiprašau, buvusi pirmininkė, grubiai pasakysiu, nusispjovė ir tą pačią dieną, išklausiusi mūsų pateiktus įrodymus, patvirtino, užuot patikrinusi, o gal tie vyrai kažkuria dalimi teisūs. Netikrino, patvirtino kainą. Liko teismai, penkerius metus kovėmės teismuose. Labai įdomu, kad Kainų komisija, turėdama būti vartotojo pusėje, aišku, neskriausdama tiekėjų, bet pirmiausia turėtų būti vartotojų pusėje, penkerius metus buvo tų vadinamųjų „Dalkios“, „Rubikono“, „Ikoro“ ir dar kaip jie savo pavadinimus keitė, jų pusėje. Po penkerių metų, kai buvo priimtas galutinis neskundžiamas teismo sprendimas ir Kainų komisija buvo priversta perskaičiuoti kainas, ir ką? Dar pusantrų metų skaičiavo, vienai įmonei skaičiavo kainas, nors ji visa tai buvo išstudijavusi penkerių metų teismo laikotarpiu, išstudijavusi visą tos įmonės kainodarą, dar pusantrų metų skaičiavo vienai įmonei. Priežastis, pasirodo, labai aiški: laukė, specialiai vilkino laiką, kad jiems pasibaigtų nuomos sutartis Vilniuje. Ir iš tikrųjų likus savaitei ar dviem perskaičiavo kainą ir, matyt, susitarę sako, na, numeskite 6 mln. eurų. Numetė, vilniečiai penkis mėnesius mokėjo labai mažą kainą už šildymą, o 28 mln. iškeliavo su jais, viso gero.
Šiandien aš noriu kreiptis, kolegos, į jus, ypač į valdančiąją daugumą. Kitais metais, kai rinksime vadovus šitos labai atsakingos institucijos, labai prašau, aišku, bus teikiama Prezidento, kito Prezidento, labai pasižiūrėkime į tų žmonių praeitį, į jų atsakomybę, į jų kompetenciją, nes toliau tokie pavyzdžiai Lietuvoje neturėtų kartotis. Prezidentė ne kartą yra įvardijusi tą kompaniją kaip nešvarią ir nesąžiningą, o dabartinis premjeras yra įvardijęs, kad šita istorija buvo viena iš didžiausių aferų Lietuvos istorijoje pasipelnant gyventojų sąskaita. Turėkime omeny būsimus sprendimus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinį diskutuoti kviečiu V. Poderį.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, siūlau palaikyti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą ir štai dėl ko. Aišku, visų pirma iškilo dėl tų atlyginimų. Su kuo tie atlyginimai yra susiję? Tokioje institucijoje kaip komunalinių reikalų priežiūros komisijoje pareigūnai, aukščiausi pareigūnai, turi turėti dvejopas kompetencijas, kaip valstybės pareigūnai ir tarnautojai ir kartu puikiai suprasti verslo subtilumus. Kitaip sakant, reikia ir verslo pažinimo, ir valstybės tarnybos kompetencijos ir šiuo atveju reikalavimai yra aukštesni nei paprastai ir dėl to yra siejama su aukštesniu atlyginimu.
Kitas dalykas. Aišku, kviesdamas darbuotojus į aukštas pareigas iš sektoriaus, turi kviestis specialistus, energetikos sektoriaus specialistus. Vadovų, vadybininkų atlyginimai yra žymiai, žymiai didesni. Energetikos įmonių vadovų atlyginimo vidurkis yra maždaug 6–8 tūkst. eurų ir tokio lygio žmonių sunku pasikviesti su dabartiniu atlyginimu. Svarbu yra suprasti ir tai, kokius reikalus ši komisija sprendžia. Visų pirma tai yra visi elektros reikalai, tai yra dujų, tai yra šilumos, tai yra vandens. Dauguma sprendimų skaičiuojama maždaug šimtais milijonų, kartais ir milijardais eurų vienas sprendimas ir nukrypus dėl klaidos, dėl neapsižiūrėjimo ar dėl nekvalifikacijos pasekmės yra didžiulės. Kitaip sakant, tų žmonių sprendimų svertas pasekmių prasme yra milžiniškas, todėl kvalifikacijos reikalavimai yra ypač svarbūs. Jeigu pažiūrėtume į tokių institucijų vadovų atlyginimus mūsų regione, turime statistiką: tai, ką siūlome, nepasiektų tų atlyginimų, kurie yra Estijoje, Lenkijoje ir Latvijoje, dar būtų gerokai žemesni. Ir paskutinis argumentas yra tas, kad ši komisija yra finansuojama ne iš biudžeto, o rinkos dalyvių. Kitaip sakant, biudžetui papildoma našta nekristų.
Mieli kolegos, siūlau palaikyti, tuo labiau kad iš paskos eina dar keli įstatymų projektai, pagal kuriuos šitai komisijai būtų perduota priežiūra ir naftos produktų prekyba. Štai po pietų ministras pristatys naują projektą. Ruošiamas ir kitas projektas, pagal kurį ir atliekų industriją ruošiamasi arba bus siūloma atiduoti į šios komisijos rankas priežiūrai.
Kitaip sakant, kolegos, visas komunalinis ūkis ir visi tarifai, ir tai, kokią įtaką darys gyventojų piniginei ir biudžetams, bus šių kelių žmonių rankose. Todėl tas atlyginimų pakėlimas keliais šimtais eurų tikrai nesudarys juntamos papildomos naštos, o nauda bus kur kas didesnė ir juntama. Siūlau palaikyti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju ir prašau likti jus tribūnoje, gerbiamas pranešėjau. Pasiūlymai. Dėl 3 straipsnio yra gautas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, nuomonė, kuriai jūsų komitetas nepritarė. Mes norime išgirsti Ekonomikos komiteto argumentus.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Tie argumentai yra lygiai tokie, kuriuos ką tik išsakiau. Galiu juos pakartoti visus, bet…
PIRMININKĖ. Jau girdėjome.
V. PODERYS (LVŽSF). Jie lygiai tie patys. Kitaip sakant, komiteto nuomonė – nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas A. Dumbrava nori? Prašau kalbėti. Minutę! Tuoj įjungsime mikrofoną.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiama pirmininke, čia nėra mūsų daug siūlymų, tačiau aš norėčiau, kad dėl visų siūlymų būtų balsuojama.
PIRMININKĖ. Būtų balsuojama. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė: komisijos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimo nustatymas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme būtų taikomas pagal kitą formuluotę negu pagrindinis.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų nematyti. Balsuojame, nes toks yra reikalavimas. Balsuojame už Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, kuriam pagrindinis Ekonomikos komitetas nepritarė.
Balsavo 63 Seimo nariai. Už Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą balsavo 8, prieš – 9, susilaikė 46.
Pasiūlymui nepritarta, lieka Ekonomikos komiteto pozicija ir formuluotė. Daugiau pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nebuvo gauta.
Gerbiami kolegos, motyvai. J. Razma – už po svarstymo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti projektui. Manau, čia neturime dalintis į poziciją ir opoziciją, nes, pirmas dalykas, projektu siūlomas prasmingas Energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sujungimas. Gerai, kad pasirinktas racionalus inspekcijos prijungimo būdas, o ne sujungimo variantas. Aš manau, priėmus projektą, bus sustiprinta dabartinės komisijos situacija visapusiškai ir ji galės efektyviau atlikti savo funkcijas.
Gal tik formaliąja prasme aš turėčiau pastabą ir siūlyčiau dar vis dėlto iniciatoriams pagalvoti iki priėmimo, ar ne be reikalo mes keičiame komisijos pavadinimą į tarybą ir taisome daugybę straipsnių dėl to vieno žodžio. Kai dabar yra prijungimo būdas, man atrodo, kad nėra būtina keisti komisijos pavadinimo į tarybą, išvengtume visų tų kaštų, susijusių su iškabų, dokumentų keitimais. Iki priėmimo aš siūlyčiau apie tai ramiai pagalvoti Ekonomikos komiteto nariams ir galbūt pasvarstyti. O dabar tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš esmės įstatymo projektas, atrodo, didelių priekaištų ir neturėtų. Man užkliūna vienas dalykas, kad būtent rinkos dalyviai ir apmokės šitų komisijų, kitaip sakant, kontroliuojančių subjektų veiklą iš savo lėšų. Tai aš nemanau, kad tai yra neydingas dalykas, kai tau moka atlyginimą tie, kuriuos tu kontroliuoji. Dėl šitos priežasties aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti, balsuojame dėl Energetikos įstatymo projekto po svarstymo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo yra pritarta. Komiteto pirmininkas R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Atsižvelgdamas į įstatymo įgyvendinimo terminus, norėčiau paprašyti Seimo svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka, taip pat ir lydimuosius įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašymas teisėtas. Seimas turi apsispręsti. Balsuojame, ar pritariame, kad skubą taikytume ir priėmimą vykdytume ketvirtadienį? (Balsai salėje)
Iš viso balsavo 64 Seimo nariai: už skubą – 51, prieš – 2, susilaikė 11. Bus taikoma skuba, ir priėmimą vykdysime ketvirtadienį.
Gerbiami kolegos, lydimieji teisės aktai. Noriu atkreipti dėmesį ir iš karto prašyti aptarti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, dėl kurio yra gauti pasiūlymai, tai yra projektas Nr. XIIIP-2928(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. (Balsai salėje) Taip, jūsų pastaba teisinga. Balsuota, todėl balsuoti ir nereikia. Tik atkreipiame dėmesį ir pritariame, nes jau apsisprendėme balsuodami.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas Nr. XIIIP-2929, taip pat yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Galime su tuo sutikti? Galime sutikti.
Dėl minėtų įstatymų pasiūlymai aptarti. Dėl kitų lydimųjų įstatymų projektų pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime prašyti gerbiamojo Seimo pritarti ir lydimiesiems įstatymų projektams? (Balsai salėje) Balsuojame, kad pritartume ar nepritartume lydimiesiems įstatymų projektams, kurių numeriai būtų Nr. XIIIP-2920, Nr. XIIIP-2921, Nr. XIIIP-2924, Nr. XIIIP-2928, Nr. XIIIP-2929, Nr. XIIIP-2932, Nr. XIIIP-2933, Nr. XIIIP-2935. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta ir lydimiesiems teisės aktams. Kaip jau tarėmės, dar kartą atsiklausiu, ir lydimieji bus svarstomi skubos tvarka. Galime taikyti skubos tvarką, taip? (Balsai salėje) Taip, dėkoju.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidijų Žironą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3193 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo dėl pritarimo atleisti Egidijų Žironą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3193. Pranešėja – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės sausio 28 dienos dekretą, kuriuo, Seimui patarus Teisėjų tarybai, teikiama pritarti E. Žirono atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjo įgaliojimai baigsis 2019 m. balandžio 23 d. Pagal Konstituciją Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Todėl Prezidentė kreipiasi į Seimą su prašymu pritarti E. Žirono atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra? Nėra.
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, reikia tik priminti mūsų Statutą, kuris įpareigoja mus pareigūnų atleidimą vykdyti slaptu balsavimu. Tad prašau jūsų pritarimo patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Galime patvirtinti. Skelbiu balsų skaičiavimo grupę: M. Adomėnas, V. Alekna, R. Budbergytė, A. Dumbrava, M. Mackevičius S. Šedbaras ir T. Tomilinas. Slapto balsavimo procedūrą pradėsime vykdyti pirmą valandą ir tęsime iki 13 val. 20 min.
12.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valdemaro Razumo atleidimo iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3211(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos (keičiasi pavadinimas) dėl Valdemaro Razumo atleidimo iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų projektas Nr. XIIIP-3211(2).
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas V. Razumas pakalbinus išreiškė norą būti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministru, todėl jis pats prašosi atleidžiamas iš užimamų pareigų. Komitetas šį prašymą svarstė, atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymus, už balsavo 8, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas nori paklausti gerbiamojo pranešėjo. E. Gentvilas… E. Jovaiša, atsiprašau, atsakys į klausimą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, kai mes skyrėme gerbiamą V. Razumą tarybos pirmininku, didžiules viltis su juo siejome. Jūsų nuomone, ar jisai spėjo šitame poste nuveikti gražių ir didelių darbų ir ar juos pratęs būdamas viceministru?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, kad jisai susidūrė su tam tikromis ryškiomis problemomis, paveldėtomis iš ankstesnės administracijos, bet mes Seime visi pataisėme, patvarkėme nuostatus, jeigu pamenate, pereitą pavasarį, tai dabar tie darbai jau yra gerokai pasistūmėję į priekį, ypač dėl humanitarinių ir socialinių mokslų minimaliųjų vertinimų, dėl naujojo mokslo klasifikatoriaus, dėl bendrosios tvarkos projektų skelbimo. Pavyzdžiui, yra pajudėję dalykai dėl to, kad anksčiau buvo tokia tvarka, kad visuotinėje dotacijoje ekspertai būtų vien tik užsieniečiai, šita klaida ištaisyta. Iš tikrųjų humanitariniuose, socialiniuose vien tiktai užsieniečiai negali. Aš manau, kad jis gerų darbų jau yra padaręs. Galvojame, kad pereis į jaunas ir objektyvias rankas, darbščias rankas, šitas postas, o, būdamas viceministru, jis, be abejo, tiesiogiai globos Lietuvos mokslo tarybos veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamajam E. Jovaišai. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai. Nėra. Po pateikimo galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Pritariame taip pat bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Valdemaro Razumo atleidimo iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, baigiame rytinį posėdį. Nebaigiame, nes slaptas balsavimas. Dar kartą primenu – M. Adomėnas, V. Alekna, R. Budbergytė, A. Dumbrava, M. Mackevičius, S. Šedbaras ir T. Tomilinas rengiasi slapto balsavimo procedūrai. Kviečiu visus dalyvauti balsavime.
Balsavimas – iki 13 val. 20 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, mes turėtume šiandien baigti mūsų rytinį plenarinį posėdį. Kaip jūs žinote, jo nebaigėme, turėjome balsavimą.
Taigi skelbiu vasario 12 dienos Seimo rytinį plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.