Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 279
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, 14 valanda, pradėsime vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės darbotvarkė
14.00 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2403 (pateikimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2403. Kaip suprantu, 29 parašai yra surinkti. Kviečiu E. Sabutį pateikti projektą. L. Girskienė. Negi prašysite pertraukos?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ne, neprašysiu, bet nebuvo dar dviejų Seimo narių pranešimų. Kadangi buvo ribotas laikas, tai leido pasisakyti tik vienam. Gal galite patikslinti? Aš negirdėjau, kad mane kas nors kvietė.
PIRMININKAS. Aš negaliu daryti intervencijos į opozicinių frakcijų darbotvarkę. Jeigu tos opozicijos darbotvarkės formuotojai, tos dvi frakcijos, sutiks, mes galime ir kitus dalykus svarstyti, bet tik su jų sutikimu.
Gerai, tuo laiku, sako, pranešėjų nebuvo, tai prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Dabar man galima?
PIRMININKAS. Taip, taip, kalbėkite, jau baigė dėl vedimo tvarkos.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerai. Ačiū, gerbiamas posėdžio vedėjau. Gerbiami kolegos, taupysiu visų laiką ir tikrai neskaitysiu viso pristatymo, tik noriu pasakyti, kad puikiai visi žinote, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai yra numatytas finansavimas, išdėliojant jį pagal procentines dalis, tai yra 33 % eina regionams, o kita didesnė dalis eina jau valstybiniams keliams ir kitiems valstybiniams projektams. Šiuo įstatymo pakeitimu yra siūloma proporcijas padaryti vienodas. Siūloma tikrai ne tam, kad būtų ta pati esanti suma išdalinta po lygiai, tai yra vienai daliai – valstybei sumažėtų, o regionams padidėtų, bet tai yra daroma tam, kad būtų surandama papildomų pinigų biudžete ir didėtų ir regionams skiriamam, ir valstybei skiriamam. Ypač atsižvelgiama į tai, kad jeigu skaitėte aiškinamąjį raštą ir net be jo turbūt visi puikiai žinote, ne kartą yra skelbta ir statistinė informacija, ir tyrimų informacija, kokie Lietuvoje yra keliai, kaip staigiai ir greitai degraduoja jų būklė. O apie tiltus turbūt jau nereikia užsiminti, nes įvykiai Kėdainių rajone ir kai kuriuose kituose rajonuose akivaizdžiai parodė, kad kelių ir kelių infrastruktūros būsena blogėja, todėl vienintelis atsakymas dėl šios problemos yra didelis ir staigus finansavimo didinimas. Jeigu turėsite klausimų, maloniai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Baigėte pateikimą?
E. SABUTIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. R. Šarknickas pirmasis klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, klausimo nebeturiu. Jurgeli, gerbiamas Jurgeli, gerbiamas Jurgi, ar vyksta posėdis toliau? Aš atsisakau, ačiū, žodžio neturiu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Sudėtinga kartais, kai tenka kelis klausimus spręsti, ir posėdžio pirmininkui. Kadangi aš matau, yra kreipiamasi, kaip bus dėl tų Rinkimų kodekso pataisų projektų, nes buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, atsiprašęs pranešėjo trumpai paaiškinu. Jeigu opozicinių frakcijų seniūnai ar kiti atstovai sutinka į šiandienos vakarinį posėdį įrašyti ar visus, ar dalį tų projektų, tai jie gali būti šiandien pateikiami, bet tam reikalingas tų frakcijų, kurios formuoja darbotvarkę, sutikimas. Niekas be jų valios čia nieko negali keisti. Tikiuosi, kad iniciatoriai išsiaiškins su sprendimų priėmėjais.
Dabar klausia L. Nagienė, bet jos nėra. E. Pupinis yra.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, kolega. Jūs gražiai kalbate, bet ne taip rašote. Jeigu jūs sakytumėte, kad reikia padidinti biudžetą, tai siūlytumėte, iš kur, kaip padidinti, kaip surinkti daugiau mokesčių, kad juos būtų galima perskirstyti. Šiuo atveju jūs, matau, darote tokią diversiją, norėdamas sumažinti fondo lėšas, kurios naudojamos tiems pagrindiniams keliams, kita vertus, duodate savivaldybės keliams. Šiuo atveju žinodamas, kokia laukia ateitis ir Utenos kelio, jis turės būti finansuojamas iš KPPP lėšų, tikrai niekaip negaliu balsuoti. Ar jūs kažkokį stebuklą norite padaryti, na, kažkaip tas lėšas padauginti? Sakau, jūs nieko nesiūlote.
E. SABUTIS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Gerbiamas Edmundai, stebuklus, matyt, galime daryti ne atskirai, o kartu. Tikrai žinote iš savo ilgametės patirties, kai buvo bandoma teikti, iš kokio mokesčio konkrečiai kam skirti, tai visą laiką atsiremiama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, arba sprendimą, kad to negalima daryti. Toks yra būdas, jis neprieštarauja Konstitucijai, tik keičia proporcijas. Kaip ir minėjau savo pristatyme, tikrai nesiruošiama imti ir sumažinti, tačiau jeigu renkame akcizo mokestį – gerai, jeigu renkame kitus mokesčius – gerai, kodėl gi biudžete nenumatyti daugiau KPPP lėšų ir tada jas taip paskirstyti? Tikrai siūlau niekam nemažinti, bet pasinaudojus šita formule, šita galimybe dar labiau padidinti.
PIRMININKAS. R. Baškienė klausia paskutinė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas kolega, iš esmės E. Pupinio klausimas leidžia suprasti, kad iš tiesų problema yra svarbi, reikšminga, tą jaučiame kiekvienas. Bet jūs paminėjote, kad papildomai didėtų Kelių fondas. Čia ir yra pati esmė, nes, jeigu būtų daugiau lėšų, ir regionų keliai, ir vietinės reikšmės keliai turėtų didesnį finansavimą ir išsispręstų problemos. Ar jūs tikrai nesvarstėte, iš kokių fondų, kaip galėtų didėti Kelių fondo lėšos? Beje, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs prieš tos procentuotės pasikeitimą ir nustatymą, bet galbūt mes turime kitų šaltinių ir jūs, rengdamas šį įstatymo projektą, juos išanalizavote? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų procentuotė jau yra nustatyta įstatyme, yra tokia, kokia yra, aš siūlau ją pakeisti. Na, yra dabar vieni skaičiai, padaryti kitus skaičius, kad vėl būtų 100. O kaip tą padaryti ir kaip paskirstyti, na, ir vėl atsakymas būtų tas pats – Seimas dirbdamas kartu su Vyriausybe tikrai tai gali padaryti, nes Vyriausybė atsižvelgdama į Seimo priimtus sprendimus ruošia biudžetą ir ruošdama biudžetą neturėtų mechaniškai padalinti. Dabar, puikiai žinome, yra trejiems metams numatomi pinigai. Jeigu šiems metams 540 mln. yra numatyta, o kitiems kol kas yra nepakeista ir netgi mažiau, tai priėmę tokį įstatymą mes taip, na, gražiai paskatintume Vyriausybę tikrai paieškoti ir biudžete būtent numatyti daugiau.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Dabar motyvai. Jūsų ir kitas klausimas, galite luktelti tribūnoje. K. Vilkauskas pasisako už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Na, šitas klausimas yra politinės valios klausimas. Mes puikiausiai suprantame, kad negalime pakeisti Konstitucinio Teismo. Dabar, žinote, finansavimas iš kuro akcizo yra 45 %, jis kažkada buvo 80 %. Matome, kaip atsiliepia kelių kokybei, kai kaimyninių šalių vairuotojai įvažiavę į mūsų šalį jau imasi už galvos. Tikrai, jeigu mes nieko nedarysime, tai nieko ir nebus. Reikėtų iš tikrųjų iš to bendro biudžeto, kaip kolega bando siūlyti tokį variantą, iš to bendro biudžeto atitinkamomis priemonėmis tikslingai skirti Kelių fondui. Taigi, manau, reikia pritarti ir eiti į priekį.
PIRMININKAS. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš jau sakiau, niekaip negaliu pritarti, nes iš tikrųjų yra keletas magistralinių kelių, labai svarbių Lietuvai, kurie iš tikrųjų bus finansuojami iš KPPP lėšų ir iš tos dalies, kuri tikrai skirta magistraliniams ir kitiems keliams. Negalime atiduoti tų lėšų, kurios reikalingos ten, kur važiuoja daugiausia transporto. Aš visada siūlau pirma surasti finansavimo šaltinius, o po to bandyti jau skirstyti arba didinti kitas KPPP lėšų dalis.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.10 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2424, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2425 (pateikimas)
Kitas projektas, tiksliau, projektų paketas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2424 ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2425. Pranešėjas – E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymų projektais siūlomas pakeitimas, iš esmės labai panašus į tai, ką siūliau prieš tai. Ir tai yra atliepiant kolegos Edmundo pasiūlymą, iš kur surasti. Tai yra vienas iš tų būdų, iš kur jų surasti, nes nuo 2020 m. liepos 1 d. jau yra įsigaliojęs Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas, vadinamasis automobilių taršos mokestis. Jame buvo įtvirtinta, kad registruojant lengvuosius automobilius yra taikomas registracijos mokestis pagal išmetamą CO2 kiekį.
Įdomu, jog numatyta, kad pinigai, surenkami būtent iš šio mokesčio, turi keliauti į atitinkamas biudžeto eilutes ir turi būti panaudojami pagal atitinkamą paskirtį. Bandžiau pasiaiškinti keliose ministerijose, kaip jie buvo panaudojami ir kiek jų buvo panaudota, beje, ir kiek jų buvo surinkta, tai įdomi statistika ta, kad imant mažiausią dvejų metų laikotarpį surenkama apie 30 mln. eurų. Tai tikrai nėra taip mažai. Tačiau vienintelį atsakymą sugebėjau gauti, kad Miškų sodinimo programai, atrodo, panaudota iš viso to apie 100 tūkst. eurų, ir iš esmės atsakyta, kad nelabai ir reikalingi tie pinigai naudoti, nes yra ir kitų šaltinių, ir kitų fondų. Todėl ir siūloma atsisakyti to, ko nedaroma, o bandyti nukreipti ten, kur yra daroma. Atliepiant kolegą Edmundą, yra viena iš galimybių surasti pinigų, kurių galima ir Utenos keliui skirti. 30 mln. eurų per metus tikrai nėra maži pinigai.
PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą. Vienas Seimo narys nori klausti, tai yra K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai turbūt logiškas jūsų pasiūlymo projektas, bet ar negalvojate, kad iš viso reikėtų… Dabar jau šitas įstatymas netenka prasmės, nes įsigaliojo kiti du taršos apmokestinimo projektai, kuriems Seimas pritarė po aplinkos ministro ir Vyriausybės pateikimo. Ar dabar tas trijų mokesčių komplektas vis dėlto nėra per didelė našta tiems patiems vairuotojams? Galbūt užtektų jau dabar naujai suformuluoto apmokestinimo? Galbūt jis būtų tikslesnis, nes prisimenant, kaip buvo priimamas šis įstatymo projektas, dabartiniai valdantieji labai kritikavo, kad jis nėra skirtas taršai mažinti, o yra tik pasipinigauti, ir tie 30 mln. yra ženkli suma. Galbūt esant tokiai ekonominei situacijai vis dėlto galėtų jo visai nelikti? Kaip galvojate?
E. SABUTIS (LSDPF). Tiesiai atsakyti, kad jo visai neliktų, nenorėčiau. Jeigu vis dėlto naikintume arba keistume mokesčius kaip tokius… nes mano pasiūlymo esmė nėra jo atsisakyti arba jį keisti. Tik tikslingai nustatyti, kur jis galėtų būti panaudotas. Tačiau, žinote, pagalvoti apie tai, kad jeigu norima pakritikuoti, tarkime, Vyriausybę, tai galbūt kritikuojant taip pasakyti: na, mokesčių reforma… čia irgi yra vienas iš mokesčių ir žiūrint į mokesčių reformą galbūt būtų galima pagalvoti, kad visus šituos mokesčius taip pat būtų galima peržiūrėti ir pagalvoti, kuria linkme juos nukreipti.
PIRMININKAS. Paklausė visi, kas norėjo.
Dabar dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.14 val.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIVP-1741(4) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIVP-1741(4). Pranešėjas – A. Palionis. Kviečiu į tribūną.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū už garbę jau ketvirtą kartą pristatyti šį įstatymo projektą, tai stengsiuosi trumpai.
Noriu tik atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato jokių specialiųjų reikalavimų skolų išieškojimo veiklą vykdančioms įmonėms. Išieškojimo įmonių ir skolininkų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kitos bendrosios Civilinio kodekso normos.
Šiuo projektu siekiame įtvirtinti, kad… Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siūlome paskirti priežiūros instituciją, kuri išduotų skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdytų skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas; nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijavimo tvarką; nustatyti išieškojimo įmonių savivaldos organus, jų funkcijas ir teises; taip pat nustatyti informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą formą ir turinį; nustatyti maksimalų skolos išieškojimo įmonių galimą taikyti delspinigių dydį ir išskaičiavimo laikotarpį; numatyti, kokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinimo įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi; taip pat numatyti, kad skolų išieškojimo įmonei draudžiama priimti įmokas iš skolininko vekseliais, čekiais ar skolos rašteliais; taip pat numatyti, kad skolų išieškojimo įmonė turi teisę vykdyti skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į Viešąjį skolų išieškojimo įmonių registrą; numatyti skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos už įstatymo įpareigojimo nesilaikymą galimas taikyti nuobaudas ar baudas. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai pageidauja paklausti. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs pats paminėjote, kad jau ne pirmą kartą teikiate. Iš tikrųjų norėtųsi žinoti, Seimas nesikeičia, kuo pasikeitė tas įstatymas? Dėl ko dabar vertėtų pakeisti savo nuomonę ir kokie esminiai pakeitimai buvo padaryti? Aš kažkaip gal neįdėmiai žiūrėjau, bet nelabai įžiūrėjau? Ačiū.
A. PALIONIS (MSNG). Iš esmės esminiai pakeitimai, atsižvelgiant dar į pirmąjį variantą, kai registravome Seime, pagal Teisės departamento pastabas, aišku, tų pagrindinių nuostatų, dėl kurių Teisės departamento pastabų yra, ir, įstatymo autorių manymu, ką tikrai turėtume reglamentuoti, pavyzdžiui, kaip laiką, delspinigių sumą, ir kas turėtų būti įrašyta, nors ir yra Civiliniame kodekse įrašyta, norime, kad būtų ir šiame įstatymo projekte. Taip pat dėl atsiskaitymų vekseliais ribojimo. Dar kas pasikeitė – įsigaliojimo data.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, paskirti priežiūros instituciją. Kas išlaikys tą instituciją? Kiek tai kainuos? Jūs tvarką nustatote ir tai, kiek mes čia dabar vėl biurokratijos sukuriame, kokiu tikslu, nesupratau čia šiuo atveju. Tam yra bankroto administratoriai, jeigu yra, o jūs čia… Tam yra antstolių kontoros, kurios išieško skolas. Dabar atsiranda dar kažkokia papildoma. Nežinau, man pasakykite, aš gal ne taip supratau. Ačiū.
A. PALIONIS (MSNG). Gerbiama Laima, noriu pasakyti, kad čia nieko naujo neatsiranda. Skolos išieškojimo įmonės yra dabar registruotos, dirba be jokio reglamentavimo ir augina žmonėms skolas. (Balsai salėje) Šio įstatymo projekto esmė ir yra, kad mes sukurtume teisines pareigas toms įmonėms pagal šį įstatymą ir veiklą dirbti. Priežiūros institucija… Viskas priklausys nuo Vyriausybės, ką ji paskirs priežiūros institucija. Gali būti ir Lietuvos bankas priežiūros institucija, kuri prižiūrės šį sektorių. Mes nieko naujo nekuriame.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų pagrindinis klausimas yra dėl skolininkų, jie yra silpnoji pusė. Ar jų dalią šis įstatymas palengvins? Pavyzdžiui, kur dažniausiai skolų išieškojimo įmonės piktnaudžiauja. Jeigu žino pagal Civilinį kodeksą, jeigu norima priteisti daugiau negu 6 mėnesių palūkanas, reikia vėl kreiptis į teismą. O dažnai skolininkai to net nežino, juos priverčia susimokėti papildomas sumas, kurių pagal Civilinį kodeksą nebūtų galima prašyti ir reikalauti. Tai tie, kurie turi galimybę kreiptis į teisininkus, išsireikalauja tų neteisėtai paimtų pinigų, o kurie neturi galimybės, ir lieka neteisėtai apiplėšiami.
A. PALIONIS (MSNG). Šitame projekte yra numatyta, kad įmonė, kuri išieško skolą, negalės reikalauti daugiau negu 180 dienų, tai, ką jūs minėjote, taip yra nustatyta Civiliniame kodekse. Ir kai ta silpnoji pusė – skolininkas net nežino šitos teisės, kartais būna, kad gauna skolą susimokėti po trejų ir po ketverių metų. Nežinodamas, kad gali kreiptis į teismą ir teisme jam patvirtintų pagal Civilinį kodeksą tik delspinigius už 180 dienų, susimoka už visą laikotarpį. Priėmus šitą įstatymą, nereikėtų netgi skolininkui kreiptis į teismą ir skolų išieškojimo įmonė privalėtų skaičiuoti tik už 180 dienų, nebūtų tokio dirbtinio noro skolų išieškojimo įmonėms auginti tas skolas, laukti, o kai gauna skolos pareikalavimą, ją iš karto išieškoti iš skolininkų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes žinome, kad ne kartą yra buvę, kai žmonės yra persekiojami ir tiesiog reketuojami. Sakykite, kas šiame įstatyme bus naujo, kad galėtume garantuoti, kad žmonės tikrai bus saugūs ir nebus aklai taikomas įstatymas, o bus atsižvelgiama į aplinkybes, kodėl žmogus pateko į tą situaciją? Ačiū.
A. PALIONIS (MSNG). Aišku, tikriausiai niekam nelinkime patekti į šitą situaciją, bet gyvenimas yra toks, kad vieniems ar kitiems tenka susidurti su skolų išieškojimo įmonėmis. Ką ir sakė V. Ąžuolas, ką ir aš pristatydamas sakiau, nenoriu dabar vėl iš naujo skaityti dešimt punktų, kurie lengvina. Vienas dalykas, kad mes išgryninsime sektorių ir dirbs sąžiningos ir licencijuotos skolų išieškojimo įmonės, tai galėčiau sulyginti kaip ir su antstolių sektoriumi. Taip pat įteisiname įstatyme pagrindines nuostatas, pagal kurias apsaugome silpnąją pusę – skolininkus netgi ir dėl teisinio nežinojimo ir neišprusimo, kad galima kreiptis į teismą ir sutaupyti delspinigių dalį ar kitą skolos dalį.
PIRMININKAS. Visi paklausė. Dabar dėl motyvų. V. Ąžuolas pasisako už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šitą situaciją reikia tikrai tvarkyti, bėdų ten yra tikrai daug. Kad ir kaip būtų, skolininkas šiuo atveju yra silpnoji pusė. Net tas elementarus pavyzdys, kai Civilinis kodeksas pasako labai aiškiai, kad palūkanas galima priskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų, jeigu norime priskaičiuoti, reikia papildomai kreiptis į teismą, tai skolininkams, to nežinantiems, deja, bet tenka dažnai susimokėti žymiai daugiau, negu priklauso pagal įstatymą. Turbūt yra dar ir kita problema šiuo atveju, kad reikia reguliuoti dar kitą įstatymą, turbūt tai ateities klausimas, kad šiuo metu galima iki 100 % priauginti nuo skolininko sumos dar papildomai įvairiomis palūkanomis, procentais, delspinigiais ir kitais dalykais. Šią situaciją reikia tvarkyti, nes kad ir kaip būtų, esant ekonominei krizei, tų skolininkų, norime ar nenorime, pati ekonominė situacija priveda prie to, kad daugėja. Šiuo atveju žmogus tikrai turi būti saugus ir mokėti tik tiek, kiek įstatymas nurodo. Tai tikrai siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuosime per balsavimo intervalą.
14.24 val.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1455 (pateikimas)
Dabar išklausysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Atsiprašau, praleidau darbotvarkės 2-4 klausimą – Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1455. Pranešėja – R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, parengiau Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jo tikslas yra labai paprastas. Mūsų Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių teisės aktuose yra žmogui garantuojama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad ta teisminė gynyba būtų efektyvi, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas. Pagal dabartinį mūsų reguliavimą tuo atveju, jeigu žmogus kreipiasi į teismą ir, kaip sakoma, ne tai, kad kreipiasi į teismą, bet jeigu žmogus turi bylą teisme, pagal dabartinę mūsų teismų sistemą jis gali prisiteisti tik jau patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios jau yra apmokėtos. Tačiau, deja, mes neturime sudarę galimybių jam prisiteisti tų būsimų, atidėtų išlaidų už advokato pagalbą, kuriai žmogus, nuėjęs į teismą, dar tuo metu galbūt neturėjo tokios finansinės galimybės. Ta galimybė, kurią aš siūlau įteisinti, – atsiskaitymą su advokatu, yra ypač svarbi žmonėms šiuo metu. (Balsai salėje) Labai garsiai, ar ne?
PIRMININKAS. Ne, ne, truputį atsiprašysiu pranešėjos. Noriu trumpam pranešimui žodį suteikti Ž. Pavilioniui.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Visų labai atsiprašau. Tiesiog mūsų balkone šiandien yra tarptautinio ,,Memorialo“ vadovas. Komandoro kryžiaus… Kryžius jam buvo įteiktas, praeitais metais ir Nobelio premiją gavo, – J. Račinskis. Jeigu galite, tiesiog paplokite žmogui, nes jis tikrai nusipelnė. (Plojimai) Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, tęsiame pristatymą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taigi tokia galimybė atidėti atsiskaitymą su advokatu yra ypač svarbi žmonėms šiuo metu. Šiuo metu Lietuvoje yra recesija, kuri galbūt peraugs į depresiją. Gali augti bankrotų skaičius, žmonės netekti darbo, mažėti jų darbo užmokestis.
Negalėjimas prisiteisti bylinėjimosi išlaidų vien dėl to, kad žmogus neturėjo pakankamai pinigų, kad pasisamdytų iš anksto, sukurtų sąlygas… Tiesiog praranda žmogus, kaip sakoma, ir motyvaciją, ir, galų gale, galimybę teisingumo ieškoti mūsų teismuose, net jeigu advokatas geranoriškai sutinka padėti žmogui, susitaria dėl to, kad jis palauks. Sako, aš palauksiu honoraro, kol bus nebaigta byla, ir iš tiesų pažiūrėsime, kas po bylos nagrinėjimo buvo teisus – ar tas žmogus, ar kita proceso pusė. Galų gale, galbūt pagerėtų ir finansinė žmogaus situacija. Deja, pagal dabartinį reglamentavimą mes neturime galimybės, kad žmonės turėtų tam tikras teisines garantijas, įtvirtintas įstatyme, kad iš tiesų siektų didesnio teisingumo, spręsdami savo tuos visus klausimus, kurių yra apstu mūsų šiandieniniame gyvenime.
Taigi siūlau, kaip sakoma, išgirsti mano idėją, nes reikia stiprinti tikrai visų žmonių galimybę naudotis teismine gynyba, o ne vien užtikrinti tai turtingiesiems, kurie turi pakankamai santaupų ir gali iš santaupų spręsti savo visas tas einamąsias problemas.
PIRMININKAS. V. Semeška jūsų nori paklausti.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš žvelgiu į jūsų projekto uždavinį ir jame aiškiai parašyta, kad įstatyme būtų įtvirtinta, kad asmuo, civilinės bylos šalis, turėtų galimybę prisiteisti ne tik tokias pirmines išlaidas už advokato pagalbą, kurios jau apmokėtos, bet ir tokias išlaidas, kurios yra būsimos, dar neapmokėtos, tačiau kurių apmokėjimas pagal susitarimą su advokatu yra atidėtas į ateitį. Ar jūs įsivaizduojate, kas gali laukti atsakovo, kai bus tam tikras susitarimas (10, 20 tūkst.) dėl galimų kokių nors išlaidų, dėl kurių neaišku, kaip bus, ir teismas priteis? Ar atsakovo neprives toks priteisimas prie visiško bankroto?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai labai gerai įsivaizduoju, kas jums kelia nerimą. Bet aš labai gerai įsivaizduoju, kad mano projekte yra labai aiškiai pasakyta, kad kalbama apie įrodymus. Tu turi pateikti įrodymus, kurie būtent įrodys, kad tavo tokie susitarimai, kurie yra nukreipti į ateitį, tuo atveju, jeigu tu laimėsi bylą… Vis tiek negali būti taip, kaip jūs sakote dabar, kad atsakovą paskandins, nes galbūt ta susitarimo vertė gali išaugti 10–20 tūkst. Aš, kolega, tikrai galvočiau, kad jūsų nuogąstavimai suprantami, tačiau jie tikrai nėra pagrįsti.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. Dėkui pranešėjai.
V. Semeška pasisako prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Na, gerbiama pranešėja manęs tikrai neįtikino. Užregistruotas socialinis projektas – galimas pavojingas precedentas kiekvienam atsakovui, papuolusiam į situaciją, kai, pasinaudojus ieškovo susitarimu su teisininkais, teisine kontora, bus prirašomos tokios paslaugos, kurios nežinia, nei kaip, nei kada, nežinia, kiek bus įvykdytos, tačiau po tam tikrų priteisimų atsakovas galės papulti į tokią finansinę krizę, kad iš jos niekaip neišlips ir galės būti spaudžiamas įvairias būdais. Tikrai pavojingas įstatymo projektas, jam siūlysiu nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas už nenori pasisakyti.
14.30 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-277(2) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (pateikimas)
Tai dabar jau mano pradėtas skelbti paketas, kur yra pirmiausia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl įstatymo projekto – dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir taip toliau, pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai. Yra ir pats projektas, bet jis bus pateikiamas tik tuo atveju, jeigu Seimas paneigs balsuodamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Prašau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai vertino, ar Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ar prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, komitetas preliminariai vertino, kad projekto Nr. XIVP-277(2) 1 straipsniu teikiama keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d., prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Pasitikslinsiu, ar klausimai numatyti? Tik motyvai. Tada motyvai už išvadą – A. Skardžius. Nėra. P. Gražulis – už išvadą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami konservatoriai, ką tik neseniai jūs priėmėte įstatymą ir pripažinote po 33 metų, kad Komunistų partija nusikalstama, ir dabar reikalaujate prievarta, kad jie, kandidatuodami į bet kokius rinkimus, nurodytų, kad buvo komunistai. Primenate padarytą jų žalą Lietuvai: atimtą turtą, ištremtus žmones ir okupuotą Lietuvą. Tačiau Komunistų partijos įrankis visus šiuos baisius darbus darant buvo KGB struktūros. Ir jums KGB struktūros tampa aukso fondu, apie juos nieko negalima kalbėti, nes jeigu pasakysi ką nors prieš KGB ir prieš jų agentus, tu pažeisi Konstituciją.
Nejaugi tarp jūsų tiek daug yra kagėbistų, kodėl jūs juos dangstote, kodėl jie jums tapo nacionaline vertybe? Gal jūs įsteikite, pastatykite Lukiškių aikštėje kagėbistams kažkokį paminklą, įšventinkite juos?! Kas su jumis vyksta, kas jūsų galvose, kodėl jūs šitaip gerbiate KGB agentus, kodėl? Jau trečią kartą pratęsiate jų įslaptinimą, nejaugi, dar kartą klausiu, tiek daug konservatorių gretose buvusių kagėbistų?
PIRMININKAS. Reikia tik padėkoti P. Gražuliui už tą nuoseklų rūpinimąsi Konservatorių partijos skaidrumu. Tikrai pavydėtina koncentracija į tą sritį. R. Tamašunienė, aš manau, irgi buvo nusiteikusi kalbėti ta pačia kryptimi, nes jūs abudu su P. Gražuliu, jūs prieš išvadą, taip? Gerai. Šiaip ar taip, jūs užsirašėte sąžiningai, ne kaip P. Gražulis, tai jums suteikiamas žodis.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Vis dėlto didelė dalis Seimo narių mano kitaip negu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jie mano, kad jau atėjo laikas išslaptinti su KGB bendradarbiavusius asmenis. Kodėl tai neprieštarauja Konstitucijai? Aš noriu pateikti savo argumentus. Pirmiausia, Lietuvos Konstitucija ir jos dvasia tiesiog negali prieštarauti tam, kad mes turime išslaptinti kagėbistus.
Antras dalykas. Nebuvo teisėto lūkesčio ir pažado juos saugoti nežinia kiek laiko, kol visi numirs, nebuvo įtvirtintas pirmame 1999 metų įstatyme joks terminas. Buvo vadovaujamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Slaptumo žymai „Slaptai“ suteikiama 15 metų, „Visiškai slaptai“ – 30 metų. Kodėl mes tą žmonių grupę saugome kitaip? Nėra suprantama. Tik 2015 metais buvo suteikta (mes patys čia, Seime, priėmėme), kad dar 75 metus mūsų visuomenė neturės teisės žinoti apie bendradarbiavusius su KGB ir padariusius didžiausią žalą Lietuvos šeimoms, pačiai valstybei ir jos raidai.
Kitas dalykas. Jau minėjo P. Gražulis, kad pripažinome Komunistų partiją kaip nusikalstamą organizaciją, o tuo pačiu metu norime įslaptinti tuos, kurie vykdė pagrindinę represinę veiklą mūsų valstybėje prieš mūsų valstybės žmones.
Trečias dalykas. Kodėl ir dabar tie prisipažinusieji yra neva įslaptinami? Taip nėra. Jei jie kandidatuoja į politines pareigas arba į teisėjus, privalo nurodyti, kad bendradarbiavo su KGB struktūromis. Jei nenurodo, institucijos privalo pateikti duomenis apie juos ir eliminuoti iš pretenduojamų pareigų. Taigi tas slaptumas yra tik iš dalies.
Paskutinis momentas. Labai svarbu vis dėlto pabrėžti nacionalinį saugumą. Apie jį kalbėjo ir buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė, kad tai vis dėlto galimybė šantažuoti. Be abejo, šalis agresorė turi visus duomenis, o mūsų valstybės visuomenė nežino. Kur mums saugoti? Mums tikrai dabar reikia, kalbant ir apie Komunistų partijos veiklą, pirmiausia padaryti tai, kas nebuvo padaryta nepriklausomybės pradžioje, – paskelbti visus bendradarbiavusius. Tai yra vykdoma, kai kurie žmonės patys viešai prisipažįsta. Niekas nesiima prieš juos represinių veiksmų. Visi suprantame, kokia buvo istorija, bet, rinkdami į politines pareigas, rinkdami į atsakingas valstybės pareigas, manau, žmonės turi teisę ir žinoti, ir vertinti tų žmonių praeitį ir jų darbus, sakykime…
PIRMININKAS. Jau kalbate 3 minutes.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai gerai, nes labai svarbi tema.
PIRMININKAS. Labai blogai, nes pažeidžiate…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Todėl labai agituoju nepritarti komiteto išvadai ir leisti pateikti įstatymo projektą, ir tobulinti kartu, mieli kolegos.
PIRMININKAS. Gerai. Čia buvome tolerantiški, taip aistringai kalbėjote.
V. Semeška dėl vedimo tvarkos.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Aš labai trumpai gerbiamai Ritai. Mes komitete tikrai diskutavome ta tema. Jūsų frakcijos kolega, arba apskritai ir jūsų partijos kolega, būtent ir pritarė komiteto išvadai, tai ten gal pasišnekėkite. Ieškosime tų kompromisų, bet buvo būtent taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal čia mes netęskime. D. Kepenis stovėjo pirmas. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji, žiūrėkite, keturi žmonės buvo užsirašę už ir prieš, nes jūs klaidinate Seimo narius. Tie, kurie užsirašė net už, supranta, kad yra prieš tą sprendimą, kurį priėmė mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jeigu teisingai supratau. Prašau negudrauti ir pasakyti taip: mes už tai, kad būtų išviešinti sąrašai, ir taškas. Už tai. Begudraudami mes dabar supainiojome vieni kitus ir paskui nežinome, ką darome.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs čia kaip tik gudraujate, nes mes svarstome ne projektą, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl prieštaravimo Konstitucijai. Ir darbotvarkėje viskas aiškiai parašyta, ir klausimas aiškiai paskelbtas, ir pranešimas buvo aiškus. Man atrodo, ne pirmą dieną esame Seime ir žinome, kaip būna tokiais atvejais, kai yra prieštaravimas Konstitucijai. R. Tamašunienė – dėl vedimo tvarkos.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia noriu pasakyti, kad mes su kolega pateikėme tą įstatymo projektą ir 48 Seimo nariai tikėdamiesi, kad nėra prieštaravimo Konstitucijai. Kadangi jūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip balsavo, tai buvo toks komiteto sprendimas, bet nei kolega, nei aš nemanome, kad tai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai, kad kagėbistų išslaptinimas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Manau, išviešinimas yra Konstitucijos dvasia ir tą reikia mums padaryti, todėl dar kartą labai raginu mums leisti pateikti ir po pateikimo (po pateikimo!) mes galėsime komitete išdiskutuoti, pažiūrėti, kaip atitiktų BDAR, kaip atitiktų kitus reikalavimus tas, kas yra būtina demokratinėje valstybėje ir šiuolaikinėje teisėje, o ne tai, kad mes dabar įslaptiname ir dar bandome ką nors apgauti, patys save. Kiekvienas širdy nepritariame tam ir aš labai tikiuosi, kad ir balsuodami tą parodysime. Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko diskusija, lyg ir visi buvo mūsų pusėje, bet pažadas kagėbistams mums yra svarbesnis negu visų kitų žmonių nuomonė.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš tikrai nežinau, kas taip užburia jūsų kolegą Teisės ir teisėtvarkos komitete, kad jis ten balsuoja kitaip, negu, kaip jūs sakėte, mano. Dabar Seimas balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Jeigu balsuos daugiau kaip 71 Seimo narys prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, tai jūs galėsite projektą pateikti, jeigu taip neatsitiks, niekas čia Statuto negalės pažeisti ir negalės suteikti galimybės projektą pateikti. Toks yra Statutas. P. Gražulis dar kažką pasakys.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tikrai, gerbiama Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, jūs tikite, kad Konstitucijai neprieštarauja. Čia gali prieštarauti tik konservatorių statutui arba programai. Čia nieko bendro su Konstitucija neturi.
PIRMININKAS. Aš matau, kad jūs toliau veikiate pagal mano pagyrimą, kad nuosekliai konservatoriams dėmesį rodote. Gerai, baigiame kol kas šį klausimą. Tąsa priklausys nuo Seimo narių balsavimo per balsuoti skirtą laiką.
14.42 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32, 54, 59 straipsnių ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763 (pateikimas)
Toliau Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kelių straipsnių ir įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763. Pranešėjas – K. Vilkauskas. Pateikimas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Krašto apsaugos savanorių pajėgos – tai neatskiriamai moderniai organizuojamos Lietuvos kariuomenės dalis. Pagrindinė savanoriškų pajėgų misija yra pasiruošti teritorinei gynybai. Matome, kaip puikiai kovoja ukrainiečių kariai savanoriai. Šiuo įstatymo projektu noriu atkreipti dėmesį į tris motyvacinius dalykus, kuriuos pasiūlė, beje, patys kariai savanoriai. Aš su jais labai daug diskutavau. Atrodo, paprasti tokie trys punktai, bet jie yra gana svarbūs patiems kariams savanoriams. Šiuo metu kariu savanoriu galima būti iki 60 metų. Kariai savanoriai motyvuoja, kad yra vyresnio amžiaus instruktorių, kurie galėtų pagal savo amžių tikrai dar atnešti naudos kariuomenei ir savanoriškoms pajėgoms, bet 60 metų laikotarpis juos apriboja ir toliau jie tęsti negali, bent jau iki 63 metų, nes tokių tikrai yra savanorių pajėgose.
Šio projekto 2 punktas yra dėl laipsnių suteikimo. Privalomojoje karo tarnyboje yra irgi pagal laipsnį atitinkamas terminas, bet nuo savanoriškų pajėgų laipsnių suteikimo skiriasi didesniu laikotarpiu. Šio įstatymo projektu norėtume sutrumpinti tą laikotarpį dvejais ir trejais metais, pavyzdžiui, jau aukštesnius laipsnius turinčių – nuo dešimt metų iki šešerių. Taip sutrumpinus šitą laikotarpį, padidės karių motyvacija gauti laipsnį ir galbūt net pereiti į privalomą karo tarnybą.
Ir paskutinė šio įstatymo projekto nuostata, tai yra kariui savanoriui po taikos misijų pratybų ir po didelių taktikos lauko pratybų suteikti 1 dieną mokamų atostogų, kadangi daugelis karių savanorių dirba savo darbovietėse ir tik taip galėtų atsigauti po tų pratybų. Tai tiek. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Klaus nedaug Seimo narių, tik vienas – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, net neabejoju jūsų gerais norais, tik irgi kalbėjau su Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybe – niekas tokių pasiūlymų nei girdėjęs, nei svarstęs, nei žino. Beje, visų trijų. Viena, dėl to, kad jūs rašote, kad tikslas – didinti Lietuvos piliečių motyvaciją stoti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, bet kodėl tuomet nesusiderinote su ministerija, ar yra toks poreikis apskritai, nei su KASP vadovybe? Kiek teko su jais kalbėtis, nei jie pritarė, nei girdėjo apie tai.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, galbūt ta informacija nesuvaikščiojo, tiesiogiai aš nesikreipiau, bet tai buvo pokalbiai ir su savanoriškų krašto pajėgų vadovybe, personalu, galbūt neužfiksuota, nes prieš tai buvo teikiamas kitokio pobūdžio projektas. Tai yra naujai pateiktas projektas, ten buvo tik dėl 3 dienų darbdavio ir kario savanorio susitarimu, kad galėtų būti abiejų sutarimu skirtos 3 dienos nemokamos. Šitas yra naujesnis projektas. Pabrėšiu, kad aš tokiuose pokalbiuose negirdėjau prieštaravimų. Kalbėjau ir su krašto apsaugos viceministru gerbiamu Ž. Tomkumi. Nežinau, galbūt reikėtų patikslinti, bet aš siūlau pritarti po pateikimo ir paskui galime sutikslinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateikėte projektą. Motyvai. V. Semeška kalbės prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai, kaip ir minėjau, nėra suderintas projektas nei su KASP’o vadovybe, nei su pačiu KASP’u, nei su Krašto apsaugos ministerija.
Dar daugiau, jūs siūlote didinti amžių tų, kurie tarnauja KASP. Tačiau, kaip jūs žinote, yra gana nemažai jaunų asmenų, kurie nori prisijungti prie tarnybos. 2022 metais ji iš viso išaugo 250 karių. Šiuo metu priėmimo laukia 412 karių. Tie vyresnio amžiaus patyrę kariai galėtų pereiti į Šaulių sąjungą, prisidėti prie šaulių rengimo, pilietinio pasipriešinimo rengimo.
Taip pat nėra tikslinga ir laipsnių intervalus keisti, nes KASP struktūroje nėra daug vadovaujamų ir aukštesnio laipsnio pareigybių, iš viso vos 9 %. Dėl papildomų dienų čia apskritai nėra suderinta su tam tikrais teisės aktais, todėl rekomenduosiu šiuo atveju nepritarti visiems, pasiderinti su ministerija, kad nebūtų čia disonanso. Ačiū.
PIRMININKAS. Vis dėlto neįtikinote S. Jovaišos, jis kalbės už projektą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai išgirdau, ką kolega Vilius dabar pasakė, bet tai tie dalykai, kurių galima paklausti jau po pateikimo. Čia būtų paprašyta Vyriausybės išvados, KAMʼas reaguotų ir tam tikrus pataisymus mes gautume. Čia yra keletas tikrai pakankamai racionalių dalykų. Aš manau, kad būtų verta svarstyti, todėl pritarsiu po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti, balsuosime per balsavimo intervalą.
14.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-757(4) (pateikimas)
Ir dabar svarbiausias vakarinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-757(4). Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, 2 savaites ar jau 3 savaites ponas G. Landsbergis kalba, kad reikia paleisti Seimą, kad reikia visiems skirstytis, kad reikia ruoštis pirmalaikiams Seimo rinkimams. Seimo nariai apsivogę, Seimo nariai nesąžiningi. Premjerė iš paskos kartoja, kad ji su tokiu Seimu nenori dirbti ir net nenori tokiame Seime pasitikrinti savo pasitikėjimo. Kad būtų paleistas Seimas, reikia 85 Seimo narių. Tai kur jūs, konservatoriai? Vienas, du, trys, keturi, penki. J. Razmos neskaičiuoju, nes dėl motyvų jau užsirašė kalbėti prieš, jau persigalvojo. Tai kas čia vyksta? Net E. Gentvilas, kuris yra senas politikas, jis gana gudrus, neįžvelgia. Sako, kažkas yra, bet dar nesuprantu. Kas čia vyksta?
O, gerbiamieji, aš suprantu. Ir jums pasakysiu. Tai yra slapta operacija „anūkas“, kurią sukurpė konservatorių dvasinis lyderis ir Lietuvos faktinis vadovas V. Landsbergis. O jis gudrus, intrigantas. Tikrai moka sukurstyti ir sukiršinti net valdančiąją daugumą. O koks tikslas? O tikslas – pastatyti anūką nors vieną dieną premjeru. Žiūrėkite, šitaip viešai prieš visą Lietuvą ne kartą pasakė premjerė, kad negali dirbti su šiuo Seimu ir iš jo rankų priimti pasitikėjimą. Tai kaip dabar jai reikėtų iš šito Seimo priimti pasitikėjimą? Jau per daug prisišnekėjo. Per daug prisišnekėjo.
O anūkas, jūs girdite, sako, gali būti ir techninė Vyriausybė. Gal Seimas jau nepasileis. Jūs įsivaizduokite, V. Landsbergis, būdamas dvasinis lyderis, surašė Konservatorių partijai, prezidiumui, nutarimą, o ta, net neskaičiusi nutarimo, jį priėmė, Konservatorių partija. O komentuoja dvasinis lyderis V. Landsbergis, kad ne ta dvasinė mintis buvo: ne paleisti Seimą, o išgąsdinti visuomenę. Žinoma, jis gina. Gina A. Tapiną ir džiaugiasi, kad kelia tas problemas, ir sako: reikia iš dabartinio Seimo kolūkinę dvasią, kai nešė avižas, kombikormą, išmesti. Bet anūkas tai dar nespėjo būti kolūkiečiu ir jis nenešė tų avižų ir kombikormo iš ūkio. Tai kaip čia iš anūko išmesi tą kolūkinę dvasią?
Bet jau yra, kaip yra. Aš manyčiau, kad šis planas, ko gero, gali pavykti ir gali būti įgyvendintas. Ir prisiminkite, kas yra. Čia yra didelis menas, didelės intrigos, didžiulė afera. Taip pat jau šiandien kartoju antra diena, o profesorius V. Landsbergis pasakė: kas meluoja, tas ir vagia. Įsiklausykite! Kas meluoja, tas ir vagia. O čia didelis melas! Didelės intrigos. Žmonės visi sunerimę, kas čia darosi, ko čia pjaunasi Seimas. Tai čia ir didelės vagystės. Ir dar vienas tikslas – užgožti visas šias dideles vagystes, didelius visus skandalus ir kad iš viso šito burbulo nieko daugiau neatsitiktų, o tik premjeru taptų anūkas.
Ir yra dar viena labai giliai paslėpta mintis. Taigi partijoje ir Lietuvoje vienas populiariausių politikų yra krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Įsivaizduokite, dabar premjeru tampa Gabrielius, jau viešai konfliktavo su A. Anušausku, jo neskiria ministru, tą žmonės pamiršta ir nėra konkurento partijos viduje. Nėra. Nei į prezidentus jį kels, nei į partijos pirmininkus galės kandidatuoti, faktiškai šitaip gražiai jį nurašys, pastatys į vietą.
Štai aš atskleidžiau gal dalį dvasinio lyderio V. Landsbergio intrigų, labai gerai parengtų, labai gerai suplanuotų. Tų intrigų nesugeba įžvelgti net ir E. Gentvilas. Tai čia nėra labai didelio mokslo. Pažiūrėkime šito žmogaus visas intrigas, kurias jis darė per visą nepriklausomą Lietuvą, pradedant kolūkių griovimu ir kaltinimu kitų, o dabar griauna valstybę dėl anūko. Dėl anūko visa tai daro dėl Lietuvos, kad, vienu žodžiu, Lietuvai ir anūkui būtų geriau gyventi.
Tai tokia yra situacija. Čia nieko blatno labai nėra, tik reikia truputį pasukti galvas. Ir aš tikiuosi, jūs dabar parodysite visi balsuodami, kokie jūs melagiai, kokie jūs veidmainiai, visai tautai. Jūs atsiskleisite visu gražumu. Aš net keturis kartus registravau įstatymo projektą, nes vis keičia datą. Pakeičia datą, perregistruoju kitą variantą. G. Landsbergis pakeičia per televiziją datą, aš perregistruoju kitą variantą. Na, jau paskutinę datą pasakė rugsėjį, aš įregistravau. Vos atėjau į tribūną – jau spalio mėnesį. Ateis spalio mėnuo, vėl bus kita data. Taip ateis nauji rinkimai.
PIRMININKAS. Nereikėtų taip greitai pabėgti iš tribūnos. Klausimų ir atsakymų žanras dabar.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai įdomu.
PIRMININKAS. D. Kepenis klausia pirmas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Aš sveikinu jus, kolega, aplenkusį valdančiuosius ir jų idėją bandantį įgyvendinti. Kaip, jūsų manymu, ši idėja laike išsidėstys, kada turėtų įvykti tai, apie ką jie svajoja ir ką jūs dabar padedate valdantiesiems? Laike išdėstykite, kaip jūs manote.
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, laike aš jau dėsčiau keturis kartus registruodamas tą patį nutarimo projektą. Ketvirtas variantas. Aš jau kalbėdamas pasakiau, kad jie nuolat keičia datą. O dabar, kaip čia pasakyti, Konservatorių partijos dvasinis lyderis ir faktinis Lietuvos vadovas V. Landsbergis pasakė, kad čia nereikia jokių rinkimų, gali atsistatydinti Vyriausybė, gali būti ta pati ar kita, o premjeru gali likti anūkas. Man atrodo, jūs greitai pamatysite, kiek čia bus balsuojančių, o laikas nusitęs iki naujų Seimo rinkimų, nieko čia kitaip nebus. Greitai įsitikinsite.
PIRMININKAS. Nori klausti K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Petrai, pridėkite ranką prie širdies, gal jums irgi tas projektas yra parankus, nes vis tiek, kaip sakėte, tas kardas kabo, jau jis leidžiasi, galėtumėte konservatorių projekto palaukti registruoto, sugretintumėte ir labai puikiai išeitų ir datos, ir viskas. Dabar pažiūrėjau, pas jus projekte parašyta, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai 2021 metais. Aišku, čia techninė klaida, aš jau utriruoju šiek tiek, čia būtų galima įsiterpti, bet iš tikrųjų, kaip jūs galvojate, ar jūsų šis projektas yra savalaikis, ar neturi iš tikrųjų kažkokio asmeninio tokio bruožo?
P. GRAŽULIS (MSNG). Tai jūs ne manęs klauskite, G. Landsbergis kaitalioja datas, o paskutinė buvo rugsėjo 6 diena. Na, įregistravau, tik dėl metų techninę klaidą padariau. Tai čia ne manęs klausinėkite, aš bėgau paskui G. Landsbergį, bėgau pagal jo mintis, pagal jo siūlymus. O asmeninė kokia man nauda? Na, jeigu greitai pasileis Seimas, nespės man apkaltos organizuoti, bet dar reikia jiems dėl apkaltos, oi, reikia dar nemažai laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti, kritiškai nevertinkite P. Gražulio dėl aiškiai matomos specifinės priklausomybės nuo konservatorių. Dabar V. Semeška klausia.
P. GRAŽULIS (MSNG). Konservatoriai nuo manęs priklausomi, o ne aš nuo jų.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, nežinau, kieno jūs esate anūkas, nepažįstu jūsų senelio, nežinau, kiek anūkų pats turite, bet norėjau tiesiog labai paprastai jūsų paklausti. Tai jūs dabar siūlote Seimui pasileisti, nusileisti ar persileisti?
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, man atrodo, jūs, kaip tiksliau formuluojantis klausimą, klauskite jūsų partijos pirmininko G. Landsbergio. Ar jūs čia iš dangaus iškritęs, ar jūs nieko negirdėjote apie savo pirmininko kalbas ir siūlymus, apie įpareigojimą jums balsuoti? Jus išmes greitai pirmininkas iš partijos, pamatysite, už tai, kad jūs įžeidėte savo klausimu partijos pirmininką labiau negu A. Anušauskas.
PIRMININKAS. Na, baigėme tam tikru pagąsdinimu vieno Seimo nario, jis dabar susimąstęs galvoja, kas jo laukia. Tai dabar motyvai. Aš pats negaliu kalbėti prieš, kas pageidauja, gali užsirašyti į tą vietą. O pats P. Gražulis kaip autorius irgi negali kalbėti už. (Balsai salėje) A. Matulas turi teisę ir kalbės prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, reikia atiduoti duoklę, kad P. Gražulis su savo komanda išties operatyviai reaguoja į visus politinius įvykius ir profesionaliai viešųjų ryšių požiūriu išnaudoja tam tikrą dalį žmonių, kurie yra panašūs į P. Gražulį ir jį palaiko. Jo tokius bajerius, tokius dalykus palaiko. Bet aš tik noriu, Petrai, priminti gerbdamas patį, kad vis dėlto turi prisiminti, kad čia yra parlamentas ir tokie panašūs projektai tiesiog užima laiką, o tas parlamento darbo laikas labai daug kainuoja, labai daug kainuoja rinkėjams. Tikrai, Petrai, kaip ir sakiau, esi visiškai neblogas Seimo narys. Jeigu atsisakytum tos priklausomybės nuo konservatorių, tos baimės ir pradėtum pirmiausia pagalvoti, ką kalbi, ką teiki, tai būtų viskas gerai. Dabar negaliu balsuoti vien tik dėl to, kad projektas yra su didžiulėmis grubiomis klaidomis. Pats vakar, atrodo, juokeisi, tyčiojaisi, kad deklaruojant čekiukus žmonės sumaišė mėnesį – birželio 31 dieną ar balandžio ten numatė datą, kurios nėra, o pats metus sumaišei – siūlai 2021 metus. Tai kaip aš galiu balsuoti už iš anksto paruoštą su didžiulėmis jau nelogiškomis klaidomis projektą? Todėl vien dėl to balsuosiu prieš. Susikaupk. Kitą sykį teikdamas tokius siūlymus susikaupk.
PIRMININKAS. P. Gražulis nori dar kartą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Antanėli, žiūrėkite, aš tiktai 5 minutes sutrukdžiau, o kiek jūs vargstate su mano apkalta? Komisiją sudarėte, pateikimas, svarstymas, priėmimas, antras pateikimas, antras svarstymas, priėmimas, kreipimasis į ekstrasensus. Kiek jūs jau vargstate su manimi? Kiek? Dabar pasileiskite ir nebus to vargo. Nubalsuokite ir nebus. O dėl klaidų, tai visi klystame, tik konservatoriai neklysta. Bet priklausomybė jūsų. Ne aš nuo jūsų, bet jūs nuo manęs priklausote.
PIRMININKAS. Gerai. Mes čia šiek tiek įklimpome į priklausomybių aiškinimąsi. Dar kursime, matyt, tam specialią komisiją, kad išsiaiškintume, kas nuo ko priklausomas.
15.02 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2533 (pateikimas)
Dabar toliau kiti projektai – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2533. Pranešėjas – K. Vilkauskas. Pateikimas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš istorinių sostinių statuso projektą šiek tiek istorijos apie šio projekto pradžią. Šiam projektui yra pritaręs Kultūros komitetas. 2022 m. sausio 20 d. Seimas apsisprendė dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo, juo nustatė, kad savivaldybių gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims šiuo įstatymu gali būti suteikiamos istorinės sostinės teritorijos statusas, ir istorinės sostinės teritorijos statusą suteikė Kauno senamiesčiui, Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai Naujamiesčiu, Vilniaus senamiesčiui, Kernavei ir Kernavės archeologinei vietovei, Trakams ir Seniesiems Trakams.
Po to teikiau projektą dėl finansavimo. Visos strategijos gražios, jeigu joms yra pinigų. Taip? Kaip ir įstatymas. Taigi pagal Vyriausybės išvadą aš parengiau įstatymo projektą, jis irgi buvo pateiktas Seimo salėje, bet buvo atmestas. Šiam projektui paprieštaravo Lietuvos savivaldybių asociacija, nes šios lėšos turėtų būti pagal metodiką galbūt mažesnės, didesnės skirstomos tarp savivaldybių ir jos tektų šitoms istorinėms sostinėms.
Taigi dabar teikiu naują projektą ir šį finansavimą siūlau skirti iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos. Manau, kad istorinės sostinės, kultūros paveldas, jų pritaikymas lankymui tikrai yra labai svarbu valstybei, nes tos sutvarkytos paveldo teritorijos ir objektai tikrai atneš naudą ir grąžą valstybei. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rakutis. Nėra jo. L. Nagienė yra. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, realiai galite pasakyti, kiek procentais jūs planuojate gauti, sakysim, iš to specialaus fondo ir kaip galvojate, kaip bus paskirstoma tada Vilniaus senamiesčiui, Kauno ir kitiems? Kaip jūs įsivaizduojate tą paskirstymą, gal galite trumpai informuoti?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ir prieš tai teiktame projekte buvo kriterijai – teritorijos plotas, gyventojų skaičius, bet dėl finansavimo poįstatyminiais aktais nustatytų būtent po šito įstatymo priėmimo pagal kriterijus. Svarbiausia tai, kad pinigai ne šiaip sau būtų skiriami. Jeigu pastebite, mano įstatymo projekte būtų skiriama istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimo ir kultūrinio pažintinio turizmo plėtrai, priemonėms, numatytoms istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimo ir kultūrinio pažintinio turizmo plėtros veiksmų plane. Tai yra veiksmų planą pateikia savivaldybės (jos tikrai visos jį turi), kokius reikia kultūros paveldo objektus tvarkyti, kokius privažiavimus tvarkyti, kad būtų galima lankyti. Aš manau, tada bus viskas aišku, savivaldybės tikrai pateiks ir tada bus atitinkamai finansuojama. Galiu pasakyti, kad Kultūros ministerija skaičiavo pagal atitinkamus kriterijus ano projekto, galėtų papildomai bent pradžioje skirti apie 300 tūkst.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė. Nematau. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties, jūs kaip vienmandatininkas išrinktas Trakuose. Aš manau, kad jūsų rūpestis yra turbūt orientuotas į mūsų valstybės vizitinę kortelę – Trakus. Turbūt nei viena kita sostinė, nei Vilniaus senamiestis neiškyla suvedus Lietuvos vardą į paieškos sistemą, o būtent – Trakų vaizdai. Man atrodo, kad Trakai pagal Turizmo departamento statistiką kaip tik pats lankomiausias miestas ir gyvena turbūt kaip tas koks pavaikis. Gražu žiūrėti į išlaižytus Druskininkus ar Birštoną, kuris turbūt yra dar mažesnis negu Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Kaip jūs manote, ar tai galėtų būti kriterijai: lankomumas ir, sakykime, įvaizdžio formavimas? Vieni iš tų pagrindinių kriterijų. Kiek tikitės Trakams gauti?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Be abejo. Jeigu matėte, aiškinamajame rašte yra parašyta, kad vienas iš projekto tikslų – padidinti tų objektų žinomumą ir lankomumą, be abejo. Kuo projektai labiau pritraukia, tuo daugiau verslo aplink kuriasi ir tuo jie labiau gražėja. Bet neužmirškime, kad yra Trakai ir Senieji Trakai. Trakai – dar dar, bet Senieji Trakai, Vytauto Didžiojo gimtinė… Nuvažiuoji – ten visiškai nieko nėra, išskyrus tą vienuolyną ir bažnyčią, kur Vytautas gimė. Mes gi turime atsibusti! Mes Vytautą minime, na, kartą per savaitę bent jau, o neskiriame jo gimimo vietai didesnio dėmesio.
Reikėtų ir visų istorinių sostinių. Aišku, maršrutai yra, jau gidai dirba su jais, bet tai būtų ir, sakykim, įvairūs kultūriniai keliai patvirtinti. Čia visų tų sostinių programa galėtų būti, ji būtų gana įdomi ir turininga.
O Trakai, tikrai visiškai sutinku, paguglinkime visi – kai Lietuvą suvedame, ką išmeta kaip antrą vaizdą? Trakus, būtent mūsų valstybingumo lopšį.
PIRMININKAS. E. Pupinis paskutinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Su visa pagarba Trakams ir kibinams – iš tikrųjų, ar nemanote, kad paprasčiau būtų reikalauti iš Vyriausybės patvirtintos programos? Čia yra tas 3 punktas priimtiems sprendimams vykdyti, kad atskira programa būtų kokia nors ir panašiai, jeigu jau taip. O dar geriau, ar nemanote, kad būtų galima tokiam miestui suteikti galimybių kaip nors užsidirbti? Tikrai daug lankytojų, tikrai patraukli vieta, daug važiuojančių tenai. Sugalvoti vis dėlto formų, kaip galima savivaldai pasistengti. Palieka ten daug šiukšlių ir galbūt kitų dalykų, ir apskritai reikėtų tvarkyti, galima būtų užsidirbti patiems. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Edmundai. Pažiūrėkime, yra atitikmuo kurortai. Yra keturi kurortai, mes irgi skiriame nemažai. Kurortinės teritorijos gauna 700 tūkst. per metus, o kurortai – apie 6 mln. Dabar pažiūrėkime tų lankomų senamiesčių intensyvumą. Teritorijose, be abejo, ką ir minėjote, ne tiktai šiukšlės. Šito įstatymo projekto esmė ne tik objektų sutvarkymas, atnaujinimas, bet ir jų pritaikymas lankyti, – pažiūrėkime. Nežiūrėkime gal, kur ta vėliava didesnė ar mažesnė, bet pažiūrėkime esmę. Tikrai norėdamas uždirbti, kaip ir versle, jeigu nori uždirbti, turi investuoti, nes į kultūros paveldo objektus investuojama tikrai gana mažai. Galite, gerbiamas kolega, pasižiūrėti programas. Visą laiką mes kalbame, kad mes didžiuojamės kultūros paveldu, bet skiriame tikrai nepakankamą finansinį dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi paklausė jūsų. Dabar motyvai už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, čia daug kalbama apie formą ir apie tai, kaip čia skirti tų pinigų toms sostinėms. Bet reikia suprasti priežastį, kodėl tai reikia daryti. Esmė yra tokia, kad kiekviena sostinė pristato tam tikrą valstybės vystymosi etapą, labai svarbų. Ir natūralu, kad tie akcentai, susiję su sostinės funkcijomis, būtų išryškinti, kad natūraliai ir daugiau turistų, ypač jaunimo, pilietinio patriotinio ugdymo prasme galėtų važiuoti į tas vietas ir susipažinti. Nes šiuo metu tai nėra išryškinta.
Jūs net galite pažiūrėti į Vilnių kaip į sostinę. Kad tai yra Lietuvos sostinė, labai retai yra akcentuojama. Ten akcentuojamas tai daugiakultūriškumas, tai kulinarinis paveldas, tai dar kažkokios gražios pilys, gražios vietos. O čia iš tikrųjų reikia papasakoti ir pačią istoriją. Būtent tos sostinės funkcijos iškėlimui skirti šitie pinigai duotų esminę naudą. Taip pat kalbant ir apie užsieniečius, atvykstančius į mūsų šalį, nes labai dažnai žmonės nesusieja, pavyzdžiui, Trakų, kad tai yra būtent XIV–XV amžiaus gal net pradžios toks esminis valstybės centras, kuriame galima pažinti tą didžiąją Vytauto ar Algirdo Lietuvą, ir tai užsieniečiams gali būti ypač naudinga.
Štai kodėl reikalingi tie pinigai, labai gerai, kad yra keturios sostinės. Jų ateityje galėtų atsirasti ir šiek tiek daugiau. Bet šitos funkcijos jau yra tolesnis žingsnis. Ženkime pirmą. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiama Edita Rudeliene, deja, pavėlavote. Gali pasisakyti tik vienas. Motyvai išsakyti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
15.11 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 6, 8, 12 straipsnių ir jo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2622 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių ir jo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2622. Pateikimas. Projektą pateiks A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu pasiūlymą dėl Pensijų kaupimo įstatymo, dėl jo kyla karštos aistros, ypač nepasisekus įvykdyti žadėtų pažadų. Taigi priežastis, kuri paskatino teikti šitą įstatymą, yra ne viena, o keletas.
Norėčiau priminti, nes dalyvavau kuriant šitą įstatymą ir priimant, kad jo tikslas buvo užtikrinti priedą prie socialinio draudimo pensijos, kad visi Lietuvos pensininkai jaustųsi geriau ir gaudami, kaip prieš 18 metų sakė, gaudami nedidelę socialinio draudimo pensiją, galėtų užsitepti ar ką nors užsidėti ant sumuštinio rimčiau iš II pensijų pakopos. Tokios reklamos buvo. Ir, praėjus 18 metų, ką mes matome? O matome tai, kad šitas tikslas, kad visi Lietuvos pensininkai gautų didesnes pensijas, net ir tie, kurie dar dalyvauja, tiksliau, yra darbingo amžiaus, moka įmokas į „Sodrą“, kad stebuklas neįvyko. Paprasčiausiai net per 18 metų, ne be valstybės ir „Sodros“ mokėtojų pinigų pagalbos, tos priemokos yra juokingai mažos. Maždaug 10 %, jeigu imtume vidurkį, vidutinės pensijos, tų, kurie gauna anuitetus, yra 65 eurai, jeigu periodines išmokas – apie 25 eurai, kai pensija yra 400, o tų, kas gauna anuitetus, yra virš 1 tūkst. Aišku, tai ne tos sumos, kurių buvo tikėtasi.
Būtent 18 metų parodė, kad tikslas – kad skurdo būtų mažiau, kad atskirtis mažėtų… Vakar mūsų komitete mes kaip tik domėjomės padarytais Europos Sąjungos tyrimais. Pagal atskirtį mes esame pirmaujantys Europos Sąjungoje – 7,1, tai yra 20 % turtingiausių ir 20 % skurdžiausiai gyvenančių. Tokia II pensijų pakopos veikla nemažina atskirties, ją tik didina. Dabartines priemokas ir taip gauna žmonės, gaunantys didesnes pajamas, vadinasi, jie gauna didesnes pensijas. O tie, kurie gauna mažesnes pensijas, kartas nuo karto tai Prezidentas, tai Seimas padidina tas mažas pensijas biudžeto lėšomis, šioje sistemoje nedalyvauja. Išeina užburtas ratas. Pirma surenkame iš visų žmonių, ir iš tų mažas pajamas gaunančių, per biudžetą lėšas, jas skiriame turtingesniems žmonėms paremti, ateityje gauti didesnes pensijas, praeis dar 10 ar 20 metų, mes tiems patiems, kurie šiandien nedalyvauja, turėsime vėl iš visų mokesčių mokėtojų surinkti pinigėlius ir didinti pensijas. Toks užburtas ratas.
Taigi, manau, siūlau bent jau šiais metais 225 mln., kitais metais, aš manau, jau turėtų būti 270 mln., kad valstybė tikrai galėtų panaudoti kur kas naudingiau – arba tiems patiems pensininkams, arba kitoms socialinėms grupėms, kurioms labiausiai reikia. Vis dėlto II pensijų pakopa yra savarankiškas draudimas, savarankiškai ir dalyvaukime, o ne dotuokime ir per dotacijas aiškinkime, kaip gerai dirbame.
Dar viena priežastis, paskatinusi dabar užregistruoti šią pataisą, yra Vyriausybės mokesčių reforma. Vyriausybė pagaliau suprato, kad III pensijų pakopos rėmimas, sveikatos draudimo rėmimas yra mokesčių mokėtojų pinigų atidavimas tik atskiroms grupėms. Tai nėra panacėja visiems gyventojams, todėl mokesčių reforma abi šias priemokas siūloma naikinti. Aišku, tada, taip sakant, verslo struktūrose nevienoda konkurencija. Tai jau prieštarautų Lietuvos Konstitucijai. Čia dažnai mes kalbame apie lūkesčius, dar apie ką nors, bet turi būti lygios konkurencinės teisės. Manau, teikdamas šį įstatymą, aš padedu Vyriausybei, nes suprantu, kad lobistai rankų nenuleis, aiškins, kad dabar jau viskas žlugs.
Man dažnai priekaištaujama, kad žmonės turėjo teisėtų lūkesčių, jie čia atėjo ir tikėjosi, kad valstybė rems. Bet aš manau, kad visi mūsų pensininkai turi teisėtų lūkesčių. Jie tikėjosi, kad gaus didesnes pensijas, kad valstybė parems ir juos. Deja, dabar išeina taip, kad visi mokesčių mokėtojai remia tik nedidelę grupę, nes, sausio 1 dienos duomenimis, tokių tikrų yra 500 tūkst., 300 tūkst. dalyvauja, nedalyvauja, moka, nemoka. Likę beveik 600 tūkst. dalyvių išvis nemoka mokesčių. Bent parašyta, kad jie neturi draudžiamųjų pajamų. Bet aš norėčiau priminti, kad Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių, rinkėjų, taip sakant, yra 2 mln. 400 tūkst. Pasižiūrėkime į skaičius. Visų mokesčių mokėtojų surenkame pinigus ir remiame 500 tūkst. Na, nematau čia nei jokio socialinio teisingumo, nei logikos, nei naudos. Kaip sakiau, tokio modelio kitose šalyse jau atsisakė. Bet aš žinau, kad mes visada būsime paskutiniai. Jei ir atsisakysime, tai dar po 10 ar 15 metų, kai pamatysime, kad tikrai tai ne būdas gauti didesnę pensiją. Visiems piliečiams, ne atskiroms grupėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, mūsų abiejų požiūriai nuo pat pirmos dienos yra vienodi ir dabar kalbėsiu apie valstybės prisidėjimą. Jūs sakote, kad niekam nėra naudos. Yra nauda, kai kam yra nauda, taip, yra, tai jūs to nė nepaminėjote. Lūkesčius mes sužlugdėme, nes iš tikrųjų matome, kokią išmoką tegauna, ypač kai yra infliacija, Dabar, kai dar prasidėjo recesija, neaišku, kaip bus, tai iš tikrųjų tie lūkesčiai žmonių bus dar labiau… dar į gilesnę duobę įkrisime. Mano klausimas būtų kitoks. Sakykite, kokią alternatyvą jūs siūlytumėte? Tarkime, valstybės prisidėjimo nėra, ką daro kitos valstybės? Aš tyrimą irgi turėjau užsakiusi, peržiūrėjusi, analizę padariusi. Tokios, kad būtent valstybė mokėtų iš visų mokesčių mokėtojų, tikrai nemačiau, iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, tai yra iš biudžeto. Tai pasiūlykite, kokią alternatyvą jūs matytumėte, kad skatintų dalyvauti privačiuose pensijų fonduose? Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Valstybės pareiga, taip sakant, stiprinti viešąjį gėrį, tai yra mūsų visų, kaip įstatymų leidėjų, pareiga stiprinti socialinio draudimo sistemą. Ji jau pragyveno, jeigu žiūrėtume, kada ji buvo sugalvota, šimtmetį kitose šalyse, pas mus, aišku, trumpiau, bet ji parodė savo gyvybingumą. Kiek mes, kaip piliečiai, dalyvaujame joje, tiek mes, kaip piliečiai, kai jau negalime įnešti lėšų, iš jos galime gauti. Tai yra patvirtinta istorijos, gyvenimo, todėl valstybės pareiga pirmiausia stiprinti ir nukreipti lėšas į Valstybinio socialinio draudimo fondą.
Dabar dėl naudos. Tikrai naudą turi pensijų fondų valdytojai, čia akivaizdžiai jie tuo giriasi, jie daro piarą, jie neblogai uždirba, duok Dieve, jiems sveikatos, kaip sakoma. Na, o apie lūkesčius sakiau, čia visų piliečių lūkesčiai yra gauti didesnę pensiją, o ne per mokesčius paimti ir atiduoti kažkuriai grupei. Su visa pagarba, aš nesakau, kad čia tie ar anie. Paprasčiausiai, jeigu mes išsikėlėme tikslą, kad visų pensijos turi būti didesnės ir mes šito tikslo nepasiekiame, tai šis tikslas klaidingas, nereikia eiti tuo keliu, reikia laiku sustoti. Estai sustojo, čekai sustojo, vengrai sustojo, lenkai sustojo, bet, sakau, mes vis dar laikomės.
O alternatyva vienintelė, aš matau vienintelę alternatyvą. Negalvokime, kad jau mūsų tautiečiai tokie neišprusę, na, pragyveno šimtmečius neturėdami II pensijų pakopos, kažką susitaupydavo ir kažkaip išgyvendavo, ir sulaukdavo gražaus amžiaus. Taip ir gyvens toliau, bet jeigu socialinio draudimo pensijų sistema veiks gerai, užtikrintai, bus mokamos normalios, orios pensijos. O tai, kad kažkas laiko stiklainyje, kažkas po slyva pasikasęs, kažkas investavęs į kokius popierius, tai rizika paties žmogaus. Dabar neturi visa valstybė rizikuoti dėl tokios sistemos.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Beklausydama jūsų pristatymo vis girdžiu, kad valstybė padės turtingiesiems, bet ne sunkiai gyvenantiems. Tai pirmas man klausimas būtų: kas gi tie mūsų turtingieji žmonės Lietuvoje? Ir antras klausimas būtų labai panašus į prieš tai užduotą. Na vis dėto II pakopa yra, matyt, vienas iš būdų valstybei garantuoti didesnę pensiją senatvėje, nepaisant šiuo metu esančių finansų rinkose krizių. Nors žmonės išgyveno ir iš „Sodros“ pensijų, bet visada truputį pavyzdžiai žiūrėjo į Vakarus, į tas šalis, kurios turėjo II pakopą, kuriose ne 2 ar 3 % yra privalomai kaupiami, bet, pavyzdžiui, Šveicarijoje ir 20 % yra prisidedama, tačiau ir pensijos yra atitinkamai labai didelės. Taip ir neišgirdau, kokia yra ta alternatyva, apie kurią jūs kalbate. Ar jūs siūlote likti tiesiog prie „Sodros“ pensijos ir būti visiems vienodai vargšams, ir visiems vienodai kartu badauti, ar vis dėlto ieškoti kažkokių būdų, kaip sakant, bent jau dirbti, užsidirbti, prisidėti ir kaupti?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Pirmiausia pasidomėkite, kokios valstybės primoka iš valstybės biudžeto. Ten yra visiškai kitokia tvarka, ir Skandinavijoje, ir toje pačioje Šveicarijoje, tai nėra mokesčių mokėtojų pinigai. Tai yra susitarimo klausimas. Tai yra darbdavių ir darbuotojų susitarimo klausimas. Taip veikia sistemos, o ne dirbtinai sugalvota išmelžti iš mokesčių mokėtojų pinigus ir atiduoti pensijų fondams, kurie neatsako už rezultatą.
Kodėl valstybė turi atsakyti už II pensijų pakopos veiklą? Valstybė turi atsakyti už valstybinę socialinio draudimo pensiją. Už tai valstybė ir mes, Seimo nariai, privalome atsakyti, bet neprivalome už II pensijų pakopą arba už III – savanorišką draudimą. Prašom, yra mechanizmai: yra akcijų paketai, yra investiciniai. Dabar bus investicinė sąskaita, galima taupyti. Mes kažkaip užsiciklinome, kad tiktai II pensijų pakopa padarys mūsų gyvenimą sotesnį. Dalis žmonių badauja. Aš žiūriu pagal „Maisto banką“, kiek išduodama paketų. Paklauskite jų, ar jie gauna II pensijų pakopos priedus? Gal vienas kitas ir gauna 6, 10 ar 15 eurų, bet tai jų negelbėja, nes jie gyvena žemiau skurdo ribos. Taip bus ir dar po 18 metų – gaus ne 15, gaus 30 eurų, bet tada vidutinė pensija bus 1 tūkst. eurų. Ir viskas. Stebuklų nebūna. Kodėl šita sistema žlugo Lotynų Amerikoje? Visiškai žlugo. Galime pažiūrėti rezultatą po 50 metų. Mes save norime apgaudinėti. Jeigu patinka apgaudinėti, apgaudinėkime, bet tiktai Buratinas patikėjo, kad pakasus auksinį ant medžio išauga auksinės monetos.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Pastebėsiu, kad pranešėjas labai ilgai atsakinėja.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Algirdai, jūs labai idealizuojate „Sodrą“. Gal pamiršote, kokių rūmų buvo prisistačiusi ta „Sodra“? Ar dar prisimenate? Visi tuokart badėme pirštais. Tai buvo, rodos, 2002 metai, kai mes su jumis priėmėme šį įstatymą. Jūs buvote Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, man teko Biudžeto ir finansų komitete dirbti. Išties tai buvo naujovė, tai nauja investicinė platforma.
Dabar aš jūsų klausiu kaip pensininko, aš, kaip būsimas pensininkas, klausiu jūsų, ar pajutote tą naudą ir kodėl nedarėte tada nieko, nes dėl tų surinktų pinigučių valstybė atsakomybės nei kontrolės absoliučiai neužtikrino – pinigų duoda, o kaip paprasčiausia investicinė platforma, nors vadinasi… Valstybė investuoja pinigus į jas, o atsakomybės ir kontrolės jokios nėra. Ar jie blogai dirba, ar gerai dirba, vis tiek pasiima administravimo mokestį ir investuoja ten, kur nori. Ar ne čia yra problema?
A. SYSAS (LSDPF). Problemų yra daug. Apskritai, kad išvis mūsų valstybėje toks variantas atsirado, čia yra didžiausia problema. Neprisimenu, kaip jūs balsavote, bet aš visą laiką turėjau savo nuomonę ir teigiau, kad… Va, jūs balsavote už, o aš visą laiką sakiau, kad tai yra apgaulė, kad tai yra pelėkautai, į kuriuos paklius tūkstančiai žmonių, jie rašys mums visiems laiškus, kaip greičiau išeiti. Aš sutaupiau 6 tūkst. eurų, ką man dabar daryti, man reikia gydytis, aš noriu numirti, nusipirkti karstą ar dar ką nors, – tokius laiškus gauname. 6 tūkst. išdėlioti ir mokama po 15, 20 ar 30 eurų. Tokie stebuklai.
Aš nuosekliai teikiau pasiūlymą, kaip jūs sakote, sumažinti atskaitymus pensinių fondų valdytojams. Labai prisimenu šitą auditoriją, ji vos ne vienbalsiai atmetė mano pasiūlymą, kad jūsų visų, kas dalyvaujate ten, pensijos priemoka būtų didesnė, nes argumentas buvo toks – o jeigu bankrutuos? Jeigu argumentai tokie, tai tikrai bankrutuos. Jeigu mes maitinsime po 300 mln. kasmet, neturėtų bankrutuoti arba tada jau ten visiškai prasta vadyba.
PIRMININKAS. Gerai. Jūs taip aistringai atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai. Už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kas gi daugiau patirties turi negu A. Sysas? Tikrai jis dalyvavo, kai buvo visi procesai. Gal galima paklausyti ne tik argumentų, bet ir paprastos išminties. Argumentai labai paprasti.
Pensijų kaupimo įstatymas deklaruoja tai, kad visi turėtų gauti pensijas atitinkamai pagal savo stažą ir panašiai. Dabar II pakopos pensijų fondus galiu palyginti su orų prognoze: žiūri ir lauki, ar čia tas slėgis kris, ar nekris. Aš tikrai manau, kad turėtume vadovautis racionaliu protu ir galų gale priimti tą sprendimą, kuris yra tinkamas mūsų Lietuvos žmonėms, gaunantiems pensijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir J. Džiugelis pasisako prieš projektą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Nesinori kvestionuoti gerbiamo Algirdo kompetencijos Pensijų kaupimo įstatymo fondų klausimu ir tikrai to nedarau. Bet vis dėlto, gerbiamas Algirdai, o ir kiti kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar pensijų fondai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas priėmė svarstyti šitą kreipimąsi ir, man atrodo, nėra nuoseklu kelti klausimus dėl pensijų pakopų, kai Konstitucinis Teismas dar nepriėmė sprendimo ir nepasakė savo verdikto. Apie tai kalba ir Teisės departamentas dėl šios konkrečios pataisos. Niekas taip nedevalvuoja pačios pensijų kaupimo sistemos kaip 25 kartą bandymas ją keisti.
Aš labai kviečiu kolegas nepritarti šitam įstatymo projektui, nepaisant to, kad jį teikia kompetentingas ir gerai pensijas išmanantis Seimo narys. Vis dėlto ne dabar yra tas laikas, kai patys kreipėtės į Konstitucinį Teismą. Sulaukime jo atsakymo ir galbūt rudenį galėsime grįžti dėl platesnės diskusijos, nes iš tiesų esu ne vieną kartą pasisakęs, kad palaikysiu diskusijas parlamente ir komitete dėl pensijų pakopų sistemos tobulinimo, bet ne dabar, kai laukiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Kviečiu nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Nagienė dėl vedimo tvarkos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Justai, noriu replikuoti į jūsų pasisakymą. Konstitucinis Teismas dėl tos dalies nepasisakys. Visai dėl kitų dviejų dalių pasisako. Dėl šitos dalies yra nepriėmęs ir reikia papildyti skundą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už patikslinimą. Balsuosime, kaip ir dėl kitų projektų, per numatytą balsavimo intervalą.
15.33 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2585 (pateikimas)
Dabar Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2585. Pranešėjas – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, atlieku savo pareigą ir teikiu įstatymo pataisų projektą, kurio pirminis iniciatorius yra Lietuvos bitininkų sąjunga. Yra siūlymas į atmintinų dienų sąrašą įrašyti pirmąjį rugpjūčio šeštadienį kaip atmintiną dieną – Bitininkų dieną.
Noriu pažymėti, jog tai nėra koks nors naujadaras ar tuščias, išgalvotas dalykas – tai yra jau 45 metus vykstantis labai rimtas visų Lietuvos bitininkų susirinkimo renginys, kurio metu iš tikrųjų vyksta ir edukacijos, ir kiti dalykai. Todėl, turėdamas galvoje, jog daugelis įvairių profesijų šalyje turi savo tam tikrą atmintiną dieną ir bitininkystė vis dėlto yra ne tik kokia nors ūkio šaka ar amatas, bet taip pat ir socialinis reiškinys, dėl šios priežasties kartu su Bitininkų sąjunga ir teikiu šį įstatymo projektą. Nuoširdžiai prašau jį palaikyti.
PIRMININKAS. Matote, niekas net neabejoja jūsų teikimo tvirtumu, niekas neužsirašė klausti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Žiūrėsime dėl motyvų. Taip pat niekas nepageidauja kalbėti.
Dabar turime šiek tiek laiko iki numatytos balsavimo pertraukos ir pranešu, kad Socialdemokratų frakcija maloniai sutiko leisti pateikti tuos projektus, kurie buvo rytinėje darbotvarkėje ir dėl kurių padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tai yra Rinkimų kodekso pataisos. Žiūriu, ar yra autoriai. Tikiuosi, kad taip pat sudarysime galimybę L. Girskienei perskaityti pranešimą, nes jos tuo metu nebuvo salėje, kai buvo kviečiami pranešėjai. Suprantame, kad laiką mes keitinėjome, todėl negalima sakyti, kad čia kalta pati Seimo narė.
15.36 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 68, 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2746 (pateikimo tęsinys)
Kviečiu I. Kačinskaitę-Urbonienę. Ji pateiks… Tuoj įvardinsiu projektus. Turbūt pateiksite kaip atskirus projektus, nes jų turinys yra skirtingas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Pirmiausia…
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo…
PIRMININKAS. Palaukite. Pirmiausia būtų Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 68, 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2746. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau pirmiausia pateikti pirmąjį projektą.
Pirmojo projekto 68 straipsnyje numatoma galimybė politinės kampanijos dalyviams ne tik teikti prašymą dėl kandidato ar kandidatų sąrašų registravimo, tačiau ir prašymą dėl tų kandidatų ar kandidatų sąrašų, dėl kurių buvo pateiktas prašymas, prašymą dėl atšaukimo. Kitaip tariant, kad politinė organizacija galėtų ne tik pateikti kandidatą ar kandidatų sąrašą, bet ir turėtų teisę jį atšaukti, paaiškėjus kokioms nors aplinkybėms.
Yra keletas Teisės departamento pastabų, kur galbūt jie siūlo šią normą ne tik 68 straipsnyje, bet ir 81 straipsnyje įtvirtinti. Tai tikrai būtų galima sutvarkyti po pateikimo.
O 163 straipsnis kalba apie tai… tiesiog apie balsų perskaičiavimą daugiamandatėje apygardoje. Kaip žinote, dabar pagal dabartinį Rinkimų kodeksą yra galimybė perskaičiuoti tik tada, kai yra kokių nors skundų. O čia norima suteikti galimybę, kai yra mažesnis skirtumas negu 50 balsų, kad būtų galima atrinkti burtų keliu ar atsitiktine tvarka pasižiūrėti. Na ir, aišku, kai yra politinės kampanijos dalyvių prašymas.
Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau. Šiaip tokio techninio pobūdžio, grynai iš praktikos, savivaldos rinkimuose susidūrėme ir pastebėjome šiuos neatitikimus. Klausimai.
PIRMININKAS. Klausimai. Du klausėjai. Vienas iš jūsų frakcijos, tai V. Fiodorovas, bet jo nėra. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš pritariu, kad vis dėlto nebūtų palikta… nebūtų sudaryta net regimybė, jog rinkimai galėjo būti neskaidrūs, arba kad tiesiog net dėl pervargimo didelėse rinkimų apygardose gali būti netikslumų skaičiuojant balsus, verta sudaryti galimybę perskaičiuoti balsus.
Bet jūs juos vėl labai apribojate tokiu kriterijumi, dėl kurio greičiausiai tie perskaičiavimai neįvyks, tai skirtumas tarp kandidatų balsų. Ar nemanote, kad reikėtų iš viso atsisakyti tos nuostatos? Jeigu apylinkės komisijos, stebėtojai arba apygardos komisijos nariai reikalauja perskaičiuoti balsus konkrečioje apygardoje ar daugiamandatėje rinkimų apylinkėje, tai galėtume ir padaryti, nepalikti abejonių, kurios mano savivaldybės atveju iki šiol taip ir liko, ir žmonės užduoda labai daug klausimų, kodėl vis dėlto neleido perskaičiuoti. Vienur leido, vienoje savivaldybėje, o kitur ne?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Rita, už klausimą. Kadangi ten yra paliktos net trys opcijos, tai tikrai būtų galimybė ir esant didesniam negu 50 balsų skirtumui. Tačiau aš svarstyčiau galimybę iš viso atsisakyti tos skaitinės išraiškos, jeigu yra pagrįstų abejonių, jeigu yra politinių kampanijų dalyvių prašymų, kodėl gi ne. Aš už tai, kad mes įsitikintume ir būtume tvirti, kad įvyko demokratiški, atviri ir skaidrūs rinkimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Šį klausimą laikinai ir baigiame. Keliamės į balsavimo intervalą.
15.39 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 95 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2747, Administracinių nusižengimų kodekso 12 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2748 (pateikimo tęsinys)
Toliau jūsų dviejų projektų paketas – Rinkimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-2747 ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2748. Pateikimas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiuo įstatymų projektų paketu norima suteikti aiškumo, kad politine reklama laikoma ne tik ta politinė reklama, kuria agituojama už vieną ar kitą kandidatą, kandidatų sąrašą, politinės kampanijos dalyvį, kviečiama, kaip sakiau, ne tik balsuoti už, bet ir nebalsuoti už rinkimų politinės kampanijos dalyvį ar kandidatą. Taigi manytina, kad ir viena, ir kita agitacija daro poveikį rinkimų rezultatams, ir jeigu už tą politinę reklamą, kuri daro poveikį, moka ne kampanijos dalyvis, tokia politinė reklama būtų draudžiama. Tikrai norisi tokio ir aiškumo, ir skaidrumo, kad tik politinės kampanijos dalyviai galėtų pirkti mokamą reklamą, o neatlygintina politinė reklama, žinoma, ir toliau galima, ir visi gali tai daryti, nes mes turime demokratinę, taip sakant, santvarką, laisvą žodį, tai tą bus galima daryti ir toliau. Bet mūsų frakcija siūlo, kad tada, kada jau įsijungia finansų rinkimo mechanizmai, kada yra atlygintinai agituojama už vieną ar kitą ar prieš vieną ar kitą politinės kampanijos dalyvį, tokios politinės kampanijos kelia daug klausimų ir turėtų būti draudžiamos.
Pažeidus tokį draudimą, siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso papildymas, tai yra paketo antrasis projektas, kuriame yra numatytos baudos. Fiziniams asmenims yra nuo 150 iki 860 eurų, juridiniams asmenims – nuo 480 iki 3 tūkst. eurų. Šie dydžiai, sakykime, paimti iš to paties Administracinių nusižengimų kodekso, kur kalbama apie kitus Rinkimų kodekso pažeidimus. Taigi būtų toks ir tęstinumas, ir aiškumas, ir nereikėtų apkrauti teismų, kaip dabar yra, dėl politinės kampanijos finansavimo. Jūsų klausimai.
PIRMININKAS. Jūsų vėl norėjo paklausti, kažkas neaišku jūsų frakcijos seniūnui V. Fiodorovui, bet jo nėra salėje, tai negalėsime to įgyvendinti. Ačiū. Dabar dėl motyvų A. Vyšniauskas – prieš.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai noriu pasisakyti prieš, nes šiuo klausimu labai daug ir ilgai diskutavome Rinkimų kodekso rengimo darbo grupėje. Pirmiausia noriu gerbiamą pranešėją patikslinti, šiuo metu yra šis klausimas išspręstas ir sureguliuotas aiškiai įstatyme įtvirtinant, kad mokamą politinę reklamą, tai yra lankstinukus, plakatus, užsakomuosius straipsnius, gali skleisti tik politinės kampanijos dalyviai. Kas yra politinės kampanijos dalyviai? Partijos, rinkimų komitetai ir kandidatai. Visi yra reguliuojami, visi yra aiškūs, yra tradicijos, viskas yra nusistovėję.
Ką nori leisti kolegos? Kolegos nori leisti tretiesiems asmenims registruotis politinės kampanijos dalyviais ir agituoti už kandidatą arba agituoti prieš kandidatą. Mano nuomone, tai atvertų tam tikrą Pandoros skrynią, nes mes turėtume kur kas daugiau politinės kampanijos dalyvių ir atitinkamai ganėtinai daug sunkiai kontroliuojamų lėšų. Ir turiu Čekijos pavyzdį.
Čekija labai panašiu keliu buvo nuėjusi 2016 metais, prieš 2017 metų rinkimus leido tretiesiems asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms, įmonėms, fiziniams asmenims registruotis politinės kampanijos dalyviais. Kas įvyko? Atsirado papildomai 60 politinės kampanijos dalyvių, iš kurių 14 buvo verslo įmonės. Visi 60 politinės kampanijos dalyvių pagal ESBO pateikiamą informaciją agitavo prieš kažkuriuos kandidatus. Kampanija tapo labai stipriai negatyvi. Buvo įlieta ganėtinai daug pinigų, o jų kontrolė buvo ganėtinai abejotina. Po tų rinkimų Čekija atsisakė tokio reguliavimo. Kviečiu likti prie mūsų reguliavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis vis dėlto už?
P. GRAŽULIS (MSNG). Už. Žiūrėkite, aš dabar skaitau gerbiamos kolegės pasiūlymą, ji atvirkščiai sako, kad negalima būtų finansuoti, jeigu rinkimų kampanija apmokėta ne iš politinės kampanijos dalyvių. Jūs skaitykite. Jūs gal neskaitėte įstatymo.
Antras dalykas. Jūs pažiūrėkite, nors jūs sakėte, kad yra uždrausta agituoti tiems, kurie nėra politinės kampanijos dalyviai, o A. Tapino veikla Kauno mero V. Matijošaičio ir partijos atžvilgiu? Kas čia buvo? Ar čia susitarta su konservatoriais, kad nuverstų V. Matijošaitį, kad ateitų konservatoriai į valdžią? Ir kai nepavyko, sako, A. Tapinui nutraukė finansavimą, ir dabar jis pyksta, renka jūsų čekučius. Tai kas čia vyksta? Man atrodo, reikia pritarti Ievos siūlymui ir po svarstymo galima gal dar pasvarstyti, gal dar kažką truputėlį pataisyti, bet manau, kad siūlymas yra labai geras.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Kolegos, dėl tikslumo. Šiuo metu tas yra uždrausta. Tam asmeniui, kurį minėjote, mano žiniomis, yra pradėtas tyrimas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir yra teisinis ginčas. Mes dabar bandome sureguliuoti tai, dėl ko vyksta teismas ir kur VRK atlieka tyrimą. Tai bent jau luktelkime rezultatų ir tada matysime, ar yra pagrindas keisti įstatymą, ar nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Pasikeitėme papildomai nuomonėmis, tai baigiame šį klausimą kol kas, keliame jį į balsavimo intervalą.
15.46 val.
Seimo narių pareiškimai
Tai dabar pažadėjau pareiškimui suteikti galimybę L. Girskienei, jeigu pageidautų. Dar yra laiko kitiems kodeksams iki 16 val. 10 min. numatyto balsavimo intervalo. (Balsai salėje) Viską spėsime, kolegos, ramiai, aš tikiuosi, pranešėjai ilgai nekalbės. Prašau, pareiškimas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkui už galimybę pasisakyti. Iš tikrųjų, šiandieną visi gavome informacinę medžiagą vienos organizacijos, kuri užsiima dingusių vaikų paieška, pagalba nukentėjusioms šeimoms ir panašiai. Šiandien minima Tarptautinė dingusių vaikų diena. Man, kaip dviejų dukterų mamai, o, tikiu, ir kiekvienam iš jūsų, kurie turite vaikų, nepaprastai skaudu, kad iš viso turime minėti tokią dieną. Tačiau jau jeigu minime ją, tai puiki proga kalbėti apie situaciją Lietuvoje. O situacija tokia, kaip ir daugumos šios Vyriausybės apleistų socialinių sričių, švelniai tariant, kelianti nerimą. Jeigu atsisakysime švelnumo, tada situacija atrodo tragiška.
Pavyzdžiui, pateiksiu truputį statistikos: per 2021 metus buvo užregistruoti net 1 tūkst. 575 vaikų dingimo atvejai, 2002 – 1 tūkst. 938 dingusių vaikų atvejai, o tai jau netgi 23 % daugiau, tai yra penktadaliu, negu 2021 metais. Ir šitie skaičiai kasmet didėja. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, galime palyginti taip: penki vaikai per dieną, būtent penki vaikai per dieną. Tiek praėjusiais metais buvo registruota nepilnamečių dingimo atvejų. Vaikai, kurie savo arba ne savo noru pateko į nesaugią aplinką, buvo įtraukti į nusikalstamą veiką arba patys pasirinko išeiti, bėgti, palikti namus, šeimą, tėvus, globėjus, tai yra aplinką, kuri turėtų būti saugiausia jauno žmogaus gyvenime.
Visi nuolat kartoja – vaikai yra mūsų valstybės ateitis. Tačiau šiandien man panašu, kad šioji Vyriausybė labiau yra linkusi užsiimti būrimu iš kavos tirščių, rietenomis, įtakos dalybomis, nei sutelkti dėmesį į realias problemas, o jų yra gausybė. Jei jų nespręsime, nedelsiant laukia liūdnos pasekmės. Per metus Lietuvoje dingsta ir nesurandama vidutiniškai dviejų klasių vaikų, seksualinį smurtą patiria net aštuonios klasės vaikų, o palikti gyvenimą pasirenka viena klasė moksleivių. Suprantu, Seimo nariai mokyklą baigė jau gana seniai, todėl galbūt šis palyginimas bus aiškesnis. Šiandien Lietuvoje tokia situacija, kurioje per metus nežinia kur dingsta beveik trečdalis Seimo narių. Seksualinį smurtą bent kartą patiria kiekviena iš jūsų ar daugiau nei pusė, deja, ir antrą kartą kai kurie patiria seksualinį smurtą. Dėl nepakeliamo sprendimų priėmimo krūvio ar patyčių viešojoje erdvėje iš gyvenimo nusprendžia pasitraukti vienas iš penkių Seimo narių. Štai tokią mes turime statistiką palyginimui.
Sakysite, na ir ką čia padarysi? Gyvename laisvoje šalyje, kurioje vyrauja asmeninio pasirinkimo laisvė. Taip, laisvė – labai dažnai girdimas ir eskaluojamas žodis šios Vyriausybės darbuose, bet ar tikrai šiandien turime skirti savo dėmesį ir energiją laisvei, partnerystei, spalvoms, dainoms ir panašiai? Atsibuskime ir nustokime švęsti gyvenimą savo laimės burbule.
Šiandien turime atsigręžti į šeimą, į vaikus, į tikrąsias pamatines vertybes. Turime gausybę neišspręstų socialinių problemų: gausybę nelaimingų, emocinės pagalbos negaunančių žmonių, nepilnamečių asmenų, gausybę jaunuolių, kurie bando kabintis į gyvenimą šioje beprotišku tempu besisukančioje rinkoje, gausybę tėvų, kurie stengiasi iš paskutiniųjų išlaikyti šeimą, gausybę senjorų, kurie priversti parduotuvėje svarstyti, ką gali sau leisti nusipirkti vakarienei.
PIRMININKAS. Laikas būtų.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū.
15.52 val.
Rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(2) (pateikimo tęsinys)
Dabar pasistenkime greitai pateikti likusius Rinkimų kodekso projektus. Kviečiu A. Vyšniauską į tribūną. Pirmasis jo projektas – Rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(2). Pateikimas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti baudos paskirtį. Dėl šios priežasties galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonė nurodo, jog asmeniui yra paskirta bausmė. Kitaip tariant, jeigu yra baudžiamojo poveikio priemonė, yra ir bausmė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis nurodo, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Seimo nariui taikomas reguliavimas yra tiesiogiai taikomas ir kandidatui į prezidentus. Atitinkamai Seimo nario reguliavimo pagrindu yra taikomi panašūs baziniai kriterijai savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kandidatams.
Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „bausmė“ turi būti suprantama plačiai, kaip apimanti ne tik Baudžiamajame kodekse nustatytas bausmes, bet ir šiame kodekse nustatytas baudžiamojo poveikio priemones, turint mintyje tai, kad Konstitucijos kūrimo metu Lietuvos teisės sistemoje nebuvo baudžiamojo poveikio priemonių instituto, kuris vėliau įdiegtas atsisakius Baudžiamojo kodekso buvusios nuostatos bausmių skirstymo į pagrindines ir papildomas, taip pat į tai, kad pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kitaip aiškinant Konstituciją tektų pripažinti, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos, numatančios galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, viešosios teisės atėmimą ar apribojimą pasyvia rinkimų teise ilgesniam negu bausmės laikui arba tais atvejais, kai bausmė neskiriama, neatitinka Konstitucijos.
Kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra susijusi su bausme ir galioja iki bausmės paskirties įgyvendinimo, reikia koreguoti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris numatytų aiškesnį bausmės atlikimo terminą ir tuo pačiu būdu įtraukiamą baudžiamojo poveikio priemonę. Kitaip tariant, šalia bausmės mes įrašome, kad asmuo, dalyvaujantis rinkimuose, neturi turėti baudžiamojo poveikio priemonės, nes baudžiamojo poveikio priemonė yra tiesiogiai susijusi su bausme ir reiškia, kad asmeniui vis dar yra taikoma bausmė.
Tokį išaiškinimą turime iš teisininkų ir norime šį klausimą taip pat išspręsti, o tai leistų šiek tiek spręsti ir tas problemas, susidariusias per savivaldos rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs turbūt čia tą įstatymą taikote savo partiečiui Kupiškio merui D. Bardauskui, taip?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Suprantama, taip.
PIRMININKAS. Atsakyta. Ačiū. Luktelėkite, bus kitas jūsų projektas. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti.
15.55 val.
Rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas – Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(2). Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, nors straipsnių daug, tačiau projektas yra daug paprastesnis, labai techninis. Aš paminėsiu keletą pagrindinių ir tikrai naujų šio įstatymo nuostatų. Pirmiausia mes siūlome tobulinti Rinkimų kodekso 78, 79, 80 straipsnių nuostatas, numatančias pareiškinių dokumentų pateikimo terminus. Kaip žinote, šiuo metu savivaldos rinkimuose pareiškiniai dokumentai yra teikiami faktiškai tris savaites kalėdiniu laikotarpiu. Vyriausioji rinkimų komisija turi sprendimus priimti faktiškai Naujųjų metų naktį. Tai yra, mano galva, nesąmonė, šiuos terminus reikia tiesiog paankstinti. Mes siūlome tokius terminus, kad savivaldos rinkimuose, jie visada vyksta tuo pačiu metu, visa kandidatų dokumentų pateikimo procedūra pasibaigtų iki šventų Kalėdų. Tuomet VRK turėtų tarpušvenčio laiką patikrinti dokumentus, pateikti pastabas. Iš karto po Naujųjų metų būtų galima patvirtinti visus dokumentus. Tiesiog pailginame terminus, leidžiame dokumentus teikti nuo politinės kampanijos dalyvio užsiregistravimo, taip suteikiame daug daugiau lankstumo.
Taip pat įvedame naują sąvoką. Šiuo metu yra sąvoka „kompromituojanti informacija“, įvedame sąvoką „melaginga informacija“. Sąvoka „kompromituojanti informacija“ yra ganėtinai archajiška, ateina iš ankstesnės informacijos, kartais ta informacija, kuri paskleidžiama apie kandidatus, neatitinka tos sąvokos. Su kolegomis manome, kad pastaruoju metu realybės neatitinkančios informacijos yra ganėtinai daug, tad reikalingas mechanizmas, kaip kandidatai galėtų apsiginti. Tas mechanizmas yra sukuriamas. Paskleista informacija, kandidatas pateikia argumentus, kodėl informacija, tarkime, yra melaginga, kreipiasi į informaciją paskleidusią žiniasklaidos priemonę dėl paneigimo, jei nėra sutarimo, kreipiasi į VRK. Keletą dienų VRK analizuoja ir randa sprendimus. Tas mechanizmas yra daug geriau sureguliuojamas.
Taip pat paliečiame ir balsų perskaičiavimo klausimą. Suteikiame galimybę tam tikrais atvejais ir daugiamandatės balsus savivaldoje perskaičiuoti. Taip pat numatome truputį griežtesnius terminus, per kiek laiko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų išnagrinėti skundus rinkimų metu. Tai yra 3 dienų terminas. Čia VRK pasiūlymas. Siūlome truputį griežčiau apibrėžti debatų tvarką. Šiuo metu matome, kad labai skiriasi tos grupės, kiek kandidatų debatuoja. Mūsų su kolegomis pasiūlymas yra numatyti, kad vienoje grupėje nebūtų daugiau kaip septyni kandidatai. Pagal tai būtų skaidomos debatuose dalyvaujančių žmonių grupės. Nors čia, tiesą pasakius, tas pasiūlymas toks labiau diskusinis, nei ką nors stipriai pakeisiantis, bet komitete padiskutuosime. Taip pat taisome keletą techninių netikslumų. Jie buvo palikti priėmimo metu, juos pastebėjo, atkreipė dėmesį VRK. Didžioji įstatymo projekto dalis yra tai, ką mes išgirdome per parlamentinę kontrolę iš Vyriausiosios rinkimų komisijos.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. R. Baškienė klausia pirmoji.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Matyt, praktika padiktavo iškylančius trūkumus, todėl jūs teikiate pastabas ir pasiūlymus. Prašom pasakyti, ar tai suponuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija, matydama ir prieš tai buvusias problemas ir trūkumus, tiesiog to nedarė, nesistengė padėti, kad būtų ištaisyta, ar vien dėl to nedarė, kad nebuvo teisės akto, jai nurodančio šiuos trūkumus ištaisyti?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėjo susitvarkyti didelę dalį turimų problemų, tiesiog galbūt reikėjo pažiūrėti lanksčiau. Įstatymas nedraudė jiems tvarkytis. Kai kur dabar įdedame imperatyvą, įrašome imperatyvą kitoms institucijoms, pavyzdžiui, pateikti informaciją. Galbūt vienintelis atvejis yra dėl pareiškinių dokumentų pateikimo terminų. Čia mes, išdiskutavę komitete, ir Vyriausioji rinkimų komisija turime skirtingas nuomones. VRK mano, kad dirbti kalėdiniu laikotarpiu yra labai smagu ir jiems viskas labai gerai. Mes sakome, kad, žiūrėkite, gal jums ir patinka dirti per Kalėdas, bet politinės kampanijos dalyviams nepatinka, mes norime pabaigti procedūrą anksčiau, iki Kalėdų. Tai čia yra tam tikras ginčas, ir, man atrodo, mes turime teisę apsispręsti. Man atrodo, Kalėdos yra skirtos Kalėdoms ir šeimai, o ne dokumentams pateikti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Turbūt pribloškė visus, kurie ne pirmą kartą dalyvavo rinkimuose, buvusios VRK pirmininkės ir jos komandos pozicija, pildant pareiškinius dokumentus. Tai aš nežinau, ko trūko ar trūksta? Ir kaip jūs taisysite tai, kad priimami dokumentai, po to eliminuojami kandidatai iš rinkimų sąrašų ir neleidžiama jiems dalyvauti? Juk šiandien turbūt nesudėtinga, kad jeigu tu neužpildei arba vietoj savo nuotraukos įdėjai kaktuso, dokumentai neturėtų būti priimami. Bet patys sujaukę programas, už kurias sumokėtas ne vienas milijonas eurų, tiesiog eliminavo, sukėlė chaosą. Tai kaip jūs dabar reglamentuosite, ar pasimokėte iš tų klaidų, ar reglamentuosite, kad nepriimtų dokumentų, kaip ir turto ar pajamų deklaracijų, jeigu tu neužpildai visų vietų, kurias turėjai būtinai užpildyti? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš su jumis visiškai sutinku. Jeigu VRK būtų savo sistemoje uždėjusi vieną varnelę, greičiausiai nebūtų leidusi priimti tuščių, neužpildytų dokumentų, tai problemos nebūtų buvę. Tačiau tai nebuvo padaryta, tam nebuvo galbūt pasiruošta, galbūt anksčiau nebuvo tokios problemos, nes nebuvo tokio kiekio netvarkingų dokumentų.
Ką šiame pakete mes padarome? Mes įrašome vieną sakinį, čia yra prezidentūros patarėjų pasiūlymas tiesiog įrašyti nuostatą, kad dokumentai negali būti priimami, jeigu jie nėra pilni, ir VRK turės įgyvendinti. Bet matote, kodekse mes negalėsime reglamentuoti taip, kad Vyriausioji rinkimų komisija ar kita komisija nepadarytų kokios nors kliurkos, tiesiog neįmanoma. Manau, tai buvo pamoka jiems, jie pažadėjo ir taip tą susitvarkyti. Tikiu, kad susitvarkys. O jeigu dar balsuosite už pirmalaikius rinkimus, tai galėsime ir anksčiau išbandyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalba V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Be jokios abejonės, savivaldos rinkimai, kuomet visiškai neseniai buvo priimtas Rinkimų kodeksas, atskleidė tam tikras problemas ir tam tikrus tikslus… tikrus netikslumus, kurie buvo numatyti Rinkimų kodekse. Tai čia daugelis iš jų yra pataisymai ir patobulinimai, kurie susiję su praktiniu įgyvendinimu, organizuojant rinkimus, todėl siūlyčiau pritarti.
Taip pat trumpa replika arba pastabėlė mūsų kolegai, kuris tai pateikė. Galėtų nepamiršti visų, kurie dirbo, net ir registruodamas antrą variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kol kas baigėme šį klausimą svarstyti ir kiek vėliau kelsimės į balsavimo intervalą su juo.
16.03 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 57, 59 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2757 (pateikimo tęsinys)
Dabar liko paskutinis klausimas – Rinkimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2757. Jį pateiks D. Asanavičiūtė. Tikimės, kad spėsite per šešias minutes, įskaitant atsakymus.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai ir Seimo narės, teikiu kartu su kolegomis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 57, 59 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašai būtų tikslesni. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siūloma papildyti rinkėjų sąrašų sudarymo reikalavimus ir numatyti, kad į rinkėjų sąrašus būtų įtraukiami tik asmenys, turintys reikiamą galiojantį tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą, taikant analogišką tvarką kaip asmenims, kurių gyvenamoji vieta nežinoma. Asmenys, turintys teisę rinkti, tačiau neturintys galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir neįtraukti į rinkėjų sąrašus, neprarastų teisės balsuoti, tačiau norėdami dalyvauti rinkimuose jie turėtų kreiptis į atitinkamą rinkimų komisiją su prašymu įrašyti juos į rinkėjų sąrašus. Tokių prašymų pateikimo tvarką nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija. Tiek trumpo pristatymo. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Panašu… Taip, atsirado vienas klausimas. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūs dabar norite, kad į sąrašus būtų traukiami asmenys, turintys asmens dokumentą, bet ir taip jie negalėtų balsuoti su negaliojančiu asmens dokumentu. Kam tas papildymas reikalingas? Neturintis galiojančio asmens dokumento balsuoti negali, nes jis turi pateikti dokumentus, dokumentą patikrina ir jeigu jis negalioja…
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Į rinkėjų sąrašus įtraukiami visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys teisę balsuoti. Tie, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, įtraukiami, kurie nedeklaravę, nėra traukiami jau pagal dabar galiojantį Rinkimų kodeksą ir jie turi pareikšti aiškią valią, kad nori balsuoti tam tikroje apylinkėje. Vėlgi tie, kurių pasai negalioja, iki šiol buvo įtraukiami į rinkėjų sąrašus. Taigi siūlau jų netraukti automatiškai į rinkėjų sąrašą, jeigu bet kuris jų asmens dokumentas, abu dokumentai negalioja. Tokiu būdu jie taip pat turėtų pareikšti savo aktyvią valią balsuoti tam tikroje apylinkėje. Toks būtų pataisymas, kad jie automatiškai nėra įtraukiami, jie turi pareikšti aktyvią valią balsuoti ir ateiti balsuoti balsavimo dieną.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į tą vienintelį klausimą. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Reikia vis dėlto dar 2,5 minutės luktelti iki darbotvarkėje fiksuoto balsavimo intervalo. Tik pasakysiu, kad balsuosime dabar pirmiausia dėl Rinkimų kodekso pataisų, kad būtų patogiau versti darbotvarkės lapus iš eilės. Pirmiausia dėl D. Asanavičiūtės ir kolegų projektų. Iki balsavimo pradžios dar reikia mums 2 minutes pabūti. Gal kas nors ką nors reikšmingo nori pasakyti per šoninį mikrofoną? Kartais čia būna besiveržiančių. (Šurmulys salėje) Yra, yra tokia 2 minučių galimybė. Iš karto R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu dar kartą paraginti Seimo narius nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto įžvelgtam prieštaravimui Konstitucijai ir leisti išviešinti bendradarbiavusius su KGB organizacija, nes mes turime vienodai traktuoti, kaip ir Komunistų partiją paskelbėme nusikalstama organizacija. Negalima vienų saugoti, o kitų, sakykime, darbus ir žalą mūsų valstybei smerkti. Labai tikiuosi, kad leisite pateikti įstatymo projektą ir vėliau mes, visos frakcijos, kartu komitete rasime tuos sprendimus, kaip galime atlikti tą veiksmą, kurio labai seniai laukia visuomenė, kuris, deja, neįvyko nepriklausomybės paskelbimo pradžioje. Dėl to mes ir esame politikai, kad turėtume politinę valią padaryti tai, kas mums būtina. Aš užėmiau laiką per šoninį mikrofoną. Labai dėkoju pirmininkui ir labai raginu visus atmesti komiteto nuomonę ir leisti pateikti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kad 1,5 minutės užpildėte. Likusias 20 sekundžių, matyt, patys kaip nors išbūsime.
Gerbiami kolegos, sulaukėme balsavimo intervalo pradžios ir, kaip minėjau, pirmiausia balsuosime dėl D. Asanavičiūtės ką tik pateikto Rinkimų kodekso pataisų projekto. Taip ūkiškai apibūdinant, dėl rinkėjų sąrašų formavimo pakeitimų. Kas pritaria, balsuoja už, kiti atitinkamai kitaip.
Už – 78, prieš nėra, susilaikė 24. Projektui po pateikimo pritarta.
Čia parašyta, kad siūloma svarstyti birželio 30 dieną, bet, man atrodo, mes tokiu atveju šioje sesijoje jau nebepriimtume. Tai galbūt fiksuokime, kad birželio mėnesį, apibendrintai. Sutariame bendrai dėl tokios formuluotės? Gerai.
Dabar kiti projektai eilės tvarka. Komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepaminėjau, kadangi jau toks trivialus dalykas. Dėl visų konstitucinių įstatymų pataisų projektų yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal Statutą. Taip, fiksuojame ir tą momentą.
16.11 val.
Rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(2) (pateikimo tęsinys)
Buvęs darbotvarkės 1-6 punktas – Rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2706(2), jį pateikė A. Vyšniauskas, dėl baudžiamosios atsakomybės momentų. Čia taip aš apibūdinu trumpai.
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat fiksuojame, kad svarstymas birželio mėnesį tikintis, kad greičiau negu iki birželio 30 dienos komitetas apsvarstys.
16.12 val.
Rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Rinkimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2709(2). Pateikimas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 101, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta.
Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas birželio mėnesį. Pritariame bendru sutarimu.
16.13 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 68, 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2746 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas, kurį pateikė I. Kačinskaitė-Urbonienė, – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 68, 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2746. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Čia taip trumpai apibūdinsiu – dėl balsų perskaičiavimo galimybių praplėtimo.
Balsavo 107: už – 100, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta.
Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas birželio mėnesį.
16.14 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 95 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2747, Administracinių nusižengimų kodekso 12 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2748 (pateikimo tęsinys)
Kitas – dviejų projektų paketas: Rinkimų kodekso pataisos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Čia trumpai apibūdinsiu – dėl reklamos galimybių tretiesiems asmenims.
Už – 55, prieš – 4, susilaikė 45. Ir šiam projektui pritarta. Pranešėja laiminga, netiki savo akimis. (Juokas salėje) Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Svarstymas – birželio mėnesį, kaip ir kitų kodekso pataisų.
16.15 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2403 (pateikimo tęsinys)
Toliau dabar jau keliamės į opozicinę darbotvarkę. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2403. Čia, taip ūkiškai kalbant, vietoje 67 ir 33 keičiama į 50 ir 50.
Balsavo 108: už – 47, prieš – 21, susilaikė 40. Šiam projektui nepritarta. Iš karto spręsime tradiciškai, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Už kaip visada – už grąžinimą tobulinti, prieš – už atmetimą.
Balsavo 107: už – 54, prieš – 53. 1 balsu suteikta galimybė projektą autoriui tobulinti.
Toliau replika po balsavimo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Jurgi, aš prisimenu, kai jūs buvote Seimo narys ir opozicijoje, jūs siūlėte, kad nuo akcizo būtų skiriama net 75 % surinktų lėšų keliams. Dabar nuvažiavome iki 30 %. Faktiškai greitai keliams nieko neskirsime. Grius tiltai, mašinomis nevažiuosime, statysime tik tuos nuotolinius matuoklius.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs čia maišote procentų skirstymus, nes čia mes nesvarstėme, kiek skiriame nuo akcizo. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas to nebeleidžia. Čia tik svarstome, kiek skirti savivaldybių keliams, kiek magistraliniams ir krašto keliams. Manau, kad kitiems Seimo nariams tikrai ne tas pats, jeigu jums čia tas pats.
16.17 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2424, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2425 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 110: už – 50, prieš – 22, susilaikė 38. Vėl nepritarta.
Balsuosime, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Tai vėl už – tobulinimas, prieš – atmetimas.
Balsavo 108: už – 56, prieš – 52. Vėl suteikiama galimybė projektą tobulinti.
16.19 val.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(4) (pateikimo tęsinys)
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(4). Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 57, prieš – 12, susilaikė 33. Po pateikimo projektui pritarta. Taigi ketvirtas kartas šį kartą suveikė. Pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje, nes naujos apimties projektas.
M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Vyriausybės išvados reikėtų.
PIRMININKAS. Suprantama. Manau, bendru sutarimu fiksuojame, kad prašome Vyriausybės išvados. Priimta. (Balsas salėje: „Nebus tos Vyriausybės.“) Kokia nors Vyriausybė visada būna, Petrai.
16.20 val.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1455 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 107: už – 45, prieš – 22, susilaikė 40. Projektui nepritarta.
Balsuojame, ar grąžinti tobulinti. Balsuojantys už balsuoja už grąžinimą tobulinti, balsuojantys prieš balsuoja už atmetimą.
Už – 67, prieš – 41. Vėl suteikiama galimybė tobulinti.
16.22 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-277(2) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, joje fiksuota, kad toliau įrašytas projektas Nr. XIVP-277(2) prieštarauja Konstitucijai. Balsuosime, ar pritariame, kad yra prieštaravimas Konstitucijai.
Už – 62, prieš – 36, susilaikė 10. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai pritarta. Fiksuojamas prieštaravimas Konstitucijai ir toliau projekto pateikti nėra galimybės.
16.23 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32, 54, 59 straipsnių ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 106: už – 57, prieš – 11, susilaikė 38. Taigi projektui po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Pirma baigsime viską užfiksuoti. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariame bendru sutarimu.
A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Prašytume Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Suprantama, kad be Vyriausybės išvados čia neapsieisime. Bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, didelę nuodėmę ant dūšios prisiėmiau, labai didelę. Kažkaip užhipnotizavo konservatoriai, pabalsavau už kagėbistų įslaptinimą. Tai prašau bent protokole parašykite: balsavau prieš – kad būtų išviešinti. Tikrai, atleiskite šitą didelę nuodėmę man. Net A. Vyšniauskas žegnojasi.
PIRMININKAS. Gerai. Reikia patikslinti jūsų balsavimą tikriausiai. Gerai, protokole bus pažymėta.
Dabar aš tą svarbiausią vakarinio posėdžio klausimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų palieku pačiai pabaigai. (Balsai salėje) Kaip visada, reikšmingiausi klausimai turi būti… Dabar balsuosime dėl kitų projektų ir paskutinis bus tas balsavimas.
16.25 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2533 (pateikimo tęsinys)
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2533. Pateikimas.
Balsavo 106: už – 54, prieš – 11, susilaikė 41. Pritarta. Fiksuojame, kaip pasiūlyta, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Visi sutariame. Ir, matau, G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atkreipiu dėmesį į Teisės departamento pastabą, kad būtina Vyriausybės išvada, ir aš jos taip pat prašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, atsižvelgę į Teisės departamento pastabą prašome Vyriausybės išvados.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, noriu priminti, kad Vyriausybė jau pasisakė, pagal Vyriausybės išvadą buvo ir paruošta. Dėkoju.
PIRMININKAS. Tai vis tiek, formaliai tai yra naujas pateikimas ir galbūt Vyriausybei čia bus paprasta pakartoti, jeigu dėl išvados jau viskas suderinta, bet turime jos paprašyti.
16.27 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 6, 8, 12 straipsnių ir jo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2622) (pateikimo tęsinys)
Kitas – Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių ir jo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2622.
Balsavo 107: už – 35, prieš – 21, susilaikė 51. Nepritarta. Balsuojame, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti.
Už – 54, prieš – 50. Šiandien visi taip geranoriškai nusiteikę, kad lieka galimybė tobulinti.
16.29 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2585 (pateikimo tęsinys)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2585 (dėl Bitininkų dienos). Pateikimas.
Už – 96, prieš – 2, susilaikė 5. Visi mylime bitininkus, pritarta po pateikimo. Pagrindinis būtų Švietimo ir mokslo komitetas, kaip visada, dėl tokių projektų. Siūloma svarstyti birželio mėnesį, kad dar šią vasarą bitininkai galėtų jau oficialiau švęsti.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-757(4) (pateikimo tęsinys)
Na ir pagaliau Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-757(4). Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 79: už – 8, prieš – 51, susilaikė 20.
P. Gražulio replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). Jūs išreiškėte didžiulį nepasitikėjimą G. Landsbergiu, taigi jo projektas. Jis 2 savaites nuolat kalbėjo apie priešlaikinius Seimo rinkimus. Jums laužė rankas ir kojas, jus, sakė, išmes iš partijos, jeigu jūs nebalsuosite. Kur jūsų rankos ir kojos?
Bet, antras dalykas, aš pasakiau, kad jūs mulkinate tautą, kad šis melas išlįs. Jeigu nebūčiau užregistravęs šito projekto, pusę metų ar metus dar būtume kalbėję apie pasileidimą. O dabar ką jūs šnekėsite, ką jūs meluosite tautai?! Tai visi esate melagiai. O kas meluoja, tas ir vagia.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, čia ne dėl G. Landsbergio projekto buvo balsuojama, o dėl jūsų, tad pasižiūrėkite, kiek turite palaikymo. O dėl to projekto, tikėkimės, gal bus balsavimas birželio 6 dieną. Tada galėsite komentuoti. O dabar A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš tikrai negaliu atsistebėti Petro naivumu. Tiki politikų žodžiu, o ypač G. Landsbergio.
PIRMININKAS. Gerai. Matau, kad dar vienas priklausomybę nuo konservatorių galintis įgyti atsiranda čia, Seime, tad tomis džiugiomis naujienomis turbūt galime ir… Teisingai, dabar reikia alternatyviai balsuoti, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti projektą.
Už – 30, prieš – 48, na, ką padarysi, gerbiamas Petrai, dauguma Seimo netiki, kad jūs tinkamai patobulinsite tą projektą. (Juokas salėje) Prašom, dar replika.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taigi ne aš, G. Landsbergis, sakė, tobulins. Ar jūs negirdite? Jurgi, G. Landsbergis! Aš tik įkūnijau tai, ką G. Landsbergis nuolat kalbėjo, kad reikia priešlaikinių Seimo rinkimų. Aš tik tą užregistravau, nieko daugiau.
PIRMININKAS. Tikrai dėl jūsų paskelbtų priklausomybių mes daug laiko sugaištame, kažką reikia daryti.
Baigiame šios dienos posėdį. Registracijos nebeskelbiu, nes ką tik balsavome. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.