Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IX (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 427

STENOGRAMA

 

2024 m. lapkričio 5 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS

 

 

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me lap­kri­čio 5 die­nos po­pie­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Pra­šo­me re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 57 Sei­mo na­riai.

 

Opo­zi­ci­nių Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frakcijos, Lie­tu­vos re­gio­nų par­ti­jos frak­ci­jos ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės dar­bo­tvarkė

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien po­pie­ti­nė dar­bo­tvarkė pra­si­de­da opo­zi­ci­nių Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos, Lie­tu­vos re­gio­nų par­ti­jos ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės dar­bo­tvarke.

 

14.01 val.

Dis­ku­si­ja „Vi­daus sau­gu­mo iš­šū­kiai“

 

Dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas yra dis­ku­si­ja „Vi­daus sau­gu­mo iš­šū­kiai“. Kvie­čiu į tri­bū­ną D. Ša­ka­lie­nę. (Bal­sas sa­lė­je) Ne, ji­nai tu­rė­tų bū­ti tri­bū­no­je.

 

Sei­mo na­rės Do­vi­lės Ša­ka­lie­nės kal­ba

 

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, apie iš­orės sau­gu­mo iš­šū­kius ne­ma­žai kal­ba­ma, bet šian­dien vi­daus sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos su­si­du­ria su nau­jais iš­šū­kiais ir nau­jo­mis pro­ble­mo­mis. Pa­teik­siu pa­vyz­dį, apie ku­rį šian­dien tur­būt la­bai ne­ma­žai kal­ba­ma.

Pa­vie­šin­ta, kad siun­tos su sprog­me­ni­mis, jos spro­go DHL san­dė­ly­je Leip­ci­ge, Vo­kie­ti­jo­je, at­ke­lia­vo iš Lie­tu­vos ir bu­vo pla­tes­nės Ru­si­jos hib­ri­di­nės ope­ra­ci­jos da­lis. Tai bu­vo Ru­si­jos ban­dy­mas tes­tuo­ti, kaip per­kel­ti sprog­me­nis iš vie­nos vals­ty­bės į ki­tas ir kaip pa­siek­ti, kad to­kie sprog­me­nys pa­kliū­tų į lėk­tu­vus, skren­dan­čius į Šiau­rės Ame­ri­ką. Sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos mus jau ku­rį lai­ką per­spė­jo, kad Ru­si­ja iš in­for­ma­ci­nių ata­kų per­ėjo prie ki­ne­ti­nių ope­ra­ci­jų. Tur­būt vi­si įsi­vaiz­duo­ja­me, ko­kį nau­ją iš­šū­kį tai ke­lia mū­sų vi­daus sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­joms ir ko­kio ly­gio ins­ti­tu­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo rei­kia už­kar­dant to­kias ata­kas. Tai vie­na iš su­dė­tin­gė­jan­čios ge­o­po­li­ti­nės si­tu­a­ci­jos iliust­ra­ci­jų.

Da­bar­ti­nia­me kon­teks­te stip­rios ir veiks­min­gos vi­daus sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos yra bū­ti­ny­bė, o ne pra­ban­ga. Mes tu­ri­me ma­ty­ti iš­šū­kius, kad ras­tu­me re­a­lius spren­di­mus. Daž­nai dis­ku­tuo­ja­me apie vals­ty­bės sau­gu­mą, tarp­tau­ti­nes stra­te­gi­jas, part­ne­rys­tes, gy­ny­bos pla­nus, ta­čiau ne­re­tai, rei­kia pri­pa­žin­ti, yra pa­mirš­ta­mi pa­rei­gū­nai, kas­dien dir­ban­tys itin ri­zi­kin­gą dar­bą. Už skai­čių ir ata­skai­tų mes pri­va­lo­me ma­ty­ti re­a­lius žmo­nes ir tar­ny­bas, ku­rių dar­bas per daž­nai lie­ka še­šė­ly­je, nors yra es­mi­nis už­tik­ri­nant mū­sų vals­ty­bės sta­bi­lu­mą ir sau­gu­mą.

To­dėl So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja ir ini­ci­ja­vo šią dis­ku­si­ją „Vi­daus sau­gu­mo iš­šū­kiai“, skir­tą už vi­daus ir na­cio­na­li­nį sau­gu­mą at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų pro­ble­moms ir bū­ti­niems po­ky­čiams ap­tar­ti. Tik­rai la­bai džiau­giuo­si ma­ty­da­ma to­kią gar­bin­gą drau­gi­ją: ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ro­rę N. Grun­s­kie­nę, ge­ne­ra­li­nį ko­mi­sa­rą A. Pau­laus­ką (jis pri­si­jungs nuo­to­liu), Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos va­dą V. Gra­baus­ką, Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rių R. Po­žė­lą, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos di­rek­to­rių L. Per­na­vą, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos di­rek­to­rių R. Kiš­kį, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos va­dą R. Liu­ba­je­vą, Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rę E. Gu­dzins­kai­tę, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių D. Žvi­ro­ną (jis taip pat pri­si­jungs nuo­to­liu), Va­do­vy­bės ap­sau­gos tar­ny­bos di­rek­to­rių R. Moc­ke­vi­čių ir Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ją V. Ma­žei­ką.

Ne­syk su ko­le­go­mis esa­me kal­bė­ję apie vi­są pro­ble­mų spek­trą, pa­vyz­džiui, apie fi­nan­sa­vi­mo ir dar­bo už­mo­kes­čio frag­men­tiš­ku­mą, nes tin­ka­mai ne­su­ba­lan­suo­ti fi­nan­si­niai asig­na­vi­mai ins­ti­tu­ci­joms pri­si­de­da prie ne­sta­bi­lu­mo, pa­rei­gū­nai ieš­ko ge­res­nių są­ly­gų ki­to­se struk­tū­ro­se, o tai da­ro nei­gia­mą po­vei­kį dar­buo­to­jų mo­ra­lei, efek­ty­vu­mui ir nau­jų ta­len­tų pri­trau­ki­mui. Pa­rei­gū­nų mig­ra­ci­ja, kai dar­buo­to­jai nuo­lat per­ei­na iš vie­nos tar­ny­bos į ki­tą, de­sta­bi­li­zuo­ja sau­gu­mo sis­te­mą. Kiek­vie­ną ins­ti­tu­ci­ją šian­dien dis­ku­si­jo­je kvie­čia­me pa­si­da­lin­ti la­bai tie­siai ir at­vi­rai sa­vo pa­tir­ti­mi ir įžval­go­mis, pri­sta­ty­ti esa­mus iš­šū­kius, pro­ble­mas ir pa­siū­ly­ti sa­vo ma­ty­mą, kaip už­tik­rin­ti vals­ty­bės sau­gu­mą ir sta­bi­lu­mą at­lie­piant jū­sų ins­ti­tu­ci­jų po­rei­kius.

Re­ziu­muo­da­ma sa­vo pa­si­sa­ky­mą, no­riu pa­teik­ti pa­siū­ly­mą dėl at­ei­ties: mums rei­kia tu­rė­ti re­gu­lia­rų for­ma­tą, kad ga­lė­tu­me kal­bė­ti su vi­sų už vi­daus ir na­cio­na­li­nį sau­gu­mą at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais, ves­ti at­vi­rą dia­lo­gą, ži­no­ti jū­sų po­rei­kius ir juos at­liep­ti pa­gal vals­ty­bės ga­li­my­bes. Tik per tie­sio­gi­nį dia­lo­gą ga­li­me spręs­ti pro­ble­mas, to­dėl no­ri­si nau­ją po­li­ti­nį cik­lą pra­dė­ti bū­tent taip. Mū­sų frak­ci­ja ra­gi­na ins­ti­tu­ci­jas ben­dra­dar­biau­ti ir kar­tu ieš­ko­ti spren­di­mų, ku­rie pa­ge­rin­tų pa­rei­gū­nų dar­bo są­ly­gas ir su­kur­tų tvir­tes­nę ir sau­ges­nę Lie­tu­vą vi­siems jos gy­ven­to­jams. Tik ma­ty­da­mi vi­są lau­ką ir jos są­ry­šius, ga­li­me pla­nuo­ti žings­nius tin­ka­ma lin­kme, kad vi­daus ins­ti­tu­ci­jų pa­jė­gu­mai ati­tik­tų ky­lan­čius iš­šū­kius ir su­teik­tų sau­gu­mo jaus­mą mū­sų pi­lie­čiams. No­ri­me ženg­ti į nau­ją po­li­ti­nį se­zo­ną kal­bė­da­mie­si ir gir­dė­da­mi. Kar­tu su­tau­py­siu lai­ko, nes no­rė­čiau, kad pa­rei­gū­nai jo tu­rė­tų kuo dau­giau.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gei D. Ša­ka­lie­nei. Kvie­čiu kal­bė­ti fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų… La­bai at­si­pra­šau, ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ro­rę N. Gruns­kie­nę.

 

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ro­rės Ni­dos Gruns­kie­nės kal­ba

 

N. GRUNSKIENĖ. La­ba die­na. Vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­dė­ko­ti už ga­li­my­bę da­ly­vau­ti šio­je dis­ku­si­jo­je ir kal­bė­ti apie mū­sų vals­ty­bei ge­riau­sius spren­di­mus, sis­te­mi­nius spren­di­mus, ku­rie bū­ti­ni sie­kiant už­tik­rin­ti mū­sų vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams sau­gią at­ei­tį ir pi­lie­čių sau­gu­mo po­rei­kius.

Jau il­gą lai­ką tiek ins­ti­tu­ci­niu lyg­me­niu, tiek vie­šai ban­dė­me at­kreip­ti dė­me­sį į prieš ke­le­tą me­tų pra­dė­tos ir vyk­do­mos vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mos trū­ku­mus. Bu­vo ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl bū­da­mi at­sa­kin­gi už itin svar­bią vals­ty­bei sri­tį, taip vė­lai su­ži­no­jo apie ren­gia­mą pro­jek­tą, ko­dėl bu­vo no­ri­ma ne­gir­dė­ti, kad pro­jek­to au­to­riai va­do­vau­ja­si klai­din­gais duo­me­ni­mis, to­dėl net ne­tu­ri ga­li­my­bės pri­im­ti tei­sin­gų sis­te­mi­nių spren­di­mų.

Tu­riu pa­sa­ky­ti ir tai, kad la­biau­siai žei­dė ne ma­te­ria­li­nė, ne ma­te­ria­li klau­si­mo da­lis, o ne­tei­sy­bės jaus­mas ir ban­dy­mas su­prie­šin­ti tar­pu­sa­vy­je tei­sin­gu­mo įgy­ven­di­ni­me da­ly­vau­jan­čius part­ne­rius. Ga­lop, kaip jums pui­kiai vi­siems ži­no­ma, bu­vo pri­im­ti spren­di­mai, ku­riais bent jau iš da­lies re­konst­ruo­tas bu­vęs teis­mų ir pro­ku­ra­tū­ros dar­bo už­mo­kes­čio nu­sta­ty­mo ba­lan­sas. Ar po šių spren­di­mų esa­me ra­mūs dėl sklan­daus vi­sos tei­sė­sau­gos sis­te­mos vei­ki­mo, dėl žmo­nių, Lie­tu­vos žmo­nių, sau­gu­mo? Ar pro­ku­ra­tū­rai da­bar ne­rū­pi, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jo­se ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta ty­rė­jų, kad tu­rin­tys ver­tin­gą pa­tir­tį po šios re­for­mos yra de­mo­ty­vuo­ti, iš­ei­na į pri­va­tų sek­to­rių ar blaš­ko­si tarp ins­ti­tu­ci­jų? Tik­rai ne. Tai sil­pni­na sis­te­mą ir vals­ty­bę, taip pra­ran­da­mos ne tik vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos į pro­fe­sio­na­lus, taip pra­ran­da­ma ins­ti­tu­ci­nė pa­tir­tis ir vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mas. Ant sta­lo jau yra to­kio su­dė­tin­gu­mo ir iš­skir­ti­nės svar­bos iki­teis­mi­nių ty­ri­mų, ku­rie at­ei­ty­je ne tik at­si­durs tei­sės stu­den­tų va­do­vė­liuo­se, bet ir, be abe­jo­nės, taps mū­sų is­to­ri­jos da­li­mi. Ar ga­lė­si­me jais džiaug­tis, ar Lie­tu­vos var­das tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je tuo­met skam­bės su pa­gar­ba ir pa­dė­ka? Ar teks pri­pa­žin­ti, kad ne­ga­lė­jo­me ko nors pa­da­ry­ti, kad ne­ga­lė­jo­me vis­ko pa­da­ry­ti, ko iš mū­sų bu­vo ti­kė­ta­si, pri­klau­so nuo spren­di­mų, ku­rie pri­ima­mi šian­dien.

To­dėl nau­do­da­ma­si pro­ga no­riu tik la­bai trum­pai už­si­min­ti apie, mū­sų ma­ny­mu, la­bai reikš­min­gus as­pek­tus, ku­rie tu­ri bū­ti bet ko­kios re­for­mos šio­je sri­ty­je kon­stan­ta. Re­for­mos, kad ir ko­kiais gra­žiais no­rais grin­džia­mos, kad ir ko­kias sis­te­mas ar pa­ko­pas nu­sta­tan­čios, ne­ga­li ig­no­ruo­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tos hie­rar­chi­jos tei­sin­gu­mo sis­te­mo­je. Ne­ga­li kon­struo­ti to­kių struk­tū­rų, ku­rio­se už žy­miai ma­žes­nę at­sa­ko­my­bę, siau­res­nį funk­ci­jų bei už­duo­čių lau­ką bū­tų nu­ma­ty­tas ge­ro­kai di­des­nis at­ly­gis iš biu­dže­to ar so­cia­li­nių bei ki­to­kių pri­vi­le­gi­jų pa­ke­tas.

Tu­ri­me iš­mok­ti pa­ste­bė­ti ir aiš­kiai įvar­din­ti, kad po­li­ti­niai spren­di­mai, ku­rie pro­jek­tuo­ja iš­skir­ti­nes są­ly­gas net ne ins­ti­tu­ci­niu lyg­me­niu, o tik at­ski­roms ins­ti­tu­ci­jos po­zi­ci­joms, kad ir ko­kios aukš­tos jos bū­tų, da­ro mū­sų vals­ty­bę la­biau pa­žei­džia­mą. Nes su­ku­ria la­bai ža­lin­gas prie­lai­das ma­ny­ti, kad to­kiais spren­di­mais sie­kia­ma ne efek­ty­ves­nio vals­ty­bės val­dy­mo, ne ra­cio­na­les­nio ri­bo­tų iš­tek­lių pa­skirs­ty­mo, bet gal­būt ge­res­nių san­ty­kių, pa­lan­kes­nių spren­di­mų ar bent jau ra­my­bės. Ar tai de­ra su gar­siai de­kla­ruo­ja­mais tarp­tau­ti­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais už­tik­rin­ti skaid­rų ir tik tei­se grįs­tą vals­ty­bės val­dy­mą?

Dar no­riu pa­brėž­ti, kad nu­si­kals­ta­mų vei­kų pre­ven­ci­ja ir švie­ti­mas ne­ga­li bū­ti do­mi­nuo­jan­čia pri­ori­te­ti­ne iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­ja. Ir to ne­ga­li­ma tei­sin­ti ty­rė­jų ar fi­nan­sa­vi­mo trū­ku­mu. Tai ne­pa­nei­gia jo­kios to­kios vi­suo­me­nės švie­ti­mo svar­bos, bet lanks­ti­nu­kai, ak­ci­jos, pos­tai so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ne­ga­li bū­ti pa­grin­di­ne pa­rei­gū­nų bei ty­rė­jų funk­ci­ja tuo me­tu, kai pa­gal­bos pa­pra­šę žmo­nės taip ir ne­su­lau­kia adek­va­čios re­ak­ci­jos į jų pirš­tu ba­k­s­no­ja­mus skau­du­lius.

Tai tik ke­lios įžval­gos, ku­rias, ti­kiuo­si, dar tu­rė­si­me ga­li­my­bę plė­to­ti, pil­dy­ti, ra­miai iš­dis­ku­tuo­ti ir ras­ti ge­riau­sią vals­ty­bei spren­di­mą. Ti­kiu to­kia ga­li­my­be, jei tik toks bus mū­sų vi­sų ben­dras tiks­las ir su­ta­ri­mas. Dar kar­tą dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ro­rei.

Į tri­bū­ną kvie­čiu Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos di­rek­to­rių R. Kiš­kį.

 

Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos di­rek­to­riaus Ro­lan­do Kiš­kio kal­ba

 

R. KIŠKIS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai. Aš tur­būt la­bai trum­pai, pa­si­žy­mė­jęs ke­lis da­ly­kus, su­si­ju­sius su Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba. Tar­ny­ba pa­žan­gą yra pa­da­riu­si per pas­ku­ti­nius ket­ve­rius–pen­ke­rius me­tus tik­rai ne­ma­žą. Fi­nan­sa­vi­mas per de­šimt me­tų yra pa­di­dė­jęs be­veik dvi­gu­bai, bet to ne­pa­kan­ka, ką tur­būt pa­mi­nės ir vi­si ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai.

Kal­bant gry­nai apie mū­sų tar­ny­bą, pri­ori­te­tas yra bū­tent fi­nan­si­niai nu­si­kal­ti­mai, ap­sau­gant vals­ty­bės, Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­tą, tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų įgy­ven­di­ni­mo prie­žiū­ra, pi­ni­gų plo­vi­mo pre­ven­ci­ja, ką pa­ro­do pas­ku­ti­niai ty­ri­mai. Tai su ši­tuo fi­nan­sa­vi­mu, kad ir pa­di­dė­ju­siu, ku­rį tu­ri­me, efek­ty­viai ga­li­me at­lik­ti, pri­ori­te­ti­za­vus veik­lą, tik pa­čius su­dė­tin­giau­sius ty­ri­mus. Jei­gu kal­bė­tu­me apie pi­ni­gų plo­vi­mą, apie prie­žiū­rą, apie pre­ven­ci­ją, tam tin­ka­mų re­sur­sų skir­ti kol kas ne­ga­li­me.

Pa­grin­di­nės pro­ble­mos (gal per­ei­siu). Pro­ble­mos tur­būt kaip ir vi­sų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų yra to­kios pa­čios – per­so­na­lo trū­ku­mas. Per­so­na­lo trū­ku­mą le­mia tur­būt ne­tin­ka­mas kon­ku­ren­cin­gu­mas su pri­va­čiu sek­to­riu­mi. Kal­bant apie mū­sų Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bą, mums sun­kiai se­ka­si kon­ku­ruo­ti, ypač su fi­nan­sų sek­to­riu­mi. Kai ku­rių ana­li­ti­kų ir kai ku­rių ty­rė­jų al­gos, dėl ko per­ei­na bū­tent į fi­nan­sų sek­to­rių, ki­tas fi­nan­sų įstai­gas, ski­ria­si dvi­gu­bai.

Ta­da iš kar­to su­si­du­ria­me su ki­ta pro­ble­ma, ku­ri tur­būt yra ta pa­ti vi­soms tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms, – nė­ra tin­ka­mos pa­rei­gū­nų pa­ren­gi­mo sis­te­mos, ypač vi­du­ri­nės gran­dies, kal­bant apie ty­rė­jus ar ana­li­ti­kus. Apie tai tu­rė­tu­me tur­būt in­ten­sy­viai gal­vo­ti ir kal­bė­ti. Vis dar yra ne­efek­ty­vi ben­dra in­for­ma­ci­nė sis­te­ma (ben­dra, aš tu­riu ome­ny­je, kal­bė­da­mas apie vi­sas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas), ku­rios prad­me­nys pra­si­dė­jo jau prieš ge­rus me­tus. Aš ti­kiuo­si, po me­tų dve­jų mes tą sis­te­mą tu­rė­si­me.

Pra­šy­mas tur­būt bū­tų nuo vi­sų ins­ti­tu­ci­jų, kad tas fi­nan­sa­vi­mas ir pa­lai­ky­mas bū­tų tin­ka­mas kiek­vie­nais me­tais, nes bū­tent ta­da ir bū­tų pro­ver­žis, jei­gu dirb­tu­me vie­no­je in­for­ma­ci­nė­je plat­for­mo­je.

Tur­būt tiek iš ma­nęs, grei­tai, kad ne­gai­šin­čiau lai­ko, kal­bant apie pro­ble­ma­ti­ką, ko pra­šė ger­bia­ma Sei­mo na­rė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam R. Kiš­kiui.

Kvie­čiu į tri­bū­ną Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rę E. Gu­dzins­kai­tę.

 

Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Eve­li­nos Gu­dzins­kai­tės kal­ba

 

E. GUDZINSKAITĖ. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji, dė­ko­ju už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti čia to­kiais svar­biais klau­si­mais. Bi­jau, kad kar­to­siu tą pa­tį. Esu įvar­di­ju­si ke­tu­rias pa­grin­di­nes pro­ble­mas, ku­rias šiuo me­tu ma­to­me.

Pra­dė­siu nuo ge­ros ži­nu­tės. Džiau­giuo­si, kad jau šiuo me­tu ne­rei­kia įro­di­nė­ti, jog mi­g­ra­ci­jos val­dy­mas yra to­kia pa­ti svar­bi funk­ci­ja kaip ir vie­šo­sios tvar­kos už­tik­ri­ni­mas. Ta­čiau, ži­no­ma, iš­lie­ka ne­ma­žai pro­ble­mų, ku­rios su­si­klos­tė per de­šimt­me­čius ir bu­vo spren­džia­mos tik­tai iš da­lies.

Iš jų pa­grin­di­nės ke­tu­rios yra to­kios. Pir­mo­ji, ži­no­ma, yra fi­nan­sa­vi­mo sto­ka, ku­rią mes ma­to­me ir vi­sos įstai­gos ma­to. Ne­pai­sant to, kad per pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus de­par­ta­men­to dar­bo už­mo­kes­čio fon­das pa­dau­gė­jo dvi­gu­bai, mes su to­kiu fi­nan­sa­vi­mu ga­li­me tik bėg­ti vie­to­je, kad su­spė­tu­me kar­tu su in­flia­ci­ja ir su tuo, kad ne­nu­si­ris­tu­me į pa­raš­tes ir vi­siš­kai pra­ras­tu­me dar­buo­to­jus. Dėl to nuo­la­tos ten­ka pra­šy­ti pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo. Dė­ko­ju už tai, kad pa­lai­ko­te ma­no pra­šy­mus, nes Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas iš­lie­ka do­no­ras – tai yra spe­cia­lis­tų kal­vė ki­toms tar­ny­boms. Šiuo me­tu am­žiaus vi­dur­kis Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te yra 47 me­tai ir sun­ku pri­sik­vies­ti jau­ni­mą, kad pa­keis­tų. Jei­gu si­tu­a­ci­ja ne­si­keis, po pen­ke­rių me­tų 10 % pa­čių ver­tin­giau­sių spe­cia­lis­tų bus iš­ėję į pen­si­ją ar bus la­bai ar­ti pen­si­nio am­žiaus, o kas juos pa­keis? Šiek tiek ne­ra­mu, ar tas jau­ni­mas iš­si­lai­kys, kad juos pa­keis­tų.

Be dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio la­bai svar­bu iš­lai­ky­ti fi­nan­sa­vi­mą kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti, nes spe­cia­lis­tų funk­ci­jos rei­ka­lau­ja su­dė­tin­gų psi­cho­lo­gi­nių ty­ri­mo ži­nių. Bū­ti­na ne­pa­mirš­ti fi­nan­sa­vi­mo in­for­ma­ci­nių sis­te­mų ry­šiams pa­lai­ky­ti.

Kal­bė­da­mi apie tai, ką da­ry­ti, aiš­ku, su­pran­ta­me, kad biu­dže­tas nė­ra gu­mi­nis, tu ne­ga­li pa­ten­kin­ti vi­sų po­rei­kių. Dėl to la­bai svar­bu yra pri­ori­te­ti­zuo­ti ir pri­ori­te­ti­zuo­ti aukš­čiau­siu po­li­ti­niu lyg­me­niu. Pa­gal tuos pri­ori­te­tus ta­da įstai­gos ži­no­tų, ku­rios funk­ci­jos šiuo me­tu yra svar­biau­sios, o ku­rias pa­kan­ka tik­tai pa­lai­ky­ti.

Taip pat svar­bu yra tęs­ti ben­drų sis­te­mų, in­for­ma­ci­nių sis­te­mų plėt­rą, jung­ti­nį pa­nau­do­ji­mą. Pa­vyz­džiui, ge­ras pa­vyz­dys yra Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros šiuo me­tu ku­ria­ma Vals­ty­bės duo­me­nų val­dy­se­nos in­for­ma­ci­nė sis­te­ma Vals­ty­bės duo­me­nų eže­ras. Ati­tin­ka­mai bū­tų ga­li­ma jung­ti ir nau­do­ti ben­drus spren­di­mus bio­met­ri­niams duo­me­nims tik­rin­ti, ką at­lie­ka tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, as­mens ta­pa­ty­bei nu­sta­ty­ti, do­ku­men­tams tir­ti ir pa­na­šiai.

Na, ir ar­ti­miau­sias iš­šū­kis, tai yra 2026 me­tais mū­sų lau­kian­tis pa­si­ren­gi­mas Mig­ra­ci­jos ir prie­globs­čio pak­to įgy­ven­di­ni­mui, kur aš vėl bū­siu pri­vers­ta at­ei­ti ir pra­šy­ti dar pa­pil­do­mų 3 mln. vien tik Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tui, kad mes ga­lė­tu­me tin­ka­mai įgy­ven­din­ti Mig­ra­ci­jos ir prie­globs­čio pak­tą.

An­tra pro­ble­ma, tai yra nuo­lat kei­čia­mi veik­los pri­ori­te­tai ir tei­sės ak­tai. Mums ypač svar­bus yra Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mas ir per ket­ve­rius me­tus jis bu­vo keis­tas 18 kar­tų. Pri­si­tai­ky­ti prie nuo­la­ti­nių įsta­ty­mo po­ky­čių vėl­gi rei­kia skir­ti daug daug re­sur­sų. Mums bū­tų daug ge­riau, jei­gu veik­los pri­ori­te­tai bū­tų nu­sta­to­mi il­ges­niam pe­ri­odui, pa­vyz­džiui, su­sie­jant juos su bū­si­mu tri­me­čiu biu­dže­tu. Sie­jant tuos pri­ori­te­tus bū­tų ga­li­ma efek­ty­viau ir la­biau prog­no­zuo­ja­mai pa­skirs­ty­ti re­sur­sus.

Tre­čia ben­dra pro­ble­ma yra de­mo­gra­finė. Pi­lie­čių, Lie­tu­vos pi­lie­čių, kor­pu­sas ma­žė­ja. Tai­gi, bus vis su­dė­tin­giau už­pil­dy­ti ne­už­pil­dy­tas dar­bo vie­tas ir mes tu­rė­si­me spręs­ti, ką da­ry­si­me: ar dar­bin­si­me už­sie­nie­čius, gal­būt ne, ar tu­rė­si­me ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­jas ir ben­drą­sias funk­ci­jas. Pa­vyz­džiui, da­bar kiek­vie­na įstai­ga tu­ri pa­ti tu­rė­ti duo­me­nų ap­sau­gos pa­rei­gū­ną, už ki­ber­ne­ti­nę sau­gą at­sa­kin­gus as­me­nis ir taip to­liau. Gal­būt yra ga­li­my­bė su­jung­ti tų funk­ci­jų vyk­dy­mą ar­ba telk­ti re­sur­sus.

Kar­tais su­dė­tin­gas by­las pa­de­da tir­ti jung­ti­nės dar­bo gru­pės. Pa­vyz­džiui, mū­sų sri­ty­je ben­dras dar­bas su FNTT, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tu, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tu, Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, Dar­bo ins­pek­ci­ja leis­tų efek­ty­viau tir­ti by­las. Da­bar tai su­dė­tin­ga, sun­kiai įma­no­ma nuo­lat da­ry­ti to­dėl, kad įstai­gų pri­ori­te­tai ir ri­bo­ti iš­tek­liai to ne­lei­džia da­ry­ti nuo­la­tos.

Pas­ku­ti­nė pro­ble­ma, ku­rią no­rė­čiau įvar­din­ti, yra per­tek­li­nė veik­los kon­tro­lė. Vien tik Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to spren­di­mus tik­ri­na, na, ži­no­ma, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, bet ir žmo­gaus tei­sių kon­tro­lie­rius, vai­ko tei­sių kon­tro­lie­rius, ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus, Vals­ty­bi­nė duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja, at­ski­ri Sei­mo ko­mi­te­tai, Jung­ti­nių Tau­tų vy­riau­sių­jų pa­bė­gė­lių ko­mi­sa­rų at­sto­vai. Be to, nuo­lat ren­gia­mos tvar­kos, reg­la­men­tai, ku­rie tie­siog kiek­vie­ną veiks­mą įsprau­džia į la­bai griež­tus rė­mus. Nors Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jas bū­tų ini­cia­ty­vus ir kū­ry­biš­kai spręs­tų pro­ble­mas, ta­čiau kon­tro­lės apa­ra­tas yra toks mil­ži­niš­kas, kad už­mu­ša bet ko­kią ini­cia­ty­vą. Tai­gi iš­ties rei­kė­tų ge­rin­ti tei­sė­kū­rą, ma­žin­ti per­tek­li­nį veik­los reg­la­men­ta­vi­mą ir su­teik­ti dau­giau veik­los lais­vės ir pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nais ir vals­ty­bės tar­nau­to­jais. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū E. Gu­dzins­kai­tei. Kvie­čiu Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių D. Žvi­ro­ną. Nuo­to­li­niu bū­du.

 

Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Da­riaus Žvi­ro­no kal­ba (nuo­to­li­niu bū­du)

 

D. ŽVIRONAS. La­ba die­na. Dė­kui už su­teik­tą žo­dį. Tik­rai ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis mui­ti­nė­je iš­au­go virš 40 %. Bu­vo­me tarp sta­tu­ti­nių įstai­gų pas­ku­ti­niai, da­bar esa­me plius mi­nus kon­ku­ren­cin­gi su Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba, po­li­ci­ja, ki­to­mis tar­ny­bo­mis. Tik­rai iš­li­po­me iš duo­bės. Ta­čiau, kaip mi­nė­jo ir ko­le­gos, ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad vis­kas ge­rai, su­sto­ti prie to, ką tu­ri­me, nes vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­je au­ga po 50 % kas­met, tu­ri­me kon­ku­ruo­ti ir su vie­šuo­ju sek­to­riu­mi. Tik­rai tu­ri­me ir tų pa­pil­do­mų funk­ci­jų. Ki­tais me­tais grei­čiau­siai bus pri­im­ti spren­di­mai dėl sank­ci­jų apė­ji­mo kri­mi­na­li­za­vi­mo. Kal­bu apie pa­pil­do­mus 2 tūkst. iki­teis­mi­nių ty­ri­mų, jei tie spren­di­mai bus pri­im­ti. Lė­šų po­rei­kis yra pa­teik­tas. Ma­nau, vis­kas eis sin­chro­niš­kai ir pro­ble­mų dėl to ne­bus.

Ko mums trūks­ta? Tik­rai to su­pra­ti­mo, kad mes esa­me ne vie­ni, mes esa­me vi­daus tar­ny­bos sta­tu­ti­nių įstai­gų šei­mo­je, iš­vis Lie­tu­vos sta­tu­ti­nių įstai­gų šei­mo­je. Dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti vie­no­da ar ar­ti­ma vie­no­dai, tai yra sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti vie­na. Šian­dien pri­ima­mi at­ski­ri spren­di­mai pa­rem­ti vie­ną ar ki­tą ins­ti­tu­ci­ją nė­ra sis­te­miš­kai tva­rūs. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien dar­bo už­mo­kes­tis mui­ti­nė­je yra nyks­ta­mai ma­žas, ta­čiau kiek­vie­nas mui­ti­nin­kas, įskai­tant ir ma­ne, sva­jo­ja tap­ti apy­lin­kės pro­ku­ro­ru, nes tai yra daug aukš­tes­nės pa­rei­gos. Ar tai yra ge­rai, ar tai yra blo­gai, tik­rai ne­ko­men­tuo­siu.

Grįž­tu prie to, kad tik­rai kvies­čiau ger­bia­mus Sei­mo na­rius, pri­imant vie­nus ar ki­tus spren­di­mus dėl sta­tu­ti­nių įstai­gų dar­bo už­mo­kes­čio, žiū­rė­ti, kad tai bū­tų sis­te­mi­niai spren­di­mai. Ne at­ski­rų įstai­gų po­rei­kių ten­ki­ni­mas, bet vi­sų sta­tu­ti­nių įstai­gų po­rei­kių ten­ki­ni­mas. Mū­sų tiks­las tik­rai nė­ra kon­ku­ruo­ti tar­pu­sa­vy­je dėl vie­no ar ki­to pa­rei­gū­no. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam D. Žvi­ro­nui. Kvie­čiu pri­si­jung­ti po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nį ko­mi­sa­rą A. Pau­laus­ką.

 

Po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro Arū­no Pau­laus­ko kal­ba (nuo­to­li­niu bū­du)

 

A. PAULAUSKAS. Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai. La­bai ačiū už šią ini­cia­ty­vą ir už dis­ku­si­ją, ku­rio­je iš­ke­lia­mas tik­rai be ga­lo svar­bus klau­si­mas. Čia tur­būt kal­ba­me apie vi­sas pro­ble­mas, ne tik fi­nan­si­nes, bet ir ki­tas. At­sto­vau­da­mas po­li­ci­jai no­riu pa­sa­ky­ti, kad vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų, ži­no­ma, yra va­di­na­ma­sis pa­rei­gū­nų ne­kom­plek­tas, tai yra di­džiu­lis pa­rei­gū­nų trū­ku­mas. Kaip ži­no­me, šiuo me­tu vi­sai Lie­tu­vos po­li­ci­jai trūks­ta apie 1,5 tūkst. pa­rei­gū­nų. Ir čia tur­būt yra ne tik fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­ma. Pro­ble­ma, kad mes ne­ge­ba­me pri­trauk­ti tų nau­jų pa­rei­gū­nų. Čia gal­būt ir de­mo­gra­fija kaž­kiek yra kal­ta, bet tur­būt yra ir ki­tų prie­žas­čių. Ma­no kar­tos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, tur­būt net ir jau­nes­ni dar pri­si­me­na, kaip Po­li­ci­jos aka­de­mi­ja, ku­ri vė­liau trans­for­muo­ta į My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tą, kiek­vie­nais me­tais iš­leis­da­vo į gy­ve­ni­mą po 200–300 pa­reng­tų ba­ka­lau­rų spe­cia­li­zuo­tai po­li­ci­jai ir ke­lias de­šim­tis ma­gist­rų, ku­rie la­bai na­tū­ra­liai įsi­lie­da­vo į tų pa­čių ty­rė­jų gre­tas ir tik­rai ge­bė­jo ko­ky­biš­kai tir­ti nu­si­kal­ti­mus ir at­lik­ti sa­vo dar­bą. Šian­dien gi mes šios sis­te­mos, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, ne­be­tu­ri­me ir ten­ki­na­mės tik Lie­tu­vos po­li­ci­jos mo­kyk­la kaip pro­fe­si­nio ug­dy­mo ins­ti­tu­ci­ja, o My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas, ku­ris il­gus me­tus bu­vo ta mū­sų pro­fe­si­jos kal­vė, de­ja, šian­dien ne­at­lie­pia vi­sų rei­ka­la­vi­mų. Tai tik­rai yra di­džiu­lis, ma­tyt, ar­ti­miau­sios at­ei­ties iš­šū­kis sės­ti su uni­ver­si­te­to va­do­vy­be ir ieš­ko­ti bū­do, kaip vis­gi pri­trauk­ti stu­di­juo­ti į uni­ver­si­te­tą jau­ni­mą, kad jis vė­liau na­tū­ra­liai įsi­lie­tų į po­li­ci­jos, gal­būt ir ki­tų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų gre­tas. Da­bar­ti­nis pa­sau­lis ir da­bar­ti­niai iš­šū­kiai iš es­mės rei­ka­lau­ja to, kad jau pat­ru­liniame au­to­mo­bi­ly­je sė­dė­tų tei­sės ba­ka­lau­ras, bai­gęs po­li­ci­jos veik­lą, nes veik­la yra be ga­lo su­dė­tin­ga. Čia tik­rai pri­tar­siu ir ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ro­rės kri­ti­kai, kad tur­būt nu­si­kal­ti­mo iš­aiš­ki­ni­mo sėk­mė pri­klau­so ne vien tik nuo ty­rė­jo, ku­ris at­liks vė­liau pro­ce­si­nius veiks­mus, bet nuo to pir­mo­jo eki­pa­žo, pir­mų­jų pa­rei­gū­nų pro­fe­sio­na­lu­mo, ku­rie at­vyks į įvy­kio vie­tą ir ge­bės tin­ka­mai jo­je dirb­ti, o tai rei­ka­lau­ja be ga­lo aukš­tų kom­pe­ten­ci­jų. Ma­tyt, čia bu­vo nu­kryp­ta į šo­ną, orien­tuo­jan­tis tik į pro­fe­si­nį mo­ky­mą, tai tik­rai prie to reiks dirb­ti. Kai ben­drau­ja­me su už­sie­nio ko­le­go­mis, jie be ga­lo ste­bi­si, kai mes sa­ko­me, kad jei­gu Lie­tu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas no­ri įgy­ti aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, daž­nu at­ve­ju jis pri­va­lo pats su­­mo­kė­ti už sa­vo aukš­tą­jį moks­lą. Vi­si gūž­čio­ja pe­čiais, nie­kas ne­su­pran­ta, kaip tai ga­li vyk­ti. Ir­gi vie­na iš to­kių prie­mo­nių vėl pri­trauk­ti nau­jų žmo­nių tai yra vis dėl­to už­tik­ri­ni­mas vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo jų auk­š­to­jo moks­lo stu­di­joms.

Vėl­gi yra be ga­lo svar­bu esa­mų pa­rei­gū­nų iš­lai­ky­mas. Dar kol kas tu­ri­me ne­ma­žą bū­rį pa­ty­ru­sių pa­rei­gū­nų. Gal­būt jau su­ei­na pen­si­nis am­žius, ir jau tik­rai 40 % Lie­tu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ga­li kad ir šian­dien pa­lik­ti tar­ny­bą iš­ei­da­mi į at­sar­gą. Čia vėl­gi tu­ri­me ieš­ko­ti bū­dų, kaip na­tū­ra­liai iš­lai­ky­ti (aš tai va­di­nu taip) šiuos pa­rei­gū­nus, ne per prie­var­tą, ne­pra­tęs­da­mi tie­siog pen­si­nio am­žiaus, nu­kel­da­mi ko­kias nors ri­bas, o tie­siog su­in­te­re­suo­da­mi tuos pa­rei­gū­nus tar­nau­ti il­gus me­tus, kad ir iki 60 me­tų ar 65 me­tų, po­li­ci­jo­je, kas yra vi­sos tur­būt Va­ka­rų Eu­ro­pos ten­den­ci­ja. De­ja, vi­suo­me­nė se­nė­ja, po­li­ci­ja ly­giai taip pat ir­gi pa­ma­žu tam­pa vis bran­des­nė. Čia pra­šo­si tas es­tiš­ka­sis mo­de­lis (šian­dien ir­gi kal­bė­jau su Es­ti­jos ge­ne­ra­li­niu ko­mi­sa­ru, ku­ris yra pri­sta­tęs sa­vo mo­de­lį), kai su­lau­kęs 50 me­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas pra­de­da gau­ti ir pen­si­ją, ku­ri jam pri­klau­so kaip pa­rei­gū­nui, o tęs­da­mas tar­ny­bą jis gau­na ir at­ly­gi­ni­mą. Tai yra tik­rai be ga­lo efek­ty­vi mo­ty­va­ci­nė prie­mo­nė, ku­ri su­in­te­re­suo­tų esa­mus pa­rei­gū­nus tar­nau­ti il­gus me­tus, o tam, ži­nia, rei­kia iš­sau­go­ti ge­rą svei­ka­tą ir ge­rą fi­zi­nę for­mą, ir pa­na­šiai. Tik­rai čia dar tur­būt lau­kia di­džiu­lės in­ves­ti­ci­jos į tai.

Vis­gi per­ei­nu prie biu­dže­to. Taip, tur­būt po­li­ci­jos biu­dže­tas taip pat au­go me­tų me­tus, bet šian­dien tur­būt tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad tas au­gi­mas ne­at­lie­pė ir ne­spė­jo su laik­me­čiu. De­ja, mes šian­dien dau­ge­ly­je sri­čių at­si­lie­ka­me. Jei­gu jūs man lei­si­te, aš no­rė­čiau tie­siog pa­de­mon­s­t­ruo­ti vie­ną vie­nin­te­lę skaid­rę, ku­rią tu­riu pa­ren­gęs. Ti­kiuo­si, kad jūs ją ma­to­te ek­ra­nuo­se. Tai Eu­ros­ta­to duo­me­nys apie vi­sos tei­sė­sau­gos fi­nan­sa­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je dy­dį. Yra pa­ly­gi­na­mos vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Šen­ge­no aso­ci­juo­tos ša­lys. Ką mes ma­to­me? Tai yra pa­ly­gi­ni­mas su ben­druo­ju vi­daus pro­duk­tu, kiek pro­cen­tų yra ski­ria­ma vi­daus sau­gu­mui ir tei­sin­gu­mo už­tik­ri­ni­mui kiek­vie­no­je vals­ty­bė­je. Tam­siai mė­ly­na spal­va, ma­to­me, tai yra bū­tent po­li­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jų fi­nan­sa­vi­mas. Ir ma­to­te du rau­do­nus brūkš­nius. Vir­šu­ti­nis rau­do­nas brūkš­nys ro­do Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį, apa­ti­nis – Lie­tu­vos po­li­ci­jos fi­nan­sa­vi­mą. Po­li­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je vi­dur­kis yra maž­daug 0,9 BVP, kaž­kur yra dau­giau, kaž­kur šiek tiek ma­žiau, o Lie­tu­vos po­li­ci­jos fi­nan­sa­vi­mas su­da­ro 0,4 BVP. Jei­gu mes pa­siek­tu­me bent jau Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį, va­di­na­si, Lie­tu­vos po­li­ci­jos fi­nan­sa­vi­mas nuo 350 mln. eu­rų tu­rė­tų di­dė­ti iki 700 mln. eu­rų, tai yra dvi­gu­bai. Šian­dien tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad vis­gi po­li­ci­ja ope­ruo­ja su 50 % biu­dže­to nuo to Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, ku­rį tu­ri ki­tos vals­ty­bės. Ben­drau­jant su ko­le­go­mis vėl­gi iš to pa­ties už­sie­nio, kai jie lan­ko­si pas mus, jie tik­rai daž­nu at­ve­ju yra la­bai nu­ste­bę dėl po­li­ci­jos ap­rū­pi­ni­mo au­to­mo­bi­liais, pa­tal­po­mis, uni­for­ma, eki­puo­te ir pa­na­šiai – šio­je sri­ty­je mes ne­at­si­lie­ka­me nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos, bet, kal­bant apie po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų at­ly­gi­ni­mus, tai yra ta sri­tis, ku­ri mus tik­rai smuk­do že­myn, ir tai tie­siog ro­do ši ofi­cia­li Eu­ro­pos Są­jun­gos sta­tis­ti­ka.

Tik­rai dar kar­tą no­rė­jau pa­dė­ko­ti už ga­li­my­bę pa­si­da­lin­ti sa­vo min­ti­mis. Ką gi, ti­ki­mės, kad ši dis­ku­si­ja ne­bus tik dis­ku­si­ja, bet gal­būt pa­dės tam tik­rus pa­grin­dus ir tam tik­riems at­ei­ties po­li­ti­niams spren­di­mams. Ir tik­rai pri­ta­riu min­čiai, kad į vi­są tei­sė­sau­gos sek­to­rių tu­ri bū­ti stra­te­giš­kai žiū­ri­ma kaip į vie­ną vie­ne­tą, ir tu­ri­me už­kirs­ti ke­lią tam, kad dėl 100 ar 150 eu­rų skir­tu­mo pa­rei­gū­nai ne­bė­gio­tų iš vie­nos tar­ny­bos į ki­tą, o tar­ny­bos tu­rė­tų kon­ku­ruo­ti ge­ra at­mo­sfe­ra, įdo­miu dar­bu ir ki­to­kiu pri­trau­ki­mu į sa­vo tar­ny­bas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam A. Pau­laus­kui.

Kvie­čiu kal­bė­ti Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rių R. Po­žė­lą.

 

Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Re­na­to Po­žė­los kalba

 

R. POŽĖLA. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų, la­bai ačiū už ši­tą ini­cia­ty­vą bū­ti čia ir žiū­rint vie­ni ki­tiems į akis kal­bė­ti ne tik apie mū­sų nu­veik­tus ge­rus dar­bus, bet ir apie pro­ble­ma­ti­ką ir mū­sų lū­kes­čius. Šian­dien ypač no­riu pa­dė­ko­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui. Ačiū, pir­mi­nin­ke, už šian­dien pa­gar­sin­tą spren­di­mą dėl pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo ins­ti­tu­ci­joms, tarp jų ir mums. Jei­gu ši­toks spren­di­mas, kaip sa­kant, iš­vys die­nos švie­są, tai ei­li­nis pra­de­dan­ty­sis ug­nia­ge­sys gel­bė­to­jas vie­toj 912 eu­rų mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo į ran­kas šian­dien gaus 1 tūkst. 112.

Tik­rai šian­dien mū­sų tar­ny­bos yra pa­ti­ki­mos ir lo­ja­lios mū­sų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, tai ro­do mū­sų dar­bai, ypač kri­zi­nių si­tu­a­ci­jų me­tu, tai iliust­ruo­ja ir gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas, ku­ris tik­rai, na, nė­ra avan­si­nis. Ko mes ti­ki­mės šiuo lai­ko­tar­piu, kai for­muo­ja­ma nau­ja po­li­ti­nė val­džia, nau­ja Vy­riau­sy­bė, nau­ja dau­gu­ma? Be abe­jo, ti­ki­mės rei­ka­lin­gų dar­bų tęs­ti­nu­mo, rei­ka­lin­gų nau­jo­vių die­gi­mo ir, aiš­ku, Uk­rai­nos ka­ro iš­mok­tų pa­mo­kų įgy­ven­di­ni­mo.

Vėl­gi, jei kal­ba­me apie ši­tą lai­ko­tar­pį, su­vo­kia­me, kad vie­nas iš pir­mų­jų be­si­for­muo­jan­čios Vy­riau­sy­bės dar­bų yra pri­im­ti la­bai svar­bų do­ku­men­tą – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Mie­li ko­le­gos, mes esa­me eks­per­tai tam, kad pa­dė­tu­me su­for­muo­ti ši­tą pro­gra­mą, bū­tent pa­dė­tu­me įra­šy­ti tam tik­rus vals­ty­bei bū­ti­nus at­lik­ti dar­bus, sie­kiant už­tik­rin­ti vie­šą­jį sau­gu­mą. Jei­gu kreip­si­tės, tik­rai at­ei­si­me į pa­gal­bą.

Ki­tas gi, ma­tyt, ir­gi la­bai svar­bus stra­te­gi­nis do­ku­men­tas, apie ku­rį jau il­gą lai­ką yra dis­ku­tuo­ja­ma ir kal­ba­ma, tai yra Vie­šo­jo sau­gu­mo plėt­ros pro­gra­ma, ar­ba stra­te­gi­ja. Ko­le­ga A. Ston­čai­tis tik­rai at­si­me­na 2008 me­tus, ban­dy­mą su­kur­ti Po­li­ci­jos plėt­ros pro­gra­mą. Ta pro­gra­ma tar­si jau ir bu­vo su­kur­ta, ir be­veik pa­leis­ta, bet trū­ko vie­nos es­mi­nės smul­kme­nos – ji ne­bu­vo fi­nan­siš­kai pa­deng­ta.

Ma­no įsi­vaiz­da­vi­mas bū­tų toks, kad tai tu­rė­tų bū­ti pa­čių svar­biau­sių stra­te­gi­nių ins­ti­tu­ci­jų dar­bų ap­ra­šy­mas, nu­ma­tant tiems dar­bams fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius ir kon­kre­čius fi­nan­sa­vi­mo skai­čius. Tai ga­lė­tų bū­ti ben­dri ins­ti­tu­ci­jų po­rei­kiai. Pa­vyz­džiui, toks po­rei­kis kaip ka­ri­nis stan­dar­tas. Ne tik gin­kluo­to­sioms pa­jė­goms pri­klau­san­čios ins­ti­tu­ci­jos tu­ri po­rei­kį bū­ti ap­rū­pin­tos pa­gal ka­ri­nio stan­dar­to mo­de­lį, ta­čiau ir to­kios tar­ny­bos kaip Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas. Taip pat šia­me do­ku­men­te ga­lė­tų bū­ti, aiš­ku, ir ins­ti­tu­ci­jų kon­kre­tūs po­rei­kiai. Be to, šia­me do­ku­men­te ga­lė­tų bū­ti to­kios prie­mo­nės, ku­rios ska­tin­tų ins­ti­tu­ci­jų ma­te­ria­li­nį, tech­no­lo­gi­nį vys­ty­mą­si, jų mo­der­ni­za­ci­ją, orių dar­bo są­ly­gų kū­ri­mą.

Fi­nan­si­niai rei­ka­lai. Kaip mi­nė­jau, iš tik­rų­jų PAGD’as yra tur­būt vie­na pras­čiau­siai ma­te­ria­liai ap­rū­pin­tų ins­ti­tu­ci­jų mū­sų ša­ly­je. Ir, kaip mi­nė­jau, mū­sų star­ti­nė pra­džia, mū­sų star­tas yra 912 eu­rų. PAGD’o dar­buo­to­jo vi­dur­kis yra mi­nus 3 % nuo ša­lies vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­je yra 1 tūkst. 352 eu­rai. Iš tik­rų­jų mū­sų pa­siū­ly­mas, gal­būt mes esa­me gir­dė­ję – sie­tis prie įvai­rių skai­čių, „Pro­gra­ma 1000“, da­bar esa­me gir­dė­ję ki­tus skai­čius, ta­čiau, ma­tyt, bū­tų tik­rai ob­jek­ty­vu, jei­gu pra­de­dan­ty­sis sta­tu­ti­nis dar­buo­to­jas vis dėl­to gau­tų vi­du­ti­nį ša­lies dar­bo už­mo­kes­tį ir nuo ši­to pa­grin­do bū­tų sta­to­ma fi­nan­si­nė pi­ra­mi­dė. Iš tik­rų­jų taip mes iš­veng­tu­me, kaip ir ko­le­ga A. Pau­laus­kas sa­kė, ne­rei­ka­lin­gos kon­ku­ren­ci­jos ir pa­rei­gū­nų tam­py­mo iš vie­nos tar­ny­bos į ki­tą.

Ki­tas la­bai svar­bus da­ly­kas, tas ir­gi bu­vo pa­mi­nė­ta, kaip iš­lai­ky­ti žmo­nes, la­biau­siai pa­ty­ru­sius, ku­rie šian­dien, kar­tais ne­su­lau­kę pen­si­nio am­žiaus, iš­ei­na į pen­si­ją. Su­si­ran­da pa­na­šų dar­bą, gau­na pa­na­šų at­ly­gį kaip tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­je, plius gau­na pen­si­ją ir sum­ma sum­ma­rum iš­lo­šia. Tai ir­gi bū­tų ma­ty­mas, kad as­me­niui, tar­na­vu­siam maž­daug 20 me­tų, bū­tų nu­sta­to­mas žen­kliai aukš­tes­nis ko­e­fi­cien­tas ir, au­gant jo tar­nys­tei vals­ty­bei, tas ko­e­fi­cien­tas vis di­dė­tų. Taip mes žmo­gų ap­sau­go­tu­me nuo pa­gun­dų pa­lik­ti mū­sų tar­ny­bas.

Dar vie­nas la­bai svar­bus da­ly­kas yra pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mas. Tai yra jau­nų žmo­nių pro­ble­ma. Iš tik­rų­jų, esant šiai Vy­riau­sy­bei bu­vo pa­da­ry­tas vie­nas ge­ras žings­nis, tai yra but­pi­ni­giai, žen­kliai pa­di­din­ti but­pi­ni­giai, ta­čiau ša­lia to tu­ri bū­ti ir al­ter­na­ty­va žmo­nėms – pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mas. Tai ir­gi pri­riš­tų, ypač jau­ną žmo­gų, prie sta­tu­ti­nių tar­ny­bų.

Mū­sų tar­ny­boms rei­ka­lin­ga al­ma ma­ter – mo­ky­mo įstai­ga, ku­ri su­teik­tų ko­le­gi­nes stu­di­jas. Tai ak­tu­a­lu po­li­ci­jai, tai ak­tu­a­lu Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai, tai ak­tu­a­lu ir mū­sų tar­ny­bai. De­ja, pir­mi­nis pa­ren­gi­mas, o pas­kui pra­si­de­da jau­nų žmo­nių džia­za­vi­mas, kur įgy­ti ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą, ku­ris leis­tų da­ry­ti kar­je­rą. To­dėl tik­rai ma­ty­mas, įsi­vaiz­da­vi­mas – vėl grįž­ti prie vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos ko­le­gi­jos kū­ri­mo, su­glaus­ti pe­čius ir pa­ga­liau ši­tą dar­bą pa­da­ry­ti.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas, tai yra gry­nai mū­sų pro­ble­ma­ti­ka, kaip mi­nė­jau, iš tik­rų­jų esa­me la­bai su­dė­tin­go­je fi­nan­si­nė­je si­tu­a­ci­jo­je ir ki­tų me­tų mū­sų po­rei­kis – 40 mln. prie to, ką tu­ri­me. Ta­čiau tu­ri­me vi­siš­kai ne­su­pran­ta­mą si­tu­a­ci­ją, kai do­ta­ci­jų for­ma mes gau­na­me ket­vir­ta­da­lį sa­vo biu­dže­to, ku­ris iš­ke­liau­ja į sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­čias prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos tar­ny­bas, ku­rios tu­ri to­kį vi­siš­kai sa­va­ran­kiš­ką vei­ki­mą ir mes ne­sa­me vie­na sis­te­ma. To­dėl vie­nas iš tik­rai at­ei­nan­čių dar­bų, ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, yra su­kur­ti me­cha­niz­mą, kad vals­ty­bi­nė prieš­gais­ri­nė tar­ny­ba ir sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­ti prieš­gais­ri­nė tar­ny­ba tie­siog ar­tė­tų vie­na prie ki­tos ir taip mes Lie­tu­vo­je su­kur­tu­me vie­ną prieš­gais­ri­nės sau­gos stan­dar­tą. To rei­kia, ne­ga­li bū­ti taip, kad mies­te ir ra­jo­ne žmo­gus, ku­riam rei­kia to­kios pa­slau­gos, ne­gau­tų vi­sa­ver­tės pa­slau­gos. To­dėl tik­rai bū­si­me at­vi­ri vi­soms dis­ku­si­joms, kaip ge­riau­sia to pa­siek­ti.

Ki­tas da­ly­kas, la­bai svar­bus, ir­gi su­si­jęs su tei­sė­kū­ra, tai yra ci­vi­li­nė sau­ga. Kaip ži­nia, šiais me­tais įsi­ga­lio­jo nau­jas Kri­zių val­dy­mo ir ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mas. Vis­kas ge­rai, ta­čiau rei­kia pa­tvir­tin­ti ai­bę ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų, ku­rie yra la­bai svar­būs ir leis­tų mums ju­dė­ti to­liau to­kiais klau­si­mais, pa­vyz­džiui, kaip gy­ven­to­jų per­spė­ji­mo ir in­for­ma­vi­mo sis­te­mos plėt­ra.

Ačiū už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti ir sėk­mės vi­siems.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam R. Po­žė­lai.

Kvie­čiu Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos di­rek­to­rių L. Per­na­vą.

 

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos di­rek­to­riaus Li­no Per­na­vo kal­ba

 

L. PERNAVAS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti už kvie­ti­mą da­ly­vau­ti šio­je lai­ku vyks­tan­čio­je dis­ku­si­jo­je. Tur­būt aki­vaiz­du, kad ša­lies ir vi­daus na­cio­na­li­nis sau­gu­mas yra tiek stip­rus ir at­spa­rus, kiek stip­rios ir at­spa­rios yra ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už jo ap­sau­gą. Mes Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bo­je į vi­daus ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­žei­džia­mu­mą žiū­ri­me per ko­rup­ci­jos priz­mę. Ko­rup­ci­ja yra tar­si vi­di­nis prie­šas, ku­ris ne tik sil­pni­na na­cio­na­li­nes ins­ti­tu­ci­jas, ma­ži­na vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą, pa­si­ti­kė­ji­mą ins­ti­tu­ci­jo­mis, ben­drą eko­no­mi­kos plėt­rą, bet ir tam­pa pui­kiu są­jun­gi­nin­ku prie­šiš­koms vals­ty­bėms. Pa­vyz­dys – Uk­rai­nos si­tu­a­ci­ja, kur sil­pnin­da­ma vals­ty­bės sta­bi­lu­mą ko­rup­ci­ja ta­po in­stru­men­tu iš­orės jė­goms da­ry­ti įta­ką vals­ty­bės val­dy­mui. Tai­gi da­bar­ti­niai ge­o­po­li­ti­niai ir so­cia­li­niai pro­ce­sai me­ta nau­jų su­dė­tin­gų iš­šū­kių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ir, no­rint juos val­dy­ti, rei­kia to­liau kryp­tin­gai in­ves­tuo­ti į sau­gu­mą už­tik­ri­nan­čias ins­ti­tu­ci­jas. Tad džiu­gu ma­ty­ti, kad dė­me­sys šiam klau­si­mui yra mū­sų po­li­ti­nia­me dis­kur­se ir spren­di­mų pri­ėmė­jų dar­bo­tvarkėje. Ši dis­ku­si­ja yra lai­ku ir pui­kiai at­lie­pia tarp­tau­ti­nę an­ti­ko­rup­ci­jos dar­bo­tvarkę. Tu­riu ome­ny­je 2023 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sio pa­reng­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mą dėl Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vos dėl ko­vos su ko­rup­ci­ja. Pa­siū­ly­mas šiuo me­tu yra de­ry­bų sta­di­jo­je.

No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į šios di­rek­ty­vos 4, 5 ir 6 straips­nius, ku­rie ski­ria­mi iš­im­ti­nai spe­cia­li­zuo­toms ins­ti­tu­ci­joms ko­vo­je su ko­rup­ci­ja stip­rin­ti. Di­rek­ty­vo­je nu­ma­to­ma, kad kiek­vie­na vals­ty­bė na­rė ima­si rei­kia­mų prie­mo­nių už­tik­rin­ti, kad veik­tų vie­na ar ke­lios ins­ti­tu­ci­jos, ku­rių spe­cia­li­za­ci­ja – ma­žin­ti ko­rup­ci­ją. Kad šios ins­ti­tu­ci­jos bū­tų funk­ciš­kai ne­pri­klau­so­mos nuo val­džios, bū­tų nuo­lat ap­rū­pi­na­mos pa­kan­ka­mu kie­kiu kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų ir fi­nan­si­niais, tech­ni­niais bei tech­no­lo­gi­niais iš­tek­liais. Taip pat tu­rė­tų įga­lio­ji­mus ir prie­mo­nes, kad jų už­duo­tys bū­tų tin­ka­mai įgy­ven­di­na­mos. Kad pa­kak­tų iš­tek­lių sis­te­min­gai mo­ky­ti an­ti­ko­rup­ci­jos ins­ti­tu­ci­jo­se pa­skir­tus vals­ty­bės pa­rei­gū­nus, tei­sė­sau­gos bei teis­mi­nių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jus pa­gal spe­cia­lias ko­vos su ko­rup­ci­ja mo­ky­mo pro­gra­mas.

No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad šiuo me­tu ei­nu EPAC/EACM, tai yra se­niau­sio an­ti­ko­rup­ci­jos ins­ti­tu­ci­jų tin­klo pre­zi­den­to pa­rei­gas. EPAC/EACM jun­gia dau­giau ne­gu 100 Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Eu­ro­pos Ta­ry­bos ša­lių na­rių an­ti­ko­rup­ci­jos ir po­li­ci­jos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų. Sa­vo dar­be ten­ka su­si­dur­ti ir su pa­žan­giau­sio­mis sri­ties ins­ti­tu­ci­jo­mis, to­kio­mis kaip JAV Fe­de­ra­linių ty­ri­mų biu­ras, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je Stam­baus suk­čia­vi­mo biu­ras ar­ba SFO. Vi­sur ma­tau tuos pa­čius iš­šū­kius: kva­li­fi­kuo­tų ir kom­pe­ten­tin­gų dar­buo­to­jų sto­ka, jų pri­trau­ki­mas ir pa­ren­gi­mas, tin­ka­mas ap­rū­pi­ni­mas tech­ni­niais ir tech­no­lo­gi­niais iš­tek­liais, įskai­tant ir pa­žan­giau­sius ana­li­ti­nius įran­kius, nuo­la­ti­nis pa­rei­gū­nų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas bei tar­pins­ti­tu­ci­nis ir tarp­tau­ti­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas, ap­si­kei­čiant in­for­ma­ci­ja ir at­lie­kant ben­drus ty­ri­mus.

Su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria­me ir mes Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bo­je. At­liep­da­mi mi­nė­tus iš­šū­kius sten­gia­mės ieš­ko­ti spren­di­mo bū­dų. Tad no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad šių me­tų spa­lio 24 die­ną net sep­ty­nios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios už­tik­ri­na na­cio­na­li­nį sau­gu­mą Lie­tu­vo­je, ir My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas pa­si­ra­šė­me ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį ir kar­tu ruo­ši­me aukš­čiau­sio ly­gio tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų ar­ba sau­gu­mo spe­cia­lis­tus. Sa­ky­čiau, tai be­pre­ce­den­tis at­ve­jis uni­ver­si­te­ti­nė­se stu­di­jo­se Lie­tu­vo­je, kai pir­mą­kart prie vals­ty­bei stra­te­giš­kai svar­bios stu­di­jų pro­gra­mos pri­si­dės tiek daug ins­ti­tu­ci­jų. Iš tik­rų­jų la­bai džiau­giuo­si, kad Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba bu­vo vie­na iš šios idė­jos ini­cia­to­rių.

Ir bai­giu. Pa­ste­biu, kad be­veik vi­sur efek­ty­viau­siai dir­ba ir ge­riau­sius re­zul­ta­tus pa­tei­kia tos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, į ku­rias vals­ty­bių yra in­ves­tuo­ja­ma. Tad no­rė­čiau pa­lin­kė­ti vi­siems mums sis­te­mi­nio ir kom­plek­si­nio po­žiū­rio į na­cio­na­li­nio sau­gu­mo iš­šū­kius ir jų spren­di­mus, nes į na­cio­na­li­nį sau­gu­mą tu­ri­me žiū­rė­ti kaip į eko­sis­te­mą ir kiek įma­no­ma ma­žin­ti jos frag­men­tiš­ku­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam L. Per­na­vui. Į tri­bū­ną kvie­čiu Va­do­vy­bės ap­sau­gos tar­ny­bos di­rek­to­rių R. Moc­ke­vi­čių. Nė­ra. At­si­pra­šau.

Ta­da kvie­čiu Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ją V. Ma­žei­ką.

 

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vai­do­to Ma­žei­kos kalba

 

V. MAŽEIKA. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai. Ru­si­jos ka­ras prieš Uk­rai­ną, at­vi­rai de­kla­ruo­ja­mas prie­šiš­ku­mas Va­ka­rams ir ne­abe­jo­ti­nas ren­gi­ma­sis prieš­prie­šai su NATO, stip­ri­nant ka­ri­nius pa­jė­gu­mus, yra tie veiks­niai, ku­rie di­di­na ge­o­po­li­ti­nę įtam­pą, le­mia grės­mių Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui in­ten­sy­vu­mą ir rei­ka­lau­ja ne­ati­dė­lio­jant vys­ty­ti žval­gy­bos pa­jė­gu­mus.

Jau da­bar Ru­si­ja Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ir vi­so­je Eu­ro­po­je vyk­do ne­kon­ven­ci­nes ki­ne­ti­nes ope­ra­ci­jas, pra­si­dė­ju­sias dau­giau nei prieš me­tus is­to­ri­nės at­min­ties žen­klų iš­nie­ki­ni­mu ir ma­si­niais me­la­gin­gais pra­ne­ši­mais apie ne­va už­mi­nuo­tas moks­lo, ug­dy­mo įstai­gas. Šių me­tų vi­du­ry­je šios ope­ra­ci­jos vir­to le­ta­li­nę baig­tį ga­lė­ju­siais įgy­ti iš­puo­liais, kai sa­vai­me už­si­de­ga siun­tos ir pa­na­šiai. To­kių ope­ra­ci­jų tiks­las yra kurs­ty­ti bai­mę ir pa­ni­ką, trik­dy­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų dar­bą, ska­tin­ti ne­pa­si­ti­kė­ji­mą jų ge­bė­ji­mu už­tik­rin­ti na­cio­na­li­nį sau­gu­mą ir vie­šą­ją tvar­ką. Jų iš­aiš­ki­ni­mas ir pre­ven­ci­ja rei­ka­lau­ja su­telk­tų vi­sų vals­ty­bės žval­gy­bos ir tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų veiks­mų, ku­riems yra bū­ti­ni pa­pil­do­mi pa­jė­gu­mai.

Žval­gy­bos svar­bą au­gan­čių grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui są­ly­go­mis ro­do ir il­gė­jan­tis tei­sės ak­tų, ku­riais Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tui pa­ve­da­ma at­lik­ti fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų pa­tik­ras įvai­rio­se sri­ty­se, są­ra­šas. Tai nuo­lat le­mia di­dė­jan­čias Sau­gu­mo de­par­ta­men­to dar­bų ap­im­tis ir pa­pil­do­mų re­sur­sų po­rei­kį. Dar vie­nas iš­šū­kis yra pas­ta­ro­jo me­to imig­ra­ci­jos ten­den­ci­jos. Daž­nos at­vy­ku­sių­jų ke­lio­nės į prie­šiš­kas vals­ty­bes, iš­li­kę ver­slo ry­šiai ten ke­lia ap­čiuo­pia­mas kontr­žval­gy­bi­nes ri­zi­kas, o už­da­rų ben­druo­me­nių for­ma­vi­ma­sis tarp iš Cen­tri­nės Azi­jos at­vy­ku­sių­jų ga­li tap­ti ra­di­ka­li­za­ci­jos prie­lai­da.

Di­dė­jan­tis ne­sau­gu­mas re­gio­ne ver­čia Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tą di­din­ti žval­gy­bos ir kontr­žval­gy­bos veik­los in­ten­sy­vu­mą ir kar­tu reng­tis veik­ti mo­bi­li­za­ci­jos są­ly­go­mis. Žval­gy­ba ir gy­ny­ba yra ne­at­sie­ja­mos, vie­na ki­tą pa­pil­dan­čios veik­los sri­tys, to­dėl efek­ty­vi žval­gy­ba ir kontr­žval­gy­ba yra bū­ti­na prie­lai­da ne tik na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti, bet ir vals­ty­bės gy­ny­bai ka­ro pa­dė­ties me­tu. Tik rei­kia­mai pa­si­ren­gu­si žval­gy­ba leis vi­sa­ver­tiš­kai ir tin­ka­mai rem­ti gin­kluo­tą­sias pa­jė­gas ka­ri­nio kon­flik­to me­tu. Vi­si ma­no iš­var­din­ti iš­šū­kiai rei­ka­lau­ja de­ra­mo at­sa­ko, žval­gy­bos pa­jė­gu­mų stip­ri­ni­mo. Šiuo me­tu vals­ty­bei, be­si­rū­pi­nan­čiai sa­vo žmo­nių sau­gu­mu ir ga­li­my­be kur­ti ge­ro­vę, yra ypač rei­ka­lin­ga mo­ty­vuo­ta, pro­fe­sio­na­li, tech­no­lo­giš­kai pa­žan­gi ir veik­lai rei­kia­mą sau­gu­mą už­si­tik­rin­ti ge­ban­ti žval­gy­ba. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam V. Ma­žei­kai.

Kvie­čiu Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos va­dą R. Liu­ba­je­vą.

 

Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos va­do Rus­ta­mo Liu­ba­je­vo kal­ba

 

R. LIUBAJEVAS. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­dė­ko­ti už ga­li­my­bę šian­dien da­ly­vau­ti ši­to­je dis­ku­si­jo­je, taip pat pa­teik­ti ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos įžval­gas apie šiuo me­tu vyks­tan­čius pro­ce­sus bei pa­teik­ti mū­sų tar­ny­bos po­rei­kius.

Sa­vo trum­pą pra­ne­ši­mą pra­dė­siu nuo to­kios trum­pos grės­mių ana­li­zės pa­gal Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos kom­pe­ten­ci­ją, šiek tiek apie veik­los pri­ori­te­tus ir po­rei­kius. Kaip jau bu­vo pa­mi­nė­ta šių me­tų grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mo ata­skai­to­je, ku­ri bu­vo pa­teik­ta Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to ir Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to šių me­tų va­sa­rio mė­ne­sį, at­vi­ras kon­flik­tas tarp Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir NATO trum­pa­lai­kiu lai­ko­tar­piu ma­žai ti­kė­ti­nas, ta­čiau Ru­si­ja ren­gia­si il­ga­lai­kei kon­fron­ta­ci­jai su NATO vals­ty­bė­mis. Dėl to pa­grin­di­nis vei­ki­mo prin­ci­pas bū­tų ne­kon­ven­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis ban­dy­ti de­sta­bilizuoti si­tu­a­ci­ją Eu­ro­pos Są­jun­gos, NATO vals­ty­bė­se ir kon­kre­čio­se ša­ly­se. Čia pa­mi­nė­ti­na ir įvai­rios hib­ri­di­nės ata­kos, ne­tei­sė­ta mig­ra­ci­ja, ku­ri jau da­bar Eu­ro­po­je pri­pa­žin­ta kaip vie­na iš hib­ri­di­nių po­vei­kio prie­mo­nių, įvai­rios pro­vo­ka­ci­jos prie vals­ty­bės sie­nos, tarp jų ir žval­gy­bi­nių bei di­ver­si­nių gru­pių ban­dy­mai pra­si­skverb­ti per vals­ty­bės sie­ną. Pa­mi­nė­ti­na ir kon­tra­ban­da, ku­ri taip pat tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, vie­ša­jai tvar­kai ir eko­no­mi­niam sta­bi­lu­mui.

Šia­me ge­og­ra­fi­nia­me, po­li­ti­nia­me kon­teks­te no­rė­čiau iš­skir­ti ke­le­tą to­kių svar­biau­sių mū­sų tar­ny­bos veik­los pri­ori­te­tų. Pir­miau­sia, tai sie­nos ap­sau­gos stip­ri­ni­mas. Pas­ku­ti­niu lai­ko­tar­piu pa­vy­ko įgy­ven­din­ti be­pre­ce­den­tes prie­mo­nes stip­ri­nant Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­ną. Ma­to­me po­rei­kį to­liau stip­rin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos sie­ną.

Taip pat la­bai svar­bus pri­ori­te­tas (net, sa­ky­čiau, šia­me po­li­ti­nia­me kon­teks­te – svar­biau­sias iš pri­ori­te­tų) yra Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos pa­jė­gu­mai bei ge­bė­ji­mai vyk­dy­ti kraš­to gy­ny­bos stip­ri­ni­mą. Ši­ta­me kon­teks­te pir­miau­sia pa­mi­nė­čiau są­vei­ką su Lie­tu­vos ka­riuo­me­ne, gy­ny­bos pla­nų ak­tu­a­li­za­vi­mą, de­ta­li­za­vi­mą, mū­sų pa­sie­nie­čių pa­rei­gū­nų ka­ri­nį ren­gi­mą ir ati­tin­ka­mą ap­rū­pi­ni­mą pa­gal nu­sta­ty­tus ka­ri­nius stan­dar­tus.

Pa­siek­ti ši­tuos am­bi­cin­gus pla­nus, už­brėž­tus tiks­lus ši­to­se sri­ty­se pir­miau­sia rei­kė­tų mo­ty­vuo­tų, ge­rai pa­reng­tų pa­sie­nie­čių (pa­rei­gū­nų). Nors pa­sie­nie­čių at­ly­gi­ni­mai nuo­lat au­ga, ta­čiau ma­no­me ir ma­to­me po­rei­kį ir to­liau di­din­ti mū­sų pa­rei­gū­nų mo­ty­va­ci­ją, ke­liant jiems at­ly­gi­ni­mą. Aš gal­būt ne­mi­nė­siu kon­kre­čiais skai­čiais, nes tie vi­si mū­sų kon­kre­tūs po­rei­kiai bu­vo pa­teik­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu. Nau­do­da­ma­sis pro­ga taip pat no­rė­čiau pa­dė­ko­ti ko­mi­te­tui už tai, kad tie mū­sų siū­ly­mai bu­vo įver­tin­ti.

Be jo­kios abe­jo­nės, la­bai svar­bu vyk­dant mū­sų gy­ny­bos funk­ci­ją, nes Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba yra gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų da­lis, už­tik­rin­ti ati­tin­ka­mą ap­rū­pi­ni­mą gin­kluo­te, ki­to­mis prie­mo­nė­mis pa­gal pa­tvir­tin­tus stan­dar­tus. Tuos po­rei­kius taip pat pa­tei­kė­me ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui. Ne­var­din­siu kon­kre­čių skai­čių, ta­čiau vėl no­rė­čiau su­grįž­ti prie dis­ku­si­jos apie ga­li­mą į gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų su­dė­tį įei­nan­čių ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nį. Il­gą lai­ką bu­vo kal­ba­ma apie tai, kad gy­ny­bi­nei funk­ci­jai ar­ba kraš­to ap­sau­gos funk­ci­jai vyk­dy­ti Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų in­s­ti­tu­ci­joms ga­li bū­ti pa­nau­do­ti ir gy­ny­bai skir­ti asig­na­vi­mai. Aš ma­ny­čiau, kad prie šios dis­ku­si­jos tik­rai rei­kia su­grįž­ti. Ma­ny­čiau, kad gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų su­dė­ties tar­ny­bų fi­nan­sa­vi­mas tik­rai ga­li­mas iš gy­ny­bai skir­tų asig­na­vi­mų. Trum­pai tiek. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam R. Liu­ba­je­vui. Kvie­čiu Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos va­dą V. Gra­baus­ką.

 

Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos va­do Vik­to­ro Gra­baus­ko kal­ba

 

V. GRABAUSKAS. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai. Prieš tai jau bu­vo ne­ma­žai pa­sa­ky­ta, ne­no­rė­čiau la­bai kar­to­ti tų da­bar esan­čių grės­mių. Ge­o­po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja yra ga­na su­dė­tin­ga. Jei­gu anks­čiau mes vi­są lai­ką la­biau ak­cen­ta­vo­me te­ro­riz­mo grės­mes, ga­li­mas ir Lie­tu­vo­je, pa­di­dė­ju­sios tos grės­mės, bet šiuo me­tu yra bū­tent tos hib­ri­di­nės, asi­met­ri­nės grės­mės. La­bai svar­bu, kad vi­sos ins­ti­tu­ci­jos bū­tų tam pa­si­ruo­šu­sios. Yra tam tik­rų vals­ty­bių, ku­rios ir da­ro, ir vi­sa­da mė­gins da­ry­ti taip, kad mū­sų vals­ty­bė bū­tų ne­sta­bi­li. Fak­tiš­kai nuo vi­sų tų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų pri­klau­so vals­ty­bės sta­bi­lu­mas. Tai­gi jų stip­ri­ni­mas yra be ga­lo svar­bus.

Da­bar apie Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bą. Ji­nai vyk­do la­bai įvai­rias funk­ci­jas: stra­te­gi­nių ob­jek­tų ap­sau­gą, re­a­ga­vi­mą į hib­ri­di­nes grės­mes, sa­bo­ta­žus, di­ver­si­jas, nu­teis­tų as­me­nų kon­vo­ja­vi­mą, vie­šo­sios tvar­kos at­kū­ri­mą. Taip pat Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­ba pa­de­da ki­toms tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms ir yra pa­si­ren­gu­si vyk­dy­ti gy­ny­bos pla­nuo­se nu­ma­ty­tas funk­ci­jas ka­ro at­ve­ju. Bet da­bar la­biau no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti vie­ną funk­ci­ją (kaip mi­nė­jau, jų yra daug) – tai stra­te­gi­nių ob­jek­tų ap­sau­gą. Šiais lai­kais tai yra la­bai la­bai svar­bi funk­ci­ja. Vi­si įsi­vaiz­duo­ja­me, kad toms prie­šiš­koms jė­goms vie­ni iš to­kių jiems ak­tu­a­lių ob­jek­tų, aiš­ku, vi­są lai­ką bus tie stra­te­gi­niai Lie­tu­vos ob­jek­tai. No­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad šiuo me­tu Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos yra sau­go­mi de­vy­ni ob­jek­tai. Pla­nuo­ja­ma, kad nuo sau­sio 1 die­nos Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­ba pe­rims sau­go­ti dar ke­tu­ris ob­jek­tus. Tam rei­kia ir žmo­nių, ir, sa­vai­me aiš­ku, re­sur­sų. Da­bar Klai­pė­do­je tu­ri­me tam tik­rus ob­jek­tus, ku­rių ap­sau­gą tu­ri už­tik­rin­ti Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­ba. Taip pat Klai­pė­do­je at­si­ras dar vie­nas ob­jek­tas. Jei­gu ne­pa­vyks pri­trauk­ti žmo­nių, ne­ateis pa­pil­do­mų pa­rei­gū­nų, rei­kės, aiš­ku, per­skirs­ty­ti pa­jė­gu­mus. Ką tai reiš­kia? Au­to­ma­tiš­kai sil­pnės tų ob­jek­tų ap­sau­ga.

No­rė­čiau pa­teik­ti to­kį pa­vyz­du­ką, kad įsi­vaiz­duo­tu­mė­te. Šių me­tų pra­džio­je 22 jau­nuo­liai no­rė­jo pri­si­jung­ti prie Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos. Jau pra­ėju­sių me­tų, ga­li­ma sa­ky­ti. Jie bai­gė tuos pro­fe­si­nio pa­ren­gi­mo kur­sus, vi­si 22 pa­rei­gū­nai kar­tu va­sa­rio mė­ne­sį bai­gė šiuos kur­sus. Tai jau da­bar iš tų 22 iš­ėjo pen­ki, ku­rie bu­vo tik­rai nu­si­tei­kę tar­nau­ti, no­rė­jo tar­nau­ti. Net sun­ku pa­ti­kė­ti, bet yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kad iš tų 22, ne­iš­tar­na­vę net me­tų iš­ėjo. Jų at­ly­gi­ni­mas bu­vo apie 1 tūkst. eu­rų į ran­kas, tai čia su vi­sais prie­dais, prie­mo­ko­mis. Ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, kad, aiš­ku, yra la­bai daug įvai­rių da­ly­kų, kas mo­ty­vuo­ja, bet vie­nas iš jų, sa­vai­me aiš­ku, ir at­ly­gi­ni­mas.

Taip pat no­rė­čiau pa­teik­ti tam tik­rus skai­čius. 2023 me­tais bu­vo pri­im­ti 38 pa­rei­gū­nai, at­leis­ti 95, mi­nus 57. Šiais me­tais pri­im­ta 48, at­leis­ta 84, mi­nus 36. Tai daug ką pa­sa­ko, kad iš tik­rų­jų mums yra la­bai svar­bu da­bar vis dėl­to mo­ty­vuo­ti vi­sus pa­rei­gū­nus, ir da­bar dir­ban­čius, ir tuos as­me­nis, ku­rie no­rė­tų dirb­ti Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bo­je. At­ly­gi­ni­mas yra vie­nas iš tų bū­dų, kaip mo­ty­vuo­ti tuos žmo­nes.

Dar la­bai no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kai kal­ba­me apie stra­te­gi­nių įmo­nių sau­gu­mą, yra la­bai la­bai svar­bu, kad ir ki­tos mi­nis­te­ri­jos, tai Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, taip pat pri­si­dė­tų fi­nan­siš­kai prie ob­jek­tų ap­sau­gos stip­ri­ni­mo. Bū­tent, kad pa­tys tie ob­jek­tai tam skir­tų tin­ka­mas lė­šas, nes, ži­nia, iš tik­rų­jų vien tik­tai Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bai ne­už­teks ir tų pa­jė­gų, ir tos įran­gos, ko­kią jie tu­ri, kad vi­siš­kai už­tik­rin­tų ob­jek­to sau­gu­mą. Taip pat dar kar­tą pa­kar­to­siu, kas prieš tai bu­vo sa­ky­ta. Bu­vo ma­lo­nu iš­girs­ti, kad Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas pri­ta­rė pa­siū­ly­mui, ku­ris bu­vo pa­teik­tas prof­są­jun­gų. Ko­mi­te­tas pas­ku­ti­nio po­sė­džio me­tu pri­ta­rė šiam pa­siū­ly­mui, ku­ris, aš ma­nau, yra taip pat la­bai svar­bus mū­sų tar­ny­bai, ir ne tik­tai mū­sų tar­ny­bai. Tai­gi la­bai ačiū už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. Sa­vo pra­ne­ši­mą bai­giau.

PIRMININKAS. La­bai ačiū V. Gra­baus­kui, ku­ris vai­ni­ka­vo vi­sų tar­ny­bų va­do­vų pa­si­sa­ky­mus.

Ta­čiau da­bar tu­ri­me už­si­ra­šiu­sių ke­tu­rių ko­le­gų pa­gei­da­vi­mus pa­si­sa­ky­ti. Tai­gi pir­mą­jį dis­ku­tuo­ti kvie­čiu K. Vil­kaus­ką.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti ir ins­ti­tu­ci­jų va­do­vams, ir pa­rei­gū­nams tik­rai už ne­leng­vą tar­ny­bą, ypač šiuo at­sa­kin­gu lai­ko­tar­piu. Tik­rai įdė­miai iš­klau­siau vi­sų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų pa­si­sa­ky­mus ir pa­grin­di­nis ak­cen­tas, ku­rį ger­bia­mi va­do­vai pa­sa­kė iš šios tri­bū­nos, tai yra žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių trū­ku­mas, ir ka­tast­ro­fiš­kas. Tu­riu pa­sa­ky­ti, jau ka­tast­ro­fiš­kas da­ro­si žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių trū­ku­mas. Tiek nau­jas Sta­tu­tas, tiek Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas ne­pa­gel­bė­jo, nes vis dėl­to ne­bu­vo įver­tin­ti, ma­no nuo­mo­ne, trys pa­grin­di­niai fak­to­riai.

Tai yra žmo­giš­ka­sis, vi­sų pir­ma, vals­ty­bę ku­ria ir sau­go žmo­nės, šiuo at­ve­ju pa­rei­gū­nai. Ko­dėl yra to­kia si­tu­a­ci­ja? Ne­vie­na­reikš­miš­kai ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad čia la­bai daug fak­to­rių. Vi­si pa­rei­gū­nai, ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai var­di­no iš sa­vo pa­tir­ties ir iš sa­vo ma­ty­mo, bet ma­nau, kad rei­kia vi­soms par­ti­joms pri­ei­ti prie su­si­ta­ri­mo dėl vi­di­nio sau­gu­mo. Tai yra la­bai svar­bu dėl to, kad mes tu­ri­me iš­ori­nes grės­mes, bet mes, bū­da­mi to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, ne­įver­ti­na­me, kad vi­di­nis sau­gu­mas da­bar, šiuo me­tu, ypač svar­bus. Mū­sų, so­cial­de­mok­ra­tų, ir ma­no as­me­niš­kai vi­suo­met bu­vo sie­kia­ma kar­tu ir su prof­są­jun­go­mis, kad at­si­ras­tų vi­sų dar­bo­tvarkėje trys žo­džiai: „in­ves­ti­ci­ja į pa­rei­gū­ną“, į žmo­gų. Jei­gu mes tai pa­da­ry­si­me ir su­pras jau­ni at­ei­nan­tys pa­rei­gū­nai, kad mes tik­rai ga­li­me ne tik kel­ti at­ly­gi­ni­mą, bet su­tvar­ky­ti jų dar­bo krū­vį, iš­lai­ky­ti so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, vi­sai ki­taip žvelg­ti į tą pa­rei­gū­ną, jie tik­rai bus dau­giau mo­ty­vuo­ti. Čia įver­ti­no ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai ir pa­rei­gū­nų ren­gi­mo klau­si­mus, ir at­ly­gi­ni­mo, ir so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, bet tik­rai rei­kė­tų il­ga­lai­kio su­si­ta­ri­mo.

Ma­nau, kad su­lauk­si­me, ger­bia­mi ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, dėl nau­jos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos jū­sų pa­siū­ly­mų, nes tik­rai no­ri­me ben­drau­ti, ben­dra­dar­biau­ti, įsi­klau­sy­ti. Kas ge­riau ži­no, ko rei­kia kiek­vie­nai ins­ti­tu­ci­jai, jei­gu ne jūs, pro­fe­sio­na­lai, jū­sų ko­man­dos? Jei­gu su­ge­bė­si­me iš­girs­ti, įsi­klau­sy­ti, ma­nau, mes pir­miau­sia sta­bi­li­zuo­si­me ši­tą si­tu­a­ci­ją. Rei­kia ją da­bar sta­bi­li­zuo­ti ir ta­da ga­lė­si­me ei­ti į prie­kį. Ma­nau, kad vi­soms par­ti­joms rei­kia su­si­tar­ti, kad bū­tų pa­reng­ta vi­daus sau­gu­mo stip­ri­ni­mo na­cio­na­li­nė dar­bo­tvarkė, ne trum­pes­nė ne­gu de­šim­ties me­tų dar­bo­tvarkė, kad mes tu­rė­tu­me aiš­kius, su­de­rin­tus ir ap­tar­tus stra­te­gi­nius tiks­lus, ku­riuos ga­lė­tu­me kaip švy­tu­rį ma­ty­ti prie­ky­je.

Tu­ri­me sta­bi­li­zuo­ti esa­mą si­tu­a­ci­ją, kaip mi­nė­jau, sau­go­ti ir mo­ty­vuo­ti esa­mus žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, ska­tin­ti vi­sų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų ini­cia­ty­vas, pri­trauk­da­mi jau­nų žmo­nių į šias at­sa­kin­gas ir la­bai rei­ka­lin­gas vals­ty­bei pa­rei­gas. Tai­gi lin­kiu jums vi­siems sėk­mės ir lin­kiu kon­struk­ty­vaus dia­lo­go. Lau­kia­me jū­sų pa­ta­ri­mų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū K. Vil­kaus­kui, jis su­tau­pė lai­ko. Kvie­čiu A. Po­cių.

A. POCIUS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, mie­li ko­le­gos, gai­la, kad mū­sų tiek ne­daug šian­dien su­si­rin­ko, bet vis tiek yra ge­ra pro­ga pa­dė­ko­ti tar­ny­bų va­do­vams už tik­rai ne­leng­vą lai­ko­tar­pį, ku­ris kliu­vo jums, jū­sų ins­ti­tu­ci­joms. Ačiū jums už tar­ny­bą, įvyk­dy­tas už­duo­tis, bū­tent už tuos iš­šū­kius, už jū­sų ini­cia­ty­vas.

Man šiek tiek gai­la, kad gal pas­ku­bė­jo­me su to­kiu su­si­ti­ki­mu. Čia kaip tas po­sa­kis, kai dar gė­lės ne­iš­neš­tos, o jau pra­si­de­da ba­lius. Aš ma­nau, kad tur­būt nau­jai su­da­ry­tam Sei­mui bū­tų bu­vę ge­riau iš­klau­sy­ti vi­sų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vus ir ta­da pri­im­ti tam tik­rus spren­di­mus. Bet ne­žiū­rė­da­mas į tai aš no­riu pa­lin­kė­ti vi­sų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vams: ne­pa­pul­ki­te tarp po­li­ti­nių gir­nų, vis dėl­to ne­si­sten­ki­te, pa­si­kei­tus po­li­ti­nei val­džiai, pa­tai­kau­ti, nes ta po­li­ti­nė švy­tuok­lė švy­tuo­ja iš vie­nos pu­sės į ki­tą, o jums, kaip pa­rei­gū­nams, tar­nau­ti rei­kės ir to­liau. Aš čia kal­bu bū­tent kaip bu­vęs pa­rei­gū­nas, ku­ris pra­dė­jo tar­ny­bą mū­sų vals­ty­bė­je 1991 me­tais. Ir pats bu­vau ne vie­ną kar­tą pa­puo­lęs tarp po­li­ti­nių gir­nų, tik­rai yra su­dė­tin­ga, ne­leng­va, ir ne vi­sa­da sėk­min­gai iš tų si­tu­a­ci­jų ga­li­ma iš­ei­ti. Tai­gi dar kar­tą ačiū už tar­ny­bą vi­siems jums, jū­sų pa­val­di­niams.

Na, ir už­baig­siu sa­vo pa­si­sa­ky­mą se­no­vės ro­mė­nų po­sa­kiu: pa­da­rė­me vis­ką, ką ga­lė­jo­me, te­gul ki­ti pa­da­ro ge­riau. Lin­kiu jums sėk­mės, lin­kiu sėk­mės nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mui ir bū­si­mai Vy­riau­sy­bei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam A. Po­ciui. Kvie­čiu V. Ra­ku­tį.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi šio su­si­ti­ki­mo or­ga­ni­za­to­riai, ger­bia­mi tar­ny­bų va­do­vai, aš ma­nau, kad iš tik­rų­jų dis­ku­si­jos lai­kas gal ir tik­rai nė­ra toks blo­gas, nes yra per­mai­nų lai­ko­tar­pis. Bū­tent tuo me­tu, kai kei­čia­si val­džios, yra lai­kas kal­bė­ti apie pro­ble­mas, kad jos pa­tek­tų į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, kad jos pa­tek­tų į žmo­nių gal­vas, nes iš tik­rų­jų pa­rei­gū­nams su­dė­tin­ga gy­ven­ti, kai yra di­de­lė in­flia­ci­ja, kai vals­ty­bės tu­ri vi­so­kių ge­o­po­li­ti­nių iš­šū­kių, ir, ži­no­ma, tie va­lin­gi spren­di­mai, ku­rie yra pri­ima­mi, nu­le­mia tų žmo­nių gy­ve­ni­mus, o tu kaž­kaip ne­tu­ri ga­li­my­bės net ir sa­vo nuo­mo­nę kar­tais pa­sa­ky­ti, nes pa­rei­gū­nas yra su­var­žy­tas sta­tu­to.

Aš gal šiuo at­ve­ju pir­miau­sia no­rė­čiau pri­tar­ti ger­bia­mo K. Vil­kaus­ko idė­jai dėl na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo. Tik­rai ga­li­ma pa­da­ry­ti to­kį da­ly­ką, gal ne iš kar­to, gal ne per pir­mus me­tus, bet pa­da­ry­ti rei­kia, nes tai nė­ra po­li­ti­zuo­ta sri­tis ir čia iš tik­rų­jų ga­li­ma daug ką pa­da­ry­ti, kas už­tik­rin­tų tva­rų pa­rei­gū­nų tar­na­vi­mą, nes daž­nai žmo­nės sa­ko, ko­dėl jau­ni žmo­nės ne­at­ei­na į tar­ny­bą? Ne dėl to, kad ne­pa­trauk­liai at­ro­do mo­ky­mo įstai­ga, o dėl to, kad ne­pa­trauk­liai at­ro­do žmo­nės, ku­rie prieš pen­si­ją skun­džia­si. Tai čia yra tas su­vo­ki­mas, kad žmo­nės pa­si­ren­ka pa­čias tar­ny­bas ir ta­da pa­si­ren­ka stu­di­jas ir pa­na­šiai.

Da­bar no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ke­le­tą nuo­mo­nių dėl la­bai kon­kre­čių da­ly­kų. Vi­sų pir­ma dėl de­mo­gra­finės pro­ble­mos. Ne­ži­nau, de­mo­gra­finės pro­ble­mos mes iš tik­rų­jų nor­ma­liai ne­spren­džia­me, nes de­mo­gra­finė pro­ble­ma spren­džia­ma gim­dy­mo bū­du – ki­to bū­do nė­ra ir ne­rei­kia sa­vęs ap­gau­di­nė­ti. Va­di­na­si, tu­ri­me tam skir­ti es­mi­nį dė­me­sį, nes tai, nors ir ką mes da­ry­tu­me, ne­pa­kei­čia­ma: jei­gu nė­ra žmo­nių, ne­bus ir pa­rei­gū­nų. Da­bar ką ga­li­ma iš tik­rų­jų pa­keis­ti, tai yra pa­čių or­ga­ni­za­ci­jų, tar­ny­bų dar­bas su ne­for­ma­lio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis ir su to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ku­rios va­di­na­si ka­de­tų mo­kyk­los. Ger­bia­mie­ji, čia yra jū­sų at­ei­tis. Toms or­ga­ni­za­ci­joms, o jų šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra trys, ga­li bū­ti gal ir šiek tiek dau­giau, rei­kia skir­ti vi­so­ke­rio­pą jū­sų pa­ra­mą tam, kad tie žmo­nės, bū­da­mi 16 me­tų, už­si­ka­bin­tų ir pa­no­rė­tų bū­ti jū­sų tar­ny­bos… Kaip bu­vęs Ka­ro aka­de­mi­jos il­ga­me­tis dar­buo­to­jas, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad nuo 16 iki 18 me­tų žmo­gui ky­la idė­ja te­nai tar­nau­ti. Tai va ir gau­dy­ki­te juos, jie ten yra, jiems rei­kia pa­ra­mos, jiems rei­kia prak­ti­kų, jiems rei­kia sto­vyk­lų. Čia yra tas lai­kas, kai ga­li­ma pa­dir­bė­ti.

La­bai dė­me­sin­gai iš­klau­siau in­for­ma­ci­ją apie ne­se­niai pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį, tai yra la­bai ge­ras da­ly­kas. Bet taip pat ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jei­gu ne­bus prak­ti­nio ren­gi­mo, sta­tu­ti­nio ren­gi­mo tam tik­ro lai­ko­tar­pio, ar tai bus pu­sė me­tų, ar me­tai lai­ko, pa­rei­gū­nų jūs ne­iš­ug­dy­si­te. La­bai ge­rai pri­si­me­nu iš ben­dra­dar­bia­vi­mo su Pa­sie­nie­čių mo­kyk­la to­kius fak­tus, kad at­ei­na žmo­nės po My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to stu­di­jų ir tuoj pat iš­ei­na po ke­lių mė­ne­sių, nes pa­aiš­kė­ja, kad jie tu­ri ei­ti į sar­gy­bą, jie tu­ri vyk­dy­ti kaž­ko­kią tar­ny­bą, o įgū­džių, tar­ny­bi­nių įgū­džių, jie ne­tu­ri. Tai rei­kia pa­gal­vo­ti. Aš čia tu­rė­jau pro­gą pa­skam­bin­ti ir į Ka­ro aka­de­mi­ją, ko­kia yra pa­dė­tis. Ži­nau, kad ne­pa­vy­ko pa­siek­ti ir tre­jus me­tus su­gai­šo­te šiuo at­ve­ju, bet, ži­no­ki­te, vis tiek tą rei­kia pa­da­ry­ti. Jei­gu žmo­nės ne­pa­bus kar­tu vie­na­me da­li­ny­je ko­kį nors lai­ką, jie nie­ka­da ne­taps tik­rai­siais pa­rei­gū­nais, nes tu tu­ri bū­ti, tu tu­ri per­ei­ti. Ma­nau, ka­dan­gi dar yra pro­ce­so for­ma­vi­ma­sis, pa­si­steng­siu pats, kiek tai įma­no­ma, pa­si­do­mė­ti, pri­si­dė­ti, kad tas da­ly­kas bū­tų pa­da­ry­tas.

Pas­ku­ti­nis klau­si­mas, ku­ris, ma­no su­pra­ti­mu, rei­ka­lin­gas šian­dien, tai yra vi­daus rei­ka­lų sis­te­mai rei­ka­lin­gas hib­ri­di­nių ope­ra­ci­jų cen­tras, ku­ris su­jung­tų tar­ny­bas at­rem­ti tas grės­mes, ku­rių ga­li kil­ti ne vie­nai ku­riai tar­ny­bai, bet vi­soms vie­nu me­tu, iš kar­to. Toks cen­tras, aš ma­nau, fak­tiš­kai jau yra su­si­for­ma­vęs, čia bu­vo ir Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos su­dė­ty­je, bet jis tu­rė­tų tap­ti vi­sos… Kiek ži­nau, ir ban­dy­mų bu­vo, tęs­ki­me tą veik­lą, nes tik­rai mū­sų prie­šai su­ras bū­dų pul­ti to­je vie­to­je, kur su­si­sie­kia mū­sų ins­ti­tu­ci­jos. Mes jų vie­to­je taip da­ry­tu­me. Ma­nau, tik­rai rei­kia tą veik­lą tęs­ti ir jums kuo ge­riau­sios sėk­mės, o kiek ga­lė­si­me, steng­si­mės jums pa­dė­ti ir švy­tuok­lių pa­ki­li­muo­se, ir nu­si­lei­di­muo­se. Ge­ros tar­ny­bos.

PIRMININKAS. Ačiū V. Ra­ku­čiui. Kvie­čiu V. Val­kiū­ną.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ger­bia­mie­ji, man se­ka­si re­ziu­mė ir dar no­rė­čiau pri­dė­ti, kad prie­sa­kai bus. No­ri­si pa­sa­ky­ti, kaip sa­kė ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė N. Gruns­kie­nė, apie ge­riau­sius spren­di­mus, tai ir no­rė­čiau pa­kal­bė­ti apie tuos ge­riau­sius spren­di­mus, kas čia šian­dien bu­vo pa­sa­ky­ta. Aš jau to­kias min­tis su­si­dė­lio­jau vi­sus iš­klau­sęs: vi­daus sau­gu­mas ar Lie­tu­vos ko­lap­sas, nes šio­je si­tu­a­ci­jo­je, ga­li­ma sa­ky­ti, taip to­liau gy­ven­ti ne­ga­li­ma ir ne­de­ra. Ma­nau, kad čia la­bai ge­rai su­rink­tos vi­sos tos stra­te­gi­nės ga­lios struk­tū­ros, ku­rios no­ri pa­dė­ti Lie­tu­vai, kad ne­be­itu­me iš ši­to ko­lap­so ir sek­tų­si Lie­tu­vai šian­dien. Kaip ir Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­me jau sa­kiau, ku­rie gir­dė­jo, pa­grin­di­nis, ką ma­tau, ką rei­kia… Jei­gu kal­bė­si­me at­ski­rai, kaip vi­sos šios struk­tū­ros ne­ko­or­di­nuo­ja ben­drų veiks­mų ir gal­būt ne­ma­ty­si­me vi­sos mat­ri­cos ir, kaip sa­kant, ki­tos struk­tū­ros ben­dra­dar­bia­vi­mo, tai čia bus kaip S. Skver­ne­lio ir R. Kar­baus­kio ne­su­si­kal­bė­ji­mas, prie ko pri­ve­dė, ma­to­me, prie ko­kio re­zul­ta­to. Vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti ko­or­di­na­vi­mas, ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp struk­tū­rų. Kaip šian­dien jau mi­nė­jau, yra pa­grin­di­nės ma­fio­zi­nės stru­k­tū­ros: ener­ge­ti­kos ma­fi­ja, šiukš­lių, at­lie­kų su­rin­ki­mo ma­fi­ja ir per­dir­bi­mo, ke­li­nin­kų, far­ma­cev­tų me­di­kų ma­fio­zi­nės struk­tū­ros, ku­rios nie­kas… Aš ti­kiu, kad nau­ja val­džia, nau­jas prem­je­ras pa­ro­dys pa­vyz­dį, kaip ko­vo­ti prieš ši­tą ma­fio­zę.

Ką ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad stra­te­gi­nis… Su­da­riau stra­te­gi­nį pen­ke­tu­ką, ku­ris su­si­mo­bi­li­zuo­ti ga­li ir nu­ga­lė­ti, ir biu­dže­tą su­rink­ti, ir ta­da tas lė­šas, kaip čia pa­grin­di­nį veiks­mą sa­kė, kad trūks­ta lė­šų. Da­bar vis­kas ap­vers­ta aukš­tyn ko­jo­mis, že­myn gal­va, ir mes sa­ko­me: duo­ki­te… ir ver­kia­me, kad di­de­lis krau­jo spau­di­mas. Sa­ko­me, duo­ki­te tab­le­čių, kad su­ma­žin­tu­me krau­jo spau­di­mą. Gal pa­sta­ty­ki­me vis­ką ant ko­jų, aukš­tyn gal­va ir ta gal­va mąs­ty­ki­me, nes prie di­de­lio spau­di­mo ge­rai, ra­cio­na­liai mąs­ty­ti ne­iš­ei­na.

Aš į tą pen­ke­tu­ką su­dė­jau to­kius, ku­rie ga­lė­tų da­bar iš ši­to ko­lap­so… Aiš­ku, vi­si čia su­si­rin­ku­sie­ji ga­li pri­si­dė­ti, bet stra­te­gi­nis pen­ke­tu­kas yra: Fi­nan­snių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos di­rek­to­rius R. Kiš­kis, ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė N. Gruns­kie­nė, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius D. Žvi­ro­nas, po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras A. Pau­laus­kas, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos di­rek­to­rius L. Per­na­vas. Nes ko mums rei­kia? Kaip bu­vo kal­bė­ta apie at­ly­gi­ni­mą, aš jau prieš dve­jus me­tus sa­kiau, kad rei­kia dvi­gu­bin­ti at­ly­gi­ni­mą, o lė­šos iš to pa­ties ne­tik­ro, pa­va­din­čiau, fal­šy­vo, kur per Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tą ei­na BVP. 2022 me­tais 12,6 % pri­ra­šo­ma prie BVP. Lie­tu­va pra­ran­da be­veik 1 mlrd. Aš jau čia su­ra­šiau.

Ir ta­da bū­tų toks pa­siū­ly­mas. Jūs, tas stra­te­gi­nis pen­ke­tu­kas ir ki­ti, iš to su­ma­ži­ni­mo, to 12,6 % dve­jus me­tus mo­ka­ma 100 % jums at­ly­gi­ni­mams ir kaip mo­ty­va­ci­nis fak­to­rius, pas­kui aš­tuo­ne­rius me­tus mo­ka­ma 50 %, kad jums bū­tų mo­ty­va­ci­ja, nes mes pra­de­da­me nuo ki­to ga­lo – at­ly­gi­ni­mo. Ki­ti rė­kia, kad Sei­mo na­riai ir vi­si ki­ti, su­si­ję su fi­nan­sais, ne­tu­ri lė­šų – pi­ni­gų. No­ri­si pri­dė­ti, ką čia sa­kė, kad po­li­ci­jos trūks­ta, tik 500 vie­ną kar­tą, ki­tą kar­tą – 1 tūkst., bet, kaip yra ro­do­ma tiks­liai, tai 200–300 gy­ven­to­jų vie­nas po­li­ci­nin­kas tu­ri bū­ti, mi­ni­mum 10 tūkst. tu­ri bū­ti. Nuo 15 su­ma­žin­ta iki 7 tūkst., tai da­bar mes ver­kia­me, ko­dėl, taip sa­kant, nu­si­kals­ta­mu­mas ar be­veik ne­val­do­ma si­tu­a­ci­ja su­si­da­ro.

Aš ma­nau, kad yra pi­ni­gų, yra ga­li­my­bių. Ir aš dar kar­tą krei­piuo­si į tą mū­sų per­spek­ty­vų pen­ke­tu­ką ir vi­sus ki­tus – vis­kas jū­sų ran­ko­se, ger­bia­mie­ji. Vis­kas įma­no­ma, vis­ką ga­li­ma pa­da­ry­ti, tik rei­kia no­ro, ir, aiš­ku, ta mo­ty­va­ci­ja bū­tų ge­rai ir vis­kas sek­tų­si. Aš ne­no­riu, aš ma­nau, nie­kas iš čia ne­no­ri, jei­gu kas no­ri Lie­tu­vos ko­lap­so, pa­kel­ki­te ran­kas, gal yra ir no­rin­čių­jų, bet aš ma­nau, kad to­kių ne­ma­tau. Tad ra­cio­na­liai mąs­ty­ki­me ir da­ry­ki­me ra­cio­na­lius dar­bus, kad kles­tė­tų Lie­tu­va, kad ne­bū­tų dar­buo­to­jų, per­so­na­lo trū­ku­mo ir vis­kas iš­si­spręs­tų. Ta­da mes at­si­sto­ja­me ant ko­jų, aukš­tyn gal­va, mąs­to­me ir džiau­gia­mės tuo šau­niu gy­ve­ni­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, iš tik­rų­jų ko­le­ga Val­de­ma­ras ne­se­niai grį­žo iš Bal­ti­jos Asam­blė­jos, ir tu­riu pa­ste­bė­ti, kad iš­klau­siau vi­sų pa­rei­gū­nų, vi­sų ko­le­gų pa­si­sa­ky­mų, bet Val­de­ma­ro ne­ga­lė­jau su­pras­ti, nes ne­bu­vo už­tik­rin­tas ver­ti­mas. Ga­li ir ko­le­gos pa­liu­dy­ti, au­si­nės ne­vei­kė. Ki­tą kar­tą pra­šy­siu, kad tas ver­ti­mas bū­tų už­tik­ri­na­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­goms, ku­rie ne­pra­ran­da hu­mo­ro jaus­mo. Tu­riu pir­miau­sia pa­dė­ko­ti vi­siems pre­le­gen­tams, ku­rie at­vy­ko, iš­sa­kė sa­vo pro­ble­ma­ti­ką, iš­sa­kė sa­vo po­žiū­rį ir žvilgs­nį, į ko­kias vi­zi­jas mes tu­rė­tu­me orien­tuo­tis, ir ko­le­goms, ku­rie dis­ku­ta­vo, ku­rie ir­gi iš­reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę.

Pas­ku­ti­nis šios die­nos va­ka­ri­nio po­sė­džio veiks­mas, ku­rį tu­riu pa­skelb­ti, tai yra re­gist­raci­ja.

Ačiū ko­le­goms. Už­si­re­gist­ra­vo 38 Sei­mo na­riai.

Ki­tų klau­si­mų nė­ra, po­sė­dy­je nė­ra ko svars­ty­ti. Ačiū vi­siems. Lap­kri­čio 5 die­nos va­ka­ri­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.