LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 7, 91, 121, 15, 17, 18, 20, 21, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 29, 30, 31, 36 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAKEITIMO IR 32, 33, 34, 35 STRAIPSNIŲ IR VI SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO
PROJEKTO
2020-05-15 Nr. XIIIP-4827
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 5 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti konkrečiai įvardinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų rūšis - institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamas; savanoriškas juridinių ir fizinių asmenų įmokas; išieškotas ar grąžintas lėšas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą bei vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių didmeninio platinimo licenciją, pervestas lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, ir jas laikyti tiesiog kitomis teisėtai įgytomis lėšomis. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vadovaujantis 11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Sąnaudos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 11-ojo standarto patvirtinimo“ nuostatų 8 punktu, išieškotos ar grąžintos lėšos už PSD fondo biudžetui padarytą žalą bei pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis pervestos lėšos turėtų būti laikomos ne PSD fondo biudžeto pajamomis, o PSD fondo sąnaudų kompensacija (lėšomis, kurios mažina PSD fondo anksčiau patirtas išlaidas). Atsižvelgiant į tai, projektu apskritai siūloma atsisakyti reglamentuoti ne tik išieškotų ar grąžintų lėšų už PSD fondo biudžetui padarytą žalą bei pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis pervestų lėšų statusą, t.y. įvardinti jas kaip Fondo pajamas, tačiau ir jų apskaitą bei galimą naudojimą. Toks reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, apskritai ginčytinas argumentas, kad vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kuris yra nacionalinio biudžeto dalis, ir kurio visos galimos pajamos, išlaidos bei jų naudojimo tvarka ir apimtis turėtų būti nustatomos išimtinai įstatymu, dėl tam tikrų pajamų ir išlaidų eilučių reikėtų vadovautis ne tiesiogiai įstatymu, o finansų ministro patvirtintu viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu. Antra, išbraukus tam tikras konkrečiai įvardintas Fondo pajamų rūšis bei palikus tiesiog „kitų teisėtai gautų pajamų“ eilutę, Fondo išieškotos ar grąžintos lėšos už PSD fondo biudžetui padarytą žalą bei pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis pervestos lėšos vis tiek turėtų būti vertinamos kaip gaunamos pajamos, t.y. Fondo gaunama arba gautina ekonominė nauda teikiant teisės aktais pavestas privalomojo sveikatos draudimo ir kitas viešąsias paslaugas per ataskaitinį laikotarpį, kai turto vertė padidėja arba įsipareigojimai sumažėja. Trečia, tai, kokios išlaidos laikytinos Fondo sąnaudomis bei kokiomis lėšomis ir kokia tvarka kompensuojamos tokios Fondo sąnaudos, turi būti išdėstytos pačiame įstatyme, o ne netiesiogiai išvedamos iš finansų ministro tvirtinamo standarto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamame įstatyme nekeisti Fondo pajamų rūšių klasifikavimo, tačiau papildomai nurodyti tam tikrų pajamų rūšių galimo naudojimo tvarką, pvz., išieškotos ar grąžintos lėšos už PSD fondo biudžetui padarytą žalą grįžtų į tą PSD fondo išlaidų straipsnį, iš kurio buvo išmokėtos, ir būtų naudojamos pagal to straipsnio paskirtį, taip pat aiškiai reglamentuoti fondo išlaidas bei sąnaudų kompensavimą, pvz., taip, kaip analogiškos nuostatos sureguliuotos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu.
2. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerija“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministras“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 bei 12 straipsniais keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 daliai ir 261 straipsnio 4 daliai, kuriose vietoj žodžių „Valstybinė ligonių kasa“ įrašytini žodžiai „Valstybinės ligonių kasos direktorius“.
3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 11 bei 12 straipsniais keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir 261 straipsnio 4 dalyje siūlome nurodyti, kad dėl šiose dalyse nurodytų sutarčių priedų, nustatančių asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti bei nustatančių ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašą, turinio abipusiu susitarimu sutaria Valstybinė ligonių kasa su atitinkamais asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bei ūkio subjektais.
4. Svarstytina, kodėl projekto 11 bei 12 straipsniais keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir 261 straipsnio 4 dalyje numatytos sutarčių standartinės sąlygos, tvirtinamos Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, o projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 262 straipsnio 4 dalyje jau sutarčių tipinės formos, tvirtinamos Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, nors šios sutartys savo esme ir turiniu yra analogiškos.
5. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 punktas pildytinas, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina ir keičiamo įstatymo 262 straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas.
6. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė ligonių kasa turi teisę nemokamai gauti informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti, ne tik iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau taip pat ir iš kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems specialieji įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje vis dėlto siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš valstybinių ar savivaldybių institucijų ar iš kitų asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų praplėsti reguliavimą, aiškiai nustatant duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų principus ir (ar) tokių duomenų gavimo atlygintinumą.
7. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 10 punkto redakcija tikslintina, derinant ją su šio straipsnio pirmos pastraipos formuluote.
8. Projekto 20 straipsniu keičiamos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis bei kitais ūkio subjektais sudaromos ne tik dėl sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tačiau ir dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų apmokėjimo, dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo, dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo.
9. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, projekto 20 straipsniu keičiamos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose brauktinas žodis „nevyriausybinių“ (kaip numatyta ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose).
10. Atsižvelgiant į Taikinimo komisijos pirmininko statusą bei jam suteiktus įgaliojimus, projekto 20 straipsniu keičiamos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiai įtvirtinti Taikinimo komisijos pirmininko bei jo pavaduotojo skyrimo tvarką.
11. Projekto 20 straipsniu keičiamos įstatymo 36 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti, nes siūlomas reguliavimas dėl komisijos sudėties patvirtinimo sveikatos apsaugos ministro įsakymu suponuoja ir tai, kad dėl komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir naujo nario paskyrimo taip pat turės būti priimamas atitinkamas sveikatos apsaugos ministro sprendimas.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Taikinimo komisiją sudaro 5 nariai, projekto 20 straipsniu keičiamos įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „ne mažiau kaip pusė Taikinimo komisijos narių“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip trys Taikinimo komisijos nariai“.
13. Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respublikos jurisdikciją nepatenka apdraustųjų teisės gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsienio valstybėse užtikrinimas, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 punktas dėstytinas taip: „Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje, apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“.
14. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžio „kontroliuoti“ įrašytinas žodis „prižiūrėti“.
15. Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 23 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, nustatančia pavedimą kompetentingoms institucijoms iki 2020 m. gruodžio 31 d. reorganizuoti biudžetines įstaigas - teritorines ligonių kasas prijungiant jas prie biudžetinės įstaigos – Valstybinės ligonių kasos.
16. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ypatingos skubos tvarka Seime svarstomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 122, 15, 21, 261, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2762 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo minėto įstatymo įsigaliojimą siūloma nukelti į 2021 m. gegužės 26 d., susidarys tokia situacija, kad 2021 m. gegužės 26 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 122, 15, 21, 261, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-2762, įsigalios ir kai kurių Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų, keičiamų ir projektu, kitos redakcijos. Atsižvelgiant į tai, priėmus projektą, turės būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 122, 15, 21, 261, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2762, derinant jo nuostatas su priimtomis teikiamo projekto nuostatomis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]