LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 201 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus.
- sudaryti prielaidas didesnei elektros energiją gaminančių vartotojų
plėtrai, sudarant palankią, stabilią, kasmet
nesikeičiančią reguliacinę aplinką siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais
ir suvienodinant sąlygas tapti gaminančiais vartotojais Lietuvoje ir Lenkijoje.
- sumažinti administracinę naštą Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai (toliau– Komisijai) kasmet perskaičiuojant
elektros energijos procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į
elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio gaminantiems vartotojams,
atsiskaitantiems už naudojimosi elektros tinklais paslaugas elektros energijos
kiekiu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas (tel. 869842168; el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Vadovaudamasis AIE Įstatymo 201 straipsnio 8 dalimi, gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams.
Gaminantys vartotojai, perteklinę elektros energiją patiekę į elektros tinklus, o vėliau ją atsiėmę iš tinklo ir suvartoję savo poreikiams, moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą (201 straipsnio 5 dalis).
Kaip numato 201 straipsnio 6 dalis, naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Tai yra – ji yra kas metus keičiama ir nauja kaina galioja visiems, tame tarpe ir anksčiau veiklą pradėjusiems gaminantiems vartotojams.
Pavyzdžiui gaminantiems vartotojams, kurių elektros įrenginiai prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomojo tinklo žemosios įtampos, Komisijos nustatyta naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina nuo 2018-01-01 buvo padidinta nuo 3,118 ct/kWh iki 3,222 ct/kWh (be PVM), o gaminantiems vartotojams, prijungtiems prie vidutinės įtampos, atitinkamai nuo 1,469 ct/kWh iki 1,557 ct/kWh (be PVM).
2018 metų gegužės pradžioje dieną Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, gaminančių vartotojų skaičius siekė 887. Per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje atsirado 575 naujų gaminančių vartotojų.
Gaminančių vartotojų kiekis, atsirandantis per metus, yra ženkliai per mažas, norint įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą tikslą, deklaruojamą ir Energetikos ministerijos - padidinti gaminančių vartotojų skaičių iki 34 tūkstančių iki 2020 metų pabaigos.
Lietuvos Respublikos Seimui 2018-04-12 priėmus Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo NR. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymą (XIII-1078), vietoje anksčiau buvusio tik vieno atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais būdo, mokant už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgautą elektros energijos kiekį, buvo įtvirtinti keturi atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais būdai, papildomai numatant galimybę gaminantiems vartotojams:
· mokėti už 1 kW elektrinės įrengtosios galios,
· mokėti dvinarį mokestį, mokant už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio
· atsiskaitant elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio.
Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus (Įstatymo 201 straipsnio 7 dalis).
Priėmus Įstatymo pataisą, Komisija 2018.04.30 nustatė elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus, procentinį dydį, kuriuo gaminantis vartotojas atsiskaito už naudojimąsi elektros tinklais. Gaminantiems vartotojams, prijungtiems prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ žemos įtampos tinklų, jis nustatytas 38% ir jis galės būti taikomas nuo 2018 metų birželio 1-os dienos, vėliau jį kas metus perskaičiuojant.
Atsinaujinančios energetikos ekspertų – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos saulės energetikos asociacijos atstovų vertinimu, esama investicinė aplinka nėra pakankamai gera, norint pasiekti Vyriausybės užsibrėžtus tikslus iki 2020 metų pabaigos.
Viena iš didesnių problemų, kliudančių greitesniam gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, yra pernelyg aukšti mokesčiai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas ir investicinis neapibrėžtumas, tuos mokesčius nuolat kaitaliojant. 38% elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus procentinis dydis, , kuriuo gaminantis vartotojas atsiskaito už naudojimąsi elektros tinklais irgi yra gerokai per aukštas, norint paskatinti gaminančių vartotojų skaičiaus augimą Lietuvoje.
Pavyzdžiui Lenkijoje yra įstatymu nustatytas 20% procentinis dydis už atitinkamą paslaugą.
Įstatymo 201 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainas nustato, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią. Kitą vertus, Įstatymas nevisiškai tiksliai apibrėžia kas yra laikytina būtinaisiais kaštais, kokia jų dalis turėtų būti priskirta pasinaudojimo elektros tinklais gaminantiems vartotojams daliai, o kuri – tradiciniam elektros energijos skirstymui, taip pat nėra visiškai aišku kaip reikėtų apibrėžti skirstomojo tinklo operatoriaus gaunamą naudą. Pavyzdžiui, nustatant naudojimosi tinklais paslaugų kainą, Komisija nevertina fakto, kad saulės elektrinės elektrą gamina ir perteklinę elektrą į tinklą tiekia dienos metu, kai elektros rinkos kaina yra aukštesnė, nei vidutinė metinė.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma pačiame Įstatyme įrašyti 20% procentinį dydį nuo elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus už naudojimosi elektros tinklais paslaugas. Tokiu būdu gaminantiems vartotojams būtų sudaromos tokios pačios sąlygos, kokios šiuo metu yra Lenkijoje.
Be to, Įstatymo projekte numatoma sumažinti investavimo neapibrėžtumą gaminantiems vartotojams, numatant, kad Gaminantis vartotojas turi teisę mažiausiai dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Tai reiškia – gaminantis vartotojas, investuojantis į nuosavą elektros gamybą, būtų užtikrintas, kad veiklos sąlygos jam bent dešimt metų tikrai nepablogės.
AEI Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje yra numatoma, kad gamintojams, kurie yra remiami iš VIAP fondo, superkant jų pagamintą elektros energiją už remiamą tarifą, Komisija kas pusę metų peržiūrimi fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. Tai leidžia investuotojams užsitikrinti, kad remiamas tarifas, kurį investuotojas užsitikrino prieš pradedant investicijas, nesikeis visą rėmimo laikotarpį. Tai savo ruožtu sumažina investuotojo investicinę riziką, o tai vėl gi – leidžia investuotojams investuoti, nededant didelės investavimo rizikos dedamosios į investuojamo kapitalo kainą ir investuoti, gaunant mažesnio dydžio remiamą tarifą, taigi – užtikrinant galutiniams elektros vartotojams mažesnes elektros kainas.
Šiuo Įstatymo projektu būtų užtikrinama panašus investavimo saugumas ir investuojantiems gaminantiems vartotojams. Investuojantys gaus garantiją, kad pasinaudojimo elektros tinklais sąlygos nepablogės, lyginant su tomis, kokios buvo priimant investicinį sprendimą.
Energetikos ministerija teigia, kad, norint paskatinti gaminančių vartotojų skaičiaus augimą, reikia skirti subsidijas investicijoms. Tam tikslui yra siekiama Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Energetikos ministerijos vertinimu gaminantiems vartotojams suplanuota skirti daugiau nei 20 mln. Eur paramos iki 2021 m. Pagerinus sąlygas gaminantiems vartotojams, ateityje reikės mažesnės Valstybės paramos, subsidijuojant gaminančių vartotojų investicijas, siekiant, kad gaminančių vartotojų skaičius išaugtų iki Vyriausybės ir Energetikos ministerijos siekiamo 34000 skaičiaus iki 2030 metų. O sutaupytas Klimato kaitos specialiosios programos lėšas galima bus skirti kitiems tikslams.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai, kadangi mažės paramos, reikalingos gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, poreikis, o tuo pačiu mažės neskaidraus paramos skirstymo rizika.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projekto įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
Įstatymo projektas prisidės prie siekio didinti vidaus energijos gamybos pajėgumus, panaudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, užtikrinant paskirstytosios generacijos plėtrą, t. y., kad iki 2020 metų gaminančių vartotojų skaičius pasiektų 34000.
Energetikos ministerijos vertinimu, tokiu būdu būtų skatinama vietinė elektros energijos gamyba (šiuo metu du trečdaliai elektros energijos į Lietuvą yra importuojama), didinamas šalies energetinis saugumas, prisidedama prie tarptautinių klimato kaitos stabdymo tikslų (Paryžiaus susitarimo) įgyvendinimo, teigiamai veikiama šalies ekonomika, nes skatinamos vartotojų investicijos energijos rinkoje. Pavyzdžiui, įrengus 100 MW elektros energijos gamybos pajėgumų saulės elektrinėse, Energetikos ministerijos vertinimu, bus pritraukta 87 mln. eurų privačių investicijų į energetikos sektorių, bus sumokama 20 mln. eurų papildomų mokesčių į valstybės biudžetą, bus sukurta 110 naujų darbo vietų.
Elektros energijos skirstymo operatoriaus patirti nuostoliai, mažėjant elektros energijos realizavimo apimtims, bus su kaupu kompensuojami augančio elektros vartojimo Lietuvoje.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Įstatymo projektą, Komisija turės peržiūrėti ir prireikus pakeisti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką, patvirtintą Komisijos 2015 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. O3-435 ,,Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
Taip pat Energetikos ministerija turės įvertinti, ar naujas gaminančių vartotojų veiklos reglamentavimas nėra vertintinas, kaip Valstybės pagalba atsinaujinančiai energetikai ir jei bus padaryta išvada, kad tai yra Valstybės pagalba, Energetikos ministerija turės suderinti šią priemonę kartu su kitomis Valstybės pagalbos atsinaujinančiai energetikai priemonėmis su Europos Komisija.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma.
Numatoma, kad priemonės leis sumažinti Specialiosios klimato kaitos programos lėšų poreikį gaminantiems vartotojams remti (šiuo metu numatomas lėšų poreikis, Energetikos ministerijos vertinimu, siekia 20 mln. Eur iki 2021 m.)
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „atsinaujinantys energijos ištekliai“, ,,elektros energiją gaminantys vartotojai“, ,,kainodaros principai“, „skatinimo priemonė“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo narys Simonas Gentvilas