PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20¹, 41¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2453)

2015 m. kovo 18 d. Nr. 113-P-3

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Kviestieji asmenys: Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas; Arminas Lydeka, Seimo narys; Laimis Gelažius, Respublikos Prezidentės patarėjas; Mindaugas Lingė, Respublikos Prezidentės patarėjas; Indrė Pukanasytė, Respublikos Prezidentės patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-11)				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2, 3, 4, 11 ir 12 straipsniuose siūloma plėsti dvigubos (daugybinės) pilietybės institutą ir įtvirtinti dar vieną išimtį, kai Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę ir dėl to netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, turėtų teisę ją išsaugoti, jeigu jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Taigi, tokiu būdu atsirastų dar viena Lietuvos Respublikos piliečių kategorija su dviguba (daugybine) pilietybe, kurios skiriamasis bruožas būtų ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei (4 ir 11 straipsniai). Diskutuotina, ar tokios naujos išimties įtvirtinimas atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinę sampratą, išdėstytą Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas): - pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta; būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams. Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; - Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“; - šioje Konstitucijos nuostatoje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“; - šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; - Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; – nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją; tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; – Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; – pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; - pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti; - jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, jog dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačios Konstitucijos.	Nepritarti	Atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje dėl įstatymo projekto pateiktus argumentus, manytina, kad nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 29 straipsnis numato galimybę išimties tvarka suteikti pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams, todėl manytina, kad išimties atveju gali būti (išsaugota) grąžinta Lietuvos pilietybė asmeniui, kuris jos neteko ir turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad atvejai, kada Lietuvos Respublikos pilietybė galės būti išsaugota arba grąžinta, pagal įstatymo projektu siūlomas nuostatas, bus reti, išimtiniai. Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo minėtais atvejais priimtų Respublikos Prezidentas.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-11)				2. Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas: - ta apimtimi, kai teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę būtų išsaugojama, nepaisant jos netekimo pagrindų (4, 12 straipsniai) - neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir pilietybės sampratos, nes buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėtų teisę susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tada kai jos pats atsisakė; tarnavo kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas, pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 1, 4, 7 punktai); - kai Respublikos Prezidentui sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo (3 ir 4 straipsniai) būtų nesvarbu, ar tokių piliečių santykis su Lietuvos valstybe yra grindžiamas nuolatiniais faktiniais ryšiais ar ne; ar neturėtų būti vadovaujamasi Tautos ir Lietuvos valstybės interesais - neatitinka pilietybės konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas); Be to, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra neišbaigtas, dviprasmiškas, prieštaringas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams: „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas): - neapibrėžta Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo sąvoka; - „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“ institutas tapatinamas su pilietybės grąžinimu, nors pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – pilietybė gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu asmuo jos neteko, o išsaugoti to, ko esi netekęs – neįmanoma; - piliečių teisė susigrąžinti turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės yra menama (spėjama iš Respublikos Prezidento įgaliojimų); ji turi būti aiškiai apibrėžta, šios teisės įgyvendinimas turėtų būti sąlygotas apibrėžtu terminu, įvardinti šią teisę turintys subjektai ir jų teisiniai požymiai bei Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygos, ir tik po to iš šios teisės turėtų išplaukti Respublikos Prezidento įgaliojimai; - 4 straipsnio nuostata dėl pilietybės gražinimo sąlygų „jeigu nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių“ apima šio straipsnio 4 punkte nurodytą sąlygą - „įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuri, mūsų nuomone, negali būti taikoma ypatingų nuopelnų turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos valstybės pilietybę ir siekiantiems ją susigrąžinti, kitaip tariant, įrodinėti savo teisę gyventi Lietuvoje (laikinai arba nuolatos); - projekto 2 straipsnyje siūlant įtvirtinti dar vieną dvigubos (daugybinės) pilietybės išimtį, būtina pakeisti ir Įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą; - neišspręsta turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo sąlyga, kai ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (išsaugojimo), neįvykdo Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos - per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu nepraneša apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kitaip tariant, ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikimas atstotų minėtą pranešimą ir ar asmuo būtų atleidžiamas nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje nustatytos atsakomybės už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų); - projekto 13 straipsnyje stokojama pavedimo Respublikos Prezidentui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes Respublikos Prezidento patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento pakeitimas yra Respublikos Prezidento kompetencijos sritis (Įstatymo 31 straipsnis).	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, apibrėžiant pilietybės išsaugojimo sąvoką, įvardinant turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygas, šią teisę turinčius subjektus ir jų teisinius požymius, teises ir pareigas.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-11)				3. Pagal š.m. sausio 1 d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298: - projekto pavadinime po žodžių „pakeitimo ir“ įrašytinas žodis „Įstatymo“; - projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pakeitimo esmėje) po žodžių „papildyti 7 straipsnį“ įrašytinas žodis „nauju“; - projekto 2 straipsnio nuostata, ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo „<...> supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>: dėstytina taip pat, kaip projekto 4 straipsnio nuostata „<...> kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka <...>“. - projekto 12 straipsnio pakeitimo esmėje išbrauktinas žodis „nauja“.	Pritarti
2.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-11-24)				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2453 (toliau – Projektas) visų pirma norėtume pažymėti, kad pilietybė yra nacionalinės teisės kategorija. 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, taip pat 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės yra pabrėžta, kad kiekviena valstybė turi teisę savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis ji nustato, kas yra jos piliečiai. Principo, kad pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygų nustatymas pagal tarptautinę teisę priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai taip pat laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas .(Žr., pavyzdžiui, ESTT 1992 m. liepos 7 d. sprendimą byloje Mario Vicente Micheletti ir kiti prieš Delegación del Gobierno en Cantabria (byla C-369/90, Rink., 1992, p. I-4262). Taigi nei tarptautinė teisė, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybei laikyti savo piliečiu asmenį, kuris jau turi kitos valstybės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto nuostatos, kuriomis siūloma praplėsti asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę, ratą, neprieštarauja tarptautinei bei Europos Sąjungos teisei. Kita vertus, dėl Projekto atitikties nacionalinei teisei pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis. Tuo pačiu norėtume pridurti, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejų padaugėtų, reikėtų atsižvelgti į galimai atsirasiančias problemas dėl asmens diplomatinės gynybos vykdymo, karinės tarnybos atlikimo, mokesčių mokėjimo ir kitais klausimais. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 4 straipsniu papildžius įstatymo 21 straipsnį 5 punktu, tačiau panašios nuostatos neįtvirtinus Projekto 3 straipsniu siūlomame įstatymo 20¹straipsnyje, susidarytų situacija, kai įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės būtų taikomos asmenims, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir siekia susigrąžinti prarastąją Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokios aplinkybės nebūtų taikomos tiems, kurie turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei įgiję kitos valstybės pilietybę siekia Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti šioms dvejoms asmenų grupėms siūlomą taikyti skirtingą reguliavimą arba tokį reguliavimą suvienodinti.	Pritarti
3.	Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2014-11-12)				Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. lapkričio 11 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2,7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP -2453 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo narys A. Patackas (2014-11-11)

20¹

Argumentai: pasiūlymas teikiamas siekiant tiksliau numatyti, kas yra laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu:

„20¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

1. Respublikos Prezidentas gali priimti sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo.

2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Asmuo turi pasižymėti pilietine, politine bei moraline branda bei kitomis visuotinai pripažintomis vertybėmis. Asmens veiklos sritys, už nuopelnus kuriuos išsaugojama (neprarandama) Lietuvos Respublikos pilietybė, eilės tvarka būtų krašto apsauga, ekonomika, kultūra, socialinė sritis, sportiniai pasiekimai. “

Pritarti

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo nario A. Patacko pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė ir patikslinant įstatymo projekto nuostatas apibrėžiant pilietybės išsaugojimo sąvoką, įvardinant turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygas, šią teisę turinčius subjektus ir jų teisinius požymius, teises ir pareigas.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: M. Petrauskienė.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas