LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

PASIŪLYMAS

Į LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4, 10, 12 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTĄ

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2606 (2)

2024-08-29, Vilnius

Įvertinus rengiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto atitiktį įstatymams ir teisėkūros principams, pareiškiu, kad su rengiamomis įstatymo projekto pataisomis (žemiau nurodytomis) nesutinku. Manau, kad rengiamos aptariamo įstatymo pataisos ne tik prieštarauja įstatymams bei teisėkūros principams, bet taip pat ir iš esmės pažeidžia Lietuvos kinologų, šunų augintojų, auginančių bei veisiančių kilmingus šunis teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, rengiamos įstatymo projekto pataisos negali būti priimtos. Sekančiai nurodomi esminiai nesutikimo motyvai.

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Argumentai	Pasiūlymo turinys
	Str.	Str. d.	P.
1.	5.	3.		Argumentai: 1). Į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti veislinius gyvūnus, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, kurių tikslas – pakeisti gyvūnų išvaizdą ir (ar) fiziologines funkcijas nėra uždrausta jokiu teisės aktu. Tai reiškia, kad bet kuris Lietuvos Respublikos veislynas ir (ar) kitas subjektas gali teisėtai tokius gyvūnus (kurie dar vadinami kupiruotais)  įsivežti ir egzistuojant tam tikroms papildomos sąlygoms registruoti kinologijos klubuose. Tokie gyvūnai iki aptariamų pataisų galėjo (ir dalyvavo) tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse parodose. Tokius šunis veislynai prižiūri, augina, atlieka visus veisimui būtinus sveikatos tyrimus, dalyvauja šunų parodose, moka už čempionų titulų suteikimą. Visa tai sudaro didžiules investicijas, kurias iki šiol yra turėję veislynai. Atsižvelgiant į tai, absoliučiai neracionalu yra uždrausti veislynams ir toliau veisti sveikus gyvūnus, kuriems jau atliktos aptartos veterinarinės išvaizdą keičiančios procedūros. 2). Taip pat visiškai neracionalu, dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. praradus galimybę rūpintis ir prižiūrėti tokį gyvūną, drausti tokį gyvūną parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į tokį gyvūną. Pavyzdžiui, modeliuojant situaciją, kad aptariamo gyvūno savininkas avarijoje ar kitur patiria didžiulius sužalojimus, dėl ko pats savimi nebegali pasirūpinti. Tokiu atveju jis turimo gyvūno negali niekam parduoti ar kitaip perleisti, todėl gyvūnas yra pasmerktas žūčiai. Manytina, kad aptariama įstatymo pataisa yra siekiame ne tai kad užtikrinti gyvūnų gerovę, tačiau priešingai, pabloginti aptariamų gyvūnų gyvenimo sąlygas.  Iš esmės draudimas perleisti nuosavybės teise į gyvūną prieštarauja pamatinėms žmogaus teisėms. Tokio draudimo įteisinimas įstatyminiu lygiu būtų absoliuti teisinė „beprotybė“. 3). Negali būti įstatyminiu lygmeniu priimami draudimai atgaline tvarka (data). Tai prieštarauja bet kokiai teisinei logikai ir teisės paskirčiai. Negali būti taikoma teisinė atsakomybė atgaline data. Nagrinėjamu atveju  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos, apimančios draudimą atlikti veterinarines procedūras, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas  įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Tačiau aptariamomis įstatymo pataisomis yra siekiama visai kitų tikslų, siekiama uždrausti tokius gyvūnus parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę, taip pat dalyvauti jiems parodose ir t.t. Tokie draudimai ir (ar) apribojimai gali būti taikomi tik nuo įstatymo pataisų įsigaliojimo momento ar vėlesnės datos, bet jokiu būdu ne atgaline tvarka. Įstatymo pataisomis siekiamų draudimų įteisinimas atgaline data sudarys visas prielaidas ginčyti įstatymo pakeitimus teismuose. Modeliuojant aptariamos situacijos absurdiškumą, galima pasitelkti gana vaizdingą pavyzdį. Tarkime, įstatyminiu lygių yra uždraudžiama  nuo 2013-01-01 dalyvauti šalies eisme visiems automobiliams, kurie pagaminti iki 2018 metų ir anksčiau. Ką tai reikštų tokių automobilių savininkams. Atsakymas labai aiškus ir paprastas. Lygiai tą patį, ką ir aptariamų augintinių savininkams. Atsižvelgiant į tai, negali būti aptariamų įstatymo pataisų galiojimas atgaline data numatomas nuo 2013-01-01.	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 1–4 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5¹ dalies ir 19 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos gyvūnams augintiniams, kuriems Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros, padarytos siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas, buvo atliktos iki 2024 m. sausio 1 d.“
2.	3.	1.		Papildyti 12 straipsnį 5¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „5¹. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus augintinius, kuriems atliktos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros.“ Argumentai. 1). Remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šuo, kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, yra priskiriamas „daiktui“, kuriam taikomos daiktinę teisę reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, uždraudimas parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūną, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dar daugiau, tokios pataisos įteisinimas iš esmės užkirstu kelią asmeniui elgtis su nuosavybe taip kaip jam atrodo tinkamiausia. Iš kitos pusės, draudimai disponuoti nuosavybe ar ją perleisti yra taikomi tik tam tikriems iš apyvartos išimtiems daiktams. Šiuo atveju negali būti uždrausta teisė parduoti ar kitaip perleisti nuosavybę į auginti. Pirmiausia turėtų būti uždrausta teisė tokiam augintiniui apskritai egzistuoti, o tik tada įteisintas draudimas disponuoti tokio augintinio nuosavybės teisėmis. Kitaip tariant, aptariama įstatymo pataisa iš esmės yra siekiama apriboti asmenims teise laisvai ir savo nuožiūra disponuoti nuosavybę. Priėmus tokią pataisą būtų sukurta ydinga praktika, nes iš esmės būtų pažeista bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio ir (ar) juridinio asmens pamatinė teisė laisvai ir nevaržomai disponuoti nuosavybės teisėmis. 2). Draudimas parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūną prieštarauja elementariai logikai. Gyvenime galimos įvairios situacijos (liga, mirtis, invalidumas, bankrotas ir t.t.).  Aptariamos pataisos ydingumą iliustruoja šis pavyzdys. Tarkime, mirė aptariamo gyvūno šeimininkas. Gyvūno, remiantis aptariamomis pataisomis, negalima niekam kitam perleisti. Tai koks bus to gyvūno likimas? Akivaizdu, kad tokios pataisos įteisinimas prasilenkia su bet kokia elementaria logika ir sukuria nepamatuotus ir neracionalius suvaržymus tokių gyvūnų savininkams.	Pastebėjimas Nr. 1: Reikėtų atšaukti įstatymo 12 straipsnio papildymą nauja 6 dalimi. Pastebėjimas Nr. 2: Aptariama įstatymo pataisa galėtų būti svarstoma ir į įstatymą įtraukiama tik tada, kada teisės aktais bus uždrausta įvežti aptariamus gyvūnus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pasiūlymas: Išdėstyti įstatymo redakciją sekančiai: Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus augintinius, kuriems atliktos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros, išskyrus Lietuvoje jau registruotiems gyvūnams.
3.	4.	1.		Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama eksponuoti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros.“ Argumentai: 1). Teisės aktais nėra numatytas draudimas į Lietuvos Respublikos teritoriją įsivežti aptariamą gyvūną. Įstatymo pataisomis toks draudimas taip pat nesukuriamas. Kitaip tariant, yra visos teisinės sąlygos aptariamą gyvūną į Lietuvos teritoriją įsivežti, ar toliau auginti jau turimą, tačiau jo eksponuoti jau nebegalima, nors visą laiką iki aptariamų pataisų tai buvo galima. 2) Negalima suprasti ko tokia įstatymo pataisas yra siekiama. Tokia pataisa niekaip nebus užtikrinta gyvūnų gerovė, nes uždraudimas gyvūnui dalyvauti parodose gyvūno teisių neapsaugo. Kovoti su gyvūnų teisių pažeidimais yra įvairių priemonių, tačiau uždraudimas dalyvauti gyvūnui parodose nėra viena iš jų. Be to, jeigu bus priimta tokia pataisa, atsiranda rizika, kad įstatymų leidybos teisę turintiems asmenims gali kilti noras įstatyminiu lygiu žmonėms, turintiems regos ar kitokią negalią, ar, kažkokius tai ypatingus skiriamuosius požymius uždrausti lankytis koncerte, teatre, parodose ir pan. Deja, bet nėra kito vaizdinio būdo, kaip pateikti analizuojamos pataisos nelogiškumą, kaip minėtas pavyzdys.   2) Patvirtinus analizuojamą pataisą susidarytų paradoksali situacija. Gyvūnų eksponavimas uždraudžiamas nuo 2013-01-01. O kas bus su tais gyvūnais, kurie tame laikotarpyje nuo 2013-01-01 buvo eksponuojami? Bus anuliuotas tokių gyvūnų pasirodymai parodose ar kitur, atimti laimėjimai ir pan., o tokių augintinių savininkai baudžiami atgaline tvarka.	Pasiūlymas: Minima įstatymo pataisa galėtų būti taikoma su išimtimis tik gyvūnams-augintiniams, gimusiems po įstatymo įsigaliojimo datos. Įvedus šią korekciją, būtų apsaugoti LR piliečiai, kurie jau turi kupiruotą augintinį ar yra sumokėję rezervacijos mokestį ir/ar pilną kainą bei laukia atvykstančio augintinio. Tokia praktika yra taikoma Europos sąjungos šalyse, priėmusiose draudimus eksponuoti kupiruotus šunis.

Teikia: Seimo narys

Aidas Gedvilas