|
Argumentai
Kadangi
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrimo tyrimai
apima ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę laikotarpį, siūlome keisti ne tik įstatymo projekto 2
straipsnį, bet ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
įstatymo NR. VIII-238 preambulę, 2, 4, 5 straipsnius.
Pasiūlymas:
„11. Centro generalinis direktorius
strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais
gali sudaryti inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų“.
„14. Institucijos prie Centro:
1) išvadas dėl karių savanorių,
laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir
1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,
teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių
(rezistentų) teisių komisija. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių
komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu
tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją
techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;“.
„Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis tarptautinės
bendrijos visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo
tikslu yra nusikaltimas;
atsižvelgdamas į tai, kad
Lietuvos Respublika prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl
kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio
26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius
nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai;
remdamasis Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų
nuostatomis;
konstatuodamas, kad nuo 1940 m.
birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti
okupaciniai režimai neteisėti;
konstatuodamas, kad Lietuvos
gyventojų fizinis ir dvasinis genocidas bei kiti nusikaltimai žmoniškumui ir
karo nusikaltimai buvo vykdomi okupacijų laikotarpiu;
konstatuodamas, kad 1940–1990 m.
Lietuvoje įvairiomis formomis (karinėmis ir politinėmis) vyko pasipriešinimas
(rezistencija) Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) ir Vokietijos
okupacinėms valdžioms;
konstatuodamas, kad nusikaltimai
žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus
ir po 1990–1991 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę;
konstatuodamas, kad Lietuvos
gyventojai įvairiomis formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei
kariniams veiksmams ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
pripažindamas, kad daug Lietuvos
gyventojų žuvo laisvės kovose arba tapo genocido, holokausto ar kitų
nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir turi būti
deramai pagerbti, o jų atminimas – tinkamai įamžintas;
siekdamas sudaryti sąlygas
ištirti Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus, juos
įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn genocido organizatorius bei
kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir
vykdytojus;
siekdamas išsaugoti, įamžinti
tremties ir rezistencijos laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas
supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo ir
Lietuvos gyventojų tremties istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą
istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo,
supažindinimą su vertinga istorine medžiaga,
priima šį įstatymą“.
„1. Lietuvos gyventojų genocido
ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra valstybės įstaiga,
tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų
apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką
bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais,
taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991
m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų
teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiuo
įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus“.
„4 straipsnis. Centro uždaviniai
Centro uždaviniai – istorinės
tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto
Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems
režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas,
okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria
1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei
pasipriešinimo jai procesus, SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę“.
„5 straipsnis. Centro funkcijos
Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius,
atlieka šias funkcijas:
1) vykdo apibrėžtų sričių ir
laikotarpių tyrimus:
a) formuoja šiuo įstatymu
apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir
metodiką, formuluoja darbo problematiką, sudaro ilgalaikes ir trumpalaikes
genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja
visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;
b) renka, kaupia, sistemina ir
apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, taip pat
apie 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę,
genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo
sistemą;
c) renka, analizuoja ir
apibendrina medžiagą apie pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus ir
dalyvius bei pasipriešinimą 1990–1991 m. SSRS agresijai atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę;
d) skelbia mokslinę,
informacinę, analitinę medžiagą, leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų
genocidą, represijas ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia
mokslines konferencijas, dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių
organizuojamas programas;
e) sudaro karių savanorių,
laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų,
bei karo nusikaltimų vykdytojų skaitmenines duomenų bazes, vardynus;
f) tiria archyvinę medžiagą ir
teikia informaciją juridiniams ir fiziniams asmenims apie okupacijų
laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus,
nukentėjusius nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos
agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus,
pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
g) rūpinasi dokumentų, susijusių
su genocidu ir rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų
sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą
medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
h) fiksuoja genocido ir Lietuvos
gyventojų persekiojimo faktus ir represijų vykdytojus, teikia medžiagą apie
konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms;
bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo
grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti
pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo
nusikaltimų;
i) bendradarbiauja su
teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų
ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose
surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
j) tikrina, analizuoja ir
skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus;
k) dalyvauja atskirose valstybės
programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir
įgyvendina tokias programas;
2) vykdo laisvės kovotojų ir
genocido aukų atminimo įamžinimą:
a) dalyvauja įgyvendinant
valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius
steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės
atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl
muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų
organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
b) bendradarbiauja su Lietuvos
Respublikos švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto
apsaugos ministerija ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą
įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
c) inicijuoja, skatina ir remia
memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų,
monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;
d) dalyvauja steigiant kovų ir
kančių memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusių
KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Okupacijų ir laisvės kovų
muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai
šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
e) koordinuoja valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų
statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia
rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant
paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus
miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
f) rengia siūlymus dėl valstybės
mastu atmintinų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių
datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir
įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir
genocidu susijusius renginius;
g) rengia siūlymus dėl karių
savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat jų turėtų laipsnių
ir apdovanojimų atkūrimo;
h) rengia Lietuvos ir kitų šalių
ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų vietas ir dalyvauja
šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus,
dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido
aukų atminimą;
i) rengia nuolatines
ekspozicijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, taip pat kilnojamąsias
parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą
medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir
įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
3) vykdo laisvės kovotojų ir
genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
a) inicijuoja, rengia ar
dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo
dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų,
nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos
agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės
rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kitais klausimais) bei kontroliuoja jų
vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų,
nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta
tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;
b) teikia siūlymus dėl asmenų,
represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar
pakartotinio bylų tyrimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš
naujo ištirti šių asmenų bylas.
|