LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 141 ir 142 straips­niais ir 2 prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4637ES

 

2020-05-18  Nr. 106-P-21

Vilnius

 

 

1.      1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas E. Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Juozapaitis, Komiteto nariai A. Papirtienė, D. Kepenis, E. Pupinis, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, V. Čmilytė-Nielsen, L. Jonaitis, Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos A. Kairienė, J. Paukštė, R. Steponėnienė, biuro padėjėja G. Petrauskaitė, mentoriai R. Norkienė, K. Kaminskas. LR Prezidento patarėjas P. Baltokas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, susisiekimo viceministras V. Kondratovič, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas T. Pilukas, Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas D. Bial, Susisiekimo ministerijos patarėjas A. Karnilavičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras A. Plikšnys, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso ir UAB „Vlantana“ atstovas A. Šniepis, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos atstovė J. Kuliešienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso atstovas L. Smolskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso ir UAB „Hoptransa“ atstovė A. Margevičiūtė, Tarptautinio transporto ir logistikos  aljanso atstovas S. Likas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – LINAVA) atstovė N. Badikonienė, LINAVA Transporto politikos skyriaus vadovas A. Tolstoj, Lietuvos vežėjų sąjungos atstovas G. Ramaslauskas, UAB „Girteka“ atstovė K. Žekaitė, Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidentas V. Masilionis, VšĮ Alantos TVM Anykščių filialo direktorius R. Zlatkus, Vairuotojų mokytojų gildijos prezidentas R. Litvaitis, Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja I. Jurgelevičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

1

5

 

Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį nauja 95 dalimi, joje apibrėžiant Vairuotojų kompetencijos įgijimo kursų sąvoką ir įvedant šios sąvokos trumpinį. Tuo tarpu projekto 1 straipsnio 7 dalimi pildant keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 96 dalimi, joje apibrėžiamos sąvokos trumpinys nėra įvedamas. Toks skirtingas sąvokų apibrėžimas kelia painumų, vartojant šias sąvokas keičiamo įstatymo tekste. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio naujoje 98 dalyje vartojamas ne 95 dalyje siūlomos įtvirtinti sąvokos trumpinys, o pilna sąvoka. Pažymėtina, kad trumpinys „vairuotojų kompetencijos kursai“ skamba kaip bendra visaapimanti bet kokių vairuotojų kursų sąvoka, o sąvoka „vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursai“ šiuo atveju skamba kaip specialioji sąvoka, nors iš tikrųjų abi šios sąvokos yra lygiavertės ir apibrėžia dvi skirtingas vairuotojų kompetencijos kursų rūšis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio 5 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje atsisakyti trumpinio, nes šiame trumpinyje iš tikrųjų nebevartojamas tik vienas sąvokos apibrėžties žodis, bet šis žodis šiuo atveju kaip tik ir apibrėžia šios sąvokos skirtumą nuo kitos sąvokos.

 

Nesvarstyti

Pastaba yra neaktuali, nes Komitetas siūlo keičiamo įstatymo 2 straipsnio nepapildyti nauja 95 dalimi ir neįvesti naujos vairuotojų kompetencijų įgijimo kursų sąvokos (siūloma pritarti Seimo narių pasiūlymui dėl projekto 1 straipsnio).

 

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Įstatymo projektu siūloma vairuotojų mokymą rengti pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos, o ne pagal formalias profesinio mokymo programas. Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją. Sąvokos kvalifikacija ir kompetencija nėra tapačios tiek ES, tiek Lietuvos teisėje. Rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo Nr. 2008/111/01 kvalifikacija apibrėžiama kaip oficialus įvertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatas, gaunamas kompetentingai įstaigai nustačius, kad asmens mokymosi pasiekimai atitinka nustatytus standartus, o kompetencija – įrodytas gebėjimas naudoti žinias, asmeninius, socialinius, metodinius gebėjimus dirbant, studijuojant ir siekiant profesinio tobulėjimo. LR švietimo įstatyme sąvokos iš esmės apibrėžiamos taip pat.

Be kita ko, įstatyme siūloma įtvirtinti vairuotojų kvalifikacijos (ne kompetencijos) kortelę.

 

Norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, nes šiuo metu nėra bendro sutarimo tarp visų suinteresuotų grupių. Todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

2.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

3

3

 

2.    Projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamame įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte, derinant su Švietimo įstatymo nuostatomis, po žodžių „ikimokyklinio ugdymo“ įrašytini žodžiai „priešmokyklinio ugdymo“. Be to, projektu taip pat turi būti keičiamas ir įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 4 punktas, tikslinant jame nurodytą ministerijos pavadinimą.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

2 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų vykdymo priežiūrą;“.

3 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;

3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“

3.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5, 6

 

 

3.    Projekto 5 ir 6 straipsniais siūloma papildyti įstatymą naujais straipsniais, reglamentuojančiais atitinkamų kategorijų transporto priemonių vairuotojų kompetencijų įgijimą ir tobulinimą bei teisę vykdyti šiuos kursus. Manytina, kad projektu siūlomos nuostatos turi būti dėstomos ne tarp keičiamo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigas, ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio pėsčiųjų pareigas, o po keičiamo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimą. Todėl siūlytina šiuo projektu siūlomų specialiųjų transporto priemonių vairuotojų kompetencijų suteikimą reglamentuoti, papildant įstatymą 221 ir 222 straipsniais (toliau šioje išvadoje pastabos teikiamos, atsižvelgiant į projektu siūlomą straipsnių numeraciją).

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją, todėl Komitetas iš esmės nepritaria teisinio reguliavimo keitimui, kai vairuotojų rengimas keičiamas iš profesinio mokymo pagal formaliojo švietimo programas į mokymą pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

4.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5

 

 

4.    Iš projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamos formuluotės „naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti“  nėra aišku, ar kalbama apie transporto priemones, naudojamas techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymuose kelyje, ar apie visas transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja įstatymų leidėją teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, kuris reiškia kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, ši sąvoka turėtų būti patikslinta.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

5.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5

 

 

5.    Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 6 punktas numatantis išimtį transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams, nėra perteklinis, kadangi išimtis transporto priemonių, naudojamų nekomerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams numato ir keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2, 4, ir 7 punktai.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

6.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5

 

 

6.    Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama sąvoka „kaimuose“ tikslintina, atsižvelgiant į Teritorijos administracinių vienetų įstatymo 1 straipsnio ketvirtoje dalyje ir 3 straipsnio penktoje dalyje vartojamus apibrėžimus. Be to, įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 9 punkte tikslintina sąvoka „nuosava įmonė“, kuri nei šiame, nei kituose įstatymuose nėra apibrėžta.  

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

7.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5

 

 

7.    Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 141 straipsnio 6 dalies nuostatos derintinos su to paties 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad būtina ne tik išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, bet ir išlaikyti atitinkamą egzaminą.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

8.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5

 

 

8.    Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 141 straipsnio 9 dalyje vartojama formuluotė „vairuotojai, kurie nustojo verstis savo profesija“ neturėtų būti patikslinta, kadangi reglamentuojamose nuostatose kalbama apie vairuotojo kompetenciją, o ne profesiją.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

9.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

5

 

 

9.    Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 141 straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda į neegzistuojančią įstatymo 14 straipsnio 6 dalį.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

10.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6

 

 

10.          Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžio „turėti“ įrašytini žodžiai „teisę vykdyti“ arba vietoj žodžio „turėti“ įrašytini žodžiai „atitikti reikalavimus, taikomus siekiantiems įgyti teisę vykdyti“. Be to, derinant šį punktą su projekto 1 straipsnio 5 dalimi pildomos įstatymo 2 straipsnio 95 dalies nuostatomis, vietoj žodžio „mokymo“ įrašytinas žodis „švietimo“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 2 punktui.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnį.

11.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6

 

 

11.          Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 142 straipsnio 7 dalyje nurodytas 3 darbo dienų terminas derintinas su to paties įstatymo 142 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad mokymo centras gali pradėti vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos pateikimo. Tuo tarpu mokymo centro pateikti dokumentai vertinami dar 3 darbo dienas. Toks reglamentavimas gali sukelti situaciją, kai ką tik pradėta veikla būtų iš karto stabdoma. Iš kitos pusės, kelias dienas galėtų būti vykdoma neteisėta veikla.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnį.

12.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6

 

 

12.          Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 142 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytas teisės vykdyti kursus sustabdymo pagrindas – valstybės rinkliavos nesumokėjimas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, projektu turi būti atitinkamai papildytas ir keičiamo įstatymo 6straipsnis.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnį.

13.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6

 

 

13.    Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 142 straipsnio 11 dalies 4 punkte yra nustatytas teisės vykdyti kursus sustabdymo pagrindas, kuris skirtingai negu to paties 142 straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodyti pagrindai, nekyla iš pareigos. Siūlytina papildyti projekto nuostatas, visų pirmą nustatant pareigą mokymo centrui daryti atitinkamus garso ir vaizdo įrašus.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnį.

14.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6

 

 

14.    Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 142 straipsnio 14 dalies 3 ir 5 punktuose vartojamos formuluotės „pateikė informaciją, žinodamas, kad ji neteisinga“. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose teisės aktuose ši formuluotė nėra vartojama. Taip pat nėra aišku, kuo ši formuluotė skiriasi nuo įstatymo 142 straipsnio 7 dalyje vartojamos formuluotės „nurodyti klaidingi duomenys“. Pastebėtina, kad neteisingos informacijos ir klaidingų duomenų pateikimas įstatymo 142 straipsnio 7 ir 14 dalyse sukelia skirtingas teisines pasekmes.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnį.

15.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6

 

 

15.    Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 142 straipsnio 14 dalies 7 punktas sistemiškai nedera su to paties straipsnio 11 dalies 3-5 punktais, kadangi 11 dalies 3-5 punktuose kalbama apie pažeidimus vykdant vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, tuo tarpu aptariamo straipsnio 14 dalies 7 punktas reglamentuoja pakartotinai padarytą pažeidimą jau sustabdžius teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnį.

16.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

6

 

 

16.    Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 142 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad mokymo centras apie sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuojamas, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytą atvejį. Manytina, kad apie sprendimą turi būti informuojama visais atvejais, be išlygų.

Nesvarstyti

Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su Direktyvos įgyvendinimu.

Komiteto nuomone, asmenys turėtų įgyti kvalifikaciją, o ne tik kompetenciją.

Pastaba yra neaktuali, nes siūloma išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnį.

17.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

10

 

 

17.    Projekto 10 straipsniu keičiamoje įstatymo 272 straipsnio 6 dalyje siūlytina tikslinti registrų ir informacinių sistemų pavadinimus, derinant su keičiamo įstatymo 272 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Pritarti

Redakcinė pastaba

18.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

13

4

 

18.    Projekto 13 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į įstatymo įsigaliojimo datą, vietoj datos „2020 m. gegužės 23 d.“ įrašytina data „2020 m. gegužės 22 d.“.

Pritarti

Redakcinė pastaba

19.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

1

 

 

19.    Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, iš esmės taisytinas projekto 1 straipsnio tekstas, kadangi kai kurios šio straipsnio dalys pernumeruoja kelis kartus tas pačias keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalis ir prieštarauja viena kitai, kas sukels sunkumų įstatymo įsigaliojimo metu – nebus aišku, kaip galutinai turi atrodyti suvestinė įstatymo redakcija. Siekiant pašalinti šiuos neatitikimus, siūlytini šie alternatyvūs variantai:

1)   keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti naujomis dalimis su novela, nepernumeruojant kitų šio straipsnio dalių, arba

2)   projekto 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti, kad buvusi 2 straipsnio 93 dalis laikytina 94 dalimi; projekto 1 straipsnio 6 dalies nuostatų atsisakyti; projekto 1 straipsnio 7 dalį laikyti 6 dalimi; projekto 1 straipsnio 8 dalį laikyti 7 dalimi ir joje nurodyti, kad buvusi 2 straipsnio 94 dalis laikytina 97 dalimi; projekto 1 straipsnio 9 dalį laikyti 8 dalimi; projekto 1 straipsnio 10 dalį laikyti 9 dalimi ir joje nurodyti, kad buvusios 2 straipsnio 95-97 dalys laikytinos 99-101 dalimis.

Pritarti

Redakcinė pastaba

20.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-31

 

 

 

20.          Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nurodymo reikalavimus, nurodytus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 ,,Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, siūlytina keičiamo įstatymo priede išbraukti nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimo šaltinį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pritarti

Redakcinė pastaba

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija

2020-04-30

 

 

 

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) vienija narius, kurie yra profesinio mokymo teikėjai, teikiantys formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo ir kitas paslaugas.

Šiuo raštu Asociacija teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23 ir 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 IR 142 straipsniais ir 2 priedu projekto (toliau – Projektas).

Būtina pastebėti, kad Įstatymo projekto keitimo  tikslu  nurodomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645 ,,Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo“, kuri iš dalies pakeičia 2003/59/EB direktyvą, įgyvendinimas. Direktyva, reglamentuodama tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų mokymą vartoja terminą „kvalifikacija“, o ne „kompetencija“. Terminas „kvalifikacija“ vartojamas ir visoje šiuo metu galiojančioje suvestinėje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijoje.

              Direktyvos 2003/59/EB I priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodyta: ,,Minimalus žinių lygis negali būti žemesnis nei Sprendimo 85/368/EEB (1) I priede nurodytos mokymo struktūros 2 lygis, t. y. privalomu mokymu, kuris papildomas profesiniu mokymu, pasiekiamas lygis“.

              Direktyvoje (ES) 2018/645 pakeisto priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodoma: ,,Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede.“

               Visa tai rodo, kad mokymo pabaigoje vairuotojas turi įgyti bent 2 kvalifikacinio lygmens profesinę kvalifikaciją. O tai pagal Lietuvos Respublikoje egzistuojančią švietimo sistemą galima įgyti baigus formaliojo profesinio mokymo programas, o ne pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, kaip nurodoma Projekte.

Atkreiptinas dėmesys, kad (ES) 2018/645 direktyvos nuostatos dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimo ir kvalifikacijos kėlimo (periodinio mokymo) iš esmės nesikeitė, lyginant su 2003/59/EB direktyva. Pagrindiniai pakeitimai atlikti dėl:

- mokymo turinio, kad būtų  skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugai, taupiam vairavimui, vairavimui ekstremaliomis oro ir kelio sąlygomis, nestandartinių krovinių vežimui;

-  išimčių paaiškinimų;

-  nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų direktyvos 2006/126/EB atitikčiai.

 Todėl manytume, kad nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalį), 9, 10, 14, 22, 23 ir 27straipsnius bei įstatymą papildyti 141 ir 142 straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

              Perkelti direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti 2011 m. vasario 3 d. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą ,,C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą“.

             Projekte nurodoma, kad baigus mokymo programas vairuotojams egzaminus vykdytų mokymo centrai, t.y. tos pačios mokymo įstaigos, kurios vykdytų mokymą. Kai tuo tarpu Direktyvoje (6 str.) nurodoma, kad egzaminus ,,organizuoja valstybės narės kompetentingos institucijos arba jų paskirta įstaiga“, o ne tie patys mokymo centrai, kurie ir vykdo mokymus.

Apibendrinant pabrėžtina, jog aukščiau išdėstyti argumentai įrodo, kad įgyvendinant 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/645  ir perkeliant ją į nacionalinę teisę, šiuo Projektu nėra jokios būtinybės ir teisinio pagrindo keisti Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principus. Asmenys, siekiantys įgyti kvalifikaciją, turi baigti formaliojo profesinio mokymo programas, gauti profesinio mokymo diplomus.

              Siūlome iš esmės nepritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui Nr. XIIIP-4637. Svarstytina galimybė pritarti tik 2 str.  93 d. papildymui ir 17 str. pakeitimui.

              Prie šio rašto pridedame ankstesnes LR Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadas ir LR teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus.

 

Pritarti

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Valstybė yra investavusi daug valstybės biudžeto ir ES lėšų į sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo įstaigos kelia aukštus reikalavimus mokytojams ir mokiniams, užtikrina mokymo kokybę, egzaminai vykdomi tik patvirtintuose centruose.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

Galima diskutuoti apie kvalifikacijos kėlimo ir 95 kodo (t.y. tik vieno modulio, vienos profesinio  mokymo programos dalies) perkėlimą į neformalų suaugusiųjų mokymą, visa kita paliekant formaliam profesiniam mokymui. Tačiau tam reikia bendro sutarimo tiek LR Vyriausybėje, tiek tarp vežėjų ir profesinio mokymo įstaigų atstovų.

Taigi norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

 

Pasiūlymas:

Siūloma išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9 ir 12 straipsnius.

 

2.       

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija

2020-05-08

 

 

 

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) vienija narius, kurie yra profesinio mokymo teikėjai, teikiantys formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo ir kitas paslaugas.

Šiuo raštu Asociacija teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23 ir 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 IR 142 straipsniais ir 2 priedu projekto (toliau – Projektas).

 

1. Būtina pastebėti, kad Įstatymo projekto keitimo  tikslu  nurodomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645 ,,Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo“, kuri iš dalies pakeičia 2003/59/EB direktyvą, įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad (ES) 2018/645 direktyvos nuostatos dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimo ir kvalifikacijos kėlimo (periodinio mokymo) iš esmės nesikeitė, lyginant su 2003/59/EB direktyva. Pagrindiniai pakeitimai atlikti dėl:

- mokymo turinio, kad būtų  skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugai, taupiam vairavimui, vairavimui ekstremaliomis oro ir kelio sąlygomis, nestandartinių krovinių vežimui;

-  išimčių paaiškinimų;

-  nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų.

Išvada: direktyva (ES) 2018/645 neįpareigoja valstybių narių šį mokymą vykdyti pagal suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas ir asmenims nesuteikti kvalifikacijos.

2. Direktyva, reglamentuodama tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų mokymą naudoja terminą „kvalifikacija“, o ne „kompetencija“. Terminas „kvalifikacija“ vartojamas ir visoje šiuo metu galiojančioje suvestinėje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijoje.

Direktyvos 2003/59/EB I priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodyta: ,,Minimalus žinių lygis negali būti žemesnis nei Sprendimo 85/368/EEB (1) I priede nurodytos mokymo struktūros 2 lygis, t. y. privalomu mokymu, kuris papildomas profesiniu mokymu, pasiekiamas lygis“.

Direktyvoje (ES) 2018/645 pakeisto priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodoma: ,,Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede.“

Direktyvoje (ES) 2018/645 nurodoma, kad vairuotojui turi būti išduodamas „Pradinę kvalifikaciją patvirtinantis PKP“. 2 str. 1 dalies f punkte yra PKP apibrėžimas - Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas (toliau PKP).

Visa tai rodo, kad mokymo pabaigoje vairuotojas turi įgyti bent 2 kvalifikacinio lygmens profesinę kvalifikaciją. O tai pagal Lietuvos Respublikoje egzistuojančią švietimo sistemą galima įgyti baigus formaliojo profesinio mokymo programas, o ne pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, kaip nurodoma Projekte.

Net ir patys Projekto rengėjai apibūdindami dokumentą, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime,  jį pavadina Vairuotojo kvalifikacijos kortele (2 straipsnio papildymas nauja 93 dalimi).

Išvada: kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojams turi būti suteikiama kvalifikacija, t.y. jie turi mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas.            

 

3. Projekte nurodoma, kad baigus mokymo programas vairuotojams egzaminus vykdytų mokymo centrai, t.y. tos pačios mokymo įstaigos, kurios vykdytų mokymą. Kai tuo tarpu Direktyvoje (6 str.) nurodoma, kad egzaminus ,,organizuoja valstybės narės kompetentingos institucijos arba jų paskirta įstaiga“, o ne tie patys mokymo centrai, kurie ir vykdo mokymus.

Išvada: egzaminus turi organizuoti valstybės narės kompetentingos institucijos.

 

4. Todėl manytume, kad nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalį), 9, 10, 14, 22, 23 ir 27straipsnius bei įstatymą papildyti 141 ir 142 straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

 Apibendrinant pabrėžtina, jog aukščiau išdėstyti argumentai įrodo, kad įgyvendinant 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/645  ir perkeliant ją į nacionalinę teisę, šiuo Projektu nėra jokios būtinybės ir teisinio pagrindo keisti Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principus. Asmenys, siekiantys įgyti kvalifikaciją, turi baigti formaliojo profesinio mokymo programas, gauti profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

 

Siūlome iš esmės nepritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui Nr. XIIIP-4637. Svarstytina galimybė pritarti tik 2 str.  93 d. papildymui ir 17 str. pakeitimui.

 

Prie šio rašto pridedame ankstesnes LR Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadas, LR teisingumo ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastabas ir pasiūlymus.

Pritarti

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Valstybė yra investavusi daug valstybės biudžeto ir ES lėšų į sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo įstaigos kelia aukštus reikalavimus mokytojams ir mokiniams, užtikrina mokymo kokybę, egzaminai vykdomi tik patvirtintuose centruose.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

Galima diskutuoti apie kvalifikacijos kėlimo ir 95 kodo (t.y. tik vieno modulio, vienos profesinio  mokymo programos dalies) perkėlimą į neformalų suaugusiųjų mokymą, visa kita paliekant formaliam profesiniam mokymui. Tačiau tam reikia bendro sutarimo tiek LR Vyriausybėje, tiek tarp vežėjų ir profesinio mokymo įstaigų atstovų.

Taigi norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

 

Pasiūlymas:

Siūloma išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9 ir 12 straipsnius.

 

 

3.       

Vairavimo mokytojų gildija

2020-05-11

 

 

 

Asociacijos Vairavimo mokytojų gildija (toliau - Asociacija) nariai betarpiškai dalyvauja vykdant vairuotojų profesinės kvalifikacijos ir jos tobulinimo mokymus. Nuo pat svarstomo Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projekto pradžios aktyviai teikėme pastabas ir siūlymus Susisiekimo ministerijos parengtiems projektams, į kuriuos, deja, neatsižvelgta. Daugelis esminių pastabų buvo įvardytos ir sutapo su Teisingumo ministerijos, LR Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės ir LR Seimo Teisės departamento išvadomis, bet kol kas jos - ignoruotos. Todėl Asociacija siekia atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į šią situaciją ir teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. III-2043 (toliau - Įstatymas) 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4637 (toliau - Projektas).

 

1. Projektu siūloma keisti vairuotojų profesijos kvalifikacijos įgijimo mokymo modelį taip, kad jo vykdymo tvarkos nustatymas iš LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos perleidžiamas LR Susisiekimo ministerijai, tačiau Projektu visiškai nepaisoma:

 

1.1. švietimo įstatymu nustatytos švietimo rūšių sistemos suderinamumo:

1.1.1. nėra nuoseklaus vedimo link švietimo sistema nustatytos kvalifikacijos įgijimo;

1.1.2. Projektu įvedamos sąvokos (pvz. „vairuotojo kompetencijos įgijimo kursai") niekaip neapima šiuo metu galiojančiomis ir vykdomomis formaliosiomis profesinio mokymo programomis suteikiamų kompetencijų. Šiuo metu formaliosios programos (ir jų kvalifikacijų standartas) numato, kad užtikrinant tinkamą vairuotojo profesijos parengties lygį, jam reikia įgyti ne vieną, o bent tris kompetencijas). Be to, Projektą įgyvendinus siūloma redakcija, rastųsi paradoksali situacija, kuomet formalųjį profesinį mokymą (pvz. profesinėje mokykloje) baigę asmenys, norėdami dirbti profesionaliais vairuotojais, privalės dar papildomai baigti Projektu numatytus suaugusiųjų švietimo kursus: nors mokymo turinys tas pats, bet abiem mokymų atvejais įgyjamos kompetencijos skirtingos;

1.1.3.mokymo proceso vieningumo neužtikrina ir Projekte siūlymas mokymą vykdyti ne pagal vieningą visoms įstaigoms mokymo programą, o pagal kiekvienos mokymo

įstaigos pasiruoštą savo programą (142 str. 3 dalis <...> mokymo įstaiga privalo: <...> 2) turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą <•••>);

1.1.4. pažymėtina, jog įsigaliojus Projektu teikiamiems pakeitimams, butų apsunkintos galimybės vairuotojo profesiją ketinantiems įgyti asmenims gauti Užimtumo tarnybos finansavimą, nes jos prioritetas yra asmeniui suteikti profesinio mokymo programomis įgyjamas kvalifikacijas ir (ar) kompetencijas, kurios būtinos asmens sėkmingai integracijai į darbo rinką.

 

1.2. siūlymas vairuotojų profesijos mokymą nebelaikyti kvalifikacijos įgijimu suteikiant šiam mokymui suaugusiųjų švietimo formatą yra ydingas ir dar dėl keleto priežasčių:

1.2.1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB „Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“ ir ją iš dalies keičianti 2018/645 (toliau - Direktyva), kurios įgyvendinimas yra nurodytas Projekto rengimo pagrindu, nenumatoma kitokia šių mokymų koncepcija kaip profesinis kvalifikaciją suteikiantis mokymas;

1.2.2. Projekto 5 straipsniu siūloma įvesti 14(1) straipsnį, kuriuo nustatoma, kad įgijus vairuotojo kompetenciją, tai patvirtinama pažymėjimu, išduodamu vairuotojui išlaikius

kompetencijos egzaminą, kurį vykdo tie patys mokymo centrai, kurie vykdo mokymą. Ši Projektu siūloma nuostata prieštarauja Direktyvos I priedo 2 skirsnio 2.1. punkte išdėstytai nuostatai, kuria nurodoma, jog egzaminas turi būti vykdomas kompetentingoje valstybės institucijoje arba jos paskirtoje įstaigoje. Tai yra logiškas, objektyvumo principus atitinkantis reikalavimas, kurio laikomasi Lietuvos švietimo sistemoje, tačiau Projektu siūloma jo nesilaikyti.

 

2. Dėl baigiamųjų vertinimo egzaminų vykdymo išduodant baigimo pažymėjimą: Projekto 5 straipsniu siūloma Įstatymą papildyti 14(1) straipsniu, kuriuo nustatoma, kad vairuotojai, kurie tobulina kompetenciją kompetencijos tobulinimo kursuose, turi išlaikyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo egzaminą. Direktyva egzaminas (ar pan.) baigus tobulinimąsi nenumatomas. Atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad šiuo metu reikalavimas baigus tobulinimąsi vairuotojams laikyti egzaminą nėra taikomas, ir praktikoje nėra pastebima požymių, rodančių jog jis yra reikalingas, manytina, kad toks reikalavimas Projektu neturėtų būti siūlomas.

Manytina, kad Projektu turėtų būti siūloma mokymą baigusiems asmenims egzaminą baigiamąjį vertinimą vykdytų ne pati mokymo įstaiga, o kompetentinga valstybės institucija arba jos paskiria įstaiga, kurioms pagal veikimo sritį tokio pobūdžio veikla pritinka. Siūlymas privalomai laikyti tokį egzaminą kompetenciją (kvalifikaciją) tobulinantiems vairuotojams būtų panaikintas, nes tik tokiu būdu būtų iš esmės laikomasi perkeliamos Direktyvos nuostatų.

 

3. Sveikintina tai, kad Projektu siekiama Įstatymu nustatyti esminius reikalavimus šį mokymą vykdysiantiems mokymo centrams, tačiau taisytinas yra ne tik „vairuotojų mokymo centro“ apibrėžimas, bet ir jiems keliami reikalavimai. Nors Direktyvos pakeitimai reikalauja dar daugiau dėmesio skirti vairuotojų profesijos praktikai ir jų gebėjimo saugiai dalyvauti eisme ugdymui, Projektu kaip tik ženkliai silpninama turėjimo būtinybė - tai veda prie priešingų nei Direktyva siekiama rezultatų: Direktyva nustatomi reikalavimai mokymo įstaigų materialiesiems ištekliams - pavyzdžiui „speciali vietovė“ atlikti specialiuosius praktinio mokymo užsiėmimus (tinkamai vairavimo patirčiai įgyti ir praktikai atlikti) siūloma keisti į paprastą „vairavimo mokymo aikštelę”. Lietuvos Valstybė yra pakankamai daug ir tikslingai, naudodamasi ES parama, investavusi į specialiųjų mokymo aikštelių įrengimą, pervežimo verslo atstovai taip investuoja į praktikos atlikimo vietas, o šiuo pakeitimu siekiama panaikinti būtinybę naudoti šią infrastuktūrą geresniam vairuotojo praktiniam mokymui: jų praktinių įgūdžių ir gebėjimų ugdymui, sampratos apie vairuotojo savalaikių ir būtinų veiksmų svarbą suvokimui ir gerinimui.

Taip pat būtina pastebėti, kad nenustatomi jokie specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai vairuotojų profesijos mokantiems asmenims.

 

4. Projekte neatsižvelgta į svarbią LR Seimo Teisės departamento 2020-03-31 išvadoje Nr. XIIIP-4637 išdėstytą pastabą (išvadoje 11 punktas), susijusią su sprendimu mokymo centrams suteikiant teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos kursus taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ : <...> Toks reglamentavimas gali sukelti situaciją, kai ką tik pradėta veikla būtų iš karto stabdoma. Iš kitos pusės, kelias dienas galėtų būti vykdoma neteisėta veikla.

Greta šios Teisės departamento pastabos, būtina atsižvelgti ir į tai, kad:

a. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB „Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“ ir ją iš dalies keičianti 2018/645 (toliau - Direktyva), kurios įgyvendinimas yra laikomas Projekto rengimo pagrindu, nustato (59 direktyvos 11 punktas): Tik valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtinti mokymo centrai turėtų teisę organizuoti mokymo kursus, kuriais suteikiama pradinė kvalifikacija ir keliama kvalifikacija. Darytina išvada, jog Projektu siūloma nuostata taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ neatitinka Projekto pagrindu laikomos direktyvos.

b. pagal veiklos pobūdį, su šia veikla sietinus svarbius visuomenės interesus ir materialiųjų išteklių bei kvalifikacinius reikalavimus veiklą vykdantiems subjektams, kurie yra specifiniai, prisidedantys prie eismo saugą įtakojančių sąlygų, yra būtina patikrinti subjektą prieš jam pradedant teisėtai vykdyti licencijuojamą veiklą yra darytina išvada, jog Projektu turėtų būti siūloma įvesti teisinį reguliavimą, pagal kurį vairuotojų kompetencijos kursus vykdysiantiems mokymo centrams būtų taikomas

„G“ licencijavimo modelis pagal LR Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintą Licencijavimo pagrindų aprašą.

 

Prašome atsižvelgti į aprašytus reikšmingus Projekto netikslumus, Projekto priėmimui Seime neteikti bei jį grąžinti tobulinti, atsižvelgiant į išsakytas šias esmines pastabas. Projekto rengėjams pageidavus, esame pasirengę pateikti ne tik šias esmines ir detalesnes pastabas ir pasiūlymus, bei padėti rengti Projektą, išpildysiantį Projektu siekiamus tikslus.

 

Pritarti

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Valstybė yra investavusi daug valstybės biudžeto ir ES lėšų į sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo įstaigos kelia aukštus reikalavimus mokytojams ir mokiniams, užtikrina mokymo kokybę, egzaminai vykdomi tik patvirtintuose centruose.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

Galima diskutuoti apie kvalifikacijos kėlimo ir 95 kodo (t.y. tik vieno modulio, vienos profesinio  mokymo programos dalies) perkėlimą į neformalų suaugusiųjų mokymą, visa kita paliekant formaliam profesiniam mokymui. Tačiau tam reikia bendro sutarimo tiek LR Vyriausybėje, tiek tarp vežėjų ir profesinio mokymo įstaigų atstovų.

Taigi norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

 

Pasiūlymas:

Siūloma išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9 ir 12 straipsnius.

 

 

4.       

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga,

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija,

2020-05-15

 

 

 

Šiuo metu galiojantis Profesinio mokymo įstatymas ir jo taikymo praktika neatitinka transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčių. Profesionalių vairuotojų mokymą ir jų kompetencijos kėlimą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai būtų ydinga praktika. Transporto sektoriaus dalyviai vieningai pasisako, kad 95 kodo vairuotojų mokymas būtų priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

2020 m. gegužės 13 d. Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo svarstomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637 (toliau – Projektas).

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su poreikiu išgryninti profesionalių vairuotojų parengimo institucinę struktūrą, teisinį reguliavimą, priderinant pastaruosius prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų reikalavimų.

Po įvykusio posėdžio matome būtinybę dar kartą paaiškinti šio Projekto aktualumą ne tik visam Lietuvos transporto sektoriui, tačiau ir Valstybei, kuriai tenka prievolė laiku įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas. Tai turi būti padaryta iki 2020 m. gegužės 23 d.

Teisės aktai turi būti funkcionalūs ir atitikti poreikius tos srities, kurią reguliuoja. Šiandien galiojančio Profesinio mokymo įstatymo pritaikomumas, t. y., jo suderinamumas su Direktyvos nuostatomis ir transporto sektoriaus lūkesčiais, yra neįmanomas. Todėl ydinga ir toliau grįsti profesionalių vairuotojų mokymą šio teisės akto nuostatomis, paliekant kompetencijos kėlimą išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai. Ribojimais paverstas reguliavimas yra diskriminacinė nuostata, apsunkinanti tiek transporto sektoriaus įmonių, tiek į darbo rinką siekiančių patekti vairuotojų situaciją.

Per bene dvejus metus trukusias diskusijas tarp LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, LR Susisiekimo ministerijos, sektorinių profesinio mokymo centrų atstovų, transporto sektoriaus atstovų, kitų susijusių institucijų atstovų, 2019 m. lapkričio 21 d. LR Vyriausybėje įvykusio tarpinstitucinio pasitarimo metu, dalyvaujant visiems socialiniams partneriams, buvo nutarta pasirinkti proporcingą, progresyvų, veiksnų, tiek švietimo, tiek transporto sektoriaus poreikius ir funkcijas atliepiantį teisinį reguliavimą, suderintą su minimų direktyvų nuostatomis, kai 95 kodo vairuotojų mokymas buvo priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

Toks modelis nepaneigia nei švietimo srities, nei transporto srities interesų, leidžia konstruktyviai ir tinkamai spręsti profesionalių vairuotojų kompetencijos įgijimo klausimus.

Išklausę kai kurių Švietimo ir mokslo komiteto narių nuomones, nuogąstaujame, kad Švietimo ir mokslo komitetas yra linkęs laikytis pozicijos, jog 95 kodo mokymas turėtų likti išimtinai formaliuoju profesiniu mokymu. Pagrindinis to motyvas – siekis apginti sektorinių profesinių centrų interesus. Tokia motyvacija yra ydinga ir neatspindi reguliuojamų santykių turinio ir realaus poreikio.

<...>

Ši pozicija atsispindi Susisiekimo ministerijos pateiktų teisės aktų projektuose. Todėl prašome Seimo komitetų svarstant Projektą atsižvelgti į šiame kreipimesi glaustai reziumuotą darbdavių bei vairuotojų mokymo įstaigų poziciją, kad būtų ir toliau nuosekliai laikomasi sutartų sprendimų. Viliamės, kad siūlomi teisės aktų projektai bus priimti be esminių pakeitimų.

Nepritarti

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Valstybė yra investavusi daug valstybės biudžeto ir ES lėšų į sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo įstaigos kelia aukštus reikalavimus mokytojams ir mokiniams, užtikrina mokymo kokybę, egzaminai vykdomi tik patvirtintuose centruose.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

Galima diskutuoti apie kvalifikacijos kėlimo ir 95 kodo (t.y. tik vieno modulio, vienos profesinio  mokymo programos dalies) perkėlimą į neformalų suaugusiųjų mokymą, visa kita paliekant formaliam profesiniam mokymui. Tačiau tam reikia bendro sutarimo tiek LR Vyriausybėje, tiek tarp vežėjų ir profesinio mokymo įstaigų atstovų.

Taigi norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

 

Pasiūlymas:

Siūloma išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9 ir 12 straipsnius.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Seimo nariai

A. Baura,

S. Jovaiša,

E. Pupinis,

K. Bacvinka

2020-05-07

1

 

 

Argumentai:

Nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalį), 9, 10, 14, 22, 23 ir 272  straipsnių bei įstatymą papildyti 141 ir 142 straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Perkelti direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti Susisiekimo ministro įsakymą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1.  Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 48 dalį.

2.  Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 54 dalį.

3.  Papildyti 2 straipsnį nauja 93 dalimi:

„93. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“

4.  2. Buvusias 2 straipsnio 93–97 dalis laikyti atitinkamai 94–98 dalimis.

5.  Papildyti 2 straipsnį nauja 95 dalimi:

„95. Vairuotojų kompetencijos įgijimo kursai (toliau – vairuotojų kompetencijos kursai) – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant, kad šių transporto priemonių vairuotojai įgytų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“

6.  Buvusias 2 straipsnio 95–98 dalis laikyti atitinkamai 96–99 dalimis.

7.  Papildyti 2 straipsnį nauja 96 dalimi:

96. Vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursai – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas nustatytu dažnumu pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant tobulinti šių transporto priemonių vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar (ir) keleivius komerciniais tikslais, atnaujinti jų darbui svarbias žinias, daugiausia dėmesio skiriant jų sveikatos ir saugos, eismo saugumo, vairavimo poveikio aplinkai mažinimo klausimams.“ 

8.  Buvusias 2 straipsnio 96–99 dalis laikyti atitinkamai 97–100 dalimis.

9.  Papildyti 2 straipsnį nauja 98 dalimi:

„98. Vairuotojų mokymo centras (toliau – mokymo centras) – juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos įgijimo ir (arba) kompetencijos tobulinimo kursus.“

10. Buvusias 2 straipsnio 98–100 dalis laikyti atitinkamai 99–101 dalimis.“

 

Pritarti

 

2.       

Seimo nariai

A. Baura,

S. Jovaiša,

E. Pupinis,

K. Bacvinka

2020-05-07

2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12

 

 

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo keitimo  tikslu  nurodomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/645/EB ,,Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo“, kuri iš dalies pakeičia 2003/59/EB direktyvą, įgyvendinimas. Tai nėra teisinga vertinant ir tai, kad šiuo įstatymo projektu norima formalųjį profesinį mokymą, kai vairuotojams dabar suteikiama kvalifikacija pakeisti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Direktyvos 2003/59/EB I priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodyta: ,,Minimalus žinių lygis negali būti žemesnis nei Sprendimo 85/368/EEB (1) I priede nurodytos mokymo struktūros 2 lygis, t. y. privalomu mokymu, kuris papildomas profesiniu mokymu, pasiekiamas lygis“.

Direktyvoje 2018/645/EB pakeisto priedo I skirsnio antroje pastraipoje nurodoma: ,,Minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede.“

Be to pastebėtina, kad 2018/645/EB direktyvos nuostatos dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimo ir kvalifikacijos kėlimo (periodinio mokymo) iš esmės nesikeitė, lyginant su 2003/59/EB direktyva. Pagrindiniai pakeitimai atlikti dėl:

- mokymo turinio, kad būtų  skiriama daugiau dėmesio su kelių eismo saugumu susijusiems dalykams, kaip antai pavojų suvokimui, pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugai, taupiam vairavimui, vairavimui ekstremaliomis oro ir kelio sąlygomis, nestandartinių krovinių vežimui;

-  išimčių paaiškinimų;

- nustatytų minimalaus amžiaus reikalavimų.

Todėl nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis 2018/645/EB direktyva, keisti šio įstatymo 2 (išskyrus 93 dalies pakeitimą), 9, 10, 14, 22, 23 ir 272  straipsnius bei įstatymą papildyti 141 ir 142 straipsniais bei šį mokymą iš suteikiančio asmenims kvalifikaciją paversti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Perkelti direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti Susisiekimo ministro įsakymą.

Pasiūlymas:

Nepritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12 straipsniams.

Pritarti tik keičiamo įstatymo 2 str.  93 d. papildymui ir 17 str. pakeitimui.

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.“

 

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų vykdymo priežiūrą;“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;

3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“

 

4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas vairuotojo kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais (toliau – vairuotojo kompetencija) patvirtinantis suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“

2.  Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:

„5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kompetenciją ir ją tobulinti.“

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu

Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:

141 straipsnis. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų, ketinančių verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kompetencijos reikalavimai ir išimtys dėl jų taikymo, vairuotojo kompetencijos įgijimas ir jos tobulinimas

1.  Vairuotojo kompetencija įgyjama vairuotojų kompetencijos kursuose, kuriuos išklausius laikomas vairuotojo kompetencijos egzaminas (toliau – kompetencijos egzaminas). Vairuotojo kompetencija tobulinama vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursuose, kuriuos išklausius laikomas vairuotojo kompetencijos tobulinimo egzaminas (toliau – kompetencijos tobulinimo egzaminas). Išlaikius kompetencijos egzaminą vairuotojų kompetencijos kursų baigimas patvirtinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos vairuotojo kompetencijos pažymėjimu, o išlaikius kompetencijos tobulinimo egzaminą vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų baigimas patvirtinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimu. Kompetencijos egzaminą ir kompetencijos tobulinimo egzaminą vykdo mokymo centrai.

2.  Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas:

1)  transporto priemonių, kurių didžiausias leistinas greitis ne didesnis kaip 45 km/h, vairuotojams;

2)  ginkluotųjų pajėgų, civilinės mobilizacijos institucijų, civilinės saugos sistemos pajėgų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų naudojamų arba kontroliuojamų transporto priemonių, kai vežimo operacija yra tiesiogiai susijusi su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis, vairuotojams;

3)  transporto priemonių, naudojamų techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymuose kelyje, arba naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti, vairuotojams;

4)  transporto priemonių, kurios naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui, vairuotojams;

5)  transporto priemonių, kurios naudojamos visų asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, vairuotojo kompetencijos pažymėjimą ar vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimą, mokymui vairuoti ir egzaminavimui, jeigu tos transporto priemonės nenaudojamos komerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams, taip pat asmeniui, norinčiam gauti vairuotojo kompetencijos pažymėjimą arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimą, jeigu asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje ir jeigu tą asmenį lydi kitas vairuotojo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą turintis asmuo;

6)  transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams;

7)  transporto priemonių, kuriomis vežamos medžiagos, mechanizmai arba įranga, kuriuos vairuotojas naudoja atlikdamas savo darbą, jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams;

8)  transporto priemonių, kurioms vairuoti būtina turėti D arba D1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kuriose nėra keleivių ir kurias techninės priežiūros personalas vairuoja į artimiausią techninės priežiūros centrą, kuriuo naudojasi vežėjas, arba iš jo, su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams;

9)  jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos: vairuotojai naudoja transporto priemones kaimuose kroviniams pristatyti į vairuotojo nuosavą įmonę, neteikia transporto paslaugų, o transporto veikla yra nenuolatinė ir neturi poveikio eismo saugumui;

10)     žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų be vairuotojo išsinuomotų transporto priemonių, kurios naudojamos su tų įmonių veikla susijusioms krovinių vežimo operacijoms, vairuotojams, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra pagrindinė vairuotojo veikla.

3.  Asmenys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vairuotojo kompetenciją gali įgyti mokydamiesi pagal sutrumpintą vairuotojų kompetencijos kursą, kurio trukmę nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

4.  Prieš įgydamas vairuotojo kompetencijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti atitinkamų šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemonių, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones. Vairuotojai kartu gali mokytis vairuotojų kompetencijos kursuose ir įgyti teisę vairuoti atitinkamos (-ų) kategorijos (-ų) motorinę (-es) transporto priemonę (-es).

5.  Vairuotojai, turintys vairuotojo kompetencijos pažymėjimus arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, patvirtinančius kompetenciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti atitinkamai vairuotojo kompetencijos pažymėjimo arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimo, jeigu siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti. Analogiška nuostata taikoma ir vairuotojams, turintiems vairuotojo kompetencijos pažymėjimus arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, patvirtinančius kompetenciją vežti keleivius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (D1, D1E, D arba DE) transporto priemonę.

6.  Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neišklauso vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu,  kol jis išklausys minėtus kursus.

7.  Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kompetenciją arba kompetencijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kompetencija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Vairuotojų, ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kompetenciją arba kompetencijos tobulinimą patvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai. Asmenims, vairuotojo pažymėjimus įgijusiems Lietuvos Respublikoje, į pažymėjimus šalia atitinkamų kategorijų įrašomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kompetencija.

8.  Jeigu Europos Sąjungos kodo negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos vairuotojo kvalifikacijos kortelės. Vyriausybės įgaliota institucija, išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelę, patikrina teisės vairuoti atitinkamą transporto priemonės kategoriją galiojimą, nurodytą vairuotojo pažymėjime.

9.  Vairuotojai, turintys vairuotojo kompetencijos pažymėjimus arba vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, arba šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis savo profesija ir kurie neatitinka šio straipsnio 6 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis savo profesija privalo išklausyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo kursus.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 142 straipsniu

Papildyti Įstatymą 142 straipsniu:

142 straipsnis. Reikalavimai mokymo centrams, teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimas, šios teisės sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus panaikinimas

1.  Teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus suteikia Vyriausybės įgaliota institucija.

2.  Vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų mokymo programų turinio reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3.  Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos kursus, privalo:

1)  nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais naudoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančias mokymo patalpą ir vairavimo mokymo aikštelę, transporto priemones, taip pat kitus materialiuosius išteklius, metodinius išteklius, būtinus pagal mokymo programą, įrangą vaizdo ir garso įrašams daryti ir saugoti;

2)  turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančią  mokymo programą;

3)  būti sudaręs darbo ar laikinojo darbo sutartį su vairuotojų mokytoju, kuris privalo turėti atitinkamą vairuotojo kompetenciją verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu;

4)  būti sudaręs darbo ar laikinojo darbo sutartį su vairavimo instruktoriumi, kuris privalo turėti teisę vairuoti tų kategorijų transporto priemones, kurių vairuotojų kompetencijos kursus vykdys, ir 3 metų atitinkamos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažą, taip pat atitinkamą vairuotojo kompetenciją verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu.

4.  Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:

1) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais naudoti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančias mokymo patalpą, taip pat materialiuosius ir metodinius išteklius, būtinus pagal mokymo programą, įrangą vaizdo ir garso įrašams daryti ir saugoti;

2) turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančią  mokymo programą;

3) būti sudaręs darbo ar laikinojo darbo sutartį su vairuotojų mokytoju, kuris privalo turėti atitinkamą vairuotojo kompetenciją verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu.

5.  Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia jos nustatytos formos deklaraciją ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nurodytus dokumentus, kurių reikia juridinio asmens atitikčiai šio straipsnio atitinkamai 3 ir (arba) 4 dalyse nustatytiems reikalavimams įvertinti.

6.  Laikoma, kad juridiniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, kitą dieną nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po šios deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos, neterminuotam laikui yra suteikta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus.

7.  Paaiškėjus, kad mokymo centro pateiktoje deklaracijoje nurodyta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad mokymo centras neatitinka nustatytų reikalavimų mokymo centrams, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėja mokymo centrą apie galimą teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymą ir nustato protingą, ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti neatitikimai.

8.  Mokymo centras privalo:

1) vykdydamas vairuotojų kompetencijos kursus, atitikti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) vykdydamas vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, atitikti šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus vykdyti pagal atitinkamą mokymo programą ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją;

4) vykdyti Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nurodymus dėl išteklių naudojimo, tinkamo mokymo kursų ir egzaminų organizavimo, taip pat sudaryti galimybę Vyriausybės įgaliotai institucijai siųsti įgaliotus asmenis, kurie padėtų organizuoti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus (teiktų metodinę pagalbą);

5) užtikrinti, kad vairuotojų mokytojai ir vairavimo instruktoriai išmanytų naujausius Europos Sąjungos krovinių ir keleivių vežimo srities reglamentus ir nacionalinės teisės  reikalavimus, susijusius su vairuotojų kompetencijos vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais mokymu;

6) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens, kuris lankė vairuotojų kompetencijos arba vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, prašymo gavimo nemokamai išduoti mokymo centro vadovo patvirtintą dokumentą (pažymą), kuriuo patvirtinama, kad išklausyta  vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų dalis (nurodomos mokymo temos, valandų skaičius, informacija dėl egzaminų), pripažinti kito mokymo centro išduotą tokį dokumentą (pažymą) ir įskaityti išklausytų minėtų kursų dalį.

9.  Teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdoma, sustabdymas panaikinamas, teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus mokymo centrams panaikinama Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu.

10.  Draudžiama vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus neturint tokios teisės arba jeigu teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus yra sustabdyta.

11.  Teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus mokymo centrui sustabdoma, jeigu mokymo centras:

1) nesumokėjo Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavos;

2) pagal šio straipsnio 7 dalį per įspėjime apie galimą teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymą nustatytą terminą nepašalino nustatytų neatitikimų;

3) vykdydamas vairuotojų kompetencijos kursus nevykdo bent vienos šio straipsnio 8 dalies 1, 3–6 punktuose nustatytos pareigos, o vykdydamas vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus nevykdo bent vienos šio straipsnio 8 dalies 2–6 punktuose nustatytos pareigos;

4) vykdydamas vairuotojų kompetencijos kursus, nedarė kompetencijos egzamino arba praktinio vairavimo įskaitos vaizdo ir garso įrašo, o vykdydamas vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, nedarė kompetencijos tobulinimo egzamino vaizdo ir garso įrašo arba nesilaikė Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų vaizdo ir garso įrašų darymo, saugojimo, naudojamos vaizdo ir garso įrangos reikalavimų;

5) nevykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos priežiūros nurodymo dėl išteklių naudojimo, tinkamo mokymo kursų ir egzaminų organizavimo.

12.  Vyriausybės įgaliota institucija sprendimą dėl teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymo priima per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nustatytą terminą ir apie priimtą sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoja mokymo centrą.

13.  Apie pašalintą šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą mokymo centras raštu informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nustatytą terminą įvertina, ar pažeidimas pašalintas, ir priima sprendimą dėl teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus sustabdymo panaikinimo arba motyvuotai atsisako sustabdymą panaikinti ir apie priimtą sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoja mokymo centrą.

14.  Teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus panaikinama, jeigu mokymo centras:

1)  likviduojamas;

2)  pateikė prašymą panaikinti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus;

3)  siekdamas įgyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, pateikė informaciją, žinodamas, kad ji neteisinga;

4)  vykdė vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, kai ši teisė buvo sustabdyta;

5)  pateikė Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyto vairuotojo užbaigtus vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus žinodamas, kad ji neteisinga;

6)  vykdė vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus nesudaręs mokymo sutarties su šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytu vairuotoju;

7)  per 12 mėnesių nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo sustabdyti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus priėmimo nepašalino šio straipsnio 11 dalyje nurodytų pažeidimų arba pakartotinai padarė nors vieną šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą.

15.  Sprendimą dėl teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus panaikinimo Vyriausybės įgaliota institucija priima per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytoje teisės vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus juridiniams asmenims suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkoje nustatytą terminą ir apie šį sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoja (išskyrus šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytą atvejį) mokymo centrą.

16.  Mokymo centras, kuriam už šio straipsnio 14 dalies 3–7 punktuose nurodytus pažeidimus buvo panaikinta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus, gali teikti dokumentus dėl šios teisės suteikimo ne anksčiau kaip po vienų metų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo panaikinti teisę vykdyti vairuotojų kompetencijos ir (arba) vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus priėmimo.“

 

8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 6 dalį.

 

9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Minimalus asmenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus:

1) AM kategorija – 15 metų;

2) A1 kategorija – 16 metų;

3) A2 kategorija – 18 metų;

4) A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius; norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą; reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims; teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų;

5) B1 kategorija – 16 metų;

6) B kategorija – 18 metų;

7) BE kategorija – 18 metų;

8) C1 kategorija – 18 metų;

9) C1E kategorija – 18 metų;

10) C kategorija – 21 metai;

11) CE kategorija – 21 metai;

12) D1 kategorija – 21 metai;

13) D1E kategorija – 21 metai;

14) D kategorija – 24 metai;

15) DE kategorija – 24 metai;

16) T kategorija – 21 metai;

17) galingieji keturračiai – 18 metų.“

2.  Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra įgiję kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais, nurodytas šio įstatymo 2 priede.“

 

10 straipsnis. 272 straipsnio pakeitimas

Papildyti 272 straipsnį 6 dalimi:

„6. Esant techninėms galimybėms tikrinantys pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, gali patikrinti vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo kvalifikacijos kortelės, vairuotojo liudijimo ir kitų dokumentų galiojimą bei šiuose dokumentuose įrašytus duomenis naudodami atitinkamus registrus, informacines sistemas ir Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklą.“

 

11 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

1. Pakeisti Įstatymo priedo žymą ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 priedas“.

2. Pakeisti Įstatymo priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 441), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645 (OL 2018 L 112, p. 29).“

3. Pakeisti Įstatymo priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2006 L 403, p. 18) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/645 (OL 2018 L 112, p. 29).“

 

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariama 5, 6, 8, 9 ir 12 straipsnių išbraukimui, tačiau siūloma palikti 2, 10 ir 11 straipsnius ir pritarti 3 straipsnio pakeitimui.

Komitetas siūlo įstatymo projekte palikti tik tas nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su Direktyvos įgyvendinimu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Komiteto nuomone, vairuotojų mokymas negali tapti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Pagal dabar galiojančias Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, galimas verslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas, galima taikyti pameistrystės, mokymosi darbo vietoje formas. Komiteto nuomone, vairuotojai turi įgyti kvalifikaciją (ne kompetenciją), ką jiems gali suteikti formalus profesinis mokymas, o ne neformalus suaugusiųjų švietimas.

 

Pasiūlymas:

Pritarta Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio pasiūlymui išbraukti 5, 6, 8, 9 ir 12 įstatymo projekto straipsnius.

3.       

Seimo nariai

A. Baura,

S. Jovaiša,

E. Pupinis,

K. Bacvinka

2020-05-07

7

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį:

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip:

 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.“

Pritarti

 

4.       

Seimo nariai

A. Baura,

S. Jovaiša,

E. Pupinis,

K. Bacvinka

2020-05-07

13

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį:

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip:

13 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 23 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo procedūros baigiamos vykdyti ir atitinkami pažymėjimai suteikiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai suteikia galimybę įgyti analogiškas subjektines teises, kaip ir šiame įstatyme aptariamų vairuotojų kompetencijos įgijimo kursų ir kompetencijos tobulinimo kursų metu gauti pažymėjimai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai pripažįstami ir po šio įstatymo įsigaliojimo.

3. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi papildytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnį 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kompetenciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus ir įgyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsniu papildytoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje.

4. Suderintu Europos Sąjungos kodu (95) nepažymėti vairuotojo liudijimai, išduoti iki 2020 m. gegužės 23 d., pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos.

5. 2. Iki 2020 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

5.       

Seimo nariai

A. Papirtienė,

L. Jonaitis

2020-05-12

3

 

 

Argumentai:

Vairuotojų mokymas turi vykti pagal formalias profesinio mokymo programas, nes pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. Neformalus suaugusiųjų švietimas nesuteikia kvalifikacijos.

Vairuotojų mokymo tvarkos nustatyme turi dalyvauti už švietimo politiką, tame tarpe ir profesinį mokymą, atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl negalima jos išbraukti iš vairuotojų mokymo tvarkos rengimo ir palikti šią pareigą tik vienai Susisiekimo ministerijai. Tokią pastabą ne kartą teikė ir LRV Teisės grupė, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.

 

Taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslinga papildyti SEAK įstatymo 10 str. 4 d. 1 punktą įrašant ir priešmokyklinį ugdymą.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

2 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų vykdymo priežiūrą;“.

3 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;

3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“

 

Pritarti

 

6.       

Seimo nariai

A. Papirtienė,

L. Jonaitis

2020-05-12

4

 

 

Argumentai:

Svarstomo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvą 2018/645. Direktyvoje yra nuostatos, susijusios su vairuotojų kvalifikacijos kortele, todėl tik šios nuostatos ir turėtų būti perkeliamos į SAEK įstatymą.

Direktyva nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo, todėl šiuo metu nėra tikslinga skubos tvarka priimti neišdiskutuotų įstatymo pakeitimų.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas vairuotojo kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais (toliau – vairuotojo kompetencija) patvirtinantis suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“

2.  Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:

„5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kompetenciją ir ją tobulinti.“

 

Pritarti

 

7.       

Seimo nariai

A. Papirtienė,

L. Jonaitis

2020-05-12

5, 6, 8, 9, 12

 

 

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Valstybė yra investavusi daug valstybės biudžeto ir ES lėšų į sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo įstaigos kelia aukštus reikalavimus mokytojams ir mokiniams, užtikrina mokymo kokybę, egzaminai vykdomi tik patvirtintuose centruose. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

 

Norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9, 12 straipsnius.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas nepritaria teisinio reguliavimo keitimui, kai vairuotojų rengimas keičiamas iš profesinio mokymo pagal formaliojo švietimo programas į mokymą pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, taip pat į Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, nutarta iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pastabas, kurioms pritarė Švietimo ir mokslo komitetas ir įstatymo projekte palikti tik tas nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su Direktyvos 2018/645 įgyvendinimu.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2020-05-18

1

 

 

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

Galima diskutuoti apie kvalifikacijos kėlimo ir 95 kodo (t.y. tik vieno modulio, vienos profesinio  mokymo programos dalies) perkėlimą į neformalųjį suaugusiųjų mokymą, visa kita paliekant formaliam profesiniam mokymui. Tačiau tam reikia bendro sutarimo tiek LR Vyriausybėje, tiek tarp vežėjų ir profesinio mokymo įstaigų atstovų. Pagal dabar galiojančias Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, galimas verslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas, galima taikyti pameistrystės, mokymosi darbo vietoje formas. Komiteto nuomone, vairuotojai turi įgyti kvalifikaciją (ne kompetenciją), ką jiems gali suteikti formalus profesinis mokymas, o ne neformalus suaugusiųjų švietimas.

Perkelti Direktyvos 2018/645/EB nuostatas, susijusias su vairuotojų pradinės kvalifikacijos įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu (periodiniu mokymu), į nacionalinę teisę pakaktų pakeisti Susisiekimo ministro įsakymą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1.  Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 48 dalį.

2.  Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 54 dalį.

3.  Papildyti 2 straipsnį nauja 93 dalimi:

„93. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“

4.  2. Buvusias 2 straipsnio 93–97 dalis laikyti atitinkamai 94–98 dalimis.

5.  Papildyti 2 straipsnį nauja 95 dalimi:

„95. Vairuotojų kompetencijos įgijimo kursai (toliau – vairuotojų kompetencijos kursai) – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant, kad šių transporto priemonių vairuotojai įgytų kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.“

6.  Buvusias 2 straipsnio 95–98 dalis laikyti atitinkamai 96–99 dalimis.

7.  Papildyti 2 straipsnį nauja 96 dalimi:

96. Vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursai – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas nustatytu dažnumu pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, siekiant tobulinti šių transporto priemonių vairuotojų kompetenciją vežti krovinius ar (ir) keleivius komerciniais tikslais, atnaujinti jų darbui svarbias žinias, daugiausia dėmesio skiriant jų sveikatos ir saugos, eismo saugumo, vairavimo poveikio aplinkai mažinimo klausimams.“ 

8.  Buvusias 2 straipsnio 96–99 dalis laikyti atitinkamai 97–100 dalimis.

9.  Papildyti 2 straipsnį nauja 98 dalimi:

„98. Vairuotojų mokymo centras (toliau – mokymo centras) – juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti vairuotojų kompetencijos įgijimo ir (arba) kompetencijos tobulinimo kursus.“

10. Buvusias 2 straipsnio 98–100 dalis laikyti atitinkamai 99–101 dalimis.“

 

Pritarti

 

2.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2020-05-18

3

 

 

Argumentai:

Vairuotojų mokymas turi vykti pagal formalias profesinio mokymo programas, nes pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą. Neformalus suaugusiųjų švietimas nesuteikia kvalifikacijos.

Vairuotojų mokymo tvarkos nustatyme turi dalyvauti už švietimo politiką, tame tarpe ir profesinį mokymą, atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl negalima jos išbraukti iš vairuotojų mokymo tvarkos rengimo ir palikti šią pareigą tik vienai Susisiekimo ministerijai. Tokią pastabą ne kartą teikė ir LRV Teisės grupė, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.

Taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tikslinga papildyti SEAK įstatymo 10 str. 4 d. 1 punktą įrašant ir priešmokyklinį ugdymą.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

2 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo, vairuotojų kompetencijos ir vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursų vykdymo priežiūrą;“.

3 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;

3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“

 

Pritarti

 

3.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2020-05-18

4

 

 

Argumentai:

Svarstomo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvą 2018/645. Direktyvoje yra nuostatos, susijusios su vairuotojų kvalifikacijos kortele, todėl tik šios nuostatos ir turėtų būti perkeliamos į SAEK įstatymą.

Direktyva nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo, todėl šiuo metu nėra tikslinga skubos tvarka priimti neišdiskutuotų įstatymo pakeitimų.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas vairuotojo kompetenciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais (toliau – vairuotojo kompetencija) patvirtinantis suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.“

2.  Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:

„5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kompetenciją ir ją tobulinti.“

 

Pritarti

 

4.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2020-05-18

5, 6, 8, 9, 12

 

 

Argumentai:

Direktyva 2018/645, kurios nuostatos perkeliamos į Lietuvos teisę ir, šiuo atveju, į SAEK įstatymą, nekeičia vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo reglamentavimo. Pakeitimai yra susiję tik su vairuotojų kvalifikacijos kortele, išimčių nustatymu, mokymų turinio papildymu. Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatos lieka tos pačios, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, remiantis Direktyva, keisti daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančio vairuotojų profesinio mokymo.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, vairuotojų mokymas taptų neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, pagal LR teisės aktus, nesuteikiančiu kvalifikacijos. Pagal ES teisę, vairuotojų kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, o tai atitinka profesinio mokymo diplomą.

LR švietimo įstatyme nustatyta, kad formalusis švietimas – tai švietimas, vykdomas pagal patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjama kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Neformalusis švietimas vyksta pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas. Taigi pagal šias Švietimo įstatyme įtvirtintas sąvokas, kurios reglamentuotos ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo įstatyme, neformaliu švietimu gali būti nebent keliama kvalifikacija arba įgyjama papildoma kompetencija. Svarstytina galimybė pagal neformaliojo švietimo programas rengti 95 kodo (t.y. vieno modulio) mokymą ir vairuotojų kvalifikacijos kėlimą, tačiau pradinis profesinis vairuotojų mokymas turėtų vykti pagal formalias profesinio mokymo programas.

rengti pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tačiau

Norint keisti vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką reikia gilesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis, todėl šiuo etapu, perkeliant Direktyvos 2018/645 nuostatas, nėra pagrindo sprendimus priimti skubos tvarka jų deramai neišdiskutavus.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 5, 6, 8, 9, 12 straipsnius.

 

Pritarti

 

5.       

Švietimo ir mokslo komitetas

2020-05-18

13

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, siūloma tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip:

13 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 23 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo procedūros baigiamos vykdyti ir atitinkami pažymėjimai suteikiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai suteikia galimybę įgyti analogiškas subjektines teises, kaip ir šiame įstatyme aptariamų vairuotojų kompetencijos įgijimo kursų ir kompetencijos tobulinimo kursų metu gauti pažymėjimai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradinio profesinio vairuotojų mokymo ir periodinio profesinio vairuotojų mokymo metu asmenų įgyti pažymėjimai pripažįstami ir po šio įstatymo įsigaliojimo.

3. Vairuotojams, kurie teisę vairuoti D1, D1E, D ar DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2008 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), ir vairuotojams, kurie teisę vairuoti C1, C1E, C ar CE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis įgijo iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (įskaitytinai), šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi papildytoje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnį 5 dalyje nustatytas reikalavimas įgyti vairuotojo kompetenciją netaikomas. Vairuotojai, įgiję teisę vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones iki šioje dalyje nurodytų datų, pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius komerciniais tikslais, privalo išklausyti vairuotojų kompetencijos tobulinimo kursus ir įgyti vairuotojo kompetencijos tobulinimo pažymėjimus, kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsniu papildytoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje.

4. Suderintu Europos Sąjungos kodu (95) nepažymėti vairuotojo liudijimai, išduoti iki 2020 m. gegužės 23 d., pripažįstami iki jų galiojimo pabaigos.

5. 2. Iki 2020 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, vidaus reikalų ministras, susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir švietimo, mokslo ir sporto ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Jonaitis, A. Papirtienė.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Eugenijus Jovaiša

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė