LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XIII-804 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-659

2021-11-17 Nr. 102-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vadovė Radvilė Masiulionienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių turinį, siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą formuluoti taip: „Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymas“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	1	1		2. Siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „atskleidimą” įrašyti žodžius „pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn”, kadangi iš keičiamo įstatymo nuostatų matyti, kad keičiamu įstatymu siekiama, be kita ko, užtikrinti, jog pažeidimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn (pvz., keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad „Jeigu kompetentinga institucija yra įgaliota tirti pranešime nurodytus pažeidimus, ji nustato pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktą ir traukia atsakomybėn pažeidimą padariusius asmenis arba inicijuoja pažeidimą padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn, vadovaudamasi atitinkamą atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais”). Pabrėžtina, kad vien tik pažeidimų atskleidimas neapima pažeidimus padariusių asmenų patraukimo atsakomybėn, t. y. pažeidimų atskleidimas yra tik viena iš būtinųjų prielaidų patraukiant šiuos pažeidimus padariusius asmenis atitinkamos rūšies atsakomybėn.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	1, 6	2, 6		3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta – „Šis įstatymas taikomas tiek, kiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas <...> nenustato kitaip.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame įtvirtintas vienas iš teisėkūros principų – sistemiškumas, reiškiantis, jog teisės normos turi derėti tarpusavyje, todėl sistemiškai nėra aišku, kodėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos turi viršenybę prieš šio įstatymo nuostatas, o kitų įstatymų (kodeksų), pvz., Baudžiamojo kodekso ar Civilinio kodekso nuostatos tokios viršenybės neturi (priešingai – traktuojamos kaip žemesnės teisinės galios).	Nepritarti	Visi kodifikuoti įstatymai laikytini turinčiais pirmenybę prieš šį įstatymą, tačiau dėl visų vienodo supratimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tokios nuostatos nesant, asmenims – neprofesionalams galėtų susiformuoti nepagrįsti lūkesčiai, projekto rengėjas įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūlo įtvirtinti BPK viršenybę prieš Pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – PAĮ, Projektas). BPK įtvirtinti atskiri procesai (pvz. anonimiškumo ar dalinio anonimiškumo užtikrinimas, kurie nesisieja su PAĮ nustatytais procesais ir procedūromis (PAĮ 9 str. nustatytu konfidencialumo užtikrinimu). Nuo 2019 metų sausio 1 d. įgyvendinant PAĮ nuostatas, šis straipsnis taikomas ypač dažnai. Pagal pranešėjų pateiktą informaciją pradėjus ikiteisminį tyrimą, pranešėjai prašo pateikti informaciją apie tyrimo eigą arba atlikti kitus veiksmus ikiteisminiame tyrime, nors jie ir nėra baudžiamojo proceso dalyviai. Tuomet remiamasi būtent galiojančio PAĮ 1 straipsnio 3 dalimi, kad esant šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos (toliau – LR BPK). Tai reiškia, susipažinti su konkretaus ikiteisminio tyrimo duomenimis galima tik remiantis LR BPK 181 straipsnio nuostatomis. Remiantis šiuo straipsniu tokia teisė suteikiama tik įtariamajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje numatyta prievolė teikti pranešėjui informaciją apie nagrinėjimo eigą (tame tarpe ir ikiteisminio), todėl šiuo atveju yra prieštaravimas tarp LR BPK 181 straipsnio ir PAĮ 6 straipsnio 6 dalies. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūlomas reglamentavimas šio prieštaravimo nepašalina, nes ši dalis bus taikoma tik įstatymams, kuriuose numatytos pranešėjų apsaugos taisyklės.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	2	2, 7		4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalyse skliausteliuose pateikiamos nuorodos „(konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.)“ atsisakytina kaip perteklinės, nes joje nepateikiamas baigtinis sutartinių veiklų sąrašas, o pateiktasis nėra nei informatyvus, nei būtinas siūlomo teisinio reguliavimo kontekste.	Nepritarti	PAĮ nuostatos turi būti kiek galima aiškesnės ir suprantamesnės kiekvienam asmeniui – neprofesionalui
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	2	3		5. Siekiant suderinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį su teisės pažeidimų stadijų eiliškumu, siūlytina galbūt daromus pažeidimus nurodyti pirmiau negu galbūt padarytus pažeidimus.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	2	6		6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, kurioje pateikiamas sąvokos „pagalbininkas“ apibrėžimas, atsisakytina kaip perteklinės nuostatos, nes sąvoka „pagalbininkas“ kitose keičiamo įstatymo nuostatose apskritai nevartojama.	Nepritarti	Direktyvos (ES) 2019/1937 (toliau – Direktyva) 4 straipsnyje nustatyta Direktyvos taikymo asmenims apimtis. Direktyvos 5 straipsnio 8 punktas pateikia „tarpininko“ sąvoką ir jos apibrėžimą – „fizinis asmuo, kuris padeda pranešimo teikėjui pranešimo procese su darbu susijusiomis aplinkybėmis ir kurio pagalba turėtų būti konfidenciali“. Taip pat Direktyvos 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad „pranešimų teikėjų apsaugos priemonės taip pat taikomos <...> tarpininkams“. PAĮ vartojama sąvoka „pagalbininkas“ atitinka Direktyvos „tarpininko“ sąvoką, kuri PAĮ yra vartojama 9 straipsnio 6 dalyje „Informacija apie asmenis, pateikusius informaciją apie pažeidimus, pranešėjus, susijusius su pažeidimu asmenis ar pagalbininkus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama”. Kaip informavo Projekto rengėjai, yra ruošiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. I-207 „Dėl Pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektai, kuriuose bus reglamentuotas pagalbininkas plačiau.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	4	5		7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikiamas pažeidimo apibrėžimas leidžia daryti išvadą, jog kiekvienas asmuo galėtų pranešti ne tik apie galbūt daromas ar galbūt padarytas nusikalstamas veikas, bet ir tokias nusikalstamas veikas, kurias tik galbūt rengiamasi daryti, t. y. apie tokias kitų asmenų veikas, kurios iš esmės atitinka Baudžiamojo kodekso 21 straipsnyje išvardintus rengimosi padaryti nusikalstamą veiką požymius. Dėl šios priežasties manytina, jog keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje po žodžio „galbūt“ turėtų būti įrašyti žodžiai „rengiamos daryti“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	4	8		8. Sisteminė keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 9 dalių analizė leidžia daryti išvadą, jog informacija apie pažeidimus pateikiama būtent pranešime. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies pirmo sakinio formuluotė „Teikdamas informaciją apie pažeidimą ar pranešimą” turėtų būti tikslinama.	Nepritarti	Vadovaujantis PAĮ 4 straipsnio 1 dalimi, informacija apie pažeidimą teikiama įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, kompetentingai institucijai tiesiogiai ir viešai. PAĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad „Pranešimas – <…> kreipimasis į kompetentingą instituciją <…>”. Pažymėtina, kad asmuo per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą teikia ne pranešimą, o informaciją apie pažeidimą.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	3	7		9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje nustatoma, kad „Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka“ (čia ir toliau pabraukta – mūsų). To paties straipsnio pirmajame sakinyje kalbama tik apie žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimą. Svarstytina, ar šios nuostatos neturėtų būti suderintos tarpusavyje.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	4 6	2 3 1 2 3 6 7 8	2	10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 straipsnio 1-3 ir 6 dalyse, 7 dalies 2 punkte, 8 dalyje formuluotė „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“, tikslintina – pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	4	3		11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įstaiga, gavusi informaciją apie pažeidimą, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus požymius, tačiau nesanti kompetentinga ją vertinti, persiunčia ją kompetentingai institucijai ir apie tai praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui. Stokojama termino, per kurį apie persiuntimą informuojamas informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, todėl, mūsų nuomone, aptariama nuostata atitinkamai tikslintina.	Pritarti iš dalies	Terminas yra nurodytas, bet šios dalies nuostatos patikslintos pagal Teisės departamento 10 pastabą: „3. Informaciją apie pažeidimą gavusi įstaiga, kuri nėra kompetentinga šią informaciją vertinti, ~~nedelsdama, bet~~ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimą gavimo dienos, persiunčia ją kompetentingai institucijai ir apie tai praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui.“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	4	8	4	12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 4 punktą, pagal kurį informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo, be kita ko, teikdamas informaciją apie pažeidimą ar pranešimą, turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, siūlytina patikslinti, kad gimimo data nurodytina tik tuo atveju, jei informaciją teikia asmuo, neturintis asmens kodo (atitinkamų užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės). Priešingu atveju gali kilti problemų dėl informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens identifikavimo, nes vardas, pavardė ir gimimo data gali sutapti.	Pritarti	Patikslinti PAĮ 4 straipsnio 8 dalies 4 punktą taip: „savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jei asmens kodo neturi, ‑ kontaktinius duomenis.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	4	10		13. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies paskutiniajame sakinyje teikiama nuoroda į kitas keičiamo įstatymo nuostatas formuluotina nuosekliai – paisant nurodytų nuostatų eiliškumo pagal jų numeraciją.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	5	1	2	14. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas redaguotinas, nes kompetentinga institucija informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens gali nepripažinti pranešėju (nuostata formuluotina kaip alternatyva).	Pritarti	Patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą taip: „vertina informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų pateiktos informacijos atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimus pripažinti ar nepripažinti informaciją apie pažeidimą pateikusius asmenis pranešėjais;”
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	6	5		15. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje po žodžio „pateikusį” įrašytinas žodis „asmenį”.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	6	9		16. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad įstaiga yra „viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kita organizacija, užsienio juridinio asmens ar organizacijos padalinys, kuriuose galbūt rengiamas, padarytas ar daromas pažeidimas”. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostata „Kompetentinga institucija turi teisę iš fizinių asmenų ir įstaigų gauti informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti” pernelyg neriboja kompetentingos institucijos teisių, kadangi kompetentinga institucija, remdamasi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi, negalėtų kreiptis į juridinius asmenis, kuriuose pažeidimas nėra galbūt rengiamas, daromas ar padarytas.	Pritarti	Patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalį taip: „Kompetentinga institucija turi teisę iš fizinių asmenų ir įstaigų gauti informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti.”
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	6	11	2	17. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 11 dalies 2 punkte žodis „paaiškėjus” keistinas žodžiu „paaiškėja”.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	8	1	8	18. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte vartojama formuluotė „konsultacijas dėl informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrų ir teisių gynimo priemonių“ tikslintina, nes jos turinys nėra aiškus.	Pritarti iš dalies	Direktyvoje dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus 89 pastraipoje numatyta, kad turėtų būti nemokamai teikiamos individualios, nešališkos ir konfidencialios konsultacijos, pvz., apie tai, ar atitinkamai informacijai taikomos galiojančios pranešėjų apsaugos taisyklės, kurį pranešimo teikimo kanalą galėtų būti geriausia naudoti ir kokiomis alternatyviomis procedūromis galima pasinaudoti tuo atveju, kai informacijai netaikomos galiojančios taisyklės, vadinamasis gairių teikimas. Galimybė gauti tokias konsultacijas gali padėti užtikrinti, kad pranešimai būtų teikiami naudojant tinkamus kanalus ir atsakingai, taip pat kad pažeidimai būtų laiku nustatyti arba kad net jiems būtų užkirstas kelias. Todėl projekte pateiktas reglamentavimas yra aiškus ir atitinka Direktyvos rekomendacijas. Siekiant didesnio aiškumo, Projekto 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą tikslinti taip: „teisė gauti išsamią, nešališką informaciją ~~bei~~ ir nemokamas konsultacijas dėl informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrų ir teisių gynimo priemonių suteikimo ~~neatlygintinai~~.”
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	9	1		19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog „Informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens ar pranešėjo konfidencialumas turi būti užtikrinamas <…> baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su informaciją apie pažeidimą pateikiančiu asmeniu ar pranešėju”. Nors iš esmės beveik identiška nuostata numatyta galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji kelia abejonių. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių nuostatų, kurios reglamentuotų konfidencialumo suteikimą pranešėjams ir kitus su konfidencialumu susijusius baudžiamajam procesui aktualius teisinius santykius (konfidencialumo suteikimo tvarką, proceso veiksmų ypatumus su asmeniu, kuriam suteiktas konfidencialumas ir pan.). Kita vertus, keltina prielaida, jog keičiamame įstatyme minimas konfidencialumas baudžiamajame procese galėtų būti užtikrinamas suteikiant anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą. Tokiu atveju atkreiptinas dėmesys, jog, pvz., anonimiškumas gali būti taikomas ne dėl bet kokių nusikalstamų veikų, o tik tada, kai nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo, taip pat tik tais atvejais, kai gresia realus pavojus nukentėjusiojo ar liudytojo gyvybei ir pan. Taip pat pažymėtina, jog anonimiškumas gali būti suteikiamas tik tiems nukentėjusiesiems bei liudytojams, kurie atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 200 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus (neturi fizinių ar psichinių trūkumų, nebuvo anksčiau teisti už melagingų parodymų davimą ir pan.). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį papildyti, joje aiškiai nurodant, kad konfidencialumas baudžiamajame procese suteikiamas ne automatiškai, o tik tada, jei pranešėjas atitinka Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju potencialiems pranešėjams galėtų būti sudarytas klaidingas įspūdis dėl jų teisių apsaugos ribų baudžiamajame procese.	Nepritarti	Pažymime, kad konfidencialumas apima ne tik baudžiamąjį procesą, bet ir administracinį procesą, civilinius santykius. Konfidencialumas užtikrinamas nuo pat pranešimo apie pažeidimą pateikimo dienos. Ne visada aišku, ar ikiteisminis tyrimas bus pradėtas ir ar bus taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Pranešėjų apsaugos įstatyme nėra tikslinga detaliai reglamentuoti nuostatų, kurios yra reglamentuotos Generalinio Prokuroro rekomendacijose, t. y. pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekste tokią informaciją pateikęs asmuo ir jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžiantys duomenys nenurodomi. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal tam tikrą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą. Šiuo metu praktikoje šis mechanizmas puikiai veikia. Projekte netikslinga išskirti tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą minėto Projekto straipsnio 1 dalyje, tuomet reikėtų sistemiškai išvardyti ir visus kitus procesus.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	10	1		20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „sustabdyti paaukštinimą“ tikslintina, atsižvelgiant į tarnybos ir darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamus terminus („perkėlimas į aukštesnes pareigas“ ir kt.).	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	10	1		21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje kaip viena neigiamo poveikio priemonių įvardijama priemonė „atskirti“, tačiau nei iš keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, apie kokį atskyrimą ir nuo ko kalbama, todėl projekto nuostata tikslintina, nes atskyrimas gali būti ir pozityvus, apsaugantis informaciją apie pažeidimą pateikiantį asmenį ar pranešėją, jei jis būtų atskirtas nuo su jo pateikta informacija susijusių asmenų, kurie galimai rengiasi daryti ar galimai padarė keičiamame įstatyme aptariamus pažeidimus.	Pritarti	Terminą „atskirti“ keisti į formuluotę: „apriboti galimybę dalyvauti anksčiau įprastoje formalioje ar neformalioje veikloje ar pašalinti iš jos;“
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	10	1		22. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš neigiamo poveikio priemonių įvardijamas darbo laiko pakeitimas. Manytina, jog darbo laiko pakeitimas savaime informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo teisių galėtų ir nepažeisti, jeigu tokiu pakeitimu būtų nustatytas konkrečiam asmeniui palankesnis darbo laikas. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies formuluotę „pakeisti darbo laiką“ tikslinti.	Pritarti iš dalies	PAĮ 10 straipsnio pavadinimas „Draudimas daryti neigiamą poveikį“ jau nurodo, kad yra pateikiamos neigiamo poveikio priemonės ir darbo laiko pakeitimas yra laikomas darbdavio atsakomuoju veiksmu dėl asmens pateiktos informacijos apie pažeidimą. Manytina, kad neribojant Direktyvos 19 straipsnyje pateiktų atsakomųjų veiksmų ir siekiant kuo geriau apsaugoti asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 16 punkto reglamentavimą patikslinti, t. y. „pakeisti darbo laiką“ tikslinti į „nepagrįstai pakeisti darbo laiką“.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	10	1		23. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies formuluotėje „valstybės ir tarnybos“ vietoje jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“.	Pritarti
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	10 2	3 13 (N)		24. Neaiškus keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „šeimos nariai“ turinys. Pastebėtina, kad Lietuvos teisės aktuose nėra pateikiama vieningo ir visuotinai taikytino šeimos narių apibrėžimo; skirtingi įstatymai, priklausomai nuo jų reguliavimo dalyko, pateikia skirtingą sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžimą (pvz., Baudžiamojo proceso kodekse esantis šeimos narių apibrėžimas skiriasi nuo to, kuris įtvirtintas Baudžiamajame kodekse). Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba keičiamame įstatyme apibrėžti, kas būtų laikoma „šeimos nariais“, arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka jau apibrėžta.	Pritarti	Keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildytas nauja 13 dalimi: „13. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „šeimos nariai“ suprantama taip, kaip yra apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.“
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	10	4		25. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Jeigu informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims buvo daromas neigiamas poveikis, ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamų padarinių jie patyrė ne dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatos taikytinos esant ne tik darbo (ar tarnybos, kas galėtų paaiškinti sąvoką „darbdavys“ pagal analogiją), bet ir sutartiniams santykiams, todėl aptariama nuostata atitinkamai tikslintina.	Pritarti	Papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį formuluote „ar kita sutartinių santykių“.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	10	4		26. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata (iš esmės analogiška nuostatai, kuri įtvirtinta galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje) „Jeigu informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims buvo daromas neigiamas poveikis, darbdavys ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamų padarinių jie patyrė ne dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo” diskutuotina. Pažymėtina, kad konkrečios neigiamo poveikio priemonės vardijamos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neigiamo poveikio priemonių sąrašas („Prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją dėl tokios informacijos pateikimo <…> draudžiama imtis, grasinti imtis ir bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių: <…> taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones”). Manytina, jog kaip neigiamo poveikio priemonė galėtų būti vertinama, pvz., ir tyčinis turto sunaikinimas, kuris kartu būtų kvalifikuojamas ir kaip administracinis nusižengimas, jeigu sunaikinto turto vertė neviršytų trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri, esant ginčui, įrodinėjimo pareigą dėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės (kad nukentėjęs asmuo neigiamus padarinius patyrė ne dėl jo pateiktos informacijos) perkeltų darbdaviui (t. y. potencialiai kaltam asmeniui), yra abejotina. Nors pacituotoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies formuluotėje vartojami žodžiai „ginčo atveju“ tarsi suponuoja tik civilinio pobūdžio ginčus ar ginčus, kurie sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad žvelgiant plačiąja prasme ginčas egzistuoja ir tada, kai asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju ginčo šalimis galima laikyti valstybę, atstovaujamą atitinkamų pareigūnų, ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Vis dėlto administracinių nusižengimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcija ir iš jos išplaukianti bendra taisyklė, jog įrodinėjimo našta (lot. onus probandi) tenka kaltinančiai pusei (t.y. valstybei), o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atitinkamai, visas su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes turi įrodyti kaltinančioji, o ne besiginančioji pusė. Taigi administracinių nusižengimų teisenoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies taisyklė negalėtų būti taikoma. Ji taip pat negalėtų būti taikoma ir tais atvejais, jeigu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje minima neigiamo poveikio priemonė pasireikštų nusikalstamos veikos padarymu, tačiau keltina prielaida, kad šią situaciją lyg ir bandoma spręsti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje („Šis įstatymas taikomas tiek, kiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas <…> nenustato kitaip”). Dėl to siūlytina tikslinti arba keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, arba keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kad keičiamame įstatyme aiškiai atsispindėtų, jog keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis netaikoma ne tik baudžiamajame procese, bet ir administracinių nusižengimų teisenoje.	Pritarti iš dalies	Projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja ginčus, kurie kyla būtent dėl neigiamo poveikio priemonių taikymo. Tyrimai pradedami Prokuratūroje, kurių metu darbdavys privalo įrodyti, kad darbdavio daromi veiksmai pranešėjui yra ne dėl pranešėjo pateikto pranešimo apie pažeidimą, o dėl pagrįstų priežasčių. Nepavykus išspręsti ginčo, Pranešėjas turi teisę kreiptis į teismą administracine teisena. Būtent Administraciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl darbdavio daromo neigiamo poveikio pranešėjui. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „4. Jeigu informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims buvo daromas neigiamas poveikis, ginčo su darbdaviu ar kita sutartinių santykių šalimi atveju, darbdavys ar kita sutartinių santykių šalis ~~ginčo atveju~~ turi įrodyti, kad neigiamų padarinių jie patyrė ne dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo.“
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	16	3		27. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje formuluojamas labai platus sąrašas asmenų, kurie turėtų teisę pateikti informaciją apie pažeidimus įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys „Įstaigos vadovas praneša darbuotojams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams apie įstaigoje veikiantį vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą ir pateikia su tuo susijusią informaciją darbo vietoje visiems jiems prieinamu būdu” formuluojamas ne per siaurai. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį įstaigos vadovas apie vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus neprivalėtų informuoti, pvz., savanorių ir apmokamų ar neapmokamų stažuotojų, t. y. subjektų, kurie keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje minimi kaip turintys teisę teikti pranešimus apie pažeidimus įstaigose.	Nepritarti	Informacija apie vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtintu Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo 21 punktu, turi būti pateikiama tiek įstaigos/įmonės intranete, skirtame vidiniam naudojimui, tiek ir internetiniame puslapyje, kur ji būtų pasiekiama ne tik darbuotojams, bet ir stažuotojams, klientams ir kitiems asmenims. Toks aiškus informacijos patalpinimas laikytinas tinkamu informavimu. Esant tokiam informacijos pateikimui, visi suinteresuoti asmenys turės galimybę pranešti ir informaciją, kaip tai padaryti. Manytina, kad teisinis reglamentavimas yra tinkamas.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	2 (P)	2		28. Projekto 2 straipsnio 2 dalis tikslintina, kadangi šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti ne Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.	Pritarti
29.	Teisės ir teisėtvarkos biuro patarėja J. Janušauskienė 2021-11-17	2 (P)			Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui iki įstatymo įsigaliojimo reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. vasario 15 d., o Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2022 m. vasario 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys

Vytautas Bakas

2021-08-23

Argumentai:

Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad pranešėjui teikiama teisinė pagalba dėl jo pažeistų teisių ar laisvių būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

Pažymėtina ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.

Iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą.

Pastebėtina, kad nors, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-659 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pranešėjui jo prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, tačiau ne visais atvejais Pranešėjui gali būti suteikta veiksminga antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuomet subjektas, apie kurio galimus pažeidimus pranešė pranešėjas, gali leisti pasisamdyti aukščiausio profesionalumo lygio teisininkus, tikslu pažeisti pranešėjo teises ar laisves. Esamu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į realią ir veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos nustatyta, kad nors teisių gynimo priemonių rūšys įvairiose teisinės sistemose gali skirtis, tačiau jomis turėtų būti užtikrinama reali ir veiksminga kompensacija ar žalos atlyginimas tokiu būdu, kuris būtų proporcingas patirtai žalai ir atgrasomasis. Pranešėjai turi teisę pasinaudoti veiksminga ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą kompensaciją. Nacionaliniu lygmeniu nustatytos teisių gynimo priemonės neturėtų atgrasyti potencialių būsimų pranešėjų.

Šiuo pasiūlymu siūloma įstatymo projekte numatyti galimybę pranešėjui, tais atvejais, kuomet jis pasirinks teisinę gynybą organizuotis savarankiškai, kompensuoti teisinių paslaugų išlaidas iš valstybės lėšų.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Pranešėjui nutarus teisinę pagalbą organizuotis savarankiškai, iš valstybės lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos. Ši kompensacija skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Seimo nario pasiūlymu siekiama įstatymo projekte numatyti galimybę pranešėjui, tais atvejais, kuomet jis pasirinks teisinę gynybą organizuotis savarankiškai, kompensuoti teisinių paslaugų išlaidas iš valstybės lėšų.

Manytina, kad tokios pareigos įtvirtinimas pareikalautų ypač didelių valstybės resursų dėl savarankiškos pranešėjo teisinės gynybos iš valstybės lėšų organizavimosi (finansinių, institucinių, žmogiškųjų) apie kurių poreikį Seimo narys neužsimena, t. y. visiškai neįvertintas tokio siūlymo poveikis valstybės finansams ir kt. Teisinių paslaugų tikslai gali būti patys įvairiausi, todėl kiekvieną kartą teikiant kompensaciją teisinėms išlaidoms galimai tektų keisti teikiamos kompensacijos apimtį ir prasmę.

Be kita ko, dar daugiau abejonių kelia tokio pasiūlymo įgyvendinimas praktikoje, turint mintyje, kokia apimtimi būtų kompensuojamos teisinės paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstai ir piktybiškai gali būti piktnaudžiaujama tokia galimybe. Neaišku, kaip Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba objektyviai nustatytų kompensacinę sumą ir ar sugebėtų skirti tiek valstybės lėšų padengti visas pranešėjo teisinių paslaugų išlaidas. Nesuprantama taip pat, kodėl yra abejojama Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos teisininkų kompetencija.

Taip pat pažymėtina, kad Direktyva (ES) 2019/1937 įtvirtina minimalius pranešėjų apsaugos reikalavimus, kuriais užtikrinama asmenų, pranešančių apie teisės pažeidimus, aukšto lygio apsauga, o valstybės narės savo nuožiūra ir pagal turimas galimybes gali taikyti papildomas apsaugos, pagalbos ar skatinimo priemones. Kaip jau minėta, Direktyva neįpareigoja užtikrinti visiems be išimties asmenims pateikusiems informaciją apie pažeidimus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar kompensuoti visas patirtas išlaidas.

Atkreiptina, kad galiojančiose Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatose yra numatytas atlyginimas pranešėjams už vertingą informaciją (12 straipsnis) ir kompensavimas pranešėjams (13 straipsnis), kurio 1 d. nustatyta, kad Kompetentinga institucija gali skirti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2021-10-13	*				Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-659.	Pritarti
2.	Biudžeto ir finansų komitetas 2021-10-13	12, 13				Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir įvertinti poreikį skirti kompetentingai institucijai (Generalinei prokuratūrai) didesnį finansavimą pranešėjų atlyginimui už vertingą informaciją ir kompensacijoms už pranešėjų patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl jų pateiktų pranešimų mokėti.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-659(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė