LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL  AMNESTIJOS AKTO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-2400)

2018 m. spalio 17 d. Nr. 102-P-42

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Vytautas Rastenis, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento patarėjas Tautvydas Žėkas, Teisingumo ministerijos atstovai: ministras Elvinas Jankevičius, viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios ir administracinės justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė,  Generalinės prokuratūros atstovai: Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, Seimo nario Roberto Šarknicko padėjėjas Edgaras Aganauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01			*	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.<Dėl atitikimo Konstitucijai....>.	Atsižvelgti	Teisės ir teisėtvarkos komitetas  2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje preliminariai įvertino,  kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2400) nuostatos neprieštarauja Konstitucijai (Teisės departamento 1 ir 10 pastabos). Tačiau atsižvelgiant į Teisės departamento ir kitų subjektų pateiktas pastabas, naujai apibrėžta 1 straipsnio 2 dalis, taip pat visų asmenų, kuriems bus taikoma amnestija,  ratas.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	I			2.    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 31.1. punktu, įstatymo pavadinime žodžiai „DĖL AMNESTIJOS AKTO“ nukeltini į kitą eilutę; o po šių žodžių antrą kartą pertekliniai vartojamas žodis „ĮSTATYMAS“ išbrauktinas.	Pritarti	Pavadinimas redaguotas pagal pastabą. Žmogaus teisių komitetas (toliau – ŽTK) – papildomas komitetas – pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	1,  4, 5, 9,  14			3.    Atsižvelgiant į BK reguliavimą, bausmių dydžiai projekte rašytini ne skaitine, o žodine išraiška (pavyzdžiui, vietoje „iki 6 metų“ rašytina – „iki šešerių metų“). Be to, visame įstatyme vartojamas žodis „imtinai“ yra perteklinis.	Pritarti	Vertinant redakcines pastabas, siūlomas tobulesnis variantas, nes per laiką nuo paskutinio 2002 m. lapkričio 7 d. amnestijos įstatymo buvo priimtas Teisėkūros pagrindų įstatymas ir nauji teisėkūros reikalavimai, todėl šiai bei kitoms redakcinėms pastaboms pritarta ir pagal jas patobulintas projektas. ŽTK – pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	1	2	2	4.    Projekto 1 straipsnio 1 dalies (patobulinto projekto 2 dalies) 2 punkte pateikiama nuoroda – „<...> išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus“ – yra perteklinė, nes projekto 5 straipsnis ir be atskiros nuorodos įtvirtina nusikaltimų rūšis, už kurias amnestija šio įstatymo pagrindu nėra taikoma. Nepritarus pastabai, atitinkama nuoroda į įstatymo 5 straipsnį turėtų būti pateikta ir įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 bei 3 straipsniuose	Pritarti	ŽTK – pritarti. Patobulintame projekte šios nuostatos atsisakyta, buvusio 2 punkto nuostatų dalies atsisakyta, dalis tapo 2 ir 3 punktais. Tokia 2 dalies struktūra pagal asmenų grupes  galima geriau apibrėžti subjektus.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	1	2	3	5.    Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata „<...> kurie padarė nusikaltimą nesukakę 18 metų <...>“, atsižvelgiant į BK 81 straipsnio 1 dalį, keistina į – „kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų”.	Pritarti	ŽTK – pritarti. Redaguojama pagal Teisės departamento pastabą, tačiau žmonių amžius suvienodinant  rašomas skaičiais, o ne žodžiais.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	1			6.    Projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotė „<...> kurie 65 metus sukako <...>“ keistina į formuluotę – „<...> kurie sulaukė 65 metų <...>“.	Pritarti	Pastabai pritartina, tačiau patobulintame projekte šios nuostatos atsisakyta, atsižvelgiant į pateiktas pastabas. ŽTK – pritarti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	3			7.    Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje patobulintame projekte 3 straipsnyje)  nereikia išaiškinti jame vartojamos „pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme“ sąvokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra išplėtotas BK vartojamos sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turinys, kuri yra traktuojama plačiau nei asmens pirmas faktinis nusikaltimas (nuteisimas).	Pritarti	Patobulinto projekto naujame 3 straipsnyje apibrėžta – „pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems iki trejų metų“. ŽTK – pritarti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	4		1	8.    Projekto 2 straipsnio (patobulintame projekte 4 straipsnio)  1 punkte siūloma nustatyti, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, kad cituojamoje nuostatoje formuluotė „bet ne daugiau kaip 5 metams“ yra perteklinė, nes BK specialiojoje dalyje maksimali bausmė už neatsargų nusikaltimą yra dešimt metų laisvės atėmimo (žr. pvz. BK 281 straipsnio 6 dalį).	Atsižvelgti	Pastaba įvertinta ir į ją atsižvelgta, tačiau dėl aiškumo taikant įstatymą,  paliekama redakcija, kurią siūlo autoriai. ŽTK – pritarti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	7, 8			9.    Projekto 5 ir 6 straipsniuose (patobulintame projekte 7 ir 8 straipsniuose) minimas įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, kurio pagrindu nuteistiems asmenims netaikoma amnestija. Visų pirma, akcentuotina, kad šis įstatymas nepagrįstai yra įtrauktas tiek į 5, tiek į 6 straipsnių sąrašus. Antra, pabrėžtina, kad šis įstatymas atitinkamuose sąrašuose apskritai neturi būti minimas. Nors įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ galioja iki šios dienos, jis iš esmės atlieka tik simbolinę funkciją. Įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad atsakomybę už Lietuvos gyventojų genocidą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėtina, kad 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-708 (įsigaliojo 1998 m. gegužės 6 d.) (Žin., 1998, Nr. 42-1140) genocido nusikaltimo sudėtis ir sankcija panaikinta iš šio įstatymo ir perkelta į BK. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę už genocidą numato BK 99 straipsnis „Genocidas“. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 99 straipsnį turi išskirtinę grįžtamąją galią, nors baudžiamasis įstatymas paprastai atgal negalioja, išskyrus, jeigu naujas įstatymas švelnina (lengvina) asmens teisinę padėtį ir BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (113^1 straipsnis).” Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 5 ir 6 straipsniuose panaikintina nuoroda į įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“.	Pritarti	Iš įstatymo projekto 7, 8 straipsnių minėtas įstatymas išbrauktas, tačiau jeigu praktikoje atsirastų bent vienas atvejis, kad asmuo iki 1998 m. nuteistas už genocidą, įrašoma, kad amnestija netaikoma nuteistiems už genocidą ir kitus nusikaltimus, kuriems nėra senaties. ŽTK – pritarti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	7			10.     Projekto 5 straipsnyje (patobulintame projekte 7 straipsnio) nustatomi nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, ir nurodomi 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai. Svarstytina, ar pagrįstai šiame straipsnyje išskiriami tik 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai, pamirštant 1961 m. BK. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 dalis). Dėl tos priežasties net ir po 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) pasitaikydavo (pasitaiko) nuosprendžių pagal 1961 m. BK. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnyje nurodžius tik 2000 m. BK atskirus skyrius, atitinkamas straipsnis gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pastebėtina, kad paminėtas aspektas yra dar viena prielaida kelti teikiamo projekto konstitucingumo klausimą dėl asmenų, nuteistų pagal 2000 m. BK ir 1961 m. BK, lygiateisiškumo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimo.	Pritarti	2018-09-06 Komitetas preliminariai įvertino, kad Teisės departamento  10 pastaboje nurodytos įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau įstatymas patobulintas pagal pastabą: nurodoma, kad amnestija būtų  netaikoma už analogiškus nusikaltimus, nustatytus   1961 m. kodekse,  atitinkančius naujojo Baudžiamojo kodekso nusikaltimus: „Amnestija taip pat netaikoma asmenims, nuteistiems už analogiškus nusikaltimus, nustatytus 1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintame Baudžiamajame kodekse.“ ŽTK – Apsispręsti pagrindiniame komitete.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	8		4	11.     Projekto 6 straipsnio (patobulintame projekte 8 straipsnio) 4 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma „<...> asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis) <...>“. Ši formuluotė keistina į „<...> asmenims, nuteistiems už kelis nusikaltimus <...>“. Be to, cituojamoje nuostatoje yra padaryta loginio pobūdžio klaida. Keli nusikaltimai skliausteliuose nepagrįstai tapatinami su nusikalstamų veikų sutaptimi. Tačiau pastebėtina, kad nusikalstama veika, remiantis BK 10 straipsniu, yra platesnis terminas nei nusikaltimas. Remiantis BK 10 straipsniu, nusikalstamos veikos apima nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, cituojama nuostata gali būti koreguojama dviem alternatyviais būdais: „1) padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų sutaptis)“; arba „2) padariusiems kelias nusikalstamas veikas (nusikalstamų veikų sutaptis)“.	Pritarti iš dalies	Patobulinta redakcija: „4) asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų nusikalstamų veikų sutaptis), jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato;“ ŽTK – pritarti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	8		7	12.     Projekto 6 straipsnio (patobulintame projekte 8 straipsnio)  7 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą asmenims. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 77 straipsnis („Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme“) 2011 m. gruodžio 22 įstatymu Nr. XI-1861, įsigaliojusiu 2012 m. liepos 1 d. (Žin., 2012, Nr. 5-138), buvo pripažintas netekusiu galios. Nors minėtame įstatyme nustatyta, kad asmenims, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, skirti įpareigojimai po įstatymo Nr. XI-1861 įsigaliojimo vykdomi, iki sueis laisvės atėmimo bausmės terminas, konstatuotina, kad po įstatymo įsigaliojimo praėjus šešeriems metams, šias sąlygas atitinkančių asmenų objektyviai neturėtų būti likę. Atsižvelgiant į tai, nuostatos, susijusios su lygtinio atleidimo institutu projekto 6 straipsnio 7 dalyje (punkte-patikslinta mūsų) naikintinos.	Pritarti	Redakcija patobulinta: 7) asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą, taip pat lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti; ŽTK – pritarti.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	8		8	13.     Projekto 6 straipsnio (patobulintame projekte 8 straipsnio) 8 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais. Atitinkama nuostata tikslintina, atsisakant pripažinimo sąlygos, kuri pagal BK 27 straipsnio 2 dalį yra siejama tik su pavojingo recidyvisto teisinio statuso atsiradimu. Kad asmuo būtų laikomas recidyvistu (past. – paprastu, ne pavojingu), teismo pripažinimas nėra reikalingas. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, asmuo yra recidyvistas, jeigu atitinka formalias sąlygas – „<...> kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų <...>“.	Pritarti	Patobulinta redakcija: 8) asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais recidyvistams ar pavojingiems recidyvistams. ŽTK – pritarti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	9			14.     Atsižvelgiant į tai, kad formuluotė „amnestijos taikymas“ savo turiniu apima ir kitus įstatymo straipsnius, projekto 7 straipsnio (patobulintame projekte 9 straipsnio) pavadinimas koreguotinas.	Nepritarti	Teisėkūros praktikoje ne visada straipsnio pavadinimas atspindi visą jo turinį, todėl paliekamas  straipsnio pavadinimas, kurį pasiūlė projekto autoriai. ŽTK – pritarti.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	9, 10			15.     Projekto 8 straipsnyje (patobulintame projekte 10 straipsnio) numatyta, kad amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Atitinkama nuostata turėtų būti suderinta su projekto 7 straipsnio (patobulintame projekte 9 straipsnio) 1 dalies sąlyga, numatančia, kad amnestija gali būti taikoma ir asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (past. – vadinasi, laisvės atėmimo bausmė dar nėra atliekama).	Pritarti	ŽTK – pritarti. Patobulinto projekto 9 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, nurodant, kokius atvejus taiko Amnestijos komisijos, o kokius – teismai. Kadangi Komitetas  pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlymui dėl nuteistųjų atleidimo nuo arešto bausmės ar šios bausmės sumažinimo, 10 straipsnio pavadinime ir tekste  prieš žodžius „laisvės atėmimo“ įrašomi žodžiai: „areštą ar“.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11	1		16.     Projekto 9 straipsnio (patobulintame projekte 11 straipsnio) 1 dalyje rašytinas tikslus institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – pavadinimas.	Pritarti	ŽTK – pritarti.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11	1		17.     Projekto 9 straipsnio (patobulintame projekte 11 straipsnio) 1 dalyje vartojama formuluotė „<...> su nelyginiu narių skaičiumi< ...>“ koreguotina kalbiškai.	Pritarti	ŽTK – pritarti.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11	2		18.     Projekto 9 (patobulintame projekte 11 straipsnio) straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „<...> kurie duoda žodines išvadas <...>“ koreguotina kalbiškai.	Pritarti	Redaguota: „teikia žodines išvadas“.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11	2		19.     Svarstytina, ar tikslingai ir pagrįstai projekto 9 (patobulintame projekte 11 straipsnio) straipsnio 2 dalyje minima gynėjo žodinė išvada. Vargu, ar nuteistojo (teisiamojo) gynėjas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas pastarojo teisinės padėties pagerinimu, gali pateikti objektyvią išvadą dėl amnestijos jo atstovaujamajam taikymo. Siūlytina svarstyti dėl gynėjo išvados formos pakeitimo į gynėjo atsiliepimą (atsikirtimą) dėl prokuroro išvados.	Nepritarti	ŽTK – pritarti. Išvados tiek prokuroro, tiek gynėjo bus teikiamos žodžiu, tai yra specialus procesas ir turi būti įgyvendintas per tris mėnesius.  Be to,  jeigu prokuroras teiks išvadas žodžiu, o advokatas eis rašyti atsiliepimą į prokuroro išvadą, sulėtės ir užsitęs amnestijos procesas.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11	5		20.     Projekto 9 (patobulintame projekte 11) straipsnio 5 dalis („Nuteistajam neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis“) derintina su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) nuostatomis.	Pritarti	ŽTK – pritarti.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11	6		21.     Projekto 9 (patobulintame projekte 11 straipsnio) straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma <...>“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu neišsprendžiama galinti pasitaikyti praktikoje situacija dėl sprendimo priėmimo, jeigu komisijos balsai pasiskirstytų po lygiai.	Pritarti	ŽTK – pritarti. Patobulinta pagal pastabą.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11	6		22.     Projekto 9 straipsnyje (patobulintame projekte 11 straipsnyje) nėra reglamentuojamas nuteistojo (teisiamojo) dalyvavimas Amnestijos komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į ankstesnius įstatymus dėl amnestijos taikymo (1990 – 2002 m.), svarstytina, ar nereikėtų šiame įstatyme numatyti Amnestijos komisijos teisės prieš priimant sprendimą, išklausyti patį nuteistąjį.	Pritarti	ŽTK – pritarti. Dalyje amnestijos įstatymų buvo numatytas nuteistojo dalyvavimas, dalyje jų, t. y.  paskutiniuose  dviejuose  amnestijos  įstatymuose numatyta,  kad Amnestijos komisija, prieš priimdama sprendimą, gali išklausyti nuteistąjį. Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalis papildyta nuostata: „Prieš priimdama sprendimą, amnestijos komisija gali išklausyti nuteistąjį.“
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	12			23.     Projekto 10 straipsnyje (patobulintame projekte 12 straipsnyje) siūloma nustatyti, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo ir teismo nuosprendžiu nustatytos prievolės atlyginti žalą ar kitų teismo paskirtų įpareigojimų.“ Cituojamoje nuostatoje formuluotė „amnestijos pritaikymas“ koreguotina kalbiškai. Be to, po žodžio „įpareigojimų“ rašytini žodžiai „ir (ar) draudimų“ (žr. pvz. BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktą).	Pritarti	ŽTK – pritarti. Redaguota pagal pastabą.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	13			24.     Atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo terminus, diskutuotina, ar projekto 11 straipsnyje (patobulintame projekte 13 straipsnyje) numatytas 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo apskundimo terminas nėra per trumpas.	Nepritarti	Amnestijos įstatymas yra specialus įstatymas, kuris turi būti įvykdytas per trumpą  trijų mėnesių terminą, todėl amnestijos komisijų sprendimo apskundimo terminai optimalūs ir neilginami, pavyzdžiui, 2002 m. lapkričio 7 d. amnestijos įstatyme ir ankstesniuose amnestijos įstatymuose komisijų sprendimų apskundimo terminai buvo nustatyti  10 dienų, o apskundimo terminas teismui  - 14 dienų. ŽTK – pritarti.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	13	2		25.     Projekto 11 straipsnio (patobulintame projekte 13 straipsnis) 2 dalyje numatyti Amnestijos komisijos sprendimo apskundimo pagrindai yra amnestijos (ne)taikymas arba neteisingas taikymas. Kita vertus, nėra aiški Amnestijos komisijos sprendimų apskundimo tvarka, esant procesiniams pažeidimams.	Atsižvelgti	Manytina, kad įstatyme jau vartojamas terminas „neteisingas taikymas“ apima ir proceso pažeidimus, kadangi amnestijos įstatyme aprašomas minimalus procesas - proceso dalyviai, apskundimo terminai, komisijos sprendimų teisėtumas. ŽTK – pritarti.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	13	3		26.     Projekto 11 straipsnio (patobulintame projekte 13 straipsnis) 3 dalies formuluotės „<...> yra kviečiami nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos administracijos atstovas <...>” ir „Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas” neleidžia vienareikšmiškai spręsti dėl proceso šalių dalyvavimo teismo posėdyje privalomumo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtas formuluotes patikslinti.	Nepritarti	Manytina, kad yra lygiavertės proceso dalyvių galimybės, normos pakankamai imperatyvios - „kviečiami, dalyvauja“, nėra pasakyta, kad kuris nors proceso dalyvis gali dalyvauti ar gali būti kviečiamas. Be to, proceso dalyviai turi būti aktyvūs, įstatymo projekte įrašyta analogija nuostata iš ankstesnio įstatymo. ŽTK – pritarti.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	14	1		27.     Projekto 12 straipsnio (patobulintame projekte 14 straipsnis) 1 dalyje numatyta, kad „Tuo atveju, kai asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas.“ Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskutinis amnestijos aktas priimtas 2002 m., galiojant 1961 m. BK, taip pat į pakankamai griežtas teikiamo naujojo amnestijos įstatymo sąlygas, manytina, kad cituojama nuostata yra perteklinė ir deklaratyvaus pobūdžio.	Pritarti	Pritartina, tarp ankstesnių amnestijos įstatymų būdavo 1 metų, 2 metų ar kiek didesnis laikotarpis, šiuo metu nuo paskutinės amnestijos jau praėjo beveik 16 metų, todėl atsižvelgta į pastabą.  ŽTK – pritarti.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	14	2		28.     Projekto 12 straipsnio (patobulintame projekte 14 straipsnis 2 dalis) 3 dalyje prieš žodį „veikas“ įrašytinas žodis „nusikalstamas“.	Pritarti	ŽTK – pritarti.
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	11, 17			29.     Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio (patobulintame projekte 11 straipsnis) 1 dalyje numatomas įpareigojimas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui patvirtinti Amnestijos komisijas ir jų darbo reglamentą, projekto 14  ( patobulintame projekte -17 straipsnis) straipsnyje turi būti numatyta ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo taikymo (įgyvendinimo) tvarka bei terminai.	Pritarti	Patobulinto projekto 17 straipsnyje nustatomas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Nustatoma įstatymo įsigaliojimo nauja data 2019 m. sausio 1 d., taip  pat nauja šio straipsnio  2dalis, kurioje nustatomas įstatymo įgyvendinimas iki 2018 m. gruodžio 31 d.  ŽTK – pritarti.
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01	9, 14			30.     Svarstytina, ar pagrįstai projekte numatytas toks didelis laiko atotrūkis (past. – trys mėnesiai) tarp įstatymo įsigaliojimo datos (past. – 2018 m. spalio 1 d. ir nusikalstamų veikų, už kurias gali būti taikoma amnestija, padarymo galutinės datos (past. – 2018 m. liepos 1 d.)	Pritarti iš dalies	Nustatoma nauja data, kad nusikalstamos veikos padarytos iki 2018 m. spalio 1 d. ir nauja įstatymo  įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d. ŽTK – pritarti.
31.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-07-26	1, 2	2	1, 2	dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮstAtymo dėl amnestijos akto projektO NR. XIIIP-2400      Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektą Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) ir pažymi, kad yra abejonių dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatų suderinamumo su diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu draudimu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies (patobulintame projekte 2 dalis) straipsnis 1 punkto ir 2 straipsnio (patobulintame projekte 4 straipsnis) nuostatos galimai prieštarauja nediskriminavimo lyties pagrindu principui nenumatant atleidimo nuo bausmės ar bausmės dalies sumažinimo vyrams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Nediskriminavimo lyties ir amžiaus pagrindu principui galimai prieštarauja Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kuriomis nuo bausmės atleidžiamos visos pirmą kartą laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai nuteistos moterys, tuo tarpu vyrams taikomas amžiaus cenzas.        Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento 2009 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. XIP-747 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį projekto, diskriminacija dėl lyties ir dėl amžiaus yra draudžiama Europos Sąjungos teisės bendraisiais lygybės ir vienodo požiūrio principais, kylančiais iš įvairių tarptautinės teisės dokumentų ir bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų^[1]. Taip pat diskriminacijos draudimą bet kuriuo iš šių pagrindų numato ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Skirtingas traktavimas dėl objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinamas, kai subjektai yra nelygiavertėje situacijoje. Tačiau nei iš Įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, koks yra tokio Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti skirtingo vertinimo pagrindimas. Kaip pavyzdžiui, analizuojant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 straipsnį nėra aišku, kodėl nuo bausmės nėra atleidžiami vyrai, auginantys vaikus iki 18 metų, ar jiems bausmė sutrumpinama mažiau nei moterims, auginančioms vaikus, nors kaltės forma yra ta pati – neatsargumas (plg. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą ir Įstatymo projekto 3 straipsnį). Toks skirtingas vertinimas galėtų būti pateisinamas, jei būtų pagrįstas nelygiaverte situacija, pavyzdžiui, numačius, kad 2 straipsnis būtų taikomas toms moterims, kurios vaikus augina įkalinimo įstaigoje. Vertinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, abejotina, ar būtų galima pagrįsti skirtingą vyrų ir moterų traktavimą lyties ir amžiaus požiūriu, numatant, kad vienodoje situacijoje esantys vyrai, jaunesni nei 65 metai, ir moterys būtų traktuojami skirtingai. Siekiant nepažeisti diskriminacijos draudimo principo, siūlytina nustatyti kriterijus, kurie būtų siejami, pavyzdžiui, su asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būkle, pavojingumu visuomenei ar kita objektyviai nelygiaverte jų padėtimi.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie TM ir kitų subjektų pateiktas pastabas ir siūlymus, teikiamas  Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2: 1 straipsnio 2 dalyje nustatomas asmenų ratas: paliekamos tik nėščios moterys ir moterys, kurios augina vaiką pataisos įstaigose (realiai tokie asmenys yra tik moterys, šiai dienai vyrai pataisos įstaigose vaikų neaugina, todėl norma nediskriminuojanti), taip pat atsisakyta nuostatos dėl atleidimo nuo bausmės vyresnių kaip 65 metų vyrų, taigi, amžiaus prasme taip pat neliko diskriminuojančio požymio. Įstatyme neįgaliųjų darbingumo lygis nustatytas kaip Bausmių vykdymo kodekse, kai kuriems jų būtų galima taikyti ir atleidimą nuo bausmės pagal kitas teisės nuostatas, todėl nelieka diskriminuojančių nuostatų. Tačiau pastebėtina, kad pozityvioji diskriminacija tam tikrais atvejais galima. Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir ETD prie TM ekspertų išvadose atkreipia dėmesį apie galimą pozityviąją diskriminaciją, apie kurią yra pasisakęs  Konstitucinis Teismas arba paminėtina, kai asmenys skirtingai  traktuojami dėl objektyvių priežasčių -   vertintina    kaip pozityvioji diskriminacija. Valstybė taiko pozityviąją diskriminaciją krašto apsaugoje, pavyzdžiui Lietuvos Respublikoje nėra karinės prievolės moterims. Atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, išplečiamas asmenų ratas ir bus taikoma amnestija kiek platesniam asmenų ratui.. ŽTK – pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Tadas Motuzas 2018-07-12 ir 2018-08-13, Ramanas Jūrevičius 2018-0816, Gediminas Bubelis 2018-08-30, Mantas Tilvikas 2018-09-14, Robertas Povilovičius 2018-09-20, Teodoras Bandarčiukas 2018-10-01			*	Individualūs pareiškėjų prašymai (G-2018-7152, G-2018-7795, G-2018-7223, G-2018-8133, G-2018-8559, G-2018-8764, G-2018-9084) taikyti amnestiją. Siūloma taikant amnestiją, kiekvieną situaciją vertinti individualiai, atsižvelgti į pareiškėjų nurodytus motyvus, nediskriminuoti nuteistųjų amžiaus ar lyties pagrindu, tačiau nepateikta konkrečių siūlymų svarstomam  įstatymo projektui.	Pritarti iš dalies	ŽTK - iš dalies pritarti. Teikiamas Komiteto  patobulintas įstatymo projektas -2. Atsižvelgiant į visus pateiktus siūlymus ir pastabas išplečiamas asmenų, kuriems bus taikoma amnestija, ratas.  Galutinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto priima Lietuvos Respublikos Seimas, tačiau Seimas konkretiems asmenims netaiko amnestijos įstatymo nuostatų, paprastai įstatymus dėl amnestijos įgyvendina amnestijos komisijos ir teismai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisingumo ministerija 2018-10-17	1, 2, 3, 4, 5			DEL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DEL AMNESTIJOS AKTO“ PROJEKTO NR. XIIIP-2400 Teisingumo ministerija informuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete patobulinto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projekto Nr. XIIIP-2400 nuostatas amnestija galėtų būti taikoma apie 419 nuteistųjų, iš jų: – 172 nuteistieji po amnestijos taikymo būtų paleisti iš pataisos įstaigos; – 247 nuteistiesiems neatliktoji bausmės dalis būtų sumažinta. Projekto straipsnis (dalis, punktas) ir jame nustatytos amnestijos taikymo sąlygos Asmenų, kurie būtų paleisti iš pataisos įstaigos, skaičius: 1 str. 1 d. Nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę  –  93. 1 str. 2 d. Nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami: 1 str. 2 d. 1 p. nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigose, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų – 1; 1 str. 2 d. 2 p. neįgalieji, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatytas iki šio įstatymo taikymo jiems dienos –  6; 1 str. 2 d. 3 p. nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų – 37; 1 str. 2 d. 4 p. pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, nuo perkėlimo į pusiaukelės namus atlikę 1/3 neatliktosios laisvės atėmimo bausmės – 17. 2 str. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau – 216. 3 str. Pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vieneriais metais atleidžiama  nuo bausmės – 18, sumažinama bausmė – 21. 4 str. Neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką pataisos įstaigose sumažinama: 1) pusiau, bet ne daugiau kaip penkeriais metais, – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo —; 2) vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip trejais metais, - nuteistoms laisvės atėmimo bausme – daugiau  kaip šešeriems metams už tyčinius nusikaltimus – 4 . 5 str. Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama: 1) vienu trečdaliu - nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų —  . 2) vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip dvejais metais, nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip šešeriems metams – 6.	Atsižvelgti	Komitetas 2018-10-15 raštu Nr. S-2018-7546 paprašė  Teisingumo ministerijos pateikti patikslintą informaciją, kiek asmenų pagal pateiktus Teisingumo ministerijos pasiūlymus (kadangi pasiūlymų argumentuose tokia informacija nenurodyta), o taip pat ir autorių pateiktas nuostatas galėtų būti taikoma amnestija. Atkreipiamas dėmesys, kad pateikta statistika – tai tik preliminarūs skaičiavimai, nes galimybę atleisti nuo bausmės ar sumažinti bausmę turės įvertinti amnestijos komisijos, taip pat numatytais atvejais ir teismai, ir  priimti sprendimus dėl konkrečių nuteistųjų, įvertinę visas aplinkybes..  Preliminariais skaičiavimais nuo bausmės gali būti  atleidžiami  172 asmenys. Bausmė gali būti sumažinta 247  asmenims  pagal asmenų grupes, numatytas 2, 3, 4, ir 5 straipsniuose, amnestija taikoma apie 419 asmenų.
2.	Teisingumo ministerija 2018-09-26	1	2	N  4	DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL AMNESTIJOS AKTO“ PROJEKTO NR. XIIIP-2400 Teisingumo ministerija informuoja, kad iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projekte Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) pateiktai iniciatyvai taikyti amnestiją daliai nuteistųjų. Šis sprendimas leistų subalansuoti pataisos įstaigų veiklą, nors ir nedidelė dalis nuteistųjų po amnestijos paliktų pataisos įstaigas, o daliai jų bausmė sutrumpėtų. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad amnestiją galima būtų taikyti ir platesniam nuteistųjų, kurie šiuo metu atlieka bausmę, tačiau nėra tiek pavojingi, kad būtų laikomi izoliuoti nuo visuomenės, ratui: 1. Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Pusiaukelės namai – intensyvaus nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, rengimo paleidimui į laisvę centras. Į pusiaukelės namus perkeliami tik tie pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji, kurie yra padarę didelę pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Visi pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, savarankiškai rūpinasi savo gyvenimu pusiaukelės namuose, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų nusikalstamo elgesio riziką maksimaliai sumažinta ir minėti asmenys nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina pusiaukelės namuose vieną trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikusiems nuteistiesiems taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo  likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.	Pritarti	Teikiama redakcija: 1 straipsnio 2 dalį papildyti  nauju 4 punktu: „4) pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, nuo perkėlimo į pusiaukelės namus  atlikę 1/3 neatliktosios laisvės atėmimo bausmės.“ Be Teisingumo ministerijos pateiktų argumentų, papildomai pasakytina, kad  Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 3 dalyje  nustatyta, kad „3. Turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. 137 str. 5 dalyje nustatyta:  „5. Siekiant palankesnės nuteistųjų socialinės reabilitacijos, pataisos įstaigų ar kardomojo kalinimo vietų specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose) nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų. ŽTK – pritarti.
3.	Teisingumo ministerija 2018-09-26	N			2. Atviroje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Atvirojoje kolonijoje laikomų nuteistųjų elgesio kontrolė yra minimali, nes atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją paskiriami neatsargius nusikaltimus padarę asmenys arba nuteistieji, kurie pataisos namuose aktyviai dalyvavo resocializacijos programose, t. y. pavyzdingai besielgiantys ir verti pasitikėjimo nuteistieji. Kaip ir pusiaukelės namuose, atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, artimai bendrauja su artimaisiais, todėl rizika, kad, pritaikius amnestiją, minėti asmenys nusikals pakartotinai, yra minimali. Atsižvelgiant į tai, kad šie nuteistieji, kaip ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys, nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina atviroje kolonijoje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, atleidžiant nuo pusės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.	Nepritarti	ŽTK – pritarti. Svarstymo metu atsisakyta šio siūlymo, o pateiktas naujas 3 straipsnis, apimantis dalį projekto autorių buvusio 1 str. 2 d. 2 p.            Teikiama naujo 3 straipsnio redakcija:            „3 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas asmenims pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų Pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienais metais.“
4.	Teisingumo ministerija 2018-09-26	3 N			3. Pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi arba žema. Žemai nusikalstamo elgesio rizikai priskiriami nuteistieji, turintys darbą, išsilavinimą, nepiktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, gebantys paskirstyti savo pajamas ir spręsti asmenines problemas, suvokiantys savo padaryto nusikaltimo neigiamas pasekmes ir siekiantys atlyginti arba jau atlyginę nusikaltimu padarytą žalą. Tai nuteistieji, kurių resocializacija pataisos įstaigoje iš esmės nebūtina, todėl siūlytina jiems, išskyrus nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, sumažinant jiems bausmę 1 metais.	Pritarti	Teikiama naujo 3 straipsnio redakcija:          „3 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas asmenims pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų Pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienais metais.“ ŽTK – pritarti.
5.	Teisingumo ministerija 2018-09-26	1,  2 N	N 1		4. Nuteistieji, atliekantys arešto bausmę. Areštas yra trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, kuria siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį paveikti laikinu izoliavimu nuo visuomenės. Už nusikaltimą skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Per tokį trumpą laiką nuteistajam suteikiamos trumpalaikės socialinės ir psichologinės pagalbos priemonės, todėl tokios bausmės vykdymas iš esmės neduoda naudos nuteistojo resocializacijai, netgi priešingai – gali padaryti žalos, kadangi nuteistiesiems gali tekti ir tenka susidurti su neigiamais bausmės atlikimo reiškiniais: darbo praradimu, kitų nuteistųjų neigiama įtaka ir kt. Be kita ko, dalis nuteistųjų arešto bausmę atlieka savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Šie nuteistieji tik maitinami ir saugomi pareigūnų, o pasibaigus poilsio dienai – vėl paleidžiami iš įstaigos. Jų resocializacija nevykdoma, nes labai trumpai laikomi pataisos įstaigoje. Pritaikius amnestiją nuteistiesiems areštu, būtų galima tikėtis ne tik sumažinti įkalintų asmenų skaičių, kuris šiuo metu yra didžiausias Europos Sąjungoje (2018 m. sausio 1 d. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 235 įkalinti asmenys, o Europos Sąjungoje vidurkis – apie 130 įkalintų asmenų 100 tūkst. gyventojų), bet ir būtų išvengta neigiamo poveikio minėtą bausmę atliekantiems nuteistiesiems, taip pat būtų racionaliau panaudotos valstybės biudžeto lėšos ir žmogiškieji ištekliai kitų nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo pusės neatliktos arešto bausmės dalies, o nuteistiesiems, atliekantiems arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu – atleidžiant juos nuo visos neatliktos arešto bausmės dalies.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, teikiama redakcija: Įstatymo projekto 1 straipsnį  papildyti nauja 1 dalimi: „1. Nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę.“ Projektą papildyti  nauju 2 straipsniu:         “2 straipsnis. Neatliktosios arešto bausmės dalies sumažinimas arešto bausmę atliekantiems asmenims             Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau.“ ŽTK – pritarti.
6.	Teisingumo ministerija 2018-09-26	N 16			Taip pat atkreipiame dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pritaikius amnestiją ir atleidus dalį jų nuo visos likusios neatliktos bausmės dalies, jie iš karto turės būti paleisti iš pataisos įstaigos ir į visuomenę integruosis savarankiškai. Praktika rodo, kad tie nuteistieji, kurie iš pataisos įstaigos paleidžiami be Lietuvos probacijos tarnybos priežiūros, dažniau padaro naujų nusikalstamų veikų nei lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, t. y. nuteistieji, kuriems taikoma probacija. Siekiant maksimaliai sumažinti minėtų asmenų galimą nusikalstamo elgesio riziką padedant jiems spręsti problemas, su kuriomis jie gali susidurti išėję iš pataisos įstaigos, siūlytina Įstatymo projekte nauju teisiniu reguliavimu nustatyti nuteistųjų, kurie paleisti iš areštinės ir pataisos įstaigos pritaikius amnestiją, priežiūrą ir amnestijos panaikinimą. Įstatymo projekte minimi nuteistieji galėtų būti prilyginti probuojamiesiems – lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems, ir nustatyta, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį būtų vykdoma jų kaip probuojamųjų priežiūra pagal Amnestijos komisijos nustatytas sąlygas (pvz., nuteistieji galėtų būti Amnestijos komisijos įpareigojami atlyginti turtinę žalą, įsidarbinti, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmenis ir kt.). Priežiūrą vykdytų Lietuvos probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo V skyriaus nuostatas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu nepadarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, vykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, priežiūros vykdymas pasibaigus vienų metų terminui būtų nutraukiamas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu padarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių arba nevykdytų kitų įstatymų nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priimtų sprendimą panaikinti priežiūrą ir pasiųsti atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies.	Pritarti	Projektą papildyti nauju 16 straipsniu: „16 straipsnis. Nuteistųjų, kurie paleisti iš pataisos įstaigų pritaikius amnestiją,             priežiūra ir amnestijos panaikinimas 1. Nuteistieji, kuriems taikyta amnestija pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytas sąlygas, prilyginami probuojamiesiems – lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems ir vienus metus nuo paleidimo iš pataisos įstaigos vykdoma jų, kaip probuojamųjų, priežiūra. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo V skyriaus  nuostatas. 3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistasis priežiūros metu nepadarė administracinių nusižengimų, už kuriuos jam būtų taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, vykdė individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, priežiūra, pasibaigus jos terminui, nutraukiama. 4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistasis priežiūros metu padarė administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdo individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių, arba nevykdo kitų įstatymuose nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti priežiūrą ir vykdyti likusią bausmės dalį, nuo kurios nuteistasis buvo atleistas pagal šį įstatymą.“ ŽTK – pritarti.
7.	Teisingumo ministerija 2018-09-26	11	1		Kartu siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad į amnestijos komisijos sudėtį privalomai būtų įtraukiami ne mažiau kaip du visuomenės atstovai. Ši nuostata sudarytų sąlygas užtikrinti objektyvesnę, skaidresnę ir viešesnę amnestijos komisijos veiklą.	Pritarti	ŽTK – pritarti. 11 straipsnio 1 dalis papildyta nuostata: „minimalus amnestijos komisijos narių skaičius – 5,  iš jų du komisijos nariai –  visuomenės atstovai.“
8.	Generalinė prokuratūra 2018-10-16	7			7 straipsnis. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma 1. Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai (XV skyrius); 2. Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (XVI skyrius); 3. Nusikaltimai žmogaus gyvybei (XVII skyrius): BK 129 str. BK 131 str. 4. Nusikaltimai žmogaus sveikatai (XVIII skyrius): BK 135 str. BK 138 str.  2 d. 5. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (XIX skyrius): BK 145 str. 2 d. 6. Nusikaltimai žmogaus laisvei (XX skyrius): BK 146 str. 2 ir 3 d. BK 147 str. BK 147^1 str. 7. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (XXI skyrius): BK 149 str. BK 150 str. BK 151 str. 2 d. BK 151^1 str. BK 153 str. 8. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (XXIII skyrius): BK 156 str. 1 d. BK 157 str.  BK 159 str. BK 160 str.  BK 162  str.  1 d. Vaiko išnaudojimas pornografijai (2d. Dalyvavimas pornografinio pobūdžio renginyje, kur buvo išnaudojamas vaikas) – įrašom visą straipsnį  BK 163 str.  9. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (XXV skyrius): BK 170 str.  3 d. BK 170^1 str. BK 170^2str. 10. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (XXVIII skyrius): BK 178 str. 3 d. BK 180 str. 2 ir 3 d. BK 181 str. BK 182 str. 2 d. BK 183 str. 2 d. BK 184 str. 2 d. BK 187 str. 2 d. BK 189^1 str. 11. Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (XXX skyrius): BK 196 str. 2 d. BK 197 str. 2 d. BK 198 str. 2 d. BK 198^1 str. 2 d. 12. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (XXXI skyrius): BK 199 str. BK 199^1 str. BK 199^2 str. BK 200 str. 13. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (XXXII skyrius): BK 213 str. 2 d. BK 214 str. BK 215 str. BK 216 str. BK 220 str. 2 d. BK 221 str. 2 d. 14. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (XXXIII skyrius): BK 225 str. 1, 2 ,3 d. BK 226 str. 1, 2, 3, 4 d. BK 227 str. 1, 2, 3 d. BK 228 str. 1 ir 2 d. Piktnaudžiavimas (3-oji dalis dėl juridinio asmens atsakomybės) – įrašom visą straipsnį 15. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui (XXXIV skyrius): BK 233 str. 3 d. BK 239 str. BK 240 str. BK 241 str. 2 d. BK 242 str. BK 246 str. 2 d. 16. Nusikaltimai visuomenės saugumui (XXXV skyrius); 17. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (XXXVI skyrius): BK 253 str. 2 d. BK 253^1 str. BK 254 str. BK 256 str. BK 256^1 str. BK 257 str. BK 257^1 str. 18. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (XXXVII skyrius): BK 260 str. BK 261 str. BK 262 str. BK 263 str. BK 264 str. BK 266 str. BK 267 str. BK 267^1 str. 19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai (XXXVIII skyrius): BK 270 str. BK 271 str. 1 d. BK 271^1 str. BK 275 str. 2 d. BK 276 str. 2 d. BK 276^1 str. BK 276^2 str. 20. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (XXXIX skyrius): BK 278 str. 2 d. BK 280 str. 2 d. BK 281 str. 6 d. 21. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (XL skyrius): BK 283 str. 22. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai  (XLII skyrius): BK 293 str. BK 294 str. 2 d. 23. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei (XLIV skyrius): BK 307 str. 3 d. BK 308 str. 3 d. BK 309 str. 3 d. +2 d.   Disponavimas pornografinio turinio dalykais (2 d. vaikas arba vaizduojamas kaip vaikas, 3 d. mažametis) – įrašom 2, 3 dalis.	Pritarti	Generalinė prokuratūra 2018-10-10 TTK posėdyje pateikė žodžiu pasiūlymą išdėstyti amnestijos įstatymo 7 straipsnį nauja redakcija ne tik pagal  Baudžiamojo kodekso skyrius, bet ir straipsniais, nes kai kuriuose BK skyriuose nustatytos ne  tokios pavojingos veikos, už kurias  būtų galima taikyti amnestiją, taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekto  7 str. likę nepaminėtų straipsnių, kurie numato atsakomybę už labai pavojingas veikas,  tačiau jie įstatyme neįrašyti, todėl už tokias veikas būtų galima taikyti amnestiją. Pasiūlymui pritarta. Tekstas redaguotas pagal teisėkūros reikalavimus: „7 straipsnis. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma 1. Amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už šiuos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, įsigaliojusiame 2003 m. gegužės 1 d. (toliau – Baudžiamasis kodeksas), numatytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso  XV skyriuje; 2) nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei 3) nusikaltimus žmogaus gyvybei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 129 ir 131 straipsniuose; 4) nusikaltimus žmogaus sveikatai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 135 straipsnyje ir 138 straipsnio  2 dalyje; 5) nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, nurodytus Baudžiamojo kodekso145 straipsnio 2 dalyje; 6) nusikaltimus žmogaus laisvei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 147 ir 147^1 straipsniuose; 7) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 149, 150 straipsniuose, 151 straipsnio 2 dalyje, 151^1 ir 153 straipsniuose; 8) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus vaikui ir šeimai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 1 dalyje, 157, 159, 160, 162 ir 163 straipsniuose;  9) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio  3 dalyje, 170^1 ir 170^2straipsniuose; 10) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nurodytus Baudžiamojo kodekso  178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 181 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 189^1 straipsnyje; 11) nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso  196 straipsnio 2 dalyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje ir 198^1 straipsnio 2 dalyje; 12) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso  199, 199^1, 199^2ir 200 straipsniuose; 13) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai, nurodytus Baudžiamojo kodekso  213 straipsnio 2 dalyje, 214, 215, 216 straipsniuose, 220 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio 2 dalyje; 14) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nurodytus Baudžiamojo kodekso  225 straipsnio 1, 2  ir 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 228 straipsnyje; 15) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso  233 straipsnio 3 dalyje, 239, 240 straipsniuose, 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnyje ir 246 straipsnio 2 dalyje; 16) nusikaltimus visuomenės saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso  XXXV skyriuje; 17) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, nurodytus Baudžiamojo kodekso  253 straipsnio 2 dalyje, 253^1, 254, 256, 256^1, 257 ir 257^1 straipsniuose; 18) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nurodytus Baudžiamojo kodekso  260, 261, 262, 263, 264, 266, 267 ir 267^1 straipsniuose; 19) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus aplinkai ir žmonių sveikatai, nurodytus Baudžiamojo kodekso  270 straipsnyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 271^1 straipsnyje, 275 straipsnio 2 dalyje, 276 straipsnio 2 dalyje, 276^1 ir 276^2 straipsniuose; 20) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso  278 straipsnio 2 dalyje, 280 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje; 21) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus viešajai tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso  283 straipsnyje; 22) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso  293 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje; 23) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus dorovei, nurodytus Baudžiamojo kodekso  307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir  3 dalyse.“
9.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-07-27	1	2	2	ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL AMNESTIJOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2400 2018 m. liepos      d. Nr. 4-01- Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projekto Nr. XIIIP-2400[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu siekiama pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, popiežiaus Pranciškaus vizitą bei Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje metines daliai kalinčiųjų asmenų suteikti amnestiją. Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad kai kurios Projekto nuostatos yra nepakankamai išsamios, todėl tam tikrais atvejais gali sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui ir neobjektyviems sprendimams. Atsižvelgdami į tai, teikiame šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus: 5. Projekto 1 straipsnio 1 dalies (patobulintame projekte 2 dalis) 2 punkte siūloma įtvirtinti, kad nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo[2] 19 straipsnio 1 dalį neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalį asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus nustatomas darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekto rengėjai turėjo omenyje tik asmenis iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ar neįgaliuosius apskritai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte[3]. Siekdami išvengti galimai neaiškaus Projekto nuostatų taikymo, siūlome patikslinti Projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus (patobulintame projekte  1 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 dalyje.)	Pritarti	Neįgalumo sąvoka patikslinta pagal Bausmių vykdymo kodekse vartojamą sąvoką (BVK 43 str. 2 d., 52 str. 1 d., 70 str. 4 d., 86 str. 1 d. 3p., 145 str. 1 d., 3 d. ir 178 str. 1d.): „neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis“.
10.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-07-27	6			1. Projekto 4 straipsnyje (patobulintame projekte 6 straipsnis)  siūloma nustatyti, kad asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. Pažymėtina, kad analizuojama nuostata nėra pakankamai išsami, kadangi trūksta aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis Amnestijos komisija turėtų priimti atitinkamą sprendimą. Projekte  neatskleidžiama, per kokį laikotarpį, kokio pobūdžio ir kiek pažeidimų turi būti padaryta, kad Amnestijos komisija atsisakytų atleisti asmenį nuo bausmės ar ją sumažinti arba priimtų priešingą sprendimą – taikyti asmeniui amnestiją. Mūsų nuomone, tai gali įtakoti neobjektyvių, šališkų sprendimų priėmimą, skirtingų standartų taikymą ir interpretacijas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Projekto 9 straipsnį Amnestijos komisija bus ne viena, suteikus kiekvienai iš jų plačią diskrecijos teisę, t. y., savo nuožiūrą spręsti ar asmens padaryti laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimai yra pakankami atsisakyti atleisti asmenį nuo bausmės ar ją sumažinti, tai gali lemti skirtingą praktiką ir lygiateisiškumo principo pažeidimus.	Pritarti	Patobulinto projekto 6 straipsnyje įrašyti kriterijus: „sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą“, tokie kriterijai vartojami 142 str. 2 dalyje, 152 str.2 dalyje. Taip pat atsižvelgiant ir į Seimo nario R. Šarknicko pasiūlymą, išbraukiami žodžiai „gali būti“ ir norma tampa imperatyvi.
11.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-07-27	11	1, 6		2. Projekto 9 straipsnyje (patobulintame projekte 11 straipsnis) siūloma įtvirtinti Amnestijos komisijų sudarymo tvarką ir pagrindines jų darbo organizavimo kryptis. Nors pagal šio straipsnio 1 dalį Amnestijos komisijų sudėtį ir darbo reglamentą nustatys Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamento) direktorius, mūsų nuomone, siekiant didesnio teisinio aiškumo ir atsparumo korupcijai, kai kurie aspektai turėtų būti įtvirtinti pačiame Projekte: 2.1.  Projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Departamento direktorius tvirtina Amnestijos komisijas jam pavaldžiose įstaigose su nelyginiu narių skaičiumi, tačiau, išskyrus šių komisijų pirmininkus, nėra aišku iš kokių asmenų jos sudaromos, kokie reikalavimai nariams ir kokias funkcijas jie atlieka. Be to, analizuojama nuostata suponuoja išvadą, kad Amnestijos komisiją iš esmės gali sudaryti vienas narys (nelyginis skaičius). Atsižvelgdami į tai, siūlome reglamentuoti reikalavimus Amnestijos komisijos nariams (pavyzdžiui, nepriekaištingos reputacijos, nešališkumo, išsilavinimo, darbo patirties bausmių vykdymo srityje ar pan.) bei nustatyti, kad narių skaičius būtų ne mažiau kaip trys. Taip pat siūlytina apibrėžti pagrindines Amnestijos komisijos funkcijas. 2.2. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Amnestijos komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais amnestijos taikymo pagrindais ir sąlygomis. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Pažymėtina, kad pagal Projekto 9 straipsnio 2 dalį Amnestijos komisijos posėdžiuose privalomai turi dalyvauti teritorinės prokuratūros prokuroras ir gynėjas (advokatas), todėl siekdami išvengti galimų neaiškumų komisijos sprendimų procedūroje, siūlome patikslinti, kad sprendimas dėl amnestijos taikymo priimamas atviru balsavimu komisijos narių balsų dauguma bei reglamentuoti sprendimo priėmimo procedūrą balsams pasiskirsčius po lygiai. Taip pat siekdami užtikrinti didesnį skaidrumą Amnestijos komisijos posėdžiuose, siūlome nustatyti prievolę daryti posėdžių skaitmeninius garso ir (ar) vaizdo įrašus.	Pritarti	Patobulinta redakcija pagal pastabą. Patobulinta atsižvelgiant į pastabą, TD taip pat siūlo spręsti šį klausimą. 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta: Amnestijos komisijos  minimalus narių skaičius - 5, nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos kaip nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje (nauja redakcija nuo 2019-01-01). Įrašoma nuostata: „daromi garso ir (ar) vaizdo įrašai“
12.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-07-27	9, 14 15	1 2		3.1. Pirma, nėra aišku kokiais atvejais praktikoje turėtų būti taikoma Projekto 13 straipsnio (patobulintame projekte 15 straipsnis) 2 dalis, kurioje nustatyta amnestijos įvykdymo termino išimtis, kai amnestiją taiko ir vykdo teismai – ar turima omenyje atvejus, kai teismai nagrinėja skundus dėl Amnestijos komisijos sprendimų, ar kai amnestija taikoma vadovaujantis anksčiau priimtu įstatymu dėl amnestijos, ar kitus atvejus. 3.2. Antra, nėra aiški sprendimų dėl amnestijos taikymo priėmimo procedūra, kai asmenims, kurie padarė nusikaltimą ar baigė trunkamąjį ar tęstinį nusikaltimą iki 2018 m liepos 1 d. imtinai, amnestijos įstatymo įsigaliojimo dieną dar nebus įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (Patobulinto projekto 8 straipsnis). Manytina, kad tokiais atvejais dėl amnestijos taikymo turėtų spręsti nuosprendį priimsiantis teismas, tačiau Projekte to nėra numatyta. Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo ir sumažinti galimybes interpretuoti teisės normas, siūlome tikslinti Projekto nuostatas ir aiškiai apibrėžti teismų vaidmenį amnestijos taikymo ir vykdymo procese.	Pritarti iš dalies	Nepritartina, nes teismo procesas išsamiai nustatytas Baudžiamojo proceso kodekse, todėl ne šio įstatymo dalykas. Amnestijos įstatymo projekte tik nurodomas teismas, kaip įstatymą taikantis subjektas. Taip pat įstatymo 13 straipsnyje nustatyti terminai ir tik amnestijai būdingas procesas (proceso dalyviai, jų dalyvavimo būtinumas, išvadų teikimas ir kt.). Dėl trunkamųjų patikslinta 9 straipsnio 2 dalis ir įrašyta nauja 3 dalis, nurodant kokius klausimus sprendžia amnestijos komisijos, o kokius – teismai.
13.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-07-27	11	6		4. Projekte nėra nuostatų, susijusių su sprendimų taikyti ar netaikyti nuteistajam amnestiją viešinimu. Pažymėtina, kad su nuasmenintais teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais visuomenė gali susipažinti viešai, todėl svarstytina, ar laikantis nuoseklumo neturėtų būti suteikiama tokia galimybė ir amnestijos taikymo atveju. Mūsų nuomone, Amnestijos komisijų veikla ir jų sprendimai, kaip ir teismo nuosprendžiai, yra itin aktualūs visuomenei, todėl siekdami užtikrinti didesnį komisijų veiklos skaidrumą, viešumą, atsižvelgdami į tarptautinius atvirų duomenų principus, Nacionalinės kovos su korupcija programos 2015-2025 m. siekį – sudaryti geresnes galimybes visuomenės kontrolei, siūlome, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, nustatyti pareigą viešinti Amnestijos komisijų sprendimus.	Pritarti	Komisijų sprendimai bus viešinami Kalėjimų departamento e. svetainėje šio departamento direktoriaus nustatyta tvarka, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir kitų įstatymų draudimų reikalavimų (reikalavimai turėtų būti panašūs kaip teismų sprendimams keliamus viešinimo reikalavimus).
14.	Lygių galimybių  kontrolieriaus tarnyba 2018-09-26	1	2	1, 2	DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL AMNESTIJOS AKTO PROJEKTO      Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektu Nr. XIIIP-2400 (toliau - Įstatymo projektas) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 str. 2 dalimi, teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto. Įstatymo projektu, vadovaujantis humanizmo bei gailestingumo principais, siekiama nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti dalį nuteistųjų, išvardintų Įstatymo projekto 1 str. (2 dalies-pastaba mūsų) 1 ir 2 punktuose, t. y. nėščias moteris ir motinas, auginančias iki 18 metų vaiką, vyresnius kaip 65 metų vyrus, asmenis kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis bei nepilnamečius. Konstatuotina, jog Įstatymu projektu siekiama suteikti privilegijas asmenims dėl jų lyties, amžiaus ir negalios.      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nustato, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas (diferencijuotas teisinis reguliavimas) būtų objektyviai pateisintinas. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo proporcingumo įvertinimo klausimu Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas gali būti priimtas tik įvertinus, ar juo nustatomos lengvatos yra proporcingos jų gavėjų ir kitų asmenų (kuriems ši lengvata netaikoma) padėties skirtumams (2013 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1261-16/2013). Priimant tokį reguliavimą, kuriuo tam tikros asmenų grupės yra traktuojamos skirtingai, privalo būti ypač kruopščiai įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta, jog tarp asmenų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai Jo g būtų pateisintas skirtingas jų traktavimas. Pabrėžiama, jog nagrinėjant normines administracines bylas, diferencijuoto teisinio reguliavimo nustatymas panašiose padėtyse esančių asmenų atžvilgiu taip pat suponuoja pareigą atsakovui - norminį administracinį aktą priėmusiai institucijai, įrodyti, kad teisinė priemonė yra objektyviai pateisinama, t. y. yra pagrįsta ir proporcinga.      Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog teisės būti atleistiems nuo bausmės išvardinti asmenys nusipelno tuo, jog yra priskirtini ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Aiškinamajame rašte taip pat motyvuojama, jog amnestijos pritaikymas motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, bei besilaukiančioms moterims lems, kad jos laisvėje galės auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip neprarasdamos prigimtinio motinos ir vaiko ryšio. Nurodoma, jog amnestija pagerins ir pagyvenusio amžiaus bei negalią turinčių kalinių gyvenimą: jie galės greičiau sugrįžti pas savo šeimas ir tinkamiau pasirūpinti savo sveikata būdami laisvėje.      Minėti teiginiai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nėra pagrindžiama, kodėl tėvų (vyrų), auginančių nepilnamečius vaikus, tarpusavio ryšys yra mažiau svarbus nei motinų (moterų). Be to, iš aiškinamajame rašte pateiktų argumentų galima daryti išvadą, jog pagyvenusio amžiaus vyrų bei negalią turinčių kalinių teisė į sveikatos priežiūrą laisvės atėmimo vietose nėra pilnai užtikrinama, todėl šie asmenys tuo turėtų pasirūpinti patys būdami laisvėje. Be to, nepateikiama objektyvių duomenų, kodėl siekis grąžinti į šeimą šiuo atveju taikytinas tik nurodyto amžiaus vyrams.      Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte nepakanka duomenų leidžiančių objektyviai pateisinti Įstatymo projektu siekiamą įtvirtinti lyties, amžiaus ir negalios pagrindu diferencijuotą teisinį reguliavimą.	Pritarti	Atsižvelgiant į visas pateiktas pastabas ir siūlymus, teikiamas  Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2, išplečiant asmenų, kuriems bus taikoma amnestiją, ratą. Atsisakoma nuostatų, kurios galėtų būti objektyviai įvertintos, kaip diskriminuojančios. ŽTK-pritarti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai: Sergejus Jovaiša, Valerijus Simulik, Leonard Talmont, Andrius Navickas, Justas Džiugelis 2018-09-18	1,  3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16				Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas, kad teikiamas projektas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Nediferencijuojant ir nediskriminuojant nuteistųjų lyties pagrindu, siūlome taikyti vienodą vienerių metų atleidimo nuo neatliktosios bausmės laikotarpį, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL AMNESTIJOS AKTO Į S T A T Y M A S 2018 m.                      d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, 2018 m. pažymėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, popiežiaus Pranciškaus vizitą bei 25-ąsias Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo metines Lietuvoje  ir vadovaudamasis humanizmo principais, priima šį amnestijos aktą. 1 straipsnis. Atleidimas nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies 1. Nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami: 1) nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai; 2) pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus. 2. Nepilnamečiais šiame Įstatyme laikomi asmenys, kurie padarė nusikaltimą nesukakę 18 metų. 3. Vyresniais kaip 65 metų vyrais laikomi vyrai, kurie 65 metus sukako iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Asmenimis, kuriems nustatytas sunkus ir vidutinis neįgalumo lygis, laikomi asmenys, kuriems toks neįgalumo lygis yra nustatytas iki šio Įstatymo taikymo jiems dienos. 1 straipsnis. Atleidimas nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies arba bausmės sumažinimas 1 metais Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, yra atleidžiami nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną neatliktosios bausmės dalis yra mažesnė nei 1 metai. Kitiems nuteistiesiems neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama 1 metais. 2 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų Neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama: 1) pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo; 2) vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip 3 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už tyčinius nusikaltimus. 3 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama: 1) vienu trečdaliu – nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai. 2) vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip 2 metais – nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams. 4 2 straipsnis. Amnestijos taikymas atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo vietose Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuoseyje numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. 5 3 straipsnis. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma Amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (Baudžiamojo kodekso XV skyrius), nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Baudžiamojo kodekso XVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai (Baudžiamojo kodekso XXXII skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (Baudžiamojo kodekso XXXIII skyrius), nusikaltimus visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso XXXV skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (Baudžiamojo kodekso XXXVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (Baudžiamojo kodekso XXXVII skyrius) bei nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai (Baudžiamojo kodekso XLII skyrius). 6 4 straipsnis. Nuteistieji, kuriems netaikoma amnestija Amnestija netaikoma: 1) asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“; 2) asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; 3) asmenims, už tyčinius nusikaltimus nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 10 6 metųams; 4) asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis), jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato; 5) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose; 6) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą; 7) lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą, taip pat lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti; 8) asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais. 7 5 straipsnis. Amnestijos taikymas 1. Asmenims, kuriems šio Įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. Asmenims, padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tada, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. 2. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, neatlikta bausmės dalis, kuri sumažinama pritaikius amnestiją, nustatoma šio Įstatymo įsigaliojimo dienai. 8 6 straipsnis. Amnestijos taikymas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje Amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. 9 7 straipsnis. Amnestijos komisijos 1. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius tvirtina Amnestijos komisijas jam pavaldžiose įstaigose su nelyginiu narių skaičiumi ir nustato jų sudėtį bei darbo reglamentą. 2. Amnestijos komisijos posėdžiuose privalomai dalyvauja teritorinės prokuratūros prokuroras ir gynėjas (advokatas), kurie duoda žodines išvadas dėl amnestijos taikymo konkrečiam asmeniui. 3. Amnestijos komisijų darbą organizuoja bausmių vykdymo įstaigų vadovai, kurie yra šių komisijų pirmininkai. 4. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/4 (trys ketvirtadaliai) komisijos narių bei teritorinės prokuratūros prokuroras  ir gynėjas. 5. Nuteistajam neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis. 6. Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais amnestijos taikymo pagrindais ir sąlygomis. Komisijos posėdžiai protokoluojami. 10 8 straipsnis. Amnestija, teistumas ir prievolės  Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo ir teismo nuosprendžiu nustatytos prievolės atlyginti žalą ar kitų teismo paskirtų įpareigojimų.  11 9 straipsnis. Amnestijos komisijų sprendimų apskundimas 1. Amnestijos komisijų sprendimai dėl amnestijos taikymo ar netaikymo gali būti apskųsti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo. 2. Teisę paduoti skundus turi nuteistasis, jo prašymu gynėjas ir prokuroras. Nuteistasis gali paduoti skundą dėl amnestijos netaikymo arba neteisingo taikymo, o prokuroras – dėl amnestijos taikymo asmeniui, kuriam amnestija negalėjo būti taikoma, arba dėl neteisingo taikymo. Prokuroro skundas sustabdo Amnestijos komisijos sprendimo vykdymą. 3. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, privalo surengti posėdį, į kurį yra kviečiami nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos administracijos atstovas. Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas. Apylinkės teismas skundą išsprendžia priimdamas nutartį. Šią nutartį nuteistasis, jo gynėjas ar prokuroras per 15 kalendorinių dienų nuo nutarties priėmimo gali apskųsti apygardos teismui. 4. Apygardos teismas skundą gali išnagrinėti nekviesdamas nuteistojo, jo gynėjo ar prokuroro. Apygardos teismo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 12 10 straipsnis. Šio ir kitų amnestijos aktų taikymas 1. Tuo atveju, kai asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas. 2. Amnestija pagal šį Įstatymą gali būti taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pritaikytas anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos. 3. Amnestija taikoma asmenims, nuteistiems už veikas, padarytas iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. 13 11 straipsnis. Amnestijos įvykdymo terminas 1. Amnestija turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas amnestijos įvykdymo terminas netaikomas, kai amnestiją taiko ir vykdo teismai. 14 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.    RESPUBLIKOS  PREZIDENTAS“	Nepritarti	ŽTK-  iš esmės pritarti. Projektas patobulintas ir dėl lygiateisiškumo nuostatų, atsižvelgiant į  Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Respublikos Prezidento patarėjo, Teisingumo ministerijos,  Europos teisės departamento prie TM, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastabas. Šis Seimo narių pasiūlymas visai priešingas autorių pateiktam projektui, tai būtų galima laikyti visai nauju projektu, nes  jie siūlo taikyti amnestiją visiems nuteistiesiems (išskyrus numatytas išimtis, kuriems netaikoma amnestija), todėl toks pasiūlymas neatitinka autorių siekių.
2.	Seimo narys Robertas Šarknickas 2018-10-10	6				Argumentai Šiuo metu įstatymo projekto 4 str. (patobulintame projekte 6 straipsnis) yra nustatyta, kad asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos (toliau – Komisija)  sprendimu įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. Atsižvelgiant į tai, Komisijai būtų suteikta absoliuti diskrecijos teisė nuspręsti, kuriems nuteistiesiems gali būti taikoma amnestija, o kuriems ne. Pažymėtina, kad toks reglamentavimas ir tokių diskrecijos teisių Komisijai suteikimas sudarytų prielaidas korupcijos apraiškoms, kadangi išliktų teorinė galimybė net ir nepavyzdingo ir blogo elgesio nuteistajam taikyti amnestijos aktą. Be kita ko, šio pasiūlymo teikėjų įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad po amnestijos akto taikymo dalis nuteistųjų būtų išleisti į laisvę, o kitai daliai būtų sumažintas bausmės atlikimo terminas (išskyrus įstatymo projekte nustatytas išimtis), taip pat turint omenyje tai, kad nuteistieji po amnestijos taikymo būtų integruoti į visuomenę (arba paankstintas toks jų integravimas), sprendžiant amnestijos taikymą, būtina atsižvelgti ir įvertinti nuteistųjų elgesį bei jų nusikalstamo elgesio riziką bei pavojų aplinkiniams. Šio pasiūlymo teikėjai vienareikšmiškai mano, kad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, amnestiją privaloma taikyti tik tiems asmenims, kurių elgesys bausmės vykdymo metu buvo doras ir nepriekaištingas ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, t. y. tik atsižvelgus į jų nusikalstamo elgesio riziką. Be kita ko, tokiu būdu būtų užkirstas kelias galimoms korupcijos apraiškoms, kadangi amnestijos aktas galėtų būti taikomas išimtinai tik doro elgesio nuteistiesiems, šiuo klausimu nepaliekant jokių Komisijos diskrecijos teisių. Pasiūlyme vartojamos sąvokos yra suderintos su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4.   Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. Šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas taikomas tik nuteistiesiems, kurie bausmės vykdymo laikotarpiu elgėsi dorai ir nepriekaištingai, atsižvelgus į jų nusikalstamo elgesio riziką.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Tokių sąvokų, kaip „elgėsi dorai ir nepriekaištingai“,  teisės aktai neapibrėžia, jos yra vertinamojo pobūdžio, dėl to gali kilti įstatymo taikymo problemų. Atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvadą, patobulintame   projekte iš  6 straipsnio išbraukiami žodžiai „gali būti“, norma tampa imperatyvi: Pasiūlymas: „Asmenims, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo režimą, amnestijos komisijos sprendimu šio įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2018-10-04	*				6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:  6.1. Sprendimas: –  iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2400; – siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr.XIIIP-2400, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos teisės departamento, Teisingumo ministerijos siūlymus bei pastabas.	Pritarti	Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2400(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas  įstatymo projektas XIIIP- XIIIP-2400(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                 Agnė Širinskienė                                          

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

---

[1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b57f9950804411e89188e16a6495e98c?jfwid=14f2286 rhf.

[2] Prieiga internete: https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.199156E4E004/pcpGaqUqEM.

[3] Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis.