AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO ASMENS DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Įstatymo projekto parengimą paskatino siekis aiškiau reglamentuoti asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose). Pastaraisiais metais daugėja Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir pasirinkusių jų pavardes, taip pat tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, todėl atsiranda poreikis užtikrinti galimybę asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis). Priešingu atveju, nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims gali kilti problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius. Be to, atsisakymas suteikti Lietuvos Respublikos piliečiui nepakeistą jo sutuoktinio pavardę ar kurio nors iš tėvų pavardę vaikui pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę. Taip pat kyla daug diskusijų ir sumaišties dėl valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimo ir galimybėms tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose rašyti autentiška forma (lotyniško pagrindo rašmenimis).

Siekiant išspręsti šias problemas buvo parengti du alternatyvūs Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektai Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Tačiau abu šie projektai yra taisytini.

Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuluojamoje doktrinoje dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų priminė pagrindinį principą – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taip pat išaiškino, jog tokia nuostata „inter alia reiškia, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme[1] nurodytos institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK)[2]), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas).

Be to, šiame Konstitucinio Teismo sprendime taip pat konstatuota, „kad įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas).

VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui pateikė 2014 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675“[3] ir 2015 m. birželio 17 d. rašte Nr. S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2).[4] Abiejuose raštuose VLKK laikosi tokių pačių nuostatų.

VLKK nuomone, įstatymo projekte turėtų būti atskirai aptariamas Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose asmenvardžiai rašomi pagal asmens dokumentus, jei šiuose dokumentuose asmenvardžiai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Šiuo metu kitų kalbų asmenvardžiai rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais, todėl abejotina, ar įstatyme reikia reglamentuoti asmenvardžių rašymą kituose, ne asmens, dokumentuose. Į šia aplinkybę VLKK siūlo atsižvelgti remdamasi 2013 m. VLKK surengtos apklausos duomenimis: Lietuvos institucijos, atsakydamos į klausimyną dėl kitų kalbų asmenvardžių vartojimo dokumentuose, nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybės dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.), diakritiniai ženklai nerašomi tada, jei nėra techninių galimybių jų perteikti.[5]

VLKK yra išdėsčiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius.[6]

Siūlomos tokios išimtys:[7]

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Taip pat VLKK atkreipė dėmesį, į tai, kad užsieniečio sutuoktinio pavardę paėmusio lietuvio vardas nebūtų rašomas nelietuviškais rašmenimis, taip pat ir tokių sutuoktinių vaikų vardai ne visais atvejais būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis.[8]

Taigi, remiantis konstituciniais atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principais, Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimu, Seimas, nustatydamas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose teisinį reguliavimą, į šią VLKK išvadą privalo atsižvelgti.

Kalbant apie siūlymus reglamentuoti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIP-1675 yra pasiūlyta galimybė piliečio pageidavimu jo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje papildomai įrašyti jo pasirinktos kalbos grafine forma. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, jog „toks asmenvardžių rašymo modelis yra panašus į latviškąjį modelį, kai šalia asmenvardžių formos, įrašytos valstybine kalba, kaip papildoma informacija gali būti vartojama ir kitos kalbos grafinė asmenvardžio forma“. Be to, manoma, kad tai gali būti aktualu tautinėms mažumoms priklausantiems piliečiams.

Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime yra išaiškinęs, kad „įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas).

Šame sprendime taip pat konstatuota, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas).

Būtina pažymėti ir tai, kad „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas). Tai reiškia, kad asmens vardo ir pavardės įrašymas nevalstybine kalba lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nesukeltų teisinių pasekmių ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Kitaip tariant, neleistų nustatyti asmens tapatybės viešajame gyvenime ir negalėtų būti oficialiai naudojamas.

Tačiau konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad tais atvejais, kai leidžiant įstatymus būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, Seimas iš atitinkamų valstybės institucijų turėtų gauti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgti (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Atsižvelgiant į tai, Seimas, įstatymu nustatydamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turi gauti oficialias VLKK išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus) ir jas tinkamai įvertinti.

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymu VLKK 2015 m. kovo 3 d. pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriame, be kita ko, siūlyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmenvardžius įrašyti kita kalba: „piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“. VLKK išdėstė nuostatą, „kad Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime yra išaiškinęs, jog tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms. Jei piliečio pasirinkta forma, įrašyta nesiremiant jokiu dokumentu, vis dėlto galėtų būti kur nors vartojama, neatmestina grėsmė lietuvių vardynui, nes pastaraisiais metais civilinės metrikacijos skyriai gauna daug prašymų pakeisti lietuviškus vardus ir pavardes į nelietuviškus ar perrašyti juos pagal kitų kalbų rašybos taisykles“[9].

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIP-1675 pasiūlyta nuostata, kad „piliečio pageidavimu, jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje gali būti papildomai įrašomi jo pasirinktos kalbos grafine forma“, taip pat suponuoja, kad piliečio pasirinkta forma gali būti įrašoma nesiremiant jokiu dokumento šaltiniu. Taip pat nenurodyta, kad ši forma gali būti įrašoma lotyniško pagrindo rašmenimis. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, tokią nuostatą būtų galima tikslinti nustatant, kad piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje gali būti papildomai įrašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. VLKK, vertindama asmenvardžių rašymą oficialia forma, t. y. ne Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, išdėstė, jog „toks šaltinis būtų Lietuvos pilietybę įgijusio užsienio valstybės piliečio asmens dokumentas, taip pat užsieniečio sutuoktinio ar užsieniečio tėvo asmens dokumentas (kai Lietuvos pilietis paima užsieniečio sutuoktinio pavardę ar jų vaikui suteikiama tokia pavardė). Jei asmuo tokio dokumento neturi (pvz., kuriai nors tautinei mažumai priklausantis asmuo), neaišku, kokį šaltinį jis galėtų pateikti norėdamas realizuoti teisę asmenvardį rašyti kitos kalbos rašmenimis“[10].

Šiuo atveju kalbama apie asmenvardžių kaip papildomos informacijos įrašymą lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje, nes šiuose asmens dokumentuose oficialia forma įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.). Tačiau, kaip minėta, asmenvardžio, įrašyto kaip papildoma informacija, forma negali būti prilyginama jo oficialiajai formai.

Todėl pagrindiniai parengtų įstatymų projektų tikslai – atsižvelgiant į pasikeitusius visuomenės poreikius ir įstatymų leidėjui tenantį konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą, aiškiau reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su kitų valstybių piliečiais, ir jų vaikų pavardžių, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusių užsieniečių vardų ir pavardžių ar tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę. Tam numatoma atsižvelgti į VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Stasys Šedbaras.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?

Šiuo metu asmenvardžių rašymą valstybine kalba reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132), kuris nustato, kad:

„1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:

a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba

b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes).

3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.“

Tačiau nuo 1991 metų minėtu nutarimu reguliuojami visuomeniniai santykiai yra pasikeitę, kaip ir pasikeitęs jų teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos piliečio pasai neišduodami, nuo 2003 m. sausio 1 d. piliečiams išduodamas Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė), nutarimas nereglamentuoja daugelio reikšmingų klausimų – minėto nutarimo 3 punktas, darydamas išimtį iš taisyklės, kad nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatė galimybę asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą. Šiuo punktu nustatyta išimtis gali būti taikoma tik vienai asmenų grupei, tačiau nereglamentuojami atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis ima sutuoktinio – kitos valstybės piliečio – pavardę.

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme vardų ir pavardžių rašymas nereglamentuojamas, jo 15 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių formos, asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatyme ir Lietuvos Respublikos paso įstatyme taip pat daroma nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius vardų ir pavardžių rašymą – šiuose įstatymuose nustatyta, kad duomenys pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu siūloma:

1) nustatyti, kad vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau nelietuvių tautybės asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje gali būti papildomai įrašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) nustatyti, kad:

- užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymu vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu kitos valstybės išduotą asmens dokumentą;

- su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje gali būti papildomai įrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą;

- kitų nelietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių prašymu vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką.

Atsižvelgiant į siūlomo vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčius, šiam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį, šio įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d.

Įstatymų projektais siūlomo teisinio reguliavimo teigiami rezultatai – pasiektas aiškumas dėl Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su kitų valstybių piliečiais, ir jų vaikų pavardžių, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusių užsieniečių vardų ir pavardžių ar tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose, užtikrinta vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinė apsauga, taip pat teisė į bendrą šeimos pavardę.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?

Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?

Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?

Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?

Įsigaliojus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymui, netektų galios Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?

Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?

Priėmus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymą, reikės parengti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, kurias tvirtins Vyriausybė. Šios taisyklės reglamentuos vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą (taip pat būtų aptarti jų darybos dalykai), vardų ir pavardžių keitimą, nustatys, kokios kompetentingos institucijos sudarys ir išduos asmens ar kitus dokumentus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?

Papildomų valstybės biudžeto lėšų prireiks pakeisti patvirtinti naują Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės blanko formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus ir išplatinti naujus jų pavyzdžius, pakeisti Asmens dokumentų išrašymo sistemą ir Asmens dokumentų gamybos informacinės sistemą. Tam gali prireikti apie 45–60 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, šiuo klausimu tikslinga gauti Vyriausybės išvadą.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „vardas“, „pavardė“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Seimo nariai Audronius Ažubalis

Laurynas Kasčiūnas

Stasys Šedbaras

Vytautas Juozapaitis

Arvydas Anušauskas

Agnė Bilotaitė

[1] Pagal Seimo 1995 m. sausio 31 d. priimto ir 1995 m. vasario 18 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. redakcija) 20 straipsnį, „Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija“.

[2] Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad VLKK inter alia sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.

[3] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2014-09-05 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“.

[4] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2015-06-17 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2).

[9] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2015-03-03 išvada dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, <http://www.vlkk.lt/media/public/file/Veiklos_ataskaitos/atask_projektai/Asmv_%C4%AFst_i%C5%A1vada_2016_03-03.docx> [Žiūrėta 2016-12-28].

[10] Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo 2014-09-05 raštas Lietuvos Respublikos Seimui Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, 1 priedas. Pastabos dėl projekto Nr. XIIP-1653.