LIETUVOS RESPUBLIKOS

MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. XI-626 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino maisto pramonininkų identifikuota problema – didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomos baudos už pažeidimus, kurių padarymui įtakos turi ne nuo tiekėjo valios priklausantys veiksniai bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. birželio 3 d. „Išvados apie atliktą stebėseną dėl didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomų baudų“ (reg. Nr. 6S-8 (2021)) (toliau – Išvados).

Paprastai pirkimo-pardavimo sutartyse tiekėjams numatoma pareiga pristatyti prekybos tinklo užsakytas prekes, tačiau jų kiekis su tiekėjais nėra derinamas. Tikslus prekių kiekis paaiškėja tik gavus užsakymą, kuris tiekėjams atsiunčiamas likus vos kelioms dienoms ar net tą pačią dieną iki jo įvykdymo, o tokių trumpų terminų tiekėjams dažniausiai nepakanka prekėms pristatyti laiku. Tuo tarpu prekybos tinklai tiekėjams už viso ar dalies prekių kiekio nepristatymą ar pavėluotą pristatymą gali skirti sutartyje numatytą baudą, kuri gali siekti net iki 100 proc. nepristatytų užsakytų prekių sumos.

Nors Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tikslas – drausti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių elgesį, kuris yra laikomas nesąžiningu tiekėjų atžvilgiu, vis dėlto dabartinis teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, kadangi kaip matyti iš anksčiau aptartos problemos, šiuo metu mažmeninės prekybos tinklai perkelia dalį savo veiklos rizikos tiekėjams.

Konkurencijos tarybos Išvadose nurodyta, kad tiekėjų keliamas klausimas dėl prekių tiekimo kiekių ir trumpų užsakymų įvykdymo terminų ir taikomų baudų galimai būtų išspręstas, jei su tiekėju būtų susitariama tiek dėl tikslaus užsakomo prekių kiekio, tiek dėl užsakymo įvykdymo termino. Tokiu būdu tiekėjas, įvertinęs savo gamybinius pajėgumus, galėtų užtikrinti sutartą prekių kiekio pristatymą abiejų šalių sutartam terminui. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, nustatant draudimą prekybos tinklams iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Tokiu būdu būtų išspręstas nepagrįstų baudų klausimas ir būtų užtikrinta interesų pusiausvyra tarp tiekėjų ir prekybos tinklų.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.

Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai yra nereguliuojami.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti šiuo metu galiojančio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, ją papildant 11 punktu, kuriuo mažmeninės prekybos įmonėms būtų draudžiama tiekėjų reikalauti „pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jei dėl tokio kiekio ir jo pristatymo termino tarp tiekėjo ir mažmeninės prekybos įmonės nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis“.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi atliekamas techninis pakeitimas – siūloma šiuo metu galiojančio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį patikslinti įtraukiant siūlomą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punktą: „Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9 ir, 10 ir 11 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei“.

Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos padėtų išspręsti mažmeninės prekybos įmonių nepagrįstų baudų taikymo tiekėjams klausimą ir užtikrintų interesų pusiausvyrą tarp tiekėjų ir prekybos tinklų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo pakeitimai teigiamai įtakos verslo sąlygas ir jo plėtrą – siūlomu nauju teisiniu reguliavimu maisto prekių ir gėrimų tiekėjai bus apsaugoti nuo mažmeninės prekybos įmonių veiksmų, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika neproporcingai perkeliama tiekėjams, tokiu būdu užtikrinant mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų interesų pusiausvyrą.

8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams.

Įstatymų projektai neprieštarauja nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės.

10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.

Įstatymo įgyvendinimui nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.

Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Specialistų vertinimų nepateikta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „mažmeninės prekybos įmonė“, „tiekėjas“, „pažeidimas“, „nesąžiningų veiksmų draudimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Seimo narys                                            Viktoras Pranckietis