LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 367
STENOGRAMA
2016 m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime birželio 23 dienos, ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu paprašyti dėmesio ir nebetrukdyti ministrės, nes jai reikia susikaupti. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji ministre! (Šurmulys salėje) Niekas nieko negirdi. Prašau visų susikaupti ir atsisėsti į savo darbo vietą.
10.03 val.
Finansų ministrės R. Budbergytės priesaika
Gerbiamieji Seimo nariai, birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo R. Budbergytę paskyrė Lietuvos Respublikos finansų ministre. Pagal Vyriausybės įstatymo 7 straipsnį pradėdami eiti savo pareigas ministrai prisiekia per Seimo posėdį. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Kviečiu R. Budbergytę prisaikdinimo procedūros.
R. BUDBERGYTĖ. Aš, Rasa Budbergytė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad finansų ministro pozicija yra labai svarbi, visi nori pasveikinti, bet noriu atkreipti dėmesį, kad vis tiek turėsime pradėti dirbti. Pora minučių, ir pradedame darbą.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. birželio 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame darbą. Darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Frakcijos vardu noriu pateikti du siūlymus. Pirmas. Rezervinį 4 klausimą, rezoliuciją dėl birželio 23 dienos įvertinimo, siūlau įrašyti pačioje popietinės darbotvarkės pradžioje, nes žinome, kad 16 valandą prie Seimo bus tam tikra geranoriška akcija, tiesiog būtų gerai, jog žinotume, kad iki to laiko mes tą klausimą Seime esame išsprendę.
Antras siūlymas. Išbraukti rezervinius 5a–5d klausimus, Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriomis norima viceministrus paversti ministerijų sekretoriais. Aš suprantu, kad socialdemokratai gal susiprojektavo, kad nepateks į būsimą Vyriausybę, bet vien dėl to mes, manau, neturime sudaryti šiltnamio sąlygų dabartiniams viceministrams.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Supratome. Daugiau nėra norinčių dėl darbotvarkės? Gerbiamasis E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Frakcijos vardu siūlome išbraukti iš darbotvarkės 2-8 klausimą, projektą Nr. XIIP-3952 dėl gyvūnų gerovės, nes dabar yra galiojantis įstatymas ir kažkada nepavyko nukelti galiojančio įstatymo įsigaliojimo, o dabar daromos pataisos, kurios iš esmės panaikina to įstatymo prasmę. Siūlome išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu, taip? Taip. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti, kadangi čia daug išbraukti siūlo, du įtraukti. Projekto Nr. XIIP-4411 likęs tik priėmimas, per svarstymą nebuvo dėl įstatymo pataisų, jis buvo rezerve antradienį, bet buvo nepriimtas. Manyčiau, kad šiandien tai galime padaryti, juo labiau kad įsigalioja nuo liepos 1 dienos ir dar reikia Vyriausybės nutarimo. Projektas Nr. XIIP-4411.
PIRMININKĖ. Kuris darbotvarkės eilės numeris?
J. OLEKAS (LSDPF). Nėra jo, aš siūlau papildyti. Siūlau papildyti projektu Nr. XIIP-4411. Jis buvo rezerve praeitą antradienį. Sakau, kadangi mums reikia dar kitą savaitę priimti Vyriausybės nutarimą, kad įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Bet sakau, nebuvo jokių pastabų, tai aš manau, kad tikrai galime priimti. Labai norėčiau…
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu? Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip. Taip pat norėčiau labai paprašyti dar įtraukti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-4533 dėl tarptautinių sutarčių pasirašymo. Mes kitą savaitę galėtume priimti, apsvarstyti komitete. Būtų tik pateikimas.
PIRMININKĖ. Mes buvome įrašę.
J. OLEKAS (LSDPF). Šito ne, yra kitas 2-11 klausimas, bet ten yra kitas, dėl susitarimo.
PIRMININKĖ. Mes buvome antradienį įrašę ir priėmimą iš karto būtume padarę, ir būtume priėmę iki ketvirtadienio. Prašote šiandien? Gerai, spręs Seimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Daugiau prašymų nėra. Iš eilės. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo rezervinius 5a, 5b, 5c ir 5d klausimus išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 64, prieš – 18, susilaikė 22. Išbraukimui pritarta.
Toliau frakcija taip pat prašo rezervinį 4 klausimą įtraukti 15 valandą. Bet tik noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Statutą mes vis tiek turime laikinąją komisiją pirmiau svarstyti, nes valanda pertraukos nuo prokuroro pranešimo, nebent po komisijos galime teikti balsuoti. Gerai? Siūloma rezervinį 4 klausimą perkelti po 2-2.1 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 41, prieš – 7, susilaikė 55. Nepritarta.
Yra Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymas išbraukti iš darbotvarkės 2-7 klausimą – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo priėmimą. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už (Gyvūnų gerovės, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo išbraukti), kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 35, prieš – 32, susilaikė 37. Nepritarta.
Yra Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos prašymas projektus Nr. XIIP-4411 ir Nr. XIIP-4533 įtraukti į šios dienos darbotvarkę. Kadangi išbraukėme rezervą, tai turbūt įrašytume į rezervinius įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos susitarimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIIP-4533, pagal Prezidento dekretą (pateikimas) ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą (svarstymo stadija). Kas pritariate įtraukimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 92, prieš nėra, susilaikė 8. Įtraukta į darbotvarkę, į rezervą. Visi prašymai. Galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Patvirtinta bendru sutarimu.
10.16 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4532(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pradedame. Pirmasis klausimas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4532. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Gavome Teisės departamento pastabas, taip pat – posėdžio metu Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento ir atitinkamai pagal pastabas patobulinę įstatymo projektą pritarėme bendru sutarimu patobulintam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo diskusijoje niekas nenori kalbėti. Gal po svarstymo bendru sutarimu galime sutarti? (Balsai salėje) Tuoj dėl priėmimo balsuosime. Po svarstymo? Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate komiteto nuomonei pritarti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pilietybės įstatymas.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 96, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4532) priimtas. (Gongas)
Prašom, gerbiama Miškiniene.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKĖ. K. Miškinienė dėl protokolo – balsavo už.
10.20 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIIP-4524(2) (svarstymas)
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIIP-4524(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Nesteckį.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą ir 11 balsavus už, 1 susilaikius, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Komitetas pritarė. Mes čia pasitarėme. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą aspektų. Pirmas aspektas. Mes norime ir siekiame, kad Seimu pasitikėtų kuo daugiau žmonių. Tikrai su džiaugsmu yra pranešta, kad Seimu nepasitiki tik 70 % gyventojų. Tai pirma.
Antra. Praeitas plenarinis posėdis aiškiai parodė, kad Seimas iš esmės nepritaria ir išreiškia nepasitikėjimą Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Kiek man yra žinoma, dar nebuvo tokio atvejo, kad pagrindiniam komitetui Seimas nepritartų beveik visais Seimo priimtais sprendimais. Čia reikia pasakyti, kad mūsų komitetas dirbo gana intensyviai, mes dirbome lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį, sausio mėnesį, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais susirinkdavome nuo aštuonių, nuo devynių ryto, kai kiti galbūt atostogaudavo, ir priėmėme vienokius ar kitokius sprendimus.
Deja, Seimas išreiškė mums nepasitikėjimą. Šiuo aspektu man visiškai nesuprantama, kaip makabriškai atrodo komiteto pirmininko padėka Seimui, kad jis išreiškė tokį didelį nepasitikėjimą mūsų komitetu. Todėl yra visiškai suprantama, kad parlamentas po pateikimo kitą vieną iš svarbiausių vadinamojo socialinio modelio klausimų, t. y. Fondo įstatymo svarstymą kaip pagrindiniam komitetui perdavė ne mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetui, bet, atsiprašau, nieko bendra nei su „Sodra“, nei su darbo užimtumu, nei su neįgaliaisiais, nei su šeimos ir visa kita problematika neturinčiam kitam pagrindiniam komitetui. Sveikintina tikriausiai ir tai, kad tas komitetas sugebėjo per pusdienį išnagrinėti vieną iš sudėtingiausių klausimų ir priimti reikiamą sprendimą.
Kita vertus, mes turėtume pasidžiaugti, kad parlamente atsirado nemaža grupė specialistų, kurie lygiaverčiai gali konkuruoti ir diskutuoti su žinomais socialinės apsaugos specialistais, tokiais kaip kolega R. Lazutka, T. Medaiskiu, B. Gruževskiu ir kitais ir priiminėti reikiamus ir tinkamus sprendimus.
Noriu atkreipti dėmesį į keletą kitų aspektų. Kalbėti apie tai, kad šituo įstatymu yra kelis kartus mažinamos išmokos, matyt, yra beprasmiška, nes tai mes jau visi žinome. Bet, matyt, ne visi supranta, kad esminis dalykas yra toks, kad mažinant išmokas mažėja šeimų pajamos, ir tos šeimos su savo sumažintomis pajamomis gula ant valstybės pečių. Tai yra darbdaviams išmokos yra mažinamos, o valstybei išmokos yra didinamos. Čia yra vienas iš svarbiausių dalykų.
Ir dar. Šis įstatymas neturi jokių lydimųjų įstatymų, o juk čia keičiama esmė. Šiandien Ūkio ministerijai pavaldus Bankroto departamentas, prie jo yra Garantinis fondas. Dabar Garantinį fondą likviduojame, kuriame naują fondą ir dviejų fondų sumą atiduodame administruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sričiai, t. y. „Sodros“ sričiai. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas – nenumatomi lėšų klausimai. Ten yra įrašytas modelis, kad lėšų užteks. Tuo atveju, jeigu garantiniams fondams pritrūks lėšų, tai ims lėšas iš to užmokesčio fondo, ir atvirkščiai. O kas bus krizės atveju, kai išvis pinigų nebus? Pinigų tam nėra numatyta.
Dar vienas dalykas. Priežiūra pavesta visuomeninei organizacijai, tarybai. Prisiminkime – užpraeitame posėdyje tarybos stiprinimo klausimą parlamentas atmetė. Tiek tokių pagrindinių pastabų.
Ir dar iškart pasakau, kad čia yra mažiausio lygio šaržas. Mažiausio lygio šaržas. Smagu, kai pas mus daugėja žmonių, kurie yra įsitikinę, kad W. Shakespeareʼo kūrinių originalo kalba yra prancūzų kalba, o kai kurie galvoja, kad originalo kalba yra net kinų kalba. Ypač tai patvirtina tokie faktai, kai matai, kokiais argumentais žmonės argumentuoja „Sodros“ pertvarkos reformą. Tai parodo, kad „Sodros“ klausimai jiems yra suprantami…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …taip kaip W. Shakespeareʼas prancūzų kalba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, M. Zasčiurinskas kalbėjo stovėdamas priešais mikrofonus, kalbėjo ganėtinai garsiai, bet jūs salėje kalbėjote dar garsiau. Noriu paprašyti, kad tarpusavyje kalbėtumėte šiek tiek tyliau, kad girdėtume, ką pranešėjas ir norintis kalbėti Seimo narys kalba.
Kviečiu A. Sysą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip tik norėjau paprašyti Pirmininkės, kad sudrausmintų. Aš suprantu, kad jau visai neįdomu, vasara, Joninės šiandien, laužai, paparčiai, Darbo kodeksas priimtas, o čia kažkoks šalutinis įstatymas apie išeitinių fondą, lyg ir neįdomu. Galima apie viską šnekėti ir neklausyti, ką mes priiminėsime.
Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, ir jūs dabar jau ramiai paklausykite. Paimkite dabartinį Darbo kodeksą, paimkite priimtą, ramiai atsisėskite ir pasižiūrėkite, kas padaryta. Noriu priminti, dėl ko visuomenėje kilo didžiausias triukšmas – dėl išeitinių išmokų. Pirmasis signalas, kuris buvo pasiųstas, – mažiname išmokas. Po ilgų derybų suradome mechanizmą, kaip šitą subalansuoti. Sugalvojome nevisiškai normalų europietišką dalyką. Ne per draudimą nuo nedarbo, kaip Vakaruose visi draudžiasi, ir darbdavys, ir darbuotojas, ir niekas ten nežiūri, prieš kiek reikia atleisti, o paprasčiausiai žino – atidirbo tam tikrą laiką, draustas nuo nedarbo ir gauna išmoką.
Dabar mes sukonstruojame naują lietuvišką dviratį, kažkokį pakrypusį, visiškai iškrypusį ir aš noriu apie tai kalbėti. Kai jūs pažiūrėsite Darbo kodeksą, pamatysite, kur daugiau pliusų ir kur daugiau minusų, tai garantijų ilgalaikio darbo išmokų fondas galėtų būti tam tikras balansas ar lakmuso popierėlis, kaip mes žiūrime į darbo jėgą. Mes su darbo jėga turime problemų. Darbo jėgos trūksta, darbo jėga palieka Lietuvą.
Aš noriu paklausti, ar mes šitą įstatymą priimame tam, kad sumokėtume žmonėms už tai, kad jie ilgai dirbo? Manykime, 20 metų atidirbo ir už tris mėnesius gauna papildomai išmoką. Ar priimame šitą įstatymą tam, kad jeigu tris mėnesius po šito įsidarbino, šitos išmokos negaus? Ar 20 metų darbo, ar trys mėnesiai nedarbo? Mes sulyginome, aš pateikiau pataisą ir maniau, kad Biudžeto ir finansų komitetas susiprotės. Mes juk už ilgalaikį darbą norime sumokėti, o ne už tai, kad jis tris mėnesius nori dirbti, o gal neras. Tada mes jį stumiame, kad jis nedirbtų tris mėnesius, nes jis praras tas išmokas. Tai yra vienas dalykas, kurio pavadinimas logikos neatlaiko. Tada keiskime pavadinimą, ilgai dirbai, bet dar tris mėnesius tinginiavai, tada mes tau išmokėsime. Šitą fondo pavadinimą.
Antras dalykas. Apie lubas, kurios čia atsiranda. Taigi žmogus sąžiningai dirbo. Visame Darbo kodekse mes kalbame apie vidutinį darbo užmokestį. Kodėl mes čia vėl mažiname to darbuotojo pajamas, įvesdami tris minimalius? Gerbiami Seimo nariai, o jums irgi reikia įvesti tris minimalius? Ir įvesim, nes mes turėsime elgtis taip, kaip elgiamės su visais Lietuvos žmonėmis. Aš labai noriu, kad jūs, priimdami šį sprendimą, galvotumėte, ką darote. Jeigu taip, gerai, apribojame, ir viskas, nes toks vaizdas, kad mes įstatymus priimame kitiems, o mūsų tai nepalies. Aš noriu priminti, kad tikrai registruosiu tokį įstatymo projektą, kad toks dalykas būtų ir mums. Manau, tada bus logiška. Nes visokiais būdais, žinant mūsų darbuotojų darbo užmokesčio dydžius Europos Sąjungos kontekste, visas kitas priežastis, susietas su darbo užmokesčiu, na, šitas pasiūlytas įstatymas yra toks pasityčiojimas iš to, ką darė Trišalė taryba, ką sutarė darbdaviai ir darbuotojai. Įsikišo visiškai nežinomos jėgos ir siūlo visiškai iškreipti tai, apie ką kalbėta. Todėl aš labai noriu, kad mes pagalvotume, ką mes darome. Aišku, galima pravažiuoti ir nekreipti dėmesio, bet aš labai nenorėčiau, kad palapinių atsirastų ir prie Seimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visos nuomonės išsakytos. Dabar svarstome ne kitus įstatymus. Kai svarstysime Statutą, manau, taip pat vieningai Seimas balsuos ir dėl savo išeitinių.
O dabar svarstome Garantijų darbuotojams ir darbdaviams įstatymo projektą. Tai yra tikrai svarbus įstatymas, papildomai užtikrinantis galimybę gauti jiems tinkamą išeitinę. Kviečiu pranešėją. Pradedame svarstyti pataisas.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas, komitetas jam pritarė. Taigi svarstyti nereikia. Taigi čia svarstymo stadija. Po komiteto posėdžio.
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip, komitetas svarstė ir pritarė A. Syso siūlymui.
PIRMININKĖ. Dar kartą – komitetas svarstė šį pasiūlymą?
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip, komitetas svarstė ir pritarė 2 straipsnio 11 daliai, A. Syso pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Mane informuoja, kad komiteto išraše yra, bet ne išvadoje. Vis tiek reikia pritarimo. Prašom. A. Sysas pristatys savo pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra pataisa dėl įstatymo sąvokų. Aš bandžiau išsiaiškinti, kas yra realus atleidimas iš darbo. Na, arba yra atleidimas, arba nėra. Ką reiškia realus? Tada mes galime padaryti meškos paslaugą tam pačiam darbuotojui, kuris negalės surasti tos pačios įmonės teritorijoje pagal šitą aiškinimą… na, koncernams arba kitoms grupėms, nėra įmonių, vadinasi, jis negali įsidarbinti. Siūlau išbraukti tokią sąvoką kaip „realus atleidimas iš darbo“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonę dar kartą pakartokite.
A. NESTECKIS (LSDPF). Komitetas pritarė siūlymui.
PIRMININKĖ. Ir palaikanti nuomonė – R. J. Dagys. Prašom. R. J. Dagys – palaikanti nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš palaikau A. Syso pasiūlymą. Nėra tokių sąvokų „realus“, „nerealus“. Arba žmogus dirba, arba ne.
PIRMININKĖ. Gal galime pritarti bendru sutarimu? A. Syso pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Prašom pristatyti, ką siūlote.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, apie tai aš kalbėjau iš tribūnos, dar kartą pakartosiu. Aš noriu, kad jūs perskaitytumėte, kas čia parašyta. Kad darbuotojui, turinčiam teisę į ilgalaikę darbo išmoką, kaip tai numatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, jį atleidus iš darbo, kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių atleidimo laikotarpį nėra sudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo jam skiriama. Gerbiami kolegos, mes iš karto suponuojame, kad visi, kurie dalyvaus šiame procese, yra nusikaltėliai, kad darbdavys ir darbuotojas susitars: vieną dieną priims, kitą dieną atleis ir dar išsimokės trijų mėnesių išeitinę darbo išmoką. Negalvokime, kai iš karto suponuojame, kad visi yra nusikaltėliai. Mes suponuojame tai, kad žmogus, išdirbęs 20 metų ir gavęs teisę į šią išmoką, tris mėnesius niekur neis dirbti, jam neapsimoka, nes jis praras išmoką.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, pristatykite konkrečiai. Ką jūs siūlote?
A. SYSAS (LSDPF). Aš siūlau išbraukti šią nuostatą dėl trijų mėnesių.
PIRMININKĖ. Reikia 10 Seimo narių laikymo. (Balsai salėje) Yra 10 rankų? Yra 10 palaikančių. Komiteto nuomonė.
A. NESTECKIS (LSDPF). Komitetas nepritarė. Manau, kad negalima priimti tokių įstatymų, kurie iš karto gali suponuoti galimą piktnaudžiavimą. Iš tikrųjų ta riba yra sudaryta, visą laiką tikėtis, kad kas nors sukontroliuos, prižiūrės tą piktnaudžiavimą, manau, kad neverta pritarti siūlomai įstatymo pataisai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė, palaikanti pataisą, – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, Biudžeto ir finansų komitetui tikrai yra sudėtinga įsigilinti į darbo įstatymų visas subtilybes. Tai, ką kolega pasakė, iš esmės yra absoliutu ir pritartina. Kolega A. Sysas ir atkreipė dėmesį į tai, skaitykime, kas ten parašyta. O parašyta yra visiškai kitaip, todėl kolegos A. Syso siūlymas yra labai logiškas ir teisingas. Tuo labiau kad atsiminkime, mes puikiai žinome, susitinkame su žmonėmis, susitinkame su savo rinkėjais, kuriems visą laiką aiškiname: išeikite jūs iš šešėlio, atsisakykite tų visų vokelių ir drauskitės valstybinio socialinio draudimo sistemoje, nes valstybė pagal Konstituciją ir apskritai pagal savo įsipareigojimus jums kompensuos jūsų prarastas lėšas, kai jūs neteksite darbingumo dėl atleidimo iš darbo, dėl amžiaus ir t. t. Čia yra skubota. Mes klausėme „Sodros“: ar čia jūsų dokumentas yra? „Sodra“ komiteto posėdyje oficialiai pasakė: ne, mums pasakė, ką rašyti, mes taip ir parašėme, atlikome techninį darbą. Todėl kolega A. Sysas ir atkreipė dėmesį, kad čia yra padaryta klaida. Jeigu kas nors nori, kad būtų realizuota tai, ką dabar kolega A. Nesteckis pasakė, šitas siūlymas, tai tada mūsų šiame įstatyme turi būti visai kitas tekstas. Jeigu mes nubalsuosime už tą tekstą, kurį pateikė grupė žmonių, tada mes ir pasmerksime tą žmogų tam atvejui, apie ką kalbėjo kolega A. Sysas. Todėl aš kviečiu pritarti kolegos A. Syso siūlymui, neerzinti tų žmonių, neparodyti, kad jų darbas yra visiškai nevertingas, o jeigu kam nors ateityje iškils toks klausimas, užregistruokite pasiūlymą ir jį realizuokite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, tikrai pritarčiau tam, ką kalba A. Sysas, jeigu ta pataisa apie tą esmę, apie kurią kalbate, matyt, turėtų būti kitame straipsnyje. O įstatymas ir visas socialinis modelis sukonstruotas taip, kad darbdavys nebijotų atleisti, nes matome, kad nėra judrumo darbo rinkoje, ir kartu darbuotojas būtų apsaugotas. Kada mes diskutavome dėl šitų išmokų, žinojome, kokia yra gabi mūsų tauta prisitaikyti. Tikrai, kad nebūtų susitarimų – aš tave atleidžiu ir viską perkeliame ant Valstybinio išmokų fondo, kad tokių piktnaudžiavimų nenutiktų, tiesiog yra tikrai… Kad toks verslas nevyktų.
PIRMININKĖ. Nuomonės palaikančios ir nepalaikančios išsakytos.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario A. Syso pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 35, prieš – 4, susilaikė 55. Pataisai nepritarta.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo nario A. Syso pataisa. Čia ne apie tą patį?
A. NESTECKIS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, jeigu mes nepritarėme 10 straipsnio 1 daliai, tai turėtume… Tas pats sakoma ir 11 straipsnio 2 dalyje, ir 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
PIRMININKĖ. Čia visos susijusios. Taip?
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip, visos susijusios dėl to paties.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, jūs praleidote, dėl 10 straipsnio yra pataisa dėl lubų.
PIRMININKĖ. Taip, tik dabar pamačiau, kad yra dar ir dėl 10 straipsnio. Klausiu pranešėjo, ar čia susijusi šita?
A. NESTECKIS (LSDPF). Ne, nesusijusi.
PIRMININKĖ. Šita nesusijusi.
A. NESTECKIS (LSDPF). Nesusijusi.
PIRMININKĖ. Dėl 10 straipsnio 2 dalies A. Syso pataisa, kuriai pritarta iš dalies. Vis tiek reikia svarstyti. Prašom pristatyti pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Bet čia yra tik kamufliažas, aš siūlau visiškai išbraukti. Gerbiami kolegos, žmogus dirba 20 metų, turėjo kokį nors vidutinį darbo užmokestį. Mes dabar jam kišame minimalų. Buvo du, parašė tris. Kur čia yra iš dalies? Aš siūlau nesieti, nes Darbo kodekse viskas siejama su vidutiniu darbo užmokesčiu. Aš manau, pasižiūrėkime, kiek šiandien Lietuvos dirbančių žmonių yra dirbę 20 ir daugiau metų vienoje įstaigoje? Greitai ant pirštų suskaičiuosime, nes viskas greitai keičiasi. Mes tą maksimalų pradedame visaip volioti ir sakyti, kad dėl jo Lietuvos biudžetas sugrius. Nesugrius dėl to biudžetas, bet mes parodysime pagarbą žmogui, kuris nuosekliai, kūrybiškai, ilgai dirba ir aukojasi dėl vienos ar kitos firmos ar įstaigos. Bet mes visokiom tokiom pataisom paprasčiausiai parodome nepagarbą žmogui. Todėl ir siūlau išbraukti, o ne iš dalies pritarti.
PIRMININKĖ. Supratome. Aš tik noriu pastabą. Ne Seimo nariai, jeigu esate svečiai, turite būti savo vietoje. Svečiai. Ar girdite? V. Filipovičienė kartu su… Prašau ne Seimo narius ir svečius, kad jie atsisėstų į savo vietas, kur jiems priklauso sėdėti. Prašau gerbiamą Marių. Salėje turi būti tik Seimo nariai, o svečiai turi savo vietas ir negali vaikščioti ten, kur jiems nepriklauso.
Taip, turi būti 10 palaikančių rankų, kad svarstytume. Yra. Svarstome. Komiteto nuomonė.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas iš dalies pritarė ir siūlo vietoj dviejų minimalių padidinti iki trijų minimalių mėnesių algos sumos. Tai yra ilgalaikio darbo išmokos, lubos pakeltos viena minimalia mėnesine alga. Toks siūlymas iš tikrųjų atitiktų finansinio tvarumo nuostatas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Palaikanti pataisą nuomonė – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Apie kokį čia, gerbiamieji, finansinį tvarumą jūs kalbate? Čia yra darbdavių surinktos lėšos, kurias jie solidariai suneša į Garantinį fondą tam, kad dalį išeitinių išmokų padengtų šitas fondas, o kitą dalį – jis pats kaip asmeninis darbdavys. Kur čia koks tvarumas? Ką jūs čia pasakojate pasakas? Čia yra sutartas sutarimas, kad dalis iš to solidaraus fondo pagal tuos pačius principus kaip ir Darbo kodekse (o Darbo kodekse yra vidutinis darbo užmokestis) bus padengta iš to bendro fondo. Toks buvo sutarimas. Dabar jūs atlyginimus… įvedate išmokoms lubas. Kokiu pagrindu? Tai esminis principų iškreipimas, esminis, ir bet koks susitarimų sulaužymas. Ar jūs pats norėtumėte, ką Algis sakė, kad mums Seimas taip pat apribotų išeitines išmokas iš Garantinio fondo su stogeliu? Jūs čia su stogeliu siūlote tą dalyką padaryti. Iš esmės jūsų siūlymas neteisingas ir aš absoliučiai pritariu šiuo atveju A. Syso pataisai išbraukti. Nedarykime klaidos. Nustokime tyčiotis iš žmonių. Ir taip mes jiems išmokas sumažinome. Šituo fondu iš dalies kompensuojame ir dar kompensuojame ne viską, o su stogeliu.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš pataisą – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Nesinori veltis į kokias nors diskusijas. Biudžeto ir finansų komitetas tikrai pasiūlė labai protingą išeitį padidindamas iki trijų. O Rimantui noriu pasakyti, kad Seimo nariai – ne šventa karvė. Ir Seimo nariams turi būti tos pačios taisyklės kaip ir visiems kitiems. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas pritarė iš dalies. (Balsai salėje) Kas už A. Syso pataisą, kas palaikote A. Syso pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 35. Pataisai pritarta.
Čia dabar mes galime toliau svarstyti? Čia nebus prieštaravimų? K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš atsiprašau, Seimo Pirmininke. Man toks vaizdas, kad ne visai susigaudėme, už ką mes balsuojame (Balsai salėje: „Ooo!“), nes yra A. Syso pataisa ir yra komiteto patvarkytas dalykas. Jeigu jūs paskelbtumėte, kad ar už komiteto sutvarkymą, ar už A. Syso pataisą, tada viskas būtų aišku. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, visada balsuojama pirmiausia už Seimo nario pataisą. Visada taip yra.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, mes tikrai supratome ir yra labai keista socialdemokratų vykdoma politika. Žmogui, jeigu įmonė bankrutuos, išmokės labai ribotai, bet milijonieriui įdeda lubas, kad jeigu jis daug uždirba, kad nemokėtų „Sodrai“. Čia socialdemokratiška politika, pone pirmininke? (Balsas salėje) Tas pats!
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas. Baigėme diskusijas. Mes turime išsiaiškinti. Pranešėjo klausiu, ar galime toliau svarstyti, netrukdys?
A. NESTECKIS (LSDPF). Aš manau, kad galima, tiktai ne visi atkreipė dėmesį į tai, kad iš tikrųjų, jeigu mes priėmėme, nėra lubų dėl išmokėjimo, tai iš tikrųjų reikės didinti įmokų tarifą, kuris sudarys… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas. Baigėme. Yra pranešėjas, atsakingas už projektą. Svarstyti toliau galime?
A. NESTECKIS (LSDPF). Galime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Galime. Toliau yra 11 straipsnio 1 dalis. Mažiau triukšmaukite, tada visi girdėsite, už ką balsuojate. Dirbame toliau. Viskas. Baigėme.
Seimo nario A. Syso pasiūlymas dėl 11 straipsnio. Balsuoti nereikia, nes jau apsisprendėme.
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl 2 dalies balsuoti nereikia, apsisprendėme. (Balsai salėje) Dėl 12 straipsnio 3 dalies balsuoti nereikia, apsisprendėme. (Balsai salėje) Daugiau pataisų nėra. Labai ačiū pranešėjui. Noriu pasakyti – svarstymo stadija. Iki priėmimo galite, kam netinka, registruoti pataisas ir susitvarkyti.
Prašom. B. Bradauskas dėl vedimo tvarkos.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, iš tikrųjų suformulavote klausimą taip, kad niekas nesuprato, kaip balsuoti.
PIRMININKĖ. Laba diena.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ar už patobulintą, ar už šitą? Jeigu būtumėte pasakiusi, kad balsuojame arba už komiteto pasiūlymą, arba už Seimo nario siūlymą, tai būtų aišku, dabar vieni taip balsavo, kiti taip. Ar sunku perbalsuoti dėl šito klausimo? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, antradienį visą dieną balsavome ir tvarkingai visi suprato. Visada – visus ketverius metus ir visada, kiek Seimo statutas galioja, balsuojama už Seimo nario pasiūlymą, na, nereikia čia išvedinėti.
Taip. Svarstymas. Baigiame procedūrą. Nuomonė už – R. J. Dagys. Pritarimas po svarstymo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, esu ganėtinai keblioje situacijoje, į kolegą A. Sysą ir kitus apeliuoju. Jeigu mes nepritarsime tam, tai tada išvis jokių garantijų neturės. Nors tai, aišku, nekompensuoja viso to, ką mes čia dabar pridirbome su Darbo kodeksu, bet nors kažkas tai yra. Gaila, kad Algirdo pirmoji pataisa buvo nepriimta, bet aš tikiuosi, kad mes per priėmimo stadiją sugebėsime įtikinti kolegas. Tai iš principo po svarstymo reikėtų jam pritarti, bet esant tokiai kokybei pereiti į galutinį svarstymą… Aš tikrai nepalaikysiu to, bet stabdyti procesą ir palikti išvis be jokių išmokų iš Garantinio fondo, kuris iš principo yra geras dalykas, nes tai yra solidaru – darbdavių suneštos lėšos, kurios kompensuoja dalį dalykų, pats principas yra neblogas. Tai su tom visom rezervacijom išankstinė mano nuomonė dėl priėmimo, jeigu nebus ištaisyta, palaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – D. Kreivys. (Balsai salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš iš principo dėl fondo esu už, tačiau tai, kaip tai yra padaryta, aš nesutinku, nes Garantinis fondas, kaip institucija, esanti prie Bankroto departamento ir Ūkio ministerijos, veikia labai efektyviai. Per praėjusią kadenciją jis buvo iš esmės pertvarkytas, nes iki pertvarkos išmokos vėluodavo po pusę metų, po metus, dabar mes ją naikindami sugriauname puikiai veikiančią instituciją, kurdami naują, greičiausiai viso know- how, kuris buvo suteiktas, neįgysime.
Kitas dalykas. Aš tikrai nemanau, kad reikia maišyti išmokas bankroto atveju ir išėjus iš darbo, nes darbdavys moka skirtingą draudimą ir tie du draudimai nemanau, kad turi būti maišomi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi nuomonės po svarstymo išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už… (Balsai salėje) Noriu atkreipti dėmesį, kad priimta Seimo nario A. Syso pataisa, tai su ta pataisa. Kas turi kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 92, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta. Šiandien nepriimsime, kadangi turi peržiūrėti Teisės departamentas, ar viskas gerai, nes yra priimtos pataisos. (Balsai salėje)
Taip. Replika po balsavimo – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos pasisakė prieš, bet balsavo už. Gerai. Bet dėl tarifo. Čia buvo išsakyta abejonių dėl tarifo.
Gerbiami kolegos, mokslininkai suskaičiavo ir pagal mokslininkų modelio teikimą yra šito fondo priimtas tarifas 0,3 %. Šiuo atveju šitame įstatymo projekte yra 0,5 %, todėl abejoti, ar užteks tarifo, nėra jokio pagrindo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dirbame toliau. (Balsai salėje) Dar kartą prašau ramybės salėje! Pereiname prie priėmimo.
10.53 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235(3) (priėmimas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235. Priėmimo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Ar galime priimti 1 straipsnį?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta su komiteto pritarimu ir pataisomis.
2 straipsnis. Yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Kas pristato? Klausiu teikėjų, Kęstuti Daukšy, Irena Šiauliene, gerbiamas Kęstuti Bartkevičiau, kuris pristatote? (Balsai salėje) Nėra K. Daukšio.
I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Pirmininkė negali.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė, čia yra savarankiškai dirbančių asmenų draudimas ir individualių įmonių, mažųjų bendrijų narių, tikrųjų ūkinių bendrijų… Yra nustatytas vienetas: ne aštuoni, o du ekonominio dydžio vienetai arba didesnis, vadinasi, įmokos skaičiuojamos tik nuo šito dydžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Taip. Reikia 29 narių palaikančių. Gal kartais bendru sutarimu galime palaikyti, kad svarstytume? (Balsai salėje) Ne. Girdžiu, kad kažkas sako ne. (Balsai salėje) Pritariate? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Gerai.
Svarstome. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kaip kolegė jau ir sakė, komitetas pritarė, tokia buvo ir pradinė komiteto nuomonė, čia po svarstymo Seime situacija pasikeitė. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad minėti asmenys tuomet, jeigu jie dirbantys, pensininkai arba jauni iki 29 metų ūkininkai, nuo įmokų pagal įstatymo kitą straipsnį bus atleidžiami.
PIRMININKĖ. Gerbiama pirmininke, jūs turite sakyti, ar pritariate, ar nepritariate. Nereikia komentarų.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Yra palaikanti nuomonė. Nuomonė už – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiama Pirmininke…
PIRMININKĖ. Jinai išdėstė argumentus, bet plačiau pradėjo aiškinti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kurie ten kalbasi, po to diskutuosime toliau. Čia reikia kalbėti ne apie įmokas, o apie būsimąją pensiją, nes tai yra ūkininkų ir jo šeimos narių būsimosios pensijos. Jeigu jie nemoka, tai jie nieko ir negali gauti. Jie po to iš mūsų visų mokesčių mokėtojų gauna šalpos pensijas. Kai mes užmaskuojame visokias EDV’ais ar kitais sutrumpinimais ir nesakome tiesiai šviesiai žmonėms, kad lobistų darbas – padidinti įmokas, tik nuo tų didesnių visus kaime gyvenančius, ypač smulkiuosius, paliekame be valstybinio socialinio draudimo. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai mes kalbame apie šituos dydžius, tai yra būsimosios jų pensijos, maža to, jie ir taip mažas moka, mažas gaus ateityje, nepadarykime taip, kad jie išvis gyventų kitų sąskaita, nes valstybė vis tiek turi laiduoti tam tikras išmokas sulaukus pensinio amžiaus.
Todėl visiškai remiu ir nerėmiau tų pataisų, kur siūlė keturis ir aštuonis. Tai yra logiškas, teisingas sprendimas mūsų visų atžvilgiu, nes jeigu jie nemokės, mūsų visų Lietuvos žmonių pensijos bus mažesnės, nes mes turėsime dalintis su tais, kurie nemoka.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Kolega Algirdai, suprantu, apie ką jūs kalbate. Matyt, visi suprantame, bet dar kartą norime pabrėžti arba priminti visiems kolegoms. Keturi EDV buvo įstatyme. Kaimo reikalų komitetas buvo apsvarstęs ir t. t. Dabar R. J. Dagys, girdžiu, šaukia, kad aštuoni. Niekas neprašė, Kaimo reikalų komitetas buvo pasisakęs vienbalsiai dėl keturių, ministrė kažkodėl teikė aštuonis. Bet dar kartą žiūriu į kolegę K. Miškinienę. Na, buvo lyg ir sutarta, ir kompromisas rastas, ir tiems žmonėms, apie ką A. Sysas sako, kad mūsų visų pensijos nukentės nuo… Kokia jų dalelė tėra? Ir iš jų paimti dar tą patį…
Gerbiamas Algirdai, dar kartą jums noriu… Nuvažiuokite pas tuos, kurie turi dvi karvutes ir 12 hektarų pasėlių. Tuos žmones apmokestinti iš tikrųjų nevalia. Dar kartą visų prašau sveiko proto, kad galėtume palikti keturis EDV, kaip pirminiame variante buvo aptarta.
PIRMININKĖ. Čia, kiek aš matau, du ekonominio dydžio vienetai. Pataisoje.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Buvo aštuoni, o dabar siūloma du.
PIRMININKĖ. Buvo aštuoni, pataisa siūlo du. (Balsai salėje) Tai geriau ar blogiau dabar? Gerai, nuomonės už, prieš išsakytos. (Balsai salėje) Pabaigsime procedūrą! (Balsai salėje) Pabaigsime procedūrą! Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. (Balsai salėje) Dėl tų, kurios yra įregistruotos laiku, bus viskas padaryta. Jeigu kalbate apie gerbiamojo K. Starkevičiaus pataisą, tai jinai yra įregistruota per vėlai ir komitetas nesvarstė. Pagal Statutą neatitinka pagal laiką.
Baigiam procedūrą. Priimame. (Balsai salėje) Prašau, bet tik dėl vedimo, ne dėl motyvų. Išjungsiu mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, būtent dėl vedimo tvarkos. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Tegu visi pagalvoja, ar yra pajėgus mokėti „Sodros“ įmokas ūkininkas, kuris turi dvi karves? Žinome, kokios yra pieno supirkimo kainos, kiek sumažėjo ūkininkų pajamingumas, ir dabar mes dar nuo keturių pažeminame iki dviejų!
PIRMININKĖ. Supratome. Jūs siūlote…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai, jeigu šitą priimsime, kviesiu, kad Seimo nariai nesiregistruotų dėl viso projekto, ir pažiūrėsime, kaip bus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gąsdinti nereikia, mes esame visi atsakingi ir nereikia vieniems kitų šantažuoti. Frakcija prašo pertraukos, bet noriu pasakyti, kad jau visos pertraukos išnaudotos. Dvi pertraukos buvo, todėl net teikti balsuoti negaliu.
Baigiame procedūrą. Nuomonė už, prieš dėl pasiūlymo išsakyta. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, begalinis triukšmas salėje! Du, du! Jūs pasiskaitykite, už ką balsuojate.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 37, prieš – 23, susilaikė 34.
Dabar, kada nurimote, dar kartą sakau, kas pasakyta pataisoje. Kurie pristatote pataisą, tai konkrečiai pasakykite, ką keičiate, nes daug kalbate, o nepasakote, ką keičiate. Iš tiesų aštuonis keitė į du. Kaimo reikalų komitetas siūlė keturis. Buvo aštuoni. Tai ne keturis, bet ši pataisa siūlė du. Aš supratau, kad daugelis nesuprato pataisos? (Balsai salėje) Supratote visi? Jeigu supratote, tai gerai.
Pataisai yra nepritarta.
Dėl viso 2 straipsnio norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nepritarus šiai pataisai… (Triukšmas salėje) Gerbiamoji pirmininke…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Už visą straipsnį.
PIRMININKĖ. Už visą straipsnį. Tik aš noriu pasitikslinti… Ar galime paprašyti tylos! Ar galime, nesusišnekame net su pirmininke! Gerbiamoji pirmininke, dabar, kad visiems būtų aišku, kai pataisai nepritarta, vadinasi, liko aštuoni, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, būtent taip.
PIRMININKĖ. Liko aštuoni, kai nepritarėte pataisai, taip? Viskas gerai, visi supratote, kad paskui nesakytumėte perbalsuoti? (Šurmulys salėje)
Už pataisą, ne už pataisą, čia už straipsnį balsavo 37… (Šurmulys salėje) Už straipsnį 75, prieš – 2, susilaikė 17. 2 straipsniui pritarta.
B. Pauža. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi liko aštuoni, o šiandien yra priėmimo stadija, mes nieko daugiau negalime.
PIRMININKĖ. Jau priėmėme straipsnį, viskas.
B. PAUŽA (LSDPF). Tai kodėl Kaimo reikalų komiteto keturi niekur nėra šiandien svarstomi?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Neregistravote.
B. PAUŽA (LSDPF). Mes tikrai kategoriškai nesutinkame su šitais aštuoniais, aš nežinau, kur šioje procedūroje mes paklydome, bet taip negalima dvigubai padidinti. Kas gi bus?
PIRMININKĖ. Taigi aš jums kiek kartų sakiau: pataisa ir siūlė palikti du vietoj aštuonių, bet jūs nesutikote.
B. PAUŽA (LSDPF). Šitas…
PIRMININKĖ. O Kaimo reikalų komitetas neperregistravo pataisos iki priėmimo stadijos. Viskas, sekite procesą.
B. PAUŽA (LSDPF). Tada reikia daryti pertrauką, perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Jau viskas, Seimas apsisprendė dėl 2 straipsnio, mes nebegalime grįžti. (Balsai salėje) Tik pranešėja gali stabdyti procesą.
Aš dar kartą sakau, nekalbėkite taip garsiai, nes niekas negirdi, ką priiminėjame. (Šurmulys salėje)
R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pirmininke, komiteto pirmininkės noriu paklausti, gal pirmininkė mato, kad išėjo tokia situacija, gal komitetas gali dar paprašyti pertraukos ir apsvarstyti susidariusią situaciją? Ne frakcijos vardu. Frakcijos vardu nebėra pertraukų, o komiteto vardu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ką reiškia komiteto vardu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Jums tinka?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau visų sėsti į darbo vietas. Jeigu jūs norite pakalbėti tarpusavyje, aš galiu suteikti penkias minutes, kad jūs išsikalbėtumėte už visą dieną. (Triukšmas salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galvokite, dėl ko balsuojate! (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Neįmanoma dirbti. Skelbiu 5 minučių pertrauką tam, kad jūs išsikalbėtumėte ir galėtume pradėti normaliai dirbti. Išsiaiškinkite tarpusavyje visas problemas.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Tikiuosi, kad išsiaiškinote, gerai ar blogai padarėme. (Balsai salėje) Niekur mes rudenį negrįšime, nesvaikite. Jeigu jūs manote, pirmininkai ir frakcijų vadovai mano, kad blogai padarėme, tai galime perbalsuoti dėl straipsnio, kol nepradėjome kito straipsnio. Nereikia perbalsuoti?
Gerai. Sėdame į savo darbo vietas, grįžtame į savo darbo vietas. Tęsiame posėdį. Labai prašau frakcijų vadovų užtikrinti savo frakcijose darbinę atmosferą, tvarką ir drausmę, jeigu patys Seimo nariai nesupranta, kad turi sėdėti darbo vietoje. Stabdysiu po kiekvieno didelio triukšmo, kai bus neįmanoma dirbti. Tada, jeigu nespėsime, darbą tęsime vasarą. Antradienį dirbome sutelktai, o šiandien kaip bičių avily.
3 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pastaba. Jai yra pritarta. Galime pritarti 3 straipsniui? 3 straipsniui pritarta.
4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7, 8, 9 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti pastraipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
10 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos pastabos. Joms komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Ar galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu? Dar yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Kas pristatote? K. Miškinienė negali pristatyti. Kur K. Daukšys? K. Daukšys. Nėra salėje. (Balsai salėje)
K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau, gerbiamoji Pirmininke, šiek tiek užsilaikiau, esu kaltas, kaltas ir dar kartą kaltas. Yra siūloma, kad būtų „Sodros“ įmokų lubos, kurios būtų lygios 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Jos mažėtų palaipsniui, po 12 vidutinių darbo užmokesčių per metus, iki 2021 metų, tokiu būdu liktų 60 mėnesių lubos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Gal galime bendru sutarimu palaikyti? Ne. Balsuojame. Kas manote, kad reikia palaikyti, balsuojate už.
Palaiko net 63. Svarstome. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, vakar svarstęs minėtą pasiūlymą ir atsižvelgęs į tai, kad reikia padaryti socialinio draudimo sistemą patrauklesnę ir daugiau uždirbantiems asmenims, pritaria iš dalies ir patikslina pasiūlymą: tvarkingai nurodant metus. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas siūlo vietoj 17-ųjų 18-uosius ir vietoj 21-ųjų – 22-uosius, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Fiksuoti, kad nuo 2017 metų būtų 120, o nuo 2018 metų palaipsniui mažinama iki 2022 metų, tada bus 60 VDU.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Liberalai labai seniai pasisakė už „Sodros“ lubų įvedimą, bet kažkas vis atrasdavo priežasčių neįvedinėti, todėl esu dėkingai komitetui, kad peržiūrėjo savo poziciją, kuri anksčiau buvo kitokia. Visi suprantame, kad tai pirmas žingsnis, kad tai laipsniškas ėjimas, vis dėlto tai yra labai svarbus ženklas investuotojams ar apskritai norintiems kapitalą, uždirbtą iš darbo Lietuvoje, palikti veikti Lietuvoje, o ne trauktis kur kitur. Aš tikrai labai nuoširdžiai raginu visus Seimo kolegas pasisakyti už šitą pataisą, suprantant, kad tai tikrai nėra kokia nors skausminga netektis „Sodros“ biudžetui. Turime suprasti, kad per mokesčių mažinimą yra galimybė gaivinti ekonomikos procesus, pritraukti kapitalą ir čia, mano supratimu, yra vienas iš esminių apsisprendimų Seime. Labai raginu pasisakyti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kad liberalai remia turtuolius, tai jų tokia ideologija, jie bent nesislepia, bet socialdemokratai siūlo lubas išmokoms vargšams, kad daugiau negautų tas, kuris duonai neturi, už ką duonos įsigyti, tiems yra lubos. Daugiau neišmokėkime, tik už tris mėnesius ir tai ne visą darbo užmokestį. O tie, kurie gauna daugiau kaip 120 tūkst. Lt per metus (eurų), jie gali nemokėti mokesčių. Tai yra buržujų socialinis (aš nežinau, kaip įvardinti), neteisingas mokestis. Visame pasaulyje yra progresyviniai mokesčiai – daugiau gauni, daugiau moki. Ir progresyviai daugiau moki. Ar taip sumažės socialinė atskirtis, aš noriu jūsų paklausti, skurdas? Ar taip jūs nedidinate skurdo?
Aš manau, kad Prezidentė po savo metinio pranešimo vien tik dėl šitų įvestų „Sodros“ lubų vetuos šitą socialiai neatsakingą, šitiems gobšuoliams, kurie yra turtuoliai ir nenori mokėti mokesčių, godiems žmonėms… Kada godumui bus riba? Ar jie negali investuoti, kad jie sumokės mokesčius? Jie nieko nemokės, tokie ateina tik valstybės apiplėšti, o ne investicijas daryti.
PIRMININKĖ. Audringai nuomonė prieš išsakyta. Nuomonę už jau girdėjome. Balsuojame. Kas palaikote pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 65, prieš – 9, susilaikė 16. Pataisai pritarta. Dėl viso… Replika po balsavimo – gerbiamasis premjeras.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju Seimo Pirmininkei. Kolega P. Gražulis kalbėjo, kad lubos yra įvedamos vargšams. Aš noriu pasakyti, kad mes čia kalbame apie tuos darbuotojus, kurių atlyginimas yra per 10 tūkst. eurų, jeigu jūs pažiūrėtumėte, koks yra skaičius. Tai reiškia tai, kad mes pritrauktume talentingus žmones, kad jie sukurtų čia, Lietuvoje, pridedamąją vertę tokią, kad tie žmonės, kurie šiandien Lietuvoje uždirba mažai, galėtų uždirbti daug.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš tikrai norėčiau pagirti Petrą, labai gražiai viską pasakė, teisingai padarė. Tikiuosi, kad per kitą Seimo posėdį atneš, kad koldūnų fabrike visi uždirba mažiausiai 1 tūkst. eurų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Noriu priminti premjerui, kad šiandien yra Garantijų fondas, bankrutavusių įmonių, kur žmogus dirbo pusę metų už minimalų atlyginimą, ir išmokama tik už tris mėnesius ir ne visas darbo užmokestis – 80 % jo darbo užmokesčio! Žmogus, kur pragyventi negali! Ir šiandien, ačiū Dievui, kad pritarėme A. Syso pataisai. O jūs įvedate lubas tiems, kurie vargšai, o tie, kurie gauna 120 tūkst. eurų, premjere, jie negali sumokėti „Sodrai“? Tai yra goduoliai, tai yra gobšuoliai. Jei galės, jie viską apiplėš, visą valstybę, tie visokie kapitalistai, kurie ir nusiaubė Afriką, Aziją ir kitas šalis. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip. Pritarta pataisai ir pritarta… Dar patikslinu, kad visiems ir Sekretoriatui fiksuojant būtų aišku. Pritarta komiteto redakcijai, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Už visą 10 straipsnį. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 69, prieš – 5, susilaikė 17. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Yra vėl Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Kęstuti Daukšy, prašom. Pristatys I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, teikėjai šitą siūlymą atsiima ir siūlo pritarti komiteto išvadai, nes čia yra dėl „Sodros“, kad „Sodra“ pati galėtų išieškoti iš skolininkų reikalingas sumas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ne tas.
PIRMININKĖ. Ne ne, čia ne tas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ne 20? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne. Dėl 11 straipsnio 18 dalies.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš per toli nužygiavau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl draudimo įmokų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, prašau eiti pristatyti siūlymus! Negirdi, nes nesusigaudo. Teikėjai, surašėte ir nenorite pristatyti. Irena ne tą pristatė. Prašom pristatyti dėl 11 straipsnio 18 dalies, kas ten yra.
K. DAUKŠYS (DPF). 11 straipsnio 18 dalis, gerbiama Pirmininke. „Draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui…“ Ir viskas. Ir išbraukiame 25 %. Tai yra kai žmonės gaus draudimą, kad nereikėtų nuo to sumokėti daug mokesčių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, tada aš jau imsiuosi iniciatyvos. Iš 18 dalies siūlo išbraukti šiuos žodžius: „Ir kai šios draudimo įmokos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 % per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.“ Šią dalį siūlo išbraukti. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Balsuojame.
Kiekvienas turi teisę siūlyti, pristatyti, aiškinti. Jeigu neaišku, kiti Seimo nariai turi teisę priimti taip, kaip jie galvoja.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 56. Vadinasi, palaikymas yra. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys, mokėdamas gyvybės draudimo, nelaimingų atsitikimų ir kitokias įmokas, susietas su… kuriais siekiama apsidrausti savo veiklos riziką. Darbuotojas pagal tokią draudimo sutartį jokios piniginės ar nepiniginės naudos negauna, todėl tos sumokėtos įmokos neturi būti siejamos su socialinio draudimo įmokomis jokiais dydžiais. Dėl to komitetas pritarė, kad ši dalis būtų išbraukta iš 18 dalies.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man labai įdomu, už ką mes dabar balsuosime. Pateikėjas nežino, ką jis pateikė, iš pranešėjos neaišku, už ką balsuojame, bet visi kažkam pritaria. Ar galima taip pataisas svarstyti? Nei pateikėjas nežino ką pasiūlė, nei pranešėja pakomentavo esmės, komiteto pirmininkė, niekas nemėgina išaiškinti, dėl ko mes čia balsuojame, bet yra nuomonė, kad reikia balsuoti už. Aš tokiame žaidime nenoriu dalyvauti.
PIRMININKĖ. Iš jūsų irgi nesupratome, kodėl reikia balsuoti prieš. K. Daukšys – nuomonė už. K. Daukšys negali kalbėti, nes pristatė pataisą. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Komiteto pirmininkė labai aiškiai pasakė. Jūs tuo metu neklausėte. (Balsai salėje)
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 55, prieš nėra, susilaikė 23. Pataisai pritarta.
Taip pat yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta.
Taigi dėl viso 11 straipsnio. Kas pritariate, kad būtų priimtas 11 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 16. 11 straipsnis priimtas.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik patikrinau, kaip mes balsuojame pagal nuomonę, nežinodami esmės. O esmė yra paprasta: tokia mokestinė praktika ir dabar galioja, tik ji buvo pasiūlyta suformuluoti teisiškai, kad nebūtų abejonių, ir mes, komitetas, ją perkėlėme. Tiesiog taip realiai yra skaičiuojami mokesčiai. Taip reikėjo ir paaiškinti visiems.
PIRMININKĖ. Supratome, kad kolega patikrino mūsų budrumą. Viskas gerai.
12 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. 13 straipsnis, 14 straipsnis, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniai. Pataisų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 20 straipsnio yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Pristato K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gal mes atšaukiame savo pasiūlymą ir nesvarstykime. (Balsas salėje: „Kodėl?“)
PIRMININKĖ. Atsiėmėte? Visi teikėjai sutinka?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Visi teikėjai sutinka, pasiūlymą atsiėmė.
K. DAUKŠYS (DPF). Ar gerbiamas R. J. Dagys suprato, kodėl atsiėmėme?
PIRMININKĖ. Jis yra dėl trijų vietų ir dėl visų jūs atsiimate, taip? Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Čia vėl atsiimta. Ar galime priimti 20 straipsnį bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimtas bendru sutarimu. 21 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Galime priimti 21 straipsnį? Priimtas. 22 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabos. Vienai nepritarta, kitai pritarta iš dalies. Ar galime priimti komiteto nuomonę ir priimti 22 straipsnį?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimtas bendru sutarimu. 23 straipsnis. Yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas, yra du pasiūlymai. Kurį jūs pristatysite? Pirmą atsiimate, pristatysite antrą, taip? Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes pasiekėme labai gerą kompromisą, kad dalį „Sodros“ biudžeto mes perduodame į valstybės biudžetą finansuoti bendrąją pensijos dalį. Tai yra labai svarbus sprendimas mums visiems, mes atlaisviname „Sodros“ pinigus ir galėsime finansuoti kokias nors kitas sritis iš socialinio draudimo. Tačiau mes labai konkrečiai pasakome apie 2017 metus, kad 1 %, o toliau lieka neaišku. Mano pasiūlymas yra toks, kad pereinamojo laikotarpio pabaiga turėtų būti ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Jeigu bus anksčiau, tai gerai, bet mes duodame Vyriausybei tam tikrus orientyrus, mes duodame Vyriausybei motyvą, ir šiai Vyriausybei, ir kitoms vyriausybėms, kad iki 2028 metų tas darbas vyktų. Jeigu mes neduosime orientyro, vadinasi, nuo kitų metų sustos, visi sakys, kad mes nieko negalime. Tas mūsų pasiūlymas tik ir išliks popieriuje. Aš manau, tai yra labai svarbu, kad mes eitume ta linkme ir duotume žmonėms žinią, kad vis dėlto iki 2028 m. gruodžio 31 d. tas pereinamasis laikotarpis turėtų pasibaigti ir ta bendroji dalis būtų finansuojama jau iš valstybės biudžeto. Ateis kita Vyriausybė, galės pertvarkyti tas datas, jeigu norės, bet šiandien, kadangi mes dirbame prie socialinio modelio, prie socialinio draudimo, turime pasakyti, kada turėtų būtų to laikotarpio pabaiga. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Labai aiškiai pristatėte pataisą. Reikia 29 Seimo narių. Gal galime bendru sutarimu palaikyti svarstymą? (Balsai salėje) Ne. Kažkas sako – ne. Taigi ieškome 29 Seimo narių balsų. Kas palaikote, balsuojate už. Yra tik 28 Seimo nariai. Nėra 29. Nesvarstome.
Yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Šitą atsiimate ar norite, kad svarstytume? (Balsai salėje) Kęstuti Daukšy, prašome pasakyti.
K. DAUKŠYS (DPF). Man I. Šiaulienė sako, kad atsiima.
PIRMININKĖ. K. Bartkevičius sutinka, K. Miškinienė sutinka? Taip, visi teikėjai sutinka atsiimti. Nesvarstome.
Yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. Dėl 4 dalies yra tų pačių teikėjų pasiūlymas. K. Daukšys. Prašom pristatyti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Čia mes kalbame apie asignavimus iš valstybės biudžeto, gali būti skiriami. Mes įrašome žodelius „gali būti“.
PIRMININKĖ. Supratome. Gal galime bendru sutarimu svarstyti? (Balsai salėje) Ne. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo. Už – 39. Palaikymas yra. Svarstome. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, svarstydamas šį pasiūlymą, jam nepritarė, nes mano, kad reikia siekti, jog nuostata dėl asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo būtų vykdoma. Todėl šiam pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKĖ. Nuomonių už nėra. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, jeigu mes pritariame šiam pasiūlymui, tai nieko tikro nepasakome, ar bus iš biudžeto numatomos lėšos, kai sumažėja įplaukos į „Sodros“ biudžetą arba padidėja išlaidos dėl kokių nors teisės aktų. Tai reiškia, kad „Sodros“ biudžetas paliekamas likimo valiai ir čia, Seime, gali prasidėti lenktynės su įvairiais populistiniais siūlymais. Visada populiaru mažinti tarifą ar kam nors daugiau duoti išmokų. Todėl tokių žodelių negalime įrašyti, turi būti aiškumas. Jeigu Seimas, Seimo dauguma ar Vyriausybė daro tam tikrus sprendimus, turi būti užtikrintas finansavimas.
PIRMININKĖ. Supratome. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 47, prieš – 22, susilaikė 14. Pataisai pritarta.
Prašom. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes, balsuodami už šią pataisą, iš esmės pasakėme, kad reformos nedarome, nes lėšų perkėlimas į valstybės biudžetą… Tos bazinės pensijos nebus kompensuojamos iš valstybės biudžeto vienareikšmiškai. Jokių kitų išvedžiojimų čia nereikia. Žodžiai „gali būti“ reiškia kaip ir dabar – niekas nefinansuojama. Komiteto pirmininkė, jeigu sąžiningai atstovauja reformos projektams, turėtų atsiimti projektą, nes tai iš esmės pakeitė projektą, nes jis neperkelia iš valstybės lėšų, bet tik gali būti perkeliama iš valstybės lėšų.
PIRMININKĖ. K. Daukšys. Pašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, už suteiktą žodį. Aš džiaugiuosi, kad mūsų Seime yra orakulų, kurie numato, kas bus per artimiausius 12 metų. Tikiuosi, kad per tuos metus kuriuo nors metu gerbiamas Rimantas bus socialinės apsaugos ir darbo ministras ir tikrai tą visą mūsų įstatymą sėkmingai įvykdys, kaip vykdė per praėjusią kadenciją. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas. Tęsiame darbą. Taigi pataisai pritarta.
Dėl straipsnio A. Kubilius? Taip. 23 straipsnis. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų raginčiau jus nusiraminti ir atidžiau pažiūrėti į tai, kas čia yra parašyta. 23 straipsnis iš esmės apibrėžia visos pertvarkos esmę. Aš žiūriu į čia salėje sėdinčią ministrę, kuri ne vieną kartą deklaravo, kad bus daroma „Sodros“ reforma, ir bazinė pensija bus perkeliama į valstybės biudžetą tai atitinkamai sutvarkant. Nieko to nėra padaryta. Šitame straipsnyje yra papūsta miglos, kad bus perkeliama tiek, kiek tais metais leis ekonominės galimybės. Tai vienais metais bus perkelta dalis, kitais metais bus neperkelta. Šitas straipsnis užprogramuoja visišką chaosą. Čia yra ne reformos įstatymas, o chaoso įstatymas. Jūs įsivaizduokite, ką daryti kiekvienais metais per svarstymus? Vienais metais iš biudžeto bus perkelta 50 %, kitais metais – 40 %. Jokio sisteminio perkėlimo, jokio nuoseklumo, jokio pereinamojo laikotarpio. Nieko čia nėra.
Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti prieš šitą įstatymą, sustabdyti šitą chaoso kūrimą, ir gal tada atsipeikės valdantieji ir pagaliau suvoks, kad jeigu pasiskelbiama, kad daroma reforma, tai ji realiai turi būti sudėliojama etapais numatant šaltinius, numatant lėšas. O jeigu tai nėra daroma, kuo čia yra užsiimama? Yra chaoso kūrimas, yra finansinės bombos dėjimas po visais valstybės finansais. Aš raginu balsuoti prieš šitą straipsnį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiama pirmininke, jūs nelakstykite. Jūsų pareiga būti tribūnoje. (Balsai salėje) Iš tribūnos galit paaiškinti. Nereikia pirmyn atgal lakstyti. Mikrofonas įjungtas. Prašom, jeigu norite dar ką nors pasakyti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš nesutinku, kad niekas nebus daroma. Prašome skaityti 23 straipsnio 1 dalį, kurioje labai aiškiai pasakyta, kad 2017 metais – 1 %, o nuo 2018 metų ir kitais metais… (Balsai salėje) Taip, įvertinus valstybės finansines galimybes, nuosekliai ir toliau bus perkeliama…. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia pirmininkė sąžiningai perskaitė tą sakinį, bet, gerbiama pirmininke, tokius straipsnius gali rašyti tik tie, kurie neplanuoja toliau būti valdžioje ir įgyvendinti reformą. Kadangi mes planuojame būti valdžioje, mes sakome, kad jūs kuriate chaosą, ir mes tikrai tokio chaoso nenorime ir nebus įmanoma jo įgyvendinti. Reikia apsispręsti. Jeigu iš tikrųjų yra norima palikti būsimoms valdžioms po pamatais dideles finansines bombas, tada čia yra labai geras straipsnis. Jeigu norima įgyvendinti reformą, šitas straipsnis nieko neįgyvendina, čia nėra jokios reformos. Yra chaosas ir potencialiai dideli pavojai valstybės finansams.
PIRMININKĖ. Gerai. Visi po kelis kartus kalbėjote, bet gal nuomonės už niekas nebuvo užsiregistravęs. Turi teisę pasakyti K. Daukšys, nors jis yra teikėjas, tai negaliu leisti.
K. DAUKŠYS (DPF). Bet aš nepristačiau.
PIRMININKĖ. Norite dėl straipsnio? Atsiprašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš labai atsiprašau. Gerbiamas Andriau, man atrodo, kad jūs šiek tiek suklydote. Aš labai gailiuosi, kad jums taip šioje vietoje suvėlė dalykus. Šitas straipsnis nusako ne tik reformą, kurią mes numatome, kad 1 % papildomai bus skiriama kas metai iš valstybės biudžeto, bet numato ir kitus atvejus, kada Seimas arba Vyriausybė priims kokį nors sprendimą, dėl kurio atskirose draudimo rūšyse atsirastų trūkumas, tada valstybė galėtų skirti papildomų lėšų, daugiau negu tą 1 %. Apie tai čia yra kalbama. Todėl, Andriau, tikrai aš noriu, kad jūs pažiūrėtumėte. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas. Nutraukiu diskusijas. Visi po kelis kartus kalbėjo.
Balsuojame. Turėjote ateiti pasiruošę į salę. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už 23 straipsnio priėmimą, kas turite kitą nuomonę, galite balsuoti prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 44, prieš – 25, susilaikė 19. Lygu. (Balsai salėje) Gerbiami Seimo nariai, kurie esate ne savo darbo vietoje, prašau grįžti į savo darbo vietą. (Balsai salėje) Perbalsuosime, perbalsuosime. Aš noriu, kad Seimo nariai atsisėstų į darbo vietas.
Balsuojame dar kartą. Kas pritariate, kad 23 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Nešaukite iš darbo vietos! (Balsai salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 52, prieš – 26, susilaikė 18. 23 straipsniui pritarta. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – gerbiamas R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitas straipsnis sunaikino dar vieną svarbų punktą – tai visų socialinių draudimų rezervą. Vadinasi, jeigu Seimo nariai sugalvos kokias nors fantazijas, kurių nepadengs iš valstybės biudžeto, jos lįs į „Sodros“ biudžetą ir pagal kitą straipsnį – į Rezervo fondą. Bus taip pat, kaip prieš krizę, kai buvo pensijų rezervo fondas sunaikintas. Ką reiškia žodžiai „gali būti“? Jūs dabar tai padarėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip gražiai premjeras kalbėjo ir vakar, ir šiandien apie investicijas, apie verslo skatinimą, apie naujų darbo vietų kūrimą. Man regis, nepritarę kolegos A. Dumbravos pataisai apie galutinį baigimo terminą reformai perkelti, mes viską nubraukiame, nes pirmiausia tiek verslui, tiek investicijoms yra svarbus teisinis aiškumas. Jeigu jo nėra, jeigu mes viską paskandiname miglose, ką mes apskritai čia tada veikiame?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galima?
PIRMININKĖ. Premjeras A. Butkevičius. (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš norėčiau atsakyti į jūsų užduotą klausimą. Yra pateikti skaičiavimai arba pateikti pasiūlymai, kad gal tam tikrais metais, gal net ir po vienerių metų bus galima sumažinti penkiais procentiniais punktais. Kodėl mes turime įsiteisinti iki 2028 metų? Todėl niekada to nereikia daryti, aš manau.
PIRMININKĖ. Gerai. Baigiame diskusijas. Viskas! (Balsai salėje) Dirbame toliau. (Balsai salėje) Turėjote galimybę išsikalbėti.
24 straipsnis. Jau prasidėjo monologai ir dialogai. 24 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Kitai – taip pat pritarta. 24 straipsnį galime priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta. 25 straipsnis. 26, 27, 28 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 29 straipsnis. Yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. (Balsai salėje) Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Čia yra kalbama apie tai, kad fondo valdyba gali priimti balsų dauguma ir, esant vienodam balsų skaičiui, fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas. Jeigu čia aš apie tai šnekėjau.
PIRMININKĖ. Taip, apie tai kalbėjote. Galime svarstymui pritarti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Svarstome pataisą. Komiteto nuomonė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė, tai buvo pirminiame variante. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarta. Gal galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Toliau yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Gal galime 29 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu.
30 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymai, jiems pritarta. Galime priimti 30 straipsnį?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimtas. 31 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai nepritarta. Yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio ir I. Šiaulienės pataisa dėl 31 straipsnio.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mes siūlome, kad fondo valdyba turi teisę gauti apmokėjimą iš kitų šaltinių dėl kitų valstybės pavestų funkcijų vykdymo, kadangi ten dar yra ir kitų funkcijų, kurias vykdo, tai ten yra ir kitų šaltinių.
PIRMININKĖ. Gal yra 29?.. Gal bendru sutarimu galime?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime. (Balsas salėje: „Galime!“)
PIRMININKĖ. Galime pritarti svarstymui. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė, iš tikrųjų tokiu būdu „Sodra“ gautų daugiau papildomų pajamų. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti pataisai? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. 31 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
32 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, 33 straipsnis, 34 straipsnis, komitetas jai pritarė…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarė ar nepritarė, dar pasitikslinsiu. Dar kartą 32 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Pritarta. 33 straipsnis. Pastabų nėra. 34 straipsnis. Pastabų nėra. Šiuos straipsnius galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu.
35 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta iš dalies. Pritarta. Ir dėl 3 dalies yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas, dėl 35 straipsnio.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mes siūlome, kad „Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytų atitinkamų išmokų finansavimui nepakanka atitinkamos Socialinio draudimo rūšies fondo pajamų“.
PIRMININKĖ. Ar galime svarstymui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra. Vadinasi, ieškome 29 pritariančių. Balsuojame, kas pritariate, kad būtų svarstoma. (Balsai salėje) Priėmimo stadija, negalime, vis tiek turime atlikti procedūras tvarkingai. (Balsai salėje) Tai komiteto redakciją ir svarstysime.
31 palaiko. Svarstome. Komiteto nuomonė. Prašome.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas iš dalies pritarė šiam pasiūlymui, atkreipdamas jūsų dėmesį į tai, kad čia tikslinamas nurodytų formuluočių pavadinimas – vietoj „fondo biudžeto rezervo“ įrašyti „Rezervinio fondo“, nes galima suprasti, kad čia kalbama ne apie Socialinio draudimo rezervinį fondą. Tai būtų tokia komiteto…
PIRMININKĖ. Aš suprantu, kad mes balsuosime dėl komiteto išvados – pritarta iš dalies. (Balsai salėje) Dėl komiteto formuluotės. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …penktą. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia aš… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, gerai. Prašom pirmininke, leisime pasitaisyti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, komitetas pritarė iš dalies ir siūlo pakeisti įstatymo 35 straipsnio 3 dalį, ją išdėstant taip: „Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos Vyriausybės sprendimu, tik įvertinus ekonominę situaciją, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytų atitinkamų išmokų finansavimui nepakanka atitinkamo socialinio draudimo rūšies fondo pajamų.“
Labai atsiprašau, tiesiog…
PIRMININKĖ. Taip. Teikėjai sutinka su komiteto formuluote, ir balsuojame dėl komiteto formuluotės. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, leiskite iš tikrųjų įvertinti tai, kas čia darosi. Tai buvo straipsnis, kuriame buvo parašyta, kad rezervą galima naudoti tik ekonominio nuosmukio metu. Šita valdžia gyvena taip, kad jinai yra įsitikinusi, kad ekonominio nuosmukio nėra ir daugiau nebus, todėl išbraukė šią nuostatą. Tai yra vienas geras dalykas. Gerbiami kolegos, prie tokios valdžios daugiau nuosmukių nebus.
Antras dalykas, iš tikrųjų aš norėčiau reaguoti į premjero prieš tai pasakytus žodžius, kad jau artimiausiu metu, galima per metus, pavyzdžiui, sumažinti „Sodros“ įmokas 5 %. Aš manau, kad liberalai, kurie niekaip nežino, kaip čia daryti, kokius pirmininkus rinkti, turėtų A. Butkevičių išsirinkti savo partijos pirmininku, nes tokio libertaro Lietuva dar nėra mačiusi. Tai 5 % mažinti „Sodros“ įmokas gali tiktai totaliniai libertarai, kurie supranta, kad reikia apskritai sunaikinti visą valstybę, ir jeigu dabar valstybėje yra perskirstoma 34 %, tai 5 % sumažinus iki 27 %, būtų libertarų svajonė. Aš dėl to galvoju, kad reikia pritarti viskam, ką siūlo šita valdžia, siūlyti poną A. Butkevičių Libertarų naujosios partijos pirmininku, ir gyvensime visi gerai ir sėkmingai, nes daugiau krizių nebebus ir jokio rezervo čia nereikia kaupti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Oi, ačiū už gerus žodžius. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto aš nesu toks optimistas kaip A. Kubilius, ir pasaulyje, deja, būna ekonominių nuosmukių, ir normaliai valstybės tam pasirengia. Iš tikrųjų Rezervinis fondas ir turėtų būti tokiems atvejams. Dabar jeigu priimsime komiteto formuluotę, Rezervo fondą galima suvalgyti bet kuriais einamaisiais metais, nes parašymas „įvertinus ekonominę situaciją“, kad jis naudojimas, nepasako, gali būti pasakyta – ekonominė situacija nėra gana gera, nors metinis augimas 5 %, tai naudokime. Tai tikrai čia yra paneigiama Rezervinio fondo paskirtis, tai rodo, kad saugiklių mes „Sodrai“ nepadarysime, jeigu priimsime pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas palaikote pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Taip, už Seimo narių pasiūlymus, bet Seimo nariai sutinka ir komiteto variantas yra. Formuluotė.
Balsavo 89: už – 43, prieš – 18, susilaikė 28. Nepritarta. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, prašau jūsų paskelbti pakartotinį balsavimą… (Balsas salėje: „Ne!“) …kadangi mūsų frakcijoje tikrai dalis žmonių nesuprato, kad čia mes balsuojame ne už mūsų pasiūlymą, o už komiteto patobulintą. Tai, jeigu jūs suformuluotumėte iš naujo, mes galėtume ramiai balsuoti. (Balsas salėje: „Ne, negalima!..“)
PIRMININKĖ. Gerai. Frakcija prašo. (Triukšmas salėje) Tokiu pagrindu, kad salėje triukšmas ir negirdite vieni kitų!
Gerai. Dabar dar kartą formuluoju iš naujo! Dar kartą formuluoju iš naujo ir noriu, kad visi girdėtų. Balsuojame pagal Statutą už Seimo narių pasiūlymą, bet komitetas pateikė kitą redakciją, pritardamas iš dalies, ir Seimo nariai sutinka su komiteto redakcija. Visiems aišku? Pagal Statutą balsuojame už pataisą ir už komiteto redakciją. Kas turi kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dar kartą balsuojame. (Šurmulys salėje)
Nešaukite iš vietos! Gerbiamas Dagy, aš darau pastabą, nes jūs neetiškai kalbate apie kolegę, ir prašau, kad būtų įrašyta į protokolą. (Šurmulys salėje)
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 47, prieš – 21, susilaikė 20. Pataisai pritarta.
Dėl viso straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 35 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš… (Balsai salėje) Pirma žiūrėjau, nebuvo užsirašiusių. Dabar užsirašė. Prašom. Prieš. Nesinervinkite!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką mes dabar padarėme? Mes fundamentalų reformos klausimą apvertėme į kitą pusę. Vienas iš šių gairių patvirtintų variantų buvo, kad fondo socialinis draudimas būtų stabilus, jame būtų kuriami rezervo fondai rezervo krizių atveju. Komitete, kai mes diskutavome, teikėjai, kurie dabar teikia, kalbėjo, kad yra ne tik ekonominės, bet ir demografinės, ir kitokios krizės, bet krizės, o ne Vyriausybės sprendimas, kaip dabar. Dabar mes padarėme taip, kad jeigu Vyriausybė manys, kad reikia pasiremti iš Rezervo fondo ir juos pradėti naudoti ekonomikos augimo atžvilgiu, mes juos suvalgysime taip, kaip darė socialdemokratai V. Blinkevičiūtės laikais. Sėmė iš Rezervo fondo, ką nori, krizė atėjo, buvo 3 mlrd. Ta čia vadinasi reforma? Čia rūpestis žmonėmis? Tai ne tai, kad libertarai, tai žmonės, kurie yra prieš pensininkų partiją, yra pensininkų partija ir antipensininkų partija. Gerbiamieji socialdemokratai ir gerbiamasis pone Daukšy, nepasislėpsite už socialdemokratų ir Darbo partijos. Jūs tiesiog balsuojate prieš pensininkus, prieš motinas, prieš kitus, siūlydamas suvalgyti jų rezervus. Štai jūsų straipsnio esmė. Tai yra visiškas iškraipymas gairių, visiškas „Sodros“ vengimas, visiškas mokslininkų nuomonės paneigimas. Bet yra partinė nuomonė, kaip senovės laikais, nes jest mnenije (yra nuomonė), reikia balsuoti taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tikrai noriu pasakyti, kad niekas čia iš pensininkų ar iš motinų, ar iš dar ko nors nevalgo. Krizę paskelbė konservatorių Vyriausybė savo sprendimu, tik po to į Seimą atnešė, ir labiausi valgytojai buvote jūs karpydami pensijas ir darydami kitus dalykus. Todėl matau, kad labiausiai nervinatės, nes gal žinote, kad kitais metais nebūsite valdžioje, tai bijote, kad jums neužteks rezervo vėl iššvaistyti visko. Siūlau truputį apsiraminti ir pasakyti, kad Vyriausybė turi tokią teisę nuspręsti, ar krizė yra šiuo metu valstybėje, ar nėra, nes jeigu jinai tokios teisės neturi, tada nežinau, kas turi. Tikriausiai ponas Dievas.
PIRMININKĖ. Na, ponas Dievas visagalis, bet balsuojame, mes turime nuspręsti. Nuomonė už, balsuoja tie, kurie palaiko, kad būtų priimtas 35 straipsnis, nuomonė prieš – tie, kurie mano, kad jo priimti nereikia.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 49, prieš – 21, susilaikė 20. 35 straipsnis priimtas.
36 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Jai yra pritarta. 36 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
37, 38, 39 straipsniai. Pastabų nėra. Galime priimti? Pastraipsniui priimta.
40 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Galime priimti? 40 straipsnis priimtas.
41 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Galime priimti bendru sutarimu ir visą 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galime.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Pastraipsniui priėmimas baigtas. Nuomonės dėl viso. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, tos mintys seniai sklandė, kad reikia turtuoliams, milijonieriams sudaryti lengvatas, kad jie nemokėtų mokesčių, todėl pritrauks daug investicijų. Žinoma, tos kalbos sklandė ir valdant A. Kubiliui, jam būnant premjeru, bet jie nedrįso tokių pataisų pateikti ir atleisti milijonierių nuo mokesčių. Socialdemokratai, kurie pagal savo ideologiją atstovauja dirbančiam žmogui, o ne stambiam kapitalui, išdrįso stambiuosius kapitalistus atleisti nuo „Sodros“ mokesčio. Aš siūliau, kai šiuo metu yra nuostata, kad jeigu žmogus dirbo, įmonė bankrutavo, numatyti, kad žmogui išmokama 80 % jo atlyginimo sumos, t. y. vidutinio darbo užmokesčio, ne daugiau 80 % ir tik už tris mėnesius, kai bankrutavusių įmonių Garantijų fonde yra lėšų, deja, šitas įstatymas šviesos neišvydo. Socialdemokratai labai žiaurūs tiems, kurie turi mažas pajamas, tiems, kurie nesuduria galo su galu, tiems, kurie negali išmaitinti vaikų, savo šeimų, jie negirdi Prezidentės metiniame pranešime išsakytų žodžių, kad socialinė diferenciacija ir skurdas Lietuvoje nemažėja.
Mes į milijardierių rankas iš biudžeto dar atiduodame 40 mln. eurų. Jie susidės į savo kišenes. Gobšuoliai, goduoliai susidės į savo kišenes pagal įstatymą šituos pinigus.
Ponai socialdemokratai, aš pritariu A. Kubiliui, keiskite savo pavadinimą, neapgaudinėkite žmonių ir vadinkitės liberastų partija, ir tikrai ponas premjeras tegul tampa tų liberastų partijos pirmininku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norėčiau paprašyti kalbėti kultūringiau. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. (Balsai salėje) Taip pat noriu pasakyti dėl protokolo, kad įrašytų raštu pastabą P. Gražuliui už negražiai išreikštas mintis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūs atėmėte mano 10 sekundžių.
PIRMININKĖ. Taip, mes pridėsime. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra bazinis įstatymas, kuris lemia ir visus kitus. Ką mes dabar priėmėme? Pagal šitą modelį šaltinių jam kol kas neatsiranda. Yra menamas šaltinis iš valstybės biudžeto, kuris gali būti arba negali būti, t. y. kompensuojamas pensijų perkėlimas. Mažinami socialinio draudimo mokesčiai. Iš biudžeto kompensacija, neaišku, ar už pensijas bus. Dar su tuo įsipareigojimu, kur buvo bent tą 1 % kompensuoti, tai buvo kaip ir aiškus scenarijus, bet pagal tą aiškų scenarijų santykinės pensijos su vidutine alga turėjo mažėti iki 2035 metų nuo 35 % iki 24 %, nes demografinė situacija tokia, kad dabar keičiasi du ir vienas dirbantysis, o toliau bus vienas ir vienas. Papildomų šaltinių nedavėm. Reformos nevykdysime, nes palikta kiekvienai Vyriausybei spręsti, nori jinai tęsti ar nenori tęsti. Rezervo fondų nesuformavome. Iš rezervo galima bus semti, kada tik Vyriausybė norės. Kokia čia reforma? Kam mes ją darome? Dėl paukščiuko, pateisinti 5 mln., paimtus ir išnaudotus neaišku kam, Darbo kodekso šitiems dalykams? Susimąstykime, ką jūs žmonėms pasakysite, kad mes toliau nuvertinsime pensijas? Ar galima išvis tokiame farse kam nors dalyvauti ramia širdimi, nes tai yra farsas dėl paukščiuko! Daugiau argumentų čia negali pasakyti. Tipiškas farsas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Gražuli, jūs tikriausiai turėtumėte pasiskaityti įstatymo projektą, ten niekas nekalba apie žmones, kurie mažiau uždirba, ir jiems kokių nors sąlygų apsunkinimą. Čia yra kalbama visai apie kitus dalykus. Aš matau, kad dalis Seimo narių yra klaidinami, kaip ir pono R. J. Dagio, girdi, nebus didinamos pensijos arba kitos socialinės išmokos. Kaip tik čia ir sukuriama lankstesnė sistema, kad ne nuo politikų priklausytų pensijų didinimas ir išmokų didinimas, o priklausytų nuo ekonominės situacijos.
Pone Gražuli, aš jūsų paprašysiu, kad jūs elgtumėtės šiek tiek išmintingiau, nes savo kalboje kalbate apie visiškus niekus, kas nesusieta su šiuo įstatymo projektu.
Kitu atveju aš pradėsiu kalbėti apie jūsų koldūnus, kai jūs reikalaujate, kad prekybos centrai priimtų ir pardavinėtų ir kad jie būtų net matomi visuomenei, atėjus į tam tikrus prekybos centrus. Tai kam jūs tada atstovaujate ir ką jūs ginate? O nesiūlykite kitiems gyventi stagnacijoje, nematyti, kas dedasi pasaulyje, nematyti, kokie reikalingi mūsų valstybei pokyčiai. Socialinė atskirtus atsirado tada, kada buvo sumažintos pensijos ir sumažintas darbo užmokestis. Mes kompensuojame ir pensijas, beveik kompensuosime šiais metais… visiškai kompensuosime tiems pensininkams, kurie nedirbo, ir šiais metais pradedame kompensuoti tiems pensininkams, kuriems buvo sumažinta, kurie dirbo. Minimali mėnesinė alga pakelta jau šešis kartus. Visa tai dėl tų žmonių, kurie gauna mažas pensijas ir kurie gauna mažus atlyginimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tikrųjų panašu, kad Seimas demonstruoja didelę nemeilę savo krašto žmonėms. Dėmesys stambaus verslo atstovams, ne kaip kitaip, kaip dabar būtų galima paaiškinti to išmintingo ketvertuko, kuriems, manau, pasiūlymus pateikė suinteresuotieji, pritarimus, pritarimus visuotinai valdančiosios daugumos. Kelia nusistebėjimą, kai matome, 120 net ne vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, patvirtintų Statistikos departamento, bet 120 vidutinių darbo užmokesčių. Mes lengviname ir darome paslaugą tiems, kuriems galbūt nereikėtų daryti, o pamirštame paprastus, eilinius žmones. Sukėlėme chaosą dėl 1 % pervedimo iš valstybės biudžeto pagrindinei pensijos daliai gauti, pasakydami, kad gali būti. Ką reiškia pakartotiniai balsavimai, su kuriais uoliai sutinkame, jeigu balsavimas nulemia ne į tą pusę? Matyti toks akivaizdus diktavimas.
Iš tiesų Rezervo fondo prasmės neliko. Ir daugelis kitų dalykų sukelia ištisinį liūdesį, kaip ir antradienį, kai Darbo kodeksą svarstėme, mes kažkaip labai pataikaujame suinteresuotiems. Ir tie kolegos, kurie teikiate tuos siūlymus, trijulė, paskui ketvertukas, puikiai žinote, kad tai yra ne jūsų siūlymai, o kažkieno padiktuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš klausau, stebiuosi ir randu tam tikrą objektyvų paaiškinimą, kad dėl nuovargio kai kuriems pasireiškia patologinių nukrypimų. Aš manau, artėja atostogos, jūs pailsėsite, bet iki tokio nusikalbėjimo, kad socialdemokratai yra žmonių priešai, tiesiog tyčiojamasi iš mūsų premjero. Pasakymas, kad Rezervo fondas – tai taškymosi fondas. Nepasitikėjimas būsima Vyriausybe, kuri bus atsakinga už to fondo racionalų panaudojimą. Manau, rinkėjai, klausykite, jūs renkate žmones, nerinkite tų, kurie nepasitiki būsima Vyriausybe ir mano, kad tai yra fondo pinigų taškymosi mašina. Nenusišnekėkime, kolegos, ir balsuokime už tą įstatymą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome šiaip galėjusį būti svarbų įstatymą, kuris turėjo sudėlioti būtinas „Sodroje“ vykdyti reformas, kurių nuostatos buvo patvirtintos dar praeito Seimo, patvirtinus reformos gaires. Deja, šiame įstatyme mes tos reformos visiškai nematome, o matome tik tokią juridinę kalbą, kuri sukelia daug chaoso ir visišką neaiškumą. Aš noriu priminti, kokia buvo suplanuota reformos esmė. Reformos esmė buvo tokia, kad „Sodra“ turėjo būti išvaduota nuo bazinės pensijos mokėjimo, perkeliant bazinės pensijos išlaidas į valstybės biudžetą, bet atitinkamai perkeliant ir dalį pajamų į valstybės biudžetą, kad valstybės biudžete dėl bazinės pensijos mokėjimo, o tai yra milijardinės sumos, neatsirastų didelio deficito. Tai nėra padaryta. Užuot labai aiškiai pasakius, kokiais pereinamaisiais laikotarpiais kokios bazinės pensijos dalys turi būti perkeltos, jų mokėjimas į valstybės biudžetą, kaip turėtų mažėti „Sodros“ įmokos ir didėti kitos pajamos į valstybės biudžetą, nieko to nėra padaryta. Štai įstatymas, kuris skambiai vaidinamas kaip naujo socialinio modelio viena iš esminių dalių, iš tikrųjų yra tuščias oro virpinimas. Šalia to dar prigadinta tai, ką jau kolegos minėjo. Tai yra pasakyta, kad rezervą galima naudoti ir tada, kai užeina noras, jeigu saulė geriau šviečia ir Vyriausybė galvoja, kad galima pradėti naudoti rezervą, tai Vyriausybė ir pradės naudoti rezervą, užuot rezervas būtų paliktas tik tam, kad ateina sunkmetis.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti oficialiai, frakcijos vardu, kad Prezidentės pasakyti žodžiai, kad tokio įstatymo nereikia priimti iki Seimo, yra visiškai teisingi ir tikslūs. Todėl mes ir siūlome nepriimti šio įstatymo dabar, tai savo veiksmais ir padarysime, siūlysime nepriimti šito įstatymo dabar.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš iš visų šitų kalbų matau, kad atėjo rimtas rinkimų metas, visiems reikia pasižymėti savo teritorijas, parodyti, kokie jie žmonių gynėjai, bet kartais reikėtų bent perskaityti įstatymą ir pažiūrėti, kas ten iš tikrųjų, ką mes priėmėme ir ką pasakėme. Pranešu visiems, kad reforma yra, kas metai po vieną procentą yra, kad galėjimas išmokas mokėti, tai yra kitiems dalykams skirti, Vyriausybė gali priimti sprendimą, jeigu Seimas priims kokius nors įstatymus. Kad reikia fondo, tai yra parašyta „gali būti“ dėl to, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą. Gerbiamajam A. Kubiliui turiu priminti, kad ir jo Vyriausybė priėmė sprendimą, kad krizė prasidėjo, ne kaip nors, ne per referendumą, ne dar kas nors, o Vyriausybė atėjo, gerbiamasis A. Kubilius stovėjo tribūnoje ir aiškino, kokia krizė. Tai ką? Būsimoji Vyriausybė ir gerbiamasis A. Kubilius, matau, savęs nemato ir bijo, kad kita Vyriausybė nepriims sprendimo, kad krizė prasidėjo, kad Vyriausybė dirbs tvarkingai ir nereikės žmonėms mažinti pensijų, nereikės iš žmonių atimti pašalpų, nereikės žmonėms mažinti visų kitų socialinių garantijų, dėl to labiausiai išgyvendamas sako, kad nebalsuosiu už tokį įstatymą. O aš balsuosiu ir tikiu, kad visos vyriausybės, kurios bus po šito Seimo, bus dirbančios Lietuvos labui, o ne kokio nors vieno žmogaus ar vienos partijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po visų aštrių diskusijų, vis dėlto turime pasakyti, kad mes pradedame, aš dėl to raginu jus balsuoti už, kad mes raginame pradėti pagrindinės pensijų dalies perkėlimą ir mokėjimą iš valstybės biudžeto. Tai yra iš tikrųjų pirmas žingsnis, aš tikiu, kad visos kitos vyriausybės, kurios bus sudarytos, taip pat atsakingai imsis veiksmų ir tęs pradėtą darbą, kad pagrindinė pensijų dalis, įvertinus demografinę situaciją, įvertinus pokyčius, būtų perkelta palaipsniui pagal valstybės finansines galimybes. Nemanau, kad kas nors gali elgtis neatsakingai.
Kolegos, dabar išsakyta kritika dėl rezervo. Taip, tiesiog ne tik ekonominės krizės gali įvykti. R. J. Dagys ir kiti kabėjote apie tai, kad demografiniai iššūkiai verčia mus visus susimąstyti. Ir dėl demografinės krizės mums kartais gali tekti naudoti rezervo lėšas. Aš tikiu, kad tos emocijos nurims, ir raginu visus pirmiausia negąsdinti pensininkų, kad pensijos mažės, nes yra kiti lydimieji įstatymai, viskas yra numatyta, kaip premjeras kalbėjo, ir indeksavimas, ir ne pagal politikų norus, o tiesiog įvertinus valstybės galimybes. Todėl, kolegos, aš raginu jus pritarti minėtam projektui.
PIRMININKĖ. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau grįžti į darbo vietas! Už visą įstatymą.
Nėra. Užsiregistravo tik 60 Seimo narių. Taigi priėmimas yra atidedamas.
12.20 val.
Vidaus tarnybos statuto 50 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3258(2) (priėmimas)
Vidaus tarnybos statuto 50 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3258(2). Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis.
Atsiprašau, prieš K. Glaveckas dar nori pasakyti? Nebenori.
Projektas Nr. XIIP-3235. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento… (Balsai salėje) Duokite man pabaigti sakinį. Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. Ar galime 1 straipsnį priimti? Pritarti. Taip. Dabar paaiškinu. Jeigu pritariame Teisės departamento pastabai, kuriai pritarė komitetas, tada 1 straipsnis naikinamas ir 2 straipsnis tampa 1-asis. Visi supratote? (Balsai salėje) Taip. 1 straipsnis dabar yra tas, kuris seniau buvo 2 straipsnis. 1 straipsnis dingo. Yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimta.
2 straipsnis, buvęs 3 straipsnis. Dėl įsigaliojimo. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Pastraipsniui priimta. Prašom. R. J. Dagys
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiama posėdžio pirmininke, jūs man padarėte pastabą, aš jums darau pastabą, kad jūs nematote, kad frakcijos vardu prašoma dėl vedimo tvarkos.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes nepriėmėme pagrindinio įstatymo, tai derinti su nepriimtu įstatymu nėra jokios prasmės. Tiesiog siūloma frakcijos vardu daryti pertrauką.
PIRMININKĖ. Nėra pertraukų. Šitam yra? Taip, bet liko balsavimo procedūra. Mes dabar pastraipsniui priėmėme. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Nežinau, čia frakcijos vardu? Aš klausiu frakcijos seniūno. Seniūno nėra? Pavaduotojau, čia frakcijos vardu? (Balsai salėje) Opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu siūloma pertrauka. Balsuojame. Iki kito posėdžio, vadinasi, po pietų. (Balsai salėje) Nebuvo pasakyta. Tik dėl šito buvo prašyta. Balsuojame tik dėl šito įstatymo.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 26, susilaikė 26. Kadangi prašo opozicinė frakcija, pertrauka iki kito posėdžio. Taigi ir kitų lydimųjų aš skelbiu, kad nesvarstome, taip pat keliame į popietinį posėdį. Visi lydimieji keliami į popietinį posėdį. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Tai aš tada dėl visų lydimųjų prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Kaip sakote?
K. DAUKŠYS (DPF). Dėl visų lydimųjų prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Taip, dėl visų lydimųjų pertrauka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pertraukai pritarta.
12.25 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502(5)ES atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Tada Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502(5) (išvados turbūt) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Nėra. Pateiks gerbiamasis pavaduotojas S. Šedbaras. S. Šedbaras pateiks.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas vakar svarstė Teisės departamento pastabą, kad kai kurios įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad šiame įstatyme buvo kai kurie svarbūs dalykai pavesti sureguliuoti sveikatos apsaugos ministro žinybiniais teisės aktais. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną principiniai dalykai, licencijavimo, pagrindinių teisių dalykai, turi būti sutvarkyti pačiame įstatyme, todėl komitetas iš tiesų, viena vertus, pritarė, kad tokios nuostatos turi būti įstatyme. Vadinasi, nuoroda į sveikatos apsaugos ministro teisę tokius dalykus reguliuoti prieštarauja Konstitucijai. Tačiau komitetui buvo pateiktas ir Seimo narių pasiūlymas, kuriame tie dalykai jau yra siūlomi sureguliuoti įstatyme. Komitetas ir priėmė tokią išvadą, kad jeigu Seimas pritartų Seimo narių pasiūlymui perkelti tuos dalykus į įstatymą, tai, nežiūrint turinio, nes komitetas turinio nesvarstė, tokiu atveju tos nuostatos Konstitucijai preliminariai neprieštarautų.
Tai tokia yra komiteto išvada. 6 buvo už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Taigi reikia balsuoti. Jeigu pritariate, balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Noriu atkreipti dėmesį, jeigu nepritariama, reikia daugiau negu 71. Ne po trijų, nes komisiją turėsime nuo trijų.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi išvadai pritarta. Tada prašysime komitetą atitinkamai sutvarkyti, kad antradienį iš ryto būtų galima pradėti dirbti.
Pradėsime priimti projektus iš popietinės darbotvarkės tam, kad turėtume laiko toliau svarstyti paketą.
12.28 val.
Teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3011(2) (priėmimas)
Teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3011(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Ir yra Teisės departamento redakcinė pastaba, prašo pataisyti numeraciją. Taigi pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymas, balsuojate už… Prašau Seimo narių grįžti į darbo vietas. Priimame įstatymus. Gerbiami socialdemokratai, prašom grįžti į darbo vietas. Reikia 71 balso. (Triukšmas salėje) Darbiečių nematau stovinčių. Matau socialdemokratus.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3011) priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 34, 36, 41, 45, 551, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3012(2) (priėmimas)
Teismų įstatymo kai kurių straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 1141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3012(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4 straipsniai. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai. Taip pat yra Teisės departamento pastaba, pritarta. 12, 13, 14, 15 straipsniai. Yra Teisės departamento pastaba, pritarta. 16, 17, dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta, dėl 19, 20, 21 straipsnių jokių pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3012(2) priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3013(2) (priėmimas)
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3013. Pastraipsniui. Priėmimo stadija.
1, 2 straipsniai. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimui? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3013(2) priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3014(2) (priėmimas)
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3014. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3014(2) priimtas. (Gongas)
Noriu atkreipti dėmesį, kad labai greitai mažėja Seimo narių salėje. Norėčiau, kad seniūnai užtikrintų buvimą.
12.34 val.
Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3015(2) (priėmimas)
Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3015. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra. Pastraipsniui galime priimti? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3015(2) priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325, 590, 591, 594, 631, 637 ir 646 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3016(2) (priėmimas)
Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3016(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Yra Teisės departamento redakcinė pataisa, redaguojant įstatymą bus pataisyta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3016(2) priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 111 ir 40, 59, 60, 123, 124, 127 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3018(2) (priėmimas)
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 111 straipsniu ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3018. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
Dėl pavadinimo yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė, suredagavo. Galime pritarti pakeistam? Pritarta.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas atsižvelgė. Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas atsižvelgė. Ar galime priimti pastraipsniui? Priimta pastraipsniui. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3018(2) priimtas. (Gongas)
12.38 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3020(2) (priėmimas)
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3020. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3020(2) priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 590, 637, 646 ir 650 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4508(2) (svarstymas ir priėmimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 590, 637, 646 ir 650 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4508. Svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją gerbiamą S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Administracinių nusižengimų kodekso pataisa yra siūloma dėl to, kad kodeksas būtų suderintas su ką tik priimtu Teismų pertvarkos projektu, t. y. kad administracinių nusižengimų bylą būtų galima perduoti iš vienų teismo rūmų į kitus, iki šiol, iki šio įstatymo priėmimo, tokios galimybės nebuvo ir apskritai nebuvo tokios sąvokos ir tokio teismo kaip Teismo rūmai. Taigi komitetas birželio 22 dieną svarstė šį projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 ,5 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų jokių nėra. Gal galime priimti? Priimta pastraipsniui.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4508) priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 191, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 1 ir 2 priedais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3950(2) (priėmimas)
Transporto veiklos pagrindų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo nauju 1 ir 2 priedais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3950. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3950) priimtas. (Gongas)
12.43 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3986(3) (priėmimas)
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3986. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3986) priimtas. (Gongas)
12.44 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063. Priėmimo stadija. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti 1 straipsnį? Priimta. 2 straipsnis. Noriu atkreipti dėmesį ir žiūriu į Ekonomikos komiteto narius – įsigalioja liepos 1 dieną, ir Vyriausybė iki birželio 30 dienos priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. (Balsai salėje) Aš noriu atkreipti dėmesį – įstatymas įsigalioja liepos 1 dieną iš anksto priimant teisės aktus. Taip, viskas teisingai? Gerai. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad čia dėl tokio skubotumo priimant projektus tikrai yra nepagalvota. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Būtų geriausia, kad paskui, dar kartą paprašius, kitą savaitę komitetas dar kartą pasvarstytų šituos dalykus ir išspręstume, nes tikrai Prezidentė gali net nepasirašyti iki liepos 1 dienos. Čia juokingai atrodo, kad Vyriausybė priims įstatymo lydimuosius aktus, nes čia kalbama apie prekybą ištekliais. Čia nėra taip paprasta.
PIRMININKĖ. Taip. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai? (Balsai salėje) Noriu paprašyti Ekonomikos komitetą ir biurą dar kartą pasižiūrėti dėl datų. Taip, pertrauka.
12.46 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4146(2) (priėmimas)
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4146. Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. 1 straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Jai komitetas nepritarė. Yra 2 straipsnis. Galime 1, 2 straipsnius pastraipsniui priimti? Priimta pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4146) priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4147(2) (priėmimas)
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4147. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4147) priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3952(2) (priėmimas)
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3952. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti dėl viso. Prieš – O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš turbūt pakartosiu, ką esu sakiusi ir anksčiau, kad nesistengdami susiskaičiuoti, kiek ir kokių yra augintinių, niekada ir neįvesime tvarkos. Bus pilna neatsakingų veisėjų, savininkų, laikytojų ir nevaldomas srautas beglobių gyvūnų bei žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdžių. Aš agituoju, raginu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu, kolegos, prisimenate, buvo toks filmas „Dvylika kėdžių“, ir kai rinko badaujantiems Pavolgio vaikams Kisos Vorobjaninovo fondui, tai irgi pretekstas buvo badaujantys vaikai.
Šiuo atveju šito čipsavimo esmė yra 15 eurų, kai galima už kiekvieną gyvūnėlį pasiimti sau už tą čipsą. Šiaip kiekvienas gali savo gyvūnus čipsuoti, kaip jam patinka. Jeigu jie nori būti prižiūrimi, skiepijami ir t. t., tai yra mūsų pačių padorumo klausimas. Bet dabar prievartiniu būdu padaryti masinį čipsavimą, ypač kaime ir ypač katėms ir šeškams, įdomu, kaip tuos katinus bobutės nukabins nuo medžių ir ves juos visus išrikiavusi čipsuoti po 15 eurų už kiekvieną? Jūs įsivaizduokite, kokia scena gera bus, dar ir šeškų, pasirodo, ten bus pas ją kieme ir anuos reikės varyti čipsuoti.
Tai štai mes čia kartais gerą daiktą paverčiame parodija, už kurio stovi konkretus biznelis. Prašau, agituokime, kalbėkime, plėskime kultūrą, bet nestumkime masinio čipsavimo vien tam, kad kam nors reikia pasidaryti biznį. Aš taip į tą dalyką žiūriu. Mieste – vienokia kultūra, bet kaime priversti tuos dalykus daryti… Ačiū Dievui, kad šiuo atveju ministrė atsikvošėjo ir nediskredituoja Seimo, tiesiog nediskredituoja Seimo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pacituosiu pastaruosius kolegos R. J. Dagio žodžius „nediskredituoja Seimo“. Man atrodo, kad situacija yra tokia, kad vyksta Seimo diskreditavimas. Įstatymas, numatantis privalomąjį gyvūnų žymėjimą nuo 2016 m. sausio 1 d., buvo priimtas dar praėjusios kadencijos Seime 2012 metų spalio mėnesį. Visi žinojo ir niekas nelaiko to Seimo diskreditavimu. Staiga praėjusių metų lapkritį atsiranda iniciatyvos, siūlančios atitolinti šitą terminą. Man atrodo, kad Seimas, trejus metus gyvendamas su vienu įstatymu, kur numatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. prasidės, pats save diskredituoja pradėdamas kaitalioti įstatymus.
Aš, nesigilindamas į esmę, apie kurią jau esu šnekėjęs ir iš Seimo tribūnos, noriu paklausti, ar mes galime laikyti savo įstatymus stabiliais, ar negalime? Priešrinkiminiai poreikiai įtikti žmonėms pradedant kalbėti apie veterinarų mafiją, na, iš tikrųjų gali labiau atrodyti kaip priešrinkiminiai pašūkavimai bandant įtikti žmogeliams, o ne nuosekli įstatymų leidėjų pozicija. Todėl aš taip pat pasisakau prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nereplikuokite. Galite prieiti prie Seimo nario, išsakyti gražiai. Nereikia taip garsiai šaukti.
Nuomonė už – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Kaip jūs puikiai žinote, pasikartosiu, 2016 m. sausio 1 d. buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas, aišku, jis sukėlė nereikalingą įtampą visuomenėje. Žinote, kai per prievartą reikia čipuoti ir kai kartais tenka dabar apsilankyti kaimo vietovėje, kai vilkinį šunį laikanti močiutė manęs klausia, kaip man tą šunelį nuvežti pas veterinarus… Bet prieš 2016 metus aš nusivyliau dėl to, kad visuomeninės organizacijos kalbėjo ir man asmeniškai irgi žadėjo, kad važiuos per Lietuvą, informuos gyventojus, net nemokamai skiepys ir čipsuos. Aš laukiau, kada, pavyzdžiui, jūs atvažiuosite į kokį nors Molėtų rajoną, bet per pusę metų aš nė vieno visuomenininko savo rajone nesulaukiau. Vadinasi, kai reikia įstatymą priimti, mes žadame, kad padėsime, bet kai įstatymas buvo priimtas, terminas nepratęstas, šitą greitai užmiršo. Todėl prašau visus, kad būtų atšauktas privalomas čipsavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų nenoriu kartotis dėl to, ką pasakė gerbiamas P. Čimbaras.
Mes, kurdami šitą įstatymą, tiek prijuokinome Lietuvos visuomenę, kad, žinote, gėda net šiuo klausimu kalbėti. Jūs pagalvokite, močiutė gyvena ir laiko tris ar penkis mažus šuniukus, jie yra vienintelė jos sargyba. Kiek dabar kainuoja jai sučipsuoti? Jai reikia atiduoti visą pensiją, o dar trys ar penkios katės laksto po kiemą, kas jas sugaudys? Cirkų pridarėme ir dabar automatiškai norime tą įstatymą pramušti. Aš palaikau Petro nuomonę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Čia kolegos paminėjo, kad mūsų buvo priimtas įstatymas. Taip, buvo priimtas, bet ir tada mes matėme, kad jis yra neišbaigtas, buvo daug ginčų, o dabar pamatėme, kad dar yra ankstoka, ypač kalbant apie kaimo žmones, ir būkime protingi. Ar rinkimai, ar nerinkimai, bet turi protas nugalėti viršūnę… Kviečiu visus kolegas pritarti šitai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio pataisai. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 53, prieš – 11, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3952(2) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo… Kęstutis stovėjo nuo prieš tai ėjusių trijų įstatymų. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro įstatymas vadinasi Gyvūnų gerovės, tai mes visiems naminiams žvėreliams ir gyvuliukams lyg ir duodame gerovę ir čipuojame. O šernai, kiškiai ir visi kiti tiesiog yra šaudomi, tai kokia čia gali būti gerovė tiems gyvūnams? Pasakykime, kad daliai gyvūnų bus gerovė, o dalį mes išnaikinsime. Tai palaukite, iš kur čia tas pakankamas pakantumas tiems visiems kitiems žvėriukams, nes medžiotojų frakcija pasiryžusi šaudyti visus? Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiama O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Kiekvienas Seimo narys balsuodamas išreiškė savo nuomonę, bet aš norėčiau pasakyti, kad ypač per pilnatį kai kurie Seimo nariai turi lakią fantaziją, ypač tie, kurie mato išrikiuotas kates, vedamas čipuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Noriu pasakyti, kad pilnatis eina prie pabaigos.
Taip, gerbiamas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Aš norėčiau gerbiamam profesoriui tokią repliką. Visų pirma šaudo kareiviai, o medžiotojai medžioja. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Replikos išsakytos. Prašau susitelkti ir Seimo nariams neišeiti iš salės, nes dar galėtume priimti ES įstatymą.
12.58 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3979(3)ES (svarstymas ir priėmimas)
Geležinkelių transporto kodekso daugelio straipsnių, priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3979(3)ES, tai yra direktyvos perkėlimas. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Mockų. Atkreipiu dėmesį, kad liepą prasidės pažeidimo procedūra.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos, gerbiamoji Pirmininke, Ekonomikos komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir atsižvelgė į daugelį pastabų, į Teisės departamento ir kitas. Bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. Bukauską, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra. Gal Milda galėtų pakeisti? Kas? Prašom, kas ateis? Matau, eina kolega A. Mitrulevičius. Gerai. Duokime Mildai.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės siūlo pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto siūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Dėl ypatingos skubos buvo apsispręsta praeitą kartą, nebereikia.
Pereiname prie priėmimo. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti pastraipsniui? Priimta pastraipsniui.
Balsuojate. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3979) priimtas. (Gongas)
13.02 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 42, 44, 49, 59, 60, 61, 62 63, 64, 651, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4411(2) (priėmimas)
Dabar dar vienas priėmimas iš rezervo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4411. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Pažiūrėsime, ar reikia. Sako, pataisų nėra. Mes…
J. OLEKAS (LSDPF). Komitetas apsvarstė ir siūlo pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra, galime priimti pastraipsniui? Priimtas. Už, Juozai, norite kalbėti? Atsiima.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom grįžti balsuoti, labai reikia, kad būtų priimtas, nes įsigalioja liepos 1 dieną.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. (Balsai salėje) Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4411) priimtas. (Gongas)
13.04 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos (OCCAR) susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4533 (pateikimas)
Kadangi yra krašto apsaugos ministras, gal mes galime pateikti rezervinį klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos (OCCAR) susitarimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIIP-4533. Prašome. Ministras J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti.) Laba diena, mielieji bičiuliai, kolegos, šis nutarimas yra teikiamas Prezidentės dekretu ir siekiama ratifikuoti mūsų susitarimą su OCCAR organizacija, tai yra organizacija, kuri užsiima ginkluotės ir įrangos programos vykdymu. Kaip žinote, praeitų metų gruodžio 11 dieną Valstybės gynybos taryba nutarė pavesti krašto apsaugos ministrui, kariuomenės vadui inicijuoti derybas su konsorciumu ARTEC dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo per tarptautinę Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinę organizaciją (angliškai – OCCAR), o derybose vadovautis principais, kad ji atitiktų aukščiausius karių saugumo reikalavimus, užtikrintų technikos pristatymą ir maksimalią jos priežiūrą. Ratifikavus šį susitarimą būtų išspręsta dėl OCCAR darbuotojų atvykimo dirbti į Lietuvą privilegijų, imuniteto toms funkcijos užtikrinti, taip pat numatyta ginčus dėl susitarimų spręsti arbitraže. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Norinčių jūsų paklausti nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kažkas prašo balsuoti.
Prašome. Balsuojame. Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinį siūlome Užsienio reikalų komitetą, papildomą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Pritariate komitetams? Pritarta. Ir siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Galime datai pritarti? Pritarta datai.
13.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4479 (pateikimas)
Ir dar vienas ministro… Tuos pažiūrėsime. 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4479. Pateikimo stadija.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ministras J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio nutarimo tikslas – papildyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, numatant teisinį pagrindą Irako ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais siųsti Lietuvos karinius vienetus, sudarytus iš karių (instruktorių), taip pat padidinti maksimalų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, siunčiamų dalyvauti Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje vykdomoje Europos Sąjungos karinėje operacijoje, pavadintoje SOPHIA… Šios dvi operacijos yra reikšmingos sprendžiant tarptautinio saugumo klausimus, parengiami Irako kariai sustabdyti ir panaikinti Daesh vykdomos migracijos monitoringą Viduržemio jūroje, taip pat Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse operacijose, įsipareigojimų dėl tarptautinio saugumo išraiška… ir priemonėms stiprinti. Siūlome pritarti po pateikimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti K. Komskis.
J. OLEKAS (LSDPF). Mielai atsakysiu, jeigu galėsiu.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, graži mūsų misija, viskas gerai, o, sakykite, kiek mes jau turime apskritai tų įsipareigojimų, pagal kuriuos mes siunčiame į kitas šalis? Ar vieni baigiami, aš suprantu, kiti pradedami, bet apskritai kiek mes padedame?
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Šiuo metu mes turime savo karių (instruktorių) Malyje, taip pat turime savo atstovą Kosove, turime keliolika karių Afganistane, tai yra labai sumažėjusi misija – nuo kelių šimtų iki keliolikos karių, dabar turime leidimą dėl dalyvavimo SOPHIA, bet šiuo metu nedalyvaujame, nes dabar deriname sąlygas. Kaip tik iškilo poreikis šiek tiek didesnės karių grupės, laivo apžvalgos grupės, todėl ir atsirado šitas prašymas.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Yra siūloma: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas ir svarstyti birželio 30 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Matau, yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
13.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių skyrimo“ projektas Nr. XIIP-4468(2) (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIIP-4468. Pateikimo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas birželio 1 dienos posėdyje svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ projektą. Buvo slaptas balsavimas. Ir iš penkių kandidatų buvo atrinkti keturi. D. Kutraitė-Giedraitienė gavo 10 balsų, V. P. Plečkaitis – 9 balsus, L. Gadeikis – 8 balsus, R. Savickas – 6 balsus ir V. Voityla – 3 balsus. Siūlome tvirtinti keturis tarybos narius, tai D. Kutraitę-Giedraitienę, V. P. Plečkaitį, L. Gadeikį ir R. Savicką. Nutarimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, sakykite, aš ne dėl kandidatūrų. Ar komitetas apskritai nesvarstė televizijos tarybos sudėties pakeitimo? Dabar labai toks painus siūlymas. Seimas siūlo, opozicija, Prezidentė ir visuomeninės organizacijos. Iš tiesų, ar jis geras? Mes matome, kad tankiai ji nesusitvarko su užduota užduotimi, ir mes matome, kad Lietuvos televizijoje mes retkarčiais turime tam tikrų problemų.
R. PALIUKAS (DPF). Jūsų pasiūlymas tikrai yra svarstytinas. Aš manau, mes galime rudens sesijoje grįžti. O dabar visi kandidatai buvo, kaip numatyta pagal įstatymą, siūlyti Seimo frakcijų. Tuos keturis mes siūlome tvirtinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo gal galime sutarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Noriu atkreipti dėmesį, kad mes šiek tiek dėl terminų… Ar galime…
R. PALIUKAS (DPF). Aš galiu tik paaiškinti.
PIRMININKĖ. Mano tik pasiūlymas, jeigu jūs norite susitikti ar dar ką nors, jūsų valia. A. Kubilius.
R. PALIUKAS (DPF). Aš galiu pasakyti…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes norėtume, kad Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos kandidatai, kuriuos tvirtina Seimas, neturėtų kokių nors reputacinių problemų. Kai Seimo dauguma atsisakė svarstyti premjero žento reikalus su visa ministerijos bendrove, kurios steigime dalyvavo ir ponia D. Kutraitė-Giedraitienė, ir jos sūnus, tai mums lieka daug reputacinių klausimų. Ar tai, kas buvo daroma Vyriausybės kanceliarijoje, nebus perkelta į nacionalinį radiją ir televiziją? Todėl mes siūlome netaikyti ypatingos skubos tvarkos, o leisti frakcijoms aptarti šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas dar nori.
R. PALIUKAS (DPF). Aš galiu atsakyti, kad pirmiausia buvo gauti dar du pasiūlymai iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, į juos komitetas atsižvelgė. O dėl reputacijos, tai taip pat ir jūsų frakcijos nariai komitete irgi balsavo ir D. Kutraitė kaip tik gavo daugiausia balsų – 10 balsų. Aš nemanau, kad čia yra didelė problema, nes visi balsavo…
PIRMININKĖ. Supratome. Jau pasakiau, kad siūlau ypatingą skubą. Patvirtinkite arba nepatvirtinkite, bet jau paskelbta, tai balsuojame.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 52, prieš – 6, susilaikė 10. Ypatingai skubai pritarta. Replika po balsavimo gerbiamasis V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš noriu priminti gerbiamajam Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui, kad vyko slaptas balsavimas ir jūs negalite žinoti, kas ir už ką balsavo, nes ten buvo daugiau, ne 10 buvo. Tai gal jūs sufabrikavote galimai rezultatus? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Noriu pasakyti, kad komiteto posėdžiai stenografuojami. Ir jeigu jūs irgi sakote netiesą, tai patikrinsime tiek komiteto pirmininko žodžius, tiek jūsų.
R. PALIUKAS (DPF). …komiteto narių slaptame balsavime ir iš 10 – 10. Tai aš nesuprantu, kaip čia gerbiamasis Vytautas galėjo susidvejinti. Vadinasi, susidvejinote.
PIRMININKĖ. Nesiginčijame. Supratome, kad kažkas sakė, švelniai tariant, netiesą. Pritarta ypatingai skubai. Nutarimo projektas bus svarstomas po trijų valandų, kaip reikalauja Statutas. Komitetas susirinks, ištaisys Teisės departamento pastabą ir pateiks naują variantą ir toliau galėsime atlikti procedūras. Yra pastaba, kuri reikalauja išbraukti vieną straipsnį. Trijų valandų priėmimo pertrauka.
13.16 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4325 (pateikimas)
Mes turime dar keletą minučių. Klausiu P. Čimbaro, ar jis pasiruošęs pristatyti? Ministrė pristatys? Taip. V. Baltraitienė. Ar jūs pasiruošusi pristatyti? Galime. Kviečiu. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4325. Prašom. V. Baltraitienė ir 30 Seimo narių.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, susijusią su kooperatyvais, su žemės ūkio kooperatyvais. Dabar žemės ūkio kooperatyvai, teikdami paslaugas savo nariams, pajininkams, iš narių turi imti 21 % PV mokestį. Visi reglamentai, Europos teisė leidžia mažinti iki 5 %. Daugiausia pajininkų yra kooperatyvų pajininkai, kooperatyvų nariai yra smulkieji ūkininkai. Tie, kurie yra stambieji, yra PVM mokėtojai. Jeigu yra kai kurių kooperatyvų, čia galima kalbėti apie grūdų kooperatyvus, tai jie yra PVM mokėtojai, jie susigrąžina PVM. O tie, kurie yra smulkieji ūkininkai, kurie turi smulkius ūkius ir nėra PVM mokėtojai, neturi iš kur susigrąžinti, jie turi mokėti 21 % PV mokestį. Dabar priėmus naująjį Žemės ūkio kooperatyvų įstatymą, Kooperatyvų įstatymą yra iš tikrųjų priimtos tos pataisos, kurios užtikrina, kad žemės ūkyje gali veikti ir būti pripažinti tik tikrieji kooperatyvai. Labai daug yra reikalavimų, kad jie būtų pripažinti. To norėjo patys kooperatyvai, kad nesikurtų visokie pseudokooperatyvai, kurie nori gauti tik pinigus, ar ten iš kelių narių susikuria, o paslaugas teikia dideliam kiekiui kitų ūkininkų. Čia mes nematome tos baimės, kad būtų piktnaudžiaujama, vadinasi, jeigu teikia kurie yra kooperatyvo nariai, ir sumažinti iki 5 %, kad šitiems smulkiesiems ūkininkams būtų pigesnės šitos paslaugos, kurias jiems teikia kooperatyvai. O paslaugos yra tos, kad, pavyzdžiui, kooperatyvas bendrai apdirba žemę, turėdamas techniką, nes ūkininkas, kuris turi 10 hektarų ar penkis hektarus ir dvi tris melžiamas karves, tikrai neturi galimybės įsigyti, jis vis tiek turi samdyti, tai mes norime sudaryti sąlygas, kad kooperatyvai galėtų teikti šitas paslaugas, bet už tai tie ūkininkai mokėtų tik 5 % PV mokestį. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Glaveckas. Ruošiasi K. Starkevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji ministre, sakykite, toks klausimas iš trijų dalių. Pirma, kas administruos tą PVM lengvatą? Ir kiek tai gali kainuoti? Kiek ta lengvata iš principo gali pakeisti įplaukas iš PVM? Hipotetiškai ar kaip.
Ir trečias dalykas dėl konkurencijos. Iš tikrųjų tai mes, įvesdami ir leisdami vieniems turėti lengvatinį tarifą dėl tam tikrų paslaugų, mes kitiems gi nepaliekame tų sąlygų – 5 %. Tam tikru požiūriu viena grupė, vieni santykiai, vienos paslaugos tampa labiau pranašesnės už kitas, kur reikia mokėti 31 %. Kaip šiuos tris dalykus suderinti?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pirmas dalykas. Iš tikrųjų dabar mes labai nedaug turime kooperuotų narių, ypač smulkiųjų. Iš tikrųjų yra tik keli tūkstančiai, kuriuos mes skaičiuojame. Taip žiūrint – mes daugiau pieno skaičiuojame, nes kituose kooperatyvuose yra daugiau stambiųjų. Jiems negalioja, nes jie ir taip yra mokėtojai. Tų mažesnių yra labai nedaug, tai mes dabar skaičiuojame netektį, kad biudžete susidarytų tik keli šimtai tūkstančių. Nes tai yra labai nedidelė dalis. Aišku, tai gali paauginti, bet tos paslaugos nėra tokios brangios, kad biudžetas negalėtų atlaikyti.
Kitas dalykas. Yra mūsų ir bus Vyriausybės išvada. Vis tiek mes prašysime, kartu su biudžetu ir toliau bus teikiamas svarstymas. Tikrai neprašome nei skubos tvarkos, nei nieko, kad rudenį kartu būtų galima priimti sprendimus.
Antras dalykas. Tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos Komisijos mes gauname pastabų, kad mūsų kooperacija yra labai žemo lygio, kad mes neskatiname žmonių kooperuotis. Žmogus kooperuosis, ateis į kooperatyvą, jeigu pajus iš to naudą. Nes dabar paprasčiausiai jis net nerodo, net nesumoka oficialiai tų pinigų. Mes patys žinome, kas tada būna kaimuose. Kad nereikėtų brangiau mokėti – 21 PVM, kurio nesusigrąžina, eina kaimyno prašyti, taip pat kito ūkininko. Nelegaliai padaro. Ar sumoka pinigų, ar natūra kokia nors atsiskaito. Mes šnekame apie tuos, kurie yra kooperatyve, ir patys kooperatyvai įsigyja technikos, kad galėtų teikti tas paslaugas.
Nematau čia konkurencijos kokio nors pažeidimo. Jei uždaroji akcinė bendrovė ir savo nariams teikia, gali teikti kokias nors paslaugas, lygiai taip pat taip ir kooperatyvas. Leidžiama iki 5 % sumažinti. Aš siūlau pateikimui pritarti. Vis tiek teiksime išvadą, pateiksime tikslų skaičiavimą ir rudenį galėsime svarstydami apsispręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Noriu priminti, klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, geras žingsnis. Geriau 5 % negu 18 %, kurių nemoka daugeliu atvejų. O kaip bus kooperatyvuose su susijusiais asmenimis? Nes dabar, ne paslaptis, kooperatyvai ir kuriasi tam, kad gautų paramą, dalyvautų dėl paramos. O kai pasižiūri, kas tame kooperatyve, pamatai labai daug susijusių asmenų, matai to kooperatyvo tikslą, kad jis būtų tik siaurai grupei. Iš tikrųjų reikia plėsti. Pagrindinis mano klausimas: kaip tokiuose kooperatyvuose bus su susijusiais asmenimis ir ar čia nebus tam tikra landa išvengti to didesnio PVM?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Noriu pasakyti, kad iš tiesų 2007–2013 metų laikotarpiu buvo labai daug tokių atvejų, kai susiję asmenys galėjo gauti paramą. Dabar yra patvirtintos taisyklės, nauja tvarka. Kiekvienas yra tikrinamas. Netgi paramą už pieną, kurią mokėjome, žiūrėjome, kad nebūtų susietų asmenų, kad negautų. Ir matėme, kad daugeliu atveju ir bendrovės, ir ūkininkas, pavyzdžiui, arba kooperatyvo narys (susietumą žiūrime per kelis ūkius), net bendrovės… Jei steigėjas yra tas pats kelių bendrovių asmuo, vadinasi, turi pasiimti, nusistatyti, kuri viena bendrovė gali gauti paramą, o ne visas. Iš tikrųjų yra labai griežta tvarka – susietumas yra tikrinamas tiek tikrinant Kaimo plėtros programos priemones, jas teikiant, tiek gaunant nacionalinę paramą. Lygiai taip pat bus ir čia tikrinama.
Nors dėl PVM… Yra smulkiųjų ūkininkų, jie gali pagal naują įstatymą priklausyti tik vienam tos rūšies kooperatyvui, tad rengiamas registras, kad matytųsi. Nes dabar pajininkų registro nėra. Yra rengiamas, kad matytume visus žemės ūkio kooperatyvo narių pajininkus ir tada labai aiškiai matysis. Bus galima…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, šiek tiek siauriau, jeigu galite, atsakinėkite, laiko nedaug turime. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi A. Palionis.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū Pirmininke. Gerbiama ministre, aš tikrai sveikinu, kad nors koks žingsnis daromas į priekį dėl kooperatyvų, nes tikrai mes stipriai atsiliekame. Bet aš norėčiau jus truputį patikslinti. Tie 5 % galios tik kooperatyvo nariams, teikiantiems paslaugą. O jeigu, pavyzdžiui, kooperatyvas norėtų fiziniam asmeniui ar kitam juridiniam asmeniui, jau PVM būtų visas, taip?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, 21. Tik kooperatyvo nariams. Savo kooperatyvo. Net ir kito kooperatyvo nariams negalės teikti, tik savo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Ruošiasi B. Bradauskas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, aš norėčiau pratęsti pirmo klausimo esmę dėl administravimo, nes neatsakėte, kiek tai kainuos. Ir jūsų aiškinamajame rašte perskaitėme, kad nereikės papildomų biudžeto lėšų. Bet, kaip supratau iš jūsų atsakymo, kad tai biudžetui kainuos apie 400 tūkst. eurų PVM nesurinkimo. Taip ir neatsakėte, kiek tai kainuos administruojant. Nes ir į gerbiamojo K. Starkevičiaus klausimą, kai jūs atsakinėjote, tai tikrina ne dėl PVM tarifo mokėjimo, o tikrina apskritai jūsų Žemės ūkio ministerijos…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nacionalinė mokėjimų agentūra tikrina.
A. PALIONIS (LSDPF). Taip, Nacionalinė mokėjimų agentūra tikrina europinę paramą, bet dėl PVM jie tikrai nieko netikrina. Klausimas: ar Valstybinė mokesčių inspekcija turės papildomai skirti savo darbuotojų, kitų lėšų, kad patikrintų, ar paslaugos buvo suteiktos savo kooperatyvo nariams, ar ne kooperatyvo nariams?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, kooperatyvas teiks ataskaitas, kaip ir dabar tiekia. Ir taip – Mokesčių inspekcija. Aš nemanau, kad kas nors kitas galėtų administruoti PVM mokestį. Tik Mokesčių inspekcija. Kitokio atvejo aš nematau, kad galėtų būti. Ir dabar kai kurių paslaugų PVM tarifai yra skirtingi. Čia kitokio atvejo negali būti. Bet kad reikėtų papildomai žmonių… Viskas eina elektroninėje… Tai tikrai nemanau, kad tam reikėtų papildomai žmonių.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų nemanau, kad administravimas kainuos. Čia, kaip sakant, bendri reikalai. Sveikinu, kad jūs siūlote tokį dalyką. Iš tikrųjų kooperaciją reikia skatinti, Lietuvoje per žemas lygis, ir kooperatyvai būtų kur kas veiksmingesni sprendžiant kaimo reikalus. Bet kodėl tiek ilgai, kaip čia liaudiškai pasakyti, miegojote ir tik dabar teikiate tą pasiūlymą? Ar čia prieš rinkimus norite pasirodyti, ar kaip?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nežinau, kas čia miegojo. Kažkam čia sakė, kad žadintuvo reikia. Manau, tam, kas miegojo, tam labiausiai reikėtų to žadintuvo. Neteikėme specialiai anksčiau, kol nebuvo priimtas naujas Kooperacijos įstatymas. Tik priėmus naują Kooperacijos įstatymą galime teikti tokias lengvatas, nes tada ir būtų naudojęsi visi. Mes matome, kiek yra prikurtų kooperatyvų, kurie net ir parama pasinaudojo praeitu laikotarpiu, iš tikrųjų labai abejotinų tų kooperatyvų yra, ir ne vienas. Tai priėmus Kooperacijos įstatymą, kuris įsigalioja nuo lapkričio mėnesio, dabar ir siūlome tą PVM lengvatą, kad ja naudotųsi tikri kooperatyvai ir tikri kooperatyvų nariai. Todėl anksčiau ir neteikėme.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Prašau neįžvelgti jokių ryšių ar asmeninio suinteresuotumo. Tiesiog. Įžvelgėte jau, ar ne? (Juokiasi) Tiesiog matau, kokia kaimo ir žemės ūkio situacija yra. Buvo piktnaudžiavimų dėl kooperacijos. Iš tiesų pakeitus Kooperatyvų įstatymą, iššvarinus jį, išvengus kai kurių pavojų, šiandien galima eiti toliau. Kooperacija turi būti skatinama, nes kokia yra situacija, mes matome vien pieno ūkio rinkoje. Labai didelis susmulkėjimas. Tai šis įstatymo projektas yra pagalba ne tik egzistuojantiems kooperatyvams, bet ir stimulas kurtis, atsirasti naujiems kooperatyvams. Manau, kad tai yra galbūt tik vienas iš instrumentų, skatinančių kooperaciją kaime, žemės ūkyje, todėl aš pasisakau už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nesu toks kategoriškas prieš tokį procesą, bet mane nustebino vienintelis dalykas – tai žemės ūkio ministrės pasakymas, kad 100, 200 tūkst. yra menki pinigai, kuriuos visada galima surasti biudžete. Kaip labai senas Biudžeto ir finansų komiteto narys, žinokite, iš tų smulkmenų, iš tų šimtų tūkstančių susideda milijonai, iš milijonų – milijardai, taip ir išeina biudžeto deficitas. Todėl aš labai skeptiškai žiūriu į tuos pasiūlymus, kurie remiasi tuo, kad 100, 200 tūkst. papildomų išlaidų yra nieko, nekalbant apie tą naudą, kurią mes galėsime gauti padarę tuos ar kitus veiksmus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Kodėl siūloma rudens sesijoje? (Balsai salėje) Dėl komitetų turite siūlymų? Pritariate komitetams? (Balsai salėje) Komitetams pritariate.
Prašom. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, drįstu priminti, kad tai yra biudžeto lėšų praradimas, todėl reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Jūs esate teisus, išvados reikia. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš iš tikrųjų ir sakiau, kad rudens sesijoje, nes su visu biudžetu, jis įsigalios tiktai, jeigu bus pritarta ir priimta nuo 2017 metų pradžios. Skubos tikrai nereikia.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
13.33 val.
Vyriausybė valanda
Taigi Vyriausybės valanda. Ir opozicijos lyderis kaip visada turi teisę į du klausimus. Prašom. A. Kubilius. Tuoj, minutę. Gerbiami ministrai, prašome užimti darbo vietas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, norėčiau kreiptis į jus dėl jūsų veiksmų ir požiūrio į Astravo elektrinės keliamą pavojų. Mums kelia nerimą, kad paskutiniai Vyriausybės veiksmai siunčia neaiškius signalus. Visų pirma turiu omeny tai, kad vakar ir užvakar vykusios derybos Aplinkos ministerijoje su baltarusiais ir „Rosatomo“ atstovais dėl Astravo saugumo sudaro vaizdą, kad Lietuva mano, kad Astravo elektrinė gali būti saugesnė.
Taip pat noriu pasakyti, vakar prezidentas A. Lukašenka, kalbėdamas visos Baltarusijos susirinkime, įtikinėjo, kad tikrai visi pirks elektrą, taip suprantu, jis galvoja, kad ir Lietuva pirks elektrą.
Premjere, ar galite išsklaidyti tas iliuzijas šiandien pasirašydamas daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių iniciatyvą prieš Astravo elektrinę, paremiant iš tikrųjų svarbų įstatymo projektą? Suprantame, kad jūs neturėjote galimybės, bet Rasa pasiūlys jums dabar pasirašyti. (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Padėkit, pirmiausia aš turiu atsakyti į klausimus, užduotus opozicijos lyderio. Noriu pasakyti, kad birželio 3 dieną aš kalbėjausi su Europos Komisijos prezidentu ponu J.-C. Junckeriu, mūsų darbotvarkėje kaip tik buvo klausimas dėl to, kad Astravo atominė elektrinė būtų statoma saugiai. Mes dedame visas pastangas, kad statybos metu būtų laikomasi aplinkosauginių standartų ir branduolinės saugos keliamų reikalavimų. Tuo klausimu labai aktyviai dirba ir energetikos ministras, ir aplinkos ministras. Mes kiekvieną savaitę tą klausimą apsvarstome, aptariame ir tiesiog pasikeičiame informacija, kas yra nuveikta.
O dabar aš norėčiau suteikti žodį ministrams, kurie konkrečiai pastaruoju metu šiais klausimais kalbėjosi ir gal pateiks informaciją, kokius sprendimus priėmė.
K. TREČIOKAS. Ačiū. Aš labai trumpai. Šis susitikimas… Mes turėjome tiesiog Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto įpareigojimą susitikti su baltarusiais ir akis į akį išsakyti savo pretenzijas. Apie jokias nuolaidas negali būti ir kalbos, mes dar kartą pabrėžėme, ką jie yra pažeidę, ką jau yra pripažinę ir Espo, ir Orhuso konvencijų komitetai, kokius Baltarusija yra padariusi pažeidimus. Baltarusija pateikė tam tikros papildomos informacijos, kurios anksčiau neturėjome, mes paprašėme patikslinti poveikio aplinkai vertinimą, įsileisti tarptautines institucijas ir pareikalavome sustabdyti statybas. Žodžiu, Lietuva savo interesus pagal galimybes gina visais galimais būdais.
Asmeniškai aš buvau susitikęs ir su aplinkos komisaru ponu M. A. Cañete, taip pat išsakiau mūsų abejones. Jis yra labai gerai susipažinęs, tačiau jis sako, kad yra konvencijos, yra atitinkamos struktūros, ir tai turi būti vykdoma pagal tam tikrus susitarimus. Aišku, Baltarusijos pusė kol kas elgiasi nekorektiškai, jie tvirtina, kad į visus Lietuvos klausimus yra atsakę, tačiau mes turime daug klausimų…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. TREČIOKAS. …informuosime ir tarptautinę bendruomenę, kad iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. TREČIOKAS. …Baltarusija elgiasi nekorektiškai.
PIRMININKĖ. Aš noriu priminti, kad reikia laikytis reglamento, kad ir koks svarbus būtų klausimas, nes kiti klausimai taip pat yra svarbūs. Noriu atkreipti opozicijos dėmesį, kad šiandien kaip reta visas ministrų kabinetas yra šimtu procentų pasiruošęs jums atsakyti į klausimus.
Taigi antrasis opozicijos lyderio klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, kitas klausimas dėl vakar Stokholmo arbitražo paskelbto sprendimo, kad Lietuva negaus prisiteisti iš „Gazpromo“ kompensacijos už neteisingą „Gazpromo“ dujų kainą beveik pusantro milijardo eurų. Gerbiamas premjere, jūs gerai suprantate, kad Stokholmo arbitražas svarstė bylą, kuri yra susijusi su Lietuvos ir „Gazpromo“ pasirašyta sutartimi, kuri buvo pasirašyta 2004 metais, kai Vyriausybei vadovavo jūsų pirmtakas A. M. Brazauskas. Sakykite, ar tai, kad jūs esate A. M. Brazausko įpėdinis vadovaujant partijai darė įtaką Vyriausybės pozicijai šioje byloje, ar jūs esate įsitikinę, kad jūs padarėte viską, kad Lietuvos žmonės galėtų gauti tą kompensaciją, kai „Gazpromas“, pakeldamas kainą, iš Lietuvos žmonių gavo gerokai daugiau, negu jam priklauso?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Noriu pasakyti, kad jūs padarėte labai didelę klaidą, kada kreipėtės į Stokholmo arbitražą kaip valstybė. Į Stokholmo arbitražą turėjo kreiptis akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, nes tokia praktika yra taikoma Europoje. Kitos valstybės, aš galiu paminėti ir Italijos kai kurias kompanijas, kurios kreipėsi į arbitražą, tas bylas laimėjo. Lietuva kažkodėl kreipėsi išskirtinai kaip valstybė. Aš manau, kad buvo padaryta jūsų, kaip premjero, didžiulė klaida.
Antras dalykas. Vis dėlto arbitražas nagrinėja dujų tiekimo ilgalaikę sutartį, kurioje yra apibrėžta dujų pardavimo kaina ir įsipareigojimai pagal (…) numatytą sąlygą, kiek dujų kiekviena bendrovė išpirks. Tokiu atveju, kai yra nagrinėjama ilgalaikė dujų tiekimo sutartis, arbitražas atsižvelgia, kokiomis kainomis tos pačios dujos yra parduodamos kitose šalyse. Jeigu kitose šalyse tos dujos yra parduodamos brangiau arba pigiau, pavyzdžiui, palyginti su dujų kaina, kuri buvo pritaikyta išskirtinai Lietuvai, negu kitoms šalims, daug aukštesnė, tokiu atveju tas skirtumas yra priteisiamas.
Kitas dalykas. Noriu pasakyti, kad tokiu atveju jums reikėjo kaip tik tą sutartį apskųsti. Mes, kai ši Vyriausybė pradėjo derybas, matėme, kad mums derybos sekasi labai sunkiai. Mes pagrasinome, kad akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ kreipsis į teismą. Ji puikiai suprato, kad teisme tokiu atveju praloš ir mums tada pritaikė 24 % nuolaidą ir dujų kaina atpigo gana nemažai. Aš manau, kad buvo nesutvarkyti tam tikri teisiniai dalykai. Jūs pats, kaip liudininkas, juk dalyvavote arbitražo byloje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Man atrodo, kad visi… Ateis eilė. Nėra Vyriausybės valandoje replikos. (Balsai salėje) Jūs kitų opozicijos narių atžvilgiu nelabai korektiškai elgiatės, bet jūsų teisė. (Balsai salėje) Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš nežinau, kas čia – gal saulė perkaitino, bet aš tikiuosi, kad jūs dar pasirašysite tame sąraše, kurį R. Juknevičienė pateikė.
Antras dalykas. Jūs pats puikiai suprantate, kad 2012 metais, kai mes kreipėmės į Stokholmo arbitražą, „Lietuvos dujų“ didįjį akcijų paketą valdė „Gazpromas“. Jūs norite pasakyti, kad „Gazpromas“ turėjo kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl „Gazpromo“ veiksmų? Turėkite šiek tiek logikos. Ministras, be to, sakė, kad gerai, kad kreipėmės.
Antras dalykas. Jūs galėjote stebėdami situaciją ieškoti papildomų sprendimų, deja, man atrodo, dėl to, kad sutartis su „Gazpromu“ buvo pasirašyta A. M. Brazausko, jūs labai daug iniciatyvų ir nerodėte.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Žinote, šita privatizavimo sutartis, kiek aš turiu informacijos, net nebuvo nagrinėjama, nes visiškai ne apie tai yra kalbama. Kaina ir privatizavimo sutartis yra du visiškai skirtingi dalykai. (Balsai salėje) Reikia šiek tiek irgi logiškumo ir daugiau supratimo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Iš tiesų turite teisę papildyti, bet pirmininkas sprendžia, ar leisti. Tikrai nenoriu, kad vyktų ta pati ir viena diskusija, nes daug Seimo narių yra užsirašę.
Pagal frakcijas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, kaip viešai skelbiama, jau daugiau kaip mėnesį jūs neformaliai nepasikalbate su Prezidente. Sakykite, kokie jūsų veiksmai ar neveikimas sukėlė Prezidentės nepasitenkinimą ir ar manote ko nors imtis, kad ta pokalbių galimybė būtų atkurta?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jūs šitą klausimą turėtumėte užduoti Respublikos Prezidentei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveikinu naująją finansų ministrę. Žinome, kad 100 dienų negalima kritikuoti. 100 dienų sueis maždaug spalio 1 dieną. Mums iki rinkimų liks kokia savaitėlė ką nors pasakyti, todėl klausimą šiandien teikiu Ministrui Pirmininkui. Gerbiamas premjere, kaip Socialdemokratų partijos vadovas, jūs delegavote finansų ministrę. Aš manau, kad aptardamas jos kandidatūrą turėjote aptarti esminius dalykus. Pavyzdžiui, bus nauji mokesčiai ar nebus. Štai po susitarimo, po paskyrimo išlenda skirtinga informacija: ministrė teigia, kad bus tokie ir tokie nauji mokesčiai, jūs sakote, kad nebus. Tokios politinės logikos ar net politinės tradicijos požiūriu, tai visiškas nonsensas. Aš klausiu premjero. Laikysitės, atsilaikysite prieš ministrę, ar ne?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Man nei laikytis, nei atsilaikyti prieš ministrę nereikia. Yra aiški mūsų Vyriausybės pozicija ir gal suteikime pačiai ministrei galimybę pasisakyti dėl šio klausimo.
R. BUDBERGYTĖ. Labai ačiū. Aš tikrai, matyt, turėsiu išmokti, kaip yra interpretuojami įvairūs pasisakymai. Aš tikrai nesakiau, kad bus įvesti kokie nors mokesčiai. Aš kalbėjau apie tai, kad pirmiausia reikia įgyvendinti tas tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas, kurios kalba apie darbo jėgos apmokestinimą, kad jis Lietuvoje yra labai didelis. Į tai niekas neatkreipė jokio dėmesio, kad mano pirmas prioritetas formuojant biudžetą bus būtent socialinės atskirties mažinimas, geresnis mokesčių surinkimas ir tikrai stipri kova su šešėliu, iš kur mes galime ištraukti tuos asignavimus, kad galėtume patenkinti biudžeto poreikius. Mano, kaip ministrės, pareiga yra garantuoti valstybės finansų stabilumą. Aš tikrai kalbėjau tiktai apie tam tikras galimybes peržiūrėti, jeigu prireiktų, jeigu mes nesusidorosime su tais uždaviniais ištraukti, surinkti pajamas, mokesčius ir t. t., ir t. t.
Šiandien aš vienareikšmiškai tikrai ir jums taip pat, kaip ir žmonėms, noriu pasakyti, kad būčiau teisingai suprasta, kad nei Seimo nariai, nei politikai, nei žmonės nebūtų klaidinami. Yra formuojamas kitų metų biudžetas, vyksta derybos. Joks nei vienas, nei kitas mokestis nėra numatytas. Tikrai neplanuojame numatyti. O kad galima įvairiai interpretuoti, be jokios abejonės, taip, matyt, ir atsitiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pirmas krikštas, bet ministrė labai aiškiai išsakė poziciją.
Klausia V. A. Matulevičius. Prašom, gerbiamas Matulevičiau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas būtų teisingumo ministrui ponui J. Bernatoniui. 2014 metų pabaigoje visuomenę sukrėtė žinia, kad buvo nužudytas kompozitorius T. Dobrovolskis. Praėjo beveik pusantrų metų. Visuomenėje netyla kalbos, kad nužudymo tyrimas stringa, nes įtariamųjų artimieji yra neva iš įtakingų šeimų ir panašiai. Gal į tai ir nereikėtų kreipti tokio dėmesio, bet po šitų pusantrų metų mes staiga išgirstame, kad vienas iš įtariamųjų spėjo prisiteisti iš valstybės pinigus už neva labai prastas sąlygas tardymo izoliatoriuje ir areštinėje. Taigi vienu metu laukiama pusantrų metų, kitu metu kitu atveju mūsų teisėsauga labai operatyviai viską išsprendžia. Ar štai šitoks teisingumas nėra nužudyto kompozitoriaus šeimos, artimųjų, jo draugų pažeminimas? O gal tai išvis kaip spjūvis teisingumui? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Jūs iš tiesų palietėte labai svarbią ir jautrią temą, suprantamas ir žmonių susijaudinimas dėl to. Deja, aš negaliu kištis kaip teisingumo ministras į konkrečios bylos tyrimą, domėtis. Tyrimui vadovauja prokuratūra, kuris nors prokuroras. Aš tikiuosi, kad tyrimas bus atliktas, ir teismai priims teisingus sprendimus.
Dėl paties tyrimo vilkinimo. Mano supratimu, mes padarėme viską įstatymais, ką gali padaryti tiek teisingumo ministras, sakykim, inicijuoti, tiek Seimo nariai, kad tyrimas vyktų sklandžiau, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau, tačiau taip atsitinka, kad kai kuriose bylose užtrunkama ilgiau, negu buvo to tikėtasi. Visuomenės dėmesys, aš manau, padės visoms toms nepriklausomoms institucijoms atkreipti didesnį dėmesį, jautriau pažiūrėti į tuos klausimus.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Klausia Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Neseniai „Delfyje“ pasirodė straipsnis, modeliuojantis situaciją, kas bus, jeigu virš Vilniaus bus susprogdintas branduolinis užtaisas. Dėl vis kylančios karo grėsmės mano klausimas yra adresuotas krašto apsaugos ministrui. Jeigu įvyks karas tarp šalių, turinčių branduolinį ginklą, jeigu karas prasidės panaudojant įprastinį ginklą, pagal karo logiką tai visada peraugs į branduolinio ginklo panaudojimą, nes pralaiminti šalis, neturinti ką prarasti, smogs kitai šaliai visu galingumu ir tuo pačiu metu. Prašom pasakyti, kaip tokiam scenarijui yra pasirengusi Lietuvos civilinė gynyba? Jeigu konkretizuočiau klausimą, koks procentas Vilniaus miesto gyventojų yra aprūpintas slėptuvėmis, individualiomis apsaugos priemonėmis? O jeigu dar konkrečiau, įvykus tokiam scenarijui, kiek Vilniaus miesto gyventojų liktų tarp gyvųjų?
PIRMININKĖ. Ačiū. Pone Daukšy, netrukdykite ministrams.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą ir už rūpestį. Ačiū ir jums, ir visiems Seimo nariams, kurie prisideda prie krašto gynybos stiprinimo. Kaip žinome, valdant konservatoriams ir liberalams, buvo visiškai nefinansuojama gynyba, daug poreikių buvo nepatenkinta, dabar iš tikrųjų yra didelis poreikis tas bėdas užlopyti ir atkurti… Mes darome viską, kad karas nekiltų. Tariamės ir patys kreipiame didelį dėmesį nacionaliniam saugumui, taip pat dirbame ir tariamės su sąjungininkais. Žinote, kad yra priimti sprendimai, kad kartu su mumis (jau dabar kartu su mumis yra ir ateityje būtų) būtų pakankamos ir sąjungininkų pajėgos, ne tik mūsų nacionalinė kariuomenė, imamasi visų priemonių sprendžiant tiek konvencinius, tiek branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus.
Dėl mūsų civilių piliečių mes, kaip krašto apsaugos sistema, praeitais metais išleidome du leidinius, ką žmonės turėtų žinoti kaip pirminę informaciją iš krašto apsaugos, bet civilinė gynyba tiesiogiai yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai ir tam tikras funkcijas turi savivalda. Aš negalėčiau atsakyti už tą dalį, kuri priklauso savivaldybėms ir Vidaus reikalų ministerijai. Mūsų Krašto apsaugos ministerija rūpinasi savo kariais ir taip pat suteikiame atitinkamą kvalifikuotą pagalbą, informaciją civiliams žmonėms.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Klausia gerbiamas V. Juozapaitis. Ačiū ministrams. Iš eilės pagal frakcijas…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pagal frakcijų dydį. Kai būsite tokie gausūs kaip ši frakcija, galėsite pirmumą turėti. (Balsai salėje) Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ar jau galiu?
PIRMININKĖ. Taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, noriu kreiptis į jus neprašydamas atsakyti už tai, kas bus, bet tiesiog perspėdamas ir prašydamas atkreipti dėmesį. Į mane kreipėsi labai daug teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų ir vadovų, kas būna labai retai, kad visi drauge. Žinau, kad dabar yra rengiamas naujas biudžetinių įstaigų darbuotojų finansavimo, darbo apmokėjimo įstatymas ar kaip, gal suklydau jį pavadindamas konkrečiai. Jį priėmus, jeigu tokio pavidalo jis būtų priimtas, na, faktiškai jis paralyžuotų visų šitų nišinių įstaigų – teatro, koncertinių įstaigų – darbo apmokėjimo tvarką, dabar jau nusistovėjusią, nes ji padeda motyvuoti žmones ir galima išlaikyti tam tikrą lygmenį. Pagal tą projektą siūlomi drastiški pakeitimai, kurie suvaržytų tokias galimybes. Taip, dabar yra naujas svarstomas įstatymo projektas dėl teatrų ir koncertinių įstaigų, profesionalaus meno, ten yra numatytos išlygos, jeigu įstaigos pereitų į viešosios įstaigos juridinį statusą. Bet vis dėlto tai yra pasirinkimo teisė, vėlgi niekas nėra garantuotas, kad tie du įstatymai vienas kitam neprieštaraus. Aš tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, nes tai yra labai labai nuogąstavimą kelianti problema ir žmonės labai sunerimę. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už jūsų pateiktą informaciją ir išsakytus argumentus. Mes praeitą savaitę kaip tik šitą klausimą aptarėme. Dabar tas įstatymo projektas yra parengtas. Jis yra iš principo dėl visų asmenų, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje, kaip modelis, kaip jis turėtų būti taikomas. Meno, kultūros arba koncertinių įstaigų darbuotojams turi būti atskiri skyriai, kurie apibrėžtų jų darbo užmokestį.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dabar klausia K. Glaveckas. Nors man buvo užrašyta…
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, kad ir mažiukus pastebite, bet žinokite, kartais mažiukai dideli tampa, ir atvirkščiai.
PIRMININKĖ. Linkiu jums sėkmės.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Klausimas finansų ministrei. Iš tikrųjų sveikinu jus tapus antrąja Vyriausybės persona, tai yra didelė atsakomybė. Visų pirma džiaugiuosi, kad pagaliau gal matysime Vyriausybės valandose daug tankiau negu buvusį ministrą R. Šadžių, kuris paprastai tiktai kas dešimtame posėdyje būdavo.
Tai pirmos pastabos. Jūs pasisakėte apie mokesčius. Aš nemanau, kad tai buvo laiku, kad vis dėlto buvo galima pasisakyti… visų pirma padėkoti mokesčių mokėtojams, kurie suneša pinigus, o po to duoti dar kitą gerą žinią, kad vis dėlto bus einama tuo keliu, kad ne tik didinami mokesčiai, bet svarbiausia – mažinamos išlaidos, nes paprastai apie išlaidas finansų ministrai mažiausia kalba, o ten yra didžiausi rezervai. Vieši finansai iš tikrųjų daugeliu atvejų yra išpūsti ir ten pinigai naudojami blogai. Tai klausimas labai trumpas: trys geriausi, blogiausi pono R. Šadžiaus darbai ir trys geriausi laukiami darbai iš jūsų. Ačiū.
R. BUDBERGYTĖ. Labai jums ačiū už gerus žodžius ir už klausimus. Labai įdomūs klausimai. Gal galėčiau pradėti nuo jūsų antrojo klausimo. Aš pono R. Šadžiaus nei tų blogų, nei gerų darbų tikrai neanalizavau, nevertinsiu. Manau, kad jis padarė labai daug gero Lietuvai.
O apie mano tuos tris darbus. Pirmas mano darbas yra kitų metų biudžeto suformavimas ir galvojimas apie tai, kaip išlaikyti tuos mūsų viešuosius finansus tokius tvarius. Antras darbas yra visas pastangas įdėti, kad kuo greičiau pagal nustatytus terminus iki spalio 1 dienos būtų įvesta IMAS sistema, kuri turėtų mums padėti efektyviai surinkti mokesčius į valstybės biudžetą. Trečias mano darbas yra, tikrai, kaip jūs ir savo klausimo pradžioje užsiminėte ir palinkėjote, kad finansų ministras galvotų daugiau apie tai, kaip racionaliai tuos viešuosius finansus valdyti, ne tik tai, kaip didinti mokesčius, kaip, sakykime, daugiau pajamų surinkti, bet ieškoti tų vadinamųjų vidinių rezervų. Labai tikiuosi, kad aš turiu tos patirties ir labai gerai žinau, kad, pavyzdžiui, valstybės turto srityje yra tikrai didelių rezervų, kur galima paieškoti tam tikrų resursų optimizuojant valdymą ir nustatant jo tikrąją vertę ir iki galo jį suregistruojant ir taip pat valstybės įmones. Aš tikrai žinau, kad jos nėra pakankamai, iki galo efektyviai dirbančios, kad galėtų duoti adekvačią grąža. Taigi visas valstybės turtas yra trečias mano prioritetas. Adekvati grąža, kuri turi ateiti į valstybės biudžetą. Ir visi vidiniai resursai, galvoti apie tai, kaip mes turime rezultatyviai, veiksmingai ir efektyviai dirbti, kad nereikėtų didinti nei mokesčių, nereikėtų iš tiesų apkrauti našta ir galvoti netgi apie viso viešojo sektoriaus optimizavimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dar vienas turi teisę paklausti. Tai V. M. Čigriejienė. Ne, atsiprašau, gerbiamas A. Nakas… Čia jau… Atsiprašau dar kartą, V. M. Čigriejienė dabar priklauso Mišriai grupei. Atsiprašau. Prašom, Vida. Vis dar negaliu įprasti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamas aplinkos ministre, į mane kreipėsi Vaišvydavos bendruomenė dėl eksploatuojamo smėlio karjero. Kaip jūs kontroliuojate Kauno regiono apsaugos departamentą, kuris pratęsė smėlio karjero eksploatavimo laiką ir ribas, neatlieka kokybiško aplinkos poveikio vertinimo, neatsižvelgia į daromą žalą gamtai, negina žmonių interesų, klaidina gyventojus, o sunkiasvoriai sunkvežimiai laužo kelio dangą, inžinerinius tinklus, skilinėja net namų sienos? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kontroliuojame gana stipriai ir griežtai regioninių departamentų darbą. Esama visko, yra ir pažeidimų, ne viską sužiūri departamentai. Bet ūkinė veikla yra ūkinė veikla, jinai vyksta ir saugomose teritorijose, karjerai turi būti eksploatuojami, yra taisyklės. Yra ribojimas ir transporto, čia Susisiekimo ministerijos kompetencija. Aš manau, kad tikrai šitie dalykai, dėl kurių skundžiasi gyventojai, gali būti sureguliuoti, kad juos išaiškintų, reikia kreiptis į ministeriją. Mes tikrai pasižiūrėsime ir tikrai visada tokius dalykus sprendžiame gyventojams palankiai, verslui darome apribojimus ir panašiai. Aš manau, kad ten galbūt yra ir kai kurių emocijų. Kartais karjerus eksploatuojančios organizacijos sau leidžia šiek tiek daugiau negu reikėtų, gal ir pritrūksta kontrolės, bet tiksliai pasakyti šiuo atveju negaliu. Tikrai pažadu pasidomėti ir kontroliuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame premjerui, dėkojame visai Vyriausybei, kuri šiandien tvarkingai aplankė Seimą, linkime sėkmės darbe.
Mes tęsiame savo posėdį. Ministrus, kurie yra Seimo nariai, kviečiu trumpam pasilikti.
14.00 val.
Generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimas (dėl Seimo nario V. Gapšio)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimas. Kviečiu gerbiamąjį prokurorą. Prašome, prokurore.
E. PAŠILIS. Laba diena, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente organizuojamas ir kontroliuojamas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje šių metų gegužės 11 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalyje, 227 straipsnio „Papirkimas“ 3 dalyje ir 226 straipsnio „Prekyba poveikiu“ 3 bei 4 dalyse.
Šiuo metu ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos narys V. Gapšys nuo praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22 dienos Vilniuje vykusių susitikimų metu vieno koncerno atstovui už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus dviejų šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 tūkst. eurų dydžio kyšį, pažadėdamas ir pasinaudodamas turimais Seimo nario, parlamentinės politinės partijos pirmininko pirmo pavaduotojo ir šios politinės partijos Seime frakcijos nario įgaliojimais ir kita tikėtina arba tariama įtaka paveiks Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad jie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. balsuotų už dviejų koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą.
Turimi duomenys leidžia įtarti, kad minėtas 25 tūkst. eurų dydžio kyšis galėjo būti priimtas per kelis galimai apsimestinius sandorius. Įtariama, kad vienu atveju tai galėjo būti atlikta per uždarąją akcinę bendrovę, kuriai buvo suteikti įgaliojimai atstovauti šios partijos interesams transliuojant per televiziją politinę partijos reklamą, suteikus 10 tūkst. eurų nuolaidą už dviejose šio koncerno valdomose televizijose transliuotą politinę reklamą. Dar 15 tūkst. eurų, kaip įtariama, priimta per galimai apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalyje ir 226 straipsnio „Prekyba poveikiu“ 3 ir 4 dalyse. Šie tyčiniai nusikaltimai yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Turiu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnis, t. y. „Prekyba poveikiu“, nustato, kad nusikalstama veika yra pats pažadas už kyšį paveikti kitus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, nepaisant to, kokie buvo to pažadą davusio asmens veiksmai.
Duomenų visuma, kurių pagrindu manoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V. Gapšys galimai padarė įvardytus sunkius korupcinius nusikaltimus, yra užfiksuota kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose ir kituose šio ikiteisminio tyrimo dokumentuose. Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra pateikti dar dviem asmenims, kurie neturėjo ir šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje, Seimo statuto 22 straipsnyje bei Baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautines teisės normas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje tiriamos politinės korupcijos požymių turinčių sunkių nusikaltimų valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai aplinkybės. Šie nusikaltimai neturi nieko bendro su Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Gapšio kalbomis ir balsavimu Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose. Siekiant nustatyti šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes Seimo narys V. Gapšys buvo du kartus apklaustas kaip specialusis liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau šių apklausų metu jis paaiškinimų nedavė, todėl šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu V. Gapšiu yra atlikti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis numato prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. (Balsai salėje)
Ikiteisminio tyrimo metu būtina įteikti pranešimus apie įtarimą Lietuvos Respublikos Seimo nariui V. Gapšiui ir, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas, atlikti su juo kitus procesinius veiksmus. Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Gapšio atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narį V. Gapšį, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju prokurorui už pranešimą. Ačiū. Pagal Statuto 23 straipsnio 1 dalį išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė nei vienos valandos, bet ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų, sudaryti tyrimo komisiją arba, na, ir visos kitos numatomos aplinkybės (neskaitysiu). Frakcijos pateikė kandidatus į komisiją. Yra komisijos narių sudėtis, per pertrauką, tikiuosi, susirinks ir išsirinks pirmininką, ir nustatys, iki kada planuoja dirbti. (Balsai salėje) Valandos pertrauka, atkreipiu dėmesį, kad rytinis posėdis dar laikomas nebaigtas. Kai susirinksime po pertraukos, tada užbaigsime rytinį posėdį. Ačiū. Sėkmės!
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pertrauka baigta. Skelbiu birželio 23 dienos rytinį plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
Dar dvi minutės iki vakarinio.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.