LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 1, 9, 10, 11, 12, 13, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-05-18 Nr. XIIIP-1863(2)

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatoje rašoma apie viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje pateikiamus duomenis apie „viešosios įstaigos veiklos tikslus“. Diskutuotina, ar viešosios įstaigos veiklos tikslų pateikimas šioje atskaitoje nėra perteklinis, nes pagal keičiamo įstatymo  6 straipsnio  2 dalies 4 punktą šių įstaigų veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis) yra pateikiami šių įstaigų įstatuose. 

2. Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių viešųjų įstaigų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditams. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t.y., kai į 2019 m. rengiamas ataskaitas pateks ir 2018 m. laikotarpis iki šio įstatymo įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1862(2) 16 straipsnio 5 dalyje dėstoma analogiška nuostata dėl konsoliduotųjų (pabraukta mūsų) metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditų. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

3. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija):

3.1. kadangi projekto 1 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 1 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija;

3.2. projekto lyginamasis variantas neatitinka teisės technikos taisyklių – projekte daromi pakeitimai turi būti paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai turi būti perbraukiami plona linija. Šie reikalavimai taikomi žodžiams, o ne keičiamoms žodžių dalims, kaip tai dėstoma projekto lyginamajame variante.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. ona.buisiene@lrs.lt

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]