LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

El. p. info@am.lt

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai

El. p. zum@zum.lt

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

El. p. nzt@nzt.lt

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ (VANDENS TELkINIUS) ATKŪRIMĄ

            2015 m. balandžio        d. Nr. 4-01-

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties[1] administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-1353/2014 išvadas (toliau – LVAT nutartis) savo iniciatyva, kiek tai susiję su LVAT priimtos nutarties įgyvendinimu, atlikome Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 6, 13, 16 straipsnių[2], Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – Vandens įstatymas) 2, 4 straipsnių[3], Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnio[4], Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, VI skyriaus (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) antikorupcinį vertinimą, taip pat susipažinome su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Paviršinių vandens telkinių sąrašas).

Atliekant vertinimą nustatyta, kad minėti įstatymai reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių (kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“) teisinius santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtinėje aplinkoje esantį vandenį, taip pat žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje.

Atlikę minėtų teisės aktų nuostatų vertinimą, nustatėme, kad kai kurios vertintų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę korupcijos rizikos veiksniams atsirasti, todėl teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, kurios nuostatomis vadovavosi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), atkurdama nuosavybės teises į vandens telkinius iki LVAT nutarties priėmimo[5], VI skyriaus 43 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka.

Minėtoje tvarkoje nėra įtvirtintų įstatymų nuostatų, kurių taikymo būtinumą atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius akcentavo LVAT, t. y. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodyta, kad nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius taip pat atkuriamos vadovaujantis Vandens įstatymo 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniu (toliau – Miškų įstatymas).

Manome, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka nepakankamai reglamentuoja nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nes joje nėra nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises būtina vadovautis Vandens ir Miškų įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių į miškus ir vandens telkinius atkūrimo sąlygas. Siūlome tikslinti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką ir VI skyriuje nurodyti, kad nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka.

2. LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nustatė, kad „NŽT, priimdama sprendimus Nr. 4S-133, Nr. 4S-134 vadovavosi ne Vandens įstatymu, o Vandens įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu“, t. y. Paviršinių vandens telkinių sąrašu, kuriame nurodyta, kad valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašas tvirtinamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu[6] ir Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) rengia minėto sąrašo projektą, kurį nutarimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

Atkreipiame dėmesį, kad dėl šio teisinio reguliavimo kai kurie asmenys, taikantys minėtas normas, galėjo dviprasmiškai aiškinti ir taikyti Atkūrimo ir Vandens įstatymų normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimą, ir taip sudaryti palankias sąlygas suinteresuotiems asmenims atkurti nuosavybės teises į tuos vandens telkinius, kurie įstatyme priskirtini prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų, tačiau nebuvo įtraukti į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą.

Darytina išvada, kad nors ir yra suformuota LVAT praktika dėl nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimo sąlygų (administracinis teisės aktas negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms), galiojantis teisinis reguliavimas suteikia sprendimą priimančiam pareigūnui (šiuo atveju NŽT) diskreciją pasirinkti, kada priimti sprendimą pagal LVAT suformuotą praktiką, o kada pagal Vandens ir Atkūrimo įstatymus ar šių įstatymų įgyvendinimo tvarkas, pvz., pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, kuris nuo 2010 metų nėra papildytas. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniais, kadangi minėti pareigūnai gali nežinoti apie LVAT suformuotą praktiką arba ją ignoruoti.  

Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir NŽT atliekamų veiksmų skaidrumo, siūlome Aplinkos ministerijai kuo skubiau parengti valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą, o NŽT priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises į vandens telkinius, iki 1940 m. priklausiusius valstybei, vadovautis Atkūrimo, Vandens ir Miškų įstatymo nuostatomis bei LVAT suformuota praktika.

Prašome per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, ir atsakymą paskelbti per teisės aktų informacinę sistemą.

Direktoriaus pavaduotojas                                                                                           Romas Zienka

Valerij Keldanovič, tel. (8 706) 62 750, el. p. valerij.keldanovic@stt.lt

---

[1] Prieiga per internetą: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=37db8527-71f1-492b-9d29-eddde15fb407.

[2] Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.

[3] Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. 4 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. 9 punkte teigiama, kad tokiems vandens telkiniams priskiriami paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise. Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato ir valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą neįtraukiami paviršiniai vandens telkiniai, kurie nors ir atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyti privačion nuosavybėn iki Vandens įstatymo įsigaliojimo. Vandens įstatymas Nr. VIII-474 buvo priimtas 1997 m. spalio 21 d., įsigaliojo nuo 1997 m. lapkričio 19 d.

[4] Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1–9 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

[5] Kas reglamentuoja piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą? // Prieiga per internetą:

http://www.nzt.lt/go.php/Pilie%C4%8Di%C5%B3%20nuosavyb%C4%97s%20teisi%C5%B3%20%C4%AF%20%C5%BEem%C4%99,%20mi%C5%A1k%C4%85%20ar%20vandens%20telkinius%20atk%C5%ABrimas799.

[6] Miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 1) priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.