AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS REZERVO ĮSTATYMO NR. VIII-1908 9, 10, 11, 12, 17 IR 181 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 9, 10, 11, 12, 17 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti efektyvų valstybės rezervo sudarymą ir valdymą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2023 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-160 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės parengtą Valstybės rezervo sudarymo, kaupimo, tvarkymo ir administravimo įgyvendinimo sumanymą.
Siekiant kuo efektyviau administruoti valstybės rezervo sudarymą ir atnaujinimą, Įstatymo projektu siūloma pakeisti Valstybės rezervo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį – jose numatyti teisę ne tik Valstybės rezervo tvarkytojams, bet ir jų įgaliotoms institucijoms ar įstaigoms įsitraukti į valstybės rezerve kaupiamų maisto produktų įsigijimo ir atnaujinimo procesą.
Įstatymo projektu numatoma atsisakyti Valstybės rezervo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal rezervavimo sutartis, turi būti laikomos atskiruose statiniuose (atskirose patalpose) arba atskirtose jų patalpose, nes toks reikalavimas dažnai nulemia tiekėjų ir (ar) maisto produktų gamintojų apsisprendimą nedalyvauti organizuojamuose maisto produktų įsigijimo į valstybės rezervą pagal rezervavimo sutartis viešuosiuose pirkimuose.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Valstybės rezervo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktus, siekiant sudaryti galimybę atnaujinti ne tik atsargas, kurioms gamintojas nustato tinkamumo naudoti terminą (pvz., maisto produktai, medikamentai), bet ir tas atsargas, kurioms gamintojas nenustato tinkamumo naudoti termino (pvz., įranga, technika) ir kurioms valstybės rezervo tvarkytojas nustato saugojimo terminą.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma pakeisti Valstybės rezervo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, siekiant praplėsti subjektų sąrašą – papildyti socialinės globos ir švietimo biudžetinėmis įstaigomis, valstybės institucijomis ir įtraukti savivaldybes, kurioms gali būti perduodamos medicinos atsargos, esant Valstybės rezervo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Valstybės rezervo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį – nustatyti, kad valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, kurios nebuvo parduotos ar perduotos Valstybės rezervo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams, nurašomos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu ne tik tais atvejais, kai jų neįmanoma parduoti, kadangi saugojimo metu pasibaigė jų tinkamumo naudoti (vartoti) terminas arba šie ištekliai nebeatitinka Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai reikalavimų ar analogiškų rinkoje esančių materialinių išteklių kokybės standartų ar techninio lygio, bet ir tada, kai valstybės rezervo tvarkytojo nustatytas jų saugojimo terminas yra pasibaigęs.
Įstatymo projektu siūloma papildyti Valstybės rezervo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį 13 punktu, kuriuo valstybės rezervo tvarkytojui numatoma teisė nustatyti materialinių išteklių saugojimo terminą.
Šiais keitimais siekiama mažinti neperduotų ir utilizuotinų medicinos atsargų kiekius ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, kurių reikėtų utilizavimui bei saugojimui iki utilizavimo užtikrinti.
Siekiant mažinti administracinę naštą, tenkančią tiekėjams ir (ar) gamintojams, sudariusiems rezervavimo sutartį su valstybės rezervo tvarkytoju, siūloma pakeisti ir Valstybės rezervo įstatymo 181 straipsnio 1 dalį – vietoj tiekėjo galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tikrinimų periodiškumo (ne rečiau kaip 2 kartus per metus) numatyti, kad bus tikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą Ministrės Pirmininkės pavedimu parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Valstybės rezervo įstatyme nustatyta, kad tik valstybės rezervo tvarkytojai turi teisę valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis pirkti ir atnaujinti Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka.
Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal rezervavimo sutartis, privalomai turi būti laikomos atskiruose statiniuose (atskirose patalpose) arba atskirtose jų patalpose, o tai dažnai nulemia tiekėjų ir (ar) maisto produktų gamintojų apsisprendimą nedalyvauti organizuojamuose maisto produktų įsigijimo į valstybės rezervą pagal rezervavimo sutartis viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat Valstybės rezervo įstatyme numatyta tiekėjo, sudariusio preliminariąją arba rezervavimo sutartį su valstybės rezervo tvarkytoju, pareiga sudaryti galimybę valstybės rezervo tvarkytojui ne rečiau kaip du kartus per metus patikrinti tiekėjo galimybes užtikrinti preliminariojoje arba rezervavimo sutartyje nustatyto kiekio ir rūšies valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų tiekimą ir jų pristatymą per preliminariojoje arba rezervavimo sutartyje nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės rezervo tvarkytojai yra ministerijos, o pagal dabar galiojančio Valstybės rezervo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą tik valstybės rezervo tvarkytojai teisės aktų nustatyta tvarka gali valstybės lėšomis pirkti valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius, siūlome šį straipsnį keisti ir sudaryti galimybę rezervo tvarkytojui pasitelkti pavaldžias institucijas (įgaliotas institucijas) ar įstaigas, kurios galėtų rezervo tvarkytojo pavedimu atlikti techninius viešųjų pirkimų ar kitus valstybės rezervo formavimo veiksmus (darbus), paliekant valstybės rezervo tvarkytojui politikos formavimo klausimus.
Šiuo metu Valstybės rezervo įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti tik tas medicinos atsargas, kurioms gamintojas nustato tinkamumo naudoti terminą (pvz., maisto produktai, medikamentai).
Taip pat numatyta, kad tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos gali teikti prašymus, kad būtų perduotos medicinos atsargos jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, esant Valstybės rezervo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms.
Pažymėtina, kad medicinos atsargų, kurių pasibaigęs gamintojo nustatytas tinkamumo naudoti terminas, saugojimas ir utilizavimas per metus kainuoja apie 100 tūkst. eurų (2024 m. – 95 tūkst. eurų).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu numatoma teisė ne tik valstybės rezervo tvarkytojams, bet ir jų įgaliotoms institucijoms ar įstaigoms įsitraukti į valstybės rezerve kaupiamų maisto produktų įsigijimą ir atnaujinimą, taip išsprendžiant žmogiškųjų išteklių trūkumo klausimus, kai iškiltų poreikis įsigyti ar atnaujinti valstybės rezervo materialines atsargas skubos tvarka.
Įstatymo projektu atsisakoma reikalavimo materialinių išteklių atsargas, kurių pirkimas numatytas pagal rezervavimo sutartis, laikyti atskiruose statiniuose (atskirose patalpose) arba atskirtose jų patalpose. Šis reikalavimas dažnai nulemia tiekėjų ir (ar) maisto produktų gamintojų apsisprendimą nedalyvauti organizuojamuose maisto produktų įsigijimo į valstybės rezervą pagal rezervavimo sutartis viešuosiuose pirkimuose.
Įstatymo projektu siekiama mažinti neperduotų ir utilizuotinų medicinos atsargų kiekį ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, numatant galimybę atnaujinti ne tik medicinos atsargas, kurioms gamintojas nustato tinkamumo naudoti terminą (pvz., maisto produktai, medikamentai), bet ir tas medicinos atsargas, kurioms gamintojas nenustato tinkamumo naudoti termino (pvz., įranga, technika) ir kurioms valstybės rezervo tvarkytojas nustato saugojimo terminą.
Įstatymo projektu siekiama praplėsti subjektų, kuriems gali būti perduodamos medicinos atsargos, esant Valstybės rezervo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms, sąrašą – nustatyti, kad socialinių globos ir švietimo biudžetinių įstaigų prašymu medicinos atsargos gali būti perduotos jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti arba medicinos atsargos gali būti perduotos valstybės institucijoms jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti ar savivaldybėms savarankiškosioms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.
Iki šiol vadovaujantis teisiniu reguliavimu materialiniai ištekliai buvo saugomi iki jų tinkamumo naudoti (vartoti) termino pabaigos. Įstatyme nebuvo įtvirtinta materialinių išteklių saugojimo termino sąvoka ir galimybė atnaujinti materialinius išteklius, kuriems nėra nustatytas gamintojo tinkamumo naudoti (vartoti) terminas ir kuriems nustatytas valstybės rezervo tvarkytojo saugojimo terminas, todėl nebuvo galima efektyviai atnaujinti atsargų. Siūlomu Įstatymo pakeitimu materialinių išteklių atsargos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu galės būti nurašomos ir esant papildomam pagrindui, t. y. kai pasibaigs valstybės rezervo tvarkytojo nustatytas saugojimo terminas.
Įstatymo projektu siekiama mažinti administracinę naštą, tenkančią tiekėjams ir (ar) gamintojams, sudariusiems rezervavimo sutartį su valstybės rezervo tvarkytoju, – vietoj tiekėjo galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tikrinimų periodiškumo (ne rečiau kaip 2 kartus per metus) numatyti, kad tikrinama bus ne rečiau kaip vieną kartą per metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, nes bus panaikinti pertekliniai reikalavimai dėl materialinių išteklių atsargų, kurių pirkimas numatytas pagal rezervavimo sutartis, laikymo atskiruose statiniuose (atskirose patalpose) arba atskirtose jų patalpose.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.
Įstatymui įgyvendinti reikės parengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarkos aprašą dėl tiekėjų ir (ar) gamintojų, sudariusių rezervavimo sutartį su valstybės rezervo tvarkytoju, prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų perdavimą laiku Vyriausybės ar jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojo nustatytiems subjektams kontrolės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
Projektu siekiama taupyti valstybės biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad medicinos atsargų, kurių pasibaigęs gamintojo nustatytas tinkamumo naudoti terminas, saugojimas ir utilizavimas per metus kainuoja apie 100 tūkst. eurų.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės rezervo tvarkytojai“, „rezervavimo sutartis“, „materialinių išteklių atsargos“.